Anot jos, asociacija su Lietuvos banku (LB) yra sutarusi, kad Seimui priėmus pakeitimus, jis imtųsi visuomenės informavimo kampanijos.

„Kad žmonėms kasoje nereikėtų aiškinti, štai kur prekybininkų didysis iššūkis. (...) Šiuo atveju mes prašėm Lietuvos banko, kad jie organizuotų tą gyventojų informavimą kaip įmanoma anksčiau, kaip įmanoma plačiau, kaip įmanoma giliau, kad pasiektų visas gyventojų kategorijas, visus sluoksnius – ir tie, kurie žiūri TV, ir tie kurie nežiūri“, –  BNS ketvirtadienį sakė R. Vainienė.

„Ko mes labiausiai bijom – kad žmonės ateis ir prie kasos sakys „o kodėl tu man nedavei (grąžos – BNS)“ ir tada turės aiškinti kasininkas, o kasininkas jau ir taip yra apkrautas dideliu darbu“, – aiškino ji.

Asociacijos vadovė pridūrė, kad kitų problemų prekybininkams iškilti neturėtų – naujų kasos aparatų nereikės, pokyčiai įsigalios tada, kai prašė asociacija.

„Buvo data su mumis derinta dar tuomet, kai projektas buvo pačioj pradinėj stadijoj ir mes tai datai pritarėm. (...) Jie (kasos aparatai – BNS) ne kitokie, tiesiog juose programinę įrangą reikia pakoreguoti. Programuotojai turi prisėsti ir tas taisykles, kurios nustatytos įstatyme dabar, jie turi perkelti į programinę įrangą taip, kad aparatas darytų tas operacijas pats“, – aiškino R. Vainienė.

Pagal Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą nuo 2025 metų gegužės galutinė pirkinio suma bus apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio. Monetos iš apyvartos nebus išimamos, jomis atsiskaityti ir toliau bus galima.

Apvalinimas nebūtų naudojamas atsiskaitant negrynaisiais pinigais, keičiant valiutą, pervedant grynuosiu pinigus, grynųjų įmokėjimui į sąskaitą ir išėmimui.

Komitetas šias savo narių parengtas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas priėmė bendru sutarimu. Lapkričio 14 d. jos turėtų būti svarstomos Seimo plenarinėje posėdžių salėje.

Projekte numatyta, kad mažmeninės prekybos įmonėms bus draudžiama iš tiekėjų reikalauti pristatyti užsakytą prekių kiekį, jei dėl tokio kiekio ir jo pristatymo termino tarp tiekėjo ir prekeivio nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.

Projekto rengėjų teigimu, įstatymo patobulinimai padėtų pilnai panaikinti praktiką, kai prekybos įmonės taiko „nepagrįstas baudas tiekėjams“, taip pat „užtikrintų interesų pusiausvyrą“.

„Patikslinta nuostata, kad mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama reikalauti iš tiekėjų (...) pristatyti mažmeninės prekybos įmonės užsakytą prekių kiekį, jei tiekėjas per vieną darbo dieną nuo gauto užsakymo dienos pranešė (...) įmonei negalintis pristatyti (...) įmonės užsakyto prekių kiekio arba negali pristatyti prekių per (...) įmonės nurodytą terminą“, – trečiadienį posėdyje sakė KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Pataisų aiškinamajame rašte argumentuojama, kad iniciatyvą „paskatino maisto pramonininkų identifikuota problema – didžiųjų prekybos tinklų tiekėjams taikomos baudos už pažeidimus, kurių padarymui įtakos turi ne nuo tiekėjo valios priklausantys veiksniai“.

KRK anksčiau šiuo klausimu ne kartą vykdyta parlamentinė kontrolė, pats komitetas yra siūlęs tokias pataisas parengti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.

ELTA yra rašiusi, kad maisto pramonės atstovai prašė politikų baudų skyrimą sureguliuoti įstatymu.

Jų teigimu, prekybininkų ir tiekėjų santykiai ne visuomet būna sąžiningi, esą kartais reikalaujama sąlygų, kurių tiekėjams neįmanoma įvykdyti bei už tai skiriamos baudos. Savo ruožtu Prekybininkų asociacijos prezidentė Rūta Vainienė yra sakiusi, kad prekybos tinklai baudų nebetaiko nuo 2019 m., o priimtas įstatymas reguliuotų „tai, ko nėra, bet teoriškai gali būti“.

Tuo tarpu Konkurencijos taryba kovą KRK vykdytos parlamentinės kontrolės metu pažymėjo, jog vis dar sulaukia signalų apie taikomą baudų praktiką bei palaiko tiekėjų poziciją, kad nesant teisiniam reguliavimui, ateityje ji vėl gali suintensyvėti.

Seime pataisas po pateikimo palaikė 81 parlamentaras, po vieną – prieštaravo ir susilaikė.

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius įspėja, kad leidus prekybininkams parduoti dar tinkamus vartoti produktus, kurių galiojimo laikas jau praėjęs, kaip tik padaugės išmetamo maisto, nes taupydami prekybininkai stengiasi produktus parduoti iki paskutinės jų galiojimo minutės.

„Maisto švaistymu didelės įtakos nepadarytų. Išmetamo maisto kiekiai gali net ir dar padidėti, nes jeigu prekybininkas dar su „geriausias iki“ su 70 proc. nuolaida nepardavė, tai vėliau tikrai neparduos“, – pirmadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto diskusijoje dėl maisto švaistymo ir perdavimo labdarai problemas tvirtino S. Gurevičius.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Vainienės teigimu, tos sprendimas leistų žmonėms pigiau įsigyti maisto produktų.    

„Palaikytume, kad būtų leidžiama parduoti maistą pasibaigus „geriausias iki“ terminui. Po to termino jis dar lieka galioti ir tuos terminus nustato veterinarijos ir maisto specialistai, kurie geriausiai žino, kiek tą maistą dar galima valgyti“, – teigė R. Vainienė.

Palaikytume, kad būtų leidžiama parduoti maistą pasibaigus „geriausias iki“ terminui.

S. Gurevičius sako, kad iš prekybos tinklų surinktas neparduotas maistas dažniausiai jau būna nukainotas, nes pasibaigęs ne tik terminas „geriausias iki“, bet ir „tinka iki“.

„Yra neteisingas įsivaizdavimas, kad prekybininkai atiduoda maistą, kuris neva nėra pažymėtas, kad jau parduodamas su nuolaidomis. Jeigu ateitumėt į „Maisto banko“ sandėlį, pamatytumėt, kad ant visų produktų su „geriausias iki“ etikete jau yra pritaikytos nuolaidos – 50-70 proc. 80 proc. dar nemačiau“, – tvirtino „Maisto banko“ vadovas.

S. Gurevičiaus teigimu, ir kitose šalyse daug tokių produktų nebeparduodami, todėl taip pat bus ir Lietuvoje.

Pasak „Maisto banko“ vadovo, tik du iš penkių didžiųjų prekybos tinklų labdarai atiduoda maistą, baigiantį galioti tą pačią dieną, nes kitą dieną jis jau turi būti utilizuojamas, o tuo užsiimantis verslas net primoka, kad gautų kuo daugiau maisto.

„Prekybininkai neaukoja nei miltų, nei aliejaus, nei to, ką dar gali parduoti. „Maisto bankas“ gauna trumpo galiojimo produktus, tai, ko prekybininkas nebegali parduoti, ko žmonės nebeperka“, – teigė S. Gurevičius.

„Vakar buvau viename iš prekybos centrų, mėsa baigia galioti, jau uždėta 70 proc. nuolaida. Prekybininkas jau galėtų ją užšaldyti ir atiduoti labdaros organizacijai, bet to nedaro, nes tai jam kainuoja. Arba – vienas didžiausių tinklų mums atiduoda tik duoną, mes jau ir taip ten važiuojame, mūsų kaštai yra, mums reiktų daugiau pasiimti produktų, bet...“ – kalbėjo „Maisto banko“ vadovas.

R. Vainienės teigimu, naujovės dėl maisto panaudojimo būtų ypač naudingos mažosioms parduotuvėms. 

„Įsivaizduokite, jeigu parduotuvėlėje lieka du pakeliai miltų „best before“, „Maisto bankas“ su dideliais resursais tikrai nevažiuos, o prekybininkas jau galėtų parduoti. Tai galėtų nuimti minimalius netekimus ir utilizavimas“, – teigė R. Vainienė. 

S. Gurevičiaus teigimu, „Maisto banko“ automobiliai kasdien vyksta į 502 vietas pasiimti labdarai atiduodamo maisto – nuo didžiųjų prekybos centrų iki nedidelių parduotuvėlių.

Jis, be kita ko, pabrėžė, kad ilgai galiojančio maisto nedidelėse parduotuvėlėse beveik nelieka.

Pasak R. Vainienės, vartotojai jau ne vienerius metus ant kai kurių maisto produktų pakuočių randa du užrašus „geriausia iki“ ir „galioja iki“ bei juos jau skiria.

„Vartotojai nebuvo iki šiol taip labai gerai įgudę skirti terminus „geriausia iki“ ir „galioja iki“, tačiau kadangi tas dvigubas terminas galioja ne pirmus metus, manome, kad vartotojai yra pribrendę ir galima jiems siūlyti įsigyti specialiai paženklintą, žinoma, maistą, su atitinkamomis kainodaros priemonėmis, kas leistų infliacinėje aplinkoje pigiau įsigyti maisto produktų“, – tvirtino R. Vainienė. 

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė kėlė klausimą dėl gamintojų atsakomybės už tokius produktus.   

„Kas būtų atsakingas, jeigu su tuo produktų nebūtų visiškai gerai? Pavyzdžiui, avižiniai produktai gali apkarsti“, – svarstė ji.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė mano, kad atsakomybė tektų prekybininkams. Be to, jai kilo klausimas, kas ir kaip produktą įvertins, ar jis tikrai bus tinkamas vartoti ir kiek laiko.   

Lietuvos vartotojų instituto vadovė Zita Čeponytė įspėjo, kad atsakomybę perkėlus prekybininkui gali tekti tai notifikuoti Briuselyje. Ji taip pat pranešė, kad vartotojai gali nenorėti pirkti besibaigiančio galiojimo prekių – tyrimai rodo, kad 70 proc. žmonių galvoja, jog vartoti tokių produktų nebegalima 

„Kad prekybininkas informuos, dar ne viskas, – vartotojas nori ir nepriklausomos nuomonės“, – tvirtino Z. Čeponytė. 

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė prognozuoja, kad liberalizavus tvarką gali kristi kainos, sumažėtų maisto gamybos poreikis: „Turėtume ne tik kainų mažėjimo prasme gerą instrumentą, bet mažesnis būtų ir to maisto gamybos poreikis, o išties žemės ūkis ir maisto gamyba yra vieni didžiausių aplinkos teršėjų“. 

Ji tikisi, kad nauja tvarka leistų sutaupyti apie 50 tūkst. tonų maisto per metus.  

I. Valeškaitė žada, kad per 3-4 mėnesius ministerija parengs mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimus. 

R. Vainienės duomenimis, dabar prekybos įmonėse išmetamo maisto susidaro apie 13 proc.

Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė įvertino praėjusį savaitgalį prekybos centruose.

„Realybė buvo gera. Gera dėl to, kad nebereikia tikrinti, ir atkrenta dalis kaštų. Bet ji buvo tokia nuosaikiai gera. Srautai tikrai buvo didesni negu prieš tai buvę, bet jie nebuvo šventiniai, kaip būna kalėdiniai ar kaip buvo vasarą po karantino, staigus srauto sugrįžimas. Aišku, dar sunku sakyti. Savaitės vaizdą matysime po savaitės, jis bus labai iškalbingas. O dabar savaitgalis buvo geras. Prekybininkai tikėjosi daugiau, bet jis buvo geresnis negu su galimybių pasu. Vienareikšmiškai galime pasakyti, kad dėl galimybių paso tikrai srautai buvo kritę“, – sakė R. Vainienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

R. Vainienė išvardijo priežastis, kodėl pirkėjų srautai nebuvo tokie dideli, kaip tikėtasi.

Vienareikšmiškai galime pasakyti, kad dėl galimybių paso tikrai srautai buvo kritę.

„Nemažai žmonių yra izoliacijoje ir serga, nemažai žmonių taupo, nes yra sumokėję labai dideles sąskaitas už komunalines paslaugas, gal dalis išvažiavo į Lenkiją. Tokia visa puokštė priežasčių, bet tikrai buvo srauto atsistatymas į teigiamą pusę. Dar prekybininkai, kurie turi didesnių ir mažesnių parduotuvių, pastebėjo, kad pirkėjai pagaliau sugrįžo ten, kur ir turėtų būti, – į didesnes parduotuves, nes ten yra saugiau, ten daugiau erdvės, ten vienu metu gali apsipirkti daugiau pirkėjų, ten didesnis asortimentas, ten didesnės erdvės, ten šiaip pandemijos metu yra saugiau. Džiugu, kad jie sugrįžo į didžiąsias parduotuves, nes tas ribojimas buvo, mano galva, ydingas“, – kalbėjo R. Vainienė.

Ji pabrėžė, kad nemaža dalis pirkėjų nuvyko į Lenkiją.

„Maisto prekybininkai turbūt reaguoja jautriausiai. Jie sako, kad pasienio parduotuvėse jautėsi kritimas – skirtingo lygio, ne toks kaip dėl galimybių paso, tikrai nebuvo 30 proc. Bet buvo dviejų skaitmenų skaičius kritimo“, – tvirtino Prekybos įmonių asociacijos direktorė.

Tačiau ji teigė, kad sunku spėti, ar tokia tendencija laikysis ilgam.

„Šį kartą prekybininkai susilaiko nuo prognozių, nes yra pakitusi aplinka – vis tik yra pandeminė aplinka ir veikia keli faktoriai: pandemija kaip ribojantis faktorius, išaugusios komunalinės sąskaitos, nulinis tarifas, plius ten pigesni degalai. Kiek žmonių dabar jau pabandė ir dalysis patirtimi, kiek plačiai nubanguos ši tendencija, nedrįsta prognozuoti. Matyt, Lenkijos apibendrinimus darys po mėnesio“, – svarstė R. Vainienė.

Galimybių pasas sukūrė klaidingą saugumo įspūdį. Serga ir vakcinuoti, mes su galimybių pasu nesame nė kiek saugūs.

Esą nors kai kurie žmonės nepalaikė galimybių paso sustabdymo, bet incidentų prekybos centruose nebūta.

„Nebuvo tokių incidentų, kad sakytų: „kodėl netikrinate galimybių paso?“ Nors socialiniuose tinkluose tikrai buvo tokių žmonių, kurie sakė, kad jautėsi saugiau su galimybių pasu, kas rodo, kad Saulius Čaplinskas buvo teisus, kad galimybių pasas sukūrė klaidingą saugumo įspūdį. Serga ir vakcinuoti, mes su galimybių pasu nesame nė kiek saugūs. Tai tik patvirtino jo hipotezę, kad galimybių pasas pasiuntė klaidingus signalus“, – šnekėjo ji.

Vis dėlto kai kurie ribojimai prekybos centruose išlieka – ribojamas žmonių skaičius. Tačiau R. Vainienė nemanė, kad ribojimai galėtų dar labiau sugriežtėti.

„Prekybos sektorius – bene vienintelis be renginių, kur yra taikomi kažkokie papildomi reikalavimai. Pavyzdžiui, viešajame maitinime praktiškai, jeigu sėdima prie staliuko, net kaukės nebedėvima. Neskaičiuojami ir atstumai tarp staliukų. Prekybininkams ir renginiams likę paskutiniai reikalavimai, kurie kaip tik turėtų būti nuimti, kai banga nuslops“, – tikino pašnekovė.

Rūta Vainienė nekomentuoja galimo kainų pokyčio, jei būtų sumažintas PVM būtiniausioms maisto prekėms. Jos teigimu, šiuo metu prekybininkų konkurencija yra didžiulė, o kainos – mažiausios, kokios tik įmanomos.

„Mūsų buvo paklausta dėl PVM tarifo būtiniausioms prekėms, į ką atsakiau, kad asociacija šį kartą laikosi neutralios pozicijos – kas bus nutarta Seime, kokius sprendimus įgyvendins, toks tarifas ir bus pritaikytas“, – po prezidento, valdžios ir verslo atstovų susitikimo ketvirtadienį BNS teigė R. Vainienė. 

„Kaip tai (PVM sumažinimas –  BNS) paveiks kainas, negaliu pasakyti, nes nežinau. Nežinau, ką prekybininkai darys, jeigu būtų nustatytas mažesnis PVM tarifas, nes nesikalbame apie kainas jokiu formatu. Patys prekybininkai derasi su tiekėjais ir konkuruoja tarpusavyje. Konkurencija yra kosminė. Šiuo metu kainos mažiausios, kokios įmanomos“, – pridūrė prekybininkų atstovė.

Dėl PVM lengvatos maisto produktams prezidentas Gitanas Nausėda sakė turintis abejonių, bet tuo pačiu mano, jog toks klausimas Seimo sesijoje galėtų būti svarstomas.

„Kai kalbame apie maisto produktus, kitas produktų grupes, čia turiu abejonių, nes šių produktų kainodara yra privačių subjektų rankose ir garantijos, kad mažesnis tarifas virs ne papildomomis pajamomis tarpininkų grandinėje, o bus perduotas galutiniam vartotojui, deja, nėra“, – ketvirtadienį po susitikimo sakė G. Nausėda.

Jis ragino galvoti, kas atsitiks lengvatą panaikinus – kainos gali dar padidėti, o dalis prekybininkų gali pradėti jas kelti jau ruošdamiesi PVM sumažinimui: „Turime labai atsakingai, pasvertai svarstyti šį klausimą, nors jis Seimo sesijoje galėtų būti svarstomas“.

Premjerė  Ingrida Šimonytė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė ne kartą yra sakiusios, kad Vyriausybė nesiūlys mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams, nes tai nebūtų ekonomiškai pagrįsta. 

Kaimyninėje Lenkijoje nuo vasario laikinai panaikintas PVM visiems maisto produktams. 

Seime yra registruota siūlymų mažinti PVM įvairiems maisto produktams. Be to, Seimas kasmet po kelis kartus atmeta parlamentarų iniciatyvas dėl mažinti PVM maistui – abejojama, ar lengvata pasieks galutinį vartotoją ir ar prekybininkai ja nepiktnaudžiaus.

Lietuvoje dabar visiems maisto produktams taikomas 21 proc. PVM.

Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorės Rūtos Vainienės, nebuvo kalbos apie galimybių paso stabdymą etapais ar su išimtimis.

„Ne, kalba buvo tik apie visišką galimybių paso atsisakymą ir kaip, pavyzdžiui, mūsų atveju reikėtų užtikrinti saugumą prekybos vietose“, – BNS sakė R. Vainienė.

Abi pusės girdi, supranta argumentus, motyvus. Labai geras darbinis susitikimas.

Anot jos, ministerijos atstovai susitikime daugiau klausinėjo nei aiškino, todėl koks bus galutinis Vyriausybės projektas, ji nesiryžo prognozuoti.

„Mums turėjo daug klausimų, mes į juos atsakėme. O dabar lauksime projekto, nežinome, kas ten atguls į jį“, –  sakė Prekybos įmonių asociacijos direktorė.

„Labai dalykiškas ir konstruktyvus buvo pokalbis. Abi pusės girdi, supranta argumentus, motyvus. Labai geras darbinis susitikimas“, – pridūrė R. Vainienė.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį paskelbė, jog sprendimą dėl galimybių paso sustabdymo Vyriausybė priims kitą trečiadienį.

Dėl omikron atmainos sparčiai daugėjant naujų užsikrėtimo atvejų ir ligos eigai tapus lengvesne, pastaruoju metu suabejota galimybių paso reikalingumu.

Nors šiuo metu nėra daug įmonių, kuriose dėl sergančių darbuotojų strigtų darbas, tačiau situacija – nerami. Jie sako ypač pasigendantys sėkmingesnio bendradarbiavimo su valdžios institucijomis, bet tikisi jų pagalbos šioje sudėtingoje situacijoje. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pabrėžė, kad situacija darosi grėsminga bei siūlo leisti į Lietuvą įsivežti daugiau darbuotojų iš užsienio šalių.

„Dėl darbuotojų saviizoliacijoje kalbame ir su Užimtumo tarnyba, ir su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ir dėl migracijos su Užsienio reikalų ministerija (URM). Aš manau, kad mes vienareikšmiškai turime įsivežti darbuotojų. Kovidiniame kontekste dabar labai aiškiai matosi, kad gal ir nevisiškai būtina izoliacija visų šalia sirgusio asmens dirbusių darbuotojų, arba net sergančių asmenų ir t.t. Gana lanksčiai mes bendraujame su SAM, nes situacija tikrai darosi grėsminga“, – Eltai sakė E. Šiškauskienė.

Verslo atstovė tikina, kad dėl dabartinės pandemijos situacijos jau užsidarė keletas restoranų, o situacija ir toliau yra labai sudėtinga.

„Kalbėjome su vienu restoranų tinklu, tai iš tiesų jau keletas restoranų užsidarė, nes nebeliko darbuotojų. Kai yra tinklas, gali perskirstyti vienaip ar kitaip darbuotojus ir uždaryti porą restoranų, tačiau kitiems, kurie turi po vieną įmonę ar restoraną, jiems, be abejo, yra žymiai sudėtingiau. Viename viešbutyje susirgo du virėjai, tai praktiškai nebelieka kam dirbti. Situacija labai labai sudėtinga“, – pabrėžė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis mato potencialią problemą dėl galimo darbuotojų trūkumo kylant COVID-19 atvejų skaičiui ir teigiamai vertina sprendimą trumpinti saviizoliacijos laikotarpį.

„Mes tokių signalų negavome, bet bendrai dėl skaičių yra akivaizdu, kad tai yra problema, nes natūraliai didelis atvejų skaičius, serga jaunesnio amžiaus žmonės, tai akivaizdu, kad gali nelikti kam dirbti. Nuotoliniame darbe, aišku, žmones pakeičia, bet ne visur. Bendrai atvejų kilimo skaičių galima įvardinti problema. Dėl to mes ir sakėme, kad saviizoliacijos sutrumpinimas ir tų visų apibrėžimų, kontakto su sergančiuoju sušvelninimas yra teigiamas dalykas“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.

Bendravimas su valdžios institucijomis vertinamas nevienareikšmiškai

Kalbėdama apie bendradarbiavimą su valdžios institucijomis, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė kritikavo, kad šalyje yra įvestas galimybių paso reikalavimas, bet tuo pačiu išskyrė, kad yra sutarta su SAM ir Vyriausybe kalbėtis, jeigu dėl didelio sergamumo prekybos sektoriuje situacija taptų kritinė.

„Mums galimybių pasas yra netvarkoje, bet tai yra keturių mėnesių žinia, mes nekeičiame savo pozicijos, o dėl omikron ir didesnio sergamumo mes esame sutarę su SAM ir Vyriausybe, jeigu matytume, kad situacija darosi kritinė, informuoti juos ir tada gal svarstytų, kad ir prekybai reikia pritaikyti tą kitokią izoliacijos tvarką“, – tikino R. Vainienė.

E. Šiškauskienė dviprasmiškai vertino santykius su valdžios institucijomis. Viena vertus, ji teigiamai įvertino darbą su SAM bei Užimtumo tarnyba, tačiau tuo pačiu ji kritikavo bendradarbiavimą su Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijomis.

„Su SAM turime labai gerą ryšį ir pradėjome dabar labai intensyvią komunikaciją ir su Užimtumo tarnyba. Mums labai nesiseka su pagalbos priemonėmis dėl energetinių kaštų, nes jau nuo spalio mėnesio turime Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pažadus, kad bus pagalba, bet vis Finansų ministerijos patvirtinimo nesulaukiame, ar bus skirti tie 3-4 milijonai eurų. Šioje situacijoje iš tiesų nejaučiame nei pagalbos, nei dialogo su Vyriausybe, nes nuo spalio mėnesio laukti ir nesulaukti atsakymo – tai iš tiesų kažkaip atrodo labai keistai“, – kritiškai vertino E. Šiškauskienė.

Ateities scenarijai migloti, iš valdžios prašoma veiksmų, o ne grasinimų

E. Šiškauskienė, nesulaukdama paramos iš Vyriausybės, planuoja kreiptis į Seimą dėl pagalbos viešbučių ir restoranų sektoriui.

„Mes dar kreipsimės į Seimą ir, be jokios abejonės, daug kas tiesiog užsidarinės, nes neįmanoma atlaikyti, ypač verslo viešbučiams, kurie miestuose ir taip neturi turistų, ir dabar ta situacija tokia, tai aš nežinau, kas dar gali išsilaikyti iki pavasario. Matysime pagal situaciją, nes visi tikisi, kažkaip kapstosi ir vis dar tikimės ir valdžios pagalbos“, – aiškino Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.

„Pavyzdžiui, Rumunija, kuri nėra turtinga šalis, gruodžio mėnesį kiekvienam viešbučiui skyrė po 450 tūkstančių eurų dotaciją. Latviai iš karto sureagavo į energetinius kaštus ir 50 procentų apmoka kiekvieną mėnesį visiems elektros vartotojams. Labai tikimės kažkokių veiksmų iš savo valdžios, nes kol kas matome tik gąsdinimus, kad jau uždarys. Tas ypatingai žemyn muša pardavimus ir tų pačių viešbučių, ir restoranų, o labai norėtųsi matyti ne tik eilutę, kurioje būtų gąsdinimai, bet ir eilutę, kokia pagalba siūloma verslams. Jeigu jau uždarinės, tai tegul uždarinėja ir iš karto informuoja, kokia pagalba būtų, nes dabar tik vieni gąsdinimai ir dažniausiai nepamatuoti“, – pridūrė E. Šiškauskienė.

A. Romanovskio teigimu, dabar Vyriausybėje derinama pagalbos priemonė, skirta viešbučiams ir atvykstamajam turizmui, o iš principo šiuo momentu pagalbos priemonių nėra, nes faktiškai nėra ir ribojimų.

„Vienintelis dalykas, ką mes žinome, yra tas, kad dabar yra derinama priemonė, kuri bus skirta specifiškai viešbučiams ir atvykstamajam turizmui. Bus viena specifinė priemonė, bet iš principo pagalbos priemonių dabar nėra, nes faktiškai nėra jokių ribojimų. Nebėra veikiančio prastovų mechanizmo, subsidijos jau pasibaigusios, tai čia bus specifinė priemonė, kuri bus orientuota į tai, kad kai kurie sektoriai, ypatingai atvykstamojo turizmo, dėl skirtingos metodikos negavo tinkamos paramos anksčiau“, – teigė LVK prezidentas.

„Su atvykstamuoju turizmu buvo tokia problema, kad kada skaičiavo antrą paramos paketą, žiūrėjo jų apyvartas ir lygino su laikotarpiais, kada pas juos 2019-ais metais žiemą buvo žemos pajamos dėl specifikos. Dėl to jie nekvalifikavo pagal kriterijus, nors de facto jie nukentėjo. Aš suprantu, kad ministerija dabar į tai atsižvelgdama derina priemonę, kuri skirta bus ir atvykstamajam turizmui, ir viešbučiams, kurie irgi santykinai labiausiai nukentėjo, bet mažiausiai gavo tos paramos. Čia labai sektorinė, specifinė priemonė, ir daugiau kol kas negirdėjau. Yra tos bendros priemonės, t.y. paskolinės priemonės, kurias administruoja „Invega“ ir viskas“, – pridūrė A. Romanovskis.

„Pirmą pirkėjų sumažėjimą pastebėjome per karantiną – per pirmąjį karantiną, per antrąjį karantiną. Po to srautai šiek tiek atsistatė. Galutinis pirkėjų srauto nukritimas buvo nuo rugsėjo 13 d., kai įsigaliojo galimybių pasas. Dėl 5 proc. turbūt niekas nesakytų – galėtume sakyti, kad išvažiavo, gal perka elektroniniu būdu... Bet kai 20–30 proc. sumažėjo, tai jau tikrai yra reikšmingi skaičiai“, – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.

Pasak R. Vainienės, dėl pandemijos pirkėjų įpročiai apskritai galėjo pasikeisti.

„Pirkėjų įpročiai tikrai pasikeitė, gali būti, kad jie jau dabar visą laiką lankysis prekybos vietose rečiau, pirks labiau apgalvotai, bus didesnis jų krepšelis. Bet tas rugsėjo 13 d. efektas buvo toks ryškus, kad, ko gero, dabartinį kritimą mes labiau siejame su galimybių pasu. Bet neatmetame ir to faktoriaus, kad kai kurių pirkėjų įpročiai lankytis parduotuvėse negrįžtamai pasikeitė – nebėga dabar dėl kiekvieno pieno pakelio ar duonos, pagalvoja iš anksto ir nusiperka daugiau“, – tikino moteris.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Anot R. Vainienės, tikėtina, kad žmonės, neturintys galimybių paso, apsipirkinėja Lenkijoje.

Pirkėjų įpročiai lankytis parduotuvėse negrįžtamai pasikeitė – nebėga dabar dėl kiekvieno pieno pakelio ar duonos, pagalvoja iš anksto.

„Lenkija buvo, yra ir išlieka kaip apsipirkimo alternatyva. Žinome, kad ten ir pridėtinės vertės mokestis maisto produktams yra palankesnis ir dar mažinamas. Ne tik patys žmonės važiuoja, bet yra ir tokia paslauga, kad tu gali užsisakyti iš namų ir tau atveš prekių iš lenkiškos parduotuvės. Čia yra vienas iš faktorių, bet jis visą laiką buvo, jis nėra naujai atsiradęs. Gal kaip tik, kai buvo judėjimo ribojimai, šitą apsipirkimo kanalą labiau išmušė. Taip, žmonės labiau įgudo pirkti elektroninėse parduotuvėse, įskaitant ir maistą. Dėl maisto dar galvojame, kad žmonės sugrįžo maitintis į viešąjį maitinimą. Labai ilgą laiką viešasis maitinimas buvo apribotas, buvo tik išsinešti. Dabar žmonės su galimybių pasu gali eiti į viešojo maitinimo įstaigas valgyti, tai reiškia, kad jie mažiau gamina namie. Tai yra reikšmingas faktorius, nes mes matome labai intensyvų gyvenimą viešajame maitinime“, – teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė.

Kaip tvirtino pašnekovė, pirkėjų parduotuvėse buvo mažiau ir kalėdiniu laikotarpiu, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu.

„Buvo mažiau. Prekybininkai pastebėjo, kad iš anksto labiau užsipirko, labiau pagalvojo, neatidėjo paskutinei minutei. Čia yra viena pamoka, kad niekada negalima spręsti apie padėtį rinkoje ar prekybos tinkluose pagal tai, ką jūs kaip pirkėjas pamatote. Tai tikrai neatspindi bendro vaizdo“, – aiškino R. Vainienė.

„Prekybininkams trūksta darbuotojų, jie darbuotojų ieško nuolat. Labai daug darbuotojų ieškoma nuolat, nes kaita yra labai nemaža. Bet kad darbo procesus jiems teko perorganizuoti, tai yra faktas. Kasininkai, žmonės, kurie yra kasoje, jie aptarnauja žmones, pirkėją. Natūralu, kad nebus taip, kad kasoje sėdi žmogus, bet nėra pirkėjų. Paprastai visada stengiamasi, kad jis nesėdėtų tuščiai. Matomai bus kažkokie ilgalaikiai pokyčiai, jei šita tendencija išsilaikys“, – šnekėjo ji.

„Manau, kad kvadratūros ribojimų reikia, tačiau 30 kv. metrų yra pakankamai didelis plotas. Norint užtikrinti reikiamą plotą, teks įleisti po vieną asmenį, tai sukels pirkėjams nepatogumus, susidarys lauke eilės. Lauks tik tie, kurie jaus būtinybę apsilankyti konkrečioje parduotuvėje“, – Eltai sakė Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

Anot Z. Sorokienės, klientai, norėdami išvengti nepatogumų, ims rinktis didesnes parduotuves, o tai turės neigiamos įtakos mažų prekyviečių apyvartai bei pajamoms. Asociacijos pirmininkės teigimu, buvo galima priimti švelnesnes priemones, kurios taip pat padėtų apsisaugoti nuo viruso plitimo.

„Manau, kad kvadratūrą buvo galima sumažinti iki 15-20 kv. metrų ir lygiagrečiai taikyti kitą priemonę. Tarkime, matuoti ateinančio kliento temperatūrą“, – kalbėjo prekybininkų atstovė.

Z. Sorokienei pritaria ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, kurios teigimu, kvadratinių metrų reikalavimas yra per griežtas. Anot jos, sunku prognozuoti, kaip tai paveiks prekyvietes.

„Kvadratinių metrų reikalavimas prekybininkams pažįstamas, tačiau prekyboje įprastas ribojimas buvo 10-20 kv. metrų, todėl 30 kv. metrų yra tikrai labai griežtas sprendimas. Žiūrėsime, kaip jis suveiks, ir sunku prognozuoti, ar žmonės pasirinks apsipirkti parduotuvėse su galimybių pasu, ar rinksis laukti eilėje“, – sakė R. Vainienė.

Dabar akivaizdžiai matome, kad galimybių paso prekyboje nereikėjo, jis iškraipė tiekimo grandinę ir vartotojų srautus.

Prekybininkų atstovės teigimu, dabar reikėtų atkreipti dėmesį ne į naujus reikalavimus, tačiau į galimybių pasą, dėl kurio, anot R. Vainienės, ir kyla naujų ribojimų poreikis. 

„Dabar akivaizdžiai matome, kad galimybių paso prekyboje nereikėjo, jis iškraipė tiekimo grandinę ir vartotojų srautus. Galimybių pasas pastūmėjo į tas parduotuves, kurios veikė be jo reikalavimo, o kaip pasekmė atsirado reikalavimas dėl kvadratinių metrų. Tai reiškia, kad vietoj to, kad būtų panaikinta problemą sukėlusi priežastis, padėtis taisoma kitais, labai griežtais sprendimais“, – kritikavo R. Vainienė.  

Svarstydama apie kitus ribojimus, R. Vainienė nepritaria Z. Sorokienės siūlymui matuoti klientų temperatūrą. Jos teigimu, šaltuoju laikotarpiu temperatūra būtų pamatuojama netiksliai, todėl sprendimas neturėtų naudos.   

„Sprendimas matuoti temperatūrą būtų įgyvendintas ne visur. Gal mažose parduotuvėse ir įmanoma, bet šaltuoju laikotarpiu turime patirčių, kur matuojama temperatūra odos paviršiuje nesiekia net 36 laipsnių, tai nemanau, kad jis būtų prasmingas“, – kalbėjo R. Vainienė bei pridūrė, kad ji ragintų apsvarstyti kitus sprendimus.

„Jeigu jau lieka galimybių pasas, mano siūlymas būtų leisti pasirinkti pačioms parduotuvėms, ar veikiama su juo, ar be jo. Papildomas reikalavimas galėtų būti srauto valdymas, leidimas lankytis ne daugiau kaip dviem asmenims, išskyrus šeimos narius ar asmenis iš to paties ūkio. Toks reikalavimas buvo taikomas anksčiau ir tai sumažino poreikį būriuotis“, – pridūrė prekybininkų atstovė. 

ELTA primena, kad Lietuvoje toliau didėjant sergamumui COVID-19 liga ir ligoninių užimtumui, operacijų vadovo sprendimu buvo įvestas papildomas reikalavimas prekybos vietoms, kuriose aptarnaujami gyventojai be galimybių paso. Tokiose parduotuvėse ir turgavietėse turės būti užtikrinamas minimalus 30 kv. m prekybos plotas vienam klientui.

Prekybos plotas apima salę, skirtą pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, įskaitant matavimosi kabinas. Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų plotas.

Reikalavimas užtikrinti 30 kv. m prekybos plotą vienam aptarnaujamam asmeniui taikomas toms prekybos vietoms, kurioms Vyriausybės nutarimu yra numatyta išimtis ir leidžiama aptarnauti žmones, neatitinkančius galimybių paso kriterijų.

Aptarnauti tokius asmenis gali parduotuvės ir turgavietės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, jeigu prekybos vieta turi atskirą įėjimą iš lauko ir jos plotas neviršija 1500 kv. m (arba parduotuvė yra įsikūrusi prekybos centre, kurio plotas neviršija 1500 kv. m).

Šiuos kriterijus atitinkanti parduotuvė arba turgavietė gali savarankiškai priimti sprendimą aptarnauti tik pirkėjus su galimybių pasu ir apie tai informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC). Tokiu atveju minimalaus ploto reikalavimas vienam pirkėjui nebus taikomas, tačiau bus privaloma užtikrinti, kad į prekybos vietą nepatektų galimybių paso arba jam lygiaverčio dokumento neturintys pirkėjai.