Pietų pertrauką jau galima planuoti Nemuno saloje, po sakurų žiedais. Einant į salą nuo S. Daukanto gatvės pėsčiųjų tilto, pasitinka japoniškų vyšnaičių parkelis. Jame įrengti suoliukai, kurie vilioja prisėsti po sakuromis ir pasimėgauti pavasariu.

Baltų ir rožinių atspalvių sakuros žiedai iš tiesų atrodo žavingai. Ne vienas praeivis traukia mobiliuosius telefonus ir darosi pavasariu dvelkiančius kadrus, jais dalijasi su artimaisiais ar socialiniuose tinkluose. Kiti tiesiog mėgaujasi, grožisi ir leidžia sau atpalaiduoti mintis žiedų apsuptyje.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Gražu ne tik dieną, bet ir vakare, nes medeliai apšviesti, tad ir tamsoje matyti sakurų žiedai. Tikrai laukiau, kol jos pražys, kiekvienais metais ateinu jomis pasigrožėti“, – tikino japoniškų vyšnaičių parkelyje įsitaisiusi kaunietė.

Šiame parkelyje – sakurų žiedų gausa, prasprogę jau kone visi medeliai. Tačiau ties Nemuno krantine augančios japoniškos vyšnios – jau gerokai vyresnės, čia dar tik pradeda skleistis žiedai. Matyt, ties upės vaga pasodintos vėlyvesnės sakuros, bet tikrai ilgai laukti nereikės ir šioje vietoje pradės snigti baltais žiedais.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Čidorigafučio parke, vienoje garsioje sakurų žydėjimo stebėjimo vietoje į šiaurės vakarus nuo Imperatoriškųjų rūmų, tūkstančiai žmonių fotografavosi arba tiesiog grožėjosi baltais ir rausvais žiedais apsipylusiomis medžių šakomis.

„Vyšnių žiedai yra labai simboliški ir suteikia viskam aplinkui džiaugsmo ir grožio“, – naujienų agentūrai AFP sakė 68-erių Michitaka Saito (Mičitaika Saitas).

„Jaučiuosi gerai pradėjęs ateinančius metus“, – sakė M. Saito, kasmet apsilankantis Čidorigafučio parke.

Tradiciškai sakurų žydėjimo sezonas Japonijoje prasideda kartu su naujais finansiniais metais ir simbolizuoja ne tik naują pradžią, bet ir gyvenimo trumpalaikiškumą.

76-erių Eiko Hirose (Eiko Hirosė) sakė, kad galimybė džiaugtis pražydusiomis sakuromis kartu su vyru Sadao „reiškia, kad aš esu sveika ir jam viskas gerai, ir mes visi gerai leidžiame laiką“.

„Mes laikome savaime suprantamu dalyku, kad kitais metais vėl galėsime jas pamatyti, bet kas žino? Kažkas gali nutikti“, – pridūrė ji.

Japonijos meteorologijos agentūra (JMA) ketvirtadienį paskelbė, kad populiariausios šalyje japoninių vyšnių veislės (Prunus yedoensis) medeliai pražydo keturiomis dienomis vėliau nei paprastai.

Nors agentūra šių metų vėlyvą žydėjimą sieja su šaltais orais, ji išreiškė nerimą, kad dėl klimato kaitos ilgainiui šie medžiai pražys vis anksčiau.

Pernai sakuros pradėjo žydėti kovo 14 dieną, o žiedai visiškai išsiskleidė kovo 22 dieną.

Oficialiai sakurų žydėjimas Tokijuje stebimas virš 70 metų ir per šį laikotarpį jis taip anksti prasidėjo tik 2021 ir 2020 metais, nurodė meteorologijos agentūra.

„Nuo 1953-iųjų vidutinė vyšnių žydėjimo pradžios data Japonijoje paankstėja maždaug 1,2 dienos per 10 metų“, – teigė JMA.

„Manoma, kad tam įtakos turi ilgalaikis temperatūros kilimas“, taip pat kitos priežastys, pavyzdžiui, vadinamasis karščio salos efektas, teigia agentūra.

Panaikinus pandemijos laikų apribojimus, turizmas Japonijoje vėl klesti, todėl ketvirtadienį pražydusiomis sakuromis galėjo grožėtis atvykėliai iš viso pasaulio.

35-erių Kamilla Kielbowska (Kamila Kelbovska) iš Niujorko nusprendė trečią kartą apsilankyti Japonijoje būtent dėl sakurų.

„Atvykome čia, manau, kovo 23 dieną. Pajuokavau [...], kad turime važiuoti į šį parką tiesiai iš oro uosto, negaliu praleisti sakurų žydėjimo“, – sakė ji.

Tačiau „buvo labai šalta, ir jokie medžiai nežydėjo. Man buvo šiek tiek liūdna, bet tikėjausi, kad prieš išvykdama dar pamatysiu juos žydinčius“, pridūrė K. Kielbowska.

„Tai tikrai pateisino lūkesčius“, – sakė ji, pavadinusi reginį nuostabiu ir labai stebuklingu.

Kansajo universiteto profesorius emeritas Katsuhiro Miyamoto (Kacuhiras Mijamotas) apskaičiavo, kad vyšnių žydėjimo sezono ekonominis poveikis Japonijoje, pradedant kelionėmis ir baigiant vakarėliais po žydinčiais medžiais, šiemet sieks 1,1 trln. jenų (6,72 mlrd. eurų), palyginti su 616 mlrd. jenų (3,74 mlrd. eurų) 2023 metais.

„Hiracuka yra Lietuvai ir Kaunui draugiškas miestas“, – akcentavo miesto meras Katsuhiro Ochiai, pasveikinęs Japonijai neabejingus paskaitos dalyvius. Meras džiaugėsi stiprėjančiu Hiracukos ir Kauno ryšiu, abipusiu jo puoselėjimu. Ši draugystė užsimezgė prieš septynerius metus, kai Hiracukos Kanagavos prefektūroje Lietuvos olimpiečiai dalyvavo parengiamosiose stovyklose, kuriose ruošėsi svarbiems 2020 m. olimpinių žaidynių startams. Draugystė peraugo į kultūrinius ir švietimo mainus, svarbius abiem šalims. Buvo surengta Hiracukos ir Kauno mokyklų moksleivių Ukrainos palaikymo akcija – origamio kūrybinės dirbtuvės, kurių metu sukurta meninė instaliacija iš daugiau nei 3 tūkst. mėlynų ir geltonų origamio gervių „Laisvės sparnai“, eksponuota Kauno „Akropolyje“.

Hiracukos savivaldybės nuotr.

Hiracukoje jau du kartus organizuotas renginių ciklas „Lietuvos savaitė“. Buvo galima aplankyti Kauno miesto fotografijų parodą, dalyvauti lietuviškų šiaudinių sodų dirbtuvėse, išgirsti lietuviškų pasakų. 2023 m. rudenį planuojama pasirašyti Hiracukos ir Kauno  bendradarbiavimo sutartį Kaune, plečiant miestų mainų sritis.

Pažinti Hiracuką skatina ne tik stiprėjanti miestų draugystė. Chiune’ė Sugihara – Japonijos diplomatas, 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, nesilaikydamas Japonijos užsienio reikalų ministerijos formalių reikalavimų, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydams išdavęs apie 6 tūkst. Japonijos tranzitinių vizų, – ir Japonijai, ir Lietuvai svarbi asmenybė, Pasaulio tautų teisuolis. Japonijoje, Jaotsu miestelio, kuriame yra įrengtas Ch. Sugiharos muziejus, mokyklose besimokantys mokiniai yra supažindinami su garsiojo tėvynainio darbu ir Lietuva, mokosi paprastų lietuviškų žodžių. Nors Japonija ir Lietuva yra toli viena nuo kitos, tokios asmenybės, kaip Ch. Sugihara, įkvepia stiprinti šalių ir jų miestų draugystes.

Rudenį yra planuojamas giminingų miestų – Hiracukos ir Kauno –  bendradarbiavimo sutarties pasirašymas Kaune, plečiant miestų mainų sritis.

 

Hiracukos savivaldybės nuotr.

Kaip pasakojo S. Džiugytė, Hiracukos istorija prasidėjo 1889 m., kai buvo įkurtas Hiracukos miestelis, o 1932 m. jam buvo suteiktas miesto statusas. Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta apie pusė miesto, bet jis buvo greitai atstatytas. Mieste vyrauja ne tik tradicinė japoniška, bet ir vakarietiška architektūra. Jam suteiktos ypatingos autonomijos teisės nuo prefektūros valdymo. Nors miesto plotas yra perpus mažesnis nei Kauno, gyventojų skaičius panašus. Jie draugiški, atviri kitoms kultūroms, todėl Hiracuka yra mėgstama užsieniečių ir ne tik jų. Tai miestas prie jūros, todėl populiarus tarp turistų, vandens sporto entuziastų, jaunų šeimų.

Miestas žymus dėl jame vykstančio festivalio „Tanabata“, kasmet sulaukiančio apie 1,5 mln. lankytojų. Jis yra išpuošiamas ryškiomis dekoracijomis, kurias kuria patys gyventojai, varžydamiesi tarpusavyje, kurio dekoracija bus gražesnė, puošnesnė. Festivalis trunka tris dienas, jo metu šokamas tradicinis šokis „Tanabata“. Iš miesto centro matyti Fudzijamos ugnikalnis, kurį kasmet aplanko apie 200 tūkst. smalsuolių. Kita miesto įžymybė – Syonandaira kalva, nuo kurios matyti jūra ir aplinkinės vietovės. S. Džiugytė akcentavo, kad ant jos užkopus, esant geram orui, galima išvysti net Tokijo dangoraižius.

Hiracukos savivaldybės nuotr.

Hiracuka žymus ir savo jūros gėrybėmis. Iš kai kurių net gaminami itin gurmaniškam skoniui skirti ledai. Mieste vyksta ir populiarus sakurų žydėjimo festivalis „Hanami“.  Hiracuka turi ir savo futbolo komandą – „Shonan Bellmare“, priklausančią nacionalinei lygai. Japonijos sirgaliai labai palaiko savo komandą, bet palaikymą išreiškia kitaip, nei įprasta europiečiams.

Japonija ir Lietuva vykdo kultūros, mokslo, studijų mainus, šalių bendradarbiavimas aktyvėja mokslo ir tyrimų, inovacijų srityse. Praėjusiais metais pažymėtas Japonijos ir Lietuvos dvišalių santykių 100 metų jubiliejus dar labiau skatina šių šalių ir jų miestų solidarumą.

Už 1,3 mln. eurų įkurtame Sakurų parke, kuris įrengtas buvusioje nenaudojamoje apleistoje teritorijoje tarp Žvejų rūmų ir Naujosios apaštalų bažnyčios, jau pražydo pirmieji japoniški medeliai – sakuros. Jų ten yra daugiau nei pusė šimto.

Per artimiausias dienas jų prasiskleis ir dar daugiau, nes sinoptikai žada šiltą orą.

Tačiau kol kas miestiečiai sakurų žiedais grožėtis gali tik už statybinės tvoros, juosiančios visą beveik įrengto parko teritoriją.

„Kalbėjau su rangovu, jis patikino, kad dėlios darbus ir artimiausiu metu informuos, kada planuotume atverti parką žmonėms. Aišku, mes norėtume kuo greičiau. Liko tik užpildyti tarpus tarp akmenų. Prašiau, kad peržiūrėtų, kokius darbus galima pabaigti nedelsiant, kad kuo greičiau galėtume parką atverti. Mes taip ir kalbėjome, kad balandžio gale ar gegužės pradžioje žmonės jau galėtų parke lankytis“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė, pridūrusi, kad sutartis su rangovais yra numatyta iki rugpjūčio.

Naujasis Sakurų parkas suformuotas japoniško sodo motyvais, tam panaudoti japoniškam sodui būdingi elementai: akmenys, vanduo, visžaliai augalai.

Pagrindinis parko akcentas – tvenkinys su sala, kurioje pasodinta japoniška pušis, įrengtas akmeninis žibintas.

Parko akcentas – įėjimo vartai, pagaminti iš vientisos akmenmedžio (iroko) medienos.

Parke pasodintos 57 sakuros, 40 kalninių ir juodųjų pušų, kiti dekoratyvūs medžiai ir krūmai.

Siekiant natūralumo, takai suplanuoti netaisyklingos formos, iš atidengto betono, kiti takai – iš šviesiai pilkos spalvos skaldytų akmens plokščių.

Įrengtos trys vaikų žaidimų aikštelės, poilsio zonose pastatyti 35 mediniai lauko suolai ir penki stalai su suolais iš tropinės medienos.

Parko pakraštyje įrengtas stacionarus tualetas, užpiltas žemėmis iš trijų pusių, taip suformuojant kalvelę, kurios apdailai panaudota tropinė akmenmedžio mediena.

Šalia įėjimo į parką pastatyti dvipusiai dviračių stovai, nes parke eismas dviračiais ir paspirtukais nenumatomas.

Prie pat vandens gerokai anksčiau pasodinta sakurų eilė, o netoli pėsčiųjų tilto, vedančio nuo S. Daukanto gatvės, auga visas parkelis. Abejose vietose jau skleidžiasi grožis, kasmet viliojantis praeivius pasidaryti asmenukę.

Balti žiedai, papuošti rožiniais akcentais – būtent tai, kas taip traukia akį. Pašvietus saulutei sakurų papėdėje kauniečiai tikrai mėgaujasi akimirka. Tenka pastebėti, kad japoninės vyšnaitės, nors dar ne visos prasiskleidė, tačiau jau vėl tampa nuotraukų fonu. Kelios dienos ir Nemuno sala visai pabaltuos nuo žiedų gausos.

Kviečiame nepraleisti progos ir pasimėgauti gražiu Kauno kampeliu, pamatyti, kaip sakuros apsipils žiedais ir džiaugtis gyvenimu, kad galime visa tai pajausti, atsikvėpti, atsipalaiduoti ir kartu su gamtos ritmu žengti pavasario takais.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė, kuravusi šį projektą, patvirtino, kad parko įrengimo darbai faktiškai pabaigti.

"Yra įrengti pėsčiųjų takai, sutvarkytas tvenkinys ir sala jame, pastatyta vaikų žaidimų aikštelė, tualetas, pasodintos sakuros, kitų želdiniai. Suformuotas įėjimas į parką, sudėti mažosios architektūros elementai, liko tik pasėti žolę ir pastatyti stendą", – teigė I. Kubilienė.

Šioje teritorijoje gruntas buvo nestabilus, todėl kuriam laikui teko stabdyti darbus, tikslinti projektą, stiprinti gruntą, įrengti papildomą drenažą.

Pagal projektą penkialapio sakuros žiedo formos tvenkinio viduryje buvo įrengta nedidelė, augalais apsodinta sala su japoniška pušimi ir tradiciniam japoniškam sodui būdingu akmeniniu žibintu.

Palaukime žydėjimo.

Šalia tvenkinio atsirado poilsio aikštelė su suolų ir lauko akmenų kompozicija, taip pat čia įrengtas stacionarus tualetas.

Pasodinus apie 50 dviejų rūšių sakurų, kalninių juodųjų pušų, azalijų, rododendrų ir kitų augalų, vietoj buvusio pelkyno, kuriame ne taip seniai perėjo vandens paukščiai, atsirado nauja patraukli poilsio erdvė klaipėdiečiams.

Tiesa, ji kol kas dar oficialiai neatverta, nes aplinkui tebestūkso statybinės tvoros.

Sakurų parko projektas kainavo daugiau nei milijoną eurų.

"Dar anksti vertinti, bet prisiminus, kad anksčiau čia buvo tik laukinė pieva, manau, jog permainos ypač šalia gyvenantiems žmonėms turėtų patikti. Tai nedidelis jaukus parkas poilsiui, kiek kitoks nei likę Klaipėdos parkai. Žinoma, reikia palaukti, kol pražys sakuros, tada pamatysime tikrąjį vaizdą, nes dabar tų medelių net nematyti. Palaukime žydėjimo", – kalbėjo I. Kubilienė.

Suvienijo bendras tikslas

Kadencijos pradžioje Lietuvos Rotary apygardos valdytojos Jurgitos Turulienės lūpose nuskambėjusiam pažadui per metus pasodinti tiek medžių, kiek veiklių žmonių vienija daugiau nei pusšimtis Rotary klubų visoje Lietuvoje, artimiausiu metu lemta išsipildyti.

Veiklių, geros reputacijos verslininkų, įvairių sričių specialistų ir miesto valdžios atstovų iniciatyva ketvirtadienio popietę Nemuno saloje, netoli „Žalgirio“ arenos, olimpinio baseino, kylančio mokslo centro ir aukščiausio lygio koncertų salės, šaknis įleido penkiolika sakurų, kurios papildė gausų čia jau augančių 90-ies šios rūšies medelių sodą. Parko idėja kilo Kauno Intencijos Rotary klubo prezidentei Živilei Ramoškienei. Darbais prie žaliosios idėjos, kuri netruko virsti kūnu, prisidėjo Kauno Rotary, Kauno Tauro Rotary ir Kauno Sumus Rotary klubų nariai, miestui linkėję augti ir skleistis, o sakurų medeliams sėkmingai prigyti naujoje vietoje.

Sumanytoja: idėja Nemuno saloje pasodinti Rotary sakurų parką kilo Ž.Ramoškienei.

Veikti kartu

Rotary simbolis – besisukantis dantratis, reiškiantis nuolatinį judėjimą ir pokyčius. Ne veltui pasaulinė labdaros organizacija yra viena labiausiai besikeičiančių. Kasmet čia renkamas naujas valdytojas, prezidentas, komitetų vadovai ir kiti atsakingi pareigūnai.

„Visi žinome, kad daugiau besisukančių dantračių, veikdami išvien, gali nuveikti daugiau nei po vieną. Taip gimė siekis didinti bendrystės jauseną tarp klubo narių, tarp Rotary bendruomenės, tarp kitų bendruomenių ir organizacijų, – susirinkusius bendraminčius sveikino Kauno Intencijos Rotary klubo prezidentė Ž.Ramoškienė. – Šiandien mes esame kylančio Rotary sakurų parkelio, prie kurio visi kartu prisidėjome, liudininkai. Noriu padėkoti Kauno miesto merui už iniciatyvą ir palaikymą, administracijos darbuotojams už bendrą pagalbą, nes kelias buvo netrumpas besijungiantiems brolių ir sesių klubams, taip pat valdytojai, kuri rado laiko atvykti į bendrystės projektą.

Ačiū visiems už bendrą kelionę, nes reikėjo nemažai pastangų ir palaikymo, kad projektas būtų realizuotas. Todėl visiems mums linkiu žydėti kartu, kaip žydi sakuros, ir toliau daryti gerus darbus.“

Tegul tai tampa vieta, kurioje bus gera visiems drauge susitikti!

Nauja traukos vieta

Už dovaną miestui, atspindinčią bendrystės ir vieno tikslo idėją, kuri kiekvieną pavasarį sužydės gražiausiais sakurų žiedais, Rotary klubų nariams dėkojo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Miesto vadovas džiaugėsi ne tik žalesne Nemuno sala, bet ir visu miestu, kuriame nuo 2015-ųjų pasodinta 7 tūkst. naujų medžių.

Sodinukus, plačiai pasklidusius po visą Lietuvą, skaičiavo ir šiųmetė Lietuvos Rotary apygardos valdytoja J.Turulienė.

„Nuo liepos pasodinome 1 223 medžius. Dabar jų bus 1 238. Nedaug beliko ir iki 2 tūkst. Ačiū, kad artinate mus prie bendro tikslo, ačiū, kad puošiate miestą, ačiū už miesto ir mero palaikymą“, – Lietuvos Rotary apygardos valdytoja vylėsi, kad sakurų parkas taps tęstiniu projektu ir nauju traukos centru, todėl Rotary klubų nariai čia buriuosis ne tik prieš „Žalgirio“ varžybas, bet ir per bendras organizacijos šventes. – Tegul tai tampa vieta, kurioje bus gera visiems drauge susitikti!“

Nemuno saloje yra net dvi vietos, kuriose pasodintos japoniškos vyšnaitės. Ties upės krantine auga seniau pasodinti medžiai, o netoli pėsčiųjų tilto, vedančio nuo S.Daukanto gatvės, pasodintas visas sakurų parkelis. Atrodytų, medeliai tie patys, tačiau ruduo juos margina visiškai skirtingai.

Štai krantinėje esančių sakurų lapai pamarginti įvairiomis spalvomis, dalis lapelių jau pabirę ant žemės ir taip patiesę margaspalvį kilimą. Šioje vietoje norintys gražaus rudeniško paveikslo gali ne tik akis paganyti į spalvų įvairovę, bet ir pasidaryti gražių nuotraukų, kur matytųsi Nemuno tėkmė ar kitoje upės pusėje pasitinkantis miesto akcentai.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Netoli tilto augančiame sakurų parke medžius ruduo pabučiavo visai kitaip. Čia praeivius lepina daugiau raudona spalva. Šioje sakurų oazėje taip pat galima pasidaryti gražių asmenukių, nes vienoje vietoje yra dešimtys medelių, sukuriantys jaukų rudens kampelį.

Ruduo jau palietė ir lietuviškus medžius, kurie pasipuošė raudonais, geltonais lapais, todėl dabar pats laikas nesėdėti namuose, o eiti į gamtą ir mėgautis spalvomis. Juk jei papūs stipresnis vėjas, rudenišką grožį jis kaip mat nuo medžių nudraskys ir liks tik nuogos šakos. Tad plačiai atverkite akis ir širdis bei nepražiopsokite rudens grožio!

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Enciutė, kuruojanti šį projektą, patvirtino, kad iki kitų metų pradžios rangovai žadėjo parką pabaigti.

"Yra šiokių tokių nesklandumų su projektuotojais, bet išsiaiškinsime. Požeminiai darbai beveik baigti, dabar parkas pamažu įgyja kontūrus. Netrukus pamatysime galutinį vaizdą", – įsitikinusi M.Enciutė.

Beveik neabejojama, kad daugiau nei milijoną eurų kainuosiantis projektas turėtų būti baigtas šiemet, veikiausiai šį rudenį bus sodinamos ir sakuros, tad jų žiedais galėtume grožėtis jau kitą pavasarį.

Yra šiokių tokių nesklandumų su projektuotojais, bet išsiaiškinsime.

Šioje teritorijoje gruntas buvo nestabilus, todėl pernai pavasarį kuriam laikui teko stabdyti darbus, tikslinti projektą, stiprinti gruntą, įrengti papildomą drenažą.

Šie darbai neabejotinai turėjo įtakos ir vandens, kurio šiuo metu faktiškai nebeliko, lygiui tvenkinyje. Pagal projektą tvenkinio viduryje yra suplanuota nedidelė, augalais apsodinta sala.

Tačiau savivaldybės atstovai tikino, kad tvenkinys tikrai bus – penkialapio sakuros žiedo formos.

Jo centre turėtų būti įrengta salelė su japoniška pušimi ir tradiciniam japoniškam sodui būdingu akmeniniu žibintu.

Pagal projektą, šalia tvenkinio turėtų atsirasti poilsio aikštelė su suolų ir lauko akmenų kompozicija, taip pat čia bus įrengtas požeminis tualetas.

Pietinėje miesto dalyje naujame parke, pasodinus apie 50 dviejų rūšių sakurų, taip pat kalninių juodųjų pušų, azalijų, rododendrų ir kitų augalų, vietoj buvusio pelkyno, kuriame ne taip seniai perėjo vandens paukščiai, atsiras nauja patraukli poilsio erdvė klaipėdiečiams.

Iniciatyvą Vilniuje organizavusios Suomijos-Lietuvos prekybos rūmų vykdančiosios direktorės Rubinos Haapamaki teigimu, tokie simboliniai renginiai šiandien yra išties svarbūs.

„Tvarios iniciatyvos bei inovacijos, ateinančios iš verslo ar kitų organizacijų, visuomet sulaukia mūsų palaikymo. Inovacijos ir tvarumas turbūt yra esminės XXI a. kryptys, kuriomis žvelgia ir žengia visas pasaulis, tuo tarpu Rusijos karas Ukrainoje tapo labai brangia paskata pasauliui suvokti taikos reikšmę ir ją saugoti“, – sako R. Haapamaki. 

Sakuras sodino Suomijos-Lietuvos prekybos rūmų narės advokatų kontoros „Magnusson“ bei „Sorainen“ ir teisinių paslaugų bendrovė „Fondia Lietuva“, renginyje dalyvavo Suomijos ambasadorė Arja Inkeri Makkonen bei Japonijos ambasadorius Ozaki Tetsu.

„Žodžiai „laisvė“ ir „taika“ tapo itin aktualūs karo Ukrainoje fone. Šiandien į juos nebežiūrime kaip į banalius, jie tapo kone apčiuopiami, materializavosi kiekvieno mūsų mintyse ir veiksmuose. Susitelkdami ir būdami vieningi mes ne tik išreiškiame savo poziciją už taiką, parodome agresoriams, kad mums ne vis vien, bet ir atkreipiame dėmesį į šiandien labai svarbius tvarumo bei aplinkosaugos klausimus, kurie svarbūs rūpinantis visos planetos ateitimi“, – sako prie iniciatyvos prisijungusios advokatų kontoros „Magnusson“ vadovaujanti partnerė Ligita Ramanauskaitė.

Ši tarptautinė iniciatyva atkreipia dėmesį į tokias fundamentalias vertybes kaip demokratija ir laisvė, kurias Ukraina ir jos žmonės šiandien gina.

„Ši tarptautinė iniciatyva atkreipia dėmesį į tokias fundamentalias vertybes kaip demokratija ir laisvė, kurias Ukraina ir jos žmonės šiandien gina. Tikime, kad dabar yra kaip niekada svarbu įvairiomis formomis kalbėti apie šias vertybes bei išlaikyti visuomenės dėmesio centre būtinybę remti tuos, kurie siekia jas apsaugoti“, – komentuoja teisės firmos „Sorainen“ administracijos vadovė Leda Iržikevičienė.

Pasak „Fondia Lietuva“ direktorės Jurgitos Vaičiulionienės, laisvė visada žengia kartu su atsakomybe, todėl tiek įmonėms, tiek pavieniams žmonėms būtina būti atsakingais ir vadovautis vertybėmis.

„Medžių sodinimo veiksmas būtent šiuo metu simboliškai atskleidžia mūsų vieningumą, taikos siekį ir ilgalaikį bei tvarų požiūrį į pamatines žmogaus vertybes bei teises. Tai galimybė realiu pavyzdžiu parodyti, kas svarbu mums bei aplinkiniams“, – kalba ji.

Medžių sodinimo už taiką akcija pirmą kartą buvo surengta 2004 m., mokytojo iš Suomijos Mika Vanhaneno iniciatyva. Tuomet ji buvo orientuota į mokyklų bendruomenes, nuo to laiko daugiau kaip 150 šalių mokyklos yra sodinusios medžius už taiką.

Šiandien prie kasmet organizacijų „Treebuddy Earth Education“, „Environment Online“ ir „Act Now India“ rengiamos iniciatyvos aktyviai jungiasi įvairios bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės, verslo įstaigos, pavieniai gyventojai. Iš viso per iniciatyvos gyvavimą buvo pasodinta virš 30 mln. medžių.

Tarptautinė medžių taikai sodinimo iniciatyva šiemet vyksta daugiau nei 50 pasaulio šalių, ji prasidėjo balandžio 22 d., Žemės dieną, ir bus baigiama Pasaulinę aplinkos dieną, birželio 5-ąją.