Energetikos pareigūnai, ekspertai bei rinkos dalyviai tarp svarbiausių 2023 ir 2024 metų įvykių išskyrė Baltijos šalių susitarimą dėl ankstesnės elektros tinklų sinchronizavimo su Europa datos 2025-ųjų vasarį, vėjo parkų Baltijos jūroje vystytojų konkursus, elektros jungties „Harmony Link“ alternatyvą sausumoje bei atsinaujinančios energetikos plėtrą.

„Karas tęsiasi, bet Rusijos energetinė įtaka Europai yra suvaldyta ir tie smūgiai, kuriuos mes patyrėme, išsikvėpė“, – BNS teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Po 2022 metų didžiulio energetinio šoko viskas palaipsniui buvo nukreipta į grįžimą prie normalių kainų, kiek tai yra įmanoma vykstant karui, normalių procedūrų ir prie kitų daugiau ar mažiau normalesnių tendencijų, kurios turbūt energetikoje susiklostė visame pasaulyje“, – BNS sakė Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas.

Daugiau nei 1 tūkst. sektoriaus įmonių sukurta pridėtinė vertė 2022 metais augo 79 proc. ir sudarė 2,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Tačiau šių įmonių pajamos per 11-ka 2023-ųjų mėnesių smuko 20,5 proc. Elektros ir dujų vartojimas pernai kiek smuko, tačiau elektros gamyba augo.

Po 2022 metų didžiulio energetinio šoko viskas palaipsniui buvo nukreipta į grįžimą prie normalių kainų, kiek tai yra įmanoma vykstant karui (...)

Sutarta konkreti sinchronizavimo data

2023-ųjų rugpjūčio pradžioje po ilgų diskusijų Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bei sistemų operatoriai susitarė dėl paankstintos sinchronizavimo datos – 2025 metų vasarį. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.

Lietuva sinchronizuotis su kontinentine Europa anksčiau siekė jau 2024 metų vasarį, tačiau už energetiką atsakingi šalies pareigūnai susitarimą dėl konkrečios datos laiko politiniu Vilniaus laimėjimu.

„Sugebėjome tą procesą maksimaliai paspartinti ir užfiksuoti konkrečią datą. Jeigu mes būtume paskelbę apie išėjimą iš BRELL (veikimą rusiškoje elektros sistemoje reglamentuojanti Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos operatorių sutartis – BNS) 2025 metų rugpjūtį, sinchronizacija būtų nusikėlusi į 2026 metus“, – BNS teigė D. Kreivys.

„Estai ir latviai (ankstesnį – BNS) susitarimą traktavo taip, kad (sinchronizavimas – BNS) 2025-ais yra 2025-ųjų pabaiga, o žiūrint į konkrečius žingsnius mes kartais nematydavome entuziazmo ta kryptimi judėti sparčiau“, – pridūrė ministras.

Dėl sinchronizavimo 2024-aisiais dvejojusios Latvija ir ypač Estija nuolat kartojo, kad reikia įvertinti jos poveikį sistemos  stabilumui, nuogąstavo, jog atsijungus nuo bendros su Rusija ir Baltarusija sistemos vartotojams gali pabrangti elektra, o Lietuvos motyvus energetikoje anksčiau atsikratyti Rusijos įtakos laikė politiniais. 

Bandydama įtikinti kaimynines šalis sinchronizuotis greičiau, Lietuva balandį surengė izoliuoto darbo bandymą – šalies elektros tinklas apie 10 val. buvo atjungtas nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir pirmą kartą istorijoje veikė savarankiškai. Jam pavykus Vilnius netgi svarstė vienašališkai pasitraukti iš BRELL sutarties. Kai kurie ekspertai tai vadino Lietuvos valdančiųjų „politiniu blefavimu“, susijusiu su 2024 metų Seimo rinkimais.

Dabar Baltijos šalys atsisakyti pratęsti BRELL sutartį visos kartu ketina šių metų rugpjūtį – likus pusmečiui iki sinchronizavimo.

„Harmony Link“: iš jūros į sausumą

Energetikos pareigūnai tikina, kad pasirengimas sinchronizavimui vyksta sklandžiai. 2023-aisiais pradėjo veikti momentinį energijos rezervą netikėtos grėsmės atveju turintys užtikrinti keturi 200 megavatų (MW) bendros galios baterijų parkai, į Alytaus ir Telšių pastotes atgabenti ir pradėti montuoti sinchroniniai kompensatoriai.

Juos prie tinklo planuojama prijungti pavasarį, trečią tokį įrenginį šiemet taip pat planuojama atgabenti ir pastatyti Vilniaus rajone esančioje Neries pastotėje.

Tačiau pernai aklavietėje buvo atsidūręs didžiausias ir vienu svarbiausiu laikomas Baltijos šalių energetinės integracijos su Europa projektas – Lenkiją ir Lietuvą sujungsiantis jūrinis prekybos kabelis „Harmony Link“. Rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą abiejų šalių tinklų operatorės pavasarį nutraukė konkursus. Rugpjūtį „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis interviu BNS teigė, jog dėl to kabelis gali būti užbaigtas tik kito dešimtmečio pradžioje.

Lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, kurią būtų galima įgyvendinti dar 2028 metais, o didžioji jos dalis būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“. Dėl to gruodį sutarė EK, Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai.

„Harmony Link" projekte po truputį yra įgaunamas aiškumas ir jeigu pavyks projektą sudėlioti taip, kaip mes jį dabar matome, tai galėtume sutaupyti nemažai pinigų“, – BNS kalbėjo „Litgrid“ vadovas R. Masiulis.

Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) vadovas Martyno Nagevičiaus, sprendimas dėl „Harmony Link“ svarbus ir atsinaujinančios energetikos projektų vystytojams, kuriems jungtis atvertų kelius į Vakarų Europos elektros rinką.  

„Nutrauktas „Harmony Link“ projekto konkursas iš dalies padarė neigiamą įtaką atsinaujinančiai energetikai, nes tuomet (vystytojams – BNS) būtų labiau komplikuota modeliuoti ateities elektros poreikį (...) iki 2030-ųjų metų, ir sunkiau gauti finansavimą vėjo ir saulės elektrinių projektams“, – BNS teigė M. Nagevičius.  

Pasak R. Masiulio, atlikti galutinius „Harmony Link“ alternatyvos sausumoje skaičiavimus ir patvirtinti galutinį investicinį sprendimą planuojama pirmąjį šių metų pusmetį. Šiemet kartu su lenkais tikimasi paskelbti ir naujus rangovų konkursus.    

Augantys atsinaujinančios energetikos pajėgumai

2023-uosius pašnekovai vadina atsinaujinančios energetikos šuolio metais: užbaigta ir planuojama daug naujų saulės ir vėjo jėgainių, pajudėjo jūrinio vėjo parko projektas, toliau daugėjo gaminančių vartotojų.

„Sakyčiau, kad (atsinaujinančios energetikos lūžis – BNS) įvyko dabar, nes šiais metais padedami visi pamatai. Projektai bus įgyvendinti 2024-aisiais, daugiau jų – 2025–2026-aisiais, bet šie metai padėjo visam tam pagrindą ir tai jau yra negrįžtamumas. Lietuva bus atsinaujinančių energetikos išteklių šalis ir pilnai iš jų pasigamins elektros energiją“, – BNS teigė R. Masiulis. 

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, 2023 metų gruodį saulės ir vėjo elektrinių įrengtoji galia siekė beveik 2,3 gigavato (GW), arba beveik 49 proc. daugiau nei 2022-aisiais. Saulės jėgainių įrengtoji galia per metus augo 80 proc., vėjo – 29 proc. Visgi tai yra mažiau nei 2022 metais, kai ji augo 73 proc.

Agentūra skelbia, kad Lietuva 2023 metais pasigamino 46,4 proc. suvartojamo elektros kiekio – 10,4 proc. punkto daugiau nei 2022-aisiais. Vis dėlto pernai pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo buvo 11  dienų, kai elektros gamyba bent vieną valandą viršydavo galutinį suvartojimą.

„Kitais metais (2024 metais – BNS) mes tikimės, kad tai skaičiuosime ne valandomis, o dienomis“, – teigė D. Kreivys.

Tolesnės atsinaujinančios energetikos plėtros, nors ir kiek lėtesnės, tikimasi ir 2024 metais. LEA prognozuoja, kad saulės ir vėjo įrengtoji galia šiemet augs atitinkamai 76 proc. ir 16 proc., o sudėjus kartu – beveik 43 proc. iki 3,2 GW.

Kalbant apie vėjo energetikos projektus, besibaigiančius 2024 metais, jų statistika turėtų būti nebloga, bet 2025 metais bus dar geresnė.

 

„Nemanau, kad 2024-ieji bus tokie greiti, kaip buvo 2023 metai, nes šiek tiek pasikeitė ekonominės sąlygos. Iš esmės labai didelė dalis tų, kurie norėjo ir galėjo pasistatyti saulės elektrines, jie jas pasistatė 2023 metais. 2024 metais jų bus mažiau. (...) Kalbant apie vėjo energetikos projektus, besibaigiančius 2024 metais, jų statistika turėtų būti nebloga, bet 2025 metais bus dar geresnė“, – BNS kalbėjo M. Nagevičius.

Augant atsinaujinančios energetikos pajėgumams šiais metais laukiama ir spartesnės elektromobilių įkrovimo tinklo plėtros.

„Dabar klausimas, kai mes turėsime tą ženkliai platesnį viešos įkrovos tinklą, ar įsibėgės elektromobilių skaičius“, – BNS svarstė elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

Kalbėdami apie 2024 metus BNS kalbinti ekspertai ir rinkos dalyviai pažymėjo, jog dabar atėjo laikas rūpintis ne tik elektros gamybos pajėgumais, bet ir jos panaudojimu gaminant energijos produktus, tarp jų ir vandenilį, tinklo balansavimu bei jo lankstumu. 

„Jeigu kalbame apie atsinaujinančių išteklių plėtrą (...), paraleliai jau dabar turime pradėti labai aktyviai ieškoti pritaikomumo tam pačiam vandeniliui, kaip aktyviai plėtosime tinklo balansavimą, baterijas, tą patį vandenilį, e. degalus, ir ieškoti labai praktinio pritaikymo, kaip įtrauksime verslus, gyventojus“, – BNS sakė elektros tiekėjos „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.

Jūrinis vėjas: skandalų lydėti, tačiau reikšmingi žingsniai

„Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su partnere „Ocean Winds“ 2023-aisiais laimėjo pirmąjį komerciniais pagrindais Lietuvos rengtą 700 MW galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursą – už teisę vystyti šį projektą jos pasiūlė 20 mln. eurų vystymo mokestį. Antrojo aukciono dalyvė buvo minimalų 5 mln. eurų mokestį pasiūliusi Lenkijos koncerno „Orlen“ bendrovė „Orlen Neptun“.

„Pirmojo jūrinio parko apimtis prilygsta dešimčiai „Independence“ (laivų – BNS). Tai yra tokio dydžio, kompleksiškumo ir pinigų verte milžiniškas projektas, kuriam atlikti ir įgyvendinti laiku ir kokybiškai reikia padėti labai daug pastangų, pritraukti labai didelių resursų – ir finansinių, ir intelektinių, ir technologinių“, – BNS teigė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

Vis dėlto pirmojo jūrinio vėjo parko konkurso sąlygos bei rezultatai viešojoje erdvėje sulaukė kritikos. Dalis verslo atstovų teigė, jog konkursas buvo parengtas vienai įmonei, konkurencija tebuvo simbolinė, o nugalėtojo pasiūlytas 20 mln. eurų vystymo mokestis, proporcingas vienam išvystytos galios megavatui, yra mažesnis nei kitų šalių aukcionuose.

Be to, dalis susidomėjimą konkursu rodžiusių, tačiau jame nedalyvavusių įmonių kritikavo pakeistą dviejų konkursų – be valstybės pagalbos ir su ja – eiliškumą, didelius reikalavimus bei per trumpus terminus pateikti dokumentus ir gauti parko statybai reikalingus leidimus.

Savo ruožtu energetikos ministras D. Kreivys konkursą laikė sėkmingu, tvirtino, kad jo sąlygos valstybei buvo vienos geriausių Europoje, o reali konkurso nauda Lietuvai esą siekia daugiau nei 0,5 mlrd. eurų – tiek, kiek, jog teigimu, konkurso nugalėtojas pats turės išleisti būsimo parko infrastruktūrai.

„Realiai jeigu tas projektas tiesiog būtų atiduotas valstybinei energetikos įmonei, manau, kad to pykčio galbūt būtų buvę ir mažiau“, – svarstė M. Nagevičius. 

Vis dėlto pašnekovai sutaria, kad pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje konkursas, nepaisant jį lydėjusios kritikos, buvo svarbus žingsnis link energetinio Lietuvos savarankiškumo. 

„Tai yra svarbus žingsnis link mūsų elektros generacijos savarankiškumo ir galiausiai žingsnis, kad nebeimportuotume elektros iš kitų šalių, o turėtume didesnius generavimo pajėgumus, galiausiai pasiektume tą tikslą patiems pasigaminti visą elektros energiją, kurios reikia“, – kalbėjo T. Janeliūnas. 

Tai yra svarbus žingsnis link mūsų elektros generacijos savarankiškumo ir galiausiai žingsnis, kad nebeimportuotume elektros iš kitų šalių.

 

Nepaisant sudėtingos situacijos pasaulinėje jūrinio vėjo rinkoje, planuojama, kad antrasis konkursas dėl teisės vystyti dar vieną 700 MW galios vėjo parką Baltijos jūroje bus paskelbtas, kaip ir suplanuota, sausio 15 dieną. Tikimasi, kad jame dėl patrauklesnių sąlygų dalyvaus daugiau dalyvių nei pirmajame.

„Jūrinės vėjo energetikos prasme laikotarpis visame pasaulyje yra prastas. Aš net suprasčiau, jeigu tas konkursas būtų šiek tiek atidėtas, pavyzdžiui, metams. Bet jeigu konkurse bus dalyvaujančių, o konkurencija realiai vyks ir konkursas įvyks, tai tada gerai – anksčiau turėsime antrąjį parką“, – sakė M. Nagevičius.

Kritika nepriklausomų tiekėjų reguliavimui

Dėl energetinės krizės padarinių bei nepriklausomiems elektros tiekėjams sugriežtintų reikalavimų 2023 metais iš liberalizuojamos rinkos pasitraukė du smulkūs jos dalyviai – „Biršono elektra“ bei „EGTO energija“. Finansinės sankcijos taip pat buvo paskirtos ir 2022 metais pačiame energetinės krizės įkarštyje įsipareigojimų klientams nesugebėjusiai vykdyti ir veiklą nutraukusiai „Perlas Energijai“.

BNS kalbinti ekspertai mano, kad nepaisant to, jog nepriklausomų tiekėjų rinkoje liko tik trys stambūs žaidėjai – Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinių koncernų bendrovės – tarp jų vyksta aktyvi konkurencija. 

„Mes matome, kad gyventojai, ar dėl to, kad jiems tai pasidarė aktualiau, ar dėl to, kad yra daugiau informacijos, tikrai pradėjo reaguoti ir pradėjo keisti tiekėjus remdamiesi kainos faktoriumi. Šiuo atveju jie tikrai rinkosi skirtingai nei prieš metus ir rinkosi tuos tiekėjus, kurie siūlė mažiausias kainas“, – BNS teigė Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė Agnė Bagočiutė.

Vis dėlto nepriklausomų elektros tiekėjų „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ vadovai išskyrė 2023 metų balandį priimtas pataisas, uždraudusias tiekėjams sutartyse su buitiniais vartotojais bei mažomis įmonėmis numatyti jų nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ar netesybas.

Įmonių vadovai sako, jog tokie pakeitimai neleidžia tiekėjams apsidrausti nuo rizikų, siūlyti vartotojams ilgalaikes fiksuotos kainos sutartis, apriboja galimybes investuoti į naujus gamybos pajėgumus, o esą dėl tokio reguliavimo Lietuvoje artimiausiu nepasirodys nauji rinkos žaidėjai.    

„Nė vienas rinkos dalyvis neis į tiekimo rinką negalėdamas užsitikrinti arba turėti tam tikro saugumo dėl savo investicijų“, – teigė „Elektrum Lietuvos“ vadovas M. Giga. 

Nukritus energijos išteklių kainoms pernai liepą Vyriausybė panaikino metus mokėtas kompensacijas už elektrą buitiniams vartotojams, nuo šių metų nebeliko ir kompensacijų už gamtines dujas. „Elektrum Lietuvos“ vadovas mano, kad elektros kompensacijų reikėjo atsisakyti jau anksčiau.

„Energetinė krizė iš tikrųjų galbūt atvėrė langą arba labiau suteikė pateisinimą politikams vis labiau kištis į rinką. Atrodo, kad politikai sako – mes čia giname vartotoją ir dėl to galime daryti ženkliai daugiau arba net greitai keisti įstatymus“, – pabrėžė M. Giga.

Energetinė krizė iš tikrųjų galbūt atvėrė langą arba labiau suteikė pateisinimą politikams vis labiau kištis į rinką.

 

Klaipėdos SGD terminalui – Lietuvos vėliava

„Klaipėdos nafta“, kuri sausio 10 dieną taps „KN Energies“, sausio mėnesį ketina pasirašyti sutartį su Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“, pagal kurią gruodį už 153,5 mln. JAV dolerių (be PVM) išpirks SGD terminalo laivą-saugyklą „Independence“ – laivas bus registruojamas Lietuvos jūrų laivų registre, gruodį jame bus iškelta Lietuvos vėliava.

„Vėliavos iškėlimas yra naujiena, nes mūsų kukliame lietuviškame laivyne tokio tipo laivo ir įrenginio nebuvo“, – BNS teigė „Klaipėdos naftos“ vadovas Darius Šilenskis.

Jo teigimu, be simbolinio vėliavos iškėlimo „Independence“ išpirkimas leis maždaug trečdaliu sumažinti bendrovės sąnaudas. Klaipėdos SGD terminalui išliekant pagrindiniu regiono dujų tiekėju D. Šilenskis sako, jog iki 2033 metų rezervavus ilgalaikius pajėgumus laivo užimtumas išliks panašus beveik dešimtmetį. 

Gegužę–birželį viename Pietų arba Vakarų Europos uostų planuojama remontuoti „Independence“ – tuo metu Lietuva dujomis apsirūpins per dujotiekį su Lenkija ir iš Inčukalno saugyklos. Taip pat tikimasi, kad pavasarį pradės veikti spalį pažeistas Suomiją ir Estiją jungiantis dujotiekis „Balticconnector“, per kurį dujos Lietuvą galės pasiekti ir iš Suomijos Inku terminalo.

Sausio pradžioje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų patvirtinti beveik 158 mln. eurų atnaujintą vartotojų permokos bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) grąžinimo grafiką. Atlikusi auditą rudenį Valstybės kontrolė konstatavo, kad 2018–2021 metais susidariusios sumos grąžinimas iki 2036-ųjų buvo nustatytas be aiškių kriterijų. Todėl dabar reguliuotojas siūlo šias lėšas gyventojams grąžinti iki 2026 metų vidurio, o įmonėms – iki 2031 metų pabaigos. 

Šiemet Seime taip pat planuojama patvirtinti Energetikos ministerijos parengtą atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją.

Atsinaujinančios energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius sako, kad rudenį įvyksiantys Seimo rinkimai bent jau atsinaujinančios energetikos srityje neturėtų sukelti pokyčių.

„Galėčiau spėti, kad atsinaujinanti energetika po rinkimų, kad ir kaip jie pasibaigtų, tikrai nesulėtės – ar juos laimėtų valdančiosios partijos, ar kitos nei yra dabar valdžioje, turėtų viskas būti gerai“, – teigė M. Nagevičius.

Energetikos ministras D. Kreivys tikisi, kad po rinkimų šioje srityje bus išlaikytas tęstinumas.

„Turbūt kitos krypties nėra – yra labai aiškus dekarbonizacijos tikslas. Turbūt visi norime, kad elektra, kuri ateityje bus pagrindinis energijos šaltinis, būtų gaminama Lietuvoje“, – teigė D. Kreivys. 

LEA duomenimis, vidutinė didmeninė elektros kaina biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje pernai iki gruodžio 10 dienos siekė 99 eurus, arba 2,3 karto mažiau nei 2022-aisiais, tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške – 42,5 euro, arba beveik 70 proc. pigiau nei užpernai. 

Agentūra prognozuoja, kad šiais metais didmeninės elektros ir dujų kainos turėtų išlikti panašios į buvusias 2023-ais. Pašnekovų teigimu, mažesnių elektros kainų leidžia tikėtis saulės ir vėjo energetikos plėtra ir nauji jos projektai, tačiau pastarieji metai parodė, kad visada išlieka išorinių faktorių grėsmė.

„Išorinių iššūkių visada gali būti. Niekas negali prognozuoti, kokie įvyks konfliktai ar kokios technogeninės avarijos gali sutrukdyti tiekimo grandines. (...) Kažkokių labai pavojingų dalykų aš neįžiūriu, bet žinoma, viską gali pakeisti ir vienas incidentas ar konfliktas“, – reziumavo T. Janeliūnas.

Mažėjo elektros ir dujų vartojimas, augo elektros gamyba

1285-ių elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonių 2022 metais sukurta pridėtinė vertė siekė apie 1,457 mlrd. eurų (to meto kainomis), arba 79 proc. daugiau nei 2021-aisiais, ji sudarė 2,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (61,3 mlrd. eurų) – 0,8 proc. punkto daugiau nei 2021-aisiais, rodo Valstybės duomenų agentūros BNS pateikti duomenys.

Pasak jų, energetikos sektoriaus įmonių pajamos per 11 praėjusių metų mėnesių siekė 3,172 mlrd. eurų (to metu kainomis) ir buvo 20,5 proc. mažesnės nei tuo pat laiku 2022-aisiais (3,988 mlrd. eurų).

Preliminariais LEA duomenimis, faktinis elektros suvartojimas pernai mažėjo 3 proc. iki 11,8 TWh, dujų – 1,9 proc. iki 15,3 TWh.

„Litgrid“ skaičiavimais, per devynis 2023-ųjų mėnesius, palyginti su tuo pat metu užpernai, elektros gamyba Lietuvoje augo 22,6 proc. iki 3,9 TWh. „Amber Grid“ duomenimis, per šį laiką į šalies dujų sistemą buvo transportuota 28,8 TWh dujų (be tranzito į Kaliningrado sritį) – 2,7 proc. mažiau, iš jų 67 proc. perduota į kitas Europos Sąjungos šalis.

Didelį dėmesį žadama skirti ir ateities energijos šaltiniui – vandeniliui. Bus siekiama prisijungti prie Europos žaliojo vandenilio tinklo.

Elektros ir dujų perdavimo sistemų operatores, energijos kaupimo sistemų valdytoją „Energy Cells“, biokuro biržą „Baltpool“ bei energetikos infrastruktūros bendrovę „Tetas“ valdanti valstybinė įmonių grupė „EPSO-G“ savo ruožtu žada pristatyti naują Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją – remiantis šių metų pabaigoje su tarptautiniais konsultantais sudaryta Lietuvos energetikos ateities vizija iki pat 2050-ųjų.

„Toliau bus tęsiamas sinchronizacijos projektas, sausį numatytas antrasis jūrinio vėjo elektrinių parkų konkursas. Lietuvai siekiant tapti Europos žaliojo vandenilio tinklo dalimi, „Amber Grid“ sieks tapti Lietuvos vandenilio tinklo operatoriumi ir dalyvauti bendruose projektuose su Baltijos regiono valstybėmis“, – Eltai pagrindinius grupės planus apibendrino „EPSO-G“ vadovas Mindaugas Keizeris.

„Litgrid“ tęs pasiruošimą sinchronizacijai, prijungs du sinchroninius kompensatorius

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kitąmet tęs atsijungimui nuo rusiškos IPS/UPS sistemos (vadinamojo BRELL žiedo) ir sinchronizavimuisi su Vakarų Europos elektros tinklais būtinus projektus.

Taip pat įmonė teigia į perdavimo tinklą toliau integruosianti AEI elektrines, siekiant, kad Lietuvoje būtų pagaminta 100 proc. suvartojamos elektros.

„Pagrindiniai „Litgrid“ tikslai nesikeis“, – Eltai komentavo „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Baltijos šalys yra sutarusios sinchronizaciją įgyvendinti 2025 m. vasarį. Tam operatorės privalės jau rugpjūtį paskelbti, jog Lietuva, Latvija ir Estija nepratęs BRELL sutarties.

Operatorė pavasarį prie tinklo Alytuje ir Telšiuose prijungs sinchronizacijai būtinus sinchroninius kompensatorius. Trečiąjį tokį įrenginį atgabens ir pradės montuoti Neries pastotėje Vilniaus rajone.

Ruošiantis sinchronizacijai „Litgrid“ taip pat baigs pirmuosius Neries 330 kV transformatorių pastotės rekonstrukcijos bei Darbėnų 330 kV skirstyklos statybos etapus, įdiegs naują energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemą, sudarys sutartį dėl „NordBalt“ jungties su Švedija valdymo sistemos atnaujinimo paslaugų.

Dar „Litgrid“ iki liepos atliks reikiamus skaičiavimus ir įvertinimus dėl „Harmony Link“ sausumos jungties, kiek anksčiau įmonei pradėjus svarstyti jungtį su Lenkija tiesti sausuma, o ne jūros dugnu.

Kartu „Litgrid“ planuoja 2024 m. antroje pusėje prisijungti prie Europos balansavimo energijos rinkos platformos MARI, pradėti kai kurių elektros perdavimo linijų, Vilniaus miesto transformatorių pastotės statybos projektų teritorijų planavimo darbus, pradėti kitus jungčių statybos darbus.

„Amber Grid“ didelį dėmesį skirs vandenilio gamybos galimybėms, tikisi naujo biometano gamintojo

Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ tarp svarbiausių 2024 m. mini Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektą.

„Planuojama, kad vandenilio dujotiekis nuo Suomijos iki Vokietijos galėtų būti pastatytas per Lietuvą per artimiausius 10 metų“, – komentare Eltai teigia „Amber Grid“.

„Pradedame paruošiamuosius darbus“, – rašo įmonė.

Iki metų vidurio „Amber Grid“ planuoja atlikti vandenilio koridoriaus galimybių studiją, kuri parodytų regiono potencialą gaminti žaliąjį vandenilį.

„Iš tarptautinių konsultantų gausime rekomendacijas dėl vandenilio dujotiekio, planuojamo nutiesti per šešias valstybes nuo Suomijos, per Baltijos šalis iki Vokietijos projekto apimties, dujotiekio maršruto, pajėgumų, finansavimo ir rizikų valdymo.

Studijos rezultatai bus itin svarbūs visam regionui, kuris šiuo metu aktyviai ieško galimybių plėtoti vandenilio ekosistemą“, – komentuoja „Amber Grid“.

Vandenilio koridorius, anot operatorės, įtrauktas tarp Europos Sąjungos bendro intereso projektų. Tikimasi, jog dėl to jis sulauks didesnio tarptautinio dėmesio arba finansavimo.

Be to, 2024 m. įmonė kartu su „Litgrid“ ir kitomis suinteresuotomis šalimis pradės kurti vandenilio tinklo 10 metų tinklo plėtros planus, o pati sieks tapti Lietuvos vandenilio tinklo operatore, prisijungti prie Europos žaliojo vandenilio tinklo.

Kartu „Amber Grid“ tikisi, kad kitąmet prie sistemos prijungs antrą biometano jėgainę. Pirmasis žaliųjų dujų gamintojas „Tube Green“ prijungtas šiemet.

Ateinančiais metais, kaip ir šiemet, „Amber Grid“ planuoja transportuoti panašiai dujų kaip ir šiemet – apie 60 TWh, į perdavimo tinklą ir infrastruktūros saugumą investuoti apie 22 mln. eurų.

Svarbiausi darbai šiemet

Svarbiausiais 2023 metų darbais „EPSO-G“ įvardija Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompromisą sinchronizuotis 2025 m. vasarį, parengtą Lietuvos energetikos viziją iki 2050 metų, didžiausios elektros kaupimo sistemos Europoje veiklos pradžią.

Grupė preliminariai skaičiuoja, kad į energetikos infrastruktūrą šiemet investavo 210 mln. eurų, t. y., penktadaliu daugiau nei prieš metus.

Pasak M. Keizerio, su tarptautinės konsultacijų įmonės DNV ekspertais ir partneriais Lietuvoje parengtoje vizijoje viešai pristatytos „kryptys, kuriomis stiprinsime šalies energetinę nepriklausomybę“.

„Vizijoje sudėlioti galimi raidos scenarijai, atveriantys šaliai galimybes tapti žaliųjų technologijų plėtros centru. Vadovaujantis minėtais scenarijais būtų įgyvendinami energetikos projektai, vystomos strateginės partnerystės kuriančios pagrindą skirtingų sektorių integracijai“, – kalbėjo M. Keizeris.

Anksčiau „EPSO-G“ pristatytu baziniu scenarijumi, Lietuva 2050 m., iš žaliosios gamybos, užsitikrins 74 TWh elektros poreikį. Prognozuojama plataus masto elektrifikacija, didesnės nei 70 mlrd. eurų investicijos.

M. Keizerio teigimu, tarp svarbiausių metų darbų svarbu paminėti balandį „Litgrid“ atliktą Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, „Energy Cells“ paleistą 200 MW galios elektros baterijų parką.

Gegužę „Amber Grid“ energijos biržai „European Energy Excgange“ pardavė du trečdalius regioninės dujų biržos „GET Baltic“ akcijų, taip pat paminėjo jis.

„EPSO-G“ vadovas dar akcentavo, kad šiemet toliau aktyviai augo AEI elektrinių pajėgumai, jų leistina generuoti galia peržengė 1 GW ribą.

„Šiemet prie „Litgrid“ perdavimo tinklo prijungtas didžiausias – 65 MW – saulės elektrinių parkas Baltijos šalyse, o vėjo elektrinių parkų prijungta 1,2 GW.

AEI plėtra nesustoja. „Litgrid“ duomenimis, lapkričio mėnesį atsinaujinančių energijos išteklių vystytojai pasirašė ketinimų protokolus ir finansinėmis garantijomis užtikrino projektų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 1,2 GW“, – kalbėjo M. Keizeris.

Lenkijos energetikos instituto Gdansko skyrius kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo operatorėmis „Litgrid“, AST, „Elering“ ir PSE baigė studijas, skirtas įvertinti technines tokio projekto galimybes, pranešė „Litgrid“.

Bendrovės vadovas Rokas Masiulis sako, kad tyrimai visiškai baigti, atlikus papildomus skaičiavimus 2025 metams.

„Kartu su Estijos, Latvijos, Lenkijos elektros perdavimo operatorėmis išanalizavome elektros sistemos stabilumo studijos rezultatus. Pagrindinė žinia nesikeičia – sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais 2025-ųjų vasarį yra saugi“, – pranešime sakė R. Masiulis.

„Litgrid“, AST ir „Elering“ rugpjūtį pasirašė susitarimą dėl ankstesnės sinchronizavimo datos – atsijungimas nuo Rusijos valdomos sistemos ir prisijungimas prie Europos tinklų įvyks 2025 metų vasarį. Iki tol Baltijos šalių operatorės turi baigti likusius svarbius projektus.

Anksčiau buvo numatyta su Europa susijungti 2025 metų pabaigoje.

Jo teigimu, daugiausia investicijų bus skirta naujų linijų statybai, ypač šiaurės ir vakarų Lietuvos regionuose, taip pat planuojama stiprinti jungtis su Latvija.

„Mes esame numatę savo planuose investuoti virš 8 mlrd. eurų iki 2050 metų, iki 2030 metų – virš 2 mlrd. Tai ir naujų linijų statybą, ypač stiprinsime šiaurės–vakarų Lietuvą, kad būtų integruota vėjo energetika, dėl to, kad Lietuvoje vartojimas yra rytuose, o didžioji gamyba bus vakaruose – tai reikia sustiprinti šiuos tinklus“, – energetikos, transporto bei žaliosios ekonomikos forume „GreenTech Vilnius“ ketvirtadienį sakė R. Masiulis.

Jo teigimu, vėjo ir saulės projektų plėtrai vietos perdavimo tinkle šiuo metu užtenka, tačiau ateityje jos neužteks.

„Taip pat diskutuojame su latviais, ateityje galvosime apie jungčių su Latvija stiprinimą“, – kalbėjo „Litgrid“ vadovas.

Praėjusią savaitę R. Masiulis interviu BNS teigė, jog Lietuvos prioritetas šiuo metu – elektros jungtys su Lenkija, tuo metu pralaidumai su Latvija galėtų būti plečiami link 2040-ųjų. Tačiau, pasak jo, konkrečių planų dėl to šiuo metu nėra.

Oro linija padidins tinklo stabilumą regione, sudarys sąlygas tolesnei miesto ir rajono plėtrai, penktadienį pranešė „Litgrid“.

Pasak bendrovės vadovo Roko Masiulio, linija sujungs elektrą Vilniaus miestui ir rajonui tiekiančias dvi pagrindines transformatorių pastotes.

„Augant gyventojų skaičiui šiame regione didėja ir elektros energijos poreikis, todėl turime sustiprinti tinklą. Antra, ruošdamiesi sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, formuojame elektros perdavimo žiedą aplink Vilnių“, – pranešime teigė R. Masiulis.

Statant liniją iki 2025 metų bus nutiesta 58 km nauja linija nuo Neries pastotės Nemenčinėje iki taško Marijampolio seniūnijoje, kur ji susijungs su 23 km linija Vilnius–Molodečnas – šios atkarpa nuo susijungimo taško iki Vilniaus pastotės Trakų Vokėje taip pat bus rekonstruojama.

Liniją už 48,9 mln. eurų (su PVM – 59,2 mln. eurų) statys bendrovė „Žilinskis ir Co“ – pernai pavasarį įmonė laimėjo konkursą ir turėjo pasirašyti 38,6 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį, tačiau dėl pabrangusių statybinių medžiagų ir jų trūkumo įmonė atsisakė tai padaryti. „Litgrid“ paskelbus naują konkursą jį vėl laimėjo „Žilinskis ir Co“.

„Dar sunku pasakyti. Kaip ir sakiau, derybos (su galimais rangovais – BNS) nebaigtos, bet manau, kad kažkuriais metais jau kito dešimtmečio pradžioje“, – interviu BNS sakė R. Masiulis, paklaustas, kada numatoma užbaigti „Harmony Link“ statybas po to, kai pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus tam numatytą 680 mln. eurų biudžetą, Litgrid“ ir Lenkijos PSE šiemet nutraukė rangovų konkursus.

Anksčiau jūrinį aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo planuota nutiesti 2025 metais, tačiau dar pernai vasarą R. Masiulis teigė, jog projekto įgyvendinimas gali vėluoti 2–3 metus ir nusikelti į 2027–2028-uosius.

Nepaisant Vilniaus siekio Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa sinchronizuoti jau kitų metų pradžioje, praėjusią savaitę pasirašytus Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerų bei perdavimo sistemų operatorių susitarimus šį procesą užbaigti 2025-ųjų vasarį „Litgrid“ vadovas laiko „tam tikru pasiekimu ir kompromisu“.

– Praėjusią savaitę Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bei perdavimo sistemų operatorės susitarė sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa 2025 metų vasarį. Kodėl, nepaisant intensyvių diskusijų ir Lietuvos raginimų sinchronizaciją užbaigti jau 2024-ųjų pradžioje, galiausiai buvo priimtas būtent toks sprendimas?

– 2025-ųjų metų vasaris buvo anksčiausia data, kada latviai ir estai manė, kad jie ir bus pasiruošę. Lietuvoje mes manėme, kad būtume pasiruošę anksčiau, bet, manau, reikia pasidžiaugti, kad kažkoks susitarimas buvo pasiektas, ir dabar visi trys judėsime kartu – tai yra svarbu.  

Rokas Masiulis. I. Gelūno / BNS nuotr.

– Ar toks Baltijos šalių kompromisas sinchronizuotis 2025-ųjų metų pradžioje tenkina Lietuvos lūkesčius?

– Lietuvoje mes matėme, kad Baltijos šalys pasiruošusios sinchronizuotis jau 2024-ųjų metų pradžioje. Kiek pamenate, buvo tiek daug ginčų ir iečių laužymo, todėl kažkoks susitarimas geriau nei jokio susitarimo. Nors reikia pažymėti, kad Lietuva siekė ankstesnės sinchronizacijos.

– Pagal 2019 metais pasirašytą Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turėjo sinchronizuotis vėliausiai 2025 metais, viešai komunikuota, jog tai bus užbaigta iki tų metų pabaigos. Ar susitarimą sinchronizaciją užbaigti 2025 metų pradžioje galima laikyti Lietuvos pasiekimu?

– Taip, manau, kad tai yra tam tikras pasiekimas, nes neturint šito susitarimo sinchronizacija galėjo įvykti ir 2026-aisiais, o galbūt net ir vėlesniais metais. Mes irgi matėme riziką, kad neturint jokio susitarimo ir einant tokiu tempu, kurį matė Latvija ir Estija, mes galėjome nusiridenti į 2026-uosius. Todėl geriau žvirblis rankoje negu jautis lankoje.

Buvo tiek daug ginčų ir iečių laužymo, todėl kažkoks susitarimas geriau nei jokio susitarimo. Nors reikia pažymėti, kad Lietuva siekė ankstesnės sinchronizacijos.

 

– O ar nelaikot to tam tikru Lietuvos derybiniu ar politiniu pralaimėjimu, turint galvoje pastarųjų kelerių metų siekį sinchronizuotis 2024 metų pradžioje.

– Jeigu latviai ir estai sako, kad negali sinchronizuotis, tai čia nėra jokių derybų. Jie sako, kad negali ir viskas. Kadangi sinchronizuotis turime visi kartu, tai kito varianto čia ir nebuvo.

– Kodėl Lietuva atsisakė vienašališko pasitraukimo iš BRELL sutarties galimybės jau 2024 metų vasarį? Apie tai paskelbus rugpjūtį būtų atsiradęs papildomas koridorius deryboms ir išsaugota bent teorinė galimybė sinchronizuotis kitais metais?

– Jeigu šis susitarimas (sinchronizuotis 2025 metų pradžioje – BNS) nebūtų buvęs pasiektas, taip ir būtų padaryta. Lietuva vis tiek norėjo, kad būtų judama bendrai. Latviai ir estai matė tokią datą kaip anksčiausią, o anksčiau jie nurodydavo ir dar vėlesnes datas. Jeigu pažiūrėtume „Elering“ (Estijos tinklo operatorė – BNS) tinklalapį, ten kaip sinchronizacijos data buvo įdėta 2026-ieji metai, todėl 2025 metai galima sakyti, kad yra tam tikras pasiekimas ir kompromisas.  

– Ar dar yra likę neišspręstų klausimų, dėl kurių reikės susitarti su latviais ir estais ruošiantis užbaigti sinchronizaciją?

– 2025-ųjų metų vasariui jau nebėra. Numatyta, kad kartu su Europos Sąjunga turėsime modifikuoti prisijungimo sutartį, taip pat kartu atlikti izoliuoto darbo bandymą. Dabar jau visi žingsniai bus daromi kartu.

– Ar tai reiškia, kad iki 2024 metų rugpjūčio Baltijos šalys jau tikrai praneš apie sprendimą nepratęsti BRELL sutarties?

– Taip, kitais metais vasarą mes kartu pranešime apie BRELL sutarties nepratęsimą. Laikas yra iki rugpjūčio 6 dienos, taip kad pranešime bet kada iki to laiko.

– Ar rengiantis sinchronizacijai, be pranešimo apie BRELL sutarties nepratęsimą, dar reikės sudaryti kokius nors susitarimus su Rusija ir Baltarusija? Ar gali būti taip, kad siekdamos užkirsti kelią suplanuotai sinchronizacijai šios šalys gali atlikti kokius nors provokatyvius veiksmus?

– Nemanau. Manau, kad lieka tik viena galimybė, kad rusai ir baltarusiai mus gali atjungti nuo BRELL žiedo anksčiau laiko. Tačiau, kaip jau komunikuota, visos trys Baltijos šalys tam yra pasiruošusios.

Mes matome iš Rusijos ir Baltarusijos bendravimo stoką, jos nepateikia informacijos apie atliekamus remontus ir kitus dalykus, todėl tas bendradarbiavimas su šiomis šalimis yra labai mažas.

Taigi, ko galėtume laukti, tai vienašališkų veiksmų iš Rusijos ir Baltarusijos mus atjungiant nuo tinklo. Tokių indikacijų nėra, bet reikia tam būti nuolat pasiruošus.

– Ar kitais metais vyksiantys rinkimai ir galimi pokyčiai Lietuvos bei Europos Sąjungos aukščiausiose institucijose dar gali turėti kokią nors įtaką sinchronizacijos užbaigimui sutartu laiku?

– Nemanau. Politiniai veiksniai neturėtų turėti įtakos. Susitarimas yra, veiksmų planas yra, o toliau seka specifiniai techniniai nepolitiniai veiksniai.

Kitais metais vasarą mes kartu pranešime apie BRELL sutarties nepratęsimą. Laikas yra iki rugpjūčio 6 dienos.

 

– Kaip praktiškai vyks Baltijos šalių atsijungimo nuo rusiškos sistemos ir sinchronizacijos su kontinentine Europa procesas? Tai bus valandų, minučių ar dienų procesas?

– Šiandien dar tas procesas nėra sudėliotas. Jį sudėliosime kartu su latviais ir estais. (...) Dabar visko negaliu atsakyti, bet bendru sutarimu bus nustatyta data ir įvyks atsijungimas.

– Baltijos šalims veikiant rusiškoje elektros sistemoje dabar dažnis centralizuotai reguliuojamas Maskvoje. Kaip keisis Baltijos šalių elektros sistemų valdymas įvykus sinchronizacijai?

– Daugiau darbo bus mums patiems. Turėsime tiek patys palaikyti inerciją tinkle, tiek patys užsiimti dažnio valdymu. Bet šiuos dalykus mes jau išbandėme – mes tai patys darėme izoliuoto darbo bandymo metu ir tai puikiai pavyko.

Tam dar reikės papildomo sistemų paruošimo, šiuo metu tai yra daroma. Minimalistinės sistemos jau yra paruoštos, tačiau norima, kad jos būtų dar tobulesnės. 

Rokas Masiulis. I. Gelūno / BNS nuotr.

– Dažnį kiekviena Baltijos šalis turės reguliuoti savarankiškai?

– Mes, Baltijos šalys, tai darysime kartu. Kiekviena šalis atliks savo darbą, tačiau tai bus indėlis į bendrą mūsų dažnio palaikymo sistemą.

– Anksčiau teigėte, kad dėl sinchronizacijos vidutinis elektros suvartojimas Baltijos šalyse per mėnesį gali pabrangti nuo 50 centų iki 1 euro. Ar 2025 metų pradžioje suplanuota sinchronizacija keičia šiuos skaičius?

– Vėlesnė sinchronizacija pavėlina ir didesnius elektros kaštus. Jie bus tokie patys (kaip paskaičiuota – BNS) tik vieneriais metais vėliau.

Šis skaičiavimas yra matematinis įvertinant rinkos konjunktūrą ir kitus dalykus, bet viską lems atsinaujinančių išteklių plėtra. Jeigu ji Baltijos šalyse, kaip numatoma dabar, bus sėkminga, tai, be abejo, tai mažins elektros kainas. Todėl sakyti, kad elektra pabrangs (įvykus sinchronizacijai – BNS), nėra teisinga. Matematiškai ji gali pabrangti, tačiau jeigu atsinaujinančių išteklių projektų bus pastatyta daugiau, tai labai tikėtina, kad elektra gali ir atpigti.

– Ar jau aiški bendro Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymo data?

– Ji dar nėra aiški, bet esame sutarę, kad kartu su Europos Komisija ieškosime tos datos, ją nusistatysime ir bandymą atliksime. Ar tai bus 2024-aisiais, ar 2025-aisiais, pamatysime pagal susitarimą.

Dabar, kai jau sutarėme dėl datos, kada sinchronizuosimės, reikia ramiai pagal techninius dalykus susidėlioti tą (izoliuoto darbo bandymo – BNS) datą. Tikrai iki sinchronizacijos dėl to susitarsime ir atliksime bandymą. 

Latvių ir estų operatorius mes gerbiame, tai yra savo srities profesionalai. Kai kuriuos dalykus mes matome vienaip, jie – kitaip, bet pagarba dėl to nesumažėja.

 

– Ar tos pastarųjų metų įtampos diskutuojant dėl sinchronizacijos datos turėjo kokį nors poveikį Baltijos šalių tinklų operatorių tarpusavio santykiams ir bendradarbiavimui?

– Ginčai buvo intensyvūs, tačiau jie buvo pagarbūs. Tai yra darbas – mes atstovaujame Lietuvos interesams, jie – savo valstybių interesams. Esame įpratę prie karštų ginčų ir karštų diskusijų, todėl nemanau, kad tai pakenks.

Asmeninių nuoskaudų tikrai nėra. Latvių ir estų operatorius mes gerbiame, tai yra savo srities profesionalai. Kai kuriuos dalykus mes matome vienaip, jie – kitaip, bet pagarba dėl to nesumažėja.

– Kokie konkrečiai sinchronizacijos projektai bus įgyvendinti iki 2025 metų vasario, o kokie vėliau?

– Pagrindiniai projektai (iki 2025 metų vasario – BNS) tai yra sinchroniniai kompensatoriai. Bent dviejų sinchroninių kompensatorių įrengimą Lietuvoje esame numatę 2024 metų pradžioje. Sakyčiau, kad tai yra patys svarbiausi projektai, kurie turėtų būti padaryti, būtent jų ir užtenka. Jeigu estai dar pasistatys trečią sinchroninį kompensatorių, tai mūsų sistemoms to ir tereikia. O pavyzdžiui, tokie projektai kaip „Harmony Link“ bus įgyvendinti jau po sinchronizacijos.

– Baltijos šalių tinklų operatorės 2019 metais pasirašė prisijungimo sutartį su techninių reikalavimų katalogu, kurį patvirtino Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija (ENTSO-E). Ar reikės peržiūrėti ir iš naujo suderinti šį katalogą, turint galvoje tai, kad visų projektų iki 2025-ųjų vasario įgyvendinti nepavyks?

– Taip, reikės. Pagal praktinę padėtį, kokie projektai bus užbaigti, juos reikės įrašyti į katalogą.

– Ar katalogo peržiūra nesutrukdys sinchronizuotis 2025-ųjų metų vasarį?

– Ne, jokiu būdu nesutrukdys.

– Balandžio–gegužės sandūroje „Litgrid“ ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorė PSE pranešė nutraukiančios „Harmony Link“ jūrinio kabelio rangovų konkursus, po to kai potencialių rangovų pateikti pasiūlymai beveik 2,5 karto viršijo jungties statybai numatytą biudžetą. Kokia dabar situacija su „Harmony Link“ projektu?

– Kartu su lenkais (PSE – BNS) šiuo metu kalbamės su visais galimais rangovais, kurie galėtų vykdyti šį projektą. Klausiame jų, kaip jie geriausiai galėtų jį įvykdyti, kaip reikėtų struktūrizuoti pirkimą, kokias paslaugas ir kaip reikėtų pirkti, kad pirkimas įvyktų kuo sklandžiau, o kaina, kiek įmanoma, sumažėtų.

Lietuvai šis projektas buvo pabrangęs puse milijardo eurų, lenkams taip pat. Todėl mes tikrai nenorėjome šitų pinigų imti iš mūsų elektros vartotojų. Geriau iš naujo paskelbti konkursą, pabandyti sutaupyti, taip pat tikėtis didesnės europinės paramos. Europos Sąjungos parama buvo 75 proc. viso projekto vertės, tačiau pakilus jo kainai ši dalis liko labai maža – 30–40 proc. Kolegos estai ir latviai taip pat remia mūsų siekį gauti didesnę europinę paramą.

– Ar dėl tos didesnės europinės paramos jau kalbate su Europos Komisija?

– Taip, kalbos jau po truputį prasideda.

– Tačiau Europos Sąjungos finansiniai resursai nėra begaliniai, pastarųjų metų krizės pareikalavo papildomų Bendrijos išlaidų. Ar turite numatę planą, ką darysite, jei „Harmony Link“ projektui nepavyks gauti norimo papildomo europinio finansavimo?

– Pirmiausia viliuosi, kad papildomas finansavimas bus gautas – tai yra labai svarbus projektas. Be to, ypač dabar, kai mes radome taikų susitarimą su latviais ir estais, šios dvi šalys remia mūsų siekį, kad šiam projektui būtų padidintas finansavimas. Manau, kad politiškai tai yra labai svarbus dalykas.

Kadangi projektas šiek tiek vėluos, tam tikrą skirtumą tikimės finansuoti iš surinktų didesnių perkrovų įplaukų (operatorių gaunamos lėšos, kai tarp prekybos zonų užsipildžius pralaidumams susiformuoja kainų skirtumai – BNS).

– Ar „Harmony Link“ projektui reikės papildomų Lietuvos ir Lenkijos biudžetų lėšų?

– Pamatysim, bet labai viliuosi, kad jų neturėtų prireikti.

– Kada paaiškės, ar Europos Komisija skirs papildomą finansavimą „Harmony Link“ projektui?

– Manau, kad šiais metais arba kitų metų pradžioje. (...) Be abejo, projekto biudžetą reikės padidinti, tačiau kiek jis bus padidintas, matysime pabaigę konsultacijas su galimais rangovais. 

„Harmony Link“ yra prekybinis kabelis, todėl jis bus naudingas Lietuvos elektros eksportuotojams, kurie galės ją eksportuoti į Vakarus. Kol nebus šio kabelio, tikėtina, kad poveikis rinkos kainoms bus teigiamas.

 

– Ar nėra rizikos, kad vėluojant projekto įgyvendinimui bus prarasta ir esama 493 mln. eurų Europos Sąjungos parama?

– Nemanau.

– Pernai sakėte, kad „Harmony Link“ projekto pabaigos data iš 2025 metų keliasi į 2027–2028-uosius metus. Kada dabar numatoma užbaigti jūrinio kabelio statybas?

– Dar sunku pasakyti. Kaip ir sakiau, derybos (su galimais rangovais – BNS) nebaigtos, bet manau, kad kažkuriais metais jau kito dešimtmečio pradžioje.

– Vadinasi, šį dešimtmetį „Harmony Link“ jungties dar neturėsime?

– Ne, šį dešimtmetį neturėsime.

– Kokį poveikį užsitęsęs „Harmony Link“ projekto įgyvendinimas gali turėti Baltijos šalių elektros rinkai ir sistemų stabilumui?

– „Harmony Link“ yra prekybinis kabelis, todėl jis bus naudingas Lietuvos elektros eksportuotojams, kurie galės ją eksportuoti į Vakarus. Kol nebus šio kabelio, tikėtina, kad poveikis rinkos kainoms bus teigiamas, nes statant naujus atsinaujinančios energetikos projektus ir esant ribotoms eksporto galimybėms tam tikrą laiką kainos bus spaudžiamos žemyn.

– Ar vėluojantis projekto įgyvendinimas nekomplikuos Lietuvos integracijos į Europos Sąjungos elektros rinką, kai Lietuva ir Baltijos šalys techniškai bus sinchronizuotos, tačiau esant ribotoms eksporto galimybėms negalės būti pilnavertės Bendrijos rinkos dalyvės?

– Tikrai ne. Kaip ir minėjau, tai yra ne sinchronizacijos, o prekybinis projektas. Laisvai sinchronizuotis mes galime ir be jo.

– Ar įvykus sinchronizacijai „LitPol Link“ jungtis galės būti naudojama komercinei elektros prekybai?

– Techniškai manome, kad tokia galimybė gali būti, bet kokiu dydžiu ir kaip, dėl to reikės susitarti su Lenkija.

– Ar neįvyks taip, kad „LitPol Link“ naudojant sisteminėms paslaugoms ir neturint „Harmony Link“ kabelio, Lietuvoje ir kitosBaltijos šalyse susidarys elektros perteklius, dėl ko gali tekti riboti gamybą kai kurių atsinaujinančios energetikos objektuose, ko itin bijo komercinių saulės projektų vystytojai?

– Nemanau. Mes turime ir kitas jungtis. Be to, kaip ir minėjau, „LitPol Link“ taip pat galės būti naudojamas komercinei prekybai.

– Kitais metais laukia net trys rinkimai – Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo. Ar neketinate grįžti į politiką ir kandidatuoti į vieną iš šių institucijų?

– Iš karto galiu pasakyti, kad neplanuoju. Tokių minčių neturiu. Esu labai patenkintas savo darbu, jis leidžia man save realizuoti ir norėčiau čia likti.

– Ar sutiktumėte užimti ministro postą naujoje Vyriausybėje jei gautumėte tokį pasiūlymą?

– Tokių dalykų ir tokių pasiūlymų nesvarstau.

„Lietuva, kaip ir Latvija ir Estija, turi teisę tos sutarties (vadinamosios BRELL sutarties – BNS) nepratęsti, jeigu nenori. Ką mes darysime, pamatysime – visos opcijos yra ant stalo, svarstysime ir žiūrėsime, ką daryti“, – žurnalistams pirmadienį sakė R. Masiulis.

„Visi scenarijai svarstomi, visi scenarijai ant stalo, šiai dienai negaliu pakomentuoti. (...) Nė viena galimybė – nei likti, nei trauktis – nėra atmesta ir mes svarstysime ir matysime, ką daryti“, – kalbėjo „Litgrid“ vadovas, atsakydamas į klausimą, ar vienašališko Lietuvos pasitraukimo iš BRELL sutarties galimybė nėra atmesta.

2001 metų vasarį pasirašyta BRELL sutartis apibrėžia, kaip Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnį reguliuoja Maskva.

Sutartis automatiškai pratęsiama kasmet, o norint iš jos pasitraukti viena iš sutarties šalių turi apie tai informuoti likus pusmečiui iki jos pabaigos – tai yra iki rugpjūčio 7 dienos. Jei to padaryti nepavyktų 2024 metų vasarį, Lietuva kitąkart iš jos galėtų pasitraukti tik 2025 metais.

Tačiau pasitraukimas iš sutarties būtų tik politinis veiksmas – jis nereikštų fizinio pasitraukimo iš BRELL sistemos. 

Pasak R. Masiulio, elektros tinklus sinchronizavus su Europa Estijos vartotojams elektra per mėnesį pabrangtų vidutiniškai apie 60 centų (už vidutinį 140 kWh suvartojimą – BNS), Lietuvos – apie 50 centų, Latvijos – apie 1 eurą.

„Tai nežinau, ar tai didelė suma tam, kad su rusais liktų (Estija – BNS) kartu. 50 centų per mėnesį (Lietuvoje – BNS) – nežinau, ar tai didelė suma. Mano nuomone, nedidelė“, – teigė „Litgrid“ vadovas.

Jo teigimu, elektros kainos ateityje priklausys nuo to, kaip vystysis atsinaujinanti energetika. 

„Kadangi jų programa yra labai didelė, kuo daugiau atsinaujinančių atsiras, tuo elektra labiau atpigs. Realiai svarstyti, kad sinchronizacija kažką pabrangins, nėra praktiška. Reikia geriau žiūrėti, kiek bus atsinaujinančių pastatyta“, – kalbėjo R. Masiulis.

R. Masiulis pakartojo, kad Lietuvai nepavyktų vienai sinchronizuotis su Vakarų Europa – tai gali padaryti tik visos trys Baltijos šalys kartu.

„Viltis miršta paskutinė. Aš manau, kad visada įmanoma susitarti, reikia diskutuoti, bet faktas yra tas, kad sinchronizuotis su kontinentine Europa turėtume visi trys kartu. Todėl estų sprendimas vėlinti sinchronizaciją tiesiogiai veikia ir mus, taip kad mes esame surišti viena virvute“, – teigė „Litgrid“ vadovas.

Jo teigimu, 2024 metų pradžia yra Lietuvos specialistų apskaičiuota anksčiausiai Baltijos šalims „techniškai įmanoma“ data.

„2024 metų pradžia yra apskaičiuota pagal mūsų specialistų vertinimus anksčiausiai techniškai įmanoma data. Jeigu sinchronizacija būtų tik politinis sprendimas, tai ji būtų įvykusi šiemet, pernai ar dar anksčiau“, – teigė R. Masiulis.

Jis pabrėžė, jog ankstesnis sinchronizavimas nereikštų 2018 metais pasirašyto Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos susitarimo sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos sulaužymo.

„Sutarties sulaužymo negali būti, nes yra numatyta, iki kada turi įvykti sinchronizacija, tai bet kokia data iki to yra tinkama. Apie sutarties sulaužymą čia net kalbos negali būti“, – teigė R. Masiulis.

Jis pabrėžė, kad kuo ankstesnis pasitraukimas iš Rusijos kontroliuojamos elektros sistemos ir sinchronizacija su Vakarų Europa Baltijos šalims svarbi dėl Rusijos vykdomos agresyvios politikos ir invazijos į Ukrainą.

„Lietuvoje tiek mes įmonėje, tiek politinė valdžia, tiek opozicija – visos institucijos lygiai taip pat mato, kad būti su agresoriumi viename tinkle nėra ateitis, ir mes iš to norime išeiti kiek įmanoma greičiau ir svarbiausia, kada tai yra techniškai įmanoma“, – pridūrė jis.

2019 metais trys Baltijos šalys sutarė iš BRELL pasitraukti ir su Vakarų Europa sinchronizuotis ne vėliau kaip iki 2025 metų pabaigos. Nors Lietuva nori tai padaryti jau 2024-aisiais, su tuo nesutinka Estija.

„Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė, bet taip, kaip kryptis rodo, vis tiek mes nuo estų priklausomi. Tai jeigu jie pozicijos nepakeis tai, deja, bus pagal jų grafiką, ne pagal mus, dėl to, kad mes negalim vieni išeiti (iš BRELL sistemos – BNS)“, – LRT radijui pirmadienį teigė R. Masiulis.

„Litgrid“ vadovo teigimu, estų siūlymas nuo Rusijos tinklo atsijungti 2025-ų metų pradžioje nėra ypatingas – tokia data yra numatyta ir dabar.

„2025-ų pradžia ir taip yra ta data, kada ta sinchronizacija turi įvykti, nes sekant BRELL sutartį tai ir yra tas laikas, kai turi įvykti sinchronizacija, tai nelabai kažką naujo jie ir pasiūlo. Jie tiesiog pasiūlo datą, kuri realistiškai ir turėjo būti. Mums susidaro toks įspūdis, kad nei latviai, nei estai labai detaliai ir nebuvo svarstę, kaip jie čia atsijungs nuo Rusijos, nes jie nei tą sutartį gerai išsinagrinėję, nei paruošę aiškų planą, tai kaip įvyks tas atsijungimas“, – kalbėjo R. Masiulis.

„Mus dėl to tas ir trikdo, kad tokio veržimosi iš Rusijos glėbio nėra. Dėl to gal ir čia užaštrėjo tas konfliktas“, – pridūrė jis.

Anot R. Masiulio, Estija dažnai pabrėžia, kad pasitraukus iš bendros su Rusija ir Baltarusija sistemos jos vartotojams  pabrangtų elektra.

„Finansinis aspektas yra svarbus ir estai tą vis pažymi, kad „o kas mums kompensuos tą ankstesnį atsijungimą nuo Rusijos“, nes būti Rusijos sistemoje jiems yra šiek tiek pigiau. Paskaičiavę esame ir teigiamus, ir neigiamus aspektus sinchronizacijos, tai maždaug kiekvienam estui 0,4 cento už kilovatvalandę (kWh) elektra pabrangtų. Čia net ne centais, o cento dalimi“, – sakė R. Masiulis.

„Litgrid“ vadovas pridūrė, kad Latvija šiuo klausimu palaiko Estiją.

„Latviai labai palaiko estus, jie sako, kad „mes pergyvenam dėl savo kolegų estų“, bet toks dėsningumas – aš „Litgridui“ vadovauju jau treti metai – ir jis visada buvo“, – teigė R. Masiulis.

Pasak Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojo Timo Tataro, nors Baltijos šalys yra nustačiusios 2025-ųjų pabaigą kaip terminą atsijungti nuo Rusijos kontroliuojama energetikos žiedo BRELL ir sinchronizuoti tinklus su kontinentine Europa, dabar Europos Komisijos, Latvijos ir Estijos ekspertai mano, kad šią datą galima paankstinti iki 2025 metų pradžios.

2019 metais trys Baltijos šalys sutarė iš BRELL pasitraukti ne vėliau kaip iki 2025 metų pabaigos. Nors Lietuva nori tai padaryti jau 2024-aisiais, su tuo nesutinka Estija.

Estijos dienraščiui „Postimees“ R. Masiulis anksčiau pareiškė, kad Estijos perdavimo tinklą valdančios bendrovės „Elering“ vadovai nenori greitai pasitraukti iš Rusijos kontroliuojamos sistemos ir daro viską, jog tai atidėtų.

„Lietuvai svarbu sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Elektros ir kitų jungčių su Rusija nutraukimas mums yra labai svarbus. Norime kiek įmanoma greičiau atsikratyti bet kokios Rusijos įtakos, ypač atsižvelgiant į tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje. Manome, kad nėra teisinga turėti naudos iš prisijungimo prie Rusijos elektros tinklo, todėl norime greitai iš jo pasitraukti“, – dienraščiui teigė R. Masiulis.

2019 metais trys Baltijos šalys sutarė iš Rusijos kontroliuojamos elektros sistemos pasitraukti ne vėliau kaip iki 2025 metų pabaigos. Nors Lietuva nori tai padaryti jau 2024-aisiais, su tuo nesutinka Estija. „Elering“ vadovas Kalle Kilkas (Kalė Kilkas) praėjusią savaitę „Postimees“ sakė, jog Estija yra pasirengusi palikti Rusijos kontroliuojamą sistemą kkiek anksčiau – 2025 metų pradžioje, o ne pabaigoje, kaip numatyta dabar. 

„Deja, Baltijos šalys yra susietos tuo pačiu siūlu, todėl mūsų kolegų estų elgesys mus erzina. Be Estijos mes negalime sinchronizuoti savo elektros tinklų su kontinentine Europa, kadangi mes tai galime padaryti tik visi trys kartu. Kad ir ką nuspręstų Estija, Lietuva yra su tuo susijusi“, – teigė „Litgrid“ vadovas.

R. Masiulis pridūrė, kad sprendimas atsijungti nuo Rusijos elektros tinklo turi būti priimtas rugpjūtį. Baltijos šalys yra pasirašiusios BRELL tinklo sinchronizavimo sutartį, pagal kurią jos yra sujungtos su Baltarusija ir Rusija. Ši sutartis atnaujinama kasmet vasario mėnesį.

„Jei mes norime teisiškai nutraukti sutartį, tuomet tai turi būti pranešta prieš pusmetį. Iki rugpjūčio 7 dienos turi būti pranešta, kad sutartis nebus pratęsta. Tokiu atveju kitų metų vasarį bus galima teisiškai nutraukti sutartį“, – teigė „Litgrid“ vadovas.

Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį susitiks Briuselyje, kur tarpininkaujant Europos Komisijai spręs ginčą dėl elektros tinklų sinchronizacijos.