Didieji šalčiai galų gale pasitraukė, bet problemos vairuotojams, kurias patyrė dėl šalčių su automobiliais, nesibaigia. Yra ne vienas automobilis, kurio net nepavyksta atidaryti, nes tiesiog yra užšalę ir neveikia. Serviso darbuotojai tiesiog laukia, kol atšils ir galės pradėti dirbti.

UAB „Ausegra“ direktorius Arvydas Gailiušas papasakojo su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria vairuotojai per šalčius.

– Kokios pagrindinės problemos, kai jau spustelėjo arktinis šaltis, iškilo mūsų vairuotojams? 

– Dirbame 26 metus, bet kiekvienu šaltuoju metu praktiškai problemos yra tos pačios. Visų pirma nusėdę akumuliatoriai, užšąla langų apiplovimo skysčiai. Retesnis, bet pasitaikantis atvejis – užšąla dyzelinas, ir labai dažna problema – užšalę stabdžiai. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kurias problemas vairuotojai gali išspręsti patys? Užšalę stabdžiai – ar galima pačiam bandyti mašiną pajudinti, išjudinti ar galim kažką sulaužyti ir dar didesnių problemų prisidaryti? 

– Jeigu jau automobilis nepajudėjo ir juntamai jis yra pristabdomas, ratas nesisuka, tai žinoma, kad nereikia važiuoti, nes problemų bus. Bus padanga sutrinta arba nuleis padangą, bus tik dar daugiau bėdų. Jeigu nejuda nei į priekį nei atgal, tai jau geriau nerizikuoti, išsikviesti techninę pagalbą, kad saugiai transportuotų į autoservisą. Jeigu automobilis neužsiveda, nes nusėdo akumuliatoriaus baterija, tai galima paprašyti, kad kas nors padėtų. Jeigu maitinimo sistema tvarkinga, tai automobilį vairuotojas užsives. Pastebima, kad dažna problema yra užšalę langų skysčiai. Tai pas kažką buvo dar vasarinis langų skystis, užpylė ant viršaus žieminį ir niekas nepadės tol, kol neatšildysim, neišpilsim ir neužpilsim tinkamo žieminio. Situacija savaime neišsispręs. 

– Ko gero su dyzeliu tas pats, kai jis jau per klampus tampa, reikia irgi laukti, kol atšils ar turi būti išpumpuojamas? 

– Dabar tai yra viena iš retesnių problemų. Kolonėlėse dyzelis atitinka Lietuvos standartus, tai užšalusio kuro yra labai retai. Nebent stovėjo mašina, dar užpiltu iki sušalimo, ir liko bake, tai natūralu, kad bus prigriebtas ir sutirštės, bet čia labai reti atvejai. Ir pakaitinimo žvakės dyzeliniam dažniausiai būna, kol karšta – vedėsi, o kai tik atšalo, taigi ir išlindo bėdelė.  

– Ar liaudiškai vadinami „krokodilai“ yra saugus būdas užvesti kitą automobilį? Modernūs automobiliai daug elektronikos turi. Kuo rizikuojame ir ar tai yra saugu?  

Dažniausiai tokios nesėkmės ištinka automobilius, kurie yra senesni, daugiau kaip dešimties metų senumo, dyzeliniai.

– Taip, tai nėra visada saugu ir reikia atsiminti, kad akumuliatoriaus baterija, kuri iškrauta, turi žemą įtampą. O tas automobilis, kuris sveikas ir gyvas, turi aukštesnę ir tas įtampos šuolis labai dažnai atsiliepia neigiamai elektroniniams įrenginiams, mazgams, ypač generatoriams. Saugiausias būdas – prigungti gnybtus, apšildyti akumuliatorių, tiesiog palaukti, išjungti savo automobilio variklį ir tegul tas kitas automobilis bando užsivesti. Kai yra donoro variklis išjungtas, sugadinti praktiškai neįmanoma. 

– Kalbant apie jau tokį truputėlį pavargusį akumuliatorių, ar yra kažkokių būdų akumuliatorių paruošti per naktį? Ar reikia jį išimti? Ar galima kitu būdu prišildyti? Kokie čia būtų patarimai?  

– Ne, prišildyti jo neprišildysi. Vienintelis būdas – tai išsiimti, jeigu tai dar įmanoma šiais laikais, nes, tarkim, kai kuriuose automobiliuose, kad akumuliatoriaus bateriją galėtum išimti, reikės gerokai pavargti, o jeigu šalta, tai tikrai nėra smagus dalykas. Jeigu akumuliatorius bus šiltoje patalpoje, tai natūralu, kad tokį silpnesnį išsaugos. Akumuliatorius turi atitikti startinę galią, jis turi būti tinkamas eksploatacijai, tada jis nebijos šalčio kritimo ir ilgesnio ar trumpesnio pasukimo.  

– Dažnai šaltais rytais tenka girdėti besikuriančius ir bandančius starterį kažkaip išjudinti. Kiek tų bandymų gali būti, nes su kiekvienu greičiausiai užsikurti jau yra vis mažesnė galimybė. Kaip reikėtų elgtis protingai?  

– Visų pirma, tai reikia suprasti, kad ilgai sukant starterį gaunasi kaip trumpas jungimas. Jeigu 10 sekundžių pasuksi, padarysi pertraukėlę, antrą kartą 10 sekundžių pasuksi ir trečią kartą, galbūt ir nieko. Bet jeigu bus tiesiog įjungtas ir kokių 30 sekundžių, kaip kartais pasitaiko, tai natūralu, kad sudegs tas starteris, ir automobilis turės dar daugiau problemų. Neužsives ne tik dėl to, kad akumuliatorius ar kokia sistema nedirba, bet dar ir sudegė starteris.  

„Gjensidige“ žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė papasakojo, kaip išaugo prašančių pagalbos kelyje skaičius ir su kokiomis problemomis susidūrė vairuotojai.

– Ar padaugėjo besikreipiančių ir prašančių pagalbos kelyje per šiuos šalčius? 

– Iš tiesų, jau savaitgalį vairuotojų, kuriems prireikė pagalbos kelyje, skaičius pradėjo augti ir buvo didesnis daugiau nei 4 kartus, palyginus su įprastomis darbo dienomis. Pirmadienį buvo sumuštas savotiškas rekordas, kadangi tokių kreipinių skaičius išaugo 8 kartus. 

– Ar turite pakankamai resursų, kad aptarnautumėte visus laukiančius jūsų pagalbos?

– Pagalbos sulaukė visi, kurie jos kreipėsi, tačiau natūralu, kad palaukti teko ilgiau nei įprastai ir prioritetas buvo teikiamas tiems žmonėms, kuriems pagalbos prireikė kelyje užmiestyje. Tuo tarpu tie, kurie patyrė nesėkmę mėgindami užvest automobilį prie namų arba prie darbo, jiems teko palūkuriuoti 2–3 valandas. 

– Kokios buvo pagrindinės priežastys? Ar išsikrovęs, nebeveikiantis akumuliatorius ar kažkokie kiti gedimai? 

– Daugiausia sunkumų sukėlė išsikrovę akumuliatoriai. Dažniausiai tokios nesėkmės ištinka automobilius, kurie yra senesni, daugiau kaip dešimties metų senumo, dyzeliniai. Tačiau pasitaiko ir naujesniems automobiliams, kurie važinėja nedideliais atstumais. Prieš šalčius vertėtų apie tai pagalvoti ir akumuliatorių įkrauti arba net įsigyti naują. Buvo ir kitokių nedidelių problemų, vairuotojai kreipėsi dėl transportavimo paslaugų, įvykus techniniam gedimui, bet tai jau tiesiogiai su šalčiais nesusiję gedimai. 

Naujojo Hampšyro valstijoje esančio Vašingtono kalno viršūnėje vėjo žvarbumo temperatūra naktį pasiekė minus 78 laipsnius Celsijaus, pranešė Nacionalinė meteorologijos tarnyba (NWS).

Ankstesnis žemiausios ten užfiksuotos temperatūros rekordas buvo minus 74 laipsnių Celsijaus, pranešė „The Weather Channel“.

Beveik 1 920 metrų aukščio Vašingtono kalnas yra aukščiausia viršukalnė šiaurės rytų Amerikoje ir garsėja vienais atšiauriausių orų pasaulyje.

Kartu su minus 43 laipsnių Celsijaus temperatūra ir vėjo gūsiais, kurių greitis viršijo 177 km per val., registruota istorinė žemiausia vėjo žvarbumo temperatūra.

NWS biuras Karibu, Meino valstijoje, pranešė, kad mažame Frenčvilio miestelyje, esančiame į pietus nuo sienos su Kanada, užfiksuota minus 51 laipsnio Celsijaus vėjo žvarbumo temperatūra.

„Tai didžiulis, per kartos gyvenimo laiką pasitaikantis šaltasis atmosferos frontas“, – įspėjo biuras prieš šalčius.

Jis teigė, kad šaltis bus „toks, kokio šiaurinėje ir rytinėje Meino valstijos dalyje nebuvo nuo panašių protrūkių 1982 ir 1988 metais“.

„Prognozuojama, kad daugumoje stočių vėjo žvarbumas bus žemiausias per pastaruosius dešimtmečius, o kai kuriais atvejais – žemiausias kada nors užfiksuotas“, – pridūrė tarnyba.

Biuras perspėjo, kad tokiomis sąlygomis atviros odos nušalimas gali įvykti per penkias minutes.

„Pavojai, kylantys nepasiruošus, neturint pastogės nuo gamtos stichijų ir tinkamų žiemos išgyvenimo priemonių, yra nepaprastai dideli“, – rašė tarnyba.

Didžiojoje Naujosios Anglijos, Kvebeko ir rytinės Kanados dalyje galioja įspėjimai dėl ekstremalių orų, paveikę kelis milijonus žmonių.

Monrealio tarptautiniame oro uoste užfiksuota minus 41 laipsnio Celsijaus vėjo žvarbumo temperatūra.

Kvebeko energetikos bendrovė „Hydro Quebec“ teigė, kad dėl šalčių penktadienį vėlai vakare suvartota rekordiškai daug elektros energijos, ir paragino klientus sumažinti šildymą pora laipsnių.

Niujorke galioja „mėlynojo kodo“ reglamentas, kuris reiškia, kad nė viena benamių prieglauda negali nepriimti į jas besikreipiančių žmonių.

Niujorko Centriniame parke temperatūra nukrito iki minus 16 laipsnių Celsijaus, pranešė NWS.

Bostone, kur penktadienį prevenciškai buvo uždarytos valstybinės mokyklos, vėjo žvarbumo temperatūra nukrito žemiau minus 34 laipsnių pagal Celsijų.

Pasak meteorologų, atšilti regione turėtų sekmadienį vėlai vakare.

Šalčiai iki 33 Celsijaus laipsnių skurdžioje šalyje laikosi nuo sausio 10-osios. Gyventojų vargus taip pat didina sniegas, ledinis vėjas ir dažni elektros tiekimo sutrikimai.

Pagalbos agentūros prieš šalčius įspėjo, jog daugiau kaip pusei Afganistano gyventojų, kurių iš viso yra 38 mln., gresia badas, o beveik 4 mln. vaikų mityba yra prasta.

Šalies nelaimių valdymo ministerija šeštadienį paskelbė kad per pastarąją savaitę dėl šalčių mirusių žmonių skaičius padidėjo 88 ir dabar yra 166, remiantis 24 iš 34 provincijų duomenimis.

Tiesiogiai mirties atvejus nulėmė potvyniai, gaisrai, nuotėkiai iš dujinių šildytuvų, sakė ministerijos pareigūnas Abdul Rahmanas Zahidas.

Per šalčius buvo sunaikinta ar apgriauta maždaug 100 namų, krito beveik 80 tūkst. naminių gyvulių. Gyvuliai yra gyvybiškai svarbūs neturtingiems afganistaniečiams.

Trūko vamzdis

Tai išgyvena Turgaus gatvėje 9 ir 11 namuose gyvenantys klaipėdiečiai.

Namus administruojančios bendrovės "Mano būsto priežiūra" atstovas Vidas Balbuckis pasakojo apie skirtingą žmonių požiūrį į bėdą ir keistą situaciją, kai svetima nelaimė verslininkų nejaudina.

Kaip pasakojo namus administruojančios įmonės atstovas, Turgaus gatvės 9 name pogrindžio kanale trūko šilumos paskirstymo magistralinis vamzdis. Juo šiluma patenka į 9 ir 11 namą.

Viename jų veikia Klaipėdos lėlių teatras. Jo vadovai leido patekti per savo patalpas į požemį.

"Atsidengėme nišą, ir darbininkams tapo aišku, kad vamzdis trūko toliau, po gretimame name veikiančios kirpyklos grindimis. Todėl jos tualete reikia atidengti grindis, nes kitaip neprieiname prie vamzdžio. Mat ten ertmė užbirusi smėliu ir statybinėmis atliekomis, per jas neįmanoma pratempti vamzdžio. Be to, ten yra stovas, kuris jungiasi prie trūkusio vamzdžio. Bet kirpyklos vadovai neleidžia atlikti darbų. Patalpas nuomojančios kirpyklos vadovai mums teigė, kad dabar jie turi labai didelį klientų antplūdį ir pasiūlė mūsų darbininkams remonto darbus atlikti po švenčių. Tai reiškia, kad dar pusę mėnesio ir visas šventes pusė abiejų namų gyventojų neturės šildymo", – pasakojo V. Balbuckis.

Šildymą pavyko atkurti abiejų pastatų butuose, kurių langai nukreipti į Turgaus gatvę. Kiemo pusėje kol kas šilumos nėra. Per abu namus susidaro apie 10 butų, kuriuose gyvenantys žmonės priversti kęsti šaltį.

Pasak darbininkų, vamzdžio pakeitimas užtruktų porą dienų. Vienos dienos reikėtų vamzdį sumontuoti, antros – darbui kirpyklos tualete, ten tektų dirbti po grindimis ir jungti vamzdžius už sienos.

"Darbininkai dirbtų tualete, o ne salėje, kur teikiamos paslaugos. Vienintelis diskomfortas – kad klientai negalės patekti į tualetą. Tikiu, kad gretimame name veikiantis Lėlių teatras suprastų bendrą bėdą ir įsileistų į savo tualetą", – svarstė V. Balbuckis.

Nenori nuvilti klienčių

V. Balbuckis pasakojo telefonu bendravęs su patalpų savininko atstovu Arūnu Šimkumi ir išgirdęs, kad nuomininkai ketina pareikalauti patirtą žalą, kuri gali atsirasti, jei dėl remonto klientėms būtų atsisakyta suteikti paslaugas.

"Pasak kirpyklos savininkų, daug miesto ponių dabar gražinasi ir kirpykla nenori prarasti klienčių bei pajamų. O kad gyventojai kenčia, kažkaip neužsiminė. Kirpykla galėtų dirbti, net jei mūsų darbininkai keistų pratrūkusį vamzdį, nes vanduo jiems tiekiamas, o mūsų žmonės dirbtų tik tualete. Jei labai reikėtų, vyrai galėtų leisti pasinaudoti ir tualetu", – apie pokalbį su patalpas nuomojančiais verslininkais kalbėjo butų administravimo įmonės atstovas.

Visai kitoks bendravimas buvo su Klaipėdos lėlių teatro atstovais. Penktadienį jie įsileido darbininkus, leido praardyti grindis, nesudarė jokių kliūčių tvarkyti netikėtą gedimą, nors jų patalpos vis dar šilo.

Teatras prieš šventes taip pat turi nemažai darbo. Vienintelis jų prašymas – uždengti praardytą angą grindyse, kad į teatrą atėję vaikai būtų saugūs.

Atstovas žinios negavo

Kirpyklos patalpų savininko interesams atstovaujantis A. Šimkus tikino, kad į jį iš namus eksploatuojančių įmonių niekas dėl šios problemos nesikreipė ir jis nežino įvykio detalių, nes apie problemą nebuvo informuotas, todėl negali komentuoti.

Sužinojęs apie tokį atsakymą, bendrovės "Mano būsto priežiūra" atstovas suprato, kad turės bendrauti su patalpų savininko atstovu raštu.

"Skambinome ir rangovai, ir mes. Labai keistas požiūris. Negi dabar turėsime raštus rašyti. Bendravome ir su kirpyklos savininkais. Tada ir išgirdome jų pasakymą, kad dabar jiems – pats darbymetis, šiomis dienomis pas juos lankosi didžiausias klientų srautas, todėl tikino, kad mus įsileis tik po švenčių. Žmonės nesupranta, kad kažkas dėl jų užsispyrimo šąla", – stebėjosi V. Balbuckis.

Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis naktimis paspaus iki 7 laipsnių šalčio.

Kaltino tinginyste

Kirpyklos savininke prisistačiusi Sigita telefonu paaiškino, kad su gedimą tvarkančiais darbuotojais bendrauja patalpų savininkai. Tai jie nurodo ir pasako, kaip kirpyklos darbuotojai turi elgtis.

"Gedimas įvyko naktį iš ketvirtadienio į penktadienį. Darbininkai buvo įleisti, nusifotografavo. Jiems buvo duotas telefonas ir jie bendravo su savininku. Mes nesprendžiame jokių dalykų, mes tik nuomojamės patalpas. Faktas, kad persirengimo kambario grindyse atidarė liuką, jie dirbo visą dieną, lauko durys buvo atidarytos, salone visi šalo. Negalėjo uždaryti rūsio liuko, į saloną ėjo šaltis ir smarvė", – pasakojo moteris.

Ponia Sigita teigė negalinti pasakyti, kas yra patalpų savininkas, ir jo telefono numerio neatskleidė.

Prisiskambinti nepavyko

Namus administruojančios bendrovės atstovas patikino, kad darbininkai ėmėsi gedimą šalinti dar penktadienį.

Jie ieškojo, kurioje vietoje trūko vamzdis, reikėjo užsisakyti didelio diametro vamzdžius ir kitas medžiagas.

Vakar V. Balbuckis tikėjosi susitikti su patalpų savininko atstovu prie Turgaus gatvės 9 namo, bet iki popietės prisiskambinti A. Šimkui jam nepavyko.

Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis naktimis paspaus iki 7 laipsnių šalčio. Atsakyti gyventojams, kada jų namai vėl bus šildomi, vis dar sudėtinga.

„Klausimas taip pat yra ateinantys šalčiai, kurie gali padidinti elektros suvartojimą ir kainas, tai matysime, kokia dinamika išliks, bet gamybos padaugės tikrai ir ta kainos dinamika turėtų būti pozityvesnė“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė D. Kreivys.

Anot jo, elektros kainos augimą pastaruoju metu lemia kelios priežastys: Estijoje sugedusi skalūnus deginanti elektrinė, mažesnė vėjo elektros gamyba, be to, dėl pastebėtų defektų neveikiantis galingiausias Europoje Suomijos Olkiluoto atominės elektrinės (AE) trečiasis reaktorius – jį buvo tikėtasi pagaliau įjungti gruodžio mėnesį.

„Tai tos trys priežastys, kurios turėtų spręstis per artimiausius mėnesius, per mėnesį situacija turėtų pagerėti“, – tikino D. Kreivys.

Jo žiniomis, Estijos elektrinė gamybą atnaujinti turėtų pirmadienį, o Olkiluoto AE blokas – kitų metų sausį.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, vidutinė elektros kaina Lietuvoje lapkričio 25–gruodžio 1 dienomis buvo 317,3 euro už megavatvalandę, arba 26 proc. didesnė nei savaite anksčiau.

D. Kreivys sakė nežinantis, ar Valstybės energetikos reguliavimo taryba gruodžio viduryje patvirtins 56,5 cento už kilovatvalandę visuomeninę elektros kainą (be 28,5 cento valstybės kompensacijos) 2023 metų pirmajam pusmečiui.

„Turbūt ministras niekaip neįtakoja kainos ir jos neskelbia, aš tikrai negaliu pasakyti, kokią tiksliai kainą skelbs reguliatorius“, – teigė G. Kreivys.

Dabar visuomeninio elektros tiekimo kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams yra 33 centai, arba 24 centai su 9 centų kompensacija. 

Jie susekė, kad pirmosios snaigės šį rytą pasirodė bent keliose vietose Alytaus, Rokiškio, Zarasų ir Kauno rajonuose.

Šie entuziastai įspėjo, kad artimiausiomis dienomis į Lietuvą plūs šaltos oro masės. „Taigi tokių vaizdelių bus daugiau“, – nekantravo svetainės kūrėjai ir ragino skaitytojus pasidalyti užfiksuotomis pirmųjų žiemos pranašų nuotraukomis.

Komentaruose internautai rašė, kad snigo ir Druskininkuose, ir Vilniuje, Garliavoje, Jonavoje, Kėdainiuose, Biržų, Kelmės rajonuose ir kt. Portalas kauno.diena.lt gali pridurti, kad kelios nedrąsios snaigės pasirodė ir Kaune, Šilainiuose, bei Pramonės pr.

Viena alytiškė pasidalijo, kad sniegas ją ir jos šeimą pasitiko anksti ryte. „7.30 Alytaus rajonas – snyguriavo, vaikai po kiemą lakstė, džiaugėsi, vos į mokyklą nepavėlavom“, – ryto įspūdžius aprašė moteris.

„Orai ir klimatas Lietuvoje“ nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad artimiausiomis dienomis įsivyraus žiemiški orai. Kaunui žadamas sniegas ir ketvirtadienį, ir penktadienį.

Tarnybos specialistai numato, kad lapkričio 17-os naktį kai kur susiformuos plikledis. Žemiausia temperatūra 1–6 laipsniai šalčio. Kai kur, daugiausia šiaurės rytiniuose rajonuose, truputį pasnigs. Vietomis plikledis. Aukščiausia temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

Lapkričio 18 d. vietomis, daugiausia Pietryčių Lietuvoje, pasnigs, dieną vyraus nedidelis sniegas. Vietomis plikledis. Temperatūra naktį 0–5 laipsniai šalčio, dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Lapkričio 19 ir 20 d. vietomis pasnigs. Kai kur plikledis. Temperatūra naktį 3–8 laipsniai šalčio, dieną nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Snigs ir lapkričio 21-ąją. Temperatūra naktį 3–8 laipsniai šalčio, dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

Ne veltui pastarąsias kelias dienas kelininkai vieni per kitus vis skelbė pranešimus, kad žiemai jie pasiruošę. O ar jūs pasiruošę? Žiema ir jos džiaugsmai bei išdaigos – jau čia pat!

Didžiausias dėmesys bus skiriamas tiltams ir viadukams. Tuo metu, kai įšilusi žemė kurį laiką dar atiduoda šilumą ir tirpdo vos iškritusį sniegą, tiltai ir viadukai „peršąla“ greičiau. Siekiant užtikrinti saugias eismo sąlygas, jie bus purškiami koncentruotu druskos tirpalu, informavo bendrovė.

Ši sezoną „Grinda“ prižiūrės 1707 gatves, tai beveik keturiomis dešimtimis gatvių daugiau nei pernai. Bendras prižiūrimų gatvių ilgis siekia 1251 km. Sningant pirmiausia bus valoma ir barstoma 580 gatvių, kuriomis vyksta viešojo transporto eismas, vėliau valomos aptarnaujančios ir pagalbinės miesto gatvės. 

Gatvių priežiūrai žiemą užtikrinti šiemet bendrovė pranešė įsigijusi keturis naujus sunkvežimius su barstymo įranga. Du maži sunkvežimiai pritaikyti darbui siaurose Senamiesčio gatvėse, kiti du padidinto pravažumo sunkvežimiai leis lengviau dirbti sodų ir atokiau nuo miesto centro esančiose gatvėse.

Magistralines gatves ir toliau valys galingi sunkvežimiai. Viso miesto gatves prižiūrės 59 žiemos darbui pritaikyti mechanizmai. 

Druska iš Maroko

Anot bendrovės, Vilniaus miesto gatvių priežiūrai šį sezoną bus naudojama iš Maroko tiekiama druska. Druskų sandėliai yra visiškai užpildyti.

Vilniaus miesto gatvių priežiūrai kasmet panaudojama maždaug 20 tūkstančių tonų druskos bei 20 tūkst. kub. metrų smėlio ir druskos mišinio. 

Siekdama užtikrinti darbų nepertraukiamumą, žiemos sezonui, kai valyti gatves tenka ir dieną ir naktį, „Grinda“ pranešė papildomai įdarbinsianti 53 vairuotojus. Sostinės gatvėmis šią žiemą rūpinsis 135 pakaitomis dirbantys vairuotojai. 

Kaip skelbiama pranešime, šiemet didesnis dėmesys bus skiriamas žaliųjų miesto zonų priežiūrai. Tiek aplink seniau augusius, tiek aplink naujai pasodintus želdinius jau montuojamos specialios drėgmei atsparios apsaugos, kurios saugo medžius nuo mechaniniu būdu barstomų sniegą tirpdančių medžiagų.

Gyventojų patogumui „Grinda“ Vilniuje pastatys 120 smėlio ir druskos mišinio konteinerių slidžių įkalnių ir nuokalnių barstymui mažo intensyvumo gatvėse.

Beveik 100 šių konteinerių pastatyti atsižvelgiant į konkrečius gyventojų pageidavimus. Nuolat papildomu smėlio ir druskos mišiniu sostinės gyventojai gali naudotis nemokamai, pranešė bendrovė.

Leidinio skaičiavimais, daugiausiai aukų yra Teksase, kur dėl atšiaurių orų daug kur nutrūko elektros tiekimas. Šioje valstijoje žuvo 30 žmonių.

Gelbėjimo tarnybos neatmeta galimybės, kad artimiausiomis dienomis aukų gali padaugėti.

Teksaso valdžia anksčiau įspėjo, kad dėl šalčio bangos vargu ar pavyks iki savaitgalio atkurti elektros tiekimą. Valstija neteko net 40 proc. savo energijos gamybos pajėgumų, užšalus gamtinių dujų gręžiniams ir vamzdynams, taip pat vėjo turbinoms.

Milijonai Teksaso namų ūkių lieka be elektros, o daugiau nei 12 mln. neturi nuolatinio švaraus vandens. Keli šimtai tūkstančių Hjustono gyventojų susidūrė su elektros ir vandens tiekimo sutrikimais.

Jau ne kartą seneliui padėjęs Linas tvirtina, kad senolis neturi kur eiti, ir per užklupusius šalčius gyvena metaliniame garaže. Vyras pasakoja, kad senyvo amžiaus diedukas neturi žalingų įpročių – negeria ir nerūko. Vyras prašo žmonių, gal kas galėtų senjorą priglausti savo sode ar name, nes baiminamasi, kas senas žmogus per šalčius metaliniame garaže gali sušalti. 

„Sveiki visi vilniečiai ir ne tik. Sutiktas Senelis Diedukas, kuris gyveno metaliniame garaže, vieną dieną manęs paprašė atvežti vandens, kodėl gi nepadėti žmogui. Vieną dieną atvežiau, kitą dieną atvežiau ir maisto, užėjo šalčiai minus 20, tada jam pagelbėjau, kad neliktų savo metaliniame namuke, nes būtų sušalęs. O šiuo metu jis neturi kur dėtis, neturi kur iš ligoninės eiti, neturi net kur prisiglausti. Senelis negeria nerūko, gal kas turite kokį namelį, kuriame negyvenate, ar sodą, kad kažkur jam galima būtų prisiglausti“, – pagalbos nelaimėje atsidūrusiam senam žmogui prašo Linas.

Nurodomas telefono numeris, kuriuo galima siūlyti pagalbą +37069956852.

Laikinosios gyvenamosios vietos senoliui reikėtų mėnesiui ar dviem.