RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovė Irma Kazlienė sako, kad technologijos jau leidžia patikimai patvirtinti asmens tapatybę nuotoliu.

„Nauji pažangūs technologiniai sprendimai jau sudaro galimybę saugiai ir patikimai nustatyti asmens tapatybę nuotoliniu būdu vaizdo priemonėmis užtikrinant fiziniam dalyvavimui lygiavertį saugumą“, – pranešime sakė ji.

Pasak I. Kazlienės, naujas reglamentavimas neskatina ir neriboja konkrečių technologijų naudojimo nuotoliu tikrinant asmens tapatybę.

„Nustatyti tik baziniai reikalavimai asmens tapatybės tikrinimui vaizdo priemonėmis, o detalus asmens tapatybės tikrinimo nuotoliniu būdu procesas turi būti aprašytas kvalifikuoto teikėjo ar įgaliotosios trečiosios šalies veiklos dokumentuose“, – aiškino RRT atstovė.

Asmens tapatybę nuotoliu tikrinantis kvalifikuotas teikėjas privalės turėti rizikų valdymo planą, paskirti darbuotojus, atsakingus už proceso priežiūrą, dokumentų klastojimo ir biometrinių duomenų sukčiavimo prevenciją.

RRT skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovė Irma Kazlienė sako, kad šiuo metu technologijos leistų patikimai patvirtinti asmens tapatybę nuotoliu, tačiau tam reikia pakeisti teisės aktus. 

„Nauji pažangūs technologiniai sprendimai jau sudaro galimybę saugiai ir patikimai nustatyti asmens tapatybę nuotoliniu būdu vaizdo priemonėmis, tačiau šiuo metu galiojanti asmens tapatybės ir papildomų specifinių požymių tikrinimo išduodant kvalifikuotus sertifikatus tvarka tokios galimybės dar nenustato“, – pranešime teigė I. Kazlienė.

Pasak jos, RRT nutarimo projektu siekiama įtvirtinti technologiškai neutralų reglamentavimą, kuris neskatintų ir neribotų konkrečių technologijų naudojimo tikrinant asmens tapatybę vaizdo priemonėmis.

Be to, siūloma įtvirtinti, kad kvalifikuotas šios paslaugos teikėjas privalo turėti asmens tapatybės tikrinimo nuotoliu rizikų valdymo planą.

„Dar viena svarbi dalis – privalo būti paskirti už asmens tapatybės, tapatybės klastojimo prevenciją ir biometrinių duomenų sukčiavimo prevenciją atsakingi žmonės“, – pabrėžė I. Kazlienė.

Todėl RRT siūlys operatoriams universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas šiuose rajonuose teikti savanoriškai, kitu atveju tarnyba įpareigos vieną ar kelis operatorius tai daryti.

RRT Tinklų reguliavimo departamento vyriausiasis patarėjas ir tyrimą atlikusios grupės vadovas Marijus Balnys sako, kad siekta įvertinti, ar komercinės universaliųjų e. ryšių paslaugų reikalavimus atitinkančios paslaugos prieinamos visiems gyventojams.

„Kadangi nustatėme, kad taip yra ne visose savivaldybėse, siūlysime šiose savivaldybėse operatoriams tokias paslaugas teikti savanoriškai. Jei norinčių neatsiras, turėsime patys įpareigoti vieną ar kelis operatorius šias paslaugas teikti“, – pranešime sakė M. Balnys. 

Pasak jo, buvo vertinamas suminis operatorių tinklų padengiamumas: jeigu jie dengia ne mažiau kaip 95 proc. visų namų ūkių, laikoma, kad paslaugos prieinamos ir įperkamos.

„Pastebėjome, kad sąraše atsidūrusios savivaldybės išsiskiria miškingomis vietovėmis ir yra pasienio zonoje su ne Europos Sąjungos valstybe. Tuo galima paaiškinti šiuo metu esantį prastesnį ryšio padengiamumą“, – aiškino M. Balnys.

Nepasiturintiems gyventojams dabar nustatyta kainos riba yra iki 8,92 euro per mėnesį, kitiems gyventojams – iki 26,77 euro.

Operatorių paslaugos turi užtikrinti ne mažesnę nei 10 Mbps gaunamojo ir ne mažesnę nei 1 Mbps siunčiamojo ryšio duomenų perdavimo spartą, suteikti bent 1 GB duomenų per mėnesį ir bent 200 minučių skambučiams.

„Mažėjant didmeninėms tarptautinio tarptinklinio ryšio kainoms ES, Lietuvoje toliau artėjama prie pagrindinio ES reglamento tikslo – suteikti keliaujantiems europiečiams galimybę visoje ES naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis tokiomis pat sąlygomis, kaip ir savo šalyje, bei tuo pačiu – užtikrinti šalies viduje teikiamų elektroninių ryšių paslaugų tarifų stabilumą“, – teigiama RRT pranešime.

RRT teigimu, galimybė taikyti papildomus mokesčius paslaugoms nustatyta tik vienam Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriui – „Teledemai“.

Gavusi „Teledemos“ prašymą, RRT įvertino įmonės skaičiavimus ir iš naujo nustatė didžiausias leistinas papildomas priemokas prie nacionalinių ryšio paslaugų tarifų, jų paslaugų vartotojams keliaujant kitose šalyse. Šis sprendimas galios iki 2023 metų birželio vidurio.

„Teledema“ galės taikyti tik tokio dydžio mokesčius, kokių reikia jų nuostoliams kompensuoti, siekiant užtikrinti nacionalinių kainų stabilumą. Ar juos taikyti, ir kokio dydžio, operatorius spręs pats, tačiau jis negalės viršyti RRT nustatytos ribos.

Tačiau kovo 1-ąją naujoji įmonės valdyba rekomendavo ieškoti alternatyvių tiekėjų ir įpareigojo centrą pradėti naują papildomai reikalingų laikmenų pirkimą.

Išaugus e. parašo paslaugai būtinos įrangos – USB laikmenų – poreikiui, Registrų centras norėjo papildomai jų įsigyti būtent iš „EME solution“, su kuria dar 2016 metų kovą sudaryta trejų metų trukmės beveik 1,5 mln. eurų vertės sutartis, pagal kurią bendrovė vis dar teikia joje numatytas paslaugas. 

Papildomų laikmenų prireikė, Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) nusprendus stabdyti „Penkių kontinentų“ grupės įmonės Skaitmeninio sertifikavimo centras (SSC) e. parašo paslaugas. Tarnyba paragino SSC klientus – medikus, teisininkus, antstolius ir įmones – pasirinkti naują e. parašo paslaugos teikėją ir, tikėtina, dauguma jų pereis į Registrų centrą.

RRT šią savaitę iki gegužės vidurio pratęsė SSC licencijos galiojimą ir, pasak tarnybos atstovų, vienas iš tokio sprendimo motyvų buvo siekis suteikti daugiau laiko Registrų centrui pasiruošti perimti naujus klientus. SSC šią savaitę teismui apskundė RRT sprendimą stabdyti įmonės veiklą.

Siekė pratęsti bendradarbiavimą

Registrų centro vadovybė vasario pabaigoje, dar iki paskutinio RRT sprendimo pratęsti SSC veiklos galiojimo terminą, raštu kreipėsi į Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos ministerijas bei RRT, nurodydama, kad valdybai nepritarus sandoriui pagal galiojančią sutartį su „EME solution“, artimiausiu metu gali tekti stabdyti kvalifikuotų e. parašo sertifikatų išdavimą.

Raštą pasirašė Registrų centro direktoriaus pavaduotojas Arvydas Bagdonavičius. Būtent jis pernai pavasarį turėjo tapti naujuoju įmonės vadovu, tačiau Seimo Antikorupcijos komisijai konstatavus, kad atsakomybė dėl e. sveikatos projekto trūkumų tenka ir jam, įmonės vadovo konkursas buvo nutrauktas ir paskelbtas naujas.

Rašte teigiama, kad Registrų centro Sertifikatų centras vasario pradžioje rezervavo 2 tūkst. vienetų USB laikmenų iš „EME solution“. Teigiama, kad dėl sandorio buvo kreiptasi į Registrų centro valdybą, tačiau pastaroji nurodė kreiptis tiesiogiai į laikmenų gamintoją, taip išvengiant sąsajų su „EME solution“. Sertifikatų centrui iki sausio vadovavo su „EME solution“ siejamas Mindaugas Žaliukas, šiuo metu esantis tėvystės atostogose.

Gamintoja – Vokietijos bendrovė „Giesecke & Devrient“ – nurodė, kad produktus pardavinėja tik per partnerius, o vienintelė jų partnerė Lietuvoje – bendrovė „EME solution“.

Registrų centro valdybos pirmininkas Egidijus Vaišvilas BNS teigė negalintis komentuoti situacijos ir nurodė kreiptis į įmonės vadovybę.

Pradėjo naują pirkimą

Registrų centro atstovė spaudai Kristina Petrošienė BNS teigė, kad remiantis kovo pradžioje priimtu valdybos sprendimu, pradėta ruoštis  naujo USB laikmenų tiekėjo paieškai – šiuo metu rengiamos būsimo konkurso techninės specifikacijos.

„Institucijos tebeatlieka tyrimus dėl sandorio su dabartiniu laikmenų rangovu („EME solution“ – BNS) ir nėra panaikintos abejonės šio sandorio skaidrumu, todėl Registrų centro valdyba rekomendavo įmonei ieškoti alternatyvių USB laikmenų tiekėjų ir inicijuoti atitinkamą viešąjį pirkimą. Šie darbai jau pradėti vykdyti“, – BNS teigė K. Petrošienė.

Nuo vasario pradžios esame laimėję kelis nemažus konkursus ligoninėse, kurioms reikalingi e. parašai darbui su e. sveikatos sistema, taip pat kreipiasi ir kiti didesni ar mažesni klientai.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) šiuo metu tiria Registrų centro sutartis su bendrove „EME solution“ dėl e. parašo – tiriamos sąsajos tarp abiejų įmonių darbuotojų.

Anot K. Petrošienės, po RRT vasario pradžioje priimto sprendimo SSC atžvilgiu išaugo į Registrų centrą dėl e. parašo paslaugos besikreipusių klientų.

„Nuo vasario pradžios esame laimėję kelis nemažus konkursus ligoninėse, kurioms reikalingi e. parašai darbui su e. sveikatos sistema, taip pat kreipiasi ir kiti didesni ar mažesni klientai. Šiuo metu laikmenų atsargų dar turime, pritrūkę apie tai informuosime, kaip ir apie pasipildymą naujomis laikmenų atsargomis“, – nurodė Registrų centro atstovė.

Atsižvelgė į ministerijos pageidavimus

RRT vasario pradžioje panaikino SSC teisę išduoti kvalifikuotus e. parašo sertifikatus. Iš pradžių teigta, kad centras sertifikatų negalės išduoti nuo vasario 12 dienos, vėliau šis terminas pratęstas dar mėnesiui – iki kovo 12 dienos, o šią savaitę tarnyba nusprendė jį pratęsti dar kartą – iki gegužės 11 dienos.

RRT Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius Vaidotas Ramonas BNS teigė, kad toks sprendimas priimtas įvertinus ir Registrų centrą valdančios Susisiekimo ministerijos, kuri kartu yra ir e. parašo politikos formuotoja, pastabas.

„Taip, teko girdėti tą aspektą, kad Registrų centras turi ribotą kiekį laikmenų ir gali neturėti galimybių aptarnauti visų klientų. (...) Ministerija, prašydama mūsų pratęsti terminą, įvertino ir šitą argumentą. Taip, mes bendrai žiūrėdami situaciją rinkoje matome, kurie tiekėjai realiai galėtų pakeisti SSC sertifikatus, tai Registrų centras yra vienas iš tiekėjų, ir jeigu tas tiekėjas turi laikmenų stygių, tai tas aspektas irgi veikia“, – BNS sakė V. Ramonas.

RRT duomenimis, SSC išduoti sertifikatai sudaro 2‒3 proc. visų asmenims išduotų tokių sertifikatų. Juos taip pat teikia Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos ir Registrų centras, užimantys atitinkamai apie du trečdalius ir trečdalį rinkos. Be to, buvę SSC klientai taip pat gali pasirinkti mobiliojo ryšio operatorių teikiamą mobiliojo parašo paslaugą, tačiau ji netinka pasirašyti dokumentus viešuosiuose pirkimuose.

Be to, V. Ramonas pastebi, kad daliai SSC klientų, turinčių saugumo reikalavimus atitinkančias USB laikmenas, Registrų centras e. parašo sertifikatus perrašo į jau turimą įrangą, tad naujų laikmenų jiems išduoti nereikia.

„EME solution“ vadovas: Registrų centras nebendrauja

„EME solution“ vadovas ir akcininkas Darius Grigalius BNS teigia nesuprantantis susidariusios situacijos dėl USB laikmenų ir teigia nesulaukiantis atsakymų ir Registrų centro dėl tolesnio bendradarbiavimo.

„Situacija yra tokia, kad Registrų centras su manimi nebendrauja šiuo klausimu. Kai tik buvo paskelbta apie SSC veiklos nutraukimą, aš susisiekiau su Registrų centru ir paklausiau, ką jie planuoja daryti. Jie pradėjo aiškintis viduje ir pasakė, kad sprendimas dar nėra priimtas“, – BNS sakė D. Grigalius.

Jo teigimu, numatęs išaugsiantį Registrų centro USB laikmenų poreikį, jis kreipėsi į įrangos tiekėjus, Vokietijos įmonę „Giesecke & Devrient“ ir rezervavo papildomus laikmenų kiekius, tačiau dėl Registrų centro valdybos sprendimų šiuos planus teko atšaukti.

„Dabar laukiu žinių iš Registrų centro. Manau, jų nebus, nes esu įtariamasis kažkokiu būdu. (...) Teisėsaugos funkcija, aš suprantu, dabar užsiima Registrų centro valdyba“, – teigė D. Grigalius.

2016 metų kovą Registrų centras sudarė 1,452 mln. eurų vertės kvalifikuoto e. parašo sertifikatų saugios laikmenos ir programinės įrangos licencijų naujinimo paslaugų sutartį su bendrove „EME solution“, ji buvo vienintelė konkurso dalyvė.

Įmonių bendradarbiavimas tęsiasi nuo 2010 metų lapkričio, „EME solution“ yra gavusi kelių milijonų vertės centro užsakymų.

„EME solution“ įsteigta 2010 metų vasarį, tarp jos akcininkų tuomet buvo su dviem Registrų centro darbuotojais – M. Žaliuku ir dabartiniu Informacinių technologijų centro sistemų architektu Sauliumi Kvedaravičiumi – giminystės ryšiais susiję asmenys.

Šiuo metu po 50 proc. „EME solution“ akcijų valdo D. Grigalius ir verslininko, uostamiesčio viešbučio „Michaelson boutique hotel“ savininko Gintauto Bertašiaus valdoma Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) registruota bendrovė „Intendance Investments Limited“.

„Toks išaugęs pranešimų skaičius susijęs su gautais pranešimais apie narkotinių medžiagų (dažniausiai kanapių) reklamą ir galimą platinimą. Daugėjo ir pranešimų apie smurtą ar patyčias prieš asmenis“, – rašoma tarnybos pranešime.

Interneto naudotojai siuntė pranešimus apie informaciją, susijusią su rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą.   

Po tyrimo tolesnių veiksmų imtasi 717 atvejais: 41 pranešimas persiųstas Policijos departamentui, 36 – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, 268 pranešimai apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus – kitų šalių karštosioms linijoms, 372 – įvairių šalių interneto paslaugų teikėjams, svetainių savininkams, socialinių tinklų valdytojams.

RRT interneto karštoji linija Lietuvoje pagal Europos Komisijos Saugesnio interneto projektą veikia nuo 2007 metų. Šiuo metu 45 pasaulio šalyse veikia 51 tokios linijos, kurias jungia INHOPE. RRT karštoji linija yra INHOPE narė nuo 2008 metų.

Viena iš pagrindinių saugumo problemų praėjusiais metais – užvaldytos informacinės sistemos, dažniausiai – interneto svetainės. Tokių incidentų pernai tirta 10,7 tūkst., arba 53 proc. daugiau nei 2015 metais, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).

„Dažnai  likimo valiai palikti neatnaujinti arba nesaugiai sukonfigūruoti tinklalapiai tampa lengvu grobiu kibernetiniams nusikaltėliams. Užvaldžius ar kitaip pažeidus šias sistemas, nusikaltėlių rankose jos tampa naudingais įrankiais ir išnaudojamos kenkimo programinei įrangai, brukalui platinti, kitoms sistemoms užvaldyti ar kibernetinėms atakoms vykdyti“, – pranešime teigia RRT Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius Rytis Rainys.

Pernai „Cert-LT“ ištyrė 11,2 tūkst. kenkimo programinės įrangos panaudojimo atvejų (2015 metais – 10,9 tūkst.). 2016 metais taip pat daugėjo atvejų, kai vartotojai patyrė nuostolių dėl kibernetinių sukčiavimų.

„2016 metais toliau buvo siuntinėjami elektroniniai laiškai, parašyti netaisyklinga lietuvių kalba, neva iš banko, su nuoroda į banko tinklalapio klastotę ar pridedant prie laiško bylą su kenkimo programa. Taip pat Lietuvoje buvo vykdoma didelio masto tikslinė sukčiavimo kampanija, nukreipta prieš konkrečias pareigas organizacijose einančius asmenis – įmonių finansininkus“, – skelbia RRT.

„Cert-LT“ praėjusiais metais ištyrė 61 pranešimą apie paslaugos trikdymo (angl. Denial of Service, DoS) atakas (2015 metais – 50). Šių atakų skaičiaus padidėjimą lėmė praėjusių metų antrojo ketvirčio įvykiai, kai vyko nuolatinės paskirstytosios paslaugų trikdymo atakos, nukreiptos prieš Lietuvos institucijų, žiniasklaidos, bankų ir privačiojo sektoriaus tinklalapius. Šių atakų metu piktavaliai naudojo įvairius atakų būdus, apsunkinančius interneto svetainių administratorių gynybos galimybes ir šių atakų valdymą.

„Cert-LT“ yra Lietuvos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys, jis koordinuoja veiksmus, stabdant incidentų plitimą ir vykdo prevenciją.