Pirmadienio vakarą vykusiuose Britų knygų apdovanojimuose, kur jam buvo įteiktas apdovanojimas už „Laisvę publikuoti“, S. Rushdie kalbėjo vaizdo ryšiu. Organizatoriai teigė, kad šiuo apdovanojimu „pripažįstamas autorių, leidėjų ir knygų pardavėjų ryžtas pasipriešinti netolerancijai, nepaisant nuolatinių grėsmių, su kuriomis jie susiduria“.

S. Rushdie teigė, kad „gyvename tokiu metu, kai žodžio laisvei, laisvei publikuoti, manau, per visą mano gyvenimą Vakarų šalyse niekada nebuvo iškilusi tokia grėsmė“.

„Dabar, kai sėdžiu čia, JAV, turiu stebėti neeilinį išpuolį prieš bibliotekas ir vaikų knygas mokyklose, – sakė jis. – Tai puolimas prieš pačią bibliotekų idėją. Tai kelia didžiulį nerimą, ir mes turime tai labai gerai suvokti ir labai stipriai su tuo kovoti.“

75-erių S. Rushdie apako viena akimi ir patyrė rankos nervo pažeidimą, kai rugpjūtį buvo užpultas per vieną literatūrinį renginį Niujorko valstijoje. Įtariamas užpuolikas Hadi Mataras (Hadis Mataras) nepripažino savo kaltės dėl kaltinimų užpuolimu ir pasikėsinimu nužudyti.

Po to, kai 1989 metais tuometis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini (Ruhola Chomeinis) paskelbė fatvą, arba ediktą, kuriuo paragino musulmonus jį nužudyti dėl tariamai šventvagiško romano „Šėtoniškos eilės“ (The Satanic Verses), S. Rushdie daugelį metų slapstėsi ir buvo saugomas policijos.

Savo kalboje S. Rushdie taip pat kritikavo leidėjus, kurie keičia dešimtmečių senumo knygas, kad jos atitiktų šiuolaikinį supratimą, pavyzdžiui, smarkiai apkarpė ir perrašė vaikų rašytojo Roaldo Dahlo (Roaldo Dalo) ir Džeimso Bondo kūrėjo Iano Flemingo (Ijano Flemingo) kūrinius.

Jis sakė, kad leidėjai turėtų leisti knygoms „ateiti pas mus iš savo laiko ir būti savo laiko“.

„Jei tai sunku priimti, neskaitykite jos, skaitykite kitą knygą“, – sakė jis.

Šis romanas, parašytas prieš Jungtinėse Valstijose įvykdytą išpuolį peiliu, per kurį Indijoje gimęs rašytojas vos nežuvo, stilizuotas kaip istorinio epo vertimas iš sanskrito kalbos.

Ilgai lauktame kūrinyje pasakojama apie jauną našlaitę Pampą Kampaną, kuriai deivė suteikė stebuklingų galių ir kuri dabartinės Indijos teritorijoje įkūrė Bisnagos arba Pergalės miestą.

75 metų S. Rushdie dėl savo fizinės būklės nepristatinės savo 15-ojo romano, bet jo agentas Andrew Wylie (Endrius Vailis) laikraščiui „The Guardian“ sakė, kad jis sveiksta.

Rugpjūčio 12 dieną rašytojas buvo užpultas, kai ruošėsi kalbėti konferencijoje Šatokvos mieste Niujorko valstijoje, netoli Erio ežero.

Rašytojas daug metų gyveno slapstydamasis po to, kai pirmasis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini (Ruhola Chomeinis) įsakė jį nužudyti dėl, jo manymu, šventvagiško romano „Šėtoniškos eilės“ (The Satanic Verses) pobūdžio.

Įtariamasis 24 metų Hadi Mataras iš Naujojo Džersio, turintis šaknų Libane, buvo suimtas iškart po išpuolio ir vėliau kaltės nepripažino.

„Žodžiai yra vieninteliai nugalėtojai“

S. Rushdie, natūralizuotas amerikietis, 20 metų gyvenęs Niujorke, neteko regėjimo viena akimi ir nevaldo vienos rankos, spalio mėnesį sakė A. Wylie.

Šis išpuolis sukrėtė Vakarus, tačiau jį sveikino musulmoniškų šalių, tokių kaip Iranas ir Pakistanas, ekstremistai.

Nors pats asmeniškai knygos nereklamuoja, S. Rushdie pradėjo bendrauti per socialinį tinklą „Twitter“, dažniausiai norėdamas pasidalyti spaudos atsiliepimais apie savo naująjį romaną.

Išleidus knygą taip pat planuojama surengti keletą renginių, įskaitant konferenciją su rašytojais Margaret Atwood (Margaret Atvud) ir Neilu Gaimanu (Nilu Geimanu), kuri bus transliuojama internetu.

Nuo tada, kai prieš jį buvo paskelbta fatva, dėl kurios jis buvo priverstas slapstytis, S. Rushdie vis dar atvirai gina žodžio galią.

Jo naujasis kūrinys pasakoja apie heroję, vykdančią misiją, kurios tikslas – „suteikti moterims lygias teises patriarchaliniame pasaulyje“, rašoma leidyklos „Penguin Random House“ santraukoje.

Knygoje pasakojama apie tai, kaip Pampa Kampana sukūrė miestą ir kaip jis žlugo.

„Per ateinančius 250 metų Pampos Kampanos gyvenimas glaudžiai susipina su Bisnagos gyvenimu – nuo jos tiesioginės sėjos iš stebuklingų sėklų maišelio iki tragiško žlugimo pačiu žmogiškiausiu būdu – dėl valdančiųjų išdidumo“, – priduriama pranešime.

Romanas baigiamas teiginiu: „Žodžiai yra vieninteliai nugalėtojai“.

Triumfas

JAV rašytojas Columas McCannas (Kolumas Makanas) laikraštyje „The New York Times“ rašė, kad naujajame romane jo draugas S. Rushdie pasakė „kažką labai gilaus“.

„Jis sako: „Jūs niekada neatimsite iš žmonių pagrindinio pasakojimo veiksmo. Pavojaus, net mirties akivaizdoje jis sugeba pasakyti, kad pasakojimas yra viena iš valiutų, kurią visi turime“, – rašo C. McCannas.

Žurnalas „The Atlantic“ kūrinį pavadino „triumfu – ne todėl, kad jis egzistuoja, bet todėl, kad jis be galo žavus“.

„Kai apie tai pagalvoji, Rushdie romanai yra stebuklas“, – priduriama žurnale „The Atlantic“.

Gimęs 1947 metais Mumbajuje, 1975-aisiais S. Rushdie išleido savo pirmąjį romaną „Grimus“, o po šešerių metų išgarsėjo visame pasaulyje su romanu „Vidurnakčio vaikai“ (Midnight‘s Children), už kurį Jungtinėje Karalystėje gavo „Booker“ premiją.

„Victory City“ JAV pasirodys antradienį, o JK – ketvirtadienį.

75 metų rašytojui, kuris po savo skandalingo romano „Šėtoniškos eilės“ išleidimo sulaukė kelių grasinimų nužudyti, buvo kelis kartus smogta peiliu į kaklą ir pilvą prieš tai, kai jis turėjo pasakyti kalbą Niujorko valstijoje.

Tuomet rašytojas buvo išvežtas į netoliese esančią ligoninę skubiai operacijai, tačiau po kelių savaičių jo būklė pagerėjo.

„Jis apako viena akimi... Jam buvo padarytos trys rimtos žaizdos kakle. Vienos rankos jis nevaldo, nes buvo perpjauti rankos nervai. Ir dar apie 15 žaizdų jis turi krūtinėje ir liemenyje“, –ispanų dienraščiui „El Pais“ sakė Andrew Wylie (Endriu Vaili), pateikdamas naujausios informacijos apie S. Rushdie sveikatą.

„Tai buvo brutalus išpuolis“, – pabrėžė jis.

Tai buvo brutalus išpuolis.

Tačiau agentas nepateikė jokios informacijos apie rašytojo buvimo vietą ir apie tai, ar jis tebėra ligoninėje, tačiau sakė: „Jis gyvens“.

Kaip inoma, britų rašytojas daugelį metų gyveno slapstydamasis po to, kai pirmasis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini (Ruhola Chomeinis) įsakė jį nužudyti dėl, jo manymu, šventvagiško „Šėtoniškų eiių“ pobūdžio.

S. Rushdie užpuolikas – libanietiškų šaknų turintis 24 metų Hadi Mataras iš Naujojo Džersio – buvo suimtas iškart po išpuolio, o rugpjūčio viduryje per teismo posėdį Niujorko valstijoje jis nepripažino savo kaltės.

Išpuolis sukėlė pasipiktinimą Vakaruose, tačiau jį gyrė musulmoniškų šalių, tokių kaip Iranas ir Pakistanas, ekstremistai.

Per advokatą kalbėjęs 24 metų Hadi Mataras (Hadis Mataras) pakartojo esąs nekaltas dėl jam pareikštų kaltinimų dėl praėjusią savaitę įvykusio išpuolio, kai per vieną literatūrinį renginį įsiveržė ant scenos ir keletą kartų peiliu smogė britų rašytojui į kaklą ir pilvą.

Teisėjas nurodė suimti H. Matarą be teisės būti paleistam už užstatą.

Autorius pirmadienį ligoninėje buvo sąmoningas ir atsakinėjo į pareigūnų klausimus, antradienį pranešė TV stotis CNN, remdamasis policijos šaltiniais.

Tačiau nėra aišku, ką 75-erių rašytojas papasakojo. Policija jokios informacijos nepateikė.

S. Rushdie peiliu ginkluoto užpuoliko buvo sunkiai sužeistas penktadienio vakarą per renginį scenoje JAV Niujorko valstijoje. 24 metų įtariamasis sulaikytas, jam pareikšti kaltinimai dėl pasikėsinimo nužudyti rašytoją.

„Kategoriškai neigiame“ bet kokius ryšius su išpuoliu ir „niekas neturi teisės kaltinti Irano Islamo Respublikos“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani (Naseras Kananis), pirmą kartą Teherano vardu oficialiai reaguodamas į penktadienį įvykdytą ataką peiliu.

„Kalbant apie šį išpuolį, nemanome, kad kas nors kitas, išskyrus Salmaną Rushdie ir jo šalininkus, yra vertas kaltės ir net pasmerkimo“, – kalbėjo URM atstovas per kassavaitinę spaudos konferenciją Teherane.

Nemanome, kad kas nors kitas, išskyrus Salmaną Rushdie ir jo šalininkus, yra vertas kaltės ir net pasmerkimo.

„Įžeisdamas šventus islamo aspektus ir peržengdamas daugiau kaip pusantro milijardo musulmonų ir visų dieviškųjų religijų išpažinėjų raudonąsias linijas, Salmanas Rushdie užsitraukė žmonių pyktį ir įniršį“, – pridūrė jis.

75 metų autorius, penktadienį užpultas per literatūrinį renginį Niujorko valstijoje, sunkiai nukentėjo ir buvo prijungtas prie dirbtinio kvėpavimo aparato. Sekmadienį rašytojo agentas pranešė, kad jis pradėjo ilgą „sveikimo kelią“.

S. Rushdie ne vienerius metus buvo saugomas policijos, Irano lyderiams paraginus nužudyti pripažinimą pelniusį rašytoją dėl islamo ir pranašo Mohammedo (Mohamedo) vaizdavimo romane.

Įtariamą užpuoliką, 24 metų Hadi Matarą (Hadį Matarą) iš Naujojo Džersio, darbuotojai ir renginio žiūrovai pargriovė ant žemės, o paskui jį sulaikė policija.

Vėliau pasikėsinimu nužudyti kaltinamas H. Mataras stojo prieš teismą ir padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą.

1989 metais tuometis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini (Ruhola Chomeinis) paskelbė fatvą, kuria paragino musulmonus nužudyti S. Rushdie, teigdamas, kad jo 1988 metų romanas „Šėtoniškos eilės“ (The Satanic Verses) įžeidžia islamą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sekmadienį pareiškė, kad iraniečių valstybinė žiniasklaida „piktdžiugavo“ dėl šio išpuolio ir tokią reakciją pavadino „niekinga“.

„Jis atjungtas nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato, tad prasidėjo sveikimo kelias“, – kelioms žiniasklaidos priemonėms atsiųstame pranešime teigė S. Rushdie agentas Andrew Wylie (Endrius Vilis),

„Tai užtruks ilgai, sužeidimai sunkūs, bet jo būklė gerėja“, – sakė jis.

Kiek anksčiau A. Wylie sakė, kad S. Rushdie gali netekti akies; jis taip pat patyrė pilvo sužalojimų.

Rašytojo sūnus sekmadienį sakė, kad šeimai „labai palengvėjo“, kad S. Rushdie buvo atjungtas nuo dirbtinio kvėpavimo aparato ir galėjo „pasakyti keletą žodžių“.

„Nors jo gyvenimą pakeitę sužalojimai sunkūs, jo įprastas įžūlus ir iššaukiantis humoro jausmas liko nepaliestas“, – sakoma Zafaro Rushdie (Zafaro Rašdžio) pareiškime.

Po penktadienį scenoje įvykdyto užpuolimo S. Rushdie sraigtasparniu buvo nugabentas į ligoninę, kur jam buvo atlikta skubi operacija.

Klausimai dėl įtariamojo

Vyras, kaltinamas peiliu užpuolęs rašytoją per literatūrinį renginį, šeštadienį teisme padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą dėl kaltinimų pasikėsinimu nužudyti.

Jis atjungtas nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato, tad prasidėjo sveikimo kelias.

Niujorko valstijos teisme 24 metų Hadi Matarui (Hadžiui Matarui) buvo pareikšti kaltinimai, o prokurorai papasakojo, kaip S. Rushdie buvo peiliu smogta maždaug 10 kartų per, jų teigimu, iš anksto suplanuotą ir apgalvotą išpuolį.

H. Mataras sulaikytas be galimybės būti paleistam už užstatą, jam pateikti oficialūs kaltinimai dėl antrojo laipsnio pasikėsinimo nužudyti ir užpuolimo su ginklu. Policija nepateikė jokios informacijos apie jo praeitį ar galimus motyvus.

Pasak vieno Libano pareigūno, H. Mataro šeima kilusi iš Jaruno kaimo Libano pietuose, o pats vyras gimė Jungtinėse Valstijose.

Šeštadienį tame kaime apsilankiusiam naujienų agentūros AFP reporteriui buvo pasakyta, kad H. Mataro tėvai išsiskyrę, o jo tėvas – piemuo – tebegyvena Jarune.

Hadi Mataras. Scanpix nuotr.

Rašytojas, kuriam dabar 75-eri, sulaukė žinomumo, kai 1981 metais išėjo jo antrasis romanas „Vidurnakčio vaikai“ (Midnight's Children), pelnęs tarptautinį pripažinimą ir apdovanotas Britanijos prestižine Bookerio (Bukerio) premija už nepriklausomybės laikų Indijos pavaizdavimą.

Tačiau Indijoje nepraktikuojančių musulmonų šeimoje gimęs S. Rushdie buvo priverstas slapstytis, kai 1989-aisiais tuometis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini (Ruhola Chomeinis) paskelbė fatvą, kurioje paragino musulmonus nužudyti šį rašytoją, teigdamas, kad jo 1988 metų romanas „Šėtoniškos eilės“ (The Satanic Verses) įžeidžia islamą. Už S. Rushdie, kuris yra ateistas, nužudymą buvo pasiūlyta premija, kuri galioja iki šiol.

Kai kurie musulmonai mano, kad šioje knygoje demonstruojama nepagarba pranašui Muhammadui (Muhamadui).

Gyvenimas „grįžta į normalias vėžes“

Neseniai duodamas interviu Vokietijos žurnalui „Stern“ S. Rushdie pasakojo, kad po daugelio metų, kai jam buvo grasinama mirtimi, jo gyvenimas „grįžta į normalias vėžes“.

„Aštuonerius ar devynerius metus tai buvo gana rimta“, – sakė jis „Stern“ korespondentui Niujorke.

„Tačiau nuo 2000-ųjų, kai gyvenu Amerikoje, per visą tą laiką nebuvo jokių problemų“, – tikino rašytojas.

Jungtinės Karalystės vyriausybė suteikė S. Rushdie policijos apsaugą, kai keli jo kūrinių vertėjai ir leidėjai buvo nužudyti arba mėginta juos nužudyti.

Rašytojas beveik dešimtmetį slapstėsi – nuolat keisdavo gyvenamąją vietą ir negalėdavo pasakyti savo vaikams, kur yra apsistojęs.

S. Rushdie lengviau atsikvėpti galėjo tik 10-o dešimtmečio pabaigoje, kai Iranas 1998 metais paskelbė, jog jo nužudymo nepalaikytų.

Persikėlęs į Niujorką, 2016 metais S. Rushdie tapo JAV piliečiu. Nepaisant nuolatinės grėsmės jo gyvybei, jis vis dažniau buvo matomas viešumoje – dažnai be pastebimos apsaugos.

Rašytojas dabar gyvena Niujorko valstijoje ir yra iškilus žodžio laisvės gynėjas. Be kita ko, jis tvirtai palaikė Prancūzijos satyrinį leidinį „Charlie Hebdo“, kai 2015 metais islamistai Paryžiuje nužudė virtinę jo darbuotojų.

Šio savaitraščio skelbtos Muhammado karikatūros provokavo musulmonų įtūžį visame pasaulyje.

Tarptautinis pasipiktinimas

Literatūros renginiai, kuriuose dalyvaudavo S. Rushdie, neretai sulaukdavo grasinimų ir boikotų. 2007 metais sprendimas suteikti jam riterio titulą  išprovokavo protestus Irane ir Pakistane. Pastarojoje šalyje vienas ministras pareiškė, kad užgauta garbė pateisina mirtininkų sprogdintojų išpuolius.

Išpuolis įvykdytas Šotakvos institute, rengiančiame meno ir literatūros programas ant ežero kranto įsikūrusioje bendruomenėje maždaug už 110 km į pietus nuo Bafalo. Saugumas ten nebuvo itin griežtas.

Nors S. Rushdie užpuolimas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, smurtas prieš jį sulaukė pritarimo iš griežtosios linijos islamistų Irane ir Pakistane.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sakė, kad S. Rushdie „įkūnija laisvę“ ir kad „jo kova yra mūsų kova“.

JK lyderis Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sakė, kad buvo „priblokštas“, ir gyrė rašytoją už „naudojimąsi teise, kurios niekada nesiliausime gynę“.

Rašytojų organizacijos „PEN America“ vadovė Suzanne Nossel (Siuzan Nosel) sakė, kad grupė išgyvena „šoką ir siaubą“.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį pavadino tai „žiauriu“ išpuoliu ir sakė, kad meldžiasi už S. Rushdie pasveikimą.

„Salmanas Rushdie su savo įžvalgumu apie žmogiškumą, su neprilygstamu istorijos pojūčiu, su atsisakymu būti įbaugintam ar nutildytam pasisako už esminius, universalius idealus. Tiesa. Drąsa. Atkaklumas“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

Rašytojas penktadienį apie 11 val. buvo subadytas per literatūrinį renginį Šotakvos apygardoje. Iškart po užpuolimo jis buvo nuskraidintas į ligoninę, kur jam atlikta skubi operacija. Jo agento pareiškime, kurį gavo laikraštis „The New York Times“, sakoma, kad „naujienos nėra geros“.

„Salmanas tikriausiai neteks vienos akies, perpjauti jo rankos nervai, subadytos... kepenys“, – sakė agentas Andrew Wylie (Endrius Vailis). Pasak jo, S. Rushdie kol kas negali kalbėti.

Niujorko valstijos policija paskelbė, kad S. Rushdie užpuolimu įtariamas 24 metų Hadi Mataras (Hadis Mataras) iš Feirfildo Naujajame Džersyje. Užpuolimo motyvas neaiškus.

Policija pranešė, kad S. Rushdie subadytas į kaklą ir pilvą. Žmonės puolė į sceną padėti užpultam rašytojui ir pargriovė užpuoliką, o tada jį areštavo renginyje buvęs policininkas.

Salmanas tikriausiai neteks vienos akies, perpjauti jo rankos nervai, subadytos... kepenys.

Tarp žiūrovų buvęs gydytojas teikė medicininę pagalbą, kol atvyko greitosios pagalbos medikai. S. Rushdie scenoje klausinėjęs 73 metų Ralphas Henry Reese'as (Ralfas Henris Risas) buvo sužeistas į veidą, bet iš ligoninės jau yra išrašytas, sakoma policijos pranešime.

Išpuolis įvykdytas Šotakvos institute, rengiančiame meno ir literatūros programas ant ežero kranto įsikūrusioje bendruomenėje maždaug už 110 km į pietus nuo Bafalo.

Renginyje dalyvavęs Amerikos universiteto politologijos profesorius Carlas LeVanas (Karlas LiVanas) AFP sakė matęs, kaip užpuolikas įbėgo į sceną ir pradėjo įnirtingai badyti S. Rushdie.

„Minoje pasigirdo siaubo ir panikos aikčiojimai“, – sakė jis.

Liudininkas Johnas Steinas (Džonas Steinas) transliuotojui ABC sakė, kad užpuolikas „pradėjo badyti dešinę galvos ir kaklo pusę“.

„Paplūdo kraujas“, – sakė jis.

Dešimtmetis slapstymosi

Rašytojas, kuriam dabar 75-eri, sulaukė žinomumo, kai 1981 metais išėjo jo antrasis romanas „Vidurnakčio vaikai“ (Midnight's Children), pelnęs tarptautinį pripažinimą ir apdovanotas Britanijos prestižine Bookerio (Bukerio) premija už nepriklausomybės laikų Indijos pavaizdavimą.

Tačiau Indijoje nepraktikuojančių musulmonų šeimoje gimęs S. Rushdie buvo priverstas slapstytis, kai 1989-aisiais tuometis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini (Ruhola Chomeinis) paskelbė fatvą, kurioje paragino musulmonus nužudyti šį rašytoją, teigdamas, kad jo 1988 metų romanas „Šėtoniškos eilės“ (The Satanic Verses) įžeidžia islamą. Už S. Rushdie, kuris yra ateistas, nužudymą buvo pasiūlyta premija, kuri galioja iki šiol.

Kai kurie musulmonai mano, kad šioje knygoje demonstruojama nepagarba pranašui Muhammadui (Muhamadui).

Jungtinės Karalystės vyriausybė suteikė S. Rushdie policijos apsaugą, kai keli jo kūrinių vertėjai ir leidėjai buvo nužudyti arba mėginta juos nužudyti.

Rašytojas beveik dešimtmetį slapstėsi – nuolat keisdavo gyvenamąją vietą ir negalėdavo pasakyti savo vaikams, kur yra apsistojęs.

S. Rushdie lengviau atsikvėpti galėjo tik 10-o dešimtmečio pabaigoje, kai Iranas 1998 metais paskelbė, jog jo nužudymo nepalaikytų.

Rašytojas dabar gyvena Niujorko valstijoje ir yra iškilus žodžio laisvės gynėjas. Be kita ko, jis tvirtai palaikė Prancūzijos satyrinį leidinį „Charlie Hebdo“, kai 2015 metais islamistai Paryžiuje nužudė 12 jo darbuotojų.

Šio savaitraščio skelbtos pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūros provokavo musulmonų įtūžį visame pasaulyje.

Literatūros renginiai, kuriuose dalyvaudavo S. Rushdie, neretai sulaukdavo grasinimų ir boikotų. 2007 metais sprendimas suteikti jam riterio titulą išprovokavo protestus Irane ir Pakistane. Pastarojoje šalyje vienas ministras pareiškė, kad užgauta garbė pateisina mirtininkų sprogdintojų išpuolius.

„Mūsų kova“

Pasaulio lyderiai reiškė pasipiktinimą dėl rašytojo užpuolimo. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sakė, kad S. Rushdie „įkūnija laisvę“ ir kad „jo kova yra mūsų kova“.

JK lyderis Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sakė, kad buvo „priblokštas“, ir gyrė rašytoją už „naudojimąsi teise, kurios niekada nesiliausime gynę“.

Rašytojų organizacijos „PEN America“ vadovė Suzanne Nossel (Siuzan Nosel) sakė, kad grupė išgyvena „šoką ir siaubą“.

„Kelios valandos prieš ataką, penktadienio rytą, Salmanas parašė man elektroninį laišką prašydamas padėti įdarbinti ukrainiečių rašytojus, kuriems reikia saugaus prieglobsčio, – sakoma jos pareiškime. – Linkime... Salmanui greitai visiškai pasveikti. Tikimės ir visa širdimi tikime, kad jo svarbus balsas negali būti ir nebus nutildytas.“

„Charlie Hebdo“ šeštadienį sakė, kad „niekas negali pateisinti“ S. Rushdie užpuolimo ir fatvos.

Leidinys ironiškai klausė, ar užpuoliką paskatino pasaulinis atšilimas, perkamosios galios mažėjimas, ar dėl karščio bangos paskelbtas draudimas laistyti vazoninius augalus.

Žurnalo vykdomasis redaktorius, pasirašinėjantis Risso (Riso) slapyvardžiu ir išgyvenęs 2015 metų ataką, sakė, kad S. Rushdie užpuolikas tikriausiai yra praktikuojantis musulmonas, ir smerkė „vidutiniškus dvasinius lyderiukus – intelektualinius nulius ir kultūrinius neišmanėlius“.

Irano ultrakonservatyvus laikraštis „Kayhan“ šeštadienį gyrė S. Rushdie užpuoliką. Išskyrus reformų šalininkų leidinį „Etemad“, visa Irano žiniasklaida laikėsi panašios pozicijos ir vadino S. Rushdie „atsimetėliu“.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip žmonės puola padėti S. Rushdie per incidentą Šotakvos apygardoje. Policija patvirtino, kad vienas asmuo buvo subadytas, bet nukentėjusiojo neįvardijo.

„Ką tik įvyko šiurpiausias dalykas... – Salmanas Rushdie buvo užpultas scenoje, – vienas įvykio liudininkas parašė socialiniuose tinkluose. – Amfiteatras buvo evakuotas.“

Šotakvos apygardos šerifo biuras nurodė galintis patvirtinti, kad „įvyko subadymas“, bet daugiau detalių nepateikė.

S. Rushdie būklė kol kas nežinoma.

Rašytojas, kuriam dabar 75-eri, sulaukė žinomumo, kai 1981 metais išėjo jo antrasis romanas „Vidurnakčio vaikai“ (Midnight's Children), pelniusį tarptautinį pripažinimą ir apdovanotą Britanijos prestižine Bookerio (Bukerio) premija už nepriklausomybės laikų Indijos pavaizdavimą.

Tačiau Indijoje nepraktikuojančių musulmonų šeimoje gimęs S. Rushdie buvo priverstas slapstytis, kai 1989-aisiais tuometis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini (Ruhola Chomeinis) paskelbė fatvą, kurioje paragino musulmonus nužudyti šį rašytoją, teigdamas, kad jo 1988 metų romanas „Šėtoniškos eilės“ (The Satanic Verses) įžeidžia islamą. Už S. Rushdie, kuris yra ateistas, nužudymą buvo pasiūlyta premija, kuri galioja iki šiol.

Kai kurie musulmonai mano, kad šioje knygoje demonstruojama nepagarba pranašui Muhammadui (Muhamadui).

2016 metais už romaną „Lopšinė“ L. Slimani buvo įvertinta Goncourt’ų premija. Premijos skyrimo metu jaunoji autorė tebuvo parašiusi du romanus, taigi kai kuriems literatūros kritikams kilo abejonių dėl jos galimybių pelnyti pagrindinę Prancūzijos literatūros premiją.

Tačiau abejones dėl kūrybinio potencialo garsioji prancūzų rašytoja išsklaidė pernai ir savo kūrybos gerbėjams pristatė trečiąjį savo romaną „Kitų šalis“ (pranc. Le pays des autres). Jis sumanytas kaip pirmoji būsimos trilogijos dalis ir turi kūrinio tematiką apibrėžiančią paantraštę „Karas, karas, karas“. Ką tik romanas pasirodė ir lietuviškai, jį iš prancūzų kalbos išvertė Violeta Tauragienė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Kalbant apie prestižinį autorei skirtą Goncourt’ų vardo apdovanojimą, kaip įdomų faktą galima paminėti tai, kad L. Slimani yra penktoji moteris, per pastaruosius 20 metų gavusi  šią premiją, o per visą premijos gyvavimo laikotarpį nuo 1903 m. – tik dvyliktoji. Romanas „Lopšinė“ taip pat buvo pristatytas „Renaudot“, „Femina“, „Interallié“ premijoms ir išverstas į daugiau kaip dvidešimt kalbų. Rašydama „Lopšinę“ autorė rėmėsi ne tik konkrečiu kriminalinės kronikos faktu, kuomet 2012 m. Niujorke auklė iš Dominikos Respublikos nužudė prižiūrimus vaikus, bet ir asmeniniais prisiminimais. Kaip teigia rašytoja, siužetas atsirado iš to, kad vaikystėje ji pati turėjo ne vieną auklę, labai jaudinosi dėl jų užimamos vietos namuose, kur jos yra sykiu lyg ir motinos, ir svetimos. „Supratau, kad jos gali būti tikrais romano personažais“, – viename interviu pasakė L. Slimani.

Naujajame savo romane „Kitų šalis“ rašytoja, peržengdama epochas ir šalių sienas, pasakoja jaudinančią meilės, susvetimėjimo ir vilties istoriją. 1944 metais Matilda, jauna elzasietė, pamilsta marokietį Aminą Belhadžą, prancūzų kariuomenės karį. Po išsivadavimo pora įsikuria Maroke, karinių įgulų ir naujakurių mieste Meknese. Kol Aminas bando įdirbti savo akmeningą ir bevaisę žemės valdą, Matildą prislegia atšiaurus Maroko klimatas. Viena su dviem vaikais atkampioje fermoje ji kenčia nuo nepasitikėjimo, kurį sukelia kaip užsienietė, ir nuo pinigų stygiaus. Ar atsipirks sunkus poros triūsas?

Romane aprašomas dešimtmetis – tai laikotarpis, kai neišvengiamai stiprėja įtampa ir daugėja smurto, kol galiausiai, 1956-aisiais, buvusiame protektorate paskelbiama nepriklausomybė. Visi romano veikėjai gyvena „kitų šalyje“: kolonistai ir vietiniai, kareiviai ir žemdirbiai ar tremtiniai. O ypač moterys, gyvenančios vyrų šalyje ir be paliovos stengdamosi išsikovoti laisvių. L. Slimani šioje didžiulėje freskoje atkuria epochą ir jos veikėjus, su empatija, tiksliai ir subtiliai papasakodama jų istorijas.

Kaip prisipažįsta pati autorė, „Kitų šalies“ įkvėpimo šaltinį ji atrado savo šeimos istorijoje. Šis kūrinys gimė iš Maroko spalvomis ir kvapais alsuojančių jos močiutės – tėvo motinos – pasakojimų.

2020 m. liepos 2-ąją Leïla Slimani už romaną „Kitų šalis“ buvo apdovanota Didžiuoju Madam Figaro prizu (Le Grand Prix de l'Héroïne Madame Figaro 2020).

Pagyrų šia kūriniui negaili net tik literatūros kritikai, bet ir garsūs rašytojai. Tarkime, Salmanas Rushdie apie naująjį Leïlos Slimani romaną sako: „Nuostabiai sukurtas šio romano pasaulis – Marokas po II-ojo pasaulinio karo, bręstant sukilimui prieš prancūzų kolonistus. Knygos puslapiuose gyvai skleidžiasi asmeninis gyvenimas, visuomenės gyvenimas, kasdienis gyvenimas – mes alsuojam kartu su šeima, atsidūrusia istorinio konflikto sūkury. Išskirtinis, puikus pelnytai išgirtos rašytojos kūrinys.“