„Buvo žaizdoti delnai, padai, tų vaistų netoleravau. Tada galvojom, ką daryti“, – anuomet kalbėjo Liusė Samuilienė.

Anot Liusės dukters, ligonei buvo likęs tik paliatyvus gydymas ir morfinas, tačiau gydytojai pradėjo taikyti imunoterapiją – gydymą, kuris veikia ne vėžį, o skatina patį organizmą su juo kovoti.

„Tokio pobūdžio paciento vidutinis išgyvenamumas nutraukus gydymą yra trys su puse mėnesio. Tai reiškia, kad 2019 metų birželį jau pacientė būtų mirusi. O ji vis dar yra gyva dėl šio vaisto, tad taip ciniškai sakyti, kad nėra įrodymų, jog vaistas yra veiksmingas, nereikėtų“, – kalbėjo pacientės dukra, advokatė Aistė Samuilytė.

Veiksmingas, bet brangus. Valstybei atsisakius vaistus kompensuoti, Liusė juos pirko už savo santaupas, artimųjų ir buvusių pacientų paaukotus pinigus. Kas dvi savaites teko pakloti po pustrečio tūkstančio eurų. Dėl gydymo kompensacijos Liusė kreipėsi į teismą.

„Pati pacientė, kuri 40 metų atidavė pacientų gydymui su šeimos pagalba nusprendė, kad jeigu bus gyva, kovos iki galo, jog suformuotų teismų praktiką“, – tęsė A. Samuilytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Stengiamasi todėl, kad kiti ligoniai lengviau gautų gyvybei reikalingą gydymą. Per 30 mėnesių net trys teismo sprendimai buvo palankūs pacientei, tačiau komisija vis tiek atsisakė vaistus kompensuoti. Galiausiai pavyko išsireikalauti ne tik, kad vaistai būtų kompensuojami, prisiteisti apie 30 tūkst. eurų už patirtas išlaidas, bet ir penkis tūkstančius eurų moralinės kompensacijos.

„Šis procesas vyko gana ciniškai, kadangi neatžvelgta apskritai į jokius medicininius įrodymus, kuriuos teikia tiek chemoterapeutų draugija, tiek gastroenterologų draugija, kurie teigia, kad tas vaistas yra veiksmingas. Jos būklė yra labai reta, tad kol teismas nenurodė, vaistų veiksmingumo komisija iš viso nevertino“,  – pasakojo A. Samuilytė.

Šis procesas vyko gana ciniškai, kadangi neatžvelgta apskritai į jokius medicininius įrodymus, kuriuos teikia tiek chemoterapeutų draugija, tiek gastroenterologų draugija, kurie teigia, kad tas vaistas yra veiksmingas.

Kodėl ilgai nesutiko kompensuoti gydymo net teismui nurodžius, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paaiškinti galinčio pašnekovo nerado, tik atsakė raštu, kad priimdama sprendimą kompensuoti gydymo išlaidas komisija remiasi tik vaistų nauda, naujoviškumu ir kaina.

Pacientų organizacijos atstovai sako, kad tai ne pirmas atvejis, kai ligoniai negauna kompensacijų gyvybiškai būtiniems vaistams.

„Visa sistema sukurta taip, kad orientuojamasi, ką daryti, jog nekompensuotų, o ne ką daryti, jog būtų galima padėti pacientui. Taip yra ir su Retų ligų ir būklių komisija. Ta pati situacija yra ir su kitais vaistais, kurie yra įrašomi į kompensuojamų vaistų sąrašą“, – kalbėjo asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Sveikatos apsaugos ministras aiškina, kad vaistai kompensuojami pagal tam tikrus kriterijus.

„Bus atliktas vidinis įsivertinimas. Galbūt reikia peržiūrėti kokias nors tvarkas, kriterijus, nes žmonės juk dirba ne šiaip. Yra kažkokia praktika, bet tai yra subtilu – ar teismas, ar medicininį išsilavinimą turintys žmonės geriau žino, kaip reikia gydyti“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pacientų organizacijos sako, kad valdininkai turi keisti požiūrį, kad inovatyvus gydymas – tai ne išlaidos, o investicija į žmogų.

Durys į polikliniką nenustoja suktis, tačiau jau atėjusius pacientus sustabdo eilės. Danguolė pasakoja, kad jau kelis metus vargina klubo skausmai, sunku ir vaikščioti, ir stovėti. Kreipusis dėl gydytojo konsultacijos pacientei teko laukti kelis mėnesius.

„Man dėl klubo sąnario reikėjo, tai aš du mėnesius turbūt laukiau“, – sakė moteris.

Šiuo metu išties yra kritinė situacija norint gauti tam tikrų specialistų paslaugas.

Didžiosios šalies poliklinikos skundžiasi, kad situacija dėl paslaugų prieinamumo netgi blogesnė nei buvo prieš kelerius metus iki pandemijos. Oftomologo, kardiologo ar neurologo konsultacijos kai kurie pacientai sulauks tik vasaros viduryje.

„Turėjo įtakos ir situacija su COVID-19, kadangi dalis pacientų arba negalėjo gauti tų paslaugų, nes jos nebuvo teikiamos tuo metu, arba tiesiog atidėjo tų paslaugų gavimą. Šiuo metu išties yra kritinė situacija norint gauti tam tikrų specialistų paslaugas“, – aiškino Antakalnio poliklinikos direktorius Evaldas Navickas.

Neišspręsta eilių problema grasina pabloginti ir kai kurių pacientų sveikatą.

„Tie dalykai kaupiasi: negavom vienos paslaugos, atidedam jos gavimą, tada mūsų sveikatos būklė blogėja“, – kalbėjo vyriausioji valstybinė auditorė Rūta Obcarskienė.

Valstybės kontrolė sako, kad eiles gydymo įstaigose sutrumpinti įmanoma, tačiau SAM tikina, kad eilių gydymo įstaigose klausimas nėra taip lengvai išsprendžiamas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Yra įvairių iššūkių ir ne visi sprendimai sklandžiai praeina įvairius svarstymus“, – kalbėjo SAM strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vadovė Raimonda Janonienė.

Tačiau Seimo Audito komitetui pasiteisinimų jau gana, mat kai kurių problemų SAM neišsprendžia jau kelerius metus, pavyzdžiui, eiles gydymo įstaigose sutrumpinti reikėjo dar 2020-aisiais. 

„Buvo tam tikros rekomendacijos, kurios pagerintų sveikatos priežiūros institucijų veiklą ir žmonių apginamumą, tačiau didelė dalis tų rekomendacijų buvo neįgyvendinta“, – sakė Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis.

Šiuo metu ministerija dar nėra įgyvendinusi tų priemonių, kurios leistų sukurti įrankius, leistų stebėti, kaip teikiamos paslaugos, kiek jų teikiama.

Valstybės kontrolė taip pat mato ne vieną neišspręstą sveikatos priežiūros problemą. Pacientų eilės ilgos, prisiskambinti pavyksta ne iš pirmo karto, o išankstinė pacientų registravimo sistema naudojama neefektyviai.

Auditoriai sako, kad neretai paslaugų teikimas gali vėluoti 2–3 mėnesius. 

„Kiekvienam gyventojui yra svarbu, kad jis paslaugas gautų laiku, kad kuo mažiau lauktų eilėse, o šiuo metu ministerija dar nėra įgyvendinusi tų priemonių, kurios leistų sukurti įrankius, leistų stebėti, kaip teikiamos paslaugos, kiek jų teikiama“, – kalbėjo R. Obcarskienė.

Poliklinika įsitikinusi, kad ilgos eilės susidaro dėl kelių dalykų: per mažo finansavimo, specialistų trūkumo bei politinės iniciatyvos stygiaus, tad žvilgsniai vėl krypsta į SAM.

„Tuo turėtų užsiimti politikos formuotojai, t. y. SAM“, – sakė A. Navickas. 

Sveikatos ministerija LNK žinioms nerado laiko komentuoti sakydama, kad šiuo metu yra svarbesnių reikalų.

Anot viceministrės Danguolės Jankauskienės, vienas pagrindinių sveikatos priežiūros tinklo reformos uždavinių – 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų suteikti žmonėms jų gyvenamoje ar gretimoje savivaldybėje – taps realybe.

Trečiadienį Seime pristatomi siūlomi konkretūs sprendiniai, kaip šis uždavinys bus įgyvendinamas.

„Sveikatos centro koncepcija leistų tiek toliau vystyti šeimos medicinos instituciją, tiek optimaliai sumažinti sveikatos priežiūros paslaugų netolygumus ir užtikrinti, kad gyventojai galėtų gauti jiems priklausančias bazines sveikatos priežiūros paslaugas taip pat lengvai visose savivaldybėse,“ – sako D. Jankauskienė. 

Planuojama, kad įgyvendinus veiklas, kurios apima ir sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos priemones, išvengiamo mirtingumo atvejų 100 tūkst. gyventojų iki 2030 metų turėtų sumažėti perpus – nuo 186 iki 95 asmenų.

Ministerija skaičiuoja, jog įvertinus visas naudas, kurias sukurs įgyvendinta pažangos priemonė,  jos bus daugiau nei tris kartus didesnės, nei patirtos sąnaudos.

Pasak viceministrės, Seime pristatomų pokyčių tikslas – stipri ir efektyvi šeimos gydytojo komanda, arčiau namų gaunamos bazinės sveikatos priežiūros paslaugos, lengviau pasiekiamos gydymo įstaigos, palankesnis lėšų už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas modelis.

Siekiant stiprinti šeimos gydytojų pajėgas, numatoma toliau nuosekliai mažinti jiems tenkančią administracinę naštą ir suteikti daugiau įrankių visapusiškai pasirūpinti pacientų sveikata.

Numatoma, kad šeimos gydytojų komandas papildys įvairių sričių specialistai – bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, akušeris, išplėstinės praktikos slaugytojas, kineziterapeutas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, gyvensenos medicinos specialistas. Jie galės būti pasirenkami priklausomai nuo aptarnaujamų pacientų ir jų poreikių, atitinkamai nustatant jų darbo intensyvumą.

Anot ministerijos, Europos sveikatos politikoje jau ne vienerius metus akcentuojama sveikatos paslaugų integracija, kuri būtų patogi pacientams ir pašalintų paslaugų organizavimo trukdžius.

Šiuo metu naująją tvarką reglamentuojančių teisės aktų projektų paketas jau pasiekė Vyriausybę. Planuojama, kad pokyčiai galėtų įsigalioti jau nuo 2023 m. sausio 1 d., tačiau dėl jų dar turės apsispręsti Seimas.

Tikimasi, kad po pakeitimų įsigalios nediskriminuojanti, socialiai teisingesnė vaistų kompensavimo sistema, naudinga visiems šalies gyventojams, o ypač tiems, kuriems tenka vartoti daug vaistų. Taip pat pagerės kompensuojamųjų vaistų prieinamumas – į kompensuojamųjų vaistų sąrašą bus įtraukti nauji vaistai, išplečiamos jau kompensuojamųjų vaistų skyrimo sąlygos.

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neskatina vaistų tiekėjų tarpusavio konkurencijos, todėl vaistų kainos gyventojams, palyginus su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, yra aukštos. Taip pat pastebimas neproporcingas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidų augimas vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) kompensavimui bei pacientų, gaunančių mažas pajamas, 75 metų ir vyresnių asmenų priemokų dengimui.

Ministerija, ieškodama galimybių, kaip padėti šalies gyventojams sutaupyti įsigyjant vaistus, ir siekdama racionalaus PSDF biudžeto naudojimo, planuoja įvesti visų (ne tik vieno tiekėjo) kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos apskaičiavimą pagal mažiausias kainas turinčių ES šalių kainų vidurkį. Planuojama, kad, įgyvendinus šią priemonę, bus sutaupyta apie 16 mln. eurų per metus.

Įgyvendindama numatomus pokyčius, ministerija taip pat siūlo mažinti finansinę naštą įsigyjant kompensuojamus vaistus visiems gyventojams, ne tik tam tikrų socialinių grupių asmenims. Žmonėms, kurie per paskutinius metus įsigys kompensuojamuosius vaistus, už kuriuos priemoka bus mažiausia, ir išleis didesnę nei trijų vidutinių metinių priemokų dydžių sumą, bus padengtos visų kitų kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka išlaidos. Tai reiškia, kad, viršijęs šią sumą, pirkėjas iki pat einamųjų kalendorinių metų pabaigos priemokų nemokės, jas dengs valstybė. Dabar trijų vidutinių metinių priemokų dydžių suma siekia 45 eurus. 

Be to, šiuo metu stebima situacija, kai du trečdaliai mažas pajamas gaunančių gyventojų ir 75 metų ar vyresnių asmenų renkasi brangesnius ar brangiausius kompensuojamus vaistus bei medicinos pagalbos priemones. Tokiems pacientams bus dengiamos mažiausią priemoką turinčių vaistų bei medicinos pagalbos priemonių priemokos. Jei gyventojas pasirinks vaistą ar MPP su didesne priemoka, jis turės sumokėti tik priemoką, tačiau visos vaisto ar MPP kainos jam mokėti nereikės.

2021 m. biudžeto išlaidos, skirtos padengti paciento priemokoms, siekė 15,7 mln. eurų. Įteisinus minėtąją nuostatą, bus užtikrintas racionalus valstybės biudžeto lėšų naudojimas. Tai leistų sutaupyti apie 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus.

Dar vienas pokytis, leisiantis gyventojams sutaupyti, yra maksimalių pacientų priemokų ribojimas, įsigyjant medicinos pagalbos priemones. Šiuo metu stebima situacija, kuomet didelės dalies į kainyną patenkančių medicinos pagalbos priemonių pacientų priemokos viršija 100, o kai kuriais atvejais net 300 procentų valstybės kompensuojamos (bazinės) kainos. Tai lemia žymias išlaidas sunkiomis ligomis sergantiesiems, slaugomiems pacientams ar jų šeimos nariams. Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad maksimalios pacientų priemokos neviršytų 50 procentų bazinės kainos. Šis pokytis, skatindamas tiekėjų konkurenciją, leistų mažinti medicinos pagalbos priemonių kainas ir taupyti namų ūkių išlaidas.

Numatoma, kad visos dėl šių nuostatų sutaupytos lėšos bus panaudotos inovatyviems, ypač pacientų laukiamiems vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, taip pat leis praplėsti jau vartojamų vaistų skyrimo sąlygas.

Apie tokią sveikatos paslaugų integraciją, kuri būtų patogi pacientams ir pašalintų paslaugų organizavimo fragmentiškumą Europos sveikatos politikoje kalbama jau gerą dešimtmetį. Pažangios Europos šalys – Suomija, Jungtinė Karalystė, Slovėnija jau keletą dešimtmečių džiaugiasi sėkminga sveikatos sistemos reforma, ten veikia integruoti pirminės ir specializuotos sveikatos priežiūros centrai.

Šalyje įgyvendinus sveikatos reformą, planuojama, kad kiekvienoje šalies savivaldybėje bus įsteigtas sveikatos centras, kuris galės būti kaip struktūrinis vienetas arba kaip atskirų įstaigų visuma, dirbanti per bendradarbiavimo sutartis. Jame dirbs visiškai suformuota šeimos gydytojo komanda, integruota su antrine ambulatorine sveikatos priežiūra, dienos stacionaru, pradine ambulatorine reabilitacija, bus teikiamos slaugytojų diabetologų paslaugos. Tokiuose sveikatos centruose bus užtikrinama ilgalaikė visuomenės sveikatos priežiūra, pasitelkiant šiuolaikinius darbo organizavimo metodus: atvejo vadybą, „žalią koridorių“, „vieno langelio“ principą“.

Šeimos gydytojo komandų darbas keisis – šeimos gydytojai, vidaus ligų gydytojai, vaikų ligų gydytojai, gydytojai akušeriai ginekologai, gydytojai chirurgai savivaldybės sveikatos centre dirbs kaip specialistai, kad turėtų galimybę realizuoti savo kompetenciją, persikvalifikuoti į šeimos gydytojus. Tuo metu tikroji šeimos gydytojo komanda – slaugytojai, akušeriai, kineziterapeutai, slaugytojo padėjėjai, socialiniai darbuotojai, gyvensenos medicinos specialistai, atvejo vadybininkai, sekretoriai, registratoriai – dirbs kartu su šeimos gydytoju ir perims dalį jo funkcijų, sudarydami sąlygas šeimos gydytojui daugiau laiko skirti klinikiniam darbui.

Bus skiriamas didesnis dėmesys vaikų sveikatos priežiūrai: skatinama sveika gyvensena, vyks mokymai visai šeimai, siuntimo dėl specializuotų paslaugų  tvarka bus supaprastina.

Taip pat bus stiprinama šeimos gydytojo profesija – numatyta ilginti rezidentūrą iki 4 m. ir nustatyti rajonų šeimos medicinos rezidentūros bazėse atliekamos rezidentūros trukmę, sukurti socialines motyvacines paskatas specialistams dirbti regionuose. Regionų aprūpinimui medikais bus skiriamas atskiras ir ypatingas dėmesys.

„Iš Ukrainos gavus informacijos apie šių vaistų poreikį, SAM ir Ekstremalių sveikatai situacijų centras organizavo skubų humanitarinės pagalbos siuntos, surinktos privačios paramos pagrindu, paruošimą, o jos nugabenimu rūpinasi Susisiekimo ministerija“, – nurodoma pranešime.

Tai – ne pirmoji humanitarinės pagalbos siunta Ukrainai.

Kovo pradžioje SAM į Ukrainą išsiuntė beveik 4 mln. eurų vertės tarptautinės pagalbos siuntą.

Ją sudarė vaistiniai preparatai, asmeninės apsaugos priemonės, antiseptikai, vienkartiniai švirkštai, tvarstymo reikmenys, chirurgijos rinkiniai, sterilūs paketai kraujavimui, lūžiams, nudegimams, neštuvai, vienkartinės veido kaukės, pirštinės.

Kovo pabaigoje į Ukrainą išvežta dar viena Ekstremalių sveikatai situacijų centro iš 11 paramos teikėjų surinkta vaistinių preparatų ir medicinos priemonių siunta, jos vertė viršijo 250 tūkst. eurų.

Vasario pabaigoje Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Vakarų šalys Kremliui įvedė sankcijas, o Kyjivui ėmė tiekti ginklus, teikti humanitarinę pagalbą.

Pagalba Ukrainai rūpinasi ir įvairios visuomeninės iniciatyvos.

Iš Ukrainos gavus informacijos apie šių vaistų poreikį, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) organizavo skubų humanitarinės pagalbos siuntos, surinktos privačios paramos pagrindu, paruošimą, o jos nugabenimu rūpinasi Susisiekimo ministerija.

Tai ne pirmoji humanitarinės pagalbos siunta skirta Ukrainai. Kovo pradžioje SAM ir ESSC, bendradarbiaudami su Susisiekimo ministerija, į Ukrainą išsiuntė beveik 4 milijonų eurų vertės tarptautinės pagalbos siuntą. Ją sudarė vaistiniai preparatai, asmeninės apsaugos priemonės, antiseptikai, vienkartiniai švirkštai, tvarstymo reikmenys, chirurgijos rinkiniai, sterilūs paketai kraujavimui, lūžiams, nudegimams, neštuvai, vienkartinės veido kaukės, pirštinės ir kt. 

Kovo 23 d. į Ukrainą išvežta dar viena ESSC iš 11 paramos teikėjų surinkta vaistinių preparatų ir medicinos priemonių siunta, kurios vertė viršijo 250 tūkst. eurų.

Planuojama, kad prie Higienos instituto (HI) bus prijungtas Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Valstybinis psichikos sveikatos centras, o prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Vykdant pokyčius, pirmiausia peržiūrėtos institucijų vykdytos funkcijos, identifikuoti besidubliuojančios, neveiksmingai vykdomos ar nebūdingos visuomenės sveikatos priežiūros sistemai veiklos. Nustatytos aiškios įstaigų kompetencijos, atsisakant sveikatos sistemos prioritetų neįgyvendinančių, neaktualių, pridėtinės vertės sveikatos sektoriui nekuriančių funkcijų. Sujungus įstaigas, tikimasi, kad padidės ir specialistų bendradarbiavimas, dalijimasis informacija, bus greičiau priimami aktualūs sprendimai. Be to, atsiras galimybė padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, o tai padės pritraukti aukštesnės kvalifikacijos specialistus, sumažins jų kaitą, pažymi SAM.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad didesnės institucijos turi pranašumų ir įgyvendindamos projektus bei naudodamos investicijas – įgyvendinami aukštesnės kokybės ir didesnės apimties projektai, turintys didesnį biudžetą, platesnį specialistų ratą, bendras informacines bazes.

Daugumai pertvarkomų institucijų darbuotojų ir vadovų artimiausiu metu bus pasiūlyta nuo liepos 1 d. toliau dirbti SAM pavaldžiose įstaigose – HI arba NVSC.

Kaip antradienį pranešė ministerija, Lietuvos veikiančioje 1809 linijoje jau dabar teikiama emocinė pagalba rusų kalba Ukrainos pabėgėliams, o nuo šiol dalis skambučių darbo valandomis bus peradresuojama tiesiai iš Ukrainos.

Rusų kalba emocinė parama teikiama darbo dienomis vakarais nuo 18 iki 21 val., o savaitgaliais – dienos metu nuo 12 iki 15 val. Ne darbo metu skambučiai registruojami, savanoriai susisiekia su skambinusiaisiais.

Lietuva dalį skambučių perims drauge su Estija ir Moldova. Pasak SAM, „Lifeline Ukraine“ dėl karo sąlygų vis sunkiau užtikrinti nepertraukiamą darbą, o skambinančiųjų skaičius didėja.

Dėl šios priežasties, bendradarbiaujant su „Jaunimo linija“, Lietuvoje plečiamas savanorių tinklas.

Ministerijos duomenimis, 1809 numeriu veikianti pagalbos linija per pirmąsias tris darbo savaites priėmė daugiau nei 100 skambučių. Į liniją kreipiasi žmonės, norėdami papasakoti savo išgyvenimus, pasidalyti savo jausmais, išsiaiškinti pagalbos sau, savo vaikams ar artimiesiems galimybes.

„Kasdien dirbantys savanoriai skambinančiuosius ne tik išklauso, bet prireikus nukreipia tęstinės pagalbos“, – teigiama pranešime.

Tas pats trumpasis numeris 1809 jungia ir lietuvių kalba emocinę paramą ar psichologinę pagalbą teikiančias linijas: „Vilties liniją“ suaugusiesiems, „Pagalbos moterims liniją“, „Tėvų liniją“, „Jaunimo liniją“, „Vaikų liniją“ ir „Sidabrinę liniją“ senjorams.