ES viršūnių susitikimas su Rytų partnerystės šalimis – Ukraina, Moldova, Sakartvelu, Armėnija ir Azerbaidžanu – vyksta, Maskvai pateikus Vašingtonui virtinę reikalavimų dėl saugumo garantijų.

„Esame ne tik kaimynai... esame tikri partneriai“, – pareiškė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), vadovams susėdus prie derybų stalo.

Vis tik Ch. Michelis pripažino, kad nevalia ignoruoti „įtampos laikų“.

Prieš susitikimą daugiausia dėmesio buvo skiriama Rusijos pajėgų telkimui Ukrainos pasienyje, o į forumą atvykę ES lyderiai paskelbė virtinę rimtų perspėjimų dėl bet kokių karinių veiksmų.

„Su dideliu susirūpinimu stebime saugumo padėtį Rusijos ir Ukrainos pasienyje“, – sakė naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pirmojoje kalboje parlamente nuo savo kadencijos pradžios.

„Už bet kokį teritorinio vientisumo pažeidimą teks sumokėti, brangiai sumokėti“, – pabrėžė jis.

Tuo metu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) savo šalies parlamente pareiškė, jog „tolesnis Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimas turėtų didžiulių strateginių padarinių“.

„Visa tai labai brangiai kainuotų Rusijai“, – pridūrė ministras.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas savo ruožtu pateikė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojai Karen Donfried (Karen Donfried) saugumo reikalavimų sąrašą – netiesiogines karių atitraukimo sąlygas.

Prieš viršūnių susitikimą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su kolega prancūzu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) ir O. Scholzu, kurių šalys padeda įgyvendinti „Minsko proceso“ taikos planą.

Eliziejaus rūmai pažymėjo, kad visi trys vadovai sutiko toliau dirbti „Normandijos formatu“ – tęsti keturšales Paryžiaus, Berlyno, Kijevo ir Maskvos derybas.

ES „tikisi nedaug“

Tačiau Rusija aiškiai leido suprasti, kad pagrindiniu savo pašnekovu laiko Vašingtoną.

Kaip naujienų agentūrai AFP pripažino vienas iš Europos ministrų, ES „nedaug tikisi iš V. Putino, norinčio turėti reikalų tik su amerikiečiais, kai kalbama apie Europos architektūrą ir stabilumą“.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs ministras sakė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) išklausė V. Putino skundus, o dabar „turėsime pamatyti, prie ko tai prives“.

V. Zelenskis, praėjusią savaitę apkaltinęs O. Scholzo pirmtakę Angelą Merkel blokavus NATO ginklų tiekimą Ukrainai, padėkojo Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams už jų paramą.

Jis pabrėžė, kad Ukraina „nepasiduos jokiai provokacijai pasienyje, neturi jokių agresyvių ketinimų kitų šalių atžvilgiu ir yra toliau pasiryžusi siekti spęsti [susidariusią] padėtį diplomatinėmis priemonėmis“.

Rytų partnerystė Briuseliui yra galimybė padėti stabilizuoti padėtį rytuose ir atsverti Rusijos įtaką. Tačiau Briuselio diplomatai laukia nelengvo susitikimo.

Iš grupės jau iškrito Baltarusija, atsiskyrusi birželį po ES sostinių kritikos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai dėl ginčytino jo perrinkimo 2020 metų rinkimuose.

Ukraina, Sakartvelas ir Moldova – kurių atskiruose regionuose yra dislokuotų Rusijos karių – norėtų tapti ES narėmis, nes laiko Bendriją savo taikos ir klestėjimo garantu.

Įtakos sfera

Kiekvienam ilgo stojimo proceso žingsniui reikalingas vieningas esamų valstybių narių palaikymas, o ilgametės kandidatės Vakarų Balkanuose jau susidūrė su neapibrėžtu laukimu.

„Kai kurios valstybės narės siekia priimti Sakartvelą ir Ukrainą į ES, bet kitos sako, kad tai neįmanoma“, – AFP sakė minėtas ministras, pageidavęs likti anonimu.

V. Putinas nori išlaikyti Rusijos įtaką buvusiose sovietinėse respublikose, besiribojančiose su Turkija ir ES narėmis, ir sužlugdyti bet kokią viltį, kad jos įstos į Bendriją ar NATO.

Europiečiai viešai atmeta Rusijos veto ar įtakos sferos idėją, tvirtindami, kad Rytų Europos šalys gali pačios pasirinkti savo strateginius partnerius.

Tačiau privačiai keli aukšto rango Europos diplomatai ir vyriausybių pareigūnai pripažįsta, kad niekas Briuselyje negali įsivaizduoti, kad Ukraina ar Sakartvelas įstos į ES.

Parlamentarai pareiškimą priėmė antradienį nuotoliniame posėdyje Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Užsienio reikalų komitetų atstovų deklaracijoje prisimenama, kad Rytų partnerystės politika buvo sukurta po Rusijos įsiveržimo į Sakartvelą, pasak dokumento, šiuo metu su panašia grėsme susiduria Ukraina.

Pažymima, kad Europos Sąjungos (ES) atvirų durų politikos principas dėl narystės perspektyvos turėtų atsispindėti konkrečiais veiksmais: raginama leisti Rytų partnerėms dalyvauti Bendrijos programose ir politikoje taikant „daugiau už daugiau“ principą.

Pasak deklaracijos, „demokratinių Baltarusijos jėgų atstovai taip pat turėtų rasti tinkamą vietą šiame dialoge“.

Briuselyje trečiadienį vyks ES ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriame dalyvaus Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Susitikime daugiausia dėmesio bus skirta Bendrijos ir Rytų partnerių bendradarbiavimo stiprinimui, siekiant šią programą išlaikyti strateginiu ES prioritetu.

Pasak Prezidentūros pranešimo, prezidentas ES ambasadoriams pristatė Lietuvos ekonominę situaciją ir popandemines ekonomikos gaivinimo priemones, taip pat ketvirtadienį vykusio skambučio su JAV ir B9 valstybių vadovais turinį.

Kalbėdamas migracijos klausimu, prezidentas akcentavo, kad, nepaisant to, jog pasienyje su Baltarusija pastebima krizės deeskalacija, situacija išlieka įtempta. Šalies vadovas, kalbėdamas su ES ambasadoriais, pabrėžė, kad yra svarbu atnaujinti ES migracijos ir prieglobsčio politiką reglamentuojančius teisės aktus, užtikrinti tinkamą sienų apsaugą ir jos finansavimą.

Prezidentas ir ES ambasadoriais taip pat aptarė įtemptą saugumo situaciją Ukrainoje ir Rusijos karinių pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina.

„Turime pareikšti paramą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam integralumui ir aiškiai pademonstruoti, kad bandymai kvestiuonuoti Ukrainos teritorinį vientisumą nebus toleruojami“, – teigė prezidentas.

Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad būtina siekti ambicingų ES Rytų partnerystės vadovų susitikimo rezultatų. Pasak prezidento, turime žengti į priekį laipsniškai integruojant į ES vidaus rinką asocijuotas šalis – Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą – ir suteikiant joms europinę perspektyvą.

Taip pat kalbėta apie strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimą ir COVID-19 pandemijos valdymą, bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse, sakoma pranešime.

„Simboliška, kad Estija yra viena pirmųjų šalių, kurias aplankau kaip ministrė pirmininkė. Tai rodo Lietuvos norą toliau stiprinti ir taip puikius mūsų šalių santykius bei esamą žmonių draugystę“, – sakė Lietuvos Vyriausybės vadovė.

„Esame pasirengę ir toliau glaudžiai koordinuoti savo pozicijas ES ir NATO, palaikyti vieni kitus tarptautinėse organizacijose. Labai džiaugiamės sėkmingu Estijos pirmininkavimu Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai šių metų birželį“, – sakė premjerė.

Vyriausybių vadovės aptarė pandemijos valdymą ir strateginių transporto ir energetikos projektų įgyvendinimą.

„Tikiuosi, kad mūsų šalių Vyriausybės toliau skirs prioritetinį dėmesį elektros tinklų sinchronizacijos su Europos tinklais bei „Rail Baltica“ projektams. Transporto jungtys tarp Baltijos šalių turi atitikti šio amžiaus poreikius. Šiuos strateginius projektus turime užbaigti laiku ir padaryti juos sėkmės istorija Europos lygiu, – teigė I. Šimonytė.

Susitikime aptartas dar glaudesnis šalių bendradarbiavimas geopolitinių iššūkių fone. Lietuvos premjerė pabrėžė, kad Baltarusijos režimas kelia pavojų ir savo piliečiams, ir visai ES.

„Tiek civilinio orlaivio užgrobimas, tiek dirbtinai skatinama nelegali migracija kelia pavojų Europos Sąjungai ir visai tarptautinei bendruomenei“, – pabrėžė ministrė pirmininkė.

Premjerė padėkojo Estijai už rodomą solidarumą ir paramą, rengiantis atsiųsti pasienio pareigūnus, kurie padėtų saugoti ES bendrą sieną su Baltarusija.

Lietuvos premjerė akcentavo būtinas bendras pastangas, kad nesaugioje Astravo AE pagaminta elektra nepatektų į ES.

Susitikime aptartos grėsmės, kylančios dėl agresyvios Rusijos politikos.

„Tikiuosi, kad nekartosime savo klaidų, skubėdami rengti aukšto lygio susitikimą su Kremliumi, kol šis nekeičia savo agresyvios politikos“, – teigė premjerė.

I. Šimonytė akcentavo ES paramos Rytų partnerystės šalims svarbą.

„Narystė ES padėjo mūsų šalims transformuotis ir kurti sėkmės istoriją. Todėl labai svarbu suteikti europinę perspektyvą ir papildomą motyvaciją Ukrainai, Sakartvelui, Moldovai”, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Antrąją vizito Estijoje dieną, penktadienį, dar numatytas premjerės susitikimas su Estijos parlamento vadovu, ekspremjeru Jüriu Ratu.

Vizito metu premjerė taip pat pagerbs komunizmo aukų atminimą, padėdama gėlių prie Memorialo komunizmo aukoms, susitiks su lietuvių bendruomene, duos interviu Estijos žiniasklaidai.

„Nepaisydami Aliaksandro Lukašenkos režimo sprendimo sustabdyti Baltarusijos dalyvavimą Rytų partnerystės programoje esame pasirengę toliau dirbti su baltarusių tauta plečiant ryšius, stiprinant regioninį bendradarbiavimą ir kovojant su bendrais iššūkiais“, – parašė J. Borrellis pirmadienį savo „Twitter“ paskyroje.   

Kiek anksčiau pirmadienį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesis Michelis (Šarlis Mišelis) pasmerkė šį Baltarusijos žingsnį.

„Baltarusija šiandien žengė dar vieną žingsnį atgal, sustabdydama dalyvavimą Rytų partnerystėje“, – tviteryje parašė jis ir pridūrė, kad toks sprendimas „dar labiau eskaluos įtampą“.

„Tai neabejotinai neigiamai paveiks baltarusius, nes jie neteks galimybių, kurias teikia bendradarbiavimas“, – pažymėjo jis. 

Ch. Michelis taip pat pažadėjo baltarusiams paramą ir pabrėžė, kad jie turi teisę reikalauti naujų prezidento rinkimų. 

„Sakau Baltarusijos žmonėms: jūs galite pasikliauti ES. Užsistojame jus, rodydami solidarumą ir teikdami praktinę pagalbą. Primename apie jūsų teisę išsirinkti prezidentą naujuose, laisvuose ir sąžininguose rinkimuose“, – rašė jis. 

Sakau Baltarusijos žmonėms: jūs galite pasikliauti ES.

„Prezidento [A. Lukašenkos] režimui sakau: iškelkite į pirmą vietą Baltarusijos ateitį“, – pridūrė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. 

Baltarusija pirmadienį pareiškė stabdanti savo dalyvavimą ES Rytų partnerystės programoje, kuria siekiama stiprinti Bendrijos ryšius su buvusiomis sovietinėmis kaimynėmis.

Apie šį žingsnį Minskas pranešė Briuseliui įvedus naujų sankcijų Baltarusijai dėl oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio priverstinio nutupdymo ir žmogaus teisių pažeidimų.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime nurodyta, kad šalis negali „vykdyti įsipareigojimų pagal šį susitarimą Europos Sąjungos įvestų sankcijų ir suvaržymų sąlygomis“.

Jame rašoma, kad „priverstinis susitarimo veikimo sustabdymas neigiamai paveiks bendradarbiavimą su Europos Sąjunga kovos su neteisėta migracija ir organizuotu nusikalstamumu srityse“.

Ministerija pridūrė, kad Baltarusijos pasiuntinys prie ES buvo atšauktas konsultacijų, o ES atstovybės Baltarusijoje vadovui taip pat pasiūlyta išvykti į Briuselį.

Lietuvos politikas šiuos ir kitus savo siūlymus pristatys trečiadienį Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto posėdyje. A. Kubiliaus parengtas Europos Parlamento rekomendacijų projektas yra skirtas ES Tarybai bei Europos Komisijai. Balsavimas komitete dėl jo ir kitų parlamentarų teikiamų siūlymų numatomas liepą.

Patvirtinus rekomendacijų projektą, Europos Parlamentas dėl jo galutinai turėtų balsuoti rugsėjį.

A. Kubilius Užsienio reikalų komiteto sprendimu yra paskirtas Nuolatiniu pranešėju Rusijos klausimais. Politikai, paskirti į Nuolatinio pranešėjo pareigas, visos kadencijos laikotarpiui tampa atsakingais už Europos Parlamento pozicijos formulavimą konkrečioje tematikoje.

„Tai yra mūsų pasiūlymai strategijos paketui. Šiuo metu kaip tik ir Europos Vadovų Taryboje tokie svarstymai apie santykių su Rusija strategiją yra prasidėję. Struktūriškai sudėliojome tris kryptis: atbaidymas, sulaikymas ir parama transformacijoje į demokratiją. Pastaroji yra šviežiausiai skambantis dalykas“, – BNS sakė A. Kubilius.

Dokumento projekte ES raginama ir toliau, bendradarbiaujant su NATO, spausti Kremlių grąžinti okupuotas teritorijas, atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų dujų ir naftos, valdyti hibridines grėsmes.

Mes spėjam, kad Putinas gali daug patirties perimti iš Lukašenkos, susidorojant su žmonėmis.

Anot A. Kubiliaus, Bendrija turi supaprastinti sankcijų taikymo mechanizmą, kad priemonės imtų veikti greičiau. Be to, Europos Magnitskio įstatymas turėtų apimti ne tik žmogaus teisių pažeidimus, bet ir korupciją. Jis taip pat siūlo įtvirtinti bendradarbiavimą su Europoje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios galėtų visapusiškai prisidėti prie tokių atvejų analizės.

Europarlamentaro teigimu, Rusijoje „ypač audringų reakcijų“ sulaukė siūlymas ruoštis nepripažinti Dūmos rinkimų ir dėl to prašyti dalies tarptautinių organizacijų suspenduoti Rusijos veiklą jose.

„Labiausiai juos sunervino tai, kad mes sakome, jog gali tekti Vakarams nepripažinti Rusijos rinkimų legitimiais, jei bus elgiamasi kaip iki šiol – opozicijos kandidatai kalėjime, negalima normaliai vykdyti rinkimų kampanijos. (...) Mes spėjam, kad Putinas gali daug patirties perimti iš Lukašenkos, susidorojant su žmonėmis“, – teigė A. Kubilius.

„Tai Vakarai turi ruoštis tam, kad nepripažintų tokių rinkimų, o tai reiškia, kad turėtų būti stabdoma narystė tose tarptautinėse organizacijose, kur veikia parlamentinės asamblėjos. Pirmiausia – Europos Taryba ir ESBO“, – pridūrė jis.

Dūmos rinkimus numatoma surengti iki rugsėjo vidurio.

Politiko teigimu, siekiant permainų Rusijoje, reikia stiprinti ir bendradarbiavimą su Rytų partnerystės šalimis.

„ES parama Rytų partnerystės šalims, ypač turinčioms Asociacijos sutartį – Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui, gali turėti labai svarbią reikšmę, duodant postūmį ir demokratinės Rusijos žmonėms siekti permainų“, – sakė jis.

Anot A. Kubiliaus, Bendrijos institucijos taip pat turi galvoti apie ateitį ir „rengti strateginius pamąstymus, kaip galėtų atrodyti santykiai tarp ES ir demokratinės Rusijos, kai tokia transformacija įvyks“.

Europos parlamento narys sako, kad pastarųjų metų įvykiai Rusijoje ir Baltarusijoje politikams Europoje „atveria akis“.

Nuo Krymo aneksijos ir agresijos Rytų Ukrainoje 2015-aisiais išaugusi įtampa tarp Vakarų ir Rusijos pastaruoju metu paaštrėjo Čekijai paskelbus apie Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU rengtus sprogdinimus 2014-aisiais, taip pat telktų šimtatūkstantinių pajėgų Ukrainos pasienyje, areštuoto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno.

Susitikime dalyvavo europarlamentarai Petras Auštrevičius, Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius Aušra Maldeikienė, Liudas Mažylis, Juozas Olekas, Bronis Ropė ir Valdemaras Tomaševskis.

G. Landsbergis pasidalijo informacija iš savo pastarųjų vizitų į Ukrainą ir Moldovą. Pasak ministro, vienas didžiausių šių valstybių šiandienos rūpesčių – COVID-19 vakcinų įsigijimas.

„Lietuva siekia, kad greitai pradėtų veikti ES dalijimosi vakcina mechanizmas, nusistovėtų vakcinų tiekimas ir sulauktume, kol ES turės pakankamą kiekį vakcinos ir galės ja dalintis su Rytų partnerystės šalimis“, – sakė ministras ir padėkojo už aktyvų Europos parlamento narių įsitraukimą į ES Rytų partnerystės politikos formavimą.

„Kviečiame palaikyti ir viešinti Lietuvos poziciją dėl Rytų partnerystės ateities: siekiame, kad ji vėl taptų strateginiu ES prioritetu, o ne technokratinio bendradarbiavimo instrumentu. Remiame asocijuotų partnerių europinius siekius. Svarbu tęsti reformų procesą, ypač susijusį su ES-Ukrainos Asociacijos susitarimo įgyvendinimu“, – sakė G. Landsbergis.

Lietuva siekia, kad greitai pradėtų veikti ES dalijimosi vakcina mechanizmas, nusistovėtų vakcinų tiekimas ir sulauktume, kol ES turės pakankamą kiekį vakcinos ir galės ja dalintis su Rytų partnerystės šalimis.

Diskutuojant apie nerimą keliančius įvykius Sakartvele, ministras kvietė išnaudoti bendraminčių šalių ir Europos parlamento kontaktus su Sakartvelu, raginant visas politines jėgas siekti plataus konsensuso, kad būtų stabilizuota padėtis ir šalis grįžtų prie reformų, kurios reikalingos Sakartvelui siekiant ambicingų tikslų – narystės ES ir NATO.

Susitikime daug dėmesio skirta ir kaimyninei Baltarusijai. Pabrėžta, jog svarbu ir toliau išlaikyti Baltarusiją ir Astravo atominės elektrinės tematiką Europos parlamento darbotvarkėje.

Ministras padėkojo europarlamentarams už priimtą principingą deklaraciją Rusijos atžvilgiu ir sankcijas keturiems Rusijos pareigūnams bei „Nord Stream2“ dujotiekio užbaigimo sustabdymą.

„Esu pasiūlęs Briuselyje stabdyti dujotiekio veikimą iki rudenį šioje šalyje vyksiančių rinkimų, tokiu būdu siekiant suteikti Rusijai galimybę organizuoti rinkimus, dalyvaujant opozicijai“, – kalbėjo ministras G. Landsbergis.

Konferencija buvo skirta ES Rytų partnerystės politikos prioritetams ir kryptims aptarti, joje dalyvavo ES institucijų, Bendrijos šalių narių lyderiai ir Rytų partnerystės valstybių vadovai.

„Į dramatiškus pasaulinius pokyčius būtina atsakyti, brėžiant ambicingą Rytų partnerystės politiką. Turime padaryti viską, kad demokratijos, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms zona būtų ir už ES sienų, mūsų kaimynystėje. Tam įgyvendinti reikalinga aiški strateginė politikos vizija, apimanti visą Rytų partnerystės regioną. Taip pat numatomi konkretūs žingsniai judėti šios vizijos įgyvendinimo link“, – sakė prezidentas.

Lietuvos vadovas, kaip teigiama Prezidento komunikacijos grupės pranešime, pakvietė Europos lyderius nebesitenkinti esamu status quo ir pradėti naują Rytų partnerystės politikos etapą. Politinė valia stiprinti bendradarbiavimą tarp ES ir Rytų partnerių, strateginis ES institucijų dėmesys ir abipusis įsipareigojimas yra pažangą lemiantys veiksniai.

„Dalis Rytų partnerystės regiono šalių jau susidūrė su konvencinėmis ir hibridinėmis Rusijos agresijos apraiškomis, tad saugumo dimensija turi būti šios politikos integralia ir esmine dalimi. ES reiškia ir reikš paramą Rytų partnerystės šalių nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – atkreipė dėmesį G. Nausėda.

Šalies vadovas, kreipdamasis į lyderius, priminė ES branduolinio saugumo politiką. Prezidentas kreipėsi į Baltarusijos premjerą, kviesdamas Baltarusiją bendradarbiauti su ES ir įgyvendinti streso testų reikalavimus ir rekomendacijas iki atominės elektrinės veiklos pradžios. Prezidentas priminė, kad Lietuva griežtai atsisako pirkti elektros energiją, pagamintą nesaugioje elektros jėgainėje.

G. Nausėda išreiškė visapusišką palaikymą ES Rytų partnerėms už jų pastangas įgyvendinti reformas, siekiant suartėjimo su ES. „Tikiu, kad Rytų partnerystės valstybių ekonominė integracija ir politinė asociacija su ES yra saugios, klestinčios ir vieningos Europos pamatas“, – sakė prezidentas.

2009 m. sukurta ES Rytų partnerystės programa vienija ES šalis nares ir šešias Rytų Europos valstybes: Moldovą, Armėniją, Sakartvelą, Baltarusiją, Azerbaidžaną ir Ukrainą.

Seminaras skirtas apmąstyti ES Rytų partnerystės ateičiai rengiantis birželio 18 d. vyksiančiam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui.

„Rytų partnerystės programai reikalingas naujas impulsas ir entuziazmas, demonstruojamas kaip strateginis Europos Sąjungos tikslas. Mūsų kryptis – bent taip, kaip aš ją suprantu, – Rytų partnerystės valstybių integracija ES. Tai neatsitiks rytoj ar ateinančiais metais, tačiau turime visi sutarti, kad šių valstybių kryptis yra ES. Geopolitiniai pokyčiai neįvyksta per naktį", – atidarymo kalboje sakė šalies vadovas ir pridūrė, kad jo pirmtakas prezidentas Valdas Adamkus aktyviai veikė kuriant Rytų partnerystės programą ir dabar ši politikos kryptis pasiekė pokyčiams palankų brandos lygmenį.

G. Nausėdos įsitikinimu, siekiant paskatinti Rytų partnerystės šalis ambicingai ir efektyviai vykdyti reformas, reikalingos naujos politinės ir teisinės priemonės. Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva, būdama vakarietiškų vertybių ambasadore regione, imasi iniciatyvos ir lyderystės atgaivinti Rytų partnerystės programos prioritetus ir aktyviai juos kelti aukščiausiu ES lygmeniu. Lietuvos vadovas jau ne kartą akcentavo, kad Rytų partnerystės politika yra vienas jo užsienio politikos prioritetų.

G. Nausėdos nuomone, šiuo metu Rytų partnerystės politikai reikalinga ambicinga ir ilgalaikė strategija, skirta glaudesniam Rytų Europos valstybių ir Bendrijos bendradarbiavimui, bei konkretus ES veiksmų planas artimiausiai ateičiai. Savo ruožtu Rytų partnerystės valstybės turi rodyti ryžtingą orientaciją vakarietiškų demokratinių vertybių link.

Eurointegracijos tikslą, kurį prezidentas pavadino fundamentaliu pokyčiu Rytų Europoje, šalies vadovo įsitikinimu, galima pasiekti tik intensyviomis pastangomis, veiklumu ir valia.

Seminare dalyvavę Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas ir Europos Parlamento narė Anna Fotyga – ideologiniai ES Rytų partnerystės politikos krikštatėviai - pasidalijo Rytų partnerystės idėjos formavimosi ir vystymosi geneze, aptarė Rytų partnerystės raidos pokyčius per pastarąjį dešimtmetį. Renginyje diskutuota apie Rytų partnerystės politikos ambicijas, ilgalaikę viziją, Rusijos įtaką Rytų partnerystės valstybių pasirinkimams.

Vaizdo seminare dalyvavo Švedijos užsienio reikalų ministras C. Bildtas, Europos Parlamento narė A. Fotyga, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius, Petras Auštrevičius.

L. Linkevičius palinkėjo sėkmės Vokietijai, šiuo sudėtingu laikotarpiu perimsiančiai pirmininkavimą ES Tarybai.