Už tai buvo penki komiteto nariai, prieš balsavo du ir vienas susilaikė. Tokiai nuostatai dar turės patvirtinti Seimas.

Į vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymą siūloma įrašyti naują ribojimą – kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje bus panaikintas, jeigu jie daugiau kaip kartą per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius vyko į Rusiją ir Baltarusiją ir tuo vykimu kelia grėsmę valstybės saugumui.

Įvesti naują ribojimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pasiūlė keturi Seimo konservatoriai, tačiau NSGK pritarė patobulintam kompromisiam variantui ir pasiūlė dar išimtis, kam minėtas ribotas kelionių skaičius neturėtų būti taikomas.

Anot projekto, dažniau keliauti galėtų ekipažų ir įgulų nariai, krovinių vežėjai, taip pat tie, kas į Rusiją ir Baltarusiją vykti privalėtų dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių ir pateiktų tai patvirtinančius dokumentus.

Pasak vieno iš ribojimo iniciatorių Audroniaus Ažubalio, taip siekiama mažinti šių šalių piliečių kelionių, nes Lietuvos žvalgybos teigimu, toks vykimas kelia grėsmę ir riziką, kad tie asmenys gali būti verbuojami Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų.

„Šiemet nuo sausio 1 dienos iki kovo 19 dienos Lietuvos ir Baltarusijos sieną Baltarusijos piliečiai kirto 422 tūkst. kartų“, – trečiadienį per NSGK posėdį teigė A. Ažubalis.

NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad užtektų leisti ir vieną kelionę per metus į Rusiją ir Baltarusiją.

„Iš tikrųjų kartas per metus tai yra tas kartas, kai jau yra daugiau nei pakankamas, kad padidintų krūvį mūsų žvalgybai“ ,– sakė ji.

„Priėmę šitą sprendimą, mes sakome, kad yra normalu keturis kartus per metus važinėti į Baltarusiją ir Rusiją. Ne, tai nėra normalu. Nes jeigu tai yra žmogus, kuris yra būtent opozicija ir disidentas, jis yra persekiojamas Rusijos ir Baltarusijos saugumo tarnybų, tai, be jokios abejonės, jis ten saugiai nuolat važinėti negali. Jeigu jis ten gali laisvai važinėti ir neturi jokių problemų su FSB ar Baltarusijos saugumo tarnybomis, tada akivaizdu, kad su tuo žmogumi mes turime problemą“, – teigė Seimo narė.

NSGK posėdyje dalyvavę Valstybės saugumo departamento pareigūnai irgi pakartojo, jog reikėtų leisti per sieną vykti ne daugiau kaip kartą per metus.

Tuo metu pasiūlymą kritikavo užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas. Jis pripažino, jog nepriimtina, kai net humanitarines vizas turintys Baltarusijos piliečiai dažnai keliauja į tėvynę, tačiau, anot jo, kelionių skaičiaus ribojimas nėra tvarus sprendimas.

Jo teigimu, tokią pačią grėsmę gali patirti į Rusiją ir Baltarusiją vykstantys kitų valstybių piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje.

Viceministras siūlė verčiau Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatyti galimybę naikinti leidimus gyventi Lietuvoje ne konkrečių šalių piliečiams, o visiems užsieniečiams, per dažnai keliaujantiems į tam tikras valstybes.

„Reikėtų realiai sudaryti galimybes naikinti leidimus gyventi Lietuvoje remiantis ne pagal asmens tautybę, o pagal tai, kur jie vyksta. Juk iš to kyla grėsmė, iš vykimo į konkrečią šalį, o ne dėl vienos ar kitos tautybės“, – sakė jis.

Migracijos departamento duomenimis, laikiną leidimą gyventi Lietuvoje turi 59 tūkst. Baltarusijos piliečių ir 6,8 tūkst. Rusijos piliečių.

Vyriausybė siūlo dar metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai dėl karo Ukrainoje.

Be jau galiojančių ribojimų gauti vizą, leidimus gyventi Lietuvoje, įsigyti turtą, siūloma pasienyje papildomai tikrinti Baltarusijos piliečius dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir spręsti dėl tolesnio išsamaus patikrinimo.

Praėjusią savaitę NSGK pritarė, kad į nacionalinių sankcijų įstatymą dar būtų įrašyta nuostata, jog turi būti stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Taip pat pritarta siūlymui, jog leidimai laikinai gyventi Lietuvoje turėtų būti panaikinti tiems rusams ir baltarusiams, kurie viešai pritarė pripažintam agresijos nusikaltimui, kurie tyčia, viešai sistemingai skleidžia melagingą visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją.

Pernai priimtas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas baigs galioti gegužės 2 dieną. Siekiama jo galiojimą pratęsti iki 2025 metų gegužės 2 dienos.

Inga Černiuk siūlo rinktis poilsiui tas valstybes, į kurias dėl sankcijų rusų patenka mažiau.

„Jeigu galima pasirinkti Europos kryptį, tai pasirinkime. Gal tos šalys, kur vertybiškai mato kitaip arba kažkokioje pilkojoje zonoje yra – bando įtikti rusų turistams, pagalvokime, ar tikrai tai tos  šalys, į kurias norime keliauti“, –  penktadienį LRT radijui teigė I. Černiuk.   

„Toli gražu ne visas likęs pasaulis iš tos pačios vertybinės prizmės vertina šitą konfliktą. Jeigu kalbame apie Egiptą, Turkiją, Tailandą, ten rusų turistų išties labai daug ir papildomos tokių konfliktų rizikos labai padidėjo“, – pridūrė URM kanclerė.

Ji taip pat pabrėžė, kad yra dar ir kitų šalių, kur galimi konfliktai, pavyzdžiui, Moldova, Armenija, Sakartvelas. 

„Keliaujant į šitas šalis reikia turėti omeny šitą papildomą riziką, kad turime poliarizuotis su  visuomenėmis, kurios vertina nebūtinai taip pat vertybiškai kaip mes“, – tvirtino I. Černiuk.  

I. Černiuk įspėja, kad aktyviai demonstruojant savo požiūrį gali kilti ir didesnių konfliktų, kada turistams gali prireikti konsulinės pagalbos. 

„Jeigu su savo vertybine pozicija norime būti aktyvūs, įsivertinkime papildomas rizikas, kad gali prireikti ir konsulinės pagalbos“, – teigė ji. 

Kaip rašo „Ukrinform“, tai per televizijos maratoną pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

„Laikinai okupuotose Chersono ir Zaporižios sričių teritorijose rusai deda dideles pastangas jaunimui ir vaikams militarizuoti. Visi būreliai ir popamokiniai renginiai skirti militaristiniam auklėjimui, grindžiamam Rusijos propagandos skleidžiamu pseudopatriotizmu“, – sakė N. Humeniuk.

Ji pažymėjo, kad rusai laikinai okupuotose Chersono ir Zaporižios sričių teritorijose taip pat atlieka vadinamąją vyrų ir turto inventorizaciją.

„Žmonės, kurie išvažiavo, kad nereikėtų dalyvauti vadinamuosiuose (Rusijos prezidento) rinkimuose, paliko savo nuosavybę. Dabar okupantai bando nusavinti šį nekilnojamąjį turtą“, – pabrėžė N. Humeniuk.

Be to, pasak jos, rinkimuose dalyvavusių žmonių sąrašus priešas naudoja potencialiam mobilizacijos resursui suformuoti.

„Iš pradžių rusai bando šaukiamojo amžiaus žmones įtraukti į teritorinės gynybos dalinius įtvirtinimams statyti, paskui - perkelti į poligonus, o jau iš ten – permesti į kovinio sąlyčio liniją“, – pažymėjo pareigūnė.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose gyvena daugiau kaip 1,6 mln. vaikų. Mažiausiai 100 tūkst. jų yra įtraukti į Rusijos propagandines „jaunimo organizacijas“.

Diplomatė tai pareiškė leidinio NV renginyje „Europinis Ukrainos kelias. Pašnekesiai apie ateitį“, praneša „Ukrinform“.

„Ne, (prorusiški protestai Narvoje) tokio potencialo neturi. Taip, Narva yra pasienyje su Rusija. Bet, tiesą sakant, Estijoje gyvenantys rusai turi daugiau teisių nei rusai, gyvenantys Rusijos Federacijoje“, – teigė A. Kolk.

Ji pridūrė, kad rusakalbiai gyventojai kritikuoja Estijos vyriausybę. „Bet jie nenori išvykti į Rusiją. Tai daug ką pasako“, – pažymėjo Estijos ambasadorė.

„Ukrinform“ primena, kad Estija nuo vasario 1-osios uždarė sienos perėją su Rusija automobiliams dėl RF sprendimo pradėti Ivangorodo sienos perėjos rekonstrukciją. Sustojo eismas automobilių tiltu, jungiančiu Rusijos Ivangorodą ir Estijos Narvą. Manoma, kad ši sienos perėja transporto priemonėms bus uždarytas iki 2025 metų.

Narva yra trečias pagal dydį Estijos miestas ir didžiausias šalies miestas, kuriame daugumą sudaro rusakalbiai. 88 proc. jo gyventojų yra rusai.

Atsisakydami varžytis su rusų robotikos komanda nepabūgo net ir žinodami, kad taip rizikuoja savo vieta Europos čempionate.

„PARODŽIUSI DRĄSĄ LITBOT KOMANDA APGYNĖ LIETUVOS GARBĘ. Įtampos kupinose FIRST Tech Challenge varžybose Italijoje KJG Robotikos komanda pademonstravo išskirtinę drąsą – galimybę dalyvauti pasaulio čempionate paaukojo atsisakydami varžytis su rusų robotikos komanda! Galiausiai, patekę į finalą, jie užėmė 1-ą vietą aljanse su kitomis 2 komandomis. KJG didžiuojasi jumis, mielieji Jonai, Jokūbai, mokytojai Albertas Juškauskas ir Edita Zarembienė! Esate didžiausia dovana ir laimėjimas Lietuvai!“ – teigiama Kauno Jėzuitų gimnazijos įraše feisbuke.

Varžybose Italijoje atsisakė žaisti kartu su rusais Kauno Jėzuitų gimnazijos komanda ir vilniečiai „Lituanica X“. Abi komandos vėliau vis tiek prasibrovė į finalą.

Lietuvos moksleivių robotikos rinktinės „Lituanica X“ vadovas Algirdas Augustaitis patikslino, kad „Lituanica – Vilnius Lyceum robotics“ buvo atrinkta skirsti į Pasaulio čempionatą JAV.

„Lituanica PlumBum“ ir Kauno jėzuitų gimnazijos komanda „LitBot“ kartu su komanda-partnere iš Rumunijos nugalėjo robotų kovose, o „Lituanica X“ su partneriais užėmė antrą vietą.

Gimnazistų principingumu feisbuke gėrėjosi ir žinomi žmonės, ir valdžios atstovai.

Po 2022 metų vasarį Maskvos įvykdytos invazijos į Ukrainą Rusijos ir jos artimos sąjungininkės Baltarusijos paralimpiniai komitetai buvo suspenduoti, tačiau jų sportininkams leista rungtyniauti po neutralia vėliava, jei jie nedemonstruoja palaikymo karui.

Tačiau TPK neleido neutraliems paralimpiniams sportininkams (NPA) dalyvauti abiejose ceremonijose.

„Kadangi sportininkai dalyvaus individualiai ir neutraliai, jie nedalyvaus rugpjūčio 28 dienos atidarymo ceremonijoje ir neturės vėliavnešio per uždarymo ceremoniją rugsėjo 8 dieną“, – teigiama TPK pranešime spaudai.

Taip pat sportininkams nebus leidžiama demonstruoti savo tautybės – nuo simbolių iki himnų, jei jie laimėtų aukso medalį.

Tokiu atveju bus iškelta neutrali vėliava – balta su juodomis raidėmis, kuriose bus užrašyta NPA, o stadione skambės paralimpinis himnas. Prizinių vietų laimėjimai nebus įrašomi į oficialią medalių lentelę.

Rusijos paralimpinis komitetas, kuris gali atsiųsti net 125 sportininkus, pasipiktino gairėmis ir pavadino jas diskriminacinėmis.

„Atimti iš sportininkų teisę parodyti, kad jie yra iš tam tikros šalies, arba švęsti pergalę, kai skamba jų šalies himnas, reiškia atimti iš jų teisę į nacionalinį identitetą, – sakoma rusų pareiškime. – Tai yra nesąžininga Rusijos sportininkų atžvilgiu ir dėl to jie atsiduria prastesnėje padėtyje, palyginti su kitų šalių sportininkais.“

Tarptautinis olimpinis komitetas naujienų agentūrai AFP sakė, kad „atitinkamu laiku“ paskelbs, ar taikys panašias gaires Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvausiantiems rusams.

Remiantis jo duomenimis, su šių grupių asmenimis nenorima ir kartu dirbti.

Artėjant Tarptautinei rasinės diskriminacijos panaikinimo dienai tyrimo rezultatus pristatė Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyrius ir nevyriausybinė organizacija „Diversity Development Group“. Gyventojų apklausa buvo atlikta 2023 metų lapkritį, siekiant ištirti lietuvių nuostatas įvairių socialinių, etninių, religinių ir migrantų grupių atžvilgiu.

Pasak LSMC Etninių tyrimų skyriaus vadovės Monikos Frėjūtės-Rakauskienės, visuomenės nuostatas įvairių, etninių, socialinių, religinių grupių atžvilgiu centras atlieka nuo 2005-ųjų. Anksčiau buvo tirtas lietuvių požiūris į etnines, rasines, religines grupes, negalią turinčius žmones, kitakalbius.

Migrantų skaičiui Lietuvoje perkopus 200 tūkst., anot jos, nuspręsta tirti požiūrį į tris didesnes migrantų grupes – ukrainiečius, baltarusius ir rusus. Taip pat tirtas požiūris į apibendrintas grupes – asmenis su negalia, homoseksualus, kitos rasės ir etninės grupės žmones, kito netradicinio krikščioniško tikėjimo, taip pat nemokančius lietuvių kalbos asmenis bei migrantus.

Nepageidaujami kaimynystėje

Pirmuoju klausimu lietuvių buvo klausiama – su kuo lietuviai nenori gyventi kaimynystėje.

Anot M. Frėjūtės-Rakauskienės, keturios grupės yra „nepalankiausioje pozicijoje“: asmenys su psichine negalia (65 proc.), homoseksualūs asmenys (54 proc.), musulmonai (47 proc.) ir migrantai iš Rusijos (35 proc.).

„Didelė socialinė distancija yra su lietuvių kalbos nemokančiais asmenimis (22 proc.), kitų netradicinių nekrikščioniškų kilmės krypčių tikėjimo atstovų (22 proc.), mažesnė – kitos rasės spalvos asmenims (19 proc.), kitos etninės grupės asmenims (18 proc.), mažiausia iš jų – migrantams iš Ukrainos (12 proc.)“, – sakė ekspertė.

Anot sociologės, į migrantus iš Rusijos žiūrima kaip į asmenis iš šalies agresorės, sukėlusios karą Ukrainoje, o į pastarosios šalies migrantus – kaip karo pabėgėlius, nukentėjusius nuo invazijos. Neigiamas požiūris fiksuojamas ir į baltarusius – greta jų nurodė nenorintys gyventi 18 proc. tyrimo respondentų.

Anot M. Frėjūtės-Rakauskienės, lyginant duomenis su 2022-iais, matyti, kad, kad socialinė distancija su minimomis grupėmis didėja, tai atspindi vyraujančią visuomenėje stigmą apie psichinę negalią, su kuria nenorima susidurti, apie ją viešai kalbėti.

Pasitvirtina ir kituose socialiniuose tyrimuose atrastos tendencijos į nepakantų visuomenės požiūrį į homoseksualius asmenis, neapykantos kalbą nukreiptą prieš juos.

„Padidėjusios neigiamos nuostatos homoseksualių asmenų atžvilgiu – viena vertus mane šiek tiek stebina ta prasme, kad organizuojamos ir „Baltic pride“, pamažu viešai pradedama kalbėti apie homoseksualus, diskutuot apie problemas, su kuriomis susiduria. Pasitvirtina ir kituose socialiniuose tyrimuose atrastos tendencijos į nepakantų visuomenės požiūrį į homoseksualius asmenis, neapykantos kalbą nukreiptą prieš juos“, – teigė ji.

Jos nuomone, distancija jų požiūriu padidėjo ir todėl, kad Seime pastaraisiais dvejais metais buvo svarstomas partnerystės įstatymas, alternatyvios versijos. Būta kalbų ir apie Stambulo konvencijos neratifikavimą, kur kelti klausimai, susiję su homoseksualumu.

M. Frėjūtės-Rakauskienės teigimu, žvelgiant pastarųjų dešimties metų duomenys, minimos grupės, šalia kurių lietuviai nenori gyventi bei kartu dirbti, išlieka panašios.

Nenori dirbti su nemokančiais lietuviškai

Pasak Etninių tyrimų skyriaus vadovės, anksčiau daryti tyrimai rodė, kad lietuviai būdavo palankiau nusiteikę dirbti su minimų grupių asmenimis, tačiau „tendencijos čia gana stebinančios“.

Anot jos, tyrimas rodo, kad nenorima dirbti su lietuvių kalbos nemokančiais asmenimis (34 proc.) labiau nei su musulmonais (33 proc.). Tačiau didžiausia distancija šiuo klausimu išlieka žmonėms su psichine negalia (61 proc.) ir homoseksualiais asmenimis (40 proc.).

„Tai susiję su tendencija dėl Rusijos karo Ukrainoje, menkėjančiu rusų kalbos prestižu visuomenėje, pasigirsta diskusijų apie gyventojų požiūrį į padidėjusį rusų kalbos vartojimą viešojoje erdvėje, kasdieninėse situacijose. Rusų kalba tampa susikalbėjimo kalba su migrantais iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos“, – teigė ji.

Anot jos, lyginant su 2022-ųjų apklausa, socialinė distancija visų grupių atžvilgiu yra padidėjusi, ypač asmenų su psichine negalia (padidėjo 18 proc.), homoseksualiais asmenimis (padidėjo 16 proc.), lietuvių kalbos nemokančiais asmenimis (padidėjo 11 proc.). 

Nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrėjas Kęstutis Grumodas teigia, kad tyrimas rodo, jog daugumos socialini grupių atžvilgiu distancija auga. Lietuviai mano, kad pabėgėliai gali daryti labiau neigiamą nei teigiamą įtaką visuomenei ir valstybei, o žiniasklaida atlieka teigiamą vaidmenį formuojant nuostatas.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2023-ųjų lapkričio 16 – 27 dienomis.

Apklausą inicijavo LSMC Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyrius ir nevyriausybinė organizacija „Diversity Development Group“. Apklausą atliko Lietuvos – Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1018 Lietuvos gyventojų.

Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė partizaninis judėjimas „Ateš“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Po sėkmingų smūgių Hvardijskės aerodromui okupantai didina oro gynybos priemonių skaičių Kryme. Jie tikisi, kad tai jiems padės apsiginti“, – rašoma pranešime.

Pažymima, jog partizanai nuolat stebi Rusijos gynybos būklę Džankojaus aerodrome, kad okupantams būtų padaryta kuo daugiau nuostolių.

Anksčiau Ukrainos partizanai Belbeko aerodrome laikinai okupuotame Kryme aptiko du okupantų rusų radiolokacijos kompleksus.

Migracijos departamentas teigia, kad atvykstančių baltarusių srautai jau mažėja, o verslas esą ieškosi darbo jėgos jau kitur, pavyzdžiui, Uzbekistane, Kirgizijoje, Kazachstane. Tačiau ar tikrai darbuotojai iš Vidurio Azijos kelia mažesnę grėsmę nacionaliniam saugumui ir iš kur gauti trūkstamų darbuotojų? Apie tai studijoje LNK žurnalistas kalbėjosi su Monika Grigalauskiene, Investuotojų forumo politikos ir korporatyvinių reikalų vadove.

– Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nustatyti 43 tūkst. asmenų metinę baigtinę kvotą. Tokia sistema, aišku, negaliotų aukštos kvalifikacijos specialistams. Tačiau klausimas, ar verslui toks skaičius tinka?

– Na, reikėtų įsivertinti ir pažiūrėti, kokie yra tie skaičiai, kuriuos turime dabar. Mes turime daugiau negu 200 tūkst. užsienio piliečių, gyvenančių Lietuvoje ir dirbančių čia, prisidedančių prie mūsų ekonomikos. Tad tas skaičius atrodo šiek tiek mažas. Kelia nerimą tai, kad nustatant tą skaičių nelabai buvo tartasi su verslu. Šiandien mes kaip tik turėsime trišalės tarybos posėdį, kuriame ministras pristatys šį savo siūlymą. Būtų labai smagu išgirsti argumentus, kaip buvo pasirinktas tas skaičius, kodėl jis būtent toks. Šiek tiek neramu, kad mes ir dabar turime tam tikras kvotas, bet kai jos užsipildo, kas atsitinka, tai užsienio piliečiai vis dar gali įvažiuoti į Lietuvą, tačiau didžiulė administracinė našta krinta ant Užimtumo tarnybos pečių. Na, reikėtų gerai įsivertinti, kaip tas mechanizmas veiks realiai praktikoje ir ką darysime, kai ta kvota užsipildys, ir, žinoma, diskutuoti su verslu, ar tas skaičius tinkamas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Sako, verslas dabar ieško žmonių jau iš kitų šalių, ne Baltarusijos ir Rusijos. Kokios tos šalys?

– Tos šalys gali būti įvairios. Šioje srityje labai gerai dirba „Investuok Lietuvoje“ talentų departamentas ir padalinys „Work in Lithuania“, kuris atlieka analizes, tikėdamasis atrasti rinkas, iš kurių Lietuva išties gali pritraukti darbuotojų, tiek aukštos kvalifikacijos, tiek žemesnės. Mes turime puikių pavyzdžių. Pavyzdžiui, Vilniuje dabar dirba daugiau kaip 30 darbuotojų iš Ganos: vairuoja autobusus, dirba gatvėse ir keliuose. Vadinasi, nėra taip, kad esame priklausomi nuo Vidurio Azijos regiono. Reikėtų pasižvalgyti kartais net ir tolėliau. 

– O gal kaip tik verslas pamatė tam tikrų rizikų, kviesdamas darbuotojų iš Uzbekistano, Kirgizijos, Kazachstano? Gal kalbama ne tik apie nacionalinį saugumą, bet tiesiog kultūrų skirtumą, kad tokius žmones labai sunku integruoti į europietišką darbo sistemą?

– Na, nacionalinis saugumas yra prioritetas numeris vienas. Nacionalinį saugumą, verslo nuomone, turi užtikrinti valstybinės institucijos. Jeigu VSD atkreips dėmesį į tai, kad reikia galvoti, ar iš tų šalių atvykstantys piliečiai negali sukelti pavojaus, tuomet bus atliekami tam tikri veiksmai. Kalbant apie kultūrinius skirtumus, labai priklauso, kuriame sektoriuje darbuotojai dirba, kiek kontakto su žmonėmis jie turi ir pan. Tai yra dar viena atskira ir labai svarbi tema, kai kalbame apie imigraciją. Mes negalime atkirti integracijos temos, visuomet turime galvoti apie tai, kaip juos integruosime mūsų visuomenėje.

– Galbūt dar ir Europoje yra likusių kokių nors Lietuvai draugiškesnių šalių, iš kurių galėtume atsivežti darbuotojų? Gal Rumunija, Bulgarija? O jei ne, galbūt, kaip minėjote, iš Afrikos?

– Europoje gali būti šalių, bet nereikia būti naiviems ir reikia suprasti, kad Europos ekonominis pragyvenimo lygis jau yra pakankamai aukštas. Mes ir dabar turime darbuotojų, atvykstančių iš ES šalių, iš Europos ekonominės erdvės šalių, JAV, bet tai yra labai maža dalis dabar čia esančių užsienio piliečių. Apie ką mes dar galime svarstyti, tai, pavyzdžiui, apie Sakartvelą. Tai –  draugiška Lietuvai, kultūriškai ne tokia tolima, europietiška šalis. Apie tokias šalis tikrai reikia mąstyti ir galvoti, kaip mes galime jiems pristatyti Lietuvos vertės pasiūlymą ir pritraukti darbuotojų. Na, o kalbant apie Afriką, prieš porą metų buvo vykdytas labai sėkmingas projektas su Nigerija. Pasirodo, Nigerijoje yra labai puikių informacinių technologijų specialistų ir verslas bendradarbiavo su nevyriausybine organizacija, veikiančia čia, siekdamas juos pakviesti.

– Visada kyla klausimas: negi nėra lietuvių, kurie galėtų užpildyti šias darbo vietas? Gal trūksta tik gero atlyginimo?

– Investuotojų forumo narių įmonės mums visada sako: jeigu mes iš tiesų turėtume pasirinkimą, mes tikrai mieliau įdarbintume Lietuvos žmones, nes atsivežti užsienietį vis dar kainuoja brangiau – sutvarkyti jo dokumentus, samdyti teisininkus, na, ir visi kiti kaštai.

– O kalbant apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kuriems kvota netaikoma, kokia dabar situacija? Ar jie į Lietuvą mielai atvyksta? Kiek jų išvyksta? Ar jų neveikia kaistanti geopolitinė situacija?

– Žinoma, turime įsivertini, kad geopolitinė situacija veikia tiek investicijas, kurios ateina į Lietuvą, tiek darbuotojus, kurie renkasi arba nesirenka atvykti čia. Aukštos kvalifikacijos specialistų IRT (informacinių ir ryšių technologijų, – red. past.) sektoriuje šiuo metu turime įdarbinę apie 8 tūkst. Poreikis yra dar didesnis, jei kalbame apie įmonių plėtrą. Poreikis yra dar tiek pat iki 2025-ųjų. Mes turime kalbėti apie priemones, kuriomis galėtume labiau paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistų čia atvykti, galbūt apie specialius pagrindus vizoms išduoti, apie tai, kuo mes galime laimėti šioje konkurencinėje kovoje, nes reikia pripažinti, kad visoje Europoje darbuotojų trūksta ir ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojų.