Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, gelbėjantis Baltijos pilkųjų ruonių jauniklius jau 34 metus, pasakoja, kad ruoniuką atsinešė iki Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro patys darbuotojai.

„Ruoniukė išsekusi, pavargusi, bet nesužalota, – pasakojo biologas. – Ji sveria 15 kg, dabar jai skirti antibiotikai ir taikoma pirminė reabilitacija, atstatomas skysčių balansas.  Mažylė kol kas maitinama per zondą specialiu trintu mišiniu iš rehidrono, silkės, įvairių vitaminų ir mikroelementų.“

Pirmadienį muziejų pasiekė informacija ir apie dar vieną ruoniuką Girulių pakrantėje. Jį VšĮ „Būk mano draugas“ gabena į Lietuvos jūrų muziejų reabilitacijai.

Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau nei 20 ruonių jauniklių, sužalotų suaugusių ruonių ir paukščių. Sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi, reabilituojami, o sustiprėję – paleidžiami atgal į Baltijos jūrą.

Jei pakrantėje pastebėjote ruonį, prašoma pranešti Bendrosios pagalbos centrui telefono numeriu 112. Bendrosios pagalbos centro darbuotojas informaciją apie pakrantėje rastą ruonį perduoda atsakingiems muziejaus darbuotojams ir už ruonių atgabenimą atsakingai įstaigai VšĮ „Būk mano draugas“, kurie, išsiaiškinę lokaciją, organizuoja gyvūno atgabenimą į Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą.

Muziejaus specialistai, pastebėjus ruonį pakrantėje, prašo: nevaryti ruonio atgal į vandenį, nešerti, neliesti, apsaugoti nuo šunų ir per daug smalsių žmonių. Lai mažylis ramiai ilsisi. Jei yra galimybė, prašoma sulaukti, kol atvyks pagalba.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.

Kovo 8 d., 12 val., Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinyje, Telšių Ješivoje (Iždinės g. 11, Telšiai), rengiamas Ruoniukų vardynų atidarymo renginys, kuriame Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas papasakos apie ruonius ir jų (iš)likimą Baltijos jūroje, o muziejaus edukatoriai surengs nuotaikingus edukacinius užsiėmimus. Renginyje dalyvaus ir „Lidl Lietuva“ atstovai, kurie duos startą ruoniukų vardynoms.

Žemaitiškus vardus galima bus rinkti nuo kovo 8 iki balandžio 8 d. Lietuvos jūrų muziejaus ir „Lidl Lietuva“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose. Gegužės 18 d. laukia pagrindinis Ruoniukų vardynų renginys Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre.

Ruoniukų vardai, susiję su Lietuvos regionų tarmėmis, buvo pradėti rinkti prieš penkerius metus, kai pradėjo ženkliai daugėti į Lietuvos jūrų muziejų patenkančių silpnų, sužeistų, pasimetusių nuo mamų ruoniukų. Iki to laiko Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas A. Grušas kartu su savo komanda kasmet jiems suteikdavo vardus pagal jų radimvietes, pvz., Preila, Smiltynė, Naglis, Juodkrantė ir t. t. Tačiau pavadinimai pradėjo kartotis, idėjos sekti, todėl biologui kilo mintis, kad ruoniukams vardus gali rinkti visa Lietuva, atsiremiant į penkis etnokultūrinius regionus.

Vardus ruoniukams jau rinko Žemaitija, Aukštaitija, Suvalkija, o šiemet, minint Žemaičių rašto metus, vėl atsigręžta į Žemaitiją. Tačiau šįkart rinkti žemaitiškus vardus ruoniukams kviečiami ne tik žemaičiai, bet ir visi Lietuvos žmonės.

Pagrindinis ruoniukų vardynų renginio partneris – socialiai atsakingas prekybos tinklas „Lidl Lietuva“, su kuriuo kartu bus renkami vardai, nes šis prekybos tinklas remia ruoniukų reabilitavimą Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, finansuoja siųstuvų, kuriais sekamas ruoniukų kelias Baltijos jūroje, įsigijimą.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.

„Beveik visiems gyvūnams sekasi gerai, jie pasklido plačiai po Baltijos jūrą – nuo Estijai priklausančios Hyjumos salos iki Meklenburgo įlankos prie Vokietijos krantų. Atidžiai analizuojame ir jų elgseną – šiuo metu matome, kad jie nuolat nardo ir išlipa į krantą. Tai reiškia, kad ruoniukai sėkmingai ieško maisto ir medžioja grobį“, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė.

Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre tebeslaugomi trys pavasarį išgelbėti ruoniukai – Funčas, Kaniukė ir Kapsė. Pastaroji jau sveria 50 kg ir greitai bus paleista į laisvę.

Funčui ir Kaniukei Baltijos jūros vandenų reikės palaukti iki kitų metų pavasario.

„Ruoniukams jūroje pagrindinis pavojus, dėl kurio juos tenka reabilituoti mūsų centre, – žvejų tinklai, maisto trūkumas bei cheminėmis medžiagomis, sunkiaisiais metalais ir mikroplastiku užterštos žuvys. Siekiant padėti mažyliams patiems išgyventi jūroje, verta mažinti žvejybos mastus Baltijos jūroje, nes žuvys yra vienintelis ruoniukų maistas vandenyje“, – sakė Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.

Nors pagrindinis muziejaus tikslas – reabilituoti sužeistus, nusilpusius ruoniukus ir atėjus laikui grąžinti juos į natūralią aplinką, čia yra slaugomi ir kiti Baltijos jūros gyventojai.

Šiuo metu centre sveiksta šeši kirai ir du laibasnapių narūnėlių jaunikliai.

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre dar liko devyni šiųmetinukai, pavasarį leisgyviai atgabenti į muziejų. Iš viso šiemet muziejaus specialistai gydė 22 ruoniukus, deja, trijų išgelbėti nepavyko.

Dar devyni ruoniukai liko centre. Juos gali pamatyti šio centro lankytojai.

Pasak Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, šeši iš jų po poros savaičių galės keliauti paskui savo gentainius.

„Dabar jų svoris artėja prie 40 kg ir jeigu viskas gerai, liepos vidury šie ruoniukai irgi jau maudysis Baltijoje“, – optimizmo neslėpė biologas, per daugiau nei 30 metų grąžinęs Baltijai 147 prikeltus antram gyvenimui Baltijos pilkųjų ruonių jauniklius.

Deja, dar trys ruoniukai nėra pasirengę savarankiškam gyvenimui.

„Jie kaip kokie inteligentai, nepraryja visos žuvies, o plėšo po kąsniuką, galvos nesuėda“, – pasakoja apie globotinius Arūnas Grušas.

Visi paleisti ruoniukai yra su siųstuvais, kurie visą laiką rodo, kur yra ir ką veikia gyvūnai. Pasak gyvūnus per nuotolį stebinčios vyriausiosios muziejaus biologės Lauros Lupeikaitės, kol kas gyvūnai neskuba nutolti nuo Lietuvos krantų.

„Gyvūnus žymime palydoviniais siųstuvais tęsdami tyrimą, įvertinantį mūsų paleistų ruonių išlikimą ir adaptaciją natūralioje aplinkoje, siekdami daugiau sužinoti apie jų elgseną. Šie siųstuvai mums padeda gauti informacijos ne tik apie Baltijos pilkųjų ruonių gyvenimą, bet ir apie pačios jūros būklę, – sako biologė. – Gyvūnai plaukia ten, kur yra žuvies.“

Palydovinius siųstuvus Lietuvos jūrų muziejui įsigyti padeda „Lidl Lietuva“ paramos iniciatyva. Siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į Baltijos jūros ekologiją, „Lidl Lietuva“ vykdo paramos ruoniukams iniciatyvą, prie kurios aktyviai prideda ir prekybos tinklo pirkėjai.

„Kiekvienas nupirktas „Duok ruoniukui penkis“ iniciatyvos daugkartinis maišelis tampa 0,05 eurų parama Lietuvos jūrų muziejaus vykdomai Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos veiklai. Be to, maišeliai yra pagaminti iš 50 proc. perdirbto plastiko, o naudodami jį kaip įmanoma ilgiau, pirkėjai faktiškai mažina savo plastiko naudojimą ir tausoja gamtą“, – pažymi „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė.

Nuo pat projekto pradžios 2021 m. vasarą ruonių reabilitacijai surinkta apie 120 tūkst. eurų. Dalis lėšų buvo panaudota specialiems jūros žinduolių siųstuvams bei įvairioms ruonių mažylių slaugymo priemonėms, kurios naudojamos naujai atidarytame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, įsigyti.

Baltijos pilkieji ruoniai (lot. Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.

Išmoningi ir labiausiai tinkantys vardai buvo renkami kartu su Suvalkijos etnografinio regiono centru Marijampolėje, padedant Marijampolės Petro Kriaučiūno viešajai bibliotekai. Aštuoniolikai muziejaus globotinių – devyniems patinėliams ir tiek pat patelių – buvo suteikti Funčo, Šlebės, Skepetos, Kepsio, Bamblio, Bacės, Studos, Putros, Ciunio, Kapsės, Skrunkio, Livaro, Pieskutės, Šešupės, Šližiko, Kaniuko, Sūduvio ir Abazėlio vardai.

Tarmiški vardai turi savo reikšmes, pavyzdžiui, Pieskutė yra smėlis, Kaniukė –  bidonėlis, metalinis indas pienui laikyti, Abazėlis  – mažos, tvirtos rogutės, ant kurių uždedamas vežamo rąsto laibgalis. Vienas iš ruoniukų pavadintas Sūduviu, nes istoriškai Suvalkijos regionas buvo Sūduvos žemės dalimi, o Lietuvos jūrų muziejui priklauso laivas-muziejus M52 „Sūduvis“.

Vardai buvo renkami nuo pat vasario, kai naujajame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre dar nebuvo nei vieno globotinio. Iš viso sulaukta net 150 vardų pasiūlymų.

Pirmasis ruoniukas į muziejų buvo atvežtas simbolinę Lietuvai dieną – Kovo 11-ąją. Iš viso centrą pasiekė 22 ruoniukai, trys iš jų, deja, neišgyveno. Dar vienas, jau paaugęs Baltijos pilkųjų  ruonių jauniklis, į centrą atkeliavo šį trečiadienį, tačiau jam dėl sunkiai prognozuojamos sveikatos būklės vardas nebuvo renkamas.

Kasmet išgelbėtiems ruoniukams suteikiami vis iš kito Lietuvos etnografinio regiono kilę vardai ar jais verčiami tarmiški žodžiai. Jau buvo suteikti žemaitiški ir aukštaitiški vardai, pernai ruoniukams teko Kuršių nerijos nacionalinio parko retų ir saugomų augalų vardai.

Šiandien muziejuje svečiavosi vardų teikėjai iš Marijampolės, kurie į namus mainais į vardus parsivežė parodą apie ruoniukus. Ji bus eksponuojama Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Panašią parodą gali pamatyti ir Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro lankytojai, kurie susipažins ir su aštuoniolika ruoniukų, besipliuškenančių  atviruose centro baseinuose. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras atlieka dvigubą funkciją: jame ne tik gydomi ruoniai ir kiti jūros gyvūnai, bet ir įkurta savaiminio pažinimo edukacinė ekspozicija „Keičiuosi aš – keičiasi jūra“.

Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pasakoja, kad mintis vardų rinkimą patikėti visos Lietuvos žmonėms gimė kasmet augant slaugomų ruoniukų skaičiui.

„Mes paprasčiausiai pritrūkome išmonės, – sakė jau daugiau nei 30 metų nusilpusių ruoniukų gyvybes gelbstintis Arūnas. – Išslaugytų ruoniukų skaičiui artėjant link šimto, pasitarėme ir nusprendėme, kad apkeliausime visus Lietuvos etnografinius regionus ir ruoniukams suteiksime tarmiškus vardus. Tai – ir kelionė po Lietuvą, ir tarmių puoselėjimas, ir žmonių įtrauktis“.

Baltijos pilkieji ruoniai (lot. Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.

Pokytis – esminis

Naujasis centras pirmiausia skirtas Baltijos jūros ruoniukams gydyti ir reabilituoti.

Kasmet šalies pajūryje randama per 20 paliktų pilkųjų ruonių jauniklių ar sužalotų suaugusių ruonių. Tokia ne tik intensyvėjančios žvejybos, laivybos ir taršos kaina – pastaruoju metu jaučiama ir didelė klimato kaitos įtaka.

Daugiau nei 30 metų nukentėjusiais gyvūnais specialistams tekdavo rūpintis naudojantis dviem nedidelėmis voniomis viename Lietuvos jūrų muziejaus kabinetų.

Dabar pokytis – esminis, sako įstaigos direktorė Olga Žalienė: „Gyvūnams sukurtos sąlygos, kurios maksimaliai pritaikytos tiek jiems slaugyti, gydyti, tiek išmokyti gyventi natūralioje aplinkoje.“

Naujajame centre pasirūpinta visa reikiama maisto ruošimo, laikymo atitinkamomis sąlygomis, gyvūnų patikros, operacine ir kita įranga. Suprojektuotos specialiosios patalpos su šešiais vidiniais ir keturiais atvirais lauko baseinais (didžiojo rezervuaro tūris siekia net 280 kub. m), specialus baseinas skirtas ir paukščiams.

Atskleis nematytą pusę

Į specialistų rankas patekusius nukentėjusius ruonius iš pradžių tenka šerti suskystintu ėdalu, tik vėliau jie įgunda misti žuvimis. Galiausiai, priaugę svorio, sustiprėję ir pasiekę reikiamą fizinę būklę, gyvūnai paleidžiami į laisvę.

Kaip pripažino O. Žalienė, bendromis ES fondų ir Lietuvos jūrų muziejaus lėšomis įgyvendintas ambicingas projektas, kurio vertė siekia beveik 3 mln. eurų, atskleis daugeliui iki šiol nematytą įstaigos veiklos pusę.

Neabejojama, kad lankytojų neliks nepastebėta ir tai, kaip organiškai šis objektas įsiliejo į muziejaus ansamblį ir Kuršių nerijos gamtovaizdį – jį atkartoja apželdinti pastato stogai ir fasado siluete atsispindinčios kopų formos.

Plačios partnerystės erdvės

„Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras į kitą kokybę perkelia ne tik gyvūnų gelbėjimą, gydymą, reabilitaciją, bet ir suteikia impulsą gyvūnams tyrinėti, jiems stebėti laisvėje. Jau dabar mūsų komanda, padedama siųstuvų, stebi keturis ruonius ir fiksuoja labai įdomius duomenis, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus vadovė. – Įsijungėme į HELCOM Baltijos jūros gyvūnų išsaugojimo grupę, kurios tikslas – stebėti ne tik įvairius ekscesus patiriančius ruonių jauniklius, bet ir tirti gyvūnų gaišenas, įvertinant jų fiziologinę, anatominę situaciją ir nustatant, kokią įtaką gyvūnams daro pokyčiai Baltijos jūroje.“

Taigi su naujojo centro pažangiomis galimybėmis įstaigai atsiveria nauji bendradarbiavimo, dalijimosi patirtimi su kitais partneriais horizontai.

„Šiandien galime išties kokybiškai dalyvauti gyvūnų populiacijos išsaugojimo ir gausinimo darbe. Panašūs centrai veikia Nyderlanduose, Vokietijoje, Lenkijoje, tačiau rytinėje Baltijos dalyje esame tokie vieninteliai, tad į mus jau dairosi ir latviai – jie norėtų atvežti savo šalyje randamus ruonius“, – kalbėjo pašnekovė.

Laukia pirmųjų rastinukų

Lietuvos jūrų muziejaus vadovės teigimu, ne mažiau svarbi naujojo centro veiklos sritis – skleisti žinią apie skaudžią Baltijos gyvūnijos situaciją, šviesti žmones, įkvėpti juos svarbiems pokyčiams.

Dėl žmogaus veiklos mūsų jūra tampa nebepalanki gyvūnams. Skaičiuojama, kad 80 proc. žuvų resursų yra sunaikinta, tad ruonėms ne visada pavyksta sukaupti pakankamai energijos žindymo periodui.

„Žmogus taip įsiterpęs į gamtos procesus, kurie turėtų būti organiški, savaiminiai, kad jau ne vienus metus vyksta anaiptol nedžiuginantys procesai – ruonių jauniklius motinos palieka visai sunykusius, paliegusius. Tad padėti kenčiančiam, negaluojančiam gyvūnui – moralinė mūsų pareiga, turime susimąstyti, kiek ir mes esame kalti, kad dabar tie gyvūnai taip jaučiasi“, – sako O. Žalienė.

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre per sezoną planuojama priimti 30–40 ruoniukų – pirmieji jų bus pavasario rastinukai. „Jau esame visiškai pasiruošę, laukiame savo pacientų“, – šyptelėjo pašnekovė.

Kol kas muziejaus specialistai savo dėmesį skiria sužeistiems sparnuočiams – dviem kirams ir nuodėgulei.

ES investicijos

Lietuvos Respublikos finansų ministerija siekia atkreipti dėmesį, kad ES fondų investicijos prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, kuria esminius pokyčius ir skatina gyventojus jaustis aktyvia Europos bendruomenės dalimi. 2021–2027 m. laikotarpiu Lietuva įgyvendins investicijų daugiau kaip už 7,5 mlrd. eurų.

„Ruoniukų išgabenimas laivu 20 km į jūrą – tai ne pramoginis kruizas, – sakė ruoniukų gelbėtojas, Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas, biologas Arūnas Grušas. – Tai – gyvybinė būtinybė, norint, kad mūsų išgelbėti gyvūnėliai neatsidurtų žvejų tinkluose. Pakrantėje nebėra žuvies, ji likusi tik giliai jūroje, tad paleidus pakrantėje ruoniukams tektų vargti plaukiant žuvies į jūros gilumą.“

Šis ruoniukų paleidimas yra ypatingas, nes visi gyvūnai – su specialiais prie nugaros pritvirtintais siųstuvais, kurie teikia informaciją apie ruonių gyvenimą: kur gyvūnai plaukia, kur ilsisi. Apie tai, ką gyvūnai medžioja, tiesiogiai duomenų siųstuvai nerenka. Tai gali nustatyti tik tyrėjas, kuris, žinodamas ruonio lokaciją, gylį bei papildomai išanalizavęs ichtiologinio monitoringo duomenis, gali nustatyti galimas žuvų rūšis. 

Tai – ypač svarbu, nes atskleidžiamas ne tik ruonių gyvenimo būdas, įpročiai, bet ir kažkiek – visos Baltijos ekologinė situacija. Pernai metų duomenys parodė, kad ruoniai plaukia maitintis toli ir giliai į jūrą. Jie – ne vandens maratono mėgėjai, tai rodo, kad kitur nebėra žuvies.

„Siųstuvus įsigijome tik „Lidl“ paramos dėka, – pasakojo muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Šio prekybos tinklo inicijuotos ekologinės akcijos dalyviai, prisijungdami prie iniciatyvos „Duok ruoniukui penkis“, paaukojo įspūdingą 77 tūkst. eurų sumą, iš kurios už 30 250 eurų ir buvo įsigyti aštuoni siųstuvai.“

Ruoniukų judėjimo kelią sisteminanti ir analizuojanti vyriausioji Lietuvos jūrų muziejaus biologė Laura Lupeikaitė pristatė šios dienos ruoniukų judėjimo žemėlapį. 

Ruonių judėjimo žemėlapis

„Baltas apskritimas žymi paskutinę ruonio buvimo lokaciją – tai vietovės koordinatės, kurias paskutinį kartą ruonio siųstuvas duomenis perdavė palydovui, – aiškina biologė. – Šalia apskritimo – kiekvieno ruonio vardas.“

L. Lupeikaitė sako, kad po paleidimo praėjus jau devyniolikai dienų, įdėmiai stebima, kad gyvūnai aktyviai juda Baltijos jūroje tiek horizontaliai, tiek vertikaliai. 

„Judėjimas greičiausiai susijęs su buveinės ir maisto paieškomis, tačiau kol kas dar anksti spręsti apie tai, kuriose Baltijos dalyse jie apsistos, –  svarsto tyrėja. – Šiuo metu matome, kad Mėlytas jau pasiekęs Saremų salą, Vikšris – Rygos įlankoje, patelės – Dirsuolė ir Lūgnė – prie Švedijos krantų. Panašu, kad Šiurpis taip pat juda link Švedijos. Vikis ir Laibenis paskutinę savaitę dažniausiai užfiksuoti prie Lenkijos. Blizgė kol kas dažniausiai stebima Lietuvos teritoriniuose vandenyse.“

Pasak biologės, iš visų kitų gaunamų duomenų, susijusių su ruonių adaptacijos sėkmingumu, kol kas per anksti daryti išvadas, tačiau duomenys renkami ir analizuojami, situacija stebima.

Daug ką gali nustebinti gyvūnų vardai. Šiemet jie irgi ypatingi – tiesiogiai susiję su pajūrio gamta. Mat 2022 metai Seimo yra paskelbti Gyvūnų gerovės metais, todėl vardai buvo renkami kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir ruoniukai gavo pajūrio augalų vardus.

Šį penktadienį, spalio 14 dieną, Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre rengiama konferencija „Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai“. Joje pranešimą „Nuo vonios iki reabilitacijos centro: Baltijos jūros gyvūnų gelbėjimas, monitoringas ir moksliniai tyrimai“ skaitys ir vyriausioji muziejaus biologė L. Lupeikaitė. 

„Ruoniukų išgabenimas laivu 20 km į jūrą – tai ne pramoginis kruizas, – sako ruoniukų gelbėtojas, Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas, biologas Arūnas Grušas. – Tai gyvybinė būtinybė, norint, kad mūsų išgelbėti gyvūnėliai neatsidurtų žvejų tinkluose. Be to, pakrantėje nebėra žuvies, ji likusi tik giliai jūroje, tad paleidus pakrantėje ruoniukams tektų vargti plaukiant žuvies į jūros gilumą.“

Visi aštuoni ruoniukai – Vikis, Šiurpis, Laibenis, Mėlytas, Vikšris, Dirsuolė, Lūgnė, Blizgė – jau tradiciškai, kaip ir ankstesniais kartais, bus dėžėse pakrauti į laivą „NZ55“. Šių gyvūnų vardai šiemet irgi ypatingi – tiesiogiai susiję su pajūrio gamta. Mat, 2022 metai Seimo yra paskelbti Gyvūnų gerovės metais, todėl vardai buvo renkami kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir gavo pajūrio augalų vardus.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, šis ruoniukų paleidimas yra ypatingas, nes visi gyvūnai bus su specialiais prie nugaros pritvirtintais siųstuvais, kurie teiks informaciją apie ruonių gyvenimą: kur gyvūnai plaukia, kur ir ką medžioja, kur ilsisi. Tai – ypatingai svarbi informacija, nes ji atskleidžia ne tik ruonių gyvenimo būdą, įpročius, bet ir visos Baltijos ekologinę situaciją. Pernai metų duomenys parodė, kad ruoniai plaukia maitintis toli ir giliai į jūrą. Jie – ne vandens maratono mėgėjai, tai rodo, kad kitur nebėra žuvies.

P. Kulikovo ir A. Mažūno nuotr.

„Siųstuvus įsigijome tik „Lidl“ paramos dėka, – pasakojo muziejaus direktorė O. Žalienė. – Šio prekybos tinklo inicijuotos ekologinės akcijos dalyviai, prisijungdami prie iniciatyvos „Duok ruoniukui penkis“, paaukojo įspūdingą 73 tūkst. Eur sumą, iš kurios už 30 250 Eur ir buvo įsigyti aštuoni siųstuvai.“

Siųstuvai bus pritvirtinti prie ruoniukų nugaros epoksidiniais klijais ir automatiškai aktyvuosis, kai pateks su gyvūnu į sūrų vandenį. Informaciją jie teiks iki pavasario, kol nenukris ruoniams keičiant kailiuką.

Duomenys, gauti iš siųstuvų, bus sisteminami muziejaus specialistų, jais bus dalijamasi ir su kitų šalių mokslininkais.

P. Kulikovo ir A. Mažūno nuotr.

Visi paleidžiami ruoniukai – sveiki, guvūs, sveriantys daugiau nei 40 kilogramų. O pateko jie į muziejų iš viso Lietuvos pajūrio – sukandžioti, sužaloti, išsekę, sveriantys nuo 9 iki 15 kilogramų, t. y. dažniausiai mažesnio svorio, nei buvo ką tik gimę. Iš viso šį pavasarį muziejus išslaugė devyniolika ruoniukų, dar keturi neišgyveno, vienas jų buvo atvežtas jau merdėjantis. Devyni sparčiausiai pasveikę ruoniukai buvo paleisti į Baltiją jau vasarą.

„Deja, – sako A. Grušas, – dar dvi ruoniukės – Slyva ir Zunda – lieka muziejuje. Nes jos niekaip nepradeda savarankiškai maitintis. Tikros balerinos – žuvies nenuryja visos, bet plėšo jas skiautėmis, lyg mažindamos porcijas.“

Po mėnesio Lietuvos jūrų muziejuje duris atvers Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, papildysiantis Lietuvos jūrų muziejaus kompleksą. Pradėjus veikti šiai naujai įstaigai, ruonių mažyliams neteks gydytis administraciniame pastate, gyventi susigrūdus. Centre jie bus pratinami prie vandens, mokomi savarankiškai maitintis, gydomi, tiriami, vedama edukacija lankytojams ir plėtojama mokslinė veikla.

Pasak N.Puteikienės, mažylių paleidimą pavėlino tiek prižiūrėtojų noras, kad šie labiau sustiprėtų, tiek ir ypač laukta siųstuvų ruoniams siunta. Šie prietaisai įsigyti panaudojant dalį „Lidl Lietuva“ projekto „Duok ruoniukui penkis“ metu surinktų lėšų.

Vertingi tyrimai

Jau artimiausiu metu į Lietuvos jūrų muziejų atkeliaus speciali jūrinių žinduolių sekimo įranga – aštuoni siųstuvai, kurių bendra vertė perkopia 25 tūkst. eurų. Šie nedideli siųstuvai yra pritaikyti ruonių jaunikliams sekti. Jie fiksuoja tyrimams aktualius duomenis tiek ruoniams būnant sausumoje, tiek paneriant į didelį gylį.

„Ankstesniais metais siųstuvais sekėme vos keletą muziejuje reabilituotų ruonių, tad surinktos informacijos neužtenka, kad galėtume daryti pagrįstas išvadas apie ruonių reabilitacijos efektyvumą ir jų adaptacijos natūralioje aplinkoje sudėtingumą. Pilkieji ruoniai, kurių jaunikliais kasmet rūpinasi muziejaus specialistai, yra įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą, todėl sistemingi šių žinduolių stebėjimo duomenys yra itin svarbūs rūšiai išsaugoti“, – dienraščiui pasakojo N.Puteikienė.

Jos teigimu, naujieji siųstuvai jūrų biologams suteiks svarbių duomenų apie muziejuje slaugytų ruoniukų savarankišką gyvenimą jūroje, jų lokaciją ir plaukimo maršrutą. Kartu fiksuojama vandens temperatūra ir šviesos lygis. Siųstuvai taip pat leidžia sužinoti ruonio judėjimo greitį, dažniausią gylį, maitinimosi laiką ir vietą, parodo, kada ir kur ruonis ilsisi. Užfiksuotus duomenis siųstuvas perduoda palydovui, o palydovas visa tai atvaizduoja naudotojo platformoje.

Dėl gana nedidelio specialiai jūrų žinduoliams pritaikyto siųstuvo dydžio ir formos ruonių jaunikliai prietaisą vos jaučia. Jis paprastai tvirtinamas ruonio pakaušio srityje, kad netrukdytų gyvūnui judėti nei vandenyje, nei išlipus į sausumą. Kadangi prietaisas klijuojamas klijais, ruoniui keičiant kailį jis nukrinta.

„Šiemet specialius siųstuvus tvirtinsime prie atsitiktinai parinktų reabilituotų ruonių, tačiau vėlesniais metais planuojame ruonius atrinkti pagal tuo metu vykdomo tyrimo kriterijus. Tyrimuose naudojamų siųstuvų parametrai gali būti keičiami priklausomai nuo tyrimų tikslų, todėl ateityje surinkta informacija bus dar tikslesnė, o tai leis išvengti nepagrįstų spėlionių“, – aiškino Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė.

„Lidl“ ir Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Atgal į jūrą

Šiemet Lietuvos jūrų muziejaus specialistams teko globoti devyniolika pavasarį Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje rastų ruonių jauniklių. Jais besirūpinantis muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pasakojo, kad prižiūrėtojai nesistengia su ruoniukais užmegzti itin artimo kontakto – jie atgavę jėgas yra paleidžiami atgal į jūrą, kur artimas ryšys su žmogumi mažyliams gali sukelti pavojų.

„Norime, kad mūsų prižiūrėti ruoniukai išliktų laukinukai, gebėtų išgyventi ir prasimaitinti savarankiškai, nebūtų priklausomi nuo žmogaus. Su ruoniukais kontaktuojame tik užtikrindami profesionalų jų gydymą ir šėrimo metu, tačiau net ir tada kontaktas nebūna itin artimas. Ruoniukams iš toliau numetame didesnį kiekį žuvies, o vilkiūkščių gauja tarpusavyje aiškinasi, kuriam kokia žuvis atiteks, – nebūna nuskriaustų, nes duodamas ėdalas viršija nustatytą normą“, – teigė A.Grušas.

Pagerės sąlygos

Nusilpusiais ir ligotais ruonių jaunikliais besirūpinantis specialistas sako, kad vieno mažylio šėrimo, slaugymo ir gydymo išlaidos sudaro per 1 200 eurų. Jeigu ruoniukas į Lietuvos jūrų muziejų atkeliavo turėdamas sunkesnių sveikatos problemų, minėta suma dar išauga, todėl „Lidl“ pirkėjų pagalba rūpinantis žinduoliais yra itin reikalinga. Be to, nors muziejuje sėkmingai reabilituota jau daugiau nei 100 ruonių jauniklių, įstaigos infrastruktūra nepritaikyta pamestinukams globoti ir gydyti.

„Pavyzdžiui, vienais metais ruoniukus teko apgyvendinti ir viename iš muziejaus administracinio pastato kabinetų, kur jiems įrengėme vonią. Dar šį pavasarį viename baseine buvo laikoma net trylika mažylių. Erdvės trūkumas rūpinimąsi mažyliais apsunkina, mat dėl maisto neretai vyksta kautynės“, – teigė A.Grušas.

Jau rugsėjį Smiltynėje duris atvers Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, papildysiantis Lietuvos jūrų muziejaus kompleksą. Pradėjus veikti šiai naujai įstaigai, ruonių mažyliams neteks gyventi susigrūdus – atskiruose baseinėliuose ir voniose jie bus pratinami prie vandens, mokomi savarankiškai maitintis.

Reabilitacijos centre bus įrengti šeši vidiniai baseinai ir keturi mažieji lauko baseinai, specialus baseinas jūrų paukščiams ir didysis, net 280 kub. m talpos, baseinas. Komplekse taip pat atsiras gyvūnų apžiūrų kabinetas ir operacinė, bus įrengtos šešios reanimacijos palatos su visa reikalingiausia įranga. Dalis nerūdijančio plieno įrangos ir būtinų prietaisų taip pat buvo įsigyti už „Lidl Lietuva“ skirtą paramą.

Šiuo metu vyksta Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro pastato išorės ir vidaus apdailos, filtravimo, ventiliacijos ir šildymo sistemų bandymo darbai, montuojama gyvūnų priežiūrai ir gydymui reikalinga įranga, perkami ir montuojami baldai, tvarkoma aplinka ir iki reabilitacijos centro vedanti Smiltynės gatvės dalis.

Aštuoni iš šiemet slaugytų ruoniukų antroje birželio pusėje buvo sėkmingai paleisti į laisvę. Jie laivu išgabenti 8 km į Baltijos jūrą, toliau nuo kranto, kur nėra jiems pavojingų žvejų tinklų. Kitus sustiprėjusius mažylius paleisti į jūrą planuojama artimiausiu metu, vos tik jie pasieks reikiamą svorį.

„Visi ruonių mažyliai yra atgavę jėgas, nesiskundžia apetitu ir keli jų jau sveria daugiau nei 40 kg. Tiesa, ruoniukų grupėje yra dvi inteligentiškos jaunos patelės, kurioms vis dar reikia peilio ir šakutės, mat silkę ėda tik mažais gabaliukais. Nors lėčiau nei kiti grupelės žinduoliai, jos taip pat mokosi išgyventi jūroje būtinų įgūdžių, grundalus gaudo ir ryja jų nė nedraskydamos“, – šypsojosi A.Grušas.

„Lidl“ ir Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Maišeliai – aplinkai draugiškesni

„Duok ruoniukui penkis“ – „Lidl“ vykdomos plastiko strategijos dalis. 2019 m. „Lidl Lietuva“ pristatė kampaniją „Banginio dydžio dėkui“ – jos metu prekybos tinklas atsisakė vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių, taip siekdamas pirkėjus paskatinti rinktis aplinkai draugiškesnes alternatyvas.

Daugkartinio naudojimo maišeliai su ant jų pavaizduotu ruoniuku yra pagaminti naudojant 50 proc. perdirbtų medžiagų, jų kaina siekia 0,35 euro, iš kurių 0,05 euro yra skiriama Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Specialių projekto maišelių galima įsigyti visose „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje.