Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka gegužės 23 dieną įsakė pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvo, kuriame tarp keleivių buvo opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius bei jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė S. Sapega. Orlaiviui nutūpus Minske, jie abu buvo sulaikyti.

„Kokių nors nusiskundimų dėl sveikatos ir laikymo sąlygų ji nepateikė, – sakė J. Lukjanovas. – Su ja dirba trys baltarusių advokatai.“

Ambasadorius priminė, kad Baltarusijoje taip pat yra sulaikytas Rusijos pilietis Jegoras Dudnikovas.

„Mes, kaip pasiuntinybė, privalome užtikrinti savo piliečiams konsulinę pagalbą, kad ir kur jie būtų. Tuo pačiu metu Sapega ir Dudnikovas turi paprastus rusiškus pasus ir teisinės sferos Baltarusijoje išimtys jiems netaikomos“, – sakė J. Lukjanovas.

„Kontaktų šiais klausimais lygis labai aukštas“, – patikino jis.

Dėl priverstinio lainerio nutupdymo Europos Sąjungos valstybės uždarė savo oro erdvę Baltarusijos orlaiviams ir paragino oro bendroves neberengti skrydžių virš šalies teritorijos.

„Jau antra para, kai Ramanas Pratasevičius sulaikytas, ir mes nežinome iki šiol, kur jis ir kokios būklės. Yra didelė tikimybė, kad jis šiuo metu patiria specialiųjų tarnybų pareigūnų kankinimą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė ji.

„Su juo buvo sulaikyta jo mergina Sofija Sapega, jai 23 metai, ji skrido tuo pačiu reisu. Iš jos giminių žinome, kad ji buvo nuvežta į Okrestiną (laikinojo sulaikymo izoliatorių – BNS). Sofija yra Rusijos pilietė, ir žmogaus teisių gynėjai praneša, kad Rusijos konsulas atsisakė jai padėti“, – teigė S. Cichanouskaja.

Ji sakė, kad kol kad nežinoma, kuo kaltinama mergina.

Iš jos giminių žinome, kad ji buvo nuvežta į Okrestiną (laikinojo sulaikymo izoliatorių – BNS). Sofija yra Rusijos pilietė, ir žmogaus teisių gynėjai praneša, kad Rusijos konsulas atsisakė jai padėti.

S. Sapega studijuoja Vilniuje įsikūrusiame Europos humanitariniame universitete.

S. Cichanouskaja tvirtino nuolat palaikanti ryšį su sekmadienį Minske sulaikyto blogerio, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjo R. Pratasevičiaus tėvais. Tačiau nei jie, nei pasamdytas advokatas kol kas neranda, kur laikomas žurnalistas.

„Baltarusijoje užtrunka kelias dienas giminėms sužinoti, kur yra jų artimasis“, – sakė opozicijos lyderė.

Jos teigimu, sekmadienį priverstinis keleivinio lėktuvo nutupdymas Minske parodė, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir jo režimas kelia grėsmę ne tik baltarusiams.

„Dabar visi supranta, kad grėsmė kyla ne tik baltarusiams, įvykdytas valstybinio terorizmo aktas. Dabar pavojuje bus bet kuris virš Baltarusijos skrendančio lėktuvo keleivis. Režimas pavertė mūsų šalį į Šiaurės Korėją Europos viduryje“, – sakė S. Cichanouskaja.

Ji teigė nuolat palaikantį ryšį su Europos Sąjungos, JAV politikais.

„Reikalaujame naujų sankcijų, Baltarusijos pašalinimo iš Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ir tyrimo pradėjimo, kad visi kaltieji būtų nubausti. Taip pat prašome sustabdyti Baltarusijos narystę Interpole, nes režimas narystę joje naudoja savo politiniams tikslams“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.

Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.

Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Be to, Baltarusija buvo pakėlusi naikintuvą ir karinį sraigtasparnį priversti nutupdyti civilinį orlaivį.

Šiuo lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas, žurnalistas R. Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė S. Sapega.

Pernai „Nexta“ įkūrėjus 22 metų Sciapaną Pucilą ir 26 metų R. Pratasevičių Baltarusija įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą, o patį kanalą paskelbė „ekstremistiniu“ ir nurodė jį blokuoti.

Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas pernai buvo išsiųstas iš Lietuvos kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) darbuotojas, siekęs gauti neviešą informaciją apie šalies politiką ir energetikos projektus, pirmadienį pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD).

„Balandžio mėnesį iš Lietuvos buvo išsiųstas SVR darbuotojas V.Malyginas, kuris naudodamasis Rusijos generalinio konsulo Klaipėdoje priedanga palaikė ryšius su savivaldybių vadovais, Rusijos tėvynainių organizacijų atstovais ir strateginių kompanijų vadovybe“, - rašoma VSD „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“.

Anot dokumento, V.Malyginas „siekė gauti neviešos informacijos apie politinių partijų pozicijas per Lietuvos prezidento rinkimus, galimus pokyčius valdančiojoje koalicijoje po prezidento rinkimų, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto eigą ir perspektyvas“.

„SVR darbuotojas skatino Lietuvos politikus ir verslininkus remti Rusijos poziciją dėl supaprastinto vizų režimo Lietuvos pasienio ir Rusijos Kaliningrado srities gyventojams, formavo jų nuomonę, kad Lietuva santykiuose su Rusija turėtų vykdyti kitokią politiką ir vadovautis pragmatiniais interesais“, - teigia VSD.

V.Malyginas Rusijos generalinio konsulo pareigose neišbuvo nė dvejų metų - į šį postą jis buvo paskirtas 2012 metų rugsėjį.

Pernai balandį Rusijos konsulato atstovai teigė, kad jis į Maskvą grįžta pasibaigus kadencijai. Lietuva savo ruožtu tuo pat metu grąžino į Vilnių konsulus Karaliaučiuje ir Sankt Peterburge.

Iš viso pernai iš Lietuvos „dėl aktyvios šnipinėjimo veiklos buvo išsiųsti trys Rusijos žvalgybos rezidentūrų darbuotojai“, rašoma VSD ataskaitoje. Anot VSD, „jų veikla buvo susijusi su agentų verbavimu, neteisėtu žvalgybinės informacijos rinkimu ir aktyviosiomis priemonėmis“.

VSD teigimu, pernai nepasibaigus akreditacijos terminui iš Lietuvos buvo privesti išvykti dar keletas su diplomatine priedanga Lietuvoje veikusių Rusijos žvalgų, tarp jų - Valerijus Katula, kurio veikla buvo paviešinta praėjusių metų metiniame grėsmių vertinime.

Anot VSD, net trečdalis Lietuvoje dirbančių Rusijos diplomatų yra žvalgybos tarnybų pareigūnai arba susiję su žvalgybos tarnybomis.

Ataskaitos duomenimis, pernai suaktyvėjo Rusijos žvalgybų domėjimasis Lietuvos karine ir kita strategine infrastruktūra, ypač padaugėjo Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybų mėginimų verbuoti į Rusiją vykstančius Lietuvos piliečius.