„Tai ne tik garbė, tačiau ir didelė atsakomybė, – A. Navalnas, kurio socialinių tinklų paskyras tvarko jo komanda, teigė tviteryje. – Esu labai dėkingas Europos Parlamentui už tokį aukštą mūsų darbo įvertinimą.“

Tai jis pareiškė atsakydamas į žurnalistų prašymą pakomentuoti Europos Parlamento sprendimą „už išskirtinę drąsą“ skirti A. Navalnui Sacharovo premiją.   

„Manome, kad tokiais sprendimais Europarlamentas tikriausiai smarkiai devalvuoja šių žodžių prasmę“, – sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas. 

„Mes, žinoma, gerbiame šią instituciją, bet niekas negali priversti mūsų gerbti tokius sprendimus“, – kalbėjo D. Peskovas.

Anot jo, Kremlius mano, kad „tokius sprendimus priima žmonės, kurie, tarkim, šiuo konkrečiu atveju ir konkrečiai dėl šio [bylos] figūranto, o tiksliau nuteistojo, atliekančio bausmę, paprasčiausiai neturi patikimos informacijos“.    

Trečiadienį Europos Parlamentas paskelbė, kad šių metų Sacharovo premijos už minties laisvę laureatu tapo A. Navalnas. 

„Aleksejus Navalnas narsiai mėgino grąžinti Rusijos žmonėms pasirinkimo laisvę. Jis daugelį metų kovojo už žmogaus teises ir laisves savo šalyje. Tai jam kainavo laisvę ir vos nepareikalavo gyvybės, – paskelbdama nugalėtoją sakė Europarlamento vicepirmininkė Heidi Hautala ir paragino nedelsiant paleisti A. Navalną iš kalėjimo.

Sacharovo premiją už minties laisvę Europos Parlamentas kasmet skiria žmonėms, reikšmingai prisidėjusiems prie kovos už žmogaus laisves.

45 metų A. Navalnas, balsingiausias Rusijos prezidento V. Putino kritikas, pernai per plauką liko gyvas po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.  Dėl savo apnuodijimo jis kaltina Kremlių.

Sausį sugrįžęs į Rusiją iš Vokietijos, kur buvo gydomas po apnuodijimo, A. Navalnas iškart buvo suimtas. Vasarį jis buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už tai, kad pažeidė senoje byloje dėl sukčiavimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas, kai po apnuodijimo buvo išskraidintas gydytis į Vokietiją.

Šiuo metu A. Navalnas atlieka bausmę kolonijoje netoli Pokrovo Vladimiro regione, už maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos.

Sprendimas skirti A. Navalnui prestižinę Sacharovo premiją, kurį palaikė didžiausios Europarlamento frakcijos, tikriausiai dar padidins įtampą Europos Sąjungos ir Rusijos santykiuose, smarkiai pašlijusiuose po 2014-aisiais Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos. 

A. Navalnas buvo nominuotas ir šių metų Nobelio taikos premijai, tačiau ją pelnė rusų žurnalistas Dmitrijus Muratovas, populiaraus nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius, ir žurnalistinius tyrimus atliekanti filipinietė Maria Ressa (Marija Resa).

„Twitter“ žinutėje EP centro dešiniųjų ELP frakcija paskelbė premijos laureatą ir paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „išlaisvinti Aleksejų Navalną. Europa ragina išlaisvinti jį ir visus kitus politinius kalinius“.

A. Navalnas, balsingiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas, buvo įkalintas šiemet, kai sugrįžo į Rusiją iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dėl šios atakos opozicionierius kaltina Kremlių, bet pastarasis tai neigia.

„Šiemet Sacharovo premija už minties laisvę skirta už pokyčius kovojančiai asmenybei. Aleksejus Navalnas drąsiai mėgino grąžinti Rusijos žmonėms pasirinkimo laisvę. Daug metų jis kovojo už pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms Rusijoje. Tai jam kainavo laisvę ir vos nenusinešė jo gyvybės, – paskelbdama nugalėtoją sakė EP pirmininko pavaduotoja Heidi Hautala. – Europos Parlamento vardu aš raginu nedelsiant ir besąlygiškai paleisti jį iš kalėjimo.“

EP pirmininkas Davidas Sassoli (Davidas Sasolis) pažymėjo, kad A. Navalnas „nuosekliai kovojo su Vladimiro Putino režimo korupcija. Socialinių tinklų bei politinių kampanijų dėka jis atskleidė piktnaudžiavimą ir sutelkė milijonų Rusijos žmonių paramą“.

„Už tai Aleksejus Navalnas buvo nunuodytas ir įkalintas. Skirdami šią premiją mes pripažįstame išskirtinę jo drąsą ir pakartojame reikalavimą nedelsiant paleisti Aleksejų Navalną iš kalėjimo“, – pridūrė jis.

A. Navalno organizacija pareiškė, kad sprendimas paskirti EP Sacharovo premiją Kremliaus kritikui, yra visų tiesos šalininkų pergalė.

„Sacharovo premija, žinoma, yra ir premija visiems jums. Visiems neabejingiems žmonėms, kurie net pačiais tamsiausiais laikais nebijo kalbėti tiesą“, – tviteryje parašė A. Navalno Kovos su korupcija fondas (FBK).

Sacharovo premiją už minties laisvę Europos Parlamentas kasmet skiria žmonėms, reikšmingai prisidėjusiems prie kovos už žmogaus laisves.

2021 metų A. Sacharovo premijos laureatas, kuriam taip pat atiteks 50 tūkst. eurų piniginė dalis, bus apdovanotas gruodžio 15 dieną per Europos Parlamento sesiją Strasbūre, Prancūzijoje.

Praėjusiais metais ši premija atiteko Baltarusijos demokratinei opozicijai, vadovaujamai į Lietuvą pasitraukusios Sviatlanos Cichanouskajos.

„Garbė šiandien Europos Parlamente būti šalia jūsų“, – per įteikimo ceremoniją, kuri Išimties tvarka buvo surengta Briuselyje, o ne Strasbūre, sakė D. Sassoli, kreipdamasis į premijos laureatus.

Jis kalbėjo apie baltarusių opozicijos drąsą ir ištvermę susidūrus su smurtu, jos siekį gyventi laisvoje demokratinėje valstybėje.

„Tai tiesa: Baltarusija nebejaučia baimės“, – sakė Europos Parlamento pirmininkas.

Prestižinę premiją baltarusių opozicijos atstovų vardu atsiėmė buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Sviatlana Cichanouskaja ir aktyvistė Veranika Capkala.

Įteikdamas premiją D. Sassoli pažymėjo: „Visas pasaulis žino, kas vyksta jūsų šalyje. Matome jūsų drąsą ir kančią. Matome moterų drąsą. Baltarusija rodo mums pavyzdį. Matome neapsakomo masto piktnaudžiavimus ir prievartą. Jūsų siekis ir ryžtas gyventi demokratinėje šalyje mus įkvepia. Mes jus remiame jūsų kovoje.“

Priimdama premiją S. Cichanouskaja sakė: „Kiekvienas baltarusis, dalyvaujantis taikiame proteste prieš smurtą ir neteisėtumą, yra didvyris. Kiekvienas iš jų yra drąsos, atjautos ir orumo pavyzdys... Baltarusiai nuo rugpjūčio 9-osios rinkimų protestuoja kiekvieną savaitę. Jie protestuoja dėl savo ir tų, kurie ten negali būti, ateities. Jie protestuoja už baltarusių, europiečių, jūsų ir mūsų laisvę bei orumą. Be laisvos Baltarusijos Europa nėra iki galo laisva. Prašome Europos ir viso pasaulio paremti Baltarusijos žmones.“

S. Cichanouskaja pažadėjo, kad protestų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą judėjimas nugalės nepaisydamas brutalių valdžios priemonių.

„Turime laimėti ir laimėsime“, – per ceremoniją sakė ji.

Andrejaus Sacharovo premijos laureatais paskelbti baltarusių Koordinacinės tarybos iniciatorės S. Cichanouskaja, rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič, aktyvistės Maryja Kalesnikava, Volha Kavalkova, V. Capkala, taip pat vaizdo tinklaraštininkas bei politinis kalinys Siarhejus Cichanouskis, žmogaus teisių centro „Viasna“ įkūrėjas Alesis Bialiackis, darbininkų judėjimo lyderis Siarhejus Dyleuskis, „Telegram“ kanalo NEXTA įkūrėjas Sciapanas Pucila, politinis kalinys Mikalajus Statkevičius.

Siekdamas numatyti tolesnę paramą šios šalies demokratinei opozicijai, gruodžio 18–21 dienomis Europos Parlamentas rengia nuotolinę faktų paieškos misiją dėl Baltarusijos.

Šių metų laureatą Parlamento politiniai lyderiai išrinko spalio 22 dieną. Premijos vertė – 50 tūkst. eurų.

Šiemet Sacharovo premijai dar buvo nominuoti Mosulo chaldėjų arkivyskupas Najeebas Moussa Michaeelis, padėjęs gelbėti krikščionis nuo „Islamo valstybės“ (IS) ir išsaugojęs tūkstančius Rytų krikščionių kultūros senovinių rankraščių bei dokumentų, ir aplinkosaugos aktyvistai iš Hondūro „Guapinol“.

Rusijos fiziko ir politinio disidento Andrejaus Sacharovo vardu pavadintą premiją už minties laisvę Europos Parlamentas nuo 1988 metų kasmet skiria asmenims ir organizacijoms, reikšmingai prisidėjusiems prie kovos už žmogaus laisves.

Pernai ji atiteko Kinijos uigūrų mokslininkui ir žmogaus teisių aktyvistui Ilhamui Tohti, kuris Kinijoje už „separatizmą“ nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

„Tai nėra man asmeniškai skirtas apdovanojimas, tai apdovanojimas Baltarusijos žmonėms“, – žurnalistams sakė Kopenhagoje viešinti baltarusė.

Kaip paskelbė EP pirmininkas Davidas Sassoli, Sacharovo premijos laureatais tapo Baltarusijos demokratinė opozicija, atstovaujama Koordinacinės tarybos.

„Man garbė pranešti, kad 2020 m. Sacharovo premijos laureatai yra Baltarusijos demokratinės opozicijos moterys ir vyrai. Savo pusėje jie turi tai, ko brutali jėga niekada negali nugalėti – tiesą. Nepasiduokite savo kovoje. Mes jūsų pusėje“, – tviteryje rašė D. Sassoli.

„Didžiuliai protestai Baltarusijos gatvėse išjudino pasaulį. Mus vis labiau nuvilia smurtinis (Baltarusijos prezidento Aliaksandro) Lukašenkos persekiojimas. Dabar laikas klausytis žmonių balso“, skelbdamas premijos laureatus, sakė D. Sassoli.

Premijos įteikimo ceremonija vyks gruodžio 16 d. Strasbūre.

Sovietų Sąjungos disidento Andrejaus Sacharovo vardu pavadintą premiją už minties laisvę kasmet skiria EP. Ji buvo įsteigta 1988-aisiais, siekiant pagerbti asmenis ir organizacijas, ginančius žmogaus teises ir žmogiškąsias vertybes, kovojantiems su priespauda ir neteisybe.

Tarp ankstesnių premijos laureatų yra pirmas demokratiškai išrinktas Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentas Nelsonas Mandela, buvęs Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Kofis Annanas, nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“, moterų teisių į mokslą ir išsilavinimą gynėja Malala Yousafzai ir daug kitų.

Uigūrų ekonomistą ir intelektualą Kinija dėl kaltinimų separatizmu 2014 metais įkalino iki gyvos galvos. Iškilmingoje ceremonijoje Europos Parlamente jam atstovavo duktė Jewhar Ilham (Dževchar Ilcham). Premiją įteikė EP pirmininkas Davidas Sassoli (Davidas Sasolis).

Pirmadienį EP nariai iš Užsienio reikalų ir Vystymosi komitetų bei Žmogaus teisių pakomitečio taip pat surengs diskusiją su J. Ilham.

Už Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione gyvenančios uigūrų musulmonų mažumos teises kovojusiam I. Tohti šiais metais taip pat buvo paskirta Vaclavo Havelo žmogaus teisių premija.

Šiemet Sacharovo premijai dar buvo nominuoti nužudyta Brazilijos politinė aktyvistė ir žmogaus teisių gynėja Marielle Franco (Marielė Franku), Amazonijos indėnų vadas Raoni Metuktire'as (Raonis Metuktiras), kovojantis prieš miškų naikinimą Amazonijoje, ir brazilų žmogaus teisių bei aplinkosaugos aktyvistė Claudelice Silva dos Santos (Klaudelisi Silva dos Santos).

Sąrašą užbaigė penkių studenčių grupė iš Kenijos „The Restorers“ (Stacy Owino (Steisi Ovino), Cynthia Otieno (Sintija Otjeno), Purity Achieng (Pjuriti Ašing), Mascrine Atieno (Maskrin Atjeno) ir Ivy Akinyi (Ivi Akinji)), sukūrusi mobiliąją aplikaciją „i-Cut“, padedančią moterims, nukentėjusioms nuo lytinių organų žalojimo, paplitusio Afrikoje.

1988 metais įsteigtą Sacharovo premiją už minties laisvę, pavadintą žymaus rusų disidento Andrejaus Sacharovo vardu, EP kasmet teikia išskirtinėms asmenybėms ar grupėms, „labiausiai prisidėjusioms prie kovos už žmogaus teises ar demokratiją“. Laureatui skiriama 50 tūkst. eurų.

Pernai Sacharovo premija buvo skirta Ukrainos režisieriui Olehui Sencovui.

Terorizmu kaltintas O. Sencovas buvo paleistas per apsikeitimą kaliniais rugsėjo mėnesį, po penkerių metų nelaisvės Rusijos kolonijoje už poliarinio rato.

Jis buvo vienas iš garsiausiai kalbėjusių Rusijos 2014 metais įvykdytos jo gimtojo Krymo aneksijos oponentų ir surengė 144 dienas trukusį bado streiką, kuriuo protestavo prieš dešimčių ukrainiečių kalinimą Rusijoje. Bado streiką jis nutraukė iškilus prievartinio maitinimo perspektyvai.

Prestižinę Europos Parlamento Sacharovo premiją O. Sencovas atsiėmė antradienį Strasbūre.

1988 metais įsteigtą Sacharovo premiją už minties laisvę, pavadintą žymaus rusų disidento Andrejaus Sacharovo vardu, EP kasmet teikia išskirtinėms asmenybėms ar grupėms, „labiausiai prisidėjusioms prie kovos už žmogaus teises ar demokratiją“.

Laureatui skiriama 50 tūkst. eurų.

Spąstai V. Zelenskiui?

Ukrainiečių kino kūrėjas, Europos Parlamento Sacharovo premijos laureatas Olehas Sencovas laikosi nuomonės, kad gruodžio 9 dieną Paryžiuje planuojamos keturšalės derybos vadinamuoju Normandijos formatu dėl padėties Donbase sureguliavimo bus spąstai Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, galintys priversti jį išsižadėti nacionalinių interesų.

Gruodžio 9-ąją Paryžiuje vyksiančiame viršūnių susitikime, per kurį bus surengtos pirmosios V. Zelenskio tiesioginės derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, taip pat dalyvaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas).

„Aš šiomis derybomis netikiu. Geriausiu atveju jos baigsis niekuo, o blogiausioje situacijoje Zelenskiui teks atsisakyti Ukrainos interesų, bet to ukrainiečiai jam neatleis“, – sakė O. Sencovas, antradienio rytą prieš Sacharovo premijos įteikimą Strasbūre susitikęs su kai kuriais europarlamentarais.

Pasak O. Sencovo, viršūnių susitikimas „Normandijos formatu“ bus „spąstai Zelenskiui, todėl, kad savo taikinga retorika [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas veda jį į situaciją, iš kurios jam nėra geros išeities“.

O. Sencovas taip pat mano, kad Europos lyderiai, „pavargę nuo šio konflikto, džiaugsis šiuo [Ukrainos ir Rusijos] susitaikymu“.

„Tačiau tai neįmanoma, kol Donbase ir okupuotame Kryme yra rusų karių“, – pabrėžė režisierius ir nurodė, kad net jeigu Donbase būtų surengti rinkimai, jie vyktų kontroliuojant rusams, o po jų Donbasas „oficialiai bus Ukraina, bet iš tikrųjų niekas nepasikeis“.

Už Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione gyvenančios uigūrų musulmonų mažumos teises kovojęs ir kalėti iki gyvos galvos „už separatizmą“ nuteistas I. Tohti rugsėjį Europos Tarybos buvo apdovanotas Vaclavo Havelo žmogaus teisių premija.

Buvusio ekonomikos profesoriaus Pekino universitete teismas 2014 metais išprovokavo užsienio vyriausybių ir žmogaus teisių organizacijų pasipiktinimą.

I. Tohti, kuriam penktadienį sueina 50, „daugiau kaip du dešimtmečius dirbo dėl uigūrų mažumos padėties ir tarpetninio dialogo bei supratimo Kinijoje“, nurodė Europos Taryba, nominavusi jį Vaclavo Havelo premijai.

Prieš savo areštą 2014 metų sausį I. Tohti įsteigė interneto svetainę „UighurOnline“, rašydavusią socialiniais klausimais uigūrų ir kinų kalbomis, ir jai vadovavo.

Jis išgarsėjo kaip nuosaikus balsas, atkreipiantis dėmesį į etninę įtampą regione.

Teisių gynimo grupės ir ekspertai sako, jog daugiau nei milijonas uigūrų ir kitų etninių mažumų, daugiausia musulmoniškų, atstovų yra laikomi internuotųjų stovyklose Sindziange.

Pareigūnai šiame Kinijos šiaurės vakarų regione taip pat sukūrė didelę stebėjimo sistemą, apimančią tokius metodus kaip veidus atpažįstančios kameros, sekimas internete ir apsilankymai namuose, nurodo žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“.

Po I. Tohti arešto jo interneto svetainė buvo uždaryta, nurodo Niujorke įsikūręs tarptautinis Komitetas žurnalistams ginti (CPJ).

Anksčiau I. Tohti buvo sulaikytas 2009 metais, kai per etninio smurto proveržį Sindziange parašė apie neramumų metu sulaikytus ir nužudytus uigūrus, nurodo tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“.

Kinija iš pradžių neigė internuotųjų stovyklų egzistavimą, bet dabar sako, kad tai yra „profesinės mokyklos“, būtinos kovai su terorizmu.

„Kraštutinis terorizmas“

Naujienų agentūros AFP pernai atliktas tyrimas, kurio metu buvo išanalizuota daugiau kaip 1,5 tūkst. vyriausybės dokumentų, parodė, kad šios stovyklos labiau primena kalėjimus, o ne mokyklas, ir kad joms, be kitos įrangos, tiekiami elektros šoko ginklai bei ašarinės dujos.

Kinija užsipuolė Europos Tarybą, jai rugpjūtį nominavus I. Tohti Vaclavo Havelo premijai, kuri taip pat buvo paskirta vienai teisių gynimo grupei iš Balkanų.

Kinijos užsienio reikalų ministerija I. Tohti pavadino „separatistu, remiančiu kraštutinį terorizmą“.

Jį JAV įstatymų leidėjai taip pat nominavo Nobelio taikos premijai, Kinijai sulaukiant vis didesnio dėmesio dėl elgesio su uigūrais.

Jungtinės Valstijos šį mėnesį paskelbė, kad įtraukia į „juoduosius“ sąrašus 28 Kinijos subjektus, susijusius su represine politika Sindziange, ir kad suvaržys vizų išdavimą kinų pareigūnams, dalyvavusiems sulaikant uigūrus, kazachus ar kitų regiono mažumų atstovus arba smurtaujant prieš juos.

1988 metais įsteigtą Sacharovo premiją už minties laisvę, pavadintą žymaus rusų disidento Andrejaus Sacharovo vardu, EP kasmet teikia išskirtinėms asmenybėms ar grupėms, „labiausiai prisidėjusioms prie kovos už žmogaus teises ar demokratiją“.

Laureatui skiriama 50 tūkst. eurų.

Pernai Sacharovo premija buvo skirta Ukrainos režisieriui Olegui Sencovui.

Už Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione gyvenančios uigūrų musulmonų mažumos teises kovojęs ir kalėti iki gyvos galvos nuteistas Ilhamas Tohti (Ilchamas Tochtis) prieš kelias savaites už savo veiklą buvo apdovanotas kitu prestižiniu Pekino pasipiktinimą išprovokavusiu prizu.

Praėjusį mėnesį Europos Taryba I. Tohti skyrė Vaclavo Havelo žmogaus teisių premiją už „suteiktą balsą visai uigūrų tautai“, nepaisant griežtos Kinijos valdžios kritikos. Anot Pekino, apdovanojimo jam skyrimas prilygsta „terorizmo rėmimui“.

Pasak teisių gynėjų grupių, uigūrai ir kitos daugiausia musulmoniškos tautinės mažumos susiduria su nuožmiu valdžios susidorojimu. Milijonai jų buvo ir yra laikomi internuotųjų stovyklose, kurias Kinijos valdžia dar neseniai neigė.

Kandidatų sąraše taip pat yra nužudyta Brazilijos politinė aktyvistė ir žmogaus teisių gynėja Marielle Franco (Marielė Franku), apdovanojimui pristatyta kartu su Amazonės indėnų vadu Raoni Metuktire'u (Raoniu Metuktiru), kovojančiu prieš miškų naikinimą Amazonijoje, ir žmogaus teisių bei aplinkosaugos aktyviste Claudelice Silva dos Santos (Klaudelisi Silva dos Santos).

Sąrašą baigia penkių studenčių grupė iš Kenijos „The Restorers“ (Stacy Owino (Steisi Ovino), Cynthia Otieno (Sintija Otjeno), Purity Achieng (Pjuriti Ašing), Mascrine Atieno (Maskrin Atjeno) ir Ivy Akinyi (Ivi Akinji)), sukūrusi mobiliąją aplikaciją „i-Cut“, padedančią moterims, nukentėjusioms nuo lytinių organų žalojimo, paplitusio Afrikoje.

1988 metais įsteigtą Sacharovo premiją už minties laisvę, pavadintą žymaus rusų disidento Andrejaus Sacharovo vardu, EP kasmet teikia išskirtinėms asmenybėms ar grupėms, „labiausiai prisidėjusioms prie kovos už žmogaus teises ar demokratiją“. Laureatui skiriama 50 tūkst. eurų. Pernai Sacharovo premija buvo skirta Ukrainos režisieriui Olegui Sencovui.