Šio vakaro TV3 laida „Prieš srovę“ kvies pasiaiškinti, kodėl atrodo, kad tėvas, kaimynai ir neabejingi miesto gyventojai mato pavojų ir didžiulę neteisybę, o už tai atsakingos Lietuvos tarnybos – ne?

Lietuvio ir jo žmonos Olgos, kurios vardas laidoje pakeistas, meilės istorija prasidėjo taip, kaip ir daugelis kitų – romantiškai. Tada Algirdui nekilo įtarimų, kad kada nors ateis skyrybos, o po jų – neįtikėtini grasinimai ir netgi rizika visiems laikams netekti galimybės stebėti, kaip auga bendras jų vaikas.

Su Olga Algirdas susipažino internetu, kai gerai uždirbantis vyras dar gyveno Londone, o būsima mylimoji – Irkutske. Vyro manymu, moteris savoje šalyje buvo įklimpusi į didžiules skolas, todėl puoselėjo svajonę pabėgti į Europos Sąjungą. Galbūt dėl to Olga tikino vyrą, kad jį pamilo jau pirmojo pokalbio metu.

Algirdas savo mylimajai visuomet stengėsi būti geras vyras, o apakintas meilės, netgi atleido po nosimi užmegztą romaną. Galiausiai jis apmokėjo ir brangų žmonos gydymą, kad tik ji galėtų pastoti. Vyras taip svajojo išlaikyti Olgą šalia savęs, kad vėliau netgi kentė jos simpatijas agresorės šalies vadovui. Algirdo nestabdė net tai, kad tuo pat metu jis pats gelbėjo žmones iš Ukrainos.

Galiausiai vyras suprato, kad prieš viską užsimerkti nebegali – tuomet jo santuoka subyrėjo. Suprasdamas, kad vaiko negalima atskirti nuo mamos, Algirdas sutiko, kad dukra gyventų su Olga. Teismas tąkart tėvui jokių apribojimų matytis su vaiku neskyrė, tačiau, laikui bėgant, Algirdas savo dukrą matė vis mažiau ir mažiau. Vyrui ėmė atrodyti, kad buvusi žmona tyčia vaiką slepia, galbūt nujausdama Valstybės saugumo departamento dėmesį.

Siekdamas, kad teismas nustatytų grafiką, kada jis galėtų matytis su vaiku, Algirdas kreipėsi į advokatę. O netrukus po to sužinojo, jog Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas nustatė ir pateikė išvadą, kad buvusi Algirdo žmona Olga savo veikla kelia grėsmę Lietuvos valstybei, tad turi būti deportuota.

VSD išvadoje rašoma, kad šis žmogus pasižymi prokremliškomis pažiūromis ir jas aktyviai reiškia, laikosi įsitikinimo, kad rusai yra skriaudžiami nacių ir palaiko ryšius su asmenimis, kurie yra Rusijos karinėse pajėgose.

„VSD išvadoje rašoma, kad šis žmogus pasižymi prokremliškomis pažiūromis ir jas aktyviai reiškia, laikosi įsitikinimo, kad rusai yra skriaudžiami nacių ir palaiko ryšius su asmenimis, kurie yra Rusijos karinėse pajėgose“, – laidoje vardins Algirdo advokatė.

Tačiau ir čia dar ne viskas. Olgą Jonavoje pažįstantys žmonės ėmė kalbėti išgirdę jos grasinimus. Neva, jeigu jai nebus leista vaiko išsivežti kartu į Rusiją, moteris grasina pavojumi tiek savo, tiek ir vaiko gyvybėms.

Šį antradienio vakarą laidos komanda nuspręs išsiaiškinti, kaip šią informaciją vertina Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Žiūrovai išvys, kaip vietoje to, kad paaiškintų viską tėvui, tarnyba netrukus iškvies policiją – tiek tėvui, tiek ir žurnalistams.

Kur šiandien yra Algirdo vaikas? Kodėl Vaiko teisių apsaugos tarnyba draudžia tėvui pasimatyti su dukra ir netiki jo buvusios žmonos grasinimais? 

Laida „Prieš srovę“ – antradieniais, 19.30 val. per TV3.

Kaip BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, sunkios būklės rusė buvo gydoma Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, iš jos greitosios pagalbos automobiliu penktadienio rytą moteris pervežta į Medininkų pasienio kontrolės punktą, kur apie 9 val. ryto perduota Baltarusijos medikams ir pareigūnams.

„Ji Baltarusijos greitajai pagalbai perduota sunkios būklės, čia ją lydėjo dukra, kuri prisidėjo prie techninių dalykų, kad moterį būtų galima išvežti“, – teigė G. Mišutis.

Pasak jo, 1973 metais gimusi moteris Lietuvoje buvo gydyta humanitariniais pagrindais. Perduodant ją Baltarusijai, VSAT priėmė formalų sprendimą dėl Rusijos pilietės grąžinimo ir įpareigojimo išvykti iš Lietuvos.

Ji Baltarusijos greitajai pagalbai perduota sunkios būklės, čia ją lydėjo dukra, kuri prisidėjo prie techninių dalykų, kad moterį būtų galima išvežti.

Kaip skelbta, spalio 18-ąją minėtai keleivei kilus sveikatos problemų, iš Antalijos į Maskvą skridęs lėktuvas buvo privestas tūpti Vilniaus oro uoste ir perduoti moterį medikams. Orlaivis vėliau tęsė kelionę.

Rusijoje registruoti ar Rusijos piliečiams priklausantys orlaiviai dėl taikomų Europos Sąjungos sankcijų negali naudotis Europos Sąjungos šalių oro erdve, tačiau šis draudimas netaikomas avariniams nusileidimams, kilus pavojui keleivių sveikatai ar gyvybei.

Atstovavo konservatoriams

Moteris anksčiau yra buvusi Kretingos tarybos narė, tačiau Etikos komisijoje atstovauja Darbėnų bendruomenei.

J.S.Laučiūtė gimė 1942 m. Darbėnuose, ji yra kalbininkė, baltistė, humanitarinių mokslų daktarė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje viešinamoje biografijoje pažymėta, kad ji yra Rusijos pilietė.

Ją anksčiau į Kretingos rajono tarybą rinkimuose kandidate kėlė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Kretingos vicemeras Dangiras Samalius, taip pat Etikos komisijos narys, išgirdęs klausimą apie kolegės pilietybę, patikino, kad matė kolegę dažnokai skaitančią rusiškus straipsnius.

"Buvusioje taryboje ji šalia sėdėjo, mačiau, ką ten skaitė. Ar tik nėra taip, kad kažkokių lėšų gauna? Gal gauna pajamų iš Rusijos? Nežinau tikslios informacijos, bet ji dažnokai važiuodavo į Rusiją", – pečiais gūžčiojo politikas.

D.Samalius iškart pirštu bedė į Kretingos merą Antaną Kalnių, esą tai jo siūlyta kandidatė į Etikos komisijos narius.

"Mes čia daug triukšmo nekėlėme. Bet komisija patvirtinta kaip tik vasario 24 d. Aš taip galvoju, gal ji iš Rusijos našlės išmoką gauna? Nežinau, ar taip yra. Nemanau, kad Rusijos pilietybę turintis asmuo turėtų užimti tokias pareigas", – svarstė politikas.

Kas jau kas, o konservatoriai tai patikrinti savus moka.

Lojalumu neabejojo

Jei konservatorius atvirai suabejojo savo kolegės lojalumu Lietuvai, tai A.Kalnius buvo visiškai ramus dėl šios Etikos komisijos narės.

"Kiek aš žinau, ji yra lietuvė, Kretingos rajono gyventoja ir Lietuvos pilietė. Kiek suprantu, čia kalbama apie dvigubą pilietybę. Aš jos pačios nesu klausęs. Bet šis žmogus yra buvęs tarybos nare ir ne vienerius metus, priklausė konservatorių partijai. Kas jau kas, o konservatoriai tai patikrinti savus moka", – pastebėjo meras.

A.Kalnius suabejojusiems kretingiškiams iškėlė klausimą: kuo galima būtų kaltinti žmogų, kuris turi dvigubą pilietybę?

"Mes su J.S.Laučiūte esame dirbę. Mačiau kompetenciją, jos racionalų mąstymą. O iš bendruomenės girdėjome tik gerus atsiliepimus. Neturiu nė vieno blogo žodžio. Klausimas, ar ji gali tinkamai atlikti savo pareigas? Manau, jei visi tarybos nariai būtų tokie, kaip ji, Kretingoje įsivyrautų Vatikano ramybė", – patikino A.Kalnius.

Ryšiai: byrant Sovietų Sąjungai, J.S.Laučiūtė sugebėjo daryti įtaką tuometės Rusijos politikams ir net sulaukė E.Ševardnadzės skambučio. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasisakė apie gėjus

Socialiniame tinkle "Facebook" paskaičius J.S.Laučiūtės viešintas nuomones, akivaizdu, kad dėl Ukrainos užpuolimo vyrauja labai aiški pozicija Rusijos atžvilgiu. Moteris aktyviai dalijasi įžvalgomis, reiškia palaikymą Ukrainai.

Tačiau vienas Darbėnų bendruomenės narės sakinys gali sukelti tam tikrų minčių.

"Kokia laimė, kad Ukrainos dar nepasiekė gėjiškosios Vakarų "vertybės", vyrai daro tai, ką privalo daryti vyrai: gina savo moteris, savo vaikus, savo šeimas. O visa tai ir yra Valstybė", – rašo J.S.Laučiūtė.

Ar kritiškas požiūris į Vakarus nesutrukdys naujajai etikos sargei Kretingoje tinkamai vertinti galinčias kilti situacijas?

"Apie jos pažiūras reikėtų klausti jos. Bet mes visi turime savo vidines pažiūras. Manau, jei būtume vienodi, vienodai žvelgtume tik į kairę ar tik į dešinę, mes vienas kitam nebūtume įdomūs. Kuo labiau skirtingi esame, tuo labiau vienas kitam esame reikalingi. Man niekada neužkliuvo jos pažiūros. Nė mažiausios dėmelės", – patikino A.Kalnius.

Skiria rusus ir putinizmą

Pati J.S.Laučiūtė tikino nematanti jokios bėdos dėl dvigubos pilietybės.

"Aš 1966 metais įstojau neakivaizdžiai studijuoti aspirantūros tuometiniame Leningrado universitete. Po metų perėjau į stacionarą. Universitete sutikau profesorių ir ištekėjau. Byrant sovietinėms respublikoms, automatiškai visiems, tuo metu gyvenusiems Leningrade, buvo suteikiama Rusijos pilietybė. Aš taip ir likau su dviguba pilietybe", – paaiškino J.S.Laučiūtė.

Moteris pasakojo, kad iki šiol palaiko santykius su mokslo bičiuliais, susirašinėja su Rusijos šviesuomene, mokslo žmonėmis, kultūros veikėjais.

"Aš skiriu Rusiją nuo putinizmo. Ir Rusiją gerbiu bei myliu. Aš ten sutikau daugybę šviesių žmonių. Kultūros žmonės putinizmą kritikuoja dar aršiau, nei užsienio apžvalgininkai", – kalbėjo moteris.

Aš skiriu Rusiją nuo putinizmo.

Į klausimą dėl išsakytos nuomonės apie Vakarų vertybes, J.S.Laučiūtė patikslino, ką norėjo pasakyti.

"Aš pasiklausau, ką kalba Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ar Nyderlandų premjeras Markas Rutte. Susidarau įspūdį, kad jie viską tikisi išspręsti žodžiais. Pajuokavau, kad čia jų moteriškoji prigimties dalis neskatina imtis ginklų ar rimtesnių žingsnių", – patikino J.S.Laučiūtė.

Jei tektų nagrinėti seksualines mažumas liečiantį klausimą, J.S.Laučiūtė patikino būsianti objektyvi.

Dėl pilietybės – problemos

Paklausta, ar svarstė atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės, J.S.Laučiūtė tikino, kad susidūrė su didžiuliais vargais.

"Žinoma, kad svarsčiau, o dar šiuo metu, kai vyksta karas. Tačiau pasidomėjus paaiškėjo, kad tai ypač sunkus reikalas. Norint atsisakyti pilietybės, reikia įrodyti, kad nesi skolingas jokių mokesčių šiai šaliai. Aš ir nesu, bet įrodyti yra sunku. Tai praktiškai neįmanoma, reikia gauti daugybę formalių valstybinių įstaigų atsakymų", – neslėpė J.S.Laučiūtė

Išgirdusi klausimą, ar gauna kokių nors išmokų iš Rusijos Federacijos, J.S.Laučiūtė net nustebo.

"Visiška nesąmonė. Mano vyras buvo Rusijos pilietis. Kai tapau našle, man buvo paaiškinta, kad vyras buvo Rusijos pilietis ir Rusijai mokėjo mokesčius. Tad man niekas ir nepriklauso, jokia našlės pensija. Norėjau išsiaiškinti, ar Lietuva už amerikietį vyrą mokėtų našlės pensiją, bet nepavyko", – teigė J.S.Laučiūtė.

Honorarų už išleistas knygas ar publikacijas Rusijoje moteris taip pat negauna ir negavo.

Antanas Kalnius. V. Petriko nuotr.

Laimėjo simpatijų Lietuvai

J.S.Laučiūtė prisiminė sovietinės imperijos žlugimo laikus ir įsimintinus įvykius jos gyvenime.

"Sąjūdžio laikais buvo sudėtingas metas. Buvo kilę neramumai Vilniaus krašte, lenkai buvo pradėję kalbas apie autonomiją. Naujai išrinkti Aukščiausiosios Tarybos nariai net buvo pasiskirstę rajonus ir vyko į susitikimus su Vilniaus krašto rusakalbiais ir lenkais. Buvau pakviesta dalyvauti, nes man pavykdavo susikalbėti su rusakalbiais nuoširdžiai. Sulaukiau ir aštrių klausimų", – prisiminimais dalijosi moteris.

Savo veikla tuomečiame Leningrade būtent J.S.Laučiūtė sugebėjo laimėti daug Rusijos deputatų simpatijų Lietuvos atžvilgiu.

"Tuo metu vadovavau Lietuvių kultūros draugijai Leningrade. Buvome parengę tęstinį projektą "Rusai – Lietuvoje, lietuviai – Rusijoje", kuris ir padėjo laimėti simpatijų Lietuvos atžvilgiu. Tai švelnino aštrėjančią situaciją. Aš net buvau pakvietusi Rusijos deputatus į Lietuvą, į konferenciją", – prisiminė moteris.

Darbėniškė pripažino, kad vadinamosios minkštosios diplomatijos vaisiai tuo metu buvo kur kas galingesni nei aštrūs Lietuvos politikų pareiškimai.

E.Ševardnadzės kvietimas

J.S.Laučiūtė prisiminė kuriozą, nutikusį susitikimo su tuomečiu Sovietų Sąjungos ir Gruzijos politiniu veikėju Eduardu Ševardnadze.

"Aš sugebėjau jam padaryti tokį įspūdį, kad jis mane lydėjo ne tik iki kabineto durų, bet ir toliau per visą prieškambarį, kur stovėjo krūva jo padėjėjų. Pokalbis buvo labai įdomus. Jis tuo metu jau nebebuvo TSRS užsienio reikalų ministras, tačiau buvo vienas tų sovietinių veikėjų, kurie buvo įpareigoti bendrauti su Baltijos šalimis. Jis buvo delegacijos, kuri turėjo vesti derybas su Lietuva, vadovas", – prisiminė J.S.Laučiūtė

Moteris per savo ryšius Leningrade sugebėjo susitarti dėl audiencijos pas E.Ševardnadzę.

"Jis buvo ką tik atsistatydinęs iš TSRS užsienio reikalų ministro pareigų ir aš iš karto pagalvojau, kad su juo tikrai reikia susipažinti. Nedažnai sovietmečiu ministrai palikdavo pareigas. Tai buvo įvykis", – akcentavo J.S.Laučiūtė.

E.Ševardnadzė iš SSRS užsienio reikalų ministro pareigų atsistatydino 1990 m. gruodį, protestuodamas vėliau išėjo iš Sovietų Sąjungos komunistų partijos.

"Mano bičiuliai suorganizavo susitikimą su juo. Prieš išvykdama užsukau pokalbio su Vytautu Landsbergiu, klausiau, gal reikia ko nors paklausti. Profesorius klausimų neturėjo, bet Romualdas Ozolas, kuris buvo tuo metu ministrės pirmininkės Kazimiros Prunskienės pavaduotojas, klausimą E.Ševardnadzei turėjo. Visos kitos delegacijos jau buvo susitikusios su Baltijos šalimis, tik Lietuva tokio susitikimo dar nebuvo sulaukusi", – pasakojo J.S.Laučiūtė.

Darbėniškė tokį klausimą ir išpyškino E.Ševardnadzei, paklausė, kodėl delsia.

"O jis ėmė aiškinti, kad prieš tokius susitikimus, ypatingai ruošiasi. Jis pripažino, kad išstudijuoja šalies istoriją, kultūrą, veikėjus, jų biografijas ir tik tuomet kalbasi. Tuo metu jis mane pastatė į keblią padėtį, paklausė, ar sutikčiau vertėjauti derybų metu. Pagalvojau, kad tai protokolo reikalas ir vertėjų pavardės derinamos aukščiausiu lygiu", – tikino Kretingos rajono gyventoja.

Sulaukė skambučio

J.S.Laučiūtė E.Ševardnadzei net įteikė lietuvišką suvenyrą.

"Atsisveikinant jis ištarė tą banalią frazę: "Kai kitą kartą būsite Maskvoje, būtinai paskambinkite ir užeikite." Man atrodė, kad tai yra formalus pasakymas. Bet tą akimirką man mintyse prabėgo vaizdinys – įsivaizduokime, kad aš atvažiuoju į Maskvą ir tikrai skambinu E.Ševardnadzei ir sakau "dobrij den" (liet. laba diena – A.A.). Pradėjau juoktis nuo tokios minties. O jis labai sutriko. Žiūri į mane ir klausia, ar jis ką nors pasakė ne taip", – kuriozinę situaciją prisiminė moteris.

J.S.Laučiūtė E.Ševardnadzei ir papasakojo, kaip ji mintyse įsivaizdavo, kad skambina jam ir sako, esą jau yra pasiruošusi užsukti kavos.

"Žinoma, neįmanomi tokie susitikimai su aukšto rango politikais. Bet jis pasiklausė ir taip pat ėmė nuoširdžiai juoktis. Belydėdamas jis paaiškino, kokiu telefonu su juo tikrai galėčiau susisiekti. Net kelis kartus pats paskambino ir smagiai juokdamasis klausė, ar mes jau susitinkame puodelio kavos ir kada tai įvyks. Dar vieno skambučio sulaukiau tada, kai jis paliko Maskvą ir išvažiavo į Gruziją. Tada mane jau kvietė atvykti į Gruziją", – pasakojo J.S.Laučiūtė.

„Rusijos pilietės Sofijos Sapegos byla netrukus bus perduota Minsko teismui. Baltarusijos tyrimų komitetas jai pareiškė galutinius kaltinimus, papasakojo BBC du šaltiniai. Pagrindinis straipsnis, pagal kurį S. Sapegai pareikšti kaltinimai, yra Baltarusijos baudžiamojo kodekso 130 straipsnio 3 dalis (neapykantos kurstymas). Jai gresia šešeri metai kalėjimo – tai minimali bausmės pagal šį straipsnį trukmė, atsižvelgiant į ikiteisminį susitarimą, kurį S. Sapega sudarė su tardytojais“, – rašoma pranešime, kurį tarnyba sekmadienį paskelbė platformoje „Telegram“.

Pasak BBC šaltinių, S. Sapega kenčia dėl sunkios psichologinės būklės, ji nusiminusi ir pasimetusi, nemiega naktimis.

Perduota Rusijai S. Sapega gali būti tik po to, kai teismas priims nuosprendį. Jai taip pat gali suteikti malonę Baltarusijos prezidentas, BBC pareiškė advokatas Antonas Gašinskis, kuris rūpinsis šiomis procedūromis S. Sapegos byloje.

Vilniuje įsikūrusio Europos humanitarinio universiteto studentė S. Sapega gegužės 23 dieną buvo sulaikyta kartu su savo draugu, opozicijos tinklaraštininku Ramanu Pratasevičiumi Minsko oro uoste, Baltarusijos režimui priverstinai nutupdžius bendrovės „Ryanair“ lėktuvą, kuriuo pora skrido iš Atėnų į Vilnių.

Minskas vėliau paskelbė vaizdo įrašą, kuriame S. Sapega sako, kad redagavo „Telegram“ kanalą „Baltarusijos juodoji knyga“, skelbiantį duomenis apie šalies saugumo pajėgas.

Tyrimų komiteto pirmininkas Dzmitryjus Hara birželį sakė, kad S. Sapega kaltinama socialinės neapykantos ir nesantaikos kurstymu.

„Sofija Sapega buvo sulaikyta dėl įtariamo Baudžiamojo kodekso nusikaltimo – dalyvavimo masiniuose neramumuose. Beveik iš karto ji buvo įvardyta kaip įtariamoji kitoje baudžiamojoje byloje dėl socialinės neapykantos ir nesantaikos kurstymo“, – tuomet pareiškė D. Hara.

S. Sapegos patėvis patvirtino, kad jai pareikšti kaltinimai

S. Sapegos patėvis Serhejus Dudičius patvirtino, kad jai pareikšti kaltinimai, ir taip pat pažymėjo, kad ji jaučiasi itin prislėgta.

„Viskas, kas parašyta apie kaltinimus, yra tiesa. Penktadienį buvo atliktos tyrimo procedūros ir buvo susitikimas su konsulu. Jai gresia šešeri metai kalėjimo“, – pareiškė jis agentūrai „Interfax“.

S. Dudičius taip pat pažymėjo, kad mergina jaučiasi itin prislėgta, nes tikėjosi, kad tyrimo baigtis bus kitokia.

„Šie kaltinimai ją labai prislėgė. Ji tikėjosi, kad bus pasiektas susitarimas su tardytojais, tikėjosi Rusijos pagalbos, ekstradicijos, kad teismo apskritai nebus. Bet, matyt, kažkas pasuko ne ta linkme“, – spėjo jis.

S. Sapegos patėvis pažymėjo dabar nematąs kitos išeities, kaip tik laukti teismo Baltarusijoje. Tokios pat nuomonės, jo teigimu, laikosi ir konsulas.

Penktadienį vakare VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pareigūnai patikrino iš Katalonijos sostinės Barselonos atskridusių keleivių dokumentus.

Tarp jų buvo ir 60 metų Rusijos pilietė, kuri pateikė savo vardu išduotą rusišką pasą. Atlikus detalią dokumento patikrą paaiškėjo, kad jame esantys keturi lietuviški sienos kirtimo spaudai yra, įtariama, suklastoti.

VSAT pareigūnai anuliavo klastotes, o moteriai surašytas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvą. Užsienietei kitu reisu teko grįžti į Barseloną.

Liepos 14-ąją M. Butina buvo sulaikyta Jungtinėse Valstijose; amerikiečių tyrėjai įtaria, kad ji bent nuo 2015 metų Jungtinėse Valstijose „vykdė konspiracinę veiklą Rusijos naudai, buvo Rusijos valstybės pareigūno agentė ir naudojosi asmeniniais ryšiais su amerikiečiu, darančiu įtaką JAV politikai“.

Per parengtinį Vašingtono teismo posėdį, kuris įvyko trečiadienį, teisėja perspėjo gynybą, kad komentarai žiniasklaidai gali trukdyti nešališkai nagrinėti bylą.

Teisme taip pat buvo paaiškinta, kad šiuo etapu negalima publikuoti duomenų apie surinktus įkalčius, nes tyrimas dar nebaigtas.

„Bloomberg“ pranešime sakoma, kad kaltintojai ketina perduoti gynybai tyrimo metu surinktą medžiagą – iš viso 3 mln. dokumentų. Tuo pačiu prokuratūra perspėjo, kad šie duomenys gali būti pateikti tik tuo atveju, jei M. Butinos advokatas Robertas Driscollas (Robertas Driskolas) sutiks niekam jų neperduoti.

Prokuratūros darbuotojų nuomone, surinktų duomenų paskelbimas gali sutrukdyti teismams išaiškinti ir patraukti atsakomybėn kitus bylos veikėjus.

Bylą prižiūrinti teisėja Tanya Chutkan (Tania Čutkan) perspėjo advokatą, kad jei jis pernelyg aktyviai bendraus su žiniasklaida, ji tokius kontaktus uždraus.

„Bloomberg“ duomenimis, gynyba dabar planuoja siekti M. Butinos paleidimo iki tolesnių teismo posėdžių. R. Driscollas nepatikslino, kada rengiasi pateikti atitinkamą prašymą.

JAV teisingumo departamentas liepos 16 dieną 29 metų Rusijos pilietę M. Butiną apkaltino „nusikalstamu sąmokslu“ ir veikus Jungtinėse Valstijose „kaip užsienio agentei", nepranešus apie tai Teisingumo departamentui.

M. Butina jai pateiktus kaltinimus neigia. Teismo posėdyje dalyvavę Rusijos ambasados Vašingtone darbuotojai sakė, kad jai gresia įkalinimas iki 15 metų.

Trečiadienį Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai vienoje iš Kybartų miestelio gatvių sustabdė automobilį „VW Passat“ rusiškais numeriais. Jį vairavo 33-ejų Rusijos pilietė, ji ką tik į Lietuvą iš Rusijos srities buvo įvažiavusi per Kybartų kontrolės punktą, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Pasieniečiai nutarė mašiną patikrinti pakartotinai ir išsamiai. Paaiškėjo, kad prie „VW Passat“ pavarų svirties yra įrengta slėptuvė. Iš jos pasieniečiai ištraukė maišelius su maždaug 15 kilogramų gintaro.

VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje vyksta įvykio tyrimas. Automobilis ir gintaras saugomi Kybartų pasienio užkardoje. Vairuotoja po apklausos paleista.

Moteris pranešė, kad gegužės 12 d., apie 21 val., Taikos pr., Klaipėdoje, 18-ajame namo aukšte, nepažįstamas vyriškis papurškė ašarinių dujų bei ją sumušė.

Ligoninėje nustatytas galvos sumušimas, apatinio žandikaulio lūžis. Moteris gydoma Veido ir žandikaulio chirurgijos skyriuje.

Įtariamojo požymiai: apie 25 m., apie 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų.

Ankstų antradienio rytą, apie 6 val., į Kybartų kelio postą automobiliu „Mercedes-Benz“ atvažiavusi 46-erių S. R., bandydama suklaidinti muitinės pareigūnus, žodžiu deklaravo gabenanti tik leidžiamą kiekį akcizinių prekių – degalus automobilio kuro bake, 0,5 l alkoholio ir 2 pakelius cigarečių.

Tačiau muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams kilo įtarimų, kad automobilyje akcizinių prekių gali būti ir daugiau, todėl jie nutarė transporto priemonę patikrinti detaliau.

Muitinio tikrinimo metu nustatyta, kad moteris kontrabandinius rūkalus gabeno ne tik automobilio bagažinės šoninėse ertmėse ir už galinės sėdynės atitvarinės sienelės įrengtose slėptuvėse, bet ir dujų balione, kuris, kaip paaiškėjo, buvo įmontuotas į dyzeliniu varikliu varomą automobilį.

Iš automobilio slėptuvių muitininkai ištraukė 3220 pakelių cigarečių „Golden Gate“ be banderolių, kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – daugiau kaip 10 tūkst. eurų, pranešė Kauno teritorinė muitinė.

Muitinės pareigūnai sulaikė ir cigaretes, ir automobilį, o vairuotojai surašė administracinio nusižengimo protokolą. Už šį pažeidimą jai gresia nemaža piniginė bauda, tabako gaminių ir transporto priemonės konfiskavimas.

Ankstų antradienio rytą, apie 6 val., į Kybartų kelio postą automobiliu „Mercedes-Benz“ atvažiavusi 46-erių S. R., bandydama suklaidinti muitinės pareigūnus, žodžiu deklaravo gabenanti tik leidžiamą kiekį akcizinių prekių – degalus automobilio kuro bake, 0,5 l alkoholio ir 2 pakelius cigarečių.

Tačiau muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams kilo įtarimų, kad automobilyje akcizinių prekių gali būti ir daugiau, todėl jie nutarė transporto priemonę patikrinti detaliau.

Muitinio tikrinimo metu nustatyta, kad moteris kontrabandinius rūkalus gabeno ne tik automobilio bagažinės šoninėse ertmėse ir už galinės sėdynės atitvarinės sienelės įrengtose slėptuvėse, bet ir dujų balione, kuris, kaip paaiškėjo, buvo įmontuotas į dyzeliniu varikliu varomą automobilį.

Iš automobilio slėptuvių muitininkai ištraukė 3220 pakelių cigarečių „Golden Gate“ be banderolių, kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – daugiau kaip 10 tūkst. eurų, pranešė Kauno teritorinė muitinė.

Muitinės pareigūnai sulaikė ir cigaretes, ir automobilį, o vairuotojai surašė administracinio nusižengimo protokolą. Už šį pažeidimą jai gresia nemaža piniginė bauda, tabako gaminių ir transporto priemonės konfiskavimas.