Garsi rusė pėsčiomis kirto Baltarusijos ir Lietuvos sieną. Ją lydėjo į šalis besidairantis vyras. Kai pasienietis paklausė, kur ji eina, atsakė, kad į Lietuvą. Taip prieštaringai vertinama Rusijos televizijos veikėja, pseudoopozicionierė K.Sobčak atsidūrė Lietuvoje, nors oficialiai Rusijos piliečiai neįleidžiami.

„Ji turi Izraelio pasą“, – pažymėjo Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.

Izraelio piliečių neįleisti negalima, todėl teigiama, kad K.Sobčak atvažiavo teisėtai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jei ji keltų kažkokią grėsmę, matyt, būtų sankcionuotas asmuo. Konkrečios informacijos apie jos kažkokią neigiamą veiklą nėra ir interpretacijomis nesivadovaujame“, – tęsė D.Jauniškis.

Su Izraelio pasu į ES galima atvykti be vizos ir čia būti iki 90 dienų. Žinoma, jei asmuo nėra nepageidaujamų asmenų sąraše. Teigiama, kad K.Sobčak pavardės jame nėra.

„Faktų, kurie būtų vertę tai daryti, neturėjome“, – akcentavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Pavyzdžiui, jei patriarchas Kirilas taip norėtų atvykti į Lietuvą, būtų neįleistas. Jo į juodąjį sąrašą ES taip pat neįtraukė, bet Lietuva įtraukė į savo atskirą. Už tokius sąrašus atsakinga Užsienio reikalų ministerija.

„Tai gali keistis. Ateityje atidžiau žiūrint, iškylant naujiems faktams, atsiradus naujų vertinimų“, – pažymėjo G.Landsbergis.

Ar K.Sobčak dar Lietuvoje, ar stebima, saugumo vadas nekomentuoja: „Nekalbėsiu apie tai, kas yra daroma, ir kas ne.“

Rusijos žiniasklaida rašo, kad Lietuva tikriausiai nėra galutinis tikslas.

„Ponia K.Sobčak jau šiandien gali būti ne Lietuvos teritorijoje, nes nėra jai apribojimų vykti į Lenkiją, į kitas Europos valstybes arba į Šiaurę“, – svarstė G.Landsbergis.

Balandį Rusijoje buvo pasklidę gandų, kad K.Sobčak pabėgo į Izraelį. Taip pat, kad ir ji pati, ir jos sūnus gavo Izraelio pilietybę. Pati K.Sobčak savo „Telegram“ kanale kalbas apie pabėgimą neigia, tačiau apie pilietybę konkrečiai nepasakė.

Izraelis tapęs rusų turtuolių rojumi. Jie pasinaudoja sugrįžimo įstatymu. Pagal jį, Izraelis išduoda pasą tiems, kurių bent vienas iš senelių žydas. Pavasarį Izraelio pilietybę gavo ir Ala Pugačiova, ten pabėgusi su vyrų Maksimu Galkinu ir vaikais. Pranešama, kad Izraelio paso siekia ir M.Galkinas.

„Noriu pabrėžti, kad tai nėra pirmas atvejis, kai iš Rusijos ar Baltarusijos Izraelio piliečiai patenka per Lietuvą į ES teritoriją“, – sakė G.Landsbergis.

Noriu pabrėžti, kad tai nėra pirmas atvejis, kai iš Rusijos ar Baltarusijos Izraelio piliečiai patenka per Lietuvą į ES teritoriją.

K.Sobčak iš Rusijos spėjo pasprukti prieš tai, kai pareigūnai atvažiavo į jos namus daryti kratų. Spėjama, jie būtų ją sulaikę dėl kaltinimų turto prievartavimu stambiu mastu. Taip pat pranešama, kad kiek anksčiau buvo sulaikytas jos bendražygis Kirilas Suchanovas. Nukentėjusysis – valstybinės korporacijos „Rostek“ vadovas Sergejus Čemezovas. Tai vienas artimiausių V.Putino aplinkos žmonių, jam taikomos sankcijos.

Tyrėjų teigimu, kaltinamieji iš S.Čemezovo neva išviliojo 11 mln. rublių. Manais apie jį neskelbiant neigiamos informacijos.

„Jokiu būdu nereikėtų čia nieko idealizuoti ir galvoti, kad laisvo žodžio gynėjai veržiasi į Lietuvą dabar“, – akcentavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Rusijoje veikia sąvoka kontroliuojama opozicija.

„Neatiduoti monopolio A.Navalnui ar tikrai antisisteminei opozicijai, turi tokią garo nuleidimo funkciją. Eini dalyvauti prezidento rinkimuose, kad atimtum balsus iš kokios nors nesisteminės opozicijos“, – situaciją komentavo L.Kasčiūnas.

Prieš ketverius metus K.Sobčak dalyvavo Rusijos prezidento rinkimuose. Pasak politologų, ji marionetinė V.Putino varžovė. Ir suteikė apgaulingą demokratijos įspūdį.

„Nors iš tikrųjų tik pašūkauji šiek tiek, paskui gyveni penkių žvaigždučių viešbučiuose ir prabangoje“, – komentavo L.Kasčiūnas

Tikra Rusijos opozicija gyvena kalėjime, o K.Sobčak yra V.Putino draugo, buvusio Sankt Peterburgo mero dukra. Sklando kalbos, kad ir Putino krikšto dukra. Per tėvo laidotuves V.Putinas guodė jos motiną. Ši – Rusijos tarybos narė.

„Ji yra Lietuvoje ir kaip Izraelio pilietė, turinti Izraelio pasą, jai nereikia vizos ir ji gali važiuoti ir būti čia, jei aš neklystu, 90 dienų. Taip, tvirtinam faktą“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui patvirtino D. Jauniškis.

VSD vadovas taip pat teigė, kad duomenų, jog K. Sobčiak galėtų kelti grėsmę Lietuvos saugumui, nėra.

„Kol kas konkrečių duomenų žvalgybinių mes neturime, kad ji keltų grėsmę Lietuvos valstybei, jei tokių būta, atitinkamai būti imtasi tam tikrų priemonių“, – pažymėjo VSD vadovas.

Kol kas konkrečių duomenų žvalgybinių mes neturime, kad ji keltų grėsmę Lietuvos valstybe.

K. Sobčiak į Lietuvą atvyko pareigūnams pateikusi Izraelio pasą, BNS trečiadienį patvirtino šaltinis Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys apie K. Sobčiak atvykimą teigė, jog kitos valstybės pilietybę turintys Rusijos piliečiai gali patekti į Lietuvą, o tarnybos įvertina, ar jie nekelia grėsmės šalies saugumui.

„Negalėtume sakyti, kad įvyko sisteminė klaida. Mes ir dabar turime instrumentų įvertinti situaciją kitaip, jeigu tarnybos manytų, kad tam yra pagrindo“, – interviu Lietuvos radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys.

Jis patvirtino, kad K. Sobčiak į Lietuvą atvyko su Izraelio pasu.

„Šiuo konkrečiu atveju, jeigu eina kalba apie Izraelio valstybę ir pilietybę, patekimas į šalį nėra ribojimas nepaisant to, kokia yra kita šalies pilietybė. Tačiau tai nereiškia, kad valstybė neturi instrumentų apsisaugoti nuo nepageidaujamų asmenų Lietuvoje buvimo. Yra visa tvarka numatyta, kaip asmenys patenka į nepageidaujamų asmenų sąrašą, šiuo atveju to nebuvo“, – teigė K. Budrys.

Apie K. Sobčiak atvykimą į Lietuvą per Baltarusiją, remdamiesi šaltiniais, trečiadienį pranešė naujienų portalas „15min“, Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad K. Sobčiak namuose trečiadienį buvo atlikta krata. Tai vyko vykdant ikiteisminį tyrimą dėl galimo turto prievartavimo.

Taip pat pranešama, kad išvakarėse buvo sulaikytas jos bendražygis Kirilas Suchanovas. K. Suchanovas yra K. Sobčiak holdingo „Ostorozhno.Media“ komercijos direktorius.

Pareigūnai teigia, kad K. Sobčiak šiame tyrime neturi jokio procesinio statuso.

Ji savo bendražygio sulaikymą pavadino „dar vienu spaudimo žiniasklaidai pavyzdžiu“ Rusijoje.

2018 metais K. Sobčiak dalyvavo prezidento rinkimuose Rusijoje ir užėmė ketvirtą vietą, bet opozicija aršiai kritikavo jos sprendimą kandidatuoti.

Jų teigimu, K. Sobčiak kandidatavimas buvo „Kremliaus projektas“, kuriuo siekta suskaldyti liberaliojo sparno elektoratą.

Tai skelbiama ministerijos interneto svetainėje.

44 metų žurnalistė, kuri rugpjūtį buvo sulaikyta ir kuriai buvo skirtas namų areštas iki spalio 9-osios, kaltinama esą melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas skleidimu.

Jei teismas pripažins jos kaltę, jai grės įkalinimas iki 10 metų.

Kovą M. Ovsianikova, tuomet valstybinės televizijos „Pervyj kanal“ redaktorė, išgarsėjo dėl tiesioginiame eteryje, per žiūrimiausią vakaro žinių laidą „Vremia“, surengtos protesto akcijos prieš V. Putino pradėtą karą Ukrainoje. Ji įsiveržė į studiją, laikydama plakatą su anglišku užrašu „No War“ („Karui – ne“).

Tačiau jai skirtas namų areštas buvo  susijęs ne su šiuo protestu, o su liepos viduryje surengtu vieno asmens piketu netoli Kremliaus, kai ji laikė plakatą, kuriuo kritikavo karinę intervenciją Ukrainoje ir prezidentą Vladimirą Putiną.

M. Ovsianikovos advokatas Dmitrijus Zachvatovas pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad ji „į ieškomų asmenų sąrašą buvo įtraukta todėl, kad jos nėra ten, kur ji turėtų būti iki spalio 9-osios“. Advokatas pridūrė, kad detalės bus paskelbtos vėliau.

Pasiuntusi kariuomenę į Ukrainą, Maskva priėmė įstatymus, numatančius įkalinimo iki 15 metų bausmes už informacijos apie ginkluotąsias pajėgas, kurią valdžia laiko melaginga, skleidimą.

Marina Ovsianikova įsidarbino laisvai samdoma „Die Welt“ korespondente, pirmadienį Berlyne pranešė žiniasklaidos grupė „Axel Springer“.

43-ejų metų moteris, be kita ko, rengs reportažus iš Ukrainos ir Rusijos laikraščiui „Die Welt“, taip pat reguliariai dalyvaus to paties pavadinimo televizijos kanalo laidose.

Kovo mėnesį M. Ovsianikova, kuri tuo metu dirbo Rusijos valstybinės televizijos Pirmojo kanalo prodiusere, per pagrindinę vakaro žinių laidą iškėlė plakatą, kuriame protestavo prieš Rusijos karą Ukrainoje. Plakate buvo parašyta: „Sustabdykite karą. Netikėkite propaganda. Čia jums meluojama“.

Nors protestas sukėlė palaikymo bangą visame pasaulyje, Kremlius pasmerkė M. Ovsianikovos veiksmus, o vėliau ji buvo areštuota ir nubausta pinigine bauda.

„Welt“ grupės vyriausiasis redaktorius ir „WeltN24“ vadovybės atstovas spaudai Ulfas Poschardtas sakė, kad M. Ovsianikova bus saugesnė pradėjusi dirbti naujame darbe. „Dirbdama pas mus ji taps labiau matoma“, – sakė jis agentūrai dpa.

U. Poschardtas neigė, kad „Die Welt“ bandė pasiųsti politinį signalą prezidentui Vladimirui Putinui. „Mes užsiimame žurnalistika, o ne politika“, – sakė jis. – Gera, drąsi, nepaperkama žurnalistika kelia grėsmę kiekvienam autokratui ir diktatoriui. Ji taip pat kelia grėsmę tiems, kurie siaurina nuomonių koridorių atvirose visuomenėse, tokiose kaip mūsų“.

Pirmadienį „Die Welt“ internetiniame portale M. Ovsianikova paskelbė savo pirmąją publikaciją. Komentare, pavadintame „Rusai bijo", ji pasakojo apie savo pasirodymo televizijoje pasekmes.

Nors M. Ovsianikovą daug kas visame pasaulyje šlovina kaip didvyrę, savo gimtojoje šalyje į ją žiūrima priešiškai. Rusijos teisėsaugos institucijos jau skyrė pirmąją baudą, netrukus bus skirta ir antroji. Be kita ko, ji kaltinama „viešais veiksmais, diskredituojančiais Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų misiją“.

Svetlana Prokopjeva, gyvenanti šiaurės vakariniame Pskovo mieste ir dirbanti „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (RFE/RL) rusų redakcijoje kaip laisvai samdoma bendradarbė, buvo apkaltinta viešai teisinusi terorizmą.

Į teisėsaugos akiratį žurnalistė pateko parašiusi straipsnį apie 2018 metais šalyje surengtą sprogdinimą.

Teisėjas pripažino S. Prokopjevą kalta ir skyrė jai 500 tūkst. rublių (per 6 tūkst. eurų) baudą, iš teismo salės pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Teisėjui skelbiant verdiktą, žurnalistės šalininkai teisme skandavo „Gėda!“ ir „Ji nekalta!“.

Rusijos prokurorai praėjusią savaitę pareikalavo skirti S. Prokopjevai realią šešerių metų laisvės atėmimo bausmę ir ketverių metų draudimą dirbti žiniasklaidoje. Maksimali bausmė už jai pareikštus kaltinimus galėjo būti septyneri metai kalėjimo.

Stovėdama ant teismo laiptų S. Prokopjeva padėkojo visiems ją palaikiusiems žmonėms ir pažadėjo apskųsti sprendimą.

„Didžiausia sėkmė ta, kad man nebuvo uždrausta dirbti pagal savo profesiją“, – sakė ji miniai. Žurnalistė rankose laikė didelę gėlių puokštę ir dėvėjo marškinėlius su užrašu „Mes neužsičiaupsime“.

Maskvos miesto tarybos deputatė Julija Galiamina iš opozicinės partijos „Jabloko“ pavadino teismo verdiktą „neteisingu“ ir per tviterį parašė, kad 10 proc. S. Prokopjevai skirtos baudos sumos jau buvo surinkta prie teismo.

Tuo metu Europos Sąjungos diplomatijos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) atstovas Peteris Stano (Pėteris Stanas) pirmadienį komentuodamas šį Rusijos teismo sprendimą pareiškė, kad nepriimtina persekioti žurnalistus už jų profesinę veiklą.

„Valdžia privalo efektyviai garantuoti spaudos laisvę ir, svarbiausia, žurnalistų darbo laisvę“, – sakė P. Stano per spaudos konferenciją Briuselyje.

Didžiausia sėkmė ta, kad man nebuvo uždrausta dirbti pagal savo profesiją.

Jis taip pat pabrėžė, kad garantuoti spaudos laisvę Rusija turi pagal savo tarptautinius įsipareigojimus.

P. Stano nurodė, kad ES išnagrinės sprendimą S. Prokopjevos byloje ir prie šio klausimo dar grįš.

Šios bylos ištakos siekia 2018 metų lapkritį, kai vienas 17-metis anarchistas susisprogdino Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pastato fojė šiauriniame Archangelsko mieste ir sužeidė tris pareigūnus.

Savo komentare, paskelbtame radijo „Echo Moskvy“ Pskovo redakcijos, 40 metų S. Prokopjeva susiejo paauglio sprendimą susisprogdinti su politiniu klimatu, susiformavusiu Rusijoje valdant prezidentui Vladimirui Putinui.

S. Prokopjeva sakė, kad ji liko laisvėje dėl visuomenės spaudimo.

„Pavojingas precedentas“

Dešimtys žmogaus teisių gynėjų pasirašė pareiškimą, kuriuo ši byla pasmerkta kaip „atvirai politinė“ ir turinti tikslą „įbauginti rusų žurnalistus“. Jį pirmadienį paskelbė teisių organizacija „Memorial“.

„Žurnalistas turi teisę laisvai skleisti informaciją ne tik apie įvykius, bet ir idėjas“, – sakoma pareiškime.

Žurnalistų teises ginanti tarptautinė organizacija „Reporters Without Borders“ (RSF) sakė, kad jai „palengvėjo“ išgirdus tokį teismo sprendimą ir sveikino „paramos žurnalistei mobilizaciją“.

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) savo ruožtu pažymėjo, kad ši byla „sukuria dar vieną pavojingą precedentą, kai žurnalistė pripažįstama kalta dėl su terorizmu susijusio nusikaltimo už normalų žurnalistinį darbą“.

„Valdžia turėtų nedelsdama ir besąlygiškai panaikinti politiškai motyvuotą verdiktą“, – teigė HRW.

Šį mėnesį daugiau kaip 30 žymių Rusijos žurnalistų internete paskelbė pranešimų, kuriais reiškė paramą S. Prokopjevai. Be to, praėjusią savaitę buvo trumpam sulaikyti keliolika žurnalistės šalininkų, surengusių piketą.

Kalbėdamas su žurnalistais po to, kai teismas paskelbė nuosprendį S. Prokopjevos byloje, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas neigė, kad teismo procesas prieš šią žurnalistę pakurstė visuomenės nepasitikėjimą Rusijos teisine sistema.

„Nematau tam pagrindo“, – tvirtino jis.

Byla iškelta augant nerimui dėl spaudos laisvės Rusijoje, kur žurnalistai ir žiniasklaidos organizacijos patiria vis didesnį valdžios spaudimą.

Praėjusią savaitę vienas žurnalistas buvo paguldytas į ligoninę, kai jam lūžo ranka per konfrontaciją su policija rinkimų apylinkėje Sankt Peterburge per nacionalinį balsavimą dėl prieštaringai vertinamų konstitucijos reformų, leidžiančių V. Putinui pratęsti savo valdymą iki 2036-ųjų.

Praėjusį mėnesį iš pareigų pasitraukė vieno garsiausių šalies verslo laikraščio „Vedomosti“ vyresnieji redaktoriai, protestuodami prieš, pasak jų, naujos vadovybės vykdomą prokremlišką cenzūrą.

Pernai Maskvoje buvo sulaikytas ir apkaltintas narkotikų platinimu Latvijoje įsikūrusio nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“ žurnalistas Ivanas Golunovas, tačiau po kelių dienų paleistas dėl įrodymų stokos.

I. Golunovo areštas išprovokavo didelį visuomenės pasipiktinimą ir beprecedentį solidarumą. 

Svetlana Prokopjeva, gyvenanti šiaurės vakariniame Pskovo mieste ir dirbanti „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (RFE/RL) rusų redakcijoje kaip laisvai samdoma bendradarbė, kaltinama viešai teisinusi terorizmą. Į teisėsaugos akiratį žurnalistė pateko parašiusi straipsnį apie 2018 metais šalyje surengtą sprogdinimą.

Užpernai lapkritį vienas 17 metų anarchistas susisprogdino Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pastato fojė šiauriniame Archangelsko mieste ir sužeidė tris pareigūnus.

Savo komentare, paskelbtame radijo „Echo Moskvy“ Pskovo redakcijos, 40 metų S. Prokopjeva susiejo paauglio sprendimą susisprogdinti su politiniu klimatu, susiformavusiu Rusijoje valdant prezidentui Vladimirui Putinui.

Pasak S. Prokopjevos, praėjus pusei metų po straipsnio paskelbimo, į jos butą įsiveržė ginkluoti policijos komandosai, kurie atliko kratą ir konfiskavo jos kompiuterį bei santaupas.

S. Prokopjeva taip pat buvo įtraukta į Rusijos oficialų „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą.

Žurnalistė jai pareikštus kaltinimus atmeta, vadindama juos bausme už profesinę veiklą.

Penktadienį kalbėdama teisme, S. Prokopjeva pareiškė, jog prokurorai reikalavo skirti jai šešerių metų laisvės atėmimo bausmę ir ketverių metų draudimą dirbti žiniasklaidoje.

„Tai kerštas už griežtą ir, matyt, taiklią kritiką“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Savo vėliausiame pareiškime S. Prokopjeva teigia nebijanti kritikuoti vyriausybės.

„Ciniškų ir žiaurių žmonių rankose atsidūrusi valstybės valdžia tampa rimčiausia grėsme žmonių saugumui“, – pabrėžė žurnalistė.

Ji pridūrė, kad nesant žodžio laisvės nepakantumas kitoms nuomonėms gali tapti dar rimtesne problema.

„Represijos išsiskleidžia pamažu, – pažymėjo žurnalistė. – Neįmanoma nuspėti, kada laisvių apribojimai ir disidentų persekiojimas pavirs koncentracijos stovyklomis ir egzekucijomis.“

Teismas pirmadienį turėtų paskelbti savo verdiktą šioje itin kontroversiškoje byloje.

„Pavojingas precedentas“

S. Prokopjevos darbdaviai pareiškė, kad ji pasielgė priešingai tam, ką įtaria prokurorai.

„Svetlanos straipsnis buvo mėginimas paaiškinti tragediją“, – nurodoma RFE/RL prezidento pareigas einančios Daisy Sindelar (Deizi Sindelar) pareiškime.

„Jos žodžių vaizdavimas kaip „terorizmo skatinimas“ yra sąmoningas ir politinių motyvų paskatintas iškreipimas, kuriuo siekiama nutildyti jos kritišką balsą. Tai primena vieno tamsiausių Rusijos laikotarpių baisiausius parodomuosius teismus“, – priduriama pareiškime.

Nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) savo ruožtu paragino Rusiją nutraukti bylą.

„Svetlana Prokopjeva tiesiog atliko savo darbą“, – pareiškė šios NVO Rytų Europos ir Vidurio Azijos skyriaus vadovė Jeanne Cavelier (Žan Kavaljė).

„Tai būtų pavojingas precedentas visiems Rusijos žurnalistams“, – sakė ji.

Birželį žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ teigė, jog „yra reali rizika, kad teismas nuteis Prokopjevą“, nes Rusijoje išteisinamieji nuosprendžiai skelbiami mažiau nei 1 proc. visų bylų.

Žurnalistas ir aktyvistas Ilja Azaras paragino šalininkus vėliau penktadienį protestuoti prieš „šią beprotišką bylą“ per piketus netoli FSB būstinės Maskvoje.

Rusijos valdžia pastaruosius kelerius metus vykdo susidorojimo kampaniją prieš kritikus, įskaitant žurnalistus, vis labiau ribojamus varžomos spaudos laisvės.

Šią savaitę Rusijoje baigėsi kontroversiškas visuotinis balsavimas, suteikęs du dešimtmečius šalį valdančiam V. Putinui galimybę išlaikyti valdžią savo rankose iki 2036 metų.

„Asmuo atskrido reisu iš Maskvos ir jam buvo išaiškinta situacija – paaiškėjo, kad asmens turėta viza yra negaliojanti“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Rokas Pukinskas.

J. Šatilova į Vilnių atskrido penktadienį, po kelių valandų ji išvyko į Maskvą.

„Tą pačią dieną asmuo išvyko į Maskvą. Tai nėra deportacija. Tai yra neįleidimas į Lietuvos teritoriją“, – teigė pasieniečių atstovas.

Jis taip pat teigė, kad šią vizą išdavė ir panaikino ne Lietuva.

Rusų žiniasklaida pranešė, kad pernai žurnalistei išduotą Šengeno vizą panaikino Latvija.

Pasak R. Pukinsko, pernai į Lietuvą neįleista daugiau nei 6 tūkst. žmonių.

Įtampa tarp Vašingtono ir Maskvos ketvirtadienį pratrūko emocingu apsižodžiavimu JAV valstybės departamente, kurio atstovas apkaltino vieną Rusijos televizijos žurnalistę uždavinėjant „absoliučiai beprotiškus“ klausimus.

Atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) ironiškai, tačiau su pastebimu susierzinimu priekaištavo Maskvos finansuojamos anglų kalba transliuojančios televizijos RT, anksčiau besivadinusios „Russia Today“, reporterei Gayane Chichakyan (Gajan Čičakjan) dėl „absoliučiai absurdiškų“ klausimų, kai reporterė atkakliai mėgino išpešti iš jo, kokia yra JAV pozicija dėl Turkijos sprendimo pasiųsti savo karius į Irako teritoriją. Šis konfliktas prasiveržė per kasdienę konferenciją Valstybės departamente, kuri paprastai vyksta šiltoje atmosferoje.

Sulaukusi savo eilės užduoti klausimą, žurnalistė, kuri nuolat dalyvauja tose spaudos konferencijose, kelis kartus mėgino išsiaiškinti, ar Vašingtonas pritarė Turkijos kariuomenės veiksmams Irako šiaurėje, kurie buvo surengti be Bagdado leidimo ir padidino įtampą tarp abiejų kaimyninių šalių.

Tačiau Valstybės departamentas anksčiau šią savaitę pareiškė, kad abi JAV sąjungininkės turi išspręsti savo nesutarimus tiesiogiai ir atsisakė palaikyti kurios nors iš jų poziciją.

„Negaliu patikėti, kad nėra nesmagu užduoti tokius klausimus“, – J.Kirby sakė per kelias minutes užsitęsusį dialogą su G.Chichakyan, kurios klausimai ir anksčiau yra išprovokavę aštrių, nors galbūt santūresnių JAV pareigūnų reakcijų.

„Jūs turbūt žiūrit į šiuos klausimus ir beveik pati sau juokiatės, tiesa? Jie absoliučiai beprotiški“, – tęsė J.Kirby.

Atstovas pabrėžė, kad visa JAV karinė pagalba Irakui yra koordinuojama su Irako vyriausybe, o bet kokie priešingi pareiškimai yra „tiesiog visiškai nepagrįsti kaltinimai“.

„Nemanau, kad verta daugiau apie tai diskutuoti“, – sakė jis.

G.Chichakyan neatlyžo ir sakė, jog susidaro įspūdis, jog Jungtinės Valstijos nerūpi Turkijos pajėgų dislokavimas Irako šiaurėje, kurį Ankara teisino kaip būtinybę apsaugoti vienoje ten esančioje bazėje dirbančius karinius instruktorius.

Pasak RT žurnalistės, atrodo, kad Vašingtonas stengiasi pasakyti, jog tai yra „ne mūsų reikalas“.

Suirzęs J.Kirby atšovė: „Ir vėl – dar vienas absurdiškas klausimas.“ Jis paaiškino, kad Jungtinės Valstijos leidžia Turkijai ir Irakui išspręsti savo nesutarimus, siekiant užtikrinti, kad visi tarptautinės koalicijos nariai susitelktų į kovą su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ – „ko, beje, nedaro rusai“.

Kai G.Chichakyan pareikalavo atsakyti, kuris iš jos klausimų buvo „absurdiškas“, J.Kirby tęsė savo kritiką.

„Čia, Valstybės departamente, jūs galite ateiti ir klausti manęs, ko tik panorėjusi, – sakė jis. – Tačiau nematau, kad jūs uždavinėtumėte tokius klausimus savo vyriausybei apie ISIL (IS) Sirijoje. Ir aš tikrai norėčiau pamatyti, kaip užduodami tokie klausimai.“

Reporterė ramiai pakartojo: „Kuris iš mano klausimų buvo absurdiškas?“ Tačiau J.Kirby nusprendė užbaigti spaudos konferencija.

Po to incidento duodama interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ G.Chichakyan pareiškė: „Aš nesijaučiu nepatogiai.“