L. O‘Hara TKS dirbo jau nuo 2023 m. rugsėjo. Tuo tarpu M. Vasilevskaja ir O. Novickis į orbitinę stotį 400 km aukštyje virš Žemės trumpam atvyko tik prieš 12 dienų. M. Vasilevskaja, kuri baltarusių bendrovėje „Belavia“ dirba skrydžių palydove, tapo pirmąja savo šalies moterimi, pabuvojusia kosmose. O. Novickiui tai buvo jau ketvirtoji kelionė.

Orbitinėje stotyje liko dirbti trys kosmonautai Olegas Kanonenka, Nikolajus Čubas ir Aleksandras Grebenkinas bei NASA astronautai Matthew Dominickas, Michaelis Barrattas, Jeanette Epps ir Tracy Dyson.

Pats sąjungos vadovas sako neteisinantis sūnaus, tačiau pabrėžia, kad šį atvejį reikėtų vertinti atsargiau, nes rusas teisėtai gyvena Latvijoje ir ribojimai sportininkams tokiais atvejais netaikomi. Tai, pasak jo, įtvirtinta ir pavasarį sporto federacijų susitikime su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Buvo iškeltas klausimas, kaip reikėtų elgtis, jeigu Lietuvoje gyvenantys rusai ar baltarusiai, turintys valstybės išduotą leidimą gyventi, turintys rezidento vizą, ketina, nori arba dalyvauja turnyruose Lietuvoje. Priimtas sprendimas, patvirtintas ministerijos atstovų, kad šiems žmonėms neturi būti taikomi apribojimai“, – sakė R. Grušas.

Priimtas sprendimas, patvirtintas ministerijos atstovų, kad šiems žmonėms neturi būti taikomi apribojimai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija R. Grušo sūnaus atvejį žada tirti, kaip ir kitus. Viceministras Linas Obcarskas akcentavo, kad Lietuvos sportininkai turėtų vengti bet kokių sąsajų su šalių agresorių atstovais, tačiau teigė, jog teisinių priemonių kištis į federacijų veiklą valstybė neturi.

LRT naujienų portalas rugpjūčio pradžioje taip pat skelbė, jog savo porininku turnyre Ispanijoje rusą Andrėjų Čepelevą pasirinko ir tenisininkas Vilius Gaubas.

R. Grušas tuomet portalui tvirtino apie V. Gaubo poelgį sužinojęs po mačo bei pripažino situaciją vertinantis nepalankiai. Kartu jis pažymėjo, kad tenisininkas greičiausiai nepagalvojo apie būsimas pasekmes, „atsiprašo ir gailisi“, o federacija būtų linkusi „atleisti tą klaidą“.

Nacionalinė sporto agentūra šiuo metu leidžia federacijoms savarankiškai nuspręsti dėl dalyvavimo tarptautinėse varžybose, kuriose kaip neutralūs dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos sportininkai, tačiau dauguma federacijų griežtai pasisako prieš bendradarbiavimą su šių šalių sportininkais.

Lietuva ne kartą kritikavo kai kurias tarptautines sporto federacijas, tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) dėl išlygų leidžiant varžytis ir Rusijos bei Baltarusijos atstovams.

„Nepažįstame mes jo! Nežinome nei vardo, nei pavardės!“ – teigė užeigos telefonu atsiliepęs, panašu, kad jos savininkas, kurį pavyko prakalbinti tik iš antro karto ir tik išklausius visus jo priekaištus dėl trukdymo tokiu metu.

Pašnekovas tikino net nebuvęs užeigoje kilus gaisrui. Tačiau galiausiai patvirtino, kad jis kilo prie pat pagrindinio pastato esančioje malkinėje, o po to persimetė ant užeigos stogo. O į klausimą, kas galėjo sukelti gaisrą, atsakė: „Gal vėjas kažką atnešė…“ Tačiau į kitą natūraliai kilusį klausimą, ar jie šašlykus kepa lauke, jau nebeatsakė. Bet kitu skauduliu – kad nebuvo apsidraudę, pasidalijo.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos suvestinėje šiandien tiksliau atkuriama vakarykščių įvykių chronologija. Pranešimas apie šį gaisrą, kuris, kaip paaiškėjo, gesintas apie puspenktos valandos, Karmėlavos seniūnijos Biruliškių kaime arba magistralinio kelio Vilnius-Kaunas 93-iajame kilometre buvo gautas 13.21 val. Po 13 minučių atvykus pirmajam ugniagesių gelbėtojų ekipažui, užeigos „Pas Lado“ stogas degė atvira liepsna.

Nepažįstame mes jo! Nežinome nei vardo, nei pavardės!

Gaisras, kurį gesinant dalyvavo penkios autocisternos bei autokopėčios, lokalizuotas tik beveik po valandos. O likviduotas tik apie 18 val. Per tą laiką nudegė užeigos stogas, nuardytos jo medinės konstrukcijos bei skardinė danga, vandeniu sulietos patalpos. Sudegė ir stoginė, kurioje laikytos malkos. Ugniagesiai gelbėtojai praneša, kad šias teko iškrauti ir perlieti vandeniu.

Patikslinama ir pati įvykio kulminacija – per gaisrą nukentėjo 1976 m. gimęs vyras, kuris iš degančio pastato išėję pats iki ugniagesių atvykimo. Nepaisant to, kad Kauno klinikose, į kurias jį pristatė greitosios pagalbos medikai, konstatuota, kad jis apdegė 80 procentų kūno.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, greitosios medikai susišnekėti rusiškai su nelaimėliu nesugebėjo. Tačiau Klinikose šis rusakalbis pasisakė esantis Vladimir ir nurodė minėtus savo gimimo metus.

Kol kas realiausia versija, kad jis kažkaip susijęs su malkine, nes taip stipriai apdegė, kad iš jo dėvėto diržo teliko sagtis.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

Panašu, kad dėl sveikatos būklės nėra galimybės nelaimėlio apklausti. Neaišku ir, ar pavyks jam išgyventi.

Prielaidą, kad nukentėjusysis galėjo būti užeigos lankytojas, linkstama atmesti ne tik todėl, kad niekas daugiau iš jų, jeigu tuo metu iš viso buvo lankytojų, nenukentėjo. Neliko prie degusios užeigos ir jokio automobilio, kuriuo būtų galėjęs atvykti čia papietauti šis asmuo.

Kauno ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad kortelė apie šį, kaip aiškėja, neeilinį gaisrą dar bus pildoma. Šiandien gaisrų tyrėjai planuoja apsilankyti įvykio vietoje pakartotinai. Kai kurie iš jų prasitarė, kad su jais užeigos savininkas kol kas bendrauti nebuvo linkęs.

Nekalbūs ir patys gaisrų tyrėjai. Tokią savo poziciją jie motyvuoja tuo, kad tyrimą dėl šio įvykio pradėjo policija.

Šios atstovė patikslino, kad jiems pavyko nustatyti ir nukentėjusiojo pavardę bei tai, kad jis – Rusijos pilietis, turėjęs laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje. Tačiau, nuo kada, neaišku.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

Anot policijos atstovės, kol kas ikiteisminio tyrimo dėl šio įvykio jie nepradėjo. Tik surinkta medžiaga pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę darbdaviui už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą, sukėlusį nelaimingą atsitikimą ar kitus sunkius padarinius. Už tai gresia bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Apsispręsti, ar pradėti dėl to ikiteisminį tyrimą, policija turi dešimt dienų. Tačiau jos surinkta medžiaga patvirtina pagrindinę pareigūnų versiją, dėl ko kilo šis gaisras.

Kaip skelbia Vilniaus teritorinė muitinė, pirmadienio vakarą Rusijos pilietis automobiliu „Volvo“ įvažiavo į Lietuvą.

Muitinės pareigūnams jis deklaravo, kad neveža deklaruotinų prekių. Detaliai patikrinus automobilį rastos paslėptos septynios senovinės ikonos.

Šventųjų paveikslai sulaikyti, jų vertė yra 534 eurai.

Vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl kontrabandos.

Jam gresia piniginė bauda nuo 1 tūkst. 820 iki 4 tūkst. eurų.

Diuseldorfo parke vaikštinėjantis rusas pasakoja, kaip pabėgo nuo mobilizacijos. Sankt Peterburge sėdo į autobusą, juo nuvažiavo iki Estijos sienos. Nors oficialiai Estija, kaip ir Lietuva, nuo mobilizacijos bėgančių rusų nepriima.

„Pasakiau, kad man astma, kad neturiu karinės patirties. Pasienietis atsakė: „Gerai“, – pasakojo 23-ejų rusas.

Jaunas vyras pasakojo, kad estai jį įleido su turistine Šengeno viza. O iš Estijos jis nukeliavo į Vokietiją. Priešingai nei Baltijos šalys, Vokietija iškart pareiškė, kad rusams jos sienos – atviros.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Aš nenorėjau būti V. Putino karo mašinos dalimi“, – rėžė nuo mobilizacijos pabėgęs rusas.

Kiek rusų nuo mobilizacijos pabėgo, tikslaus skaičiaus nėra. Tačiau manoma, kad šimtai tūkstančių. Ant europarlamentaro A. Kubiliaus, tai dar gali būti ne pabaiga. Netrukus gali atvažiuoti ir dezertyrai jau iš karo lauko.

„Dezertyrams iš kariuomenių, tiems, kurie bėga iš tų kariuomenių, pagal visą tarptautinę teisę yra suteikiama teisė prašyti politinio prieglobsčio“, – aiškino A. Kubilius.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad dezertyras turės įrodyti, jog jį vertė daryti karo nusikaltimus.

„Tokių bėgančių atsiras daug. Mes turėsime reikalauti aiškių įrodymų. O geriausias būdas – pasiduoti ukrainiečiams“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje įsitikinęs – ir iš Rusijos bėgantys, Rusijos politiką vis tiek palaiko.

Tokių bėgančių atsiras daug. Mes turėsime reikalauti aiškių įrodymų. O geriausias būdas – pasiduoti ukrainiečiams.

„Nemažai jų atkeliavo į įvairias Europos šalis, bet mes nematėme jokių viešų demonstracijų prieš karą. Ką tai reiškia? Pagalvokime apie tai“, – ragino Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.

Anksčiau pavasarį buvo skaičiuojami ne bėgantys rusai, o jų jachtos ir vilos Europoje. Didžiosios Britanijos sostinė buvo gavusi pravardę Londongradas.

Sankcionuotas oligarchų turtas buvo įšaldytas, o V. Putino lakštingala vadinamo Vladimiro Solovjovo vila prie Komo ežero – dar ir suniokota. Buvo lūkesčių, kad rusų turtas bus ne tik įšaldytas, bet ir konfiskuotas, parduotas, panaudotas Ukrainai atstatyti. Lūkesčių vis dar yra, bet nuo karo pradžios jau praėjo aštuoni mėnesiai, ir L. Kasčiūnas turi klausimą.

„Ar nors viena jachta parduota šiandien?“ – klausė jis.

Kaip įšaldytą oligarchų turtą atiduoti Ukrainai, anot A. Kubiliaus, Europos teisininkai dar aktyviai diskutuoja.

„Tai labai sudėtingas tarptautinės teisės požiūriu klausimas. Man atrodo, čia viskas paprasta ir aišku, bet teisininkai žiūri šiek tiek kitaip“, – kalbėjo europarlamentaras.

O į sankcijas neįtraukti rusai ir toliau Europoje nevaržomai gali pirkti namus ir butus. Lietuvoje – taip pat. Registrų centro duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo virš 500 nekilnojamojo turto objektų. Tokiais tempais pirkdavo ir iki karo.

„Reiškia, kad turi daug pinigų“, – sarkazmo negailėjo A. Kubilius.

Europos Sąjunga (ES) dar pavasarį diskutavo uždrausti Rusijos piliečiams pirkti nekilnojamąjį turtą bendrijoje, bet sutarimų rasti nepavyko.

Aleksandras Vinnikas „buvo įlaipintas į privatų lėktuvą ir išskraidintas į JAV“, nė neleidus jam pateikti prieglobsčio prašymo Graikijoje, sakė Zoe Konstantopoulou. Pasak sbyla Prancūzijoje susipažinusio šaltinio, A. Vinnikas buvo perduotas Graikijos valdžiai ketvirtadienio popietę, praėjus vos kelioms savaitėms, kai Paryžiaus kasacinis teismas patvirtino jo penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už pinigų plovimą.

43 metų A. Vinnikas pastaruosius dvejus metus buvo laikomas suimtas Prancūzijoje, prieš tai išduotas Graikijos. Dviejų vaikų tėvas seniai įsivėlęs į teisinius ginčus tarp Graikijos, Prancūzijos, Rusijos ir JAV. A. Vinniko advokatas prancūzas Fredericas Belot sakė, kad Vašingtonas darė didelį spaudimą dėl jo kliento ekstradicijos, jis išsiųstas į San Franciską per Bostoną, Jungtinėse Valstijose jam gresia 55 metai kalėjimo.

„Esame pasipiktinę nedraugiškais Graikijos valdžios veiksmais, - pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija, pažadėjusi ginti A.Vinniko interesus. - Rusijos diplomatai darys viską, kad apgintų pagrįstas jo teises ir interesus“.

Iš pradžių A. Vinnikas buvo suimtas 2017 m. liepą šiauriniame Graikijos turistiniame Chalkidikės kurorte. Prasidėjo ilgai trukusios teisminės procedūros, Graikija nagrinėjo susikertančius ekstradicijos prašymus ir galiausiai priėmė sprendimą Prancūzijos naudai. 2020 m. Prancūzijos teismas nuteisė A. Vinniką penkerius metus kalėti už pinigų plovimą, bet išteisino dėl kaltinimo apgauti beveik 200 žmonių naudojant išpirkos reikalaujančią programinę įrangą. Birželio mėnesį nuosprendį patvirtino Prancūzijos kasacinis teismas.

JAV pateikė A. Vinnikui 21 kaltinimą, tarp jų tapatybės vagyste ir prisidėjus prie prekybos narkotikais bei pinigų plovimu. Rusijoje jis ieškomas dėl mažesnių kaltinimų sukčiavimu, suma siekia vos 9500 eurų.

Ukrainos generalinė prokuratūra ir Černigovo apygardos prokuratūra nustatė vieną Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karį, kuris  tyčiojosi iš civilių.

Jam buvo pareikšti kaltinimai dėl karo įstatymų pažeidimų.

Tyrimo duomenimis, grupė Rusijos karių, būdami Višnevoje, Černigovo srityje, žiauriai elgėsi su civiliais gyventojais. Vieną kaimo gyventoją jie sučiupo ir žiauriai mušė. Nukentėjusysis ilgiau nei parą buvo laikomas šaltame rūsyje. Iš jo taip pat buvo tyčiojamasi. Tuo metu jo senyvo amžiaus motina buvo laikoma automobilio bagažinėje.

„Taip pat okupantai pavogė iš vietos gyventojų turtą, transporto priemones“, – rašoma pranešime.

Ukrainos generalinė prokuratūra patikslino, kad šiuo metu identifikuojami kiti Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariškiai, dalyvaujantys vykdant nusikaltimus prieš civilius gyventojus.

Tai liudija Rusijos Federacijos gynybos ministerijos pranešimas.

Anksčiau Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova rašė, kad A. Struevas sučiupo du neginkluotus vietinius Brovarų rajono gyventojus tuo metu, kai gyvenvietė buvo okupuota Rusijos. Kankindamas ukrainiečius, A. Struevas gavo informacijos apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

A. Struevo „didvyriškumas“ buvo pastebėtas tėvynėje. Pranešama, kad kariškis tariamai į nelaisvę paėmė du „neonacius“ ir perdavė vadovybei „vertingos informacijos“ apie planus pulti Rusijos karinės technikos vilkstinę.

A. Struevas mokėsi kariūnų korpuse Orenburge, baigė Novosibirsko aukštąją karo vadovybės mokyklą ir galiausiai tarnavo Samaros taikos palaikymo brigadoje.

Gegužės 9 d. už „žygdarbius“ Ukrainos kare V. Putinas Samaros brigadai suteikė gvardijos vardą.

Sprendimas, vertas gyvenimo

Prasidėjus karui Ukrainoje naujus namus Palangoje jau susiradęs S.Shkaprov suvokė, kad jo apsisprendimas palikti Maskvą buvo pats geriausias per visą jo gyvenimą.

Į Lietuvos pajūrį vyrą atviliojo nauji jausmai palangiškei.

Kurį laiką maskvietis dar skraidė tarp Lietuvos ir Maskvos, nes Rusijos visiems laikams jis nesitikėjo palikti.

Režisierius Maskvoje vis dar sulaukdavo siūlymų projektams, tad grįždavo padirbėti.

"Čia atvykus man buvo itin sunku, bet pirmiausia pagalbos sulaukdavau būtent iš lietuvių. Aš labai laimingas, priėmęs šį sprendimą. Ir dabar dar kartą supratau, kad tai buvo esminis ir geriausias sprendimas mano gyvenime. Keletą metų dar skraidžiau tarp Lietuvos ir Maskvos, tačiau ėmiau tėvynėje girdėti tokius pasakymus – "na ir skrisk į savo Lietuvą", – pasakojo režisierius.

Vyras ir išskrido. Vasario 24-ąją prasidėjus karui Ukrainoje, Rusijos pilietis įvertino situaciją, kurią dabar išgyvena patys rusai, kurie iš principo nepalaiko agresijos.

"Daugybė šviesių žmonių iš tiesų suvokia, kas laukia Rusijos ir kokius veiksmus daro valdžia", – pripažino vyras.

Projektas: prieš menininko fotoobjektyvą nepabijojo pasirodyti žinoma rusų aktorė Irina Bezrukova. Asmeninio archyvo nuotr.

Iš tautiečių – ataka

Į Vakarų Lietuvą S.Shkaprov atvyko be jokių pasiūlymui darbui.

"Viską reikia pradėti nuo nulio. Mane itin nustebino lietuvių atvirumas ir gera širdis. Įgijau čia puikių draugų, tarp kurių yra ir bažnyčios atstovų. Aš Lietuvą labai myliu ir čia puikiai jaučiuosi. Lietuvių tokios atviros širdys", – stebėjosi vyras.

Už Rusijos prezidentą kumščius keliančių savo tautiečių S.Shkaprov nepalaiko ir negali suprasti, kodėl juos taip paveikė propaganda.

Savo tautiečių išpuolių vyras sulaukė visai ne Maskvoje, o Klaipėdoje.

"Neįtikėtina, kaip "Ruskij mir" ideologija paveikia protus. Tikro puolimo sulaukiau būtent čia iš rusakalbių klaipėdiečių, o to tikrai nesitikėjau. Socialiniame tinkle išsakiau savo nuomonę apie karą Ukrainoje. Aš pasakiau tiesą. Manau, kad tuo Lietuvoje niekas nesuabejotų. Pabrėžiau, kad negalima pasiduoti melui. Tačiau sulaukiau puolimo, komentarų atakos ir net išgalvotų kaltinimų ir istorijų apie save. Tiesa, tuo užsiiminėjo ir viena kolegė, kuri vėliau atsiprašė, pripažindama, kad ją paveikė aplinkinių įtaka", – nuoskauda dalijosi vyras.

Dėmesys: Ala Pugačiova iš S.Shkaprov rankų yra gavusi "Tobulybės" ženklą, kuriuo buvo apdovanotos iškilios Rusijos asmenybės. Režisierius tikino, kad A.Pugačiova nesiafišuodama užsiima įvairiausia labdara ir parama jauniesiems talentams. Asmeninio archyvo nuotr.

Pradžia – nuo nulio

Meno žmogui, atvykusiam iš Maskvos, susirasti darbo vietą Klaipėdoje – sudėtinga užduotis.

"Mėginau užmegzti kontaktus, ypač su tautiečiais. Aš suprantu, kad ryšiai yra nusistovėję dalykai, ir svetimam bet kur yra sunku. Kreipiausi į uostamiesčio teatrus, bet visur buvo atsakyta. Viskas suprantama, etatų nėra daug. Aš ir nepykstu gi", – pasakojo Sergejus.

Meno pasaulį ant menčių galutinai paguldė karantinas ir pandemijos laikotarpis.

Maskvoje savo teatro studiją turėjęs režisierius pasibeldė į Klaipėdos "Santarvės" progimnazijos duris ir čia buvo mielai sutiktas.

Režisierius moksleiviams įkūrė teatro studiją, kuri jau sukėlė mokykloje tikrą ažiotažą, o tarp pačių mokinių – susidomėjimo teatru bangą.

S.Shkaprov Lietuvoje nepajuto jokio atstūmimo dėl savo kilmės ir tautybės.

"Anaiptol. Neturėjau jokių sunkumų dėl biurokratinių dalykų. Sprendžiant sveikatos draudimo ar kitus klausimus valstybinėse institucijose, mačiau didelį darbuotojų kantrumą. Paaiškinę tvarką, žmonės dar kartą manęs perklausdavo, ar tikrai aš viską supratau. Niekas nemėtė ragelių, kaip yra įprasta Rusijoje. Kaip tik net paklausdavo, kokių klausimų aš dar galiu turėti", – maloniai buvo nustebintas atvykėlis.

Scena: režisierius nesigraužia, kad teko palikti Rusijos didžiąsias scenas. Jis "Santarvės" progimnazijoje Klaipėdoje kuria spektaklius su moksleiviais. Asmeninio archyvo nuotr.

Melagienai – beprotiška suma

S.Shkaprov prisiminė tėvynėje patirtą itin šokiruojantį įvykį, kuris jį taip pat skatino išvykti.

Vyras domisi fotografija ir šiam savo hobiui skiria nemažai laiko.

"Prieš kurį laiką buvau rengęs fotosesiją vienai oligarcho žmonai. Ji po kelerių metų mane susirado dėl šokiruojančio pasiūlymo", – prisiminė vyras.

Tai, į kokio lygio aferą Sergejus buvo stumiamas, jį taip šokiravo, tad jau tuomet galvoje ėmė kirbėti mintis, kad Rusijoje jam ilgai neteks pasilikti.

"Man siūlė beprotiškus pinigus, kad aš imčiausi begėdiškos režisūros. Buvo pasiūlyta 200 tūkst. eurų. O kaip galvojate, kiek uždirba fiktyvių naujienų kūrėjai? Jie uždirba beprotiškus pinigus", – patikino vyras.

Pagerbė: rusų teatro ir kino legenda Olga Aroseva taip pat buvo apdovanota "Tobulybės" ženklu. Asmeninio archyvo nuotr.

Donecke rengtasi provokacijai

Režisierius buvo įkalbinėjamas sukurti fiktyvias fiksacijas, kuriomis būtų pasakojama išgalvota istorija – kaip Donecke esą ukrainiečiai kankina vaikus.

"Taip. Tai yra baisu. Jų idėja buvo surengti fotografijų parodą apie vaikų kankinimus. Aš turėjau nuvažiuoti į Donecką. Jau buvo surastas rūsys nuomai, kur turėjo vykti fotosesija. Atsirado ir grimuotojai, jau ir vaikus buvo pasiruošę atrinkti. Aš specialiai aiškinausi visas smulkmenas, kad suprasčiau, kaip tai veikia", – liūdnai pripažino maskvietis.

Režisierius buvo įkalbinėjamas sukurti fiktyvias fiksacijas, kuriomis būtų pasakojama išgalvota istorija – kaip Donecke esą ukrainiečiai kankina vaikus.

Po tokio siužeto suorganizavimo buvo siūlomas ir kitoks atlygis – garantijos ir perspektyvos karjerai.

Dažniausiai tuo ir susigundo daugybė meno žmonių, kurių profesijoje uždarbio nepastovumas yra nuolatinis palydovas.

"Buvau viliojamas tuo, kad man atsivers didžiausios šalies salės, mano pavardė esą taps garsi, o mano fotografijos išpopuliarės. Fotografija yra mano hobis. Aš, žinoma, atsisakiau tokio pasiūlymo, nes jei tik būčiau sutikęs, būčiau likęs supančiotas visiems laikams. Niekas tokio biografijos fakto nebūtų norėjęs atskleisti, vadinasi, režimui būtum priverstas ir toliau tarnauti", – pasakojo vyras.

Žengti tokį žingsnį ne kiekvienas sugebėtų, nes pasipriešinimas represiniam valstybės aparatui Rusijoje gali lemti visišką pražūtį, skurdą ir persekiojimus.

Brangenybės: S.Shkaprov rengtoje juvelyrinių dirbinių parodoje lankėsi Rusijos popžvaigždė Kristina Orbakaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Klesti "Ruskij mir" ideologija

Apie savo sukrečiančią patirtį vyras pasakojo ir rusakalbiams Klaipėdoje.

"Tačiau buvau išjuoktas. Joks realus liudijimas nepakeis jų mąstymo. Jie tiki Maskvos televizijos kanalais, ir viskas. Aš buvau taip užpultas, kad iš pačių rusakalbių bendruomenės narių išgirdau grasinimų, kad man ne vieta Klaipėdoje. Buvo aiškinama, kad aš negaliu dirbti su vaikais. Dėl ko? Niekaip nesuprantu", – pripažino S.Shkaprov.

Aš įsitikinau, kad Klaipėdoje "Ruskij mir" ideologija yra maitinama didžioji dauguma rusakalbių.

Rusakalbius klaipėdiečius šio vyro užduotas klausimas, kodėl jie patys eina prieš Lietuvos valstybinę politiką, tiesiog įsiutino.

"Lietuva oficialiai palaiko Ukrainą ir yra prieš Rusijos karą. Aš jiems tiesiai pasakiau, kad jus Lietuva maitina, jūs sėdite ant eurosofų. Kaip gali tokia dalis rusakalbių, kurie gyvena čia, kuriuos maitina ta pati Lietuva, pasisakyti už Rusiją? Gal tuomet tegul patys nuvažiuoja į Ukrainą ir pamato, ką tai reiškia, kai virš galvos skrenda rusų bombos? Aš įsitikinau, kad Klaipėdoje "Ruskij mir" ideologija yra maitinama didžioji dauguma rusakalbių. Tokie pasisakymai tai tas pats, kaip bombų mėtymas ant nekaltų žmonių. Įsitikinau, kad dalį tokių gyventojų tebemaitina "Ruskij mir", – pripažino maskvietis.

Kryžius: Kristaus kančios įamžinimui S.Shkaprov kartu su žinoma kompanija sukūrė vaizdo siužetą, kuriame Dievo vaidmeniui teko ieškoti kaskadininko, nes nė vienas aktorius nesutiko būti kalamas prie kryžiaus. Asmeninio archyvo nuotr.

Mirtis laisvei

Maskvoje režisierius vadovavo teatro studijai "Šviesus protas".

"Jau mūsų pavadinimas rodė mūsų poziciją. Rusijoje yra daugybė šviesių žmonių. Tačiau ten viskas buvo užgniaužta. Žingsnis po žingsnio. Laisva spauda, meno pasaulis ir galų gale – laisva mintis", – apgailestavo vyras.

S.Shkaprov atvyko į Lietuvą ir pradėjo viską nuo nulio.

"Dirbu su vaikais ir tai taip pat labai svarbu. Nesvarbu, kad tai mažoji scena, bet tai scena. Dirbu su rusakalbiais vaikais, kad jų protų taip pat neužgožtų "Ruskij mir" ideologija. Už gerus darbus kartais moka mažai, o už blogus – labai daug. Bet ne tai yra svarbiausia", – pastebėjo vyras.

Už gerus darbus kartais moka mažai, o už blogus – labai daug.

Šokiravo cerkvės verslas

Vienas paskutinių režisieriaus darbų Maskvoje jam itin įsirėžė.

"Rusijoje vieni metai buvo paskelbti Motinystės metais. Mes parengėme projektą, skirtą mamoms ir vaikams. Tačiau pasipylė smarkus spaudimas iš visų pusių. Mes dėl projekto kreipėmės į Rusijos prezidento administraciją, tačiau ten išgirdome, kad geriau mums būtų kreiptis į cerkvę", – pasakojo S.Shkaprov.

Teatralai kreipėsi į Rusijos patriarchą Kirilą II, prašydami leidimo surengti pasirodymą vienoje centrinių Maskvos cerkvių.

Netoli Kremliaus esanti stačiatikių cerkvė turi šalia įrengtą pasirodymų centrą.

Jame norėta demonstruoti žinomų Rusijos aktorių fotografijas, kuriose jos įamžintos Dievo Motinos vaidmenyse.

Aktorės fotografuotos su kūdikiais, tam studijoje teko aukoti daugybę valandų.

Kadangi žinomų aktorių veidai tikrai turėjo patraukti lankytojų dėmesį, o darbų siužetas tiko bažnytinei aplinkai, S.Shkaprov patraukė į Kristaus Išganytojo cerkvę.

"Aš norėjau projektu parodyti, kad kiekviena mama, kuri susilaukia vaiko, taip pat yra madona. Pats darbas buvo didžiulis išbandymas. Su vaikais dirbti yra sunku, kartais dėl vienos nuotraukos reikėjo plušėti aštuonias valandas", – pasakojo S.Shkaprov.

"Galvojome, kad cerkvės patalpos tokios, kad primena didelį kultūros ir pasirodymų centrą. Mes nieko neprašėme, projektą parengėme patys. Prašėme tik patalpų, kad parodą pamatytų mamos su vaikais ir tikinčiųjų bendruomenė. Išgirdau atsakymą – "prašom, imkite – 50 tūkst. dolerių nuomos kaina dienai", – šiurpo vyras.

Projekto autorius ištiko šokas.

"Mes viską padarėme patys, projekte dalyvavo žinomos aktorės. Aš paklausiau, ar jie supranta, kad mes dovanojame visuomenei renginį nemokamai? Dievas ir pinigai? Man rodos, jie šias sąvokas painioja. Išgirdome atsakymą, kad salę reikia prižiūrėti, reikia plauti grindis. Viską suprantu, bet ar tikrai už 50 tūkst. dolerių dienai? Patyriau tokį nusivylimą, kad nusviro rankos", – patikino vyras.

Pokyčiai: S.Shkaprov su žmona Liudmila ir anūku mėgaujasi ramybe Lietuvoje. Asmeninio archyvo nuotr.

Kas V.Putinui svarbiausia?

Teatralui Maskvą teko palikti skaudančia širdimi.

"Nors labai myliu Rusijos kultūrą, tą meilę jai išsivežiau su savimi. Tie jauni vyrai, kurie šiuo metu šaudo į ukrainiečius, jei jie būtų pažinę tikrąją rusų kultūrą, jie niekada nebūtų ėję į karą. Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų kultūringas žmogus, pažinęs tikrąją šalies kultūrą, jis niekada nebūtų drįsęs taip elgtis. Bet jį domina kiti dalykai", – nuomonę išsakė vyras.

S.Shkaprov yra Maskvos valstybinio teatro meno instituto absolventas, keleto teatro festivalių ir konkursų laimėtojas, tad jis ne veltui taip kalbėjo apie kultūros įtaką.

"Mes visuomet kultūrą paliekame vėlesniems laikams. Tačiau per daugybę metų tikrajai kultūrai Rusijoje taip ir nebuvo skiriamas deramas dėmesys, viršų ėmė popkultūra, o ji žmoguje skatina tik žemiausius instinktus. Ir štai dėl to pas mus kyla karai, dėl to buriasi antivakserių kolonos, kuriems nusispjauti į svetimą sveikatą. Vartotojiška visuomenė išsigimė visiškai. Manau, kad tai dabar mato visas pasaulis", – kalbėjo vyras.