„Pirminiu mūsų teisininkų vertinimu, be sutikimo paviešinti privačių asmenų vardai ir pavardės atitinka duomenų apsaugos pažeidimo požymius. Šiuo metu analizuojame atvejį detaliau, kad galėtume atsakyti, kokių teisinių žingsnių dėl to imsimės“, – Eltai teigė VU Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Aistė Almanaitė.

Kovo mėnesį rašytame rašte, studentai teigė, kad dėstytojos dalyvavimą R. Janutienės laidoje vertina kaip stokojantį profesionalumo. Kreipimąsi pasirašiusieji taip pat pabrėžė, kad J. Mažylė yra vertinama kaip nekokybiškai dėstanti ir ragino fakulteto administraciją išanalizuoti studentų pildomus atsiliepimus apie dėstytoją.

Tuo metu viešojoje erdvėje šiuo dokumentu dalijosi žurnalistas Šarūnas Černiauskas, tačiau, siekdamas apsaugoti studentų duomenis, jis pastarųjų vardų ir pavardžių neskelbė.

Kaip buvo skelbta anksčiau, pavasarį kilęs ginčas tarp Vilniaus universiteto ir Komunikacijos fakulteto dėstytojos doc. dr. J. Mažylės dėl jos dalyvavimo „OpTV“ kanalo laidoje ir kaltinimų mobingu išspręstas geranoriškai. Abi ginčo pusės pasirašė taikos sutartį.

Šių metų pavasario pradžioje VU Komunikacijos fakulteto žurnalistikos bakalauro studijų programos komitetas iškėlė abejones dėl dėstytojos J. Mažylės tinkamumo tęsti pareigas universitete. Komitetas pasikreipė į etikos sargus dėl J. Mažylės išsakytų teiginių kontroversiškai vertinamo internetinio kanalo „OpTV“ laidoje.

Tokį komiteto poelgį neigiamai įvertino Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) valdyba, kuri kreipėsi į VU dėl galimo mobingo ir dėstytojos J. Mažylės persekiojimo. Savo ruožtu VU Komunikacijos fakultetas išplatino viešą poziciją dėl susiklosčiusios situacijos ir atmetė kaltinimus nurodydami, kad Žurnalistikos bakalauro studijų komiteto narių elgesys negali būti vertinamas kaip bandymas susidoroti su universiteto dėstytoja.

VU Centrinės akademinės etikos komisija kovo pabaigoje priėmė sprendimą dėl J. Mažylės dalyvavimo „OpTV“ kanalo laidoje ir šioje laidoje išsakytų teiginių atitikimo universiteto misijai – konstatuota, kad nepakanka duomenų visavertiškai išnagrinėti ir įvertinti J. Mažylės pasisakymų turinio.

R. Janutienė žadėjo skųsti sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o V. Gapšys tokių ketinimų atsisakė, kai VRK atmetė prokuroro Justo Lauciaus siūlymą leisti ne tik patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, bet ir suimti jį ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Kilus ginčams, ar būtent tokius įgaliojimus J. Lauciui suteikė teismas, šiam klausimui padaryta kelių valandų pertrauka. Antradienio pavakarę VRK sulaukė protokolinio sprendimo iš teismo – jame nebuvo prašymo leisti suvaržyti V. Gapšio laisvę, tad komisijos nariai vienbalsiai atmetė tokį prokuroro prašymą.

V. Gapšys „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme teisiamas dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo.

Jo neliečiamybę panaikinti prašęs prokuroras J. Laucius pabrėžė, kad to nepadarius nebūtų galimas tolesnis bylos nagrinėjimas.

Pats V. Gapšys komisijai sakė sutinkantis, kad VRK priimtų sprendimą, kuris leistų jam apsiginti baudžiamojoje byloje, tačiau prieštaravo J. Lauciaus prašymo formuluotei, jog būtų leidžiama jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, nes „teismas to neprašė“. Prokuroras sakė, kad tai būtina tuo atveju, jei V. Gapšys neatvyktų į posėdį be pateisinamos priežasties ir jį tektų atvesdinti. Kita vertus, J. Laucius pripažino, kad V. Gapšys iki šiol pareigingai lankė posėdžius.

„Manau, kad tai, ko prašo prokuroras, yra perteklinė nuostata (...). Jei prokurorui ir VRK tiktų apimtis dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, manau, mane lygiai taip pat tenkintų, ir procesas lygiai taip pat galėtų sklandžiai tęstis toliau“, – sakė jis.

V. Gapšys pabrėžė manantis, kad yra persekiojamas dėl politinių sprendimų, o neliečiamybė skirta užtikrinti kandidatų teisę laisvai, nepersekiojamiems reikšti savo politines idėjas. 

Partijos „Lietuva – visų“ kandidatės  R. Janutienės neliečiamybę prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjantis bylą dėl buvusio Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo Vytauto Valvonio šmeižto bendrininkaujant su kitais asmenimis. Be jos, apšmeižę asmenį per visuomenės informavimo priemonę kaltinami Artūras Jančys ir Saulė Pauliuvienė. Anksčiau teismas yra pripažinęs, kad jie skelbė tikrovės neatitinkančias, Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko garbę ir orumą žeminančias žinias.

Pati R. Janutienė bylos nagrinėjimą lygino su situacija Baltarusijoje ir Rusijoje, teigė, kad yra persekiojama už profesinę veiklą.

„Po to, ką jūs nusprendėte, kaip sudalyvauti šiuose rinkimuose finansuodami Darbo partiją, kuri „kentė“ pirkdama kalinių balsus, finansuojama savo rinkimus juodais pinigais, tikėtis iš jūsų kokio nors kitokio požiūrio aš ir negalėjau (...) jūs atidavėte pinigus tiems, kurie išsityčiojo iš rinkimų“, – piktinosi R. Janutienė.

Leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusią Visagino merę „Laisvės ir teisingumo“ kandidatę D. Štraupaitę prašė Lietuvos apeliacinis teismas. Jis nagrinėja pačios D. Štraupaitės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta dėl prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir disponavimo klastotu dokumentu. Teismas jai pernai spalį skyrė lygtinę laisvės atėmimo bausmę metams.

Seimo rinkimų įstatymas numato, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio kandidatas į Seimo narius be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė. 

Išplatintame pranešime paskelbę apie naujieną, tiek R. Janutienė, tiek N. Puteikis akcentavo būtinybę kovoti su valstybės elitu.

„Reikia veiksmo. Procesas, prasidėjęs po to, kai V. Landsbergis uzurpavo valdžią ir išdavikiškai nustūmė į politikos paraštes tikrąjį atgimimo lyderį R. Ozolą, pasiekė kulminaciją. Dabar visi matome, kaip tariamas Lietuvos elitas su sovietinių nomenklatūrininkų šaknimis, į paraštes nustūmė ne tik eilinių žmonių interesus, bet ir Lietuvos, kaip suverenios valstybės, nacionalinius interesus“, – išplatintame pranešime cituojama R. Janutienė.

Procesas, prasidėjęs po to, kai V. Landsbergis uzurpavo valdžią ir išdavikiškai nustūmė į politikos paraštes tikrąjį atgimimo lyderį R. Ozolą, pasiekė kulminaciją.

Savo ruožtu N. Puteikis džiaugėsi R. Janutienės apsisprendimu jungtis prie jo vadovaujamos partijos.

„Jos siekis atsiimti valstybę iš valdančiojo lobistinio elito ir sugrąžinti ją Lietuvos žmonėms yra apskritai svarbiausias mūsų bendros veiklos tikslas“, – kalbėjo Seimo narys N. Puteikis.

Centro partijos „Gerovės Lietuva“ Politinės tarybos pirmininku tapęs K. Krivickas teigia, kad R. Janutienės prisijungimas prie partijos yra labai pozityvus ir dar aktyvesnei veiklai bendražygius telkiantis žingsnis.

Kaip skelbiama išplatintame pranešime, Centro partijos „Gerovės Lietuva“ kandidatų sąrašą į šių metų rudenį vyksiančius Seimo rinkimus ketina vesti R. Janutienė, K. Krivickas, N. Puteikis ir prof. P. Gylys.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 10–21 dienomis atliktų apklausų duomenimis, už Centro partiją balsuotų mažiau nei 5 proc. balso teisę turinčių piliečių – 3,1 proc. (2019 m. lapkritį palaikymas siekė 2,1 proc.).

„Tai buvo po to, kai aš, savo socialinio tinklo paskyroje viešindama man atsiųstą informaciją apie tai, kaip viena lietuviška verslo firma Norvegijoje išnaudoja savo darbuotojus vilkikų vairuotojus, iškėliau klausimą dėl nacionalinio transliuotojo galimo šališkumo“, – pasakojo žurnalistė.

Nesėkmingą Rūtos Janutienės pasirodymą R. Karbauskis sieja su opozicinių liberalų sugebėjimu dėl socialdemokrato kandidato mobilizuoti administracinį resursą Joniškio rajone ir užsimena, kad rinkimus pralaimėjusi buvusi žurnalistė neturėtų trauktis iš politikos.

Eltai R. Karbauskis pripažino ir padaręs kelias klaidas tiek sekmadienį pasibaigusiuose rinkimuose į tris laisvas kėdes Seime, tiek anksčiau nesėkmingai prognozuojant rinkimų rezultatus.

Tai, kad „valstiečių“ remtai buvusiai žurnalistei nepavyko laimėti rinkimų, aiškino R. Karbauskis, susiję pirmiausia su tuo, kad Žiemgalos apygardai priklausančio Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius mobilizavo administracinį resursą ir kvietė palaikyti socialdemokratą Liudą Jonaitį.

„Viską paaiškina atėjusių skaičius. Kiek atėjo Joniškio rajone, kiek atėjo Šiaulių rajone ir Pakruojo rajone. Jūs pamatysite, kad (aktyvumas. – ELTA) skiriasi kartais... Savivaldybė buvo įjungusi visą administracinį resursą. Aš jokiu būdu nekaltinu nieko, bet jie kvietė žmones eiti į rinkimus, jie darė tai, ką ir privalo daryti (...), nebežiūrime, ar buvo pažeidimų, ar nebuvo, sakau tik viena – visas administracinis resursas: seniūnai, meras ir vis kiti, buvo įjungti kviečiant dalyvauti rinkimuose. Kadangi Jonaitis vietinis žmogus, buvo aišku, kad jis Joniškyje gali surinkti daugiau balsų. Ir jeigu tas pats procentas (rinkėjų. – ELTA) būtų atėjęs Pakruojyje ir Šiaulių rajone – būtų išlošusi Janutienė“, – sakė R. Karbauskis.

„Joniškis, reikia patikslinti, yra liberalo Gailiaus vadovaujamas rajonas, ir kas domėjosi, tas žino, kad meras ten labai aktyviai dalyvauja. Nors kandidatas ir buvo socialdemokratas, visas administracinis resursas buvo įjungtas, nes jo neįjungus nebūtų atėję tiek gyventojų. Taigi viskas šioje situacijoje yra paaiškinama. Rūta Janutienė laimėjo Šiaulių rajone, Pakruojo rajone – labai įtikinamai, tačiau Joniškyje ji pralošė“, – aiškino R. Karbauskis.

R. Janutienės pasirodymą, nepaisant pralaimėjimo fakto, R. Karbauskis įvertino pozityviai. Jo teigimu, R. Janutienė turi politikei būtinus duomenis, ir neatmetė galimybės, kad ji su „valstiečiais“ galėtų dalyvauti ir 2020 m. Seimo rinkimuose.

„Ji turi nemažą patirtį ir politinį potencialą, aš manau, kad ji kažką vis tiek nuspręs daryti. Nemanau, kad ji po šių rinkimų nustos norėti parodyti savo pažiūras. Realiai ji turi labai gerą rezultatą“, – sakė jis.

Kad buvo ir „valstiečių“ padarytų klaidų, R. Karbauskis užsiminė aptardamas Gargždų apygardos atvejį, kur nugalėjo konservatorė Rasa Petrauskienė. Šioje apygardoje vykusiame antrajame ture „valstiečių“ kandidatas nedalyvavo. Konservatorei iššūkį metė ne vieną kartą nesėkmingai į Seimą bandantis pakliūti prodiuseris Kristupas Krivickas.

Pasak R. Karbauskio, „valstiečiai“ padarė klaidą, kad nesusitarė dėl bendro kandidato su koalicijos partneriais „socialdarbiečiais“ dar pirmajame rinkimų ture.

Partija gali būti reitingų viršūnėse, bet vis tiek gali pralaimėti, jei nėra stiprios kandidato asmenybės.

„Akivaizdu, kad jei būtų buvęs rastas bendras sutarimas dėl bendro kandidato, antrajame ture būtų buvęs dabartinės valdančios daugumos atstovas“, – sakė R. Karbauskis.

„Konservatorių kandidatė (Gargždų apygardoje. – ELTA) išlošė tik dėl to, kad mūsų meras rėmė tą pačią kandidatę. Susiklostė taip situacija, kad prieš pirmąjį turą Krivickas atvirai šmeižė mūsų kandidatą ir dėl to parama jam buvo neįmanom antrajame ture. Aišku viena, kad jei meras būtų pasisakęs ne už konservatorę, o už Krivicką, – Krivickas būtų laimėjęs. 100 procentų tai aišku..., tai buvo ir mūsų balsais ta pergalė pasiekta“, – aiškino R. Karbauskis.

Politikas įvertino ir opozicijos po rinkimų išsakytas kalbas, kad 2020 m. eiliniuose Seimo rinkimuose būtų galima siekti platesnio opozicinių jėgų bendradarbiavimo. R. Karbauskio teigimu, vargu ar opozicinėms partijoms tai pavyks padaryti. Kita vertus, pabrėžė jis, „valstiečiams“ galimybės derinti pozicijas su kitomis politinėmis jėgomis rinkimuose kur kas paprastesnės.

„Kai dešinieji šneka apie koordinavimą, man truputį keistokai atrodo. Kaip liberalai susitars su konservatoriais dėl kažkokio bendro kandidato? Tiesiog to neįsivaizduoju, tai sunkiai įmanoma, bet centro kairėje pusėje tai yra įmanoma. Vien dėl to, kad peštynių nėra tokių“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Galiausiai R. Karbauskis, anksčiau nesėkmingai bandęs prognozuoti „valstiečių“ sėkmę savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose, pripažino skaičiavimuose padaręs vieną esminę klaidą. Jo teigimu, jis neįvertino asmenybių svarbos rinkimuose. Todėl, tikino politikas, 2020 m. iš klaidų „valstiečiai“ pasimokys.

„Ką aš supratau, kodėl buvo daug klaidų padaryta mano prognozėse... Aš iš ankstesnio supratimo mąsčiau, kad partijos pozicija (reitinguose. – ELTA) lemia ir užimamą poziciją rinkimuose. Tačiau šiandien galiu aiškiai pasakyti, kad suprantu, jog klydau, ir ne partijos pozicija lemia (rezultatą rinkimuose. – ELTA), bet kandidatas. Vis labiau tai pastebiu, kiekvieni rinkimai man įrodo tą patį. Partija gali būti reitingų viršūnėse, bet vis tiek gali pralaimėti, jei nėra stiprios kandidato asmenybės“, – apibendrino išvadas, padarytas stebint politinį procesą, R. Karbauskis.

Sekmadienį vyko nauji Seimo rinkimai Žiemgalos, Žirmūnų ir Gargždų vienmandatėse apygardose. Žirmūnuose Seimo rinkimus laimėjo iki šiol Vilniaus miesto taryboje dirbusi konservatorė Paulė Kuzmickienė, Gargžduose – konservatorė Rasa Petrauskienė, o Žiemgalos vienmandatėje apygardoje į Seimą pateko socialdemokratas Liudas Jonaitis.

Jis teigė sulaukęs sveikinimų, kad nugalėjo velnią.

„Turėjau varžovę Rūtą Janutienę. Ne pirmą sykį, trečią, dalyvauju Seimo rinkimuose, bet tai buvo kažkoks labai labai sudėtingas laikotarpis... Niekada negalvojau, kad žurnalistai gali kokį nors gandą sužinoję, neįsigilinę, šmeižti visokiais būdais. (...) Buvo tokia šmeižto kampanija, baisu baisu, niekada nėra buvę tokių dalykų“, – BNS sakė L. Jonaitis.

„Skambina iš visos Lietuvos, žinučių prisiuntė, sako: „Ačiū Dievui, velnią nurungei“, – teigė jis.

Socialdemokratas mano, kad rinkėjams kaip tik ir galėjo padaryti įspūdį jo kultūringas elgesys.

„Gal žmonėms patiko kultūringas požiūris, kitų neniekinimas“, – svarstė jis.

L. Jonaitis tvirtino turįs daug visuomeninio darbo parties: 17 metų buvo Profesinio mokymo asociacijos prezidentas, dirbo įvairiose teisės aktų rengimo darbo grupėse, ėjo buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus visuomeninio patarėjo profesinio mokymo klausimais pareigas.

Skambina iš visos Lietuvos, žinučių prisiuntė, sako: „Ačiū Dievui, velnią nurungei.

„Einu į Seimą toliau dirbti, esu įpratęs po tuos koridorius vaikščioti, čia nėra, kad nukritau iš dangaus, be patirties“, – BNS sakė L. Jonaitis.

Jis teigė galįs dirbti ir Švietimo, ir Kultūros, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose.

Sekmadienį per antrąjį rinkimų turą už L. Jonaitį balsavo 5074, arba 56,16 proc., už R. Janutienę – 3817, arba 42,25 proc. rinkėjų.

Žiemgalos apygarda buvo aktyviausia iš visų trijų, kuriose sekmadienį vyko Seimo rinkimai, – čia valią pareiškė 9035, arba 25,02 proc. rinkėjų.

Į Seimą išrinktas L. Jonaitis šiuo metu yra Joniškio rajono savivaldybės tarybos narys. Į šias pareigas su pertraukomis jis renkamas nuo 1995 metų.

Seimo nario rinkimų šioje apygardoje prireikė, nes parlamentaro mandato atsisakė Vitalijus Gailius, šiemet išrinktas Joniškio rajono meru.

Rinkimai į laisvas Seimo nario vietas sekmadienį taip pat vyko Žirmūnų ir Gargždų vienmandatėse apygardose.

Per antrąjį rinkimų turą jis įveikė buvusią žurnalistę, „valstiečių“ ir Lietuvos centro partijos kandidatę Rūtą Janutienę.

Suskaičiavus balsus visose 60-yje apylinkių, paaiškėjo, kad už L. Jonaitį balsavo 5074, arba 56,16 proc., už R. Janutienę – 3817, arba 42,25 proc. rinkėjų.

Žiemgalos apygarda buvo aktyviausia iš visų trijų, kuriose sekmadienį vyko Seimo rinkimai, – čia valią pareiškė 9035, arba 25,02 proc. rinkėjų.

Į Seimą išrinktas L. Jonaitis šiuo metu yra Joniškio rajono savivaldybės tarybos narys. Į šias pareigas su pertraukomis jis renkamas nuo 1995 metų.

Seimo nario rinkimų šioje apygardoje prireikė, nes parlamentaro mandato atsisakė Vitalijus Gailius, šiemet išrinktas Joniškio rajono meru.

Rinkimai į laisvas Seimo nario vietas sekmadienį taip pat vyko Žirmūnų ir Gargždų vienmandatėse apygardose.

Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas R. Janutienei prašė panaikinti neliečiamybę iš karto, VRK nariai nusprendė panaikinti po rinkimų antrojo turo. Pati R. Janutienė neliečiamybės panaikinimo dieną prašė perkelti į rugsėjo 23 dieną. Pasak jos, kitą savaitę teismo posėdžio dieną vyks vieni pagrindinių kandidatų debatų. O dėl teismo posėdžio ji negalės dalyvauti.

5 VRK nariai balsavo už neliečiamybės panaikinimą nuo rugsėjo 23 dienos, 2 – prieš, 1 susilaikė.

VRK narys Tauras Rutkūnas perskaitė Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą panaikinti teisinę neliečiamybę R. Janutienei. Pasak jo, R. Janutienė kaltinama paskleidus melagingą informaciją apie Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorių Vytautą Valvonį neva jis vykdė korupcinę veiklą. Į Seimą kandidatuojanti R. Janutienė yra teisiama už šmeižtą, pasinaudojus visuomenės informavimo priemonėmis.

VRK narė Aistė Žilinskienė sakė, kad teismo prašymui panaikinti neliečiamybę nepritars. Pasak jos, Lietuvoje esantis teisinis reguliavimas, kuomet už šmeižtą numatoma baudžiamoji atsakomybė, yra perteklinis.

„Tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimai buvo išpublikuoti. Teisingumas gerbiamo Vytauto Valvonio byloje buvo atstatytas. Informacijos paneigimas buvo išpublikuotas (...) Aš neįsivaizduoju, kokie yra teismui šiai dienai būtini atlikti veiksmai ir kokia čia gali būti skuba, kas negali palaukti vienos ar dviejų savaičių, kol baigsis rinkiminė kampanija. Neišrinktas kandidatas savaime neturės neliečiamybės statuso, o jei ir bus išrinktas, iki kol prisieks taip pat netenka neliečiamybės statuso. O prisiekus gali kreiptis į Seimą, ir jis gali panaikinti neliečiamybės statusą. Todėl tikrai aš šiandien negalėsiu pritarti neliečiamybės panaikinimui,“ – teigė A. Žilinskienė.

R. Janutienės neliečiamybės klausimą pristatęs VRK narys T. Rutkūnas teigė, kad teismo posėdžiai jau yra suplanuoti. O jo subjektyviu vertinimu, kandidatė bando vilkinti laiką ir išvengti teisingumo.

VRK neturi pagrindo trukdyti vykdyti teisingumą.

„VRK neturi pagrindo trukdyti vykdyti teisingumą,“ – patikino komisijos narys.

Pati kandidatė taip pat teigė, jei vis dėlto laimėtų rinkimus, ji pati Seimo prašytų panaikinti neliečiamybę. Pasak R. Janutienės, teismo procesas jai svarbus ir jame dalyvauja labai aktyviai, norėdama įrodyti savo teisingumą.

Buvusi laidų vedėja taip pat sakė, kad, kol ji dalyvauja VRK posėdyje, jos oponentas rinkimų apygardoje sėkmingai tęsia savo rinkimų kampaniją.

R. Janutienė prašė nušalinti 3 VRK narius

Kandidatės advokatas Vytautas Sirvydis nuo klausimo prašė nušalinti 2 VRK narius, bet po diskusijų VRK posėdžių salę paliko netgi 3 VRK nariai. Taip tolimesniam klausimo svarstymui nebeliko VRK narių kvorumo.

R. Janutienės advokatas V. Sirvydis prašė, kad du komisijos nariai nusišalintų. Pasak jo, Socialdemokratų partijos paskirta VRK narė Jūratė Lebedevienė yra ne kartą priėmusi palankius sprendimus ją delegavusiai partijai. Antrajame rinkimų ture, pasak advokato, R. Janutienė varžosi būtent su LSDP atstovu Liudu Jonaičiu, todėl, pasak V. Sirvydžio, VRK narės nusišalinimas nuo klausimo yra būtinas.

V. Sirvydis taip pat prašė nušalinti ir konservatorių deleguotą VRK narį Vilių Semešką. Pasak advokato, R. Janutienė yra rengusi apie jį kritiškus reportažus, todėl jis gali būti nešališkas.

„Vykdydama profesinę pareigą R. Janutienė yra paskelbusi kritinių reportažų apie VRK narį (...) V. Semeška savo feisbuko paskyroje yra pasisakęs apie kandidatę į Seimą, jos profesinę veiklą, naudodamas tokius epitetus kaip tikrai „tikrai apgalėtinai tarytum save apibūdindama,“ – teigė advokatas.

Nors VRK nariai ir nebalsavo, kad kolegos būti nušalinti nuo klausimo, vis dėlto trys VRK nariai nusišalino asmeniniu sprendimu.

„Nematau tam pagrindo, ir jūs nematote tokio pagrindo. Bet kad neturėtų galimybės kreiptis į teismą, mieli kolegos, priimsiu tą sprendimą ir posėdyje nedalyvausiu savo asmenine iniciatyva,“ – teigė V. Semeška ir paliko posėdžių salę.

J. Lebedevienė bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Jonė Valčiukienė pasekė kolegos pavyzdžiu ir taip pat nuo klausimo nusišalino.

Į posėdį atvykus VRK nariui Maksimui Reznikovui. R.Janutienė pareikalavo, kad ir jis būtų nušalintas. Pasak jos, M. Reznikovas tapo komunikacijos agentūros partneriu, kurios akcininkas yra Mykolas Katkus. O jis, pasak R. Janutienės, yra nuolatinis jos kritikos objektas.

VRK nariai balsavo ir nesutiko, kad M. Reznikovas nusišalintų.

ELTA primena, kad R. Janutienė sekmadienį pateko į antrąjį rinkimų turą Žiemgalos rinkimų apygardoje. Rugsėjo 22-ąją ji dėl laisvos Seimo vietos varžysis su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovu Liudu Jonaičiu.