Tada jis buvo pasodintas į neįgaliojo vežimėlį ir juo išvežtas iš šv. Petro aikštės. Pranciškus mojo susirinkusiai miniai.

Visuotinė audiencija pirmą kartą šiais metais vyko lauke. Šv. Petro aikštėje Romoje buvo vėsu.

87 metų pontifikas vis dar susiduria su kvėpavimo takų ir judėjimo problemomis. Praėjusią savaitę popiežiui ligoninėje buvo atlikti tyrimai. Jų rezultatai iki šiol nepaskelbti. Vatikanas taip pat detaliau nekomentavo, kokie tyrimai buvo daromi. Anot italų žiniasklaidos, Pranciškui galimai buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kad būtų atmestos plaučių komplikacijos. Pats popiežius prieš vykdamas į ligoninę tik pasakė, kad „dar yra šiek tiek persišaldęs“. Vatikano duomenimis, jis pastaruoju metu dažnai sirgo peršalimo ligomis, bronchitu ir gripu.

Nuo 2013 m. Katalikų bažnyčiai vadovaujančio Pranciškaus sveikata jau kurį laiką kelia nerimą. Pernai jis du kartus buvo gydomas stacionare klinikoje Romoje. Dėl kelio skausmų jis per viešus pasirodymus dažnai sėdi neįgaliojo vežimėlyje.

Vatikane vis sklando gandai apie galimą popiežiaus atsistatydinimą. Sausį Italijos TV stoties „Nove“ laidoje paklaustas apie savo sveikatos būklę, Pranciškus atsakė: „Dar gyvas“. Jis taip pat teigė negalvojąs apie atsistatydinimą ir to nenorįs. Tačiau atsistatydinimas yra „galimybė, kuri atvira visiems popiežiams“, pridūrė pontifikas. Jo pirmtakas Benediktas XVI pats pasitraukė iš pareigų.

Kovo 13 dieną sueis 11 metų, kai argentinietis Pranciškus pradėjo vadovauti bažnyčiai.

Trečiadienį Romos teismas nubaudė 64 metų „Forza Nuova“ lyderį Roberto Fiore kalėti pusdevintų metų. Giuliano Castellino, buvęs „Forza Nuova“ lyderis Romoje, pernai sukūręs savo politinį judėjimą „Italia Libera“, nuteistas kalėti aštuonerius metus ir septynis mėnesius. Nė vienas jų nėra kalėjime, nes pagal Italijos teisinę sistemą automatiškai taikoma apeliacija. Dar penkiems grupuočių nariams taip pat buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės.

1997 m. susikūrusi „Forza Nuova“ ragina uždrausti abortus, visiškai sustabdyti imigraciją ir panaikinti įstatymus, draudžiančius kurstyti neapykantą. Ši partija per jokius rinkimus nėra gavusi daugiau nei 0,5 proc. balsų, net ir sudariusi sąjungą su kitomis kraštutinių dešiniųjų grupėmis.

Smurtas pratrūko 2021 m. spalį po protesto prieš priemones stabdyti COVID-19 plitimą. Protestuotojai susirėmė su policija ir nusiaubė patalpas, įskaitant profesinių sąjungų federacijos CGIL būstinę.

Paveldėta problema

Parašą po Italijos dalyvavimo šiame naujuoju Šilko keliu vadinamame projekte dokumentais G. Meloni paveldėjo iš Giuseppe’ės Conte vadovaujamos kairiųjų ir dešiniųjų populistų koalicijos. Valią dalyvauti šiame geopolitinės naudos Pekinui turinčiame projekte Roma išreiškė per simbolinį prezidento Xi Jinpingo vizitą 2019 m.

Į šią strateginę iniciatyvą, kuri ne tik atvertų naujų transporto kelių Kinijai, bet ir labai padidintų Europos valstybių priklausomybę nuo Pekino, jis nuo 2013 m. investavo 1 trln. JAV dolerių.

Italijos narystė projekte po bandomojo laikotarpio kitų metų kovą būtų tapusi nuolatinė, jei iki 2023 m. pabaigos nebūtų išreikšta priešinga valia. Spaudimą trauktis iš kinų projekto G. Meloni jautė ne tik iš didelės dalies Italijos politikų ir visuomenės, bet ir iš JAV, ES. Tiesa, imdamasi vadovauti vyriausybei, ir ji pati Italijos dalyvavimą šioje inicityvoje vadino klaida.

Kritikai smerkė Kinijos investicijų schemą tvirtindami, kad šis planas yra Trojos arklys Pekino politinei įtakai stiprinti, o jo nauda Romai buvo ribota. Tačiau Roma vengė provokuoti Pekiną ir rizikuoti atsakomaisiais veiksmais prieš Italijos bendroves.

Rugsėjį Naujajame Delyje vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime G. Meloni žurnalistams sakė, kad jei Roma pasitrauktų iš projekto, tai nepakenktų santykiams su Kinija.

Geopolitinis sumanymas

Pekinas akcentuoja šios iniciatyvos, kone svarbiausio prezidento Xi Jinpingo geopolitinio projekto, populiarumą: jį pasirašė daugiau kaip 150 šalių nuo Urugvajaus iki Šri Lankos. Pekino tvirtinimu, visame pasaulyje pasirašyta daugiau kaip 2 trln. dolerių vertės sutarčių: dėl greitųjų geležinkelių bėgių, raižančių Pietryčių Aziją, ir didžiulės apimties transporto, energetikos ir infrastruktūros darbų Centrinėje Azijoje.

Iniciatyvos šalininkų teigimu, iniciatyva „Juosta ir kelias“ atneštų į menkiau išsivysčiusių ekonomikų šalis investicijų ir paskatintų globaliųjų Pietų augimą. Tačiau kritikai jau seniai kaltina Kiniją viliojant mažesnes pajamas gaunančias šalis į skolų spąstus siūlant didžiules paskolas, kurios joms per brangios.

Atkreipta dėmesio ir į neaiškų kinų kompanijų vykdomų projektų kainų nustatymą. Kai kurios šalys, įskaitant Malaiziją ir Mianmarą, iš naujo derasi dėl sutarčių siekdamos sumažinti kaštus.

Šis projektas leidžia Kinijos infrastruktūros įmonėms įsitvirtinti daugelyje besiformuojančios ekonomikos šalių.

Italijos narystė projekte po bandomojo laikotarpio kitų metų kovą būtų tapusi nuolatinė, jei iki 2023 m. pabaigos nebūtų išreikšta priešinga valia.

Vakarų šalys nerimauja, kad Kinija siekia pertvarkyti pasaulinę pasaulio tvarką savo naudai, kritiški balsai iniciatyvoje dalyvaujančiose šalyse taip pat smerkia, jų nuomone, didėjančią Kinijos įtaką vietos politikai.

Tuo tarpu Vašingtonas įspėjo, kad Kinija gali pasinaudoti šia iniciatyva kaip dingstimi kurti karines bazes visame pasaulyje – prisidengdama tikslu apsaugoti savo investicijas.

Ribota nauda

G. Conte vyriausybės pasirašytame neįpareigojančiame memorandume buvo numatyti platūs įsipareigojimai dėl bendradarbiavimo logistikos, infrastruktūros, finansų ir aplinkosaugos sektoriuose. Tačiau detalių buvo nedaug, o skaidrumo trūkumas pakurstė Italijos sąjungininkų nepasitikėjimą.

Be to, Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani rugsėjį sakė, kad iniciatyva „Juosta ir kelias“ „nedavė tokių rezultatų, kokių tikėjomės“.

Ekspertai pažymėjo, kad kitos didelės Europos ekonomikos šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija, neprisijungė prie iniciatyvos „Juosta ir kelias“, tačiau vis tiek sudarė svarbių prekybos ir investicijų susitarimų.

Apie tai, kad Italija traukiasi iš Kinijos projekto, pirmiausia paskelbta neoficialiai. Trečiadienį laikraštis „Corriere della Sera“, remdamasis neįvardytais šaltiniais vyriausybėje, pranešė, kad apie savąjį sprendimą Roma prieš tris dienas informavo Pekiną.

Nepriima kritikos

Į Romos sprendimą Pekino valdininkai audringai reagavo, pabrėždami, esą iniciatyva „Juosta ir kelias“ šmeižiama.

„Kinija griežtai nepritaria iniciatyvos „Juosta ir kelias“ bendradarbiavimo dėl bendrų statybų šmeižimui ir žlugdymui“, – ketvirtadienį pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas. Pekinas taip pat nepritaria „konfrontacijai ir susiskaldymui tarp stovyklų, lemiantiems atsiskyrimą“, pridūrė jis.

Užsienio reikalų ministerija tiesiogiai nekomentavo Italijos sprendimo, tačiau Wang Wenbinas pažymėjo, kad Italija spalį buvo atsiuntusi atstovų į iniciatyvos „Juosta ir kelias“ forumą Pekine. „Tai įkūnija didžiulį bendrų „Juostos ir kelio“ statybų patrauklumą ir pasaulinę įtaką“, – sakė jis.

Švelnus apšvietimas, fone skamba rami muzika, dėmesingi darbuotojai palydi žmones ir augintinius prie stalų ir teiraujasi, gal keturkojai klientai norėtų virto kiaušinio su trintais žirneliais ir fontinos sūriu. O gal žuvies su rikota ir cukinijomis?

Ištroškę augintiniai gali rinktis žaliųjų obuolių ir arbūzų sultis ar net pasimėgauti kriaušių, braškių ir bananų gėrimais. „Valgiaraštį sudarėme su veterinarijos dietologu, ingredientus parinkome atsižvelgdami į alergijas, nes šunys alergiški kur kas labiau nei žmonės“, – sakė vyriausiasis virtuvės šefas Luca Grammatico, anksčiau dirbęs kinologu.

Pepė, ketverių metų bišonas išdykėlio snukučiu, išlaižo elegantišką juodą dubenėlį iki paskutinio trupinio, atrodo, kad nugremš net geometrinius raštus.

Naminiai gyvūnai „yra mūsų šeimos nariai, tad kodėl neturėtume su jais elgtis kaip su šeima?“, sako Sara Nicosanti, fotografuodama asmenukę su Mango, savo penkerių metų Džeko Raselo terjeru, specialiai šiam tikslui sukurtoje veidrodžių zonoje.

Negirdėti jokio lojimo, svečiai sutelkę dėmesį į savo dizainerių sukurtus dubenėlius, įsitaisę ant vilnonių antklodžių šalia šeimininkų stalų. 36 metų nekilnojamojo turto agentė S. Nicosanti sako esanti „labai patenkinta“ pasirinkimu vos prieš mėnesį atidarytame restorane, nes šunys „irgi nusipelno subalansuotos mitybos“ su „tinkamais ingredientais“.

„Jokių prieskonių, jokios druskos ir aliejaus“, – tvirtina L. Grammatico. Maistas šunims gaminamas atskiroje virtuvėje nei jų šeimininkams. Porcijos pritaikomos pagal šunų dydį: S (sveriantiems nuo dviejų iki 10 kilogramų), M (11–20 kg), L (21–30 kg) ir net XL (virš 30 kg).

Tarp stalų įrengėme pertvaras, kad vaišindamiesi šunys vienas kito nematytų ir netrukdytų, nesiveržtų į kito  erdvę.

„Žuvis yra labai populiari, nes jos skonis skiriasi nuo įprasto maisto“, – tikina L. Grammatico.

Gimtadienio tortas

Nuotaika šventiška, kai 40 metų teisininkė Romina Lanza atvyksta švęsti savo šuns Rūdi ketvirtojo gimtadienio. Restoraną „Fiuto“ ji  vertina kaip „labai sveikintiną iniciatyvą“ ir nesileidžia į diskusijas, ar dera vaišinti augintinius šviežiai paruoštais brangiais patiekalais, kai kitur pasaulyje žmonės badauja. „Tai asmeninis pasirinkimas, nematau tame nieko bloga“, – sakė ji.

Taip pat mano ir 20-metė studentė Maria Gliottone, aptikusi restoraną „TikTok“ tinkle ir atėjusi su savo dvejų metų šunimi Nala ir jos draugu Daglasu, keturių mėnesių Korsikos šuniuku. „Taip mano tie, kurie neturi šuns, bet tie, kurie turi, labai džiaugiasi galėdami čia atvykti su savo draugu“, – sakė ji.

Nuo pat atidarymo restoranas kiekvieną vakarą per savaitę priima vidutiniškai nuo 6 iki 10 šunų, o savaitgaliais – nuo 10 iki 15, įėjimas kainuoja nuo 8 iki 20 eurų, priklausomai nuo šuns dydžio.

„Tarp stalų įrengėme pertvaras, kad vaišindamiesi šunys vienas kito nematytų ir netrukdytų, nesiveržtų į kito erdvę“, – sakė Marco Turano.

Trys įkūrėjai nesitikėjo, kad restoranas Milvijo tilto rajone pačioje Romos širdyje bus toks sėkmingas. „Esame labai laimingi“, – sakė 33 metų M. Turano, pakuodamas dovaną staigmeną Rūdi – plaukų kondicionierių, kad nesusiveltų kailis. Nors žvakučių nebus, gimtadienio tortą Rūdi gaus – „sūrio biskvitą su rikota, pagardintą žaliaisiais obuoliais“.

Ladispolio meras Alessandras Grandas savo feisbuko paskyroje paskelbė, kad liūtas buvo sugautas, jį perėmė cirko darbuotojai.

„Tikiuosi, kad šis epizodas pažadins kai kurias sąžines ir pagaliau galėsime padaryti galą gyvūnų išnaudojimui cirke“, – rašė meras.

Liūtui surasti buvo pasitelktas policijos sraigtasparnis su infraraudonųjų spindulių naktinio matymo kamera, taip pat uždaryta greitkelio atkarpa.

Internete pasklido nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas liūtas, ramiai slankiojantis tamsiomis miesto gatvėmis.

Anot „France 24“, Ronys Vassallis, atsakingas už „Rony Roller“ cirko gyvūnus, sakė, kad nors mintis apie susidūrimą su liūtu daugelį gali išgąsdinti, aštuonerių metų liūtas Kimba nekėlė jokio pavojaus.

Instagrame „Rony Roller“ cirkas dėkojo Ladispolio miestui už kantrybę ir paramą.

„Visų pirma, didelis ačiū merui A. Grandui. Taip pat visoms valdžios ir teisėsaugos institucijoms, kurios padarė viską, kad Kimba būtų saugiai grąžintas namo“, – rašoma socialiniame tinkle.

Atstovė naujienų agentūrai AFP sakė, kad prie mokyklos atvyko policininkų, kinologų ir sprogmenų neutralizavimo specialistų. Gatvės aplink mokyklą buvo uždarytos, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.

Tačiau vėliau policijos spaudos tarnyba AFP nurodė, kad tai buvo pratybos, surengtos augant susirūpinimui saugumu dėl kilusio palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ ir Izraelio karo.

Romos žydų bendruomenė pareiškime patvirtino, jog tai, kas šįryt įvyko žydų mokykloje, buvo pratybos.

Anksčiau italų žiniasklaidos cituotame bendruomenės pareiškime buvo sakoma, kad evakuacija surengta gavus anoniminį skambutį.

Saugumas Italijoje, ypač prie žydų objektų, yra sustiprintas kilus naujam „Hamas“ ir Izraelio karui.

Prancūzijos vadovas atvyko į Italijos sostinę dalyvauti buvusio prezidento Giorgio Napolitano (Džordžo Napolitano), kuris penktadienį mirė būdamas 98 metų, valstybinėse laidotuvėse.

Po ceremonijos E. Macronas ir G. Meloni surengė ilgą ir draugišką susitikimą, sakoma Italijos premjerės biuro pranešime. Jame nurodoma, kad prieš artėjančius susitikimus jie ypatingą dėmesį skyrė migracijos valdymui ir Europos ekonomikos prioritetams.

E. Macronas ir G. Meloni, kurie paskutinį kartą buvo susitikę birželį Paryžiuje, penktadienį Maltoje turėtų dalyvauti pietinių Europos Sąjungos šalių aukščiausiojo lygio susitikime „Med 9“, o kitą savaitę Ispanijos mieste Granadoje vyks neoficialus Europos Vadovų Tarybos susitikimas.

E. Macrono biuras patvirtino, kad abu lyderiai aptarė poreikį rasti migracijos ir ekonominių klausimų sprendimą.

Šį mėnesį Italijos Lampedūzos saloje smarkiai padaugėjus migrantų išsilaipinimo atvejų, visoje ES vėl įsiplieskė aršios diskusijos dėl to, kas turėtų prisiimti atsakomybę už prieglobsčio prašytojus.

Ypač aštri retorika nuskambėjo Prancūzijoje, kur šalies parlamente ginčijamasi dėl įstatymo, reglamentuojančio jų atvykimą, projekto.

Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) pareiškė, kad Prancūzija nepriims jokių migrantų, atvykstančių iš Lampedūzos, po to, kai vos per tris dienas saloje išsilaipino 8,5 tūkst. žmonių.

Praėjusių metų lapkritį taip pat kilo diplomatinis nesutarimas, kai naujai išrinkta griežtosios dešiniosios pakraipos G. Meloni vyriausybė atsisakė leisti migrantų gelbėjimo laivui prisišvartuoti Italijoje. Paryžius galiausiai leido laivui „Ocean Viking“ įplaukti į Prancūzijos uostą, tačiau pasmerkė Romos elgesį kaip nepriimtiną ir sustabdė planus priimti 3,5 tūkst. migrantų iš Italijos.

Pastaruoju metu Paryžius ir Roma stengiasi sumažinti įtampą.

Moterų 50 m plaukimo krūtine pagrindiniame finale lietuvė finišavo per 29,79 sek. ir aplenkė visas varžoves. Kita Lietuvos sportininkė – vilnietė Kotryna Teterevkova – finale užėmė aštuntą vietą (31.48).

Sidabras atiteko 0.44 sek. lėčiau atplaukusiai italei Anitai Bottazzo, trečia finišavo airė Mona McSharry (30.59).

Tarp visų atrankos dalyvių geriausią rezultatą ryte taip pat užfiksavo R. Meilutytė, kuri nuotolį įveikė per 30,02 sek., o K. Teterevkova atrankoje parodė 31,10 sek. laiką ir bendroje dalyvių buvo aštunta.

„Sette Colli Trophy“ atrankos plaukimai penktadienį ir šeštadienį prasideda 10 val. vietos laiku (Lietuvoje – 11 val.), sekmadienį – pusvalandžiu anksčiau. Finalų pradžia visomis dienomis numatyta apie 18 val. (19 val.).

Varžybas transliuoja „Rai Sport + HD“.

Jau 59-ą kartą rengiamos varžybos – vienas iš paskutinių didžiausių startų plaukikams Europoje prieš artėjantį pasaulio čempionatą.

„Sette Colli Trophy“ yra įtrauktos į kitų metų vasaros olimpinių žaidynių kvalifikacinių varžybų sąrašą, tad visi čia startuojantys plaukikai gali siekti olimpinių normatyvų.

Priminsime, kad kelialapius į Paryžiaus olimpines žaidynes jau yra iškovoję du Lietuvos plaukikai – Danas Rapšys (200, 400 m laisvu st.) ir R. Meilutytė (100 m krūtine).

Negana to, jo kadencija net ir be viešųjų ryšių manipuliacijų gali trukti dešimtmečius. Tarp žmonių daugiau galios gali turėti nebent asmuo, nuo kurio priklauso popiežiaus gyvybė. Praėjusią savaitę popiežius Pranciškus buvo visiškai priklausomas nuo Sergio Alfieri valios. Jis – garsiosios Romos Agostino Gemelli klinikos chirurgas, operavęs Šventąjį Tėvą.

Tris valandas trukusi operacija buvo būtina, nes 86 metų popiežius ilgą laiką kentė skausmus. Išvarža, atsiradusi ankstesnės operacijos randų vietoje, blogiausiu atveju galėjo sukelti žarnyno nepraeinamumą. Popiežius operuotas pritaikius bendrąją anesteziją, pilvo sieną sutvarkius chirurginiu tinkleliu. Pabudęs po anestezijos popiežius juokavo ir, gydytojo žodžiais, klausė, kada bus trečioji operacija: S. Alfieri Šventąjį Tėvą operavo 2021 m., kai, skirtingai nei skleidė gandonešiai, pacientui šalinta gerybinė patologija, o ne gaubtinės žarnos navikas.

Paklaustas, ar popiežius klausėsi medikų komandos, S. Alfieri šmaikštavo: su amžiumi Šventasis Tėvas tapęs atsargesnis.

Skirtingai nei popiežius, jį operavęs chirurgas nėra iš tų medikų, kuriuos praeiviai atpažįsta taip pat gerai kaip ir garsiuosius jų pacientus. Viešumai prieinama informacija apie S. Alfieri itin kukli ir susijusi daugiausia su jo profesiniais pasiekimais.

Skirtingai nei popiežius, jį operavęs chirurgas nėra iš tų medikų, kuriuos praeiviai atpažįsta taip pat gerai kaip ir garsiuosius jų pacientus.

 

1966 m. pabaigoje Romoje gimęs S. Alfieri – pripažintas kolorektalinių operacijų, naudojant minimaliai invazinius metodus, chirurgas. Italas laikomas chirurginių intervencijų į kasą ir skrandį, pilvo, dubens navikų, kepenų metastazių ir gaubtinės žarnos vėžio gydymo ekspertu. Per savo karjerą jis yra atlikęs daugiau nei 10 tūkst. operacijų.

S. Alfieri studijavo katalikiškajame Šventosios Širdies universitete, didžiausiame privačiame universitete Europoje. 1992 m. aukščiausiais balais baigęs medicinos ir chirurgijos studijas jis penkerius metus studijavo bendrosios chirurgijos rezidentūroje. Savosios alma mater medikas neapleido ir baigęs – nuo 2010 m. yra bendrosios chirurgijos profesorius.

Be medicinos darbo Agostino Gemelli klinikoje, S. Alfieri taip pat yra aktyvus mokslininkas, parašęs daugiau nei 600 publikacijų. Su juo savo žiniomis yra dalijęsis Vatikano sveikatos tarybos direktorius Giovanni Battista Doglietto, ilgametis legendinio chirurgo Francesco Crucitti, 1981 m. po pasikėsinimo iš mirties nagų išplėšusio kitą popiežių, Joną Paulių II, asistentas.

Italijos žiniasklaida komunikacijos revoliucija vadina Vatikano sprendimą ne tik atskleisti popiežiaus pasiligojimo priežastį, bet ir leisti operavusiam S. Alfieri pateikti tiek daug detalių apie Katalikų bažnyčios vadovo sveikatą.

Spaudos konferencijoje S. Alfieri papasakojo, kad po jaunystėje atliktos plaučių operacijos, iki persikraustė į Romą, būsimajam popiežiui buvo atliktos dar dvi operacijos. Jam buvo pašalintas apendiksas, vėliau – tulžies pūslė. Išvarža, dėl kurios prireikė operacijos šią savaitę, atsirado dėl anksčiau atliktos apendektomijos. Pastarąją problemą S. Alfieri sakė pastebėjęs jau per 2021 m. žarnyno operaciją.

„Šiuo metu ypač svarbūs Europai stiprūs šalių ryšiai, vieningi sprendimai ir požiūriai. Šio darbo vizito numatytais susitikimais stiprinsime parlamentinį Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimą, sieksime Italijos kolegų palankumo NATO viršūnių susitikimo sprendimams, susitarimams dėl paramos Ukrainai ir tolesnio Rusijos agresijos atgrasymo“, – Seimo informacijos ir komunikacijos departamento pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.

Lietuvos parlamento vadovė taip pat pasisakys bendrame Italijos Deputatų rūmų ir Senato užsienio reikalų komitetų posėdyje, susitiks su lietuvių bendruomene Italijoje.