Kaip pranešė tarnyba, turėdami informacijos apie galimai sandėliuojamas nelegalias cigaretes, pareigūnai vasario 15 d. patikrino vieną Aleksote, Veiverių gatvėje, esantį sandėlį.

Pareigūnų žinios pasitvirtino – sandėlyje darbavosi trys vyriškiai, krovę iš mikroautobuso „Fiat“ nelegalias cigaretes. Iš viso mašinoje ir patalpose rasta daugiau nei 40 tūkst. pakelių trijų rūšių cigarečių. Bendra rūkalų vertė su mokesčiais – apie 200 tūkst. eurų.

Visi trys sandėlyje buvę asmenys sulaikyti. Tai – Kauno gyventojai, gerai žinomi teisėsaugos pareigūnams ir jau ne kartą teisti už panašaus pobūdžio nusikaltimus.

MKT nuotr.

Vėliau sulaikytieji paleisti, skyrus kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

MKT Kauno skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Šiam tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 3–iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Už tokias Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas balsavo 83 Seimo narai, prieš buvo du, o susilaikė septyni. Galutinis balsavimas dėl projekto priėmimo vyks iki Kalėdų. 

Parama būtų skirta muitininkams, valstybės sienos apsaugos pareigūnams, policininkams.  

Jeigu Seimas pataisas priims, tabako gamintojams ir jo prekybininkams būtų leidžiama finansiškai ir kitais būdais remti valstybės įstaigas kovoje su kontrabanda ir nelegalia prekyba. Parama negalėtų būti naudojama rūkalų įsigijimo ar vartojimo skatinimui.  

Tokiu būdu grįžtų iki 2017 metų taikyta tvarka, kai tabako gamintojai galėjo remti antikontrabandinius projektus. Tačiau priėmus konservatoriaus Antano Matulo pataisą nuo 2017-ųjų gamintojai neteko galimybės remti jokių renginių, projektų, asmenų ir visuomenės informavimo priemonių.   

Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas yra sakęs, kad Lenkijoje, Estijoje ir Latvijoje tabako gamintojams leidžiama prisidėti prie kontrabandos užkardymo.   

Kaip rodo pasaulinio profesinių paslaugų bendrovių tinklo KPMG tyrimas, 2022 metais nelegalūs rūkalai Lenkijoje sudarė vos 4,2 proc. Tuo tarpu Lietuva savo kaimynę lenkia beveik 5 kartus – nelegalių tabako gaminių vartojimas 2022 metais šalyje siekė beveik 19,2 proc.

Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje dėl augančių akcizų vėl brangs rūkalai, elektroninių cigarečių skysčiai, kaitinamojo tabako produktai. Taip pat jau įsigaliojo draudimas prekiauti tabako gaminiais su skoniais. Kyla klausimas, ar šie pokyčiai dar labiau neišaugins šešėlinio verslo.

Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Kulikauskas sako, kad šiuo metu statistiškai reikšmingų elektroninių cigarečių skysčių, kaitinamojo tabako ar cigarečių su skoniais kontrabandos augimo nefiksuojama.

Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad akcizai yra reikšmingas faktorius, kuris lemia kontrabandos mastus, tačiau jų didinimas yra neišvengiamas.

Kaip apgalvota akcizų politika leido Lenkijai tapti kovos su šešėline tabako prekyba pavyzdžiu visai ES pasakoja buvęs Lenkijos Finansų ministerijos akcizų departamento direktorius Wojciechas Bronickis.

Vartotojui pasirinkimai lemia kontrabandos mastus

Ekonomistas M. Dubnikovas sako, kad kontrabandos mastus lemia kelios priežastys.

Kaip žinia turime sieną su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi, kuriose yra ženklus tabako gaminių kainų skirtumas. 

„Kaip žinia turime sieną su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi, kuriose yra ženklus tabako gaminių kainų skirtumas. Natūralu, kad tai sudaro paskatas kontrabandos keliu gabenti akcizinius gaminius į Lietuvą ir tranzitu per Lietuvą. Akivaizdu, kad akcizų politika tiesiogiai veikia kontrabandos mastus“, – teigė ekonomistas.

Tiesa, pašnekovas nemano, kad kovojant su kontrabanda prasminga mažinti akcizus.

„Akcizų didėjimas yra neišvengiamas, su laiku jie turi dar labiau didėti“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.

Pasak jo, dar vienas veiksnys, stipriai auginantis nelegalios produkcijos paklausą, yra vartotojų elgesys.

„Gaunantys didesnes pajamas į kontrabandines prekes nelabai žvalgosi, nes neaišku, kas gali būti įmaišyta į iš kitos šalies nelegaliai atgabentas cigaretes ar kaitinamąjį tabaką. Tačiau šiuo metu Lietuvoje yra daug žmonių, kurie renkasi pačią pigiausią produkciją, nekreipdami dėmesio į kokybę ir galimus pavojus sveikatai ar net gyvybei“, – teigė jis.

Pašnekovas sako, kad kontrabandinę produkciją renkasi ir pabėgėliai iš Ukrainos, kurie labai stipriai taupo pinigus ir yra įpratę naudoti Rytų šalyse pagamintą produkciją, ir dalis mūsų piliečių, kurie taip pat ieško pigesnių prekių nenorėdami keisti savo įpročių.

Pasak M. Dubnikovo akcizų politika lemia ir vartotojų preferencijas, kokius produktus jie renkasi.

„Nors visas rūkymas pavojingas, tačiau gaminių, kurių sudėtį gali keisti pardavėjai ar vartotojai, mūsų rinkoje tiesiog turi nelikti. Tabako gaminiai turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Todėl kalbant apie gaminių su skoniais uždraudimą, akcizai net nėra klausimas, kurį reiktų svarstyti – tokios produkcijos turi tiesiog nelikti“, – sakė ekonomistas.

Tačiau jis pabrėžia, kad akcizų politika galėtų būti formuojama taip, kad leistų vartotojams rinktis alternatyvius, mažiau kenksmingus produktus.

Lenkijos pamokos

Buvęs Lenkijos Finansų ministerijos akcizų departamento direktorius W. Bronickis sako, kad Lenkijai ne iškarto pavyko tapti veiksmingiausios kovos su šešėline tabako prekyba pavyzdžiu.

„Kai Lenkija privalėjo pasiekti ES minimalius tabako akcizų tarifus, metinis jų didinimas peržengdavo racionalumo ribas ir tuomet nelegalių cigarečių vartojimas labai išaugo“, –  prisiminė W. Bronickis.

Jis sako, kad viena iš labiausiai prie nelegalios tabako rinkos šalyje mažėjimo prisidėjusių priežasčių, yra 2021 metais. šalyje priimti akcizų sprendimai. Konkretūs akcizų tarifai tabako gaminiams nustatyti nuo 2022 iki 2027 metų penkeriems metams.

Buvo įvestas diferencijuotas apmokestinimas skirtingiems tabako gaminiams.

„Buvo įvestas diferencijuotas apmokestinimas skirtingiems tabako gaminiams. Tai padėjo ne tik sumažinti nelegalią prekybą, bet ir padidinti šalies pajamas iš legalių tabako gaminių pardavimų nuo 17,8 mlrd. zlotų 2015 metais iki 25,6 mlrd. zlotų 2022 metais“, – pasakojo W. Bronickis.

Ir džiaugiasi, kad vartotojai užuot ieškoję nelegalaus produkto, dabar renkasi pigesnį, bet legalų jo pakaitalą.

„Anksčiau tai buvo rūkomasis tabakas, apmokestintas mažesniu tarifu už cigaretes, šiandien tai tokie pakaitalai, kaip elektroninės cigaretės ar kaitinamojo tabako gaminiai. Manau, kad alternatyvų cigaretėms kūrimas ateityje bus svarbus šešėlinės rinkos mažinimo veiksnys“, – teigė W. Bronickis.

Pasak jo, tai, kad šiandien Lenkija laikoma yra kovos su kontrabanda lyderė ES, lėmė ir efektyvus skirtingų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, be kurio suvaldyti nelegalią rinką būtų itin sudėtinga.

Situacija greitu metu gali pablogėti

Nors kovojant su nelegalia tabako rinka Lenkijai pavyko pasiekti reikšmingų rezultatų, W. Bronickis baiminasi, kad toliau sėkmingai mažinti nelegalios prekybos mastą gali būti sudėtinga.

„Viskas priklausys nuo to, ar dabartinę fiskalinę politiką tęs Lenkijoje šiemet perrinkta vyriausybė. ES direktyva taip pat gali tapti lemiamu veiksniu, valstybėms nusprendus nustatyti didesnius mokesčius“, – baiminosi jis ir sakė, kad tokios šalys, kaip Airija, Prancūzija ir Vokietija, kurios jau viršijo ES minimalius akcizus, yra tokiais pokyčiais itin suinteresuotos.

Mums gi svarbu, kad mažesnės šalys, besiribojančios su Rusija, Baltarusija, susivienytų ir gintų savo interesus.

„Mums gi svarbu, kad mažesnės šalys, besiribojančios su Rusija, Baltarusija, susivienytų ir gintų savo interesus“, – teigė pašnekovas.  

Biudžetas kenčia ne tik dėl kontrabandos

M. Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad akcizų politika lemia ne tik kontrabandą, bet ir skatina piliečių apsipirkimą kaimyninėje Lenkijoje.

„Matome, kad akcizų skirtumai su Lenkija lemia, kad nemažai žmonių tiesiog įvairius tabako produktus ten perka sau, savo kaimynams, draugams. Tai nėra kontrabanda, tai prekių judėjimas ES ribose. Tačiau dėl to mūsų šalies biudžetas taip pat netenka dalies pajamų“, –  teigia pašnekovas.

Tabako gaminių su skoniais draudimas kontrabandai įtakos neturėjo

Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) atstovas ryšiams su visuomene G. Kulikauskas sako, kad pagrindine į Lietuvą nelegaliai įvežama akcizais apmokestinama preke išlieka tradiciniai tabako gaminiai (cigaretės). 

„Per devynis šių metų (t. y. 2023 metais) mėnesius MKT pareigūnai ikiteisminiuose tyrimuose iš viso sulaikė 10,4 mln. pakelių nelegalių rūkalų. Pernai (2022 metais) per visus metus buvo sulaikyta 8,3 mln. pakelių, užpernai (2021 metais) – 21,6 mln. pakelių cigarečių kontrabandos“, – dalijosi statistika pašnekovas.

Pasak jo, nuo 2022 metų MKT tėra pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, kai buvo sulaikyti nelegaliai gabenti kaitinamojo tabako gaminiai.

„Tačiau ir tuo atveju kartu su jais buvo gabenta ir įprastinių cigarečių kontrabanda. Paprastai elektroninių cigarečių skysčiai ar kaitinamojo tabako gaminiai gabenami nedideliais kiekiais, veikiausiai asmeninio vartojimo tikslais, o už tai taikoma administracinė atsakomybė“, – teigė G. Kulikauskas ir sakė, kad MKT duomenimis, draudimas prekiauti cigaretėmis su mėtos skoniu, žymios įtakos kontrabandos srautams nepadarė, nefiksuota statistiškai reikšmingų rūkalų su mėtos skoniu sulaikymų.

Anot jo, šiuo metu nelegali prekyba minėtais produktais dažniausiai vyksta kaip elektroninė prekyba, kai naudojamasi siuntų pervežimo paslaugomis.

Gamintojų atstovas sako, kad panašios rėmimo schemos taikomos kitose šalyse, tuo metu kai kurie Seimo nariai siūlo didinti akcizus rūkalams ir tokiu būdu skirti daugiau lėšų kovai su kontrabanda.  

Bendru sutarimu komitetas nusprendė daryti pertrauką  Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisų svarstyme ir laukti, kol jas įvertins Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencijos, kurią Lietuva yra ratifikavusi, sekretoriatas.

Kreiptis į šią instituciją ir gauti nuomonę, ar pataisos neprieštarauja konvencijai, rekomendavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ir Sveikatos apsaugos ministerija.

„Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė Lietuvoje sako, kad tokia galimybė kreiptis yra“, – komitete teigė departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Gintaras Karanda. 

Kai gausime nuomonę, Seimas galės priimti sprendimą, kad vėliau Lietuva nebūtų apkaltinta, kad pažeidė konvenciją.

„Kai gausime nuomonę, Seimas galės priimti sprendimą, kad vėliau Lietuva nebūtų apkaltinta, kad pažeidė konvenciją“, – pridūrė jis.

Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas sako, kad Lenkija, Estija, Latvija  konvenciją irgi yra ratifikavusios, bet tabako gamintojams leidžiama prisidėti prie kontrabandos užkardymo.

A. Neverausko teigimu, šiemet Lietuvoje buvo nustatyti du nelegalių cigarečių ir jų pakuočių fabrikai. Lenkijoje pernai jų aptikta 32, o juose pagamintos produkcijos užtektų Lietuvos legaliai rinkai per metus. 

Jo manymu, legalaus verslo galimybė padėti institucijoms mokymais ar technikos įsigijimais „būtų sveikintinas dalykas“.

„Mūsų visų interesas yra padėti vieni kitiems siekti, kad rinkoje būtų tik tai, kas leidžiama“, – komitete sakė A. Neverauskas.

Tuo metu „valstietis“ Aurelijus Veryga siūlo vietoj gamintojų paramos didinti akcizus rūkalams ir už gautas papildomas pajamas įsigyti įrangos kovai su kontrabanda. 

„Jeigu norime institucijoms padėti užkardyti nelegalią tiek prekybą, tiek gabenimą įsigyjant priemones, finansuojant pareigūnus (...) reikia didinti akcizus, kuriais apmokestinami tabako gaminiai“, – pareiškė A. Veryga. 

Pasak jo, tada nebereikėtų susisaistyti su tabako gamintojais: „Kurie vos tik skyrę tokią paramą kitą dieną ateina pas politikus ir pasakoja, kokie yra socialiai atsakingi ir kaip negalima jų atžvilgiu taikyti jokių kontrolės priemonių, nes tada sumažės rūkalų vartojimas ir jie mažins paramą. Tai manipuliavimo priemonė“.

Jeigu Seimas pataisas priims, tabako gamintojams ir prekybininkams būtų leidžiama finansiškai ir kitais būdais remti valstybės institucijas ar įstaigas kovoje su tabako kontrabanda ir nelegalia prekyba. Tokia skiriama parama negalėtų būti naudojama rūkalų įsigijimo ar vartojimo skatinimui. 

Tokiu būdu grįžtų iki 2017 metų taikyta tvarka, kai tabako gamintojai galėjo remti antikontrabandinius projektus. Tačiau  priėmus konservatoriaus Antano Matulo pataisą, nuo 2017-ųjų rūkalų gamintojai neteko galimybės remti jokių renginių, projektų, asmenų ir visuomenės informavimo priemonių. 

Dabar pataisas inicijuoja Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis. Pasak jo, nauja tvarka leistų teisėsaugos institucijoms gauti papildomų resursų.

Kaip šeštadienį pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba, baigta skaičiuoti dar praėjusį sekmadienį Šalčininkų kelio poste Lietuvos muitinės pareigūnų sulaikyta didelė nelegalių rūkalų siunta.

Pasak muitinės atstovų, rugpjūčio 6 dieną, apie 11 va. sustabdžius iš Baltarusijos į Šalčininkų kelio postą įvažiavusį vilkiką „Daf“, jį vairavęs Baltarusijos pilietis muitininkams deklaravo, jog ketina tranzitu per Lietuvą į Lenkiją gabenti 20 tonų baltarusiškos hidroizoliacinės medžiagos.

Pareigūnams detaliai patikrinus vilkiką, paaiškėjo, kad maišais su hidroizoliacine medžiaga teužkrautas vien puspriekabės galas, o visa likusi dalis – pilna dėžių su baltarusiškomis rūkalais. Vairuotojas sulaikytas.

Iš viso rastos 1783 tokios dėžės, arba 891 500 cigarečių baltarusiškomis banderolėmis: „Fest“ „NZ Gold“, „Minsk Capital QS“, „Dove Platinum“, „Queen Menthol“ ir kitomis.

Rūkalų vertė su valstybei privalomais sumokėti mokesčiais – 3,56 mln. eurų.

Pasak muitinės, sulaikymas patvirtina pastarojo meto kontrabandos tendenciją, kad rūkalus pradėta gabenti itin stambiomis siuntomis.

Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) Vilniaus skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos, jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Vilkiko vairuotojui po sulaikymo skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir piniginis užstatas. Pažeidėjui gresia bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Iš Baltarusijos per Raigardo kelio postą į Lietuvą dviračiu atvažiavęs Lenkijos pilietis muitinės pareigūnams žodžiu deklaravo nevežantis apmokestinamų ir draudžiamų gabenti prekių.

Kaip pranešė Kauno teritorinė muitinė, įvertinę galimą riziką, muitininkai patikrino dviratininko gabenamus daiktus. Kontrabandinės cigaretės buvo sukištos į stiklainius ir užmaskuotos virtais burokėliais.

Paaiškėjo, kad į burokėlių stiklainėlius buvo prikišta 29 pakeliai cigarečių „MONTE CARLO RED“, „NAR“, „MINS 5 SUPERSLIMS“, „PREMIER 7“ be baltarusiškų banderolių.

Kauno teritorinės muitinės nuotr.

Muitinės pareigūnai sulaikė cigaretes, o pažeidėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą. Už šią kontrabandą gresia piniginės baudos ir nelegaliai gabentų tabako gaminių konfiskavimas. 

Kaip pranešė Kauno teritorinė muitinė, patikrinę vieną po kito iš Baltarusijos įvažiavusius krovininius automobilius „MB“, abiejuose pareigūnai rado po 1500 pakelių cigarečių.

Per Raigardo kelio postą į Lietuvą atvažiavę Baltarusijos piliečiai muitinės pareigūnams nedeklaravo vežamų prekių. Įvertinę galimą riziką, muitininkai nukreipė automobilius tikrinti muitinės rentgeno kontrolės sistema.

Anot muitinės, kontrabandinių cigarečių buvo aptikta automobilių puspriekabės kėbulo dugnuose, specialiais varžtais pritvirtintose dėžėse. Paaiškėjo, kad čia esančiose ertmėse iš viso slėpta po 1500 pakelių cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis.

Bendras sulaikytų rūkalų kiekis – 3 tūkst. pakelių cigarečių, kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – daugiau kaip 12 tūkst. eurų.

Muitinės pareigūnai sulaikė cigaretes ir automobilius, o pažeidėjams surašė administracinio nusižengimo protokolus.

Už šią kontrabandą gresia piniginės baudos, nelegaliai gabentų tabako gaminių ir automobilių konfiskavimas.

Daugiau kaip tūkstantis pakelių slėpta degalų bake, o vienatūris buvo varomas į langų apiplovimo skysčio bakelį pripiltu dyzelinu, be to, pusantro šimto pakelių rūkalų buvo sukišta po bagažinės apdaila per garsiakalbiui skirtą ertmę, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Ketvirtadienį paryčiais Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai tarptautiniame Raigardo kontrolės punkte atliko išsamų automobilio „VW Sharan“ lietuviškais numeriais ir jį vairavusio 45-erių Marijampolės gyventojo patikrą. Vyras į Lietuvą grįžo iš Baltarusijos.

Druskininkų pasieniečiai aptiko, kad vienatūrio degalų bake yra įrengta slėptuvė. Iš jos VSAT pareigūnai ištraukė 1046 pakelius cigarečių „Minsk Superslims“ su Baltarusijos akcizo ženklais. „VW Sharan“ bakas buvo atjungtas. Vienatūris varytas dyzelinu, kurio keli litrai buvo stiklų apiplovimo skysčio bakelyje, prijungtame prie degalų tiekimo sistemos.

Dar vieną tos pačios markės automobilį lietuviškais numeriais Druskininkų pasieniečiai Raigardo punkte sulaikė penktadienį paryčiais. Iš Baltarusijos juo grįžo 35-erių Druskininkų savivaldybės gyventojas.

Išsamios patikros metu VSAT pareigūnams įtartina pasirodė „VW Sharan“ bagažinė. Nuo jos apdailos nuėmę garsiakalbį pasieniečiai aptiko, kad toliau ertmėje yra prikišta kontrabandos. Ten buvo 150 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ be akcizo ženklų.

Abiem atvejais ir vairuotojus, ir „VW Sharan“, ir kontrabandinius krovinius Druskininkų pasieniečiai perdavė Raigardo punkte dirbusiems muitinės pareigūnams. Jie atliks tolesnius tyrimus.

Kaip pranešė prokuratūra, 2021 metų lapkričio 13 dieną 31 metų A. K. ir 24 metų T. K. Būdų miške iš kitų asmenų perėmė kontrabandinių cigarečių siuntą ir pasikėsino Lietuvos teritorijoje gabenti akcizais apmokestinamas prekes – Baltarusijos banderolėmis paženklintus rūkalus – 12 tūkst. 491 pakelį cigarečių „Minsk Super Slim“. Rūkalų vertė – beveik 44 tūkst. eurų.

Abu vyrai perimtas cigaretes miške rišo į ryšulius tolesniam gabenimui pėsčiomis, tačiau to padaryti nespėjo, nes juos pastebėjo pasieniečiai.

Nors abu kaltinamieji prekes paliko ir bandė bėgti iš įvykio vietos, tačiau pasitelkus Krašto apsaugos savanorių pajėgas, policijos pareigūnus, „Frontex“ sraigtasparnį ir tarnybinius šunis, abu bėgliai buvo surasti ir sulaikyti.

Tarp bėglių nustatytas dar vienas įtariamasis, jam išduotas Europos arešto orderis. Asmuo sulaikytas Vengrijoje ir teisiamas už kitą nusikaltimą. Šiuo metu teisėsauga laukia jo perdavimo Lietuvai.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūra, jį atliko Valstybės sienos apsaugos (VSAT) pareigūnai.

Tai jau 44-as baltarusiškos kontrabandos krovinys, kurį kurorto pasieniečiai šiemet ištraukė iš Nemuno, skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Jį Baltarusijos krante į upę nuleidę asmenys prie siuntos pritvirtino dvi voneles su smėliu, taip reguliuodami krovinio plūdrumą. Taip pat prie cigarečių buvo pritaisyti gyvūnams skirtas GPS įrenginys bei nuotolinis durų skambutis.

Ketvirtadienį vakare Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai Nemune, Druskininkų savivaldybės Lipliūnų kaimo ribose, pastebėjo plaukiantį įtartiną objektą. Jį pasieniečiai išgriebė iš upės.

Paaiškėjo, kad į polietileną supakuotoje siuntoje buvo 1200 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos akcizo ženklais.

Kontrabandą Baltarusijos krante nuleidę asmenys šįkart nesivargino siuntos maskuoti ledu ir sniegu bei nebandė jos padaryti panašios į ledo lytį, kaip tokiais atvejais dažniausiai darydavo iki šiol.

Šįkart kontrabandininkai prie cigarečių dėžių pritvirtino dvi plastikines voneles ir pripylė į jas smėlio. Tai padaryta siekiant sureguliuoti krovinio plūdrumą, t. y. kad jis būtų nugrimzdęs į vandenį ir nepastebimas nuo kranto, tačiau tuo pat metu jį Nemuno srovė neštų į Lietuvos pusę.

Prie siuntos, kaip dažniausiai būna tokiais atvejais, buvo pritvirtintas ir GPS įrenginys. Tik šįkart baltarusiai pasirinko ne įprastą GPS, o skirtą gyvūnams. Jų šeimininkai tokius prietaisus dažniausiai naudoja siekdami kontroliuoti augintinių judėjimo maršrutą ir apsidrausdami, kad gyvūnai, dažniausiai šunys, nepasiklystų. Kontrabandininkams šis GPS buvo reikalingas srovės nešamoms cigaretėms sekti.

Prie krovinio jie dar pritaisė ir nuotolinį durų skambutį. Taip kontrabandininkai apsidraudė nuo atvejų, jei GPS rodytų siuntos buvimo vietą su paklaida arba išvis nustotų veikti. Kai krovinys pasiektų Lietuvos krantą, čia jo laukiantys baltarusių bendrininkai eitų palei Nemuną ir nešdamiesi nuotolinio skambučio mygtuką jį spaudytų. Išgirdę skambučio garsą, jie čiuptų aptiktą atplaukusią kontrabandą ir kuo skubiau ją gabentų į Lietuvos gilumą.

Pasak Lietuvos pasieniečių, Baltarusijos krante kontrabandininkai veikia laisvai ir „nepastebimi“ šios šalies pareigūnų.

Kai Nemunas iš Baltarusijos įteka į Lietuvą, juo 17 kilometrų eina abiejų valstybių siena.

Analogiškus atvejus neretai užkardo ir Vilniaus pasienio rinktinės Pavoverės pasienio užkardos pareigūnai. Jie saugo sienos su Baltarusija ruožą Švenčionių rajone. Čia Nerimi, prieš upei įsukant į Lietuvos teritoriją, apie septynis kilometrus irgi eina siena su Baltarusija.