Rugsėjį daugelyje pasaulio šalių tvyrojo neįprastai šilti orai – tikimasi, kad šie metai bus šilčiausi per visą registruotą žmonijos istoriją, vasarai Šiaurės pusrutulyje jau tapus visų laikų karščiausiai.

Rugsėjo vidutinė oro temperatūra – 16,38 laipsnio Celsijaus – buvo 0,93 laipsnio Celsijaus aukštesnė už šio mėnesio vidurkį 1991–2020 metų laikotarpiu ir 0,5 laipsnio Celsijaus aukštesnė už ankstesnį 2020-ųjų rekordą, teigiama „Copernicus“ klimato tarnybos ataskaitoje.

Temperatūros rekordai paprastai pagerinami daug mažesniu skirtumu, artimesniu vienai dešimtajai laipsnio daliai.

Ataskaitoje sakoma, kad šių metų rugsėjis šilumos atžvilgiu buvo anomaliausias duomenų bazėje nuo 1940 metų ir maždaug 1,75 laipsnio Celsijaus karštesnis už priešindustrinio laikotarpio rugsėjo mėnesio vidurkį 1850–1900 metais.

„Klimato požiūriu išgyvenome labiausiai neįtikėtiną rugsėjį. Tai tiesiog neįtikima, – naujienų agentūrai AFP sakė „Copernicus“ direktorius Carlo Buontempo (Karlas Buontempas). – Klimato kaita nėra kažkas, kas įvyks po 10 metų. Klimato kaita yra čia.“

Jo pavaduotoja Samantha Burgess (Samanta Berdžes) pridūrė, kad precedento neturinti rugsėjo temperatūra rekordus pagerino itin dideliu skirtumu.

Pakeliui į karščiausių metų rekordą

Sausio–rugsėjo vidutinė temperatūra pasaulyje buvo 1,4 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei 1850–1900 metų laikotarpiu ir beveik viršijo 2015-ųjų Paryžiaus susitarime numatytą tikslą, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus palyginti su temperatūra ikiindustriniu laikotarpiu, pranešė „Copernicus“.

Ši riba laikoma esmine siekiant išvengti katastrofiškiausių klimato kaitos padarinių.

Vidutinė sausio–rugsėjo temperatūra pasaulyje buvo 0,05 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei per tą patį devynių mėnesių laikotarpį 2016-aisiais – šilčiausiais iki šiol užfiksuotais metais.

Tikėtina, kad dėl „El Nino“ reiškinio, kuris šildo vandenis pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir skatina karštesnius orus, 2023-ieji per ateinančius tris mėnesius taps karščiausiais per visą fiksuojamą Žemės istoriją metais.

Likus dviem mėnesiams iki COP28, dar niekada nebuvo taip svarbu skubiai imtis plataus užmojo veiksmų klimato srityje.

Mokslininkai mano, kad didžiausias dabartinio „El Nino“ poveikis bus juntamas 2023-ųjų pabaigoje ir kitais metais.

Nors šis reiškinys turėjo įtakos atšilimui, neabejotina, kad klimato kaita situaciją dar labiau pablogino, AFP sakė C. Buontempo.

Kaip niekada svarbu veikti

Praėjęs rugsėjis buvo karščiausias per visą Europos istoriją – temperatūra 2,51 laipsnio Celsijaus aukštesnė už 1991–2020 metų laikotarpio vidurkį. Šio mėnesio temperatūros rekordai buvo pagerinti daugelyje šalių.

Vidutinė rugsėjo jūros paviršiaus temperatūra, išskyrus poliarinius regionus, taip pat pasiekė rekordinę visų laikų šio mėnesio ribą – 20,92 laipsnio Celsijaus.

Mokslininkų teigimu, dėl klimato kaitos šiltėjanti jūros paviršiaus temperatūra suintensyvina ekstremalius orų reiškinius. Pavyzdžiui, rugsėjį praūžusi audra „Daniel“ sukėlė pražūtingus potvynius Libijoje ir Graikijoje.

Ledo lygis Antarktidoje išliko rekordiškai žemas šiam metų laikui, o mėnesinis Arkties vandenyno ledo lygis buvo 18 proc. mažesnis už vidurkį, pridūrė „Copernicus“.

Mokslininkų teigimu, nuo pramonės eros pradžios vandenynai sugėrė 90 proc. dėl žmogaus veiklos susidariusio šilumos pertekliaus.

Šiltėjantys vandenynai taip pat prasčiau sugeria anglies dioksidą, todėl dar labiau suintensyvėja visuotinis atšilimas ir pažeidžiamos trapios ekosistemos.

Pasaulinio atšilimo padariniams vis labiau aštrėjant, nuo lapkričio 30 dienos pasaulio lyderiai Dubajuje rinksis į svarbias Jungtinių Tautų derybas dėl klimato kaitos, vadinamas COP28.

Svarbiausios derybų temos bus rasti bendrą sutarimą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo finansavimo bei atsinaujinančiosios energijos naudojimo skatinimo.

Trečiadienį JT pareiškė, kad šalių požiūriai į tai, kaip pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, skiriasi, nors jos sutinka, kad ankstesni veiksmai klimato srityje buvo nepakankami.

Popiežius Pranciškus anksčiau perspėjo, kad dėl visuotinio atšilimo pasaulis, jo žodžiais, žlunga, ir paragino COP28 dalyvius susitarti dėl privalomos iškastinio kuro atsisakymo politikos.

„Likus dviem mėnesiams iki COP28, dar niekada nebuvo taip svarbu skubiai imtis plataus užmojo veiksmų klimato srityje“, – sakė S. Burgess.

Neįprastai šiltą rugsėjį žemynas išgyveno Europos Sąjungos klimato stebėjimo agentūrai šio mėnesio pradžioje paskelbus, kad 2023-ieji greičiausiai bus karščiausi metai žmonijos istorijoje ir kad Šiaurės pusrutulio vasaros temperatūra buvo aukščiausia per visą stebėjimų istoriją.

Prancūzijos meteorologijos agentūra „Meteo-France“ penktadienį pranešė, kad šį rugsėjį vidutinė oro temperatūra šalyje bus maždaug 21,5 Celsijaus laipsnio – 3,5–3,6 laipsnio didesnė nei 1991–2020 metais.

Vidutinės mėnesių temperatūros Prancūzijoje normas viršija jau beveik dvejus metus.

Kaimyninėje Vokietijoje meteorologijos biuras DWD pranešė, kad šis rugsėjis buvo karščiausias nuo stebėjimų pradžios, beveik 4 laipsniais karštesnis už 1961–1990 metų išeities tašką.

Lenkijos meteorologijos institutas nurodė, kad rugsėjį šalyje oro temperatūra buvo 3,6 laipsnio aukštesnė už vidurkį ir kad šis mėnuo yra karščiausias nuo stebėjimų pradžios prieš daugiau kaip 100 metų.

Austrijos ir Šveicarijos meteorologai taip pat užfiksavo rekordines vidutines rugsėjo temperatūras. Diena anksčiau buvo paskelbtos tyrimo išvados, kad Šveicarijos ledynai per dvejus metus dėl rekordinių karščių neteko 10 proc. savo tūrio.

Ispanijos ir Portugalijos meteorologai įspėjo dėl nenormaliai aukštos temperatūros šį savaitgalį.

Kvėpuokime, kiek lenda, ir tikrai negausime sąskaitos iš kokio nors gryno oro paskirstymo operatoriaus. Galime atsipalaidavę ganyti padangėje debesis, slapčia nesibaimindami, kad koks nors Debesų logostikos centras atsiųs sąskaitą už pro akis praplaukusių debesų skaičių arba skolų išieškojimo bendrovė „Tarp girnų“ pareikalaus apmokėti sąskaitas už praėjusios vasaros debesis.

Jei sugalvotum nusipirkti mėnesinį bilietą į visai kitą rajoną, pavyzdžiui, pajūrį, Druskininkus, paklotum tiek, kiek vokietis per kelerius metus nepakloja.

Tačiau orai būna permainingi, todėl ne taip paprasta ramiai mėgautis puikiu rudens oru. Neseniai iš neblogai apmokamo išnaudojimo Vokietijoje sugrįžęs giminaitis pasidalijo informacija, nuo kurios keletą sekundžių netekau kvėpavimo dovanos, nors aplinkui tvyrojo neįtikėtinas aksominio rudens aromatas. Tada įkvėpiau gerai pažįstamų tulžies dujų ir apmaudo pipirų. Ir dar – slogaus dyzelino. Pastarojo – labai daug. Taip atsitiko todėl, kad sužinojau, jog Vokietijoje pernai vasarą mėnesinis viešojo transporto bilietas visomis viešojo transporto priemonėmis važiuoti į visas įmanomas Vokietijos vietas tekainavo 9 eurus, dabar – 49 eurus. Panašiai – ir Ispanijoje. Apytiksliai paskaičiavau: Lietuvoje nuolatinis bilietas (tik autobusu) į vidutiniškai nutolusią tam tikro rajono vietą (kur daugiau gryno oro), kainuoja apie 50 eurų. Tik vienu maršrutu, tik viename rajone ir į vieną vietą. Tarkim, Pilviškes. Jei dar norėtum, tarkim, į Plutiškes, – dar 50 eurų. Tačiau jei sugalvotum mostelėti ir nusipirkti mėnesinį bilietą į visai kitą rajoną, pavyzdžiui, į išskirtinai kokybiško oro zoną (pajūrį, Druskininkus), jau paklotum tiek, kiek vokietis per kelerius metus nepakloja makaluodamasis, kur tik užsigeidžia, po visą savo šalį. Po tokio suvokimo mano kvėpavimas sutriko. Puikaus oro vartojimo šventė apsiblausė. Pajutau rudens darganų artėjimą.

Rugsėjo 19-osios naktį oras Ventėje neatvėso žemiau 17,7 laipsnio Celsijaus. Iki šiol aukščiausia rugsėjo 19-osios nakties temperatūra buvo 16,5 laipsnio, ji fiksuota Nidoje 2018-aisiais.

Rugsėjo 13-osios naktį Nidoje fiksuotas nacionalinis šilčiausios nakties rekordas, temperatūra čia siekė 18,5 laipsnio.

„Tai tapo šilčiausia (rugsėjo 13-osios – BNS) naktimi modernių meteorologinių stebėjimų istorijoje“, – teigiama įraše „Facebook“.

Iki šiol aukščiausia minimali rugsėjo 13-osios nakties temperatūra siekė 17 laipsnių. Ji fiksuota 2014 metais taip pat Nidoje.

Meteorologai taip pat prognozuoja, kad šios savaitės antroje pusėje vėl pasitaikys labai šiltų dienų ir naktų. Remiantis dabartinėmis prognozėmis, penktadienį, tikėtina, bus užfiksuotas dar vienas šilumos rekordas. Manoma, kad oras sušils iki 23–28 laipsnių.

Ligšiolinis rugsėjo 22-osios šilumos rekordas yra 25 laipsniai, jis buvo užfiksuotas prieš 41 metus Varėnoje.

Užtikrindami eismo saugumą, Lietuvos kelių policijos tarnybos ir apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai rugsėjo mėnesį šalies keliuose vykdys  tikslines prevencines priemones.

Nuo rugsėjo 1-osios pareigūnai stebi, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėją, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės (KET).

Kaip pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba, rugsėjo 8–10 dienomis vyks dviračių, mopedų (elektrinių paspirtukų) vairuotojų kontrolė, o rugsėjo 11–13 dienomis – vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.

Rugsėjo 16–22 dienomis – Saugaus eismo dienos (inicijuota ROADPOL), rugsėjo 20 diena skelbiama para be žuvusiųjų keliuose.

Rugsėjo 25–28 dienomis vyks privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo ir vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos), kontrolė.

Rugsėjo 29–30 dienomis policininkai stebės, vyks pėsčiųjų, dviračių vairuotojų kontrolė – matomumą gerinančių saugos priemonių (atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais ir kt.) naudojimas tamsiuoju paros laiku.

Atsižvelgdami į avaringumo būklę savo prižiūrimose teritorijose, apskričių vyriausieji policijos komisariatai gali organizuoti ir kitas papildomas prevencines priemones.

„Kiekvieno vaiko gyvybė yra neįkainojama, tad turime susitelkti ir padaryti viską, kad keliuose nežūtų nė vienas vaikas. Kreipiuosi į visus vairuotojus, tėvus ir vaikus – būkite atidūs važiuodami ar eidami per pėsčiųjų perėją, prie mokyklų ir kitų ugdymo įstaigų“, – ragina Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Anot policijos, rugsėjį bus vykdomos trumpalaikės prevencinės priemonės, skirtos vairuojantiems moksleiviams ir studentams.

Policija kreips dėmesį į tai, kaip nepilnamečiai, vairuojantys dviračius, elektrinius paspirtukus, mopedus, laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Taip pat bus tikrinama, ar pagal amžių jie gali vairuoti tam tikrą transporto priemonę, ar dėvi saugos šalmus, ar elektriniu paspirtuku neveža keleivio ir pan.

Bus tikrinamas mokyklinių, maršrutinių autobusų ir kitų transporto priemonių, vežančių vaikus į mokyklas ir iš jų, vairuotojų blaivumas.

Kaip pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba, pareigūnų ekipažai iki pat šeštadienio paryčių rengs reidus Vilniuje bei rajone. Ypatingas dėmesys bus skiriamas neblaivių ir nuo narkotinių medžiagų apsvaigusių transporto priemonių vairuotojų kontrolei. 

Rugsėjį bus tikrinama, ar vaikai automobiliuose vežami saugiai – specialiose kėdutėse, prisegti diržais, ar važiuojantieji dviračiais dėvi šalmus. Taip pat didelis dėmesys bus skiriamas vairuotojų blaivumui.

„Eismo saugumui užtikrinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nuolat skiria didelį dėmesį, o rugsėjo mėnesį, kai į švietimo įstaigas po atostogų grįžta moksleiviai ir darželinukai, – ypač. Prie septynių pavojingiausių perėjų, esančių uostamiesčio švietimo įstaigų prieigose rugsėjo 1, 4–8 dienomis nuo ryto budės pareigūnai, jiems talkins policijos rėmėjai, atstovai iš Karo policijos, Lietuvos šaulių sąjungos ir Raudonojo Kryžiaus. Sustiprintas dėmesys eismo saugumui ir viešajai tvarkai jaunimo susiburti pamėgtose vietose užtikrinti bus visą rugsėjį“, – pažymėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

Asta Kažukauskienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nurodoma, kad rugsėjį bus tikrinama, ar jauno amžiaus vairuotojai turi teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, ar naudojami saugos diržai, saugos šalmai, ar Kelių eismo taisyklių laikosi dviračių, elektrinių paspirtukų, mopedų vairuotojai.

Tik bendromis pastangomis galime pasiekti, kad skaudžių nelaimių keliuose būtų mažiau.

„Policijos pareigūnai ragina visus eismo dalyvius keliuose elgtis atidžiau, būti tolerantiškiems. Tik bendromis pastangomis galime pasiekti, kad skaudžių nelaimių keliuose būtų mažiau ir kad jos neaptemdytų naujųjų mokslo metų pradžios“, – priminė A. Kažukauskienė.

Rugsėjo 1-ąją pareigūnai budės nuo 8 val., kitomis dienomis – nuo 7 val. Pranešama, kad intensyviai bus prižiūrimos ir kitos, netoli Klaipėdos švietimo įstaigų esančios sankryžos ir perėjos.

Pavojingiausios uostamiesčio perėjos

Debreceno–Gedminų g. sankryža

Statybininkų pr.–Gedminų g. sankryža

Sausio 15-osios–Žiedų skg. pėsčiųjų perėja

Laukininkų g. 19 pėsčiųjų perėja

Mogiliovo–Kuncų g. sankryža

Naujakiemio g. 9 pėsčiųjų perėja

Kretingos g. 18 pėsčiųjų perėja

– Matome, už mūsų nugarų jau rikiuojasi kamščiai, nors jau ne rytinis metas. Taigi, ir automobilių padaugėja, ir pėsčiųjų.

– Tikrai taip. Bent jau didmiesčiuose mes tai pajuntame atėjus Žolinei, po Žolinės automobilių kaip visada vos ne dvigubėja, trigubėja, tokia progresija vyksta. Ir automatiškai eismo įvykių, grūsčių irgi daugėja. Kartais, aišku, būna klausimas, kaip išvengti eismo grūsčių – tai turbūt neįmanoma misija. Nes jeigu į parduotuvę atėjo daugiau žmonių, kasos užsipildo ir tu nuo to niekur nedingsi. Čia tiktai turime apsišarvuoti kantrybe. Grūstys turbūt mažiausia bėda, didžiausia bėda – eismo įvykiai, ypač, kai nukenčia žmonės. Svarbiausia, kad tiek vairuotojai, tiek pėstieji vieni su kitais bendrautų. Ir ypač dabar, nuo Rugsėjo 1-osios, mažieji išeis ir, aišku, didesnieji išeis, kažkas praleidę vasaras pas močiutes kaime, kur mažesnis intensyvumas. Svarbu, kad nebūtų išsiblaškę. Ypač tėvelių, senelių, globėjų prašau, kad vaikams primintų, jog priėjus pėsčiųjų perėją – aišku, vairuotojai turi prievolę praleisti, bet, būkite geri, kilstelkite ranką pasižiūrėti, ar vairuotojas jus tikrai pastebėjo. Nes su vairuotojais kalbu ir sakau, kad nesėdėtų kaip apuokai.

Svarbiausia, kad tiek vairuotojai, tiek pėstieji vieni su kitais bendrautų.

– Į telefoną nosį įkišę vaikšto ne tik mokiniai, bet ir suaugę…

– Tikrai taip. Vaikai yra mūsų atspindys. Ką mes darome, vaikai lygiai tą patį darys. Jeigu mes, suaugusieji, teisingai elgsimės, vaikai lygiai taip pat. Vairuotojams vėlgi, žiūrėkite, čia palijo, čia sausa, saulutė pašvietė ir pan. Žiūrėkime ir matomumą, ir stiklų švarumą. Aišku, svarbiausia yra greitis. Prieš pėsčiųjų perėjas, distancijas pasirinkime jį saugų ir tikrai bėdų nebus. Ir dar vienas dalykas – būtinai reikia planuoti laiką. Jeigu planuosime laiką, matydami, kad gyvename didesniame-mažesniame didmiestyje, automatiškai turime išvažiuoti anksčiau. O jeigu iš ryto nesudėta kuprinė, švarkelis neišlygintas, skėčio nerandi, dar kažko, tai automatiškai bandysi spausti pedaliuką. Dėl to tiktai prasidės bėdos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet dar yra ir visuomeninis transportas, kuriuo nemažai mokinių keliauja į mokyklas, stovi stotelėse, išlipa iš autobusų. Vėlgi, akys telefone.

– Tikrai taip. Bet jeigu pasižiūrėsime statistiką, kalbant apie visuomeninį transportą, ten, ačiū Dievui, eismo įvykių ar nelaimių įvyksta gerokai mažiau. Nes vis tiek yra galbūt kas tave sustabdys pilietiškai, duos pastabą ar pan. Čia baisiau yra, kada mums reikia bendrauti neverbaliniu būdu. Tada ir gali prasidėti įvairios bėdos.

– Šiuo momentu ir vėliau, rugsėjo–spalio mėnesiais, kam sudėtingiau – sėdintiems prie vairo ar pėstiesiems, dviratininkams?

– Man atrodo, visiems bendrai. Nes eismas yra bendras ir visi vieni kitus turi matyti, gerbti ir pan. Dviratis daugiau turi saugoti pėsčiuosius, automobilis – ir pėsčiuosius, ir dviračius ir t. t. Bet visiems vienodos atsakomybės.

– Bet turime ir prastėjančias oro sąlygas, matomumą, lietų. Ateis ir šalčiai, galbūt pirmas sniegas dar toli, tikiuosi. Bet vis tiek, oro sąlygos keičiasi.

– Tikrai taip, tas dalykas labai daug įtakos turi. Nes, kaip sakiau, palyja iš ryto, rūkas vakare, vėlgi matomumas. Ypač turime atkreipti dėmesį, kad rūkas veikia kaip tolinamasis lęšis – atrodo, kad automobilis yra toli, bet akimirksnis ir jis čia pat. Tačiau čia aš paminėjau automobilį, o pėsčiojo išvis mes nepamatysime. Toliau, kalbant apie pėsčiuosius – labai svarbus atšvaitas. Jeigu vasaros vidury temdavo vos ne 23 val., dabar 20.30 val. jau yra tamsu. Išeidami iš namų pasiimkime atšvaitą.

Šią akciją inicijuoja didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. Bendrovė drauge su partnere – Kauno rajono savivaldybe rugsėjį kviečia pasirūpinti moksleivių saugumu keliuose.

Kiekvieno atsakomybė

Rugsėjo mėnuo yra tas metas, kai kasdienis gyvenimas grįžta į įprastą režimą, eismas gatvėse tampa intensyvesnis, o vaikai grįžta į mokyklas ir pradeda lankyti laisvalaikio užsiėmimus.

„Kaip ir kasmet, šiemet vėl norime atkreipti visų tėvelių dėmesį, kad dar prieš naujuosius mokslo metus vaikams primintų elementarius, bet neretai gyvybiškai svarbius dalykus: kaip tinkamai pereiti nereguliuojamą perėją, kodėl negalima eiti per gatvę degant geltonam ir raudonam šviesoforo signalui, kaip teisingai kirsti gatvę vedantis dviratį ar paspirtuką. Tai gali padėti vaikui reikiamu metu priimti teisingus sprendimus“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėja Gita Kaminskienė.

Apdraus 340 tūkstančių

„Lietuvos draudimas“ pabrėžė, kad per 24-erius akcijos metus pavyko atkreipti dėmesį į vaikų saugumą keliuose ir auginti visuomenės atsakomybės jausmą už kiekvieną vaiką kelyje.

„Kasmet visoje šalyje visą rugsėjį nemokamai apdraudžiame visus moksleivius, šiemet jų bus daugiau nei 340 tūkst. – tiek bendrojo ugdymo mokyklų moksleivių šiuo metu skaičiuojama šalyje. Visiems jiems visą parą galioja draudimo apsauga. Šia akcija siekiame didinti visuomenės dėmesį vaikų saugumui ir mažinti nelaimių keliuose skaičių, kuriose nukenčia moksleiviai“, – teigia Kauno mieste veikiančio „Lietuvos draudimo“ skyriaus vadovė Edita Bizunevičienė.

Ji akcentavo, kad dažniausiai į mokyklas skubantys vaikai yra sužalojami pėsčiųjų perėjose ar jiems važiuojant dviračiu ar paspirtuku. Todėl neabejotina, kad kalbėti apie saugų eismą ir edukuoti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius reikia nuolatos.

Galioja automatiškai

Akcijos metu visą rugsėjo mėnesį kiekvienas šalies moksleivis turi nemokamą draudimą nuo nelaimių kelyje. Dovanojamo draudimo suma – iki 5 tūkst. eurų.

Draudimo apsauga mokyklinio amžiaus vaikams įsigalios automatiškai pačią pirmą mokslo metų dieną ir galios iki pat rugsėjo 30 d. pabaigos. Tam, kad draudimo apsauga galiotų, tėveliams nereikia nieko papildomai daryti.

„Jei moksleivis, keliaudamas pėsčiomis, važiuodamas ar vežamas dviračiu, riedėdamas paspirtuku šį rugsėjį pateks į eismo įvykį, tėvams ar globėjams reikia registruoti žalą „Lietuvos draudimo“ svetainėje arba susisiekti su draudimo specialistais trumpuoju telefonu 1828. Draudimo išmoka yra išmokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis yra avarijos kaltininkas“, – tvirtino E. Bizunevičienė.

„Apsaugok mane“ yra viena iš seniausių socialinės atsakomybės iniciatyvų Lietuvoje, kurią „Lietuvos draudimas“ inicijavo 2000 m.

Akcijos metu šalies vairuotojai skatinami būti itin atidūs kelyje ir skirti ypatingą dėmesį jauniausiems eismo dalyviams, po vasaros atostogų grįžtantiems į miestų ir miestelių gatves.