Pradėjo ir nebaigė

Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) priklausantis kelio ruožas, viena iš dviejų pagrindinių Gargždų įvažų, buvo pradėtas rekonstruoti 2022 m. pavasarį.

Darbus šalia Gargždų vykdė šilutiškių įmonė „Kavesta“. Projektu buvo suplanuota nutiesti dviračių ir pėsčiųjų taką, kuris turėjo driektis iki Maciuičių piliakalnio.

Šiame ruože per parą eismo intensyvumas siekia nuo 6 tūkst. iki 10 tūkst. transporto priemonių.

Darbai prasidėjo 2022-ųjų pavasarį. Juos vykdant paaiškėjo, kad projektuotojai neįvertino reljefo ir grunto sąlygų, todėl prireikė projekto sprendinių koregavimo.

„Tuomet LAKD informavo, kad kai bus pataisyti projektiniai sprendiniai, darbus atnaujins ir kelio ruožo rekonstrukciją užbaigs. Tačiau jau 2023 m. sausį viešojoje erdvėje pasirodė LAKD informacija, kad įmonė nutraukia sutartį su rangovu ir įšaldo kelio ruožo rekonstrukciją. Apie nutraukiamą sutartį savivaldybė nebuvo informuota, nors šio ruožo rekonstrukcija vyko dviem atskiromis rangos sutartimis, kurias laimėjo tas pats rangovas, ir viena dalis, prie kurios savo biudžeto lėšomis prisidėjo savivaldybė, buvo užbaigta“, – akcentavo Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.

Bronius Markauskas. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Ardo sankasą

Nutraukus sutartį su rangovais, LAKD prieš metus buvo informavusi, kad viešojo pirkimo konkursą planuota paskelbti pirmąjį 2023 m. ketvirtį, darbus ketinta pradėti birželį.

Tačiau pernai spalį paaiškėjo, kad direkcija atsisako savo planų užbaigti projektą, atidėdama jį neapibrėžtam laikui.

„Teigta, jog jis bus įgyvendintas atsižvelgiant į skiriamą finansavimą“, – stebėjosi meras.

Palikti neužbaigtą projektą – neatsakinga.

B. Markauskas viešu laišku siekė atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją.

„Palikti neužbaigtą projektą – neatsakinga. Nes pradėta rekonstrukcija reikšmingai pablogino eismo saugumo situaciją šiame ruože. Vykdant darbus buvo apgadinta ne tik asfalto danga. Šie metai tai jau antras žiemos sezonas, kai kelio ruožas yra ypač pavojingas. Kelio ruožo įkalnė žiemos sezono metu tampa labai nesaugi dėl grėsmės nuslysti nuo kelio važiuojamosios dalies“, – tikino rajono meras.

Objektą palikus kelininkams, tik dalis kelio sankasos liko pažymėta įspėjamaisiais ženklais.

„Nėra nei atitvarų, nei kelkraščių. Kelio sankasa po lietaus yra išgriaužiama, ardoma kelio konstrukcija. Telkšo didelės vandens balos, susiformavo kelio provėžos, todėl pasnigus ar dangai pasidengus ledu eismas tampa labai sudėtingas“, – situaciją apibūdino B. Markauskas.

Mato grėsmę

Klaipėdos rajono savivaldybė dėl nevykdomų kelio rekonstravimo darbų sulaukia didelio gyventojų pasipiktinimo.

„Iki nelaimės – vos vienas žingsnis“, – akcentavo meras.

Iš Gargždų centro besidriekianti Tilto gatvė yra viena pagrindinių miesto arterijų.

Šalia šio kelio yra lankytinas Kalniškės piliakalnis, Gerduvėnų, Kalniškės, Maciuičių gyvenvietės. Pėstieji vaikšto važiuojamąja kelio dalimi, dviratininkai, žmonės, važiuojantys paspirtukais, bendrame eismo sraute sukelia pavojų savo sveikatai ir gyvybei.

B. Markauskas kreipimąsi išsiuntė Seimui, Prezidento, Vyriausybės kanceliarijoms, susisiekimo ministrui, LAKD direktoriui ir Savivaldybių asociacijai.

„B. Genzelis buvo laisvamanis politikas, sunkiai telpantis į politines lentynėles. Tai žmogus, kuris prisidėjo ne tik prie paties Sąjūdžio, bet ir jo pasaulėžiūros suformavimo. Visada prisiminsime jo jautrumą neteisingumui ir norą visiems padėti“, – rašoma prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje.

Pasak jo, B. Genzelis atmintyje išliks kaip visuomet aktyvus ir pozityvus, geros energijos nestokojantis visuomenininkas ir politikas.

Šalies vadovas priminė, B. Genzelis dar iki Sąjūdžio Filosofų klube prisidėjo prie laisvos minties diskusijų kultūrinėmis, istorinėmis temomis, kurios ardė totalitarinį režimą.

Užuojautą dėl signataro mirties pareiškė ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Lietuva neteko dar vieno žmogaus, kurio parašu buvo pažymėtas Nepriklausomybę mums atnešęs dokumentas. Nuoširdi užuojauta Lietuvos politinio bei visuomenės veikėjo, filosofo Bronislovo Genzelio šeimai, kolegoms ir bendraminčiams“, – sakoma premjerės užuojautoje.

B.Genzelis mirė eidamas 90-uosius.

Už nuopelnus valstybei signataras apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Į jį atvyksta beveik 70 užsienyje dirbančių diplomatų, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Per savaitę Vilniuje diplomatai susitiks su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu ir Užsienio reikalų ministerijos vadovybe, prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, ministre pirmininke Ingrida Šimonyte, Seimo valdybos nariais, parlamento Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų nariais.

Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų vadovai tarptautinę saugumo situaciją aptars ir su Lietuvoje viešėsiančiu Švedijos užsienio reikalų ministru Tobiasu Billstromu (Tobijasu Bilstriomu), susitikime dalyvausiančiu G. Landsbergio kvietimu.

Lietuvos diplomatai susitikimo metu taip pat aptars Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Ukrainos atstatymą, santykius su svarbiausiomis Lietuvos partnerėmis, ryšių su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono valstybėmis plėtrą, Lietuvos prioritetus Europos Sąjungoje, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų veiklą bei kitus klausimus.

Pasak ministerijos, daug dėmesio bus skiriama diasporos politikos prioritetų ir „Sugrįžtančios Lietuvos“ idėjos įgyvendinimui, diasporos pilietiškumo skatinimui rengiantis 2024 metų referendumui dėl daugybinės pilietybės įteisinimo.

Kaip įprasta, daug dėmesio bus skiriama ekonominei diplomatijai, Lietuvos atstovybių ekonominės veiklos skatinimą aptariant su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu, energetikos viceministru Albinu Zananavičiumi bei „Investuok Lietuvoje“ vadovu Elijumi Čiviliu.

Susitikimo metu kartu su Lietuvos kultūros instituto atstovais bus aptariami geriausi Lietuvos kultūros pristatymo užsienyje pavyzdžiai bei bendradarbiavimo kryptys 2024 metais įprasminant Lozoraičių šeimos atminimą.

Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų vadovų susitikimas organizuojamas kasmet, jo metu įvertinami pasiekimai ir aptariami tikslai ateičiai.

Lietuva šiuo metu turi 45 diplomatines atstovybes, devynias konsulines įstaigas, septynias atstovybes prie tarptautinių organizacijų, biurą Palestinoje bei Skopjės skyrių ambasadoje Kroatijoje.

„Spalio 25-oji žymi tvirtą mūsų Tautos apsisprendimą žengti laisvės, demokratijos ir teisinės valstybės keliu. Remdamiesi Konstitucija siekiame užtikrinti pamatinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą. Konstitucijoje ieškome įkvėpimo, kurdami prielaidas šalies pažangai, klestėjimui ir kiekvieno asmens gerovei“, – sako šalies vadovas.

Išleista lengvai suprantama kalba

Kaip pranešė Prezidentūra, siekdamas visuomenėje mažinti informacijos prieinamumo kliūtis tiems žmonėms, kurie turi lengviau suprantamesnio teksto poreikį, Prezidentas inicijavo Lietuvos Konstitucijos pritaikymą lengvai suprantama kalba. Taip pat šalies vadovo iniciatyva pagrindinis šalies įstatymas išverstas į lietuvių gestų kalbą.

„Svarbiausio Lietuvos įstatymo pritaikymas lengvai suprantama kalba ir jos vertimas į lietuvių gestų kalbą – tai dar vienas žingsnis teisingesnės Lietuvos link. Informacijos prieinamumas yra viena iš kertinių žmogaus savarankiškumo ir įsitraukimo į visuomenės gyvenimą sąlygų, todėl turime užtikrinti, kad reikalinga informacija kiekvieną šalies pilietį pasiektų jam suprantamu ir prieinamu būdu“, – pabrėžia G. Nausėda.

Kaip pažymi Prezidentūra, lengvai suprantama kalba (angl. easy-to-read) – Europoje plačiai paplitęs metodas, kuriuo, vadovaujantis rekomendacijomis, suprantamai pateikiama informacija skaitymo, suvokimo problemų, intelekto negalią turintiems asmenims.

Universalus lengvai suprantamos kalbos teksto išdėstymas, iliustracijos ir teksto stilius ypač palengvina informacijos prieinamumą, taip pat tinka žmonėms, sergantiems demencija, sveikstantiems po galvos traumų, negimtakalbiams atvykėliams, kurie dar tik mokosi lietuvių kalbos.

Pasak specialistų, Lietuvoje lengvai suprantama kalba reikalinga 15 proc. šalies gyventojų, tai yra apie 420 tūkstančių asmenų.

Ši diena primena garbingą mūsų tautos istoriją ir kartu ragina nepamiršti piliečių teisių ir pareigų.

Seimo pirmininkė ragina nepamiršti teisių ir pareigų

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen trečiadienį sveikindama žmones su Konstitucijos diena ragina nepamiršti piliečių teisių ir pareigų.

„Konstitucija mums svarbi kaip pagrindinis mūsų šalies teisės aktas, kuris palaiko demokratiją, saugo žmogaus teises ir laisves, nustato valstybės valdymo, stabilumo ir saugumo principus, taip pat valdžios ir piliečių santykius“, – Seimo pirmininkės biuro paskelbtame sveikinime sako V. Čmilytė-Nielsen.

Ji pažymi, kad pagrindinis valstybės dokumentas kilo iš tautos politinės valios, kurią Lietuvos žmonės išreiškė 1992 metų referendume, ir linki visiems vienybės siekiant klestinčios Lietuvos

„Ši diena primena garbingą mūsų tautos istoriją ir kartu ragina nepamiršti piliečių teisių ir pareigų“, – sako parlamento pirmininkė.

Konstitucijos diena minima spalio 25-ąją, kai 1992 metais Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę šalies Konstituciją. Ta proga šalyje kasmet rengiamas Konstitucijos egzaminas.

Prezidentas linkėjo sėkmės moksluose ir svajonių siekimo, pedagogams – neprarasti motyvacijos.

„Mokiniams ir studentams, ypač pradedantiems pirmuosius mokslo ar studijų metus, linkiu, kad žinių troškimas ir pažinimo džiaugsmas augtų kartu su jūsų asmeniniu brendimu“, – Prezidentūros sveikinime sakė G. Nausėda.

Anot jo, mokytojams svarbu neprarasti motyvacijos ugdant jaunąją kartą: „Linkiu niekada neprarasti motyvacijos ugdant ir auginant jaunąją kartą, linkiu tobulėti kartu su mokiniais“.

Prezidentas pabrėžė, kad mokykla šiandien svarbi ugdant pilietiškumą bei patriotiškumą.

Seimo pirmininkė, sveikindama su mokslo metų pradžia, linkėjo „nepaliauti tobulėti, augti kartu ir įgyvendinti drąsias svajones“.

„Išsilavinęs ir mąstantis žmogus buvo ir yra kiekvienos visuomenės vertybė. Nes jis atsakingai kuria savo ir šalies dabartį, rūpinasi ateitimi. Gerbia kitą žmogų ir jo teises. Nepasiduoda įvairioms manipuliacijoms. Skatina pasaulio pažangą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Todėl šiandien, rugsėjo 1-ąją, kai prasideda dar vieni mokslo, pažinimo, tobulėjimo metai, ypač noriu pasveikinti tuos, kurie mokosi ir moko: moksleivius, studentus, mokytojus, dėstytojus ir kitus švietimo bendruomenės narius. Taip pat sveikinu kiekvieną šeimą, kuri savo vaikams yra pirmoji mokykla. Ir tuos, kurie pasiryžo mokytis visą gyvenimą“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Premjerė Ingrida Šimonytė mokytojams ir dėstytojams linkėjo kantrybės, smalsumo, atidumo pažeidžiamiems ir išlikti pavyzdžiu.

„Sulig rugsėju daliai mūsų vaikų prasidės nauja, ugdanti kelionė, gausi atradimų, žinių ir užsimezgusių draugysčių, kitiems tai bus jos tąsa ar pabaiga, palydinti į suaugusiųjų gyvenimo etapą. Kad ir kelinta Rugsėjo 1-oji bebūtų, linkiu įdomių, prasmingų mokslo metų, rasti atsakymus į svarbius klausimus tiek apie pasaulį, tiek apie save, ir niekuomet nenustoti kelti naujų“, – sveikinime rašė I. Šimonytė.

Premjerė taip pat linkėjo į bendruomenę priimti ukrainiečių moksleivius ir studentus.

Mokyklose, aukštojo ir profesinio mokslo įstaigose penktadienį prasideda mokslo metai, bet šiemet šventines nuotaikas temdo mokytojų profesinių sąjungų planai streikuoti, jeigu Vyriausybė dar šiemet nesiims didinti atlyginimų pedagogams.

Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sveikindamas lituanistinių mokyklų bendruomenes pažymėjo, jog jos yra pilietiškumo, patriotizmo ugdymo pamatas, o lietuvių kalbos puoselėjimas užsienyje – ne tik svarbus ryšio su Lietuva išlaikymo, bet ir valstybės išlikimo garantas.

„Lietuvių kalba yra pagrindas jaunajai diasporos kartai geriau pažinti Lietuvą, tiesiogiai ją suvokti ir dalyvauti ją kuriant. Štai kodėl investicija į lituanistinį švietimą kartu yra ir investicija į tvirtą diasporos ryšį su Lietuva ateityje“, – teigia Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ministras taip pat teigė, kad Lietuvos valstybės skiriamas finansavimas pasaulio lituanistinėms mokykloms padeda didinti jų ir jose besimokančiųjų skaičių, gerinti lituanistinio švietimo prieinamumą ir užtikrinti jo kokybę, taip pat leidžia Lietuvos diasporos jaunimui išlaikyti ryšį ir kurti bendrystę su Lietuva.

Prezidentas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) akcentavo, jog Baltijos šalys prieš daugiau nei tris dešimtmečius sukūrė stebuklą.

„Prieš 34 metus Lietuva, Latvija ir Estija sukūrė vienybės stebuklą – Baltijos kelią. Mes kartu stovėjome už laisvę susikibę už rankų. Mes pabėgome iš totalitarinio kalėjimo. Mes laimėjome. Tegul Baltijos kelias bus įkvėpimas ir išsivadavimo simbolis tiems, kurie ir šiandien kovoja už laisvę“, – rašė G. Nausėda.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kvietė pagerbti stalinizmo ir nacizmo aukas ir prisiminti Baltijos kelią.

„Viena pagrindinių rugpjūčio 23-iosios pamokų yra ta, kad su agresija negalima derėtis – ją galima tik stabdyti. Antra, niekada nevalia išduoti principų dėl abejotinų kompromisų ar iliuzinės naudos, nes silpnumo akimirka gali virsti ilgais priespaudos dešimtmečiais. Trečia, nepanaikinus agresyvaus stalinizmo priežasčių, kaip buvo padaryta su nacizmu, neįmanoma tikėtis, kad tai nepasikartos“ – teigė parlamento vadovė.

Tegul Baltijos kelias bus įkvėpimas ir išsivadavimo simbolis tiems, kurie ir šiandien kovoja už laisvę.

„Pagaliau: blogį įveikti galima tik sutelktomis ir ryžtingomis geros valios pastangomis. To nepamiršti linkiu sau ir mums visiems!“ – pažymėjo ji.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo Baltijos kelio metinių svarbą Lietuvos istorijai bei ragino „šiandien susikibti rankomis dėl Ukrainos pergalės“.

Premjerės teigimu, šalies istorija liudija, kad Lietuva niekada nesusitaikė su okupantų primestomis tautų kalėjimo sąlygomis ir prievarta.

„Baltijos kelias – pats ryškiausias mūsų vienybės pavyzdys. Nuo Gedimino pilies Vilniuje iki Ilgojo Hermano bokšto Taline nusitiesusi 2 mln. žmonių gyvoji grandinė visam anuomet nuščiuvusiam pasauliui įrodė, kad čia gyvena drąsūs ir už laisvę kovojantys žmonės. Tai buvo tie tvirti žingsniai, kurie vedė Baltijos valstybes į nepriklausomybę. Labai svarbu, kad ir šiandien Lietuvą su kaimynėmis ir kitomis šalimis sieja bendros demokratinio pasaulio vertybės“, –  teigė Vyriausybės vadovė.

Ji akcentavo, kad Juodojo kaspino diena primena, jog „net po daugelio metų sovietų imperinės užmačios nepasikeitė“. I. Šimonytės teigimu, Rusijos karas prieš Ukrainą – viso pasaulio vienybės ir stiprybės išbandymas.

„Jau antrus metus Ukraina kovoja ne tik už savo nepriklausomybę, bet ir už mūsų visų laisvę. Turime remti šią drąsią tautą visomis išgalėmis ir visais įmanomais būdais. Iki visiško Rusijos pralaimėjimo. Šiandien susikibkime rankomis dėl Ukrainos pargalės, tai šventa visos demokratinės bendruomenės pareiga“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Rugpjūčio 23-ioji Lietuvoje paskelbta Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio diena.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.

„Vertinu stiprėjančius dvišalius ryšius tarp mūsų šalių. Esame šalys bendramintės daugelyje sričių ir mus sieja tos pačios vertybės bei tikslai tarptautinėje bendruomenėje“, – rašoma G. Nausėdos sveikinime.

Prezidentas padėkojo Danijos karalienei Margaritai II už šalies indėlį stiprinant NATO rytinį flangą.

„Rusijai tęsiant brutalų karą prieš Ukrainą, tikiu, kad tarptautinė bendruomenė ir toliau nuosekliai teiks paramą už savo laisvę, teritorinį vientisumą ir bendras europines vertybes kovojančiai Ukrainai ir jos žmonėms“, – rašoma prezidento sveikinime.

Didžiuojuosi, kad šiandien mūsų valstybės išlieka ištikimos bendriems laisvės ir demokratijos idealams.

Nacionalinės šventės proga G. Nausėda Karalienei, Karališkajai Šeimai ir šalies žmonėms palinkėjo geros sveikatos, stiprybės ir visokeriopos sėkmės.

„Noriu išreikšti padėką už draugiškus Lietuvos ir Danijos santykius bei puikų bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir NATO. Didžiuojuosi, kad šiandien mūsų valstybės išlieka ištikimos bendriems laisvės ir demokratijos idealams ir glaudžiai bendradarbiauja siekdamos kurti į ateitį orientuotą Europą bei tvarią taiką mūsų žemyne ir už jo ribų“, – rašoma I. Šimonytės sveikinime.

Pasak jos, Danijos indėlis stiprinant NATO priešakines pajėgas Baltijos regione rodo tvirtą įsipareigojimą ginti bendras vertybes.

Savo ruožtu V. Čmilytės-Nielsen sveikinime Danijos parlamentui linkėjo iš Konstitucijos semtis įkvėpimo dirbant parlamentinį darbą

„Dar kaip ypač svarbų formatą išskirčiau regioninį – Šiaurės ir Baltijos valstybių – matmenį. Esu tikra, kad ir toliau bendromis diskusijomis ir vizitais stiprinsime regioninį bendradarbiavimą, nukreiptą saugoti ir puoselėti demokratijos vertybes“, – teigiama Seimo pirmininkės sveikinime.

„Netekome ryškios muzikos bendruomenės narės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentės, savo gyvenimą paskyrusios lietuvių folkloro puoselėjimui, mūsų šalies muzikinio palikimo išsaugojimui. Z. Kelmickaitė visa savo esybe, neišsemiama energija ir optimizmu, kūrybine, pedagogine ir žurnalistine veikla, vidine šiluma teigė ir mylėjo gyvenimą, savo talentu ir asmenybės charizma skiepijo meilę Lietuvai ir jos žmonėms“, – savo užuojautoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Z. Kelmickaitė išmokė lietuvius pamatyti savo savitumą.

„Nuoširdžia meile lietuvių etninei kultūrai ir paveldui Zita Kelmickaitė mokė mus pamatyti ir geriau suprasti tai, kuo esame saviti ir kodėl galime tuo didžiuotis, o visuomet šviesiu žvilgsniu į pasaulį ji gebėjo paliesti kiekvieną šalia jos esantį“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Z. Kelmickaitė mokė mus pamatyti ir geriau suprasti tai, kuo esame saviti ir kodėl galime tuo didžiuotis, o visuomet šviesiu žvilgsniu į pasaulį ji gebėjo paliesti kiekvieną šalia jos esantį.

„Apdovanota ryškiu talentu, Zita Kelmickaitė mokėjo pastebėti ir padėti jam išsiskleisti ir kitame žmoguje, ir kaip dėstytoja bei kultūros puoselėtoja tai darė ilgus metus“, – tvirtino ji.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu sakė, kad Z. Kelmickaitė buvo išskirtinai talentinga, ryški, spalvinga asmenybė, ji, atrodo, priklausė visai Lietuvai – kad ir kuo užsiėmė, darė tai iš širdies ir dėl kitų, nes jai buvo svarbus žmogus ir jo esmė.

„Ji mokėjo rankioti, kaip pasakytų Vaižgantas, deimančiukus ir priversti juos spindėti kasdienybėje“, – rašoma parlamento vadovės užuojautoje.

Kelis mėnesius praleidusi ligoninėje Z. Kelmickaitė mirė šeštadienį Vilniuje eidama 72-uosius metus.

Muzikologė nuo 1974 metų dirbo Lietuvos radijuje ir televizijoje, kūrė laidas apie muziką, lietuviškus papročius, tradicijas, kultūrą, rašė scenarijus filmams, sudarė programas folkloro ansambliams ir festivaliams.

Z. Kelmickaitė apdovanota Jono Basanavičiaus, Vyriausybės meno premijomis, 2000 metais jai skirtas Gedimino ordino Riterio kryžius, 2018 metais – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius. 

Pasak prezidento Gitano Nausėdos, treneris „pelnytai buvo tituluojamas „dviračių sporto profesoriumi“, nes išugdė daugybę iškilių mūsų šalies dviratininkų“.

„Įspūdingi jo auklėtinių pasiekimai byloja ne tik apie pačių sportininkų, bet ir apie trenerio talentą: Seulo olimpinis ir pasaulio čempionas Gintautas Umaras, Seulo olimpinis čempionas Artūras Kasputis, pasaulio dviračių treko sidabro medalių laimėtojas Mindaugas Umaras, pergales įvairiose varžybose skynę Jonas Romanovas, Remigijus Lupeikis, Vasilijus Špundovas, Linas Balčiūnas, Tomas Vaitkus, Aivaras Baranauskas, Algirdas Vaitkus ir kiti“, – užuojautoje sakė šalies vadovas.

„Netekome neeilinės asmenybės, dėl kurios atsidavimo dviračių sportui mūsų šalies vardas ir himnas daugybę kartų skambėjo aukščiausio lygio sporto varžybose“, – teigė G. Nausėda.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu teigė, kad „netekome sporto legendos ir trenerio iš pašaukimo“.

„N. Dumbauskas išugdė daug olimpinių ir pasaulio čempionų, parengė daug Lietuvoje ir užsienyje vertinamų trenerių, buvo gerbiamas tarp sporto specialistų. Dėl šios netekties nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius ir sporto bendruomenę“, – sakė parlamento vadovė.

Nusipelnęs dviračių sporto treneris mirė balandžio 14-ąją, eidamas 85-uosius metus.

1995 metais N. Dumbauskas buvo apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2008-aisiais jam buvo įteiktas Kūno kultūros ir sporto departamento 1 laipsnio ordinas su grandine „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ bei LTOK „Olimpinė žvaigždė“.