Vienkartines išmokas, sieksiančias apie 860 eurų, gydytojams rezidentams perves gydymo įstaigos, kuriose gydytojai rezidentai dirba. 

Ministro A. Verygos teigimu, jokių dvejonių, kam skirti sutaupytus pinigus, nekilo. Kaip ir kelerius pastaruosius metus jie pasieks jaunuosius specialistus, kurie yra viena labiausiai pažeidžiamų grupių.

„Gydytojai rezidentai – jauni žmonės, kurie pasiryžo būti atsakingi už žmogaus sveikatą, gyvybę ir tam mokosi ilgus metus. Vertindami tai, siekiame, kad jų darbo užmokestis augtų, nes suprantame, kad išgyventi, kurti šeimas, auginti vaikus, ką įprastai daro tokio amžiaus jaunuoliai, pasirinkę kitas profesijas, iš gaunamų pajamų nėra paprasta. Tad viliuosi, kad vienkartinės išmokos prieš pat didžiąsias metų šventes bus gera naujiena itin atsakingą darbą dirbantiems jauniems žmonėms“, – sako ministras A. Veryga.

2017 metų ir 2018 metų pabaigoje iš SAM sutaupyto biudžeto gydytojams rezidentams buvo mokamos vienkartinės išmokos. 2017 metais joms buvo skirta beveik 100 tūkst. eurų, vyresniesiems rezidentams buvo išmokėtos po daugiau nei 80 eurų (po mokesčių reformos atlyginimai „ant popieriaus“ padidėjo 1,289 karto, tad tai 2019 m. prilygtų apie 103 eurams) siekiančios vienkartinės išmokos. Praėjusių metų pabaigoje vienkartinės – maždaug 277 eurų  (po mokesčių reformos atlyginimai „ant popieriaus“ padidėjo 1,289 karto, tad tai 2019 m. prilygtų apie 357 eurams) siekusios išmokos buvo skirtos visiems, t. y., tiek jaunesniesiems, tiek vyresniesiems, rezidentams. Iš SAM sutaupytų lėšų tam buvo skirta daugiau nei 500 tūkst. eurų.

Nuo 2018 metų sausio gydytojų rezidentų algoms didinti papildomai buvo skirta 1,4 mln. eurų. Jaunesniojo rezidento alga didėjo 72,25 euro, t. y., nuo 391,5 iki 463,75 euro, vyresniojo rezidento – 34,1 euro (nuo 495,9 iki 530 euro).

2019 metais gydytojų rezidentų stipendijai tapus dalimi atlyginimo, jaunesniųjų rezidentų vidutinis darbo užmokestis su darbdavio socialinio draudimo įmokomis siekia 1345,67 euro, vyresniųjų rezidentų – 1434,20 euro.

Tabletes už 1,3 mln. eurų tieks bendrovė „Armila“.

Gruodžio 5 dieną pasirašytoje sutartyje numatyta, jog tabletes bendrovė turės pristatyti ne vėliau kaip per 180 dienų.

Įsigyti šių tablečių nuspręsta ruošiantis Astravo atominės elektrinės atidarymui Baltarusijoje.

Kalio jodido tabletės apsaugo tik nuo radioaktyviojo jodo, tačiau ne nuo kitų radioaktyviųjų medžiagų, kurios pasklinda aplinkoje branduolinės avarijos atveju, todėl jos turėtų būti vartojamos tik rekomendavus valdžios institucijoms.

„Paaiškėjus informacijai, kad ministro referentė viešai skelbia erotinio pobūdžio nuotraukas socialiniuose tinkluose, kas mums visiems buvo staigmena, nedelsiant inicijavome pokyčius SAM, – feisbuko paskyroje penktadienį rašė L. Bušinskaitė. – Pirmiausia įvyko vidinė referenčių rokiruotė – nuo pirmadienio ministro referente dirbs iki šiol viceministrų referente dirbusi kolegė, o jos pareigas atliks iki šiol ministrui talkinusi kolegė.“

Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad ministro padėjėja Aistė Beinoravičiūtė instagrame skelbė erotinio pobūdžio nuotraukas.

Anot sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovės, toks sprendimas priimtas su administracijos vadove – kanclere ir tiesiogine darbuotojos vadove, kurios ir priėmė į darbą referentę bei vykdė atranką.

„Teisės aktuose nėra detalizuota, ką gali ir ko negali socialiniuose tinkluose skelbti valstybės tarnautojas iš savo asmeninio gyvenimo, tačiau egzistuoja nerašytos taisyklės, kurių svarbu laikytis. Tad joms buvo išsakytos pastabos, kad darbuotojams nebuvo primintos šios taisyklės, kurios visiems žinomos bei suprantamos, ir deramai nepaaiškinta, kokia apranga yra tinkama darbe, koks elgesys yra deramas valstybės tarnautojui ir koks nederamas, ko nereikėtų daryti po darbo“, – rašė L. Bušinskaitė.

Ji pabrėžė, kad prevenciškai visiems darbuotojams bus priminta, siekiant išvengti nesusipratimų ateityje, kaip tinkamai rengtis į darbą, koks turėtų būti valstybės tarnautojo elgesys, ko reikėtų vengti.

L. Bušinskaitės „Facebook“ nuotr.

„Žinoma, suprantame, kad laikas po darbo yra asmeninis laikas ir galime veikti kas ką norime, tačiau visuomet turime galvoti toliaregiškai, siekiant nepakenkti institucijos, kurioje dirbame, įvaizdžiui! Labai tikimės, kad mūsų istorija bus pamoka kitiems ir pavyks išvengti panašių nemalonių istorijų. Be to, galbūt pats laikas inicijuoti bendras rašytines taisykles valstybės tarnautojams, kad būtų išvengta tokių dviprasmiškų situacijų“, – teigė L. Bušinskaitė.

„Tie rezultatai, kuriuos gavome, viršijo ir mūsų pačių lūkesčius. Kad problemos yra labai rimtos, rodo vien tai, kiek žmonių įsitraukė į viešąją konsultaciją. Daugiau nei 500 medikų, ir ne tik medikų, atsiliepė į viešąją konsultaciją, pareiškė savo nuomonę, ir tai yra aktyviausia per pastarąjį pusmetį vykdyta konsultacija, kuri susilaukė tiek daug dėmesio“, – spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Nepaisant rimtų problemų, susijusių su gydymo įstaigų negebėjimu užtikrinti gerą darbuotojų psichologinę būseną, ministras džiaugėsi, kad viešosios konsultacijos metu pateiktos priemonės sulaukė didelės dalies apklaustųjų palaikymo.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Konsultacijos tikslas ir buvo išgirsti nuomones iš abiejų pusių. Tikrai manome, kad pavyko. Tie suformuluoti klausimai, kur ministerija jau konkrečiai klausė apie tam tikras priemones, dauguma visgi sulaukė palaikymo iš dalyvavusių viešoje konsultacijoje“, – teigė ministras, pripažindamas, kad 90 proc. viešoje konsultacijoje dalyvavusių asmenų pritarė, kad trūksta įrankių, kaip anonimiškai pranešti apie galimas psichologines problemas ir blogą psichologinę aplinką.

Anot A. Verygos psichologinė konsultacija parodė, kad medikams trūksta profesionalios psichologinės pagalbos, kad turėtų būti vertinama medikų emocinė savijauta. Todėl, pasak ministro, yra siūloma, kad būtų vykdoma kasmetinė darbuotojų pasitenkinimo ir savijautos analizė. A. Veryga patvirtino ir tai, kad dauguma konsultacijoje dalyvavusių gydymo įstaigų darbuotojų išreiškė pritarimą dėl vadovų kadencijų nustatymo.

„Vidurinės grandies vadovų, t. y. skyrių vedėjų, sektorių vadovų kadencijoms pritaria apie 80 proc. tų, kurie dalyvavo viešojoje konsultacijoje“, –sakė sveikatos apsaugos ministras, akcentuodamas, kad šios situacijos viešinimas yra labai svarbus.

„Ekspertai visų problemų iš karto neišspręs, bet viešumas šitoje situacijoje yra reikalingas“, – situaciją apibendrino A. Veryga.

Sveikatos viceministrė Lina Jarusevičienė, spaudos konferencijoje metu pristatė strateginių žingsnių planą, kuriuo bus siekiama identifikuoti situaciją gydymo įstaigose ir nuspręsti, kokių priemonių imtis.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Pradėsime nuo apatinio lygmens, nuo individualaus lygmens, ir kiekvienam susitikimui skirsime tam tikrą temą (...) Bus siekiama įtraukti ir universiteto atstovus, eiti žingsnis po žingsnio, kad kiekviename lygmenyje identifikuotume problemas, galimas priemones ir tada pateiktume siūlymus dėl priemonių“, – kalbėjo viceministrė, džiaugdamasi, kad pagaliau psichologinės problemos gydymo įstaigose yra aktualizuojamos.

ELTA primena, kad spalio 19 d. iš gyvenimo savo noru pasitraukė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojas traumatologas. Po tragedijos viešojoje erdvėje medikų bendruomenė prabilo apie sunkią psichologinę atmosferą dirbant ligoninėse ir vadovybės patiriamas patyčias.

Tuo metu A. Veryga LRT radijui teigė, kad už psichologinę atmosferą gydymo įstaigoje yra atsakingi vadovai, ir atkreipė dėmesį, kad reikėtų grįžti prie įstaigų vadovų kadencijų klausimo.

Šiuo metu sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu medicinos pagalbos priemonės, kurias paskyrė gydytojas, kompensuojamos tik vaikams ir asmenims iki 24 metų. Taip, pasak sergančiųjų, nesudaromos lygios galimybės vyresniems asmenims kontroliuoti ligos eigą bei užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.

2018 m. lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė savo sprendimu konstatavo, kad šis sveikatos apsaugos ministro įsakymas prieštarauja Lygių galimybių įstatymui.

Šešiolika metų diabetu sergantis Jurgis Tomaševičius sako, kad sensorių, kuris matuoja organizmo būklę, perka pats už draugų ir giminių pinigus ir tai kas mėnesį jam kainuoja 200 eurų.

Pas piketuotojus atėjusios sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės jis klausė, kodėl tiek metų tęsiasi diskriminacija.

„Kodėl jūs iš mūsų šešių tūkstančių grupės išskiriate aštuonis šimtus ir jiems kompensuojate šimtu procentų, o kitus penkis tūkstančius du šimtus išvarote dirbti, uždirbti ir mokėti iš savo pinigų. Ar tai yra teisybė? Ar jūs turite iš mano vaikų atimti 200 eurų“, – viceministrės klausė J. Tomaševičius.

K. Garuolienė aiškino, kad valstybės biudžetas yra ribotas, o sergančiųjų įvairiomis ligomis yra daug, todėl tenka rinktis prioritetus.

„Visi suprantame, kad vaikas yra augantis organizmas ir jam užaugti sveikam ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys visada skiria daugiau dėmesio. Kad vaikas užaugtų sveiku suaugusiuoju. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse vaikai yra prioritetizuojami. Ir visa, kas geriausia, visos naujausios, inovatyviausios technologijos, kurios gali padėti, visos valstybės daro, kad pirmiausia tai suteiktų vaikams“, – sakė K. Garuolienė.

Diabetu sergantis Vytautas Miškinis sako, kad sensorius Lietuvos sergantieji perka iš užsienio ir dažniausiai nelegalioje rinkoje, nes Lietuvoje jų įsigyti galimybės nėra.

Viceministrė K. Garuolienė aiškina, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad Lietuvos rinka yra maža.

„Apie eBajaus sensorius. Sveikatos apsaugos ministerija ne vieną kartą kreipėsi į tiekėją, kad jis tiektų į Lietuvos rinką šituos sensorius. Tikrai tie sensoriai pagal kainą ir apimtis būtų prieinami Lietuvoje, ir mes galėtume juos kompensuoti. Paieškas, galimybę užtikrinti jų buvimą Lietuvos rinkoje esame pradėję net prieš dvejus metus. Deja, gamintojai mūsų rinką diskriminuoja ir sako, kad jie į Lietuvos rinką netieks, nes Lietuvos rinka yra maža, čia yra mažai sergančiųjų. Ir mes netgi kreipėmės į Europos Komisiją, į gerbiamą komisarą V. Andriukaitį, prašydami, kad kažką spręstų, kodėl mažos rinkos, tokios kaip Lietuva, yra diskriminuojamos, kodėl mūsų sergantieji neturi galimybės gauti tų prekių“, – sakė K. Garuolienė. 

V. Miškinis pabrėžė, kad valstybė, kompensuodama bent dalį sensorių kainos, išplėstų potencialių pirkėjų rinką.

„Aš norėčiau jums kontrargumentą pasakyti. Kai birželio 3 d. pas jus buvau atėjęs, jūs teigėte, kad išskyrėte vieną papildomą milijoną modernesniam, pažangesniam gydymui diabetikams ir iki 24 metų asmenims. Aš jums tada argumentavau, kad, jeigu mes padarysime tą milijoną prieinamą visiems...(...), tai yra, jeigu mes atidarytume platesnį vartotojų skaičių, natūraliai valstybė, prisiimdama, kad kompensuos kažkokią dalį tų medikamentų, kitą dalį žmogus pats nusipirktų, ir tada mes taptume natūraliai patrauklesni tiekėjams. O dabar, kai pas mus rinkoje yra tik 800 asmenų, įvardinamų kaip potencialūs pirkėjai, tai tikrai natūralu, kad joks tiekėjas neateis“, – sakė V. Miškinis.

Nuolat plečia cukrinio diabeto gydymo galimybes?

Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms prie SAM surengus piketą dėl diskriminavimo pagal amžių ir reikalaujant, kad valstybė jiems kompensuotų medicinos pagalbos priemonių įsigijimą, ministerija išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, kad nuolat rūpinasi teikti pagalbą diabetu sergantiems žmonėms.

SAM pastangomis, esą kitų metų pradžioje numatyta išspręsti klausimus dėl insulino pompų ir keičiamųjų dalių kompensavimo vyresniems nei 24 metų amžiaus žmonėms, glikemijos kontrolei skirtų juostelių skaičiaus padidinimo II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, insulino adatų kompensavimo ir suaugusiesiems, insulino pompų skyrimo pacientams po inkstų transplantacijos.

Be to, sudaryta taryba, kurios uždavinys – stebėti cukrinio diabeto profilaktiką, diagnostiką ir gydymą. Iki kitų metų birželio ji turės parengti sveikatos priežiūros paslaugų žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, prieinamumo ir kokybės rodiklių sąrašą, pagal šiuos rodiklius kasmet vertinti cukrinio diabeto profilaktikos ir kontrolės organizavimo kokybę bei teikti pasiūlymus, kaip tobulinti šios ligos profilaktiką bei gydymą.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, per šiuos ir praėjusius metus pavyko pasiekti, kad visų ligų atvejais vaistai būtų kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis 100 procentų, tarp jų – ir sergantiesiems cukriniu diabetu.

„Cukrinis diabetas – klastinga liga, reikalaujanti ne tik didelių fizinių, dvasinių jėgų, bet ir finansinių išteklių. Puikiai tai suprantame, tad per pastaruosius trejus metus mūsų visų bendromis pastangomis kasmet pradedama kompensuoti vis daugiau naujų inovatyvių vaistų, skirtų šiai ligai gydyti. Vis labiau prieinamos ir modernios priemonės. Pavyzdžiui, gyventojams kompensuojama ne tik paprastų, bet ir išmaniųjų pompų nuoma. Stebime tendencijas, kad insulino pompos nuoma domina vis daugiau žmonių. Vien galimybė išleisti vaiką į mokyklą, nesibaiminant, kad staiga dėl cukraus svyravimų įvyks katastrofa ir nebus laiku tinkamai sureaguota, ar pagaliau galimybė naktį ramiai išsimiegoti visai šeimai yra aukso vertės. Tik susidūrę su tuo žmonės supras insulino pompų nuomos naudą. Be to, šiuo metu speciali komisija svarsto klausimus dėl dar 6 naujų vaistų kompensavimo“, – sako ministras A. Veryga.

Ministerija tvirtina, kad šiuo metu vaistai ir medicinos pagalbos priemonės (MPP) kompensuojami maždaug tūkstančiui vaikų ir beveik 124,5 tūkst. suaugusiųjų, sergančių diabetu.

Vien praėjusiais metais cukriniam diabetui gydyti skirtiems vaistams ir MPP kompensuoti esą buvo skirta apie 23,2 mln. eurų. Iš jų 12,5 mln. eurų – išlaidos insulinams, 6,6 mln. eurų – gliukozės kiekį kraujyje reguliuojantiems vaistams, 3,6 mln. eurų – diagnostinėms juostelėms gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti, pusė mln. eurų – insulino pompos keičiamųjų dalių komplektams. Tai sudaro maždaug dešimtadalį visų PSDF biudžeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir MPP.

Pasak ministerijos, 100 procentų kompensuojama ne tik paprastų (be glikemijos duomenų įvertinimo, naudojant diagnostines juosteles gliukozės kiekiui nustatyti, funkcijos), bet ir išmaniųjų pompų nuoma. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, galimybe išsinuomoti insulino pompas PSDF lėšomis nuo 2018 metų liepos mėnesio jau pasinaudojo 448 pacientai, iš jų apie 214 žmonių gavo išmaniąsias insulino pompas.

Ministerija pripažįsta, kad ne visos priemonės, galinčios palengvinti cukrinio diabeto naštą, yra lengvai išsprendžiamos. Pavyzdžiui, SAM, siekdama pagerinti cukrinio diabeto gydymo kontrolę, kreipėsi į gliukozės jutiklių, nepriklausančių nuo insulino pompos, gamintoją, prašydama tiekti Lietuvos rinkai šią prekę. Tačiau gamintojas informavo, kad šios priemonės gamyba Europoje yra ribota, todėl neįsipareigojo jos tiekti Lietuvai.

Lapkričio 14-oji – Pasaulinė diabeto diena, tačiau Lietuvoje sergantieji šia liga sako neturintys kuo džiaugtis. Daugybę metų diabetu sergančiųjų situacija esą mūsų šalyje negerėjo. Atvirkščiai, buvo priimti sergančiuosius diskriminuojantys ir priešinantys teisės aktai, reglamentuojantys medicinos pagalbos priemonių kompensavimą.

Ministerijos atstovai pirmadienį informavo, kad tvarka leis pacientams internetu matyti visų vaistinių pasiūlymus, gauti vaistininko konsultaciją bei užsisakyti ir apmokėti pasirinktus vaistus bei medicinos pagalbos priemones.

Naujovės dar pateiktos derinimui su visuomene, siūloma, kad jos įsigaliotų 2020 metų viduryje.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikisi, kad ši tvarka ne palengvins vaistų ir priemonių įsigijimą toli nuo vaistinių gyvenantiems arba sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms.

„Be to, tikimasi, kad naujoji tvarka skatins vaistinių tarpusavio konkurenciją, tad labiausiai sutaupys pacientai“, – teigia ministras A. Veryga.

Be to, tikimasi, kad naujoji tvarka skatins vaistinių tarpusavio konkurenciją, tad labiausiai sutaupys pacientai.

Tvarka numato, kad pacientai turės prisijungti prie savo paskyros e.sveikatos portale – jame ir šiuo metu galima rasti savo elektroninės sveikatos istorijos įrašus, išrašytus elektroninius receptus bei matyti, kokie vaistai pagal juos buvo parduoti.

Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, pacientams taip pat nebereiks papildomai registruotis norint prisijungti prie kiekvienos vaistinės portalų, nes bendrą prekių krepšelį jie galės susirinkti naudodamiesi viena e. sveikatos sistema.

Sistemoje pacientas galės palyginti visų vaistinių pasiūlymus ir jų kainas, o pasirinkus konkrečią prekę ar vaistinę, sistema jį nukreips į pasirinktos vaistinės portalą, kur bus derinamos pristatymo sąlygos, įvykdomas apmokėjimas, ir ryšio priemonėmis bus suteikiama vaistininko konsultacija.

Ministerija pabrėžia, kad nuotolinės vaistų prekybos sistema užtikrins saugų paciento tapatybės nustatymą, asmens duomenų saugumą bei sąžiningą vaistinių konkurenciją.

Kaip atpažinti viešųjų pirkimų pažeidimą?

Tačiau net ir ten, kur viskas reguliuojama įstatymais, o tvarka griežtai prižiūrima kontroliuojančių institucijų, pasitaiko korupcijos atvejų. Tai teigia Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus pavaduotoja Sonata Vaitukaitytė, atskleisdama, kada medicinos įstaigų viešieji pirkimai kelia nepasitikėjimą.

„Ekspertams įtarimų kyla įvairiais atvejais. Vienas jų, kai matomas dažnas poreikis įsigyti brangios medicininės įrangos. Tada kyla klausimas, ar tikrai ligoninei ar poliklinikai reikia tokios brangios įrangos? Ar įsigyta įranga vėliau išnaudojama visu pajėgumu? Matome įvairių pavojaus signalų įspėjančių, kad valstybės lėšos gali būti panaudojamos neefektyviai“, – pasakoja S. Vaitukaitytė.

Pašnekovė pastebi, kad sveikatos priežiūros sektoriuje dažnai vyksta vadinamieji vieno tiekėjo pirkimai. „Dėl šios priežasties šis sektorius yra vienas rizikingiausių. Štai, pavyzdžiui, medicininių analizatorių ir reagentų pirkimai, kai uždaro kodo analizatoriams tinka tik tam tikri reagentai, kuriuos galima įsigyti tik iš vieno pardavėjo, todėl techninė specifikacija suformuluojama konkretiems reagentams arba patiems analizatoriams. Jų specifikacijos reikalavimai įvardijami tokie, kad kitas tiekėjas praktiškai neturi galimybės laimėti konkursą“, – tikina VPT atstovė.

Be to, matoma ir nauja korupcijos apraiškų tendencija – techninėje specifikacijoje pateikiami konkurenciją ribojantys reikalavimai dabar perkeliami į ekonominio naudingumo reikalavimus. Teoriškai tokiame pirkime gali dalyvauti visi, tačiau pagal keliamus kriterijus pardavėjas gaus 0 balų. Laimės tas, kuris iš anksčiau buvo įgijęs pranašumą ir gaus daug daugiau balų.

Kaip sumažinti nesąžiningą konkurenciją?

Esant ne vienam įstatymo pažeidimo atvejui reikia imtis atitinkamų veiksmų. Pasak S. Vaitukaitytės, tarnyba esą svarsčiusi apie nesąžiningo elgesio mažinimo būdus. Vienas jų – šabloninės techninės specifikacijos, į kurias reikėtų įrašyti tik specifinius reikalavimus. Tai ne tik padėtų užtikrinti skaidrumą viešiesiems pirkimams, bet ir taptų pagalba organizacijoms, neturinčioms pakankamai žinių parengti kokybiškas ir konkurenciją užtikrinančias specifikacijas.

Taip pat, ne kartą esame įsitikinę, kad visuomenės balsas gali būti pranašesnis už bet kokį ginklą. Lygiai taip pat ir kovoje su korupcija. Siekiant didesnio viešųjų pirkimų skaidrumo, labai svarbus tampa viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių verslo atstovų įsikišimas – pranešimai apie galimus korupcijos atvejus. Anot. S. Vaitukaitytės, nors pranešimų apie pažeidimus nagrinėjimas užsitęsia, tačiau tai yra vienas efektyviausių būdų išsiaiškinti apie korupcijos ir nesąžiningos konkurencijos atvejus bei užkirsti jiems kelią.

Gydymo įstaigos siekia skaidrumo

Klaipėdos jūrininkų ligoninė, kaip ir daugelis kitų Lietuvoje veikiančių gydymo įstaigų, viešuosius pirkimus organizuoja nuolatos. Tam, kad būtų lengviau įsivaizduoti, ligoninės teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas–teisininkas Žilvinas Kiaušas pateikė statistiką. „Štai 2018 metais ligoninė sudarė 726 viešųjų pirkimų sutartis, o 2019 metais, per devynis mėnesius – 482. Visų šių pirkimų metu, įstaiga įsigyja prekes ir paslaugas, kurios yra būtinos darniam ligoninės veikimui ir pacientų gydymui. Tai elektra, gamtinės dujos, degalai, medikamentai, medicininės slaugos priemonės, maisto produktai, medicininė įranga ir jos priežiūros paslaugos, statybos, remonto paslaugos ir dar daugelis kitų“, – sako Ž. Kiaušas.

Visuomenėje vis dar sklando gajus mitas, kad gydymo įstaigos viešuosius pirkimus vykdo „nešvariai“. Tačiau ligoninės teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Ž. Kiaušas šį gandą paneigia ir sako, kad viena iš pagrindinių priemonių, padedanti užtikrinanti skaidrumą – tik skelbiamų viešųjų pirkimų organizavimas.

„Organizuodami ir vykdydami viešuosius pirkimus nuolat siekiame užtikrinti maksimalų skaidrumą ir kitų viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą. Visų pirma, mes esame už visapusišką viešumą, todėl ligoninė neskelbiamų, net ir labai supaprastintų pirkimų, neorganizuoja.

Kodėl? Todėl, kad visi pirkimai, kurie be išimties yra skelbiami, užtikrina visiems galimiems tiekėjams galimybę dalyvauti konkurse. Antra – laikomės skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų bei nustatytų reikalavimų.

Rengdami pirkimų technines specifikacijas įtvirtiname minimalius, tačiau būtinus reikiamų prekių ar paslaugų įsigijimui, parametrus. Taip siekiame užtikrinti, kad konkursuose dalyvautų kuo daugiau tiekėjų. Be to, dalyvaudami konkurse jie gali teikti pasiūlymus, klausimus, prašymus, įskaitant pretenzijas, o mes visa tai analizuojame ir esant pagrindui, visada atsižvelgiame bei atitinkamai patiksliname ar papildome pirkimo sąlygas ir techninę specifikaciją.

Be to, taikome ir kitas priemones, tokias, kaip komisijos narių rotacija, tiekėjų pateiktų pretenzijų analizė, metinis prekių ir paslaugų įsigijimo planavimas, šių planų viešinimas ir panašiai. Visa tai leidžia maksimaliai užtikrinti viešųjų pirkimų patikimumą, tinkamą įgyvendinimą ir išvengti ginčų“, – pasakoja Ž. Kiaušas.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.

SAM nuo 2023-iųjų taip pat siūlo įvesti licencijas visiems sveikatos priežiūros specialistams.

Galimybė patiems priimti sprendimą skiepyti sveikus pacientus akušeriams ir slaugytojams sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu numatoma jau kitą savaitę. Šiuo metu minėti medicinos darbuotojai skiepus atlieka tik po kitų specialistų konsultacijų ir siuntimų.

Tuo metu teisės aktų pataisoms, įteisinančioms išplėstinės praktikos vaistininkus, taip pat įvedančioms licencijas visiems sveikatos priežiūros specialistams, dar turėtų pritari Vyriausybė ir Seimas. Tikimasi, kad pataisos įsigaliotų po metų.

A. Veryga sako, kad šiuo metu norintis pasiskiepyti žmogus, net ir būdamas sveikas, privalo laukti eilėje pas šeimos gydytoją, tad įvedus naujovę, medikams sumažėtų darbo krūvis ir atsirastų laiko kitiems darbams.

„Norime padidinti vakcinacijos apimtis. Kai kur jos gal ir neblogos, bet sezoninės vakcinacijos apimtys tikrai nedidelės, pavyzdžiui, ta pati gripo vakcina, nėra rodiklis toks, kuriuo galima didžiuotis. Kitas tikslas – mažinti eiles prie šeimos gydytojų, nes žmonės ateina profilaktiškai skiepytis, bet jiems reikia registruotis, reikia užimti laiką. Tuo metu šeimos gydytojas negali priimti kitų pacientų“, – spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.

Siekia licencijuoti visus medikus

SAM teikiamomis teisės aktų pataisomis taip pat siekia iki 2023-iųjų visiems medikams įvesti licencijas. Šiuo metu licencijas veiklai turi gauti gydytojai, slaugytojai, akušeriai, odontologai ir burnos priežiūros specialistai. Dabar pokyčiai paliestų ergoterapeutus, kineziterapeutus, masažuotojus, medicinos psichologus, medicinos biologus, medicinos genetikus, biomedicinos technologus, radiologijos technologus, dietistus, optometrininkus, paramedikus ir skubiosios medicinos pagalbos paramedikus ir minėtus išplėstinės praktikos vaistininkus.

Pastarieji galėtų teikti papildomas paslaugas vaistinėje, t.y. skiepyti sveikus asmenis tam tikromis vakcinomis (gripo, tymų, erkinio encefalito) – ministerija tikisi, kad tai mažins eiles poliklinikose, didins skiepų prieinamumą. Vaistininkas tam turės įgyti papildomą licenciją.

Kitas tikslas – mažinti eiles prie šeimos gydytojų, nes žmonės ateina profilaktiškai skiepytis, bet jiems reikia registruotis, reikia užimti laiką.

Anot A. Verygos, išplėstinio licencijavimo idėją palaiko 80 įvairių sričių specialistus vienijančių asociacijų.

„Licencijavimas pirmiausia reikalingas norint užtikrinti pačių specialistų darbo kokybę, kad būtų keliama kvalifikacija, būtų galima ją prižiūrėti. Iš tiesų, tokį norą išsakė ir specialistai“, – tvirtino jis.

Pataisoms pritaria Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto, taip pat Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto atstovai.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė tvirtina, kad licencijomis yra užtikrinama paslaugų kokybė ir paciento saugumas, o licencijuojamų medikų ratas plečiamas jiems patiems pageidaujant.

„Vieni specialistai aktyviai tobulinasi, kiti gi ilgus metus nepraktikuoja, nenuosekliai teikia paslaugas, kurios iš tiesų kelia tam tikrų abejonių ne tik mums, bet ir jų kolegoms (...). Nesitobulinantys, gadina visos grupės specialistų įvaizdį, atsiliepimus“, – tvirtino ji.

Nesitobulinantys, gadina visos grupės specialistų įvaizdį, atsiliepimus.

Nelicencijuotiems specialistams šiuo metu nėra prievolės tobulintis, tuo metu turintiems licenciją būtų numatyti griežti tobulinimosi normatyvai penkeriems metams. Anot jos, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms mažėtų administracinė našta, nes dabar pati įstaiga turi spręsti dėl tokių specialistų tinkamumo, rūpintis jo tobulinimusi.

N. Ribokienė pabrėžė, kad visų grupių medikų padėjėjai, atsižvelgus į išsakytas pastabas, neįtraukti į sąrašą asmenų, kuriems būtinos licencijos.

Vaistinėms skiepyti nebus privaloma

A. Veryga tvirtino, kad vaistinių tinklai buvo raginami pagalvoti apie papildomas paslaugas, tačiau ministerija „didelių siūlymų nesulaukė“. Anot jo, apribojus vaistų priemokų galimybes, jos ėmė ieškoti būdų užsidirbti, tad ėmė prekiauti, pavyzdžiui, kosmetika, tačiau tuo nėra patenkinti patys vaistininkai.

„Kosmetika gal ir gerai vaistinėse, bet pačių farmacijos specialistų, profesinių sąjungų manymu, specialistai ne pardavimams ruošiami. Tad ne čia yra jų potencialas. Jei jau juos turime, geriau būtų juos išnaudoti vakcinacijai, o ateityje – galbūt tam tikriems sveikatos patikrinimams, tam tikrus tyrimus jie galėtų atlikti ir interpretuoti“, – dėstė A. Veryga.

Anot jo, vaistinės siūlymus vertina teigiamai, patys farmacininkai yra atsargūs bijodami, jog tokios papildomos licencijos vaistininkams gali būti privalomos.

„Bet tai nėra prievolė, tai yra galimybė: jei vaistininkas nematys reikalo įgyti tokią kompetenciją, jo niekas nevers“, – tikino ministras.

Pasak SAM, vaistinėse skiepyti leidžiama 7 Europos valstybėse.

Tikisi, jog našta nedidės

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Dangutė Mikutienė sako, kad iniciatyvą ministerijai pateikusi asociacija su kitomis vaistines vienijančiomis organizacijomis pasirinko būtent tokį modelį, jog vaistininkai galėtų skiepyti pacientus išklausę papildomus kursus.

Ji tikisi, kad pakeitimams pritars Seimas ir specialistai nebus apkrauti prievolėmis įsigyti daugiau licencijų.

„Kitose šalyse tvarka yra labai paprasta: yra numatytas valandų kiekis, kada vaistininkai, turintys magistro laipsnį, gali įgyti papildomą kvalifikaciją, gauna sertifikatą ir gali teikti tokias paslaugas. Detalios tvarkos dar nežinome, nes ministerija pateikė tik pirminį teisės aktą. Norėtųsi, kad nebūtų didelės administracinės naštos, kad nebūtų tai apsunkinta. Nes jei parašys, kad reikia keturių-penkių licencijų, tai bus papildomas barjeras“, – BNS teigė D. Mikutienė.

Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas Eduardas Tarasevičius taip pat sveikina iniciatyvą ir siūlo ministerijai neapsiriboti tik šiomis pataisomis, bet ir svarstyti galimybę vaistininkus prilyginti sveikatos priežiūros specialistams.

„Tai daroma užsienio šalyse, ir jei toks poreikis yra, kodėl ne, galėtumėme skiepyti. Apskritai, mums reikėtų dar vieną dalyką padaryti – įteisinti, kad vaistininkai yra pirminės sveikatos priežiūros darbuotojai, tada viskas išsispręstų, nereikėtų visokių išimčių“, – BNS sakė jis.