Vienoje scenoje – kartu

Jos kartu su orkestru ruošia ypatingą programą „Viva la diva“, kurioje skambės fragmentai iš geriausių visų laikų miuziklų.

Šis koncertas taps išskirtine proga vienoje scenoje pamatyti net tris talentingas dainininkes. Visos jos atskirai jau yra dainavusios Klaipėdos koncertų salėje, tačiau kartu viename koncerte čia dar niekada nebuvo susitikusios. Kiekviena iš jų yra išskirtinė savo balsu, charizma ir kūrybine biografija.

Sopranas O. Kolobovaitė baigė vokalo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) pas profesorę Sigutę Stonytę. Dainininkė laimėjo pirmą vietą televizijos projekte „Triumfo arka“, sukūrė vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), Giedriaus Kuprevičiaus miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“ ir kitur.

Temperamentingoji I. Prudnikovaitė – vienas žymiausių Lietuvos mecosopranų, užkariavusi ir užsienio operos teatrų scenas. Ji taip pat baigė vokalo studijas LMTA, tapo Kelno (Vokietija) tarptautinio dainininkų konkurso laureate. Kelerius metus I. Prudnikovaitė buvo Eseno (Vokietija) Aalto operos teatro solistė. Vienas ryškiausių dainininkės vaidmenų – Karmen G. Bizet operoje „Karmen“, už kurį LNOBT ji buvo pripažinta Metų operos soliste.

Klaipėdos koncertų salėje dainuos ir nepamirštamo balso savininkė E. Sašenko. LMTA baigusi džiazo vokalo studijas, ji gerai žinoma kaip įvairių konkursų, festivalių ir projektų („Meilės istorijos pagal Edith Piaff“, „Chopin Jazz inn“, „All that Cabaret“ ir kt.) dalyvė.

Visada laukiamas svečias

Simfoninės muzikos šventę kurs Klaipėdoje visada laukiamas svečias – LVSO. Jam nuo pat įkūrimo vadovauja ir diriguoja Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas G. Rinkevičius. Daugybę veiklų suderinantis, vietoje nenustygstantis orkestro vadovas puikiai atspindi ir paties orkestro veidą: pilnas jaunatviškų idėjų, neriantis į įvairias muzikines avantiūras, neapsiribojantis klasikiniu repertuaru. Orkestro veikla prasidėjo Sąjūdžio metais ir klostėsi lygiagrečiai su atkurtos nepriklausomybės istorija. Šalies simfoninių orkestrų kontekste LVSO išsiskiria universalumu ir produktyvumu. Jo planuose ir repertuare rastume klasikinės, šiuolaikinės viso pasaulio autorių muzikos, operos pastatymų ir net bendradarbiavimo su populiariosios muzikos atstovais.

Koncerte „Viva la diva“ trys vokalo deivės, maestro ir orkestras atliks įvairių garsiausių miuziklų muziką. Tai bus žinomų kūrėjų Andrew Lloydo Webberio, Leonardo Bernsteino, Eltono Johno ir kitų kompozitorių kūriniai. Šventinę nuotaiką įkvėps ištraukos iš populiarių miuziklų „Katės“, „Vestsaido istorija“, „Mulen Ružas“, „Liūtas karalius“ ir kitų.

Veidrodinis kambarys

Koncertinę programą „Corelli ir Telemannas: Veidrodinis kambarys“ kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru rengia iš Brazilijos kilęs pripažintas barokinės muzikos specialistas Rodrigo Calveyra.

Išilginės fleitos ir korneto virtuozas koncertuoja kaip solistas su orkestrais Brazilijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Argentinoje, Lietuvoje ir kitur. Jis dalyvavo prestižiniuose Europos ir Pietų Amerikos senosios muzikos festivaliuose. R.Calveyra yra Brazilijoje įsikūrusio ansamblio „Instrumentarium“ bei Vilniuje gyvuojančio tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ meno vadovas. Vienas iš pastarojo ansamblio veiklos tikslų yra populiarinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikinį paveldą.

Programoje „Corelli ir Telemannas: Veidrodinis kambarys“ gruodžio 3 d. 18.30 val. R.Calveyra pasirodys kaip dirigentas ir išilginės fleitos solistas. Pasak jo, šioje programoje publika „girdės begalinę virtinę sąšaukų tarp italų ir vokiečių muzikoje gyvavusių įvaizdžių. Tai projektas, sukurtas bendradarbiaujant Klaipėdos kameriniam orkestrui ir senosios muzikos ansambliui „Canto Fiorito“ iš Vilniaus“.

Barokinės muzikos koncerto programą papuoš solistės Renatos Dubinskaitės (mecosopranas) pasirodymas. Ji taip pat yra „Canto Fiorito“ narė, aktyvi šio ansamblio ir kitų senosios muzikos projektų organizatorė. Klavesino partiją gros atlikėja iš Latvijos Gertruda Jerjomenko. Koncerto programoje skambės Georgo Philippo Telemanno ir Arcangelo Corelli’o muzika.

Ugningasis fortepijono virtuozas

Į Klaipėdos koncertų salę sugrįš ugningasis fortepijono virtuozas Alexanderis Paley. Po kelerių metų pertraukos čia jis skambins savo rečitalį. Įdomu, kad A. Paley savo pirmąją solinę programą šioje scenoje atliko taip pat festivalyje „Salve Musica“ lygiai prieš 15 metų.

A.Paley pelnė pasaulinį pripažinimą savo stulbinama technika, įvairiapusiu koncertiniu ir soliniu repertuaru bei nepaviršutiniškomis, unikalios menininko vaizduotės pažymėtomis interpretacijomis.

Gruodžio 8 d. 18.30 val. garsusis pianistas publiką ves į pasivaikščiojimą įvertinant „Parodos paveikslėlius“ – spalvingąjį Modesto Musorgskio fortepijoninį ciklą. Jo atsiradimą įkvėpė kompozitoriaus apsilankymas dailininko ir architekto Viktoro Hartmano parodoje Sankt Peterburge. Visas dešimt pjesių jungia promenados (pasivaikščiojimo) tema, kurioje, kompozitoriaus žodžiais, nuolat šmėžuoja jo fizionomija.

Antrąją koncerto dalį pradės „Valpurgijos naktis“ iš prancūzų autoriaus Charleso Gounod operos „Faustas“. Intriguoja, kad šio kūrinio aranžuotę fortepijonui solo sukūrė pats A.Paley.

Po to programoje skambės kito prancūzų kūrėjo Camille’io Saint-Saënso Šeši etiudai op. 52, retokai sutinkami atlikėjų repertuare, nes reikalauja nepriekaištingos pirštų technikos.

Tai Niujorke, tai Paryžiuje gyvenantis A.Paley pastaruoju metu nemažai laiko praleidžia Lietuvoje – šiemet jis pradėjo dėstyti Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje. Charizmatiškasis atlikėjas savo talentu ir meistriškumu nepalieka abejingų klausytojų, o kultūrinių interesų platumu stebina tuos, kuriems tenka pažinti jį iš arčiau.

Krištolinis balsas

Gruodžio 10 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės scenoje aidės krištolinis solistės Laurynos Bendžiūnaitės balsas, liesis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO), diriguojamo meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Gintaro Rinkevičiaus, atliekama muzika.

Klaipėdoje pradėjusi tiesti savo profesinį muzikos kelią L.Bendžiūnaitė šiuo metu gyvena Štutgarte. Ten ji kelis metus dirbo Štutgarto operos teatre, dainavo kitų užsienio operos teatrų ir koncertų salių scenose.

„Dainavimas – tai mano psichoterapija, visų mano fantazijų įkūnijimas ir visų emocijų, veiksmų legalus realizavimas, už kurį dar ir moka, – šypsojodamasi kalbėjo L.Bendžiūnaitė. – Kai dainuoju, esu geresnis žmogus. Geresnis, gražesnis ir įdomesnis, galintis visiems aplinkui spinduliuoti šviesesnį gyvenimą.“

Koncerte L.Bendžiūnaitė atliks britų kompozitoriaus Benjamino Britteno „Keturias prancūziškas dainas“ – įspūdingą opusą, sukurtą kaip dovaną kompozitoriaus tėvų vestuvių metinėms. Taip pat skambės lenkų kompozitoriaus Witoldo Lutosławskio „Silezijos triptikas“, kuriame panaudoti lenkų folkloro tekstų ir muzikos motyvai.

Antrojoje koncerto dalyje LVSO interpretuos Antono Brucknerio simfoniją Nr. 6. Ją kompozitorius sukūrė keliaudamas po Šveicariją. Iš visų A.Brucknerio simfonijų ji yra pati šviesiausia. Tai – pasaulėtvarkos grožio ir didybės pašlovinimas. Muzikoje trykšta džiūgavimas, beatodairiškas svaiginimasis būties pilnatve.

Dvylikos žvaigždžių vainikas

2019-ųjų gruodį minėtą Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ 45 metų kūrybinės veiklos sukaktį vainikavo pasaulinė premjera – šiai progai kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės sukurto kūrinio „Magnificat“ atlikimas Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje Šiauliuose. Šiemet gruodžio 12 d. 16 val. jis suskambės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje Klaipėdoje.

„Magnificat“ – Marijos džiaugsmo giesmė, prasidedanti žodžiais „Magnificat anima mea Dominum“ („Mano siela garbina Viešpatį“). N.Sinkevičiūtė kiekvieną kūrinio dalį įvardijo kaip žvaigždes, koncerte bus supintas 12-os žvaigždžių vainikas.

Kartu su „Polifonija“ N.Sinkevičiūtės „Magnificat“ atliks Klaipėdos brass kvintetas, vadovaujamas Sigito Petrulio. Solo partijas dainuos Rita Petrauskaitė (sopranas) ir Valdas Kazlauskas (bosas). Diriguos kūrinio atsiradimo iniciatorius Tomas Ambrozaitis, anksčiau kelerius metus dirbęs „Polifonijos“ choro meno vadovu, dabar – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas.

Muzikinis spektaklis visai šeimai

Ji – Sofija, karvutė, gyvenanti kaime. Ji turi šeimą, gerą draugą, kuris visuomet pasirengęs padėti, ir svajonę... Tačiau viskas gyvenime nėra taip paprasta, kaip kartais gali atrodyti, – kad pasiektum to, ko trokšti, reikia bent šiek tiek pasistengti, o kartais pereiti kalnus ir perplaukti upes.

Karvutė Sofija jaučiasi liūdna, nes negali išpildyti savo didžiosios svajonės – dainuoti su orkestru. Tačiau juk yra draugų, kurie visuomet pasirengę padėti. Arklys Feliksas atsitiktinai randa skelbimą apie muzikinį konkursą. Taip mūsų pagrindinė herojė leidžiasi į kelionę tikslo link. Joje susiduria su įvairiausiais iššūkiais. Sofija praveria ne vieno orkestro duris, tačiau ją pasitinka visai ne taip, kaip ji tikėjosi. Net nepatikrinęs jos talento, orkestras jos nepriima. Sofija niekaip negali suprasti, kaip su muzika susijęs jos kūno svoris, ūgis, kanopų skambesys, ragai ar elegancija. Nukabinusi nosį karvutė netenka vilties, tačiau netikėtai sutinka Šunį Dūmą ir jiems gimsta nuostabi idėja...

Muzikinį spektaklis visai šeimai „Muzikuojanti karvutė Sofija“, kuris bus rodomas gruodžio 14 d. 18.30 val., sukūrė režisierė ir aktorė Laima Akstinaitė, aktorius Simonas Lunevičius, Klaipėdos kamerinis orkestras ir dirigentas Egidijus Miknius. Muzika – Zitos Bružaitės, scenografija ir kostiumai – Angelinos Furmaniuk-Savickienės.

Tango siuita

Įžymiojo tango nuevo pradininko Astoro Piazzollos kompozicijos pagrįstos džiazo ir klasikinėmis formomis. Jos sukūrė ne tik visiškai naują harmoninį ir ritminį žodyną, bet ir ryškų muzikinių emocijų pasaulį, o aistringąjį šokį iš vakarėlių ar klubų perkėlė į koncertų sales. Nors praėjo jau 100 metų, A.Piazzollos muzika neprarado populiarumo.

Á.Piazzollos „Tango siuita“ saksofonų kvartetui ir styginių orkestrui gruodžio 16 d. 18.30 val. skambės Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) koncerte, dalyvaujant saksofonų kvartetui „Signum“ iš Vokietijos.

„Keturi saksofonininkai, kurie sugeba įsiūbuoti pastatus“, – taip apie šį ansamblį rašė „Hamburger Abendblatt“. 2006 m. Kelne susibūręs kvartetas laimėjo kelis konkursus, pasirodė „Carnegie Hall“ Niujorke, o Europos koncertų salių organizacijos (ECHO) įteiktas „Kylančios žvaigždės“ apdovanojimas jam atvėrė kelius į daugelį kitų prestižinių scenų. Jau trečią kartą Klaipėdos koncertų salėje pasirodysiantis kvartetas nuolat ieško naujų idėjų ir novatoriškų meninių sprendimų. Jo eksperimentinį universalumą atspindi įdomios programos ir unikalios aranžuotės.

Diriguojant maestro Modestui Barkauskui, šioje LNSO programoje taip pat skambės Alberto Ginasteros šokiai iš baleto „Estansija“, kuris šiandien laikomas bene populiariausiu Argentinos kompozitoriaus kūriniu.

Džiazo ritmu

Klaipėdos choras ,,Aukuras“ ruošia šventiška nuotaika nuteikiančią programą, kurioje pasirodys kartu su Klaipėdos džiazo orkestru. Tai pirmasis bendras Alfonso Vildžiūno ir Kęstučio Sovos vadovaujamų uostamiesčio kolektyvų meninis projektas.

Klaipėdos džiazo orkestras vienija geriausius regiono džiazo muzikantus – profesionalus ir studentus, dabartinius ir buvusius klaipėdiečius. Juos subūrė ir toliau į priekį veda saksofonininkas K.Sova, vienas aktyviausių bigbendinės džiazo muzikos puoselėtojų Lietuvoje.

„Šio koncerto idėja gimė visiškai netikėtai, mąstant apie tai, ką naujo ir negirdėto galime pasiūlyti Klaipėdos publikai, – pasakojo aranžuotes šiai programai kūręs Karolis Žioltikovas. – Pats šiame orkestre groju nuo pat jo susikūrimo, todėl žinau, kad jis yra aukščiausio lygio, kiekvieną kartą nustebina klausytojus naujomis idėjomis ir skambesiais. Manau, kad Klaipėdos muzikantams labai svarbu bendradarbiauti kiek įmanoma daugiau. Tikiu, kad šis koncertas bus tik inspiracija tolimesniems bendriems projektams.“

Klaipėdos choro ,,Aukuras“, Klaipėdos džiazo orkestro ir džiazo vokalistės Editos Bodrovaitės-Rukienės koncertinėje programoje „Jaučiu ritmą“ gruodžio 22 d. 18.30 val. skambės daugumai gerai pažįstamų autorių kūriniai, tarp jų – Duke’o Elingtono, Irvino Berlino, George’o Gershwino, Richardo Rodgerso kompozicijos. Koncerto organizatoriai neabejoja, kad ši muzika savo energija pakraus tiek pačius atlikėjus, tiek klausytojus.

Šventiniai kariliono koncertai

Gruodžio 25 d 16 val. ir gruodžio 31 d. 23.30 val. Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje ir aplinkinėse gatvėse bus galima klausytis šventinių kariliono koncertų.

Varpai, pakabinti aukštuose bokštuose, nuo seno kviesdavo žmones susirinkti tiek drauge džiaugtis, švęsti, melstis, tiek gintis nuo priešų. Klaipėdoje jau tapo tradicija, kad šv. Kalėdų dieną ir pasitinkant Naujuosius metus skamba kariliono varpai. Taip bus ir šiemet. Per Kalėdas iš Klaipėdos centrinio pašto bokšto visus sveikins karilionininkas Kęstutis Kačinskas, o į Naujuosius klaipėdiečius palydės Stanislovo Žilevičiaus atliekama varpų muzika.

Klasicizmo šedevrai

Kasmet gruodžio pabaigoje Klaipėdos koncertų salėje koncertuoja Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) – vienas iškiliausių ir labiausiai pasaulyje įvertintų Lietuvos kolektyvų. Savo veiklą jis pradėjo prieš šešis dešimtmečius ir jau pelnė publikos bei kritikų pripažinimą ne vien Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų.

Orkestrui vadovauja pasaulyje pripažintas smuikininkas ir dirigentas Sergejus Krylovas. 2008 m. atvykęs dirbti į Lietuvą, jis dar nelaikė savęs dirigentu, o pastaruoju metu vis labiau įsitvirtina pasaulio scenose abiem amplua. „Aš nevaikščiojau pas profesorius mokytis diriguoti – lavinau įgūdžius praktiškai“, – viename interviu kalbėjo S.Krylovas. Jau sukaupęs svarią dirigavimo patirtį, jis teigė: „Man tai sekasi ir labai patinka. Tačiau dar turiu be galo daug dirbti, kad eičiau pirmyn.“

LKO programa „Klasicizmo muzikos šedevrai“ gruodžio 28 d. 18.30 val. prasidės Antonio Vivaldi koncertais vienam, dviem, trims ir keturiems smuikams. Po pertraukos suskambės Josepho Haydno Simfonija Nr. 45 fis-moll („Atsisveikinimo“), kurios istorija dėl savo neįprastumo apipinta įvairiomis legendomis. Jau daug metų LKO muzikantai groja legendinį kūrinį, vienai po kitos gęstant žvakėms...

Paskutinį metų vakarą

Šventinė Klaipėdos kamerinio orkestro programa klausytojus kviečia kartu praleisti paskutinį senųjų metų vakarą. Šia ypatinga proga pamuzikuoti kartu su orkestru, sužavėti auditoriją savo talento spinduliais į Klaipėdą atvyks patys nuostabiausi solistai.

Lina Dambrauskaitė (sopranas) ir Romanas Kudriašovas (baritonas) – jaunosios kartos dainininkai, kurių profesinį meistriškumą liudija vokalo studijos ir stažuotės užsienyje, pasirodymai prestižinėse pasaulio scenose. Įdomu, kad jie abu yra gimę Klaipėdoje. Romanas čia net pradėjo savo profesines studijas, kurias vėliau pratęsė Vilniuje, Velse, Kardife, Londone. Linos kelionė į muzikos pasaulį prasidėjo Vilniuje, kitomis stotelėmis tapo Londonas ir Ciurichas.

Abu neseniai į gimtinę sugrįžę menininkai apsistojo Vilniuje, iš kur planuoja tolesnius karjeros maršrutus. Džiugu, kad jie dainininkus vėl atves į jų gimtąjį miestą. Klaipėdą jau savu uostu laiko prieš kelerius metus čia persikėlę gyventi Klaipėdos kamerinio orkestro koncertmeisteris Konradas Levickis ir pianistė Lauryna Lankutytė. Naujųjų metų vakarą šią šaunią muzikų kompaniją papildys ir koncerto vedėja muzikologė Rasa Murauskaitė – gerai pažįstamas „LRT Klasikos“ balsas.

Gruodžio 31 d. 18.30 val. skambėsiančio koncerto programa bus emocinga ir graži, ji kvies atsipalaiduoti ir pasinerti į šventinę nuotaiką. O kokia gi šventė be siurprizų ir netikėtumų, juolab kad scenoje bus meninėmis provokacijomis garsėjantis Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras.

Latvių „Illumina“

Festivalį gruodžio 4-ąją pradės unikalus vyrų balsų ansamblis „Schola Cantorum Riga“ (Latvija). Jis gilinasi į senosios muzikos lobynus, ypač grigališkojo choralo, viduramžių giesmių atlikimą. Ansambliui vadovauja bene žymiausias senosios muzikos specialistas Latvijoje – Guntaras Pranis. Įvairiomis šiuolaikinėmis formomis atlikėjai tiesia kelius į klausytojų širdis. Jie rengia originalias programas, kuriose kūrybingai derina senosios ir šių dienų muzikos skambesį.

Programa „Illumina“ – tai įvairių giesmių rinkinys, kurias jungia ta pati tema – šviesa. Šviesa tampa raktiniu žodžiu, parodančiu dviejų epochų, dviejų muzikos stilių sankirtą. Senąją epochą įprasmina grigališkojo choralo, viduramžių giesmių harmonijos bei senosios polifonijos, pavyzdžiui, sakralinių ispanų giesmių, grožis.

Kita programos dalis – tai improvizacijos mušamaisiais instrumentais, kurias atlieka Rihardas Zalupė ir Ivaras Kalninis. Tai tarsi tiltas, jungiantis praeitį su dabartimi. Iš šimtmečiais nutolusių garsų sintezės išauga originalus muzikinis dialogas, pagrįstas meditatyviu ir spalvingu garsų pasauliu. 2006 m. „Schola Cantorum Riga“ išleido šios programos kompaktinę plokštelę. Šiemet programa „Illumina“ skambėjo prestižiniame Vilniaus festivalyje, o dabar atkeliaus į Lietuvos pajūrį.

Mūza ir orkestras

Gruodžio 6-ąją Klaipėdos kamerinis orkestras vėl muzikuos kartu su pripažinta pianiste Mūza Rubackyte (Lietuva, Prancūzija, Šveicarija). Mindaugo Bačkaus vadovaujamas orkestras labai vertina galimybę kurti su ja kartu scenoje, kai, pasak pianistės, „muzikos šedevras kaskart stebuklingai atgimsta iš naujo“.

Fortepijono virtuozė nuolat koncertuoja visoje Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Azijoje. Jos scenos partnerių sąraše – garsūs pasaulio orkestrai, dirigentai ir solistai. Lietuvos Vyriausybės bei Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premijomis apdovanota M. Rubackytė yra tarptautinio Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė. Šiemet tai bus jau VI festivalis. Dar nenuskambėjus paskutiniams jo akordams pianistė atvyks į Klaipėdą ir kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru interpretuos L. van Beethoveno Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 4.

Prie dirigento pulto stovės elegancija ir subtiliu muzikiniu skoniu pasižymintis latvių dirigentas Normundas Šnė. Puikus baroko, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos žinovas yra  ištikimas savo vadovaujamam kolektyvui „Sinfonietta Riga“ ir nedažnai koncertuoja kaip kviestinis dirigentas.

Programoje dar skambės XX a. lenkų ir žydų kilmės kompozitoriaus M. Weinbergo (2019 m. minimos jo 100-osios gimimo metinės) bei lenkų kompozitorės ir smuikininkės  G.Bacewicz orkestriniai opusai.

Pasakos saksofonams

Gruodžio 12-ąją į Klaipėdos koncertų salės sceną grįš nuotaikingasis saksofonų kvartetas „Signum“, kurį 2006 m. subūrė Kelne susitikę keturi saksofonininkai. Savo jaunatviška energija, įtaiga ir novatoriškomis idėjomis kvartetas jau kelerius metus pučia gaivų permainų vėją į Europos koncertų sales ir festivalius. Jis koncertuoja įvairiausiose ir netikėčiausiose vietose – tai ir prestižinė Niujorko „Carnegie Hall“, ir Dolomitinių Alpių snieguota viršukalnė. Grodamas nepaprastai lengvai ir dažniausiai be natų, „Signum“ kūrybiškai papildo savo pasirodymus sceniniu judesiu ir instrumentinio teatro elementais. Tuo netruks įsitikinti ir Klaipėdos publika, išgirsianti kvarteto atliekamą vokiečių kompozitoriaus S. Matthuso koncertą „Fantastiniai burtų sapnai. Pasakos saksofonams“.

Taip pat šio vakaro programoje – simfonija „Iš plokščiojo pasaulio“, kurios autorius – itin įvairiapusė asmenybė, eseistas, pedagogas, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, minintis 75-ąsias gimimo metines. Šia proga į klausimą, ar liko neįveiktų kalnų, kompozitorius atsakė: „Nuo kalno, į kurį kopi visą gyvenimą, atsiveria slėnis, į kurį reikia suspėti nusileisti. Jame taip pat yra kas veikti. Laukuose visuomet reikia žemdirbių. Prisijungsiu prie jų triūso.“

Šią programą su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru rengia jo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, Lietuvos nacionalinės ir Baltijos asamblėjos meno premijų laureatas Modestas Pitrėnas.

Šokis ir violončelės

Gruodžio 13-ąją bus parodytas šokio ir gyvos violončelių muzikos spektaklis „Boléro–Extended“, kuriame dalyvauja Šeiko šokio teatras ir Klaipėdos violončelių oktetas.

Unikalus šokio ir gyvos muzikos spektaklis gimė iš violončelininko, Tarptautinio Klaipėdos violončelės festivalio ir konkurso iniciatoriaus M. Bačkaus idėjos violončelėmis atlikti „Bolero“ – vieną žymiausių prancūzų kompozitoriaus M. Ravelio kūrinių orkestrui – ir jo ilgamečio bendradarbiavimo su Šeiko šokio teatru.

Choreografiją spektakliui sukūrė žymus danų choreografas Palle Granhojus, dažnai savo spektakliuose derinantis šiuolaikinio šokio kompozicijas su klasikine muzika. Kurdamas choreografiją „Boléro–Extended“, jis pasitelkė autorinę obstrukcijos techniką, ribojančią šokėjų judesius ir lemiančią specifinį pasikartojančios ritmikos judėjimą, grįstą „Bolero“ muzika. Pastaroji, per visą spektaklį originaliai dekonstruojama ir atliekama vienos ar aštuonių violončelių, suskamba itin netikėtai ir šiuolaikiškai. Nustebins ir scenovaizdžio sprendimas: įprastinė teatro situacija, kai muzikantai sėdi orkestro duobėje, o šokėjai šoka virš jų ant scenos, bus apversta aukštyn kojomis...

„Boléro–extended“ premjera įvyko II Tarptautinio Klaipėdos violončelės festivalio ir konkurso metu 2019 m. gegužės 6 d. ir sulaukė didelio publikos susidomėjimo.

Viešpaties gimimas

Festivalio programa, gruodžio 15-ąją skambėsianti Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, pavadinta pagal žymaus prancūzų kompozitoriaus, pianisto, vargonininko, pedagogo O. Messiaeno kūrinį „Viešpaties gimimas“. O. Messiaenas buvo labai giliai tikintis katalikas ir muzikos teologas. Sakralaus grožio kupiną „Viešpaties gimimą“ sudaro devynios meditacijos vargonams, kurias įkvėpė Jėzaus gimimas, kalnai ir viduramžių katedrų vitražai.

Keturias meditacijas iš Viešpaties gimimo atliks Dainius Sverdiolas, daugiau nei prieš tris dešimtmečius Vilniaus arkikatedroje bazilikoje surengęs O. Messiaeno vargonų muzikos koncertų ciklą. Jo koncertų programose vyrauja romantinė ir šiuolaikinė muzika, jis dažnai yra lietuvių kompozitorių naujų kūrinių vargonams pirmasis atlikėjas.

Šioje programoje skambės ir trimitininko Sigito Petrulio bei jo vadovaujamo Klaipėdos brass kvinteto atliekami kūriniai. Vargonų ir vario skambesys užpildys visą koplyčios erdvę. Susikaupimui ir apmąstymams nuteikiančią muziką keis džiugią kalėdinę nuotaiką pranašaujanti kūryba.

Vien tik Piazzolla

Paryžius, Niujorkas ir Buenos Airės; argentinietiškas tango, klasikinė muzika ir džiazas – gyvenimas skirtinguose miestuose ir muzikinių stilių įvairovė suformavo unikalų A. Piazzollos kūrybinį braižą, kuriam publika neabejinga jau daugiau nei pusę amžiaus.

Gruodžio 17-ąją koncerte „Vien tik Piazzolla“ smuikininkė Dalia Dėdinskaitė, violončelininkas Glebas Pyšniakas ir akordeonininkas Tadas Motiečius kvies kartu leistis į muzikinę kelionę po skirtingus žemynus, kultūras ir žanrus, skambant vien tik A. Piazzollos kūriniams.

Koncertas visai šeimai

Gruodžio 19-ąją festivalis pakvies į koncertą visai šeimai „Kalėdų rytą Agava pražydo“.

Personažas Agava, kurį publika sutiks koncerte, atėjo iš poetės Violetos Palčinskaitės knygos „Eilėraščiai iš namų“: „Senukas augino dygliuotą agavą / Kas rytą ji gerdavo saldžią kakavą...“ Ką Agava veikė Kalėdų rytą?  Su kuo ji tada gėrė saldžią kakavą?..

Šio koncerto klausytojai susitiks su minėta poete, dainų autoriumi ir atlikėju Vygantu Kazlausku, aktore Indre Liutkevičiūte bei Čiurlionio kvarteto artistais. Skambės V. Palčinskaitės eilėraščiai, virtę melodingomis dainomis, ir klasikinės muzikos kūriniai styginių kvartetui.

Kalėdų oratorija

Gruodžio 22-ąją Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje bus atlikta žymaus prancūzų kompozitoriaus C.Saint-Saenso „Kalėdų oratorija“.

C.Saint-Saensas muziką kūrė greitai ir sklandžiai. Kalėdų oratoriją jis parašė per 12 dienų, likus labai nedaug laiko iki premjeros per 1858 m. Kalėdas. Tai neilgų 10 dalių kūrinys, primenantis baroko epochos oratorijas ir kantatas. Vyraujantis lyrinis ir melodingas tiek dainuojamų, tiek instrumentinių partijų charakteris daro jį labai patrauklų.

„Kalėdų oratoriją“ atliks Klaipėdos choras „Aukuras“, Klaipėdos kamerinis orkestras, solistai Rosana Štemenetian (sopranas), Kęstutis Alčiauskis (tenoras) ir Dainius Puišys (baritonas). Diriguos jaunosios kartos dirigentas Linas Balandis, pirmą kartą dirbsiantis su minėtais klaipėdiečių kolektyvais. Tvirtu mostu, jautria klausa ir interpretacijos tikslumu pasižymintis dirigentas neseniai tapo Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu.

Skambės kariliono varpai

Gruodžio 25-ąją ir gruodžio 31-ąją kalėdinį  ir naujametinį Klaipėdos kariliono koncertus surengs uostamiesčio karilionininkai.

Per Kalėdas iš Klaipėdos centrinio pašto bokšto visus sveikins karilionininkas Kęstutis Kačinskas, o į Naujuosius klaipėdiečius palydės Stanislovo Žilevičiaus atliekama varpų muzika. Jos garsai sklis po švenčiantį miestą, skelbdami džiugią žinią. Skambės kalėdinės giesmės, klasikinių kūrinių aranžuotės.

Virtuozo treliai

Gruodžio 27-ąją festivalio scenoje Lietuvos kamerinis orkestras pasirodys kartu su smuiko virtuozu Romanu Kimu (Vokietija), kuris laikomas vienu kontroversiškiausių mūsų dienų smuikininkų.

Kelne gyvenantis totorių, baltarusių ir korėjiečių kilmės jaunasis smuiko virtuozas yra atpažįstamas visame pasaulyje dėl pusę veido dengiančių prizminių akinių, o jo griežimas sulaukia didžiausių liaupsių net iš rimčiausių nūdienos smuiko autoritetų. Per savo trumpą karjerą R. Kimas sugebėjo išplėsti savo instrumento galimybes taip, kad jos atlieptų sau pačiam keliamus ekstremalius techninius uždavinius. Sekdamas N. Paganini pėdomis, jis sugeba pagriežti Bacho Ariją, atlikdamas visas kūrinio instrumentines partijas. Šio kūrinio atlikimas išgarsino jį platformoje „YouTube“ dar iki jam pradedant gastroliuoti po pasaulį.

Kritikai negaili solistui pagyrų dėl jo skambesyje slypinčio sprogstamos energijos užtaiso, neįtikėtino virtuoziškumo, nepriekaištingos technikos ir garso grožio. Jis nuolatos ieško naujų technikų, kurias galėtų pasitelkti savo kūrybiniams sumanymams. Smuikininkas išrado ir pradėjo griežti naujo tipo stygomis, kurias naudoja vos keli smuikininkai visame pasaulyje. Šiuo metu eksperimentuoja su minėtais prizminiais akiniais, dėvėdamas juos savo pasirodymų metu.

Prieš kelerius metus pradėjęs pats komponuoti muziką, R. Kimas nepaiso jokių mokyklų ir taisyklių: rašo ir aranžuoja kūrinius, kuriais išreiškia savo romantinius jausmus, arba meta iššūkį savo meniniams gebėjimams, dažnai pranokdamas tai, kas anksčiau buvo laikoma techniškai įmanoma pagriežti šiuo instrumentu. Viena sėkmingiausių jo pastarųjų metų kompozicijų – parafrazė „I Brindisi“ G. Verdi „Traviatos“ temomis, skambėsianti ir šiame koncerte. Taip pat bus atlikta G. Tartini Sonata „Velnio treliai“, G. Paganini „Cantabile“ ir kiti žinomi smuiko bei kamerinio orkestro repertuaro kūriniai.

Kalėdos su Karalienės šešetu

Gruodžio 30-ąją į Klaipėdos koncertų salės sceną sugrįš Vindzoro pilyje (Jungtinė Karalystė) gyvenanti ir kurianti vokalinė grupė „The Queen’s Six“. Šeši vyrai, dainuojantys a cappella (be pritarimo), susibūrė 2008-aisiais, kai buvo minimos karalienės Elžbietos I 450-osios karūnavimo metinės. Jos garbei ansamblis buvo pavadintas Karalienės šešetu.

Visi ansamblio nariai tarnauja Šv. Jurgio koplyčioje choristais-vikarais (giedotojais pasauliečiais). Nuo XIV a. vidurio gyvuojantis Vindzoro pilies Koplyčios choras gieda pamaldose, dalyvauja privačiose ir valstybinėse iškilmėse, dažnai karališkosios šeimos akivaizdoje. Tai įpareigoja siekti aukščiausio vokalinio meistriškumo, tačiau ypatingą kolektyvo susitelkimą ir skambesio vientisumą, publiką išsyk sužavintį bendravimo laisvumą lemia tai, kad jie visi kasdien gieda kartu Karališkojoje koplyčioje.

Ansamblis susibūrė tam, kad skleistų savo unikalų atlikimo meną platesnei auditorijai. Jo repertuare dera asketiškas viduramžių giedojimas, puošni renesanso polifonija, jausmingi madrigalai, ilgam įsimenančios liaudies dainos ir nuotaikingos džiazo bei popmuzikos kūrinių aranžuotės. „The Queen’s Six“ koncertavo festivaliuose Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje, taip pat surengė sėkmingas gastroles Vokietijoje ir Austrijoje.

Žvilgsnis į žvaigždes

Festivalį gruodžio 31-ąją vainikuos koncertas „Pažvelk į žvaigždes“, kurio programa suverta iš nuostabiausių klasikos perlų.

Šventinę nuotaiką kurs Klaipėdos kamerinis orkestras ir su juo koncertuosiančios dvi žavios damos. Tai savo kerinčiu balsu ir išgryninta vokaline technika klausytojus užburianti Viktorija Miškūnaitė (sopranas) ir koncertinėje scenoje retus instrumentus – domrą ir mandoliną – meistriškai valdanti Jekaterina Močalova.

Spinduliuojanti vaidmenų žiežirbomis V. Miškūnaitė ryški tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje ji debiutavo prieš septynerius metus, o po kelerių metų tapo šio teatro soliste. Per trumpą laiką dainininkė pelnė du Auksinius scenos kryžius bei Metų operos solistės titulą. Pernai vasarą ji sulaukė itin didelės sėkmės, atlikdama pagrindinį vaidmenį Insbruko (Austrija) senosios muzikos festivalyje pastatytoje G. Saverio Mercadante’s operoje „Apleistoji Didonė“. Režisierius Jurgenas Flimmas po premjeros sakė: „Ji – ne žvaigždė. Ji – spinduliuojantis deimantas, kuriuo gali džiaugtis iš arti.“ Šiemet LNOBT V. Miškūnaitė meistriškai įkūnijo rūsčiąją princesę Turandot to paties pavadinimo G. Puccini operoje, režisuotoje garsiojo Roberto Wilsono.

J. Močalova koncertuoja kaip solistė su simfoniniais, kameriniais ir liaudies instrumentų orkestrais tiek Rusijoje, tiek už jos ribų  –  nuo Japonijos iki JAV. Daugelio tarptautinių konkursų laureatės pasirodymai aukštai vertinami dėl nepriekaištingos technikos ir muzikalumo. Atlikėja dažnai bendradarbiauja su šiuolaikiniais kompozitoriais ir inspiruoja naujų kūrinių domrai ir mandolinai atsiradimą.

Festivalio „Salve Musica“ rengėjai tikisi, kad amžinai gyva klasikinė muzika padės uostamiestyje kurti šventinę nuotaiką ir visus klausytojus viltingai palydės į 2020 metus.

Talentingas ir kūrybingas

Profesoriaus Sauliaus Sondeckio 1960-aisiais įkurtas LKO yra vienas iškiliausių ir labiausiai pasaulyje įvertintų Lietuvos orkestrų.

Vilniečių orkestro programa šįkart pavadinta „Trykštanti versmė“. Būtent taip galima apibūdinti iškilaus smuikininko bei dirigento S.Krylovą muzikalumą, interpretacijų gaivumą ir emocinį poveikį.

Lygiai prieš dešimtmetį tapęs LKO meno vadovu, talentingas ir kūrybingas muzikas jau yra puikiai pažįstamas Lietuvos klausytojams. Platus tarptautinis S.Krylovo akiratis, puikus muzikinis išsilavinimas ir sukaupta sceninė patirtis, interpretatoriaus talentas jo vadovaujamą LKO tarsi pakėlė į naują profesinį lygmenį.

Kritikai pabrėžia gyvą kolektyvo ir jo vadovo muzikinę partnerystę: „darniai suokalbiškas bendradarbiavimas su orkestru“, „smuikininko-dirigento ir orkestro absoliuti dermė“, „aristokratiškai žavus tarpusavio flirtas neperžengiant familiarumo ribų, tačiau visiškai pasitikint vieni kitais“ (atgimimas.lt).

Pradėjo griežti penkerių

S.Krylovas kartu su LKO nuolat reprezentuoja šalies muzikinę kultūrą garsiose užsienio koncertų scenose.

Ypač daug tokių pasirodymų buvo šiais jubiliejiniais metais: aplankyta Vokietija, Šveicarija, Prancūzija ir Italija, kurios šiaurinės dalies mieste Kremonoje S.Krylovas kartu su šeima gyvena jau beveik 30 metų. Čia jis persikėlė iš Maskvos, kur muzikinės namų terpės veikiamas penkiametis Sergejus pradėjo savo pažintį su smuiku, šešerių jau griežė viešoje scenoje, o dešimties debiutavo su orkestru.

Netrukus smuikininkas pradėjo aktyviai gastroliuoti po Rusijos ir pasaulio koncertų sales, kuriose jo pasirodymai veržliai plėtojasi ir publikos audringai sutinkami iki šiol.

Kitas amplua – dirigavimas

Kaip solistas S.Krylovas koncertuoja su žymiausiais pasaulio kolektyvais – Vienos, Sankt Peterburgo, NHK Tokijo, Čekijos, Hamburgo, Kopenhagos filharmonijų, Milano „Giuseppe Verdi“, Parmos „Filarmonica Toscanini“, Anglijos kameriniu, Zalcburgo „Camerata Academica“ orkestrais.

Kitas smuikininko virtuozo amplua – dirigavimas. Kaip dirigentas S.Krylovas pasirodo su įvairiais orkestrais – Anglijos kameriniu, „Magna Grecia“ simfoniniu, „Accademia Orchestra Mozart“ kameriniu, Novosibirsko akademiniu simfoniniu, „Orchestra del Teatro Lirico di Cagliari“, „Regionale Toscana“ simfoniniu ir, žinoma, su Lietuvos kameriniu.

Šįkart Klaipėdoje S.Krylovas ir LKO atliks Johanno Sebastiano Bacho, Josepho Haydno, Piotro Čaikovskio bei Henryko Wieniavskio kūrinius. J.S.Bacho Brandenburgo koncerto Nr. 6 solo partijas grieš orkestro altininkai Jurgis Juozapaitis ir Tomas Petrikis.

Nuoširdžiai ir prasmingai

Ypatingu jautrumu, įtaigumu išsiskirianti pianistė A.Radzevičiūtė džiugina klausytojus „nuoširdžia ir prasminga“ interpretacija („7 meno dienos“). Jos pasirodymai buvo transliuojami tiesiogiai iš Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir Paryžiaus salių „Mezzo TV“ kanalu, A.Radzevičiūtė yra daugelio tarptautinių konkursų laureatė ir prizininkė, Karalienės Mortos premijos laureatė, Fontenblo festivalyje Prancūzijoje pelniusi „Prix de Piano“ apdovanojimą.

Būdama tik dešimties metų A.Radzevičiūtė debiutavo užsienyje koncertinio turo Šveicarijoje metu. Nuo tada ji koncertavo Belgijoje, Izraelyje, JAV, Kanadoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje, Vokietijoje. Pianistė grojo kartu su Lietuvos kameriniu, Kauno simfoniniu, Šv. Kristoforo kameriniu, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos, „Chagrin Valley Studio“ (JAV) ir kitais orkestrais.

A.Radzevičiūtė su pagyrimu baigė Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą. Nuo 2011 m. pianistė gyvena Niujorke (JAV), kur įgijo bakalauro ir magistro laipsnius Manhatano muzikos mokykloje (konservatorijoje).

Nepaprastai rafinuotas

D.Levkovichius yra koncertavęs ne vienoje pasaulinio garso scenoje: Frankfurto Senojoje operoje, Berlyno filharmonijos didžiojoje salėje, Maskvos konservatorijoje, Pekino nacionaliniame menų centre, Eliziejaus laukų teatre Paryžiuje, Varšuvos filharmonijoje, Sankt Peterburgo Marijos teatro koncertų salėje ir Niujorko „Carnegie Hall“. Pianistas grojo su Klivlendo, Dresdeno filharmonijos, Kinijos nacionaliniu, „Frankfurt HR Radio“, Sankt Peterburgo Marijos teatro, Slovakų filharmonijos ir kitais orkestrais.

Dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ muzikos apžvalgininkas rašė apie jo „nepaprastą meninį rafinuotumą“, o žurnalas „American Record Guide“ pabrėžė, kad atlikėjas „suvokia muziką kur kas geriau, nei dauguma jaunų pianistų“, o jo kuriama muzika, pasak interneto leidinio „Broad Street Review“, pasižymi „širdimi pajaustomis melodijomis ir ryškiomis emocijų bangomis“.

Tai, kas pakylėja

Ukrainiečių kilmės dabar Kanadoje reziduojantis pianistas ir kompozitorius studijavo kompoziciją Curtis muzikos institute, o fortepijono žinias gilino Klivlende pas garsų pianistą ir pedagogą Sergejų Babajaną. Jis yra daugiau nei 15 tarptautinių konkursų nugalėtojas, dažnai pelnantis ir publikos simpatijų ar specialiuosius prizus. Tarp svariausių laimėjimų – bronzos medalis prestižiniame Ginos Bachauer pianistų konkurse JAV, „German Piano Award“ ir kt. Už 2016 m. išleistą S.Rachmaninovo 24 preliudų įrašą D.Levkovichius pelnė ne tik tarptautinį kritikų pripažinimą, bet ir „International Classical Music Award“ nominaciją.

„Menas prasideda ten, kur baigiasi įgūdžių demonstravimas. Menas – tai galutinis rezultatas, kuris pakylėja savo tikruoju grožiu ir tobulumu“, – viename interviu sakė pianistas.

Koncerte „Dviese muzikoje“ skambės Frédérico Chopino, Maurice’o Ravelio, Franzo Schuberto, Felixo Mendellssohno, Sergejaus Prokofjevo, Piotro Čaikovskio, Franzo Liszto / Vladimiro Horowitziaus kūriniai. Koncertas vyks gruodžio 21 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Klaipėdoje – pirmą kartą

Įvertinimo J.K.Broja sulaukė ir gimtinėje: po puikiai pavykusio rečitalio Varšuvos filharmonijoje pasirodžiusi recenzija buvo pavadinta vienu žodžiu – „Maestro“.

J.K.Broja, studijavęs Frankfurte prie Maino, Hanoveryje ir Varšuvoje, yra pelnęs daug apdovanojimų tarptautiniuose pianistų konkursuose. Po to, kai 1999 m. Vilniuje, tarptautiniame M.K.Čiurlionio pianistų konkurse, atlikėjas laimėjo pirmąją vietą, Lietuvos spauda jį pavadino „pianistu iš dvidešimt pirmojo amžiaus“. Tuo metu tai buvo kažkas neįtikimo, inovatyvaus, nuostabaus ir nepakartojamo kiekvienam jaunam muzikantui, klausytojui, muzikologui ar dėstytojui. Emocionalus, įtaigus ir išsiskiriantis savo įstabiomis muzikinėmis interpretacijomis pianistas sudrebino Lietuvos muzikos pasaulį. Su dideliu dėmesiu ir susižavėjimu publika tuomet sakydavo: „Groja Broja!“ 2017 m. pavasarį J.K.Broja sugrįžo į Vilnių ir atliko solinę programą pripildytoje „Vaidilos“ teatro salėje. „Nesustabdomas Broja“ – skelbė vienos jo koncerto recenzijos pavadinimas.

Pastaraisiais metais atlikėjas intensyviai koncertuoja – rengia rečitalius Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Amerikoje. Klaipėdoje jis koncertuos pirmąjį kartą.

Galvoti ar jausti?

J.K.Brojos rečitalio „Kitas rakursas“ programoje skambės įvairių stilių ir laikotarpių kūryba: Domenico Scarlatti, Johannesas Brahmsas, Claude Debussy, Frédéricas Chopinas, Sergejus Rachmaninovas. Viename interviu pianistas teigė: „Visos partitūros, natos yra skirtos tam, kad suprastume, ką su ta muzika daryti, bet mes, atlikėjai, visada susiduriame su dilema – ar apie muziką reikia galvoti, ar ją jausti? Antai L. van Beethovenas gyveno prieš daug metų, bet kaip jis galėtų būti į mus panašus? Aš stengiuosi kompozitorių įsileisti kaip galima giliau ir kaip galima arčiau su juo susipažinti, o tuomet publikai pateikiu mūsų bendrą kūrybinį darbą.“

Paklaustas, kodėl pasirinko muziko kelią, J.K.Broja yra sakęs: „Muzika svarbi daugelio žmonių gyvenime. Žmonėms ji reikalinga dėl daugelio priežasčių. Kai kurie žiūri į ją itin rimtai, kiti – kiek paprasčiau. Vis dėlto, kadangi muziką mėgstu labiau nei daugelį kitų dalykų, o mano gyvenime ji užima svarbią vietą, tokią profesiją pasirinkau natūraliai.“

Autentiškumas ir aistra

Jeigu savo gyvenimą reikėtų apibūdinti vienu muzikiniu kūriniu, koks jis būtų? Pianistas atsakė: „Čia labiausiai tiktų mano paties kūrinys arba improvizacija. Vis dėlto aš nekuriu, o improvizacijos egzistuoja tik jų atlikimo metu. Tokiu atveju, manau, artimiausia būtų S.Rachmaninovo sonata Nr. 2. Ji man artima ne tik pagal savo pobūdį, bet veikiausiai dėl to, kad ją atlikdamas susieju mano individualiai suvokiamą šio kūrinio versiją, dvi esamas originalias ir keletą skirtingų V.Horowitzo versijų. Ši sonata padeda patirti didžiausią autentiškumo pojūtį, tad galėčiau teigti, kad ji mane apibūdina.“

Kalbėdamasis su muzikologe Lina Navickaite-Martinelli, be kita ko, J.K.Broja tvirtino: „Būti muzikantu, kompozitoriumi, improvizatoriumi ir neturėti aistros – tiesiog neįmanomas derinys, iš karto pasmerktas pražūčiai.“

Baltijos gitarų kvartetas kartu su saksofonininku Remigijumi Rančiu ir kontrabosininku Vyčiu Nivinsku paruošė ypatingą koncertą mėgstantiesiems įvairią muziką – tiek Antonio Vivaldi šedevrus, tiek grupės „Metallica“ hitus.

Baltijos gitarų kvartetas jaunų ir talentingų klasikinės gitaros atlikėjų iniciatyva susibūrė 2004 m. Jis užsienyje pristatomas kaip lyderiaujantis gitarų ansamblis Baltijos šalyse. Gitaristų koncertų sąraše – daugiau nei 20 pasaulio šalių, tarp kurių – Japonija, Rusija, Kinija, Austrija, Danija, bei prestižinių koncertų salių – garsioji Berlyno filharmonija, Varšuvos Karalių rūmai, Londono „Southbank center“. Kvarteto nariai – įvairių konkursų laureatai, aktyvūs solistai, jų muzikavimas jautrus, spalvingas ir subtilus, tačiau nepretenzingas. „Visi labai talentingi, turi puikų humoro jausmą, o tai pasitaiko ne kiekviename kameriniame kolektyve“, – taip apie Baltijos gitarų kvartetą yra sakęs muzikologas Viktoras Gerulaitis.

Susipažinkime su gitaristais iš arčiau.

Zigmas Čepulėnas yra Lietuvos klasikinės gitaros festivalių bei konkursų laureatas, taip pat domisi flamenko gitara ir kultūra. Gitaristas intensyviai plečia klasikinės gitaros kvartetų koncertinį repertuarą, aranžuodamas tiek simfoninės, tiek roko muzikos kūrinius.

Sergejus Krinicinas – gitaros klasės Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijoje įkūrėjas. Neretai jį galima pamatyti scenoje su žymiais šalies atlikėjais – dainininke Judita Leitaite, su kuria yra išleidęs rusų romansų kompaktinę plokštelę, ir smuikininku Vilhelmu Čepinskiu, su kuriuo sudaro aktyviai koncertuojantį „Džentelmenų duetą“.

Saulius S.Lipčius yra jau ketvirtos kartos muzikantas savo šeimoje. Jis skambina ne tik klasikine gitara, bet ir unikalia liutnia Liuto forte. Gitaristas aktyviai koncertuoja kartu su kitais atlikėjais bei aktoriais.

Chrisas Ruebensas – puikiai lietuviškai kalbantis belgas, jaunystėje muzikavęs ir variniais pučiamaisiais. Grojo ir dainavo keliose bliuzo, roko, popmuzikos ir disko grupėse. Jį taip pat domina įvairios muzikos ir teatro kombinacijos. Nuo 2008 m., sulaukęs pasiūlymo tapti Baltijos gitarų kvarteto nariu, gitaristas gyvena Vilniuje. Vis daugiau įvertinimų atlikėjas sulaukia už savo kūrybos kompozicijas. Jo kūrybos stilių galima apibūdinti kaip eklektišką, įkvėptą klasikinės, world ir džiazo muzikos.

Šįkart kartu su gitaromis skambės ir kontrabosas bei saksofonas. Niujorko džiazo klubus išmaišęs kontrabosininkas V.Nivinskas – vienas ryškiausių Lietuvos džiazmenų, pasižymintis muzikinio mąstymo brandumu, garso sodrumu bei ekspresyvumu, aktyvia ir ryškia artikuliacija bei lanksčiomis melodinių linijų kantilenomis. O universalaus muziko reputaciją pelnęs saksofonininkas R.Rančys – sparčiai progresuojantis jaunas džiazo kūrėjas, valdantis saksofonus, klavišinius ir fleitą, komponuojantis ir aranžuojantis.

Be gitaristo ir kompozitoriaus Ch.Ruebenso kompozicijų, koncerte dar skambės ir A.Vivaldi koncertų ciklo „Metų laikai“ „Žiemos“ dalies epizodai, ir roko klasika – grupės „Metallica“ kūriniai. Nuo baroko eidami roko link, talentingi atlikėjai nepraleis ir pasaulio muzikos – flamenko, balkanų stiliaus kūrinių, Mileso Daviso džiazo melodijų.

Ypatingi svečiai

Festivalį „Salve Musica“ pradės ypatinga atlikėjų komanda – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), jo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas bei fortepijono virtuozė Mūza Rubackytė (Lietuva, Prancūzija, Šveicarija). Šventinis jaudulys apims klausantis nuostabios simfoninės muzikos, kurią parašė Zoltanas Kodaly, Ferencas Lisztas ir Piotras Čaikovskis. Poetiškai pavadinta programa „Žiemos svajos“ nuskambės penktadienį 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Šiuo metu Vilniuje, Paryžiuje ir Ženevoje gyvenanti lietuvių pianistė M.Rubackytė koncertuoja visuose žemynuose, bendradarbiauja su įvairiais pasaulio orkestrais. Tarptautinį pripažinimą pelniusios atlikėjos repertuarą sudaro daugiau kaip 40 koncertinių programų ir 40 koncertų su orkestru, diskografiją – daugiau kaip 25 kompaktinės plokštelės. M.Rubackytė apdovanota Garbės medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūrai“, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos Vyriausybės bei Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premijomis. Pianistė yra tarptautinio Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė, taip pat dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei kitose pasaulio aukštosiose mokyklose, nuolat kviečiama į svarbių tarptautinių konkursų vertinimo komisijas.

Grožis ir šviesa

Koncerte M.Rubackytė atliks F.Liszto Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 A-dur.

Šis vengrų kompozitorius jos kūrybinėje biografijoje užima ypatingą vietą: 1981 m. prestižiniame tarptautiniame Liszto–Bartóko pianistų konkurse Budapešte M.Rubackytė pelnė Didįjį prizą.

Kaip teigiama žurnale „Fanfare“, ji yra „viena geriausių gyvųjų Liszto atlikėjų“. M.Rubackytė – tarptautinių F.Liszto asociacijų (ILA) biuro narė, F.Liszto draugijos Lietuvoje „LiSZtuania“ prezidentė, F.Liszto pianistų konkursų žiuri narė.

Pianistės teigimu, „Liszto negalima nemylėti, galima tiktai jo nepažinti. Liszto kūriniai yra tarsi kopimas į kalną. Tik po didelių pastangų pasiekus viršūnę, atsiveria peizažo grožis ir šviesa“.

Vienas ryškiausių

M.Pitrėnas yra vienas ryškiausių mūsų šalies dirigentų, LNSO vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas. Maestro apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, įvertintas Baltijos Asamblėjos meno premija. Nuo 2018 m. rugpjūčio jis gyvena tai Lietuvoje, tai Šveicarijoje, nes pradėjo dirbti vyriausiuoju dirigentu Sankt Galeno teatre. Pastaraisiais metais M.Pitrėnas diriguoja Latvijos, Lietuvos teatruose, Varšuvos Didžiajame teatre, Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“, Kelno, Helsinkio nacionaliniuose operos teatruose, Maskvos Didžiajame teatre.

LNSO – vienas prestiziškiausių Lietuvos muzikos kolektyvų, kurio interpretacinį braižą daug metų formavo dabartinis orkestro garbės dirigentas Juozas Domarkas. Orkestras kasmet surengia maždaug pusšimtį koncertų Lietuvoje, dažnai gastroliuoja užsienyje. LNSO yra dirigavę istorinės asmenybės ir pasaulinio garso batutos meistrai, o sukauptame jo repertuare – tiek praėjusių epochų oratorinio bei simfoninio žanro kūriniai, tiek moderni šiuolaikinė muzika, kurios kontekste išsiskiria solidžios lietuvių kompozitorių partitūros.

Šokiai ir svajos

Greta F.Liszto į svarbiausių vengrų tautos kūrėjų sąrašą įtraukiamas ir Z.Kodály, parašęs koncerte skambėsiantį kūrinį „Galantos šokiai“. Tai yra puikus F.Liszto vengrų rapsodijų tradicijos plėtojimo pavyzdys, klausytojus pavergiantis audringu temperamentu, puikia orkestruote. Vakaro pabaigoje bus atliktas bene reikšmingiausias P.Čaikovskio ankstyvojo laikotarpio kūrinys – Simfonija Nr. 1 („Žiemos svajos“). Kūrinio dalių programiniai pavadinimai liudija apie kompozitoriaus potraukį muzika perteikti gamtovaizdžių platybes ir įvairovę: pirmoji dalis pavadinta „Žiemos kelio svajos“, antroji – „Niaurus ir ūkanotas kraštas“.

Klaipėdos koncertų salė kviečia pradėti šventinių koncertų sezoną kartu.

Klaipėdos choro „Aukuras“ skambesį papildys artistiška solistė Lina Rastokaitė, o instrumentais pritars Klaipėdos kamerinio orkestro styginių kvintetas bei klavesinininkas Vilimas Norkūnas. Šią Alvydo Vizgirdos režisuotą programą bus galima išgirsti ir pamatyti gruodžio 22 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Aktorė L.Rastokaitė ne tik vaidina, bet ir dainuoja. Iš žinomiausių miuziklų ir muzikinių kino filmų dainų ji yra paruošusi dviejų dalių programą. „Aš noriu stovėti scenoje. Man patinka bet koks su kūryba susijęs procesas – nesvarbu, ar tai naujos dainos ruošimas, ar net filmavimasis seriale „Saldi nuodėmė“. Man patinka pats procesas. Ir kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad taip tenoriu gyventi“, – viename interviu teigė Klaipėdos koncertų salės festivalyje debiutuosianti dainuojanti aktorė. L.Rastokaitė Klaipėdoje baigė dramos teatro režisūros ir vaidybos studijas, bet aktyviai reiškiasi ne tik teatro scenoje. Ji kaip prodiuserė ir režisierė kuria bei įgyvendina meno projektų ir visuomeninių renginių idėjas. Aktorė sukūrė kelis vaidmenis kino filmuose, dėmesio sulaukė ir televizijos projekte „Lietuvos balsas“, kurį net laimėjo.

„Kalėdinės giesmės gausiai paplitusios visame krikščioniškame pasaulyje. Koncerte skambės populiarios Kalėdų giesmės lietuvių, anglų, rusų, italų, lotynų kalbomis“, – intrigavo Klaipėdos choro „Aukuras“ meno vadovas ir dirigentas Alfonsas Vildžiūnas. Jo vadovaujamo kolektyvo repertuare rastume įvairių epochų ir stilių pasaulietinės bei bažnytinės muzikos, džiazo kompozicijų ir spiričiuelų aranžuočių.

Už renginio režisūrą atsakingas žinomas Klaipėdos režisierius A.Vizgirda. Solistei ir chorui akompanuos Klaipėdos kamerinio orkestro styginių kvintetas: Angelė Čiuberkienė (pirmasis smuikas), Rimantė Agintaitė (antrasis smuikas), Auksė Kaziukaitienė (altas), Jurgis Karbauskas (violončelė), Romas Grigaitis (kontrabosas).

Senosios muzikos entuziastas V.Norkūnas koncerto skambesį praturtins klavesino tembru. Šios aktyvios asmenybės veikloje svarbią vietą dar užima vargonai, chorvedyba, vadovavimas senosios muzikos ansambliams, be to, jis dažnai veda seminarus.

Ypatingas koncerte skambėsiantis kūrinys – Nijolės Sinkevičiūtės „Kalėdų maldos“. Programoje dar bus atliktos Zitos Bružaitės, Mykolo Natalevičiaus, Dietericho Buxtehudės bei pasaulio tautų kalėdinės chorinės giesmes.

Jau daugiau nei 30 kartų virtuoziškas A.Paley muzikavimas kerėjo ir stebino klaipėdiečius, skatindamas susimąstyti apie šio ypatingo menininko aistrą muzikai, ypač fortepijoninei. „Prisilietimas prie klavišų man yra pats maloniausias dalykas gyvenime“, – sakė pasaulyje pripažintas atlikėjas. Kai tėvai gydytojai, anksti pastebėję berniuko muzikalumą, nupirko jam fortepijoną, daugiau niekas Alexanderio nebegalėjo atitraukti nuo instrumento...

Moldovoje gimusio ir studijas garsiojoje P.Čaikovskio konservatorijoje Maskvoje baigusio A.Paley tarptautinė karjera prasidėjo 1984-aisiais, jam laimėjus pirmąją premiją J.S.Bacho konkurse Leipcige, o po poros metų – Bosendorferio prizą ir didįjį prizą konkurse Bulgarijoje. Dabar pianistas vadovauja dviem festivaliams – „Moulin d’Andé“ (Prancūzija) bei Ričmondo (JAV), nuolat keliauja tarp namų Niujorke ir Paryžiuje bei koncertuoja visoje Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Jo gastrolių maršrutai kasmet užsuka į Lietuvą bei Klaipėdą.

Savo repertuare A.Paley turi daugiau nei 50 koncertų fortepijonui ir orkestrui, kelis šimtus solinių ir kamerinės muzikos kūrinių. Iš prigimties apdovanotas fenomenalia muzikine atmintimi šis pianistas sugeba įsiminti sudėtingiausius kūrinius per trumpiausią laiką. Jis labai domisi ne tik fortepijonine muzika, bet ir opera, literatūra, tapyba, kitais menais, o pašnekovus dažnai nustebina savo kultūrine erudicija, istorijos žiniomis.

A.Paley interpreatacijos visada labai gyvos, emocingos ir prasmingos. „Mane mokė, kad turiu groti taip, jog medžio gabalas dainuotų žmogaus balsu. Daugybė atlikėjų nesupranta, kad jų grojimas turi kažką pasakyti. Kažką nepaprastai svarbaus jiems asmeniškai – ir perduoti tai publikai. Tik tada koncertą galima laikyti pasisekusiu“, – teigė A.Paley.

Šįkart jo rečitalio programoje – puošnusis baroko meistras Jeanas Philippe’as Rameu (Siuita fortepijonui e-moll) ir romantiškasis Franzas Schubertas (trys Ekspromtai ir „Valsų siuita“) – subalansuotas ir itin ypatingas pasiūlymas melomanams.

Tie, kas bent kartą gyvai klausėsi A.Paley koncerto, jo išskirtinę charizmą, temperamentą ir muzikalumą turbūt prisimins visą gyvenimą. Jis bendrauja su publika fortepijono garsais, rasdamas asmenišką kontaktą su kiekvienu klausytoju tiek didžiausiose koncertų salėse, tiek kamerinėse erdvėse. Jo grojimas gali žavėti arba net piktinti, bet tikrai nepalieka abejingų.