Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Kaip nurodo ministerija, vaistai su veikliosiomis medžiagomis ivakaftoru, tezakaftoru ir eleksakaftoras su ivakaftoru galės būti skiriami šešerių metų ir vyresniems pacientams, sergantiems cistine fibroze, kuriems nustatytos registruotos indikacijos.

Vaistai bus kompensuojami pacientams, kuriems jų reikia labiausiai ir kurie atitinka nustatytas papildomas skyrimo sąlygas. Anot SAM, jos buvo išgrynintos kartu su sveikatos priežiūros specialistais, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.

Pasak ministerijos, šie kompensuojamieji vaistai pasieks pacientus, kai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete bus numatytos lėšos jiems kompensuoti.

Valstybinės ligonių kasos skaičiavimu, prognozuojamos PSDF biudžeto išlaidos vaistams nuo cistinės fibrozės sudarytų nuo 6 iki 8,4 mln. eurų, jeigu jais pirmuosius kelerius metus būtų gydoma nuo 35 iki 48 pacientų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį žurnalistams sakė besitikintis, kad pirmiesiems pacientams vaistai nuo cistinės fibrozės galėtų būti kompensuojami dar šią Vyriausybės kadenciją.

„Pagal tai, kaip viskas vyksta, aš drįsčiau prognozuoti, kad galbūt dar šiais metais mes galėtume padėti kokiems 30 vaikų“, – anksčiau kalbėjo A. Dulkys.

Jis taip pat pažymėjo, kad vieno mėnesio gydymas vaistais nuo cistinės fibrozės siekia iki 20 tūkst. eurų. Gydant visus Lietuvoje fiksuojamus ligos atvejus, anot ministro, tai per metus kainuotų 10-12 mln. eurų.

Cistinė fibrozė yra genetinė liga, jai būdinga sutrikusi liaukų funkcija. Nuo 2022 metų sausio naujagimiai yra tiriami dėl šios retos ligos.

„Šalyje pradėjo veikti beveik trijų dešimčių geriatrijos skyrių tinklas, kuriame vyresnio amžiaus pacientai gauna visapusišką priežiūrą. Siekiant užtikrinti tvarų šių skyrių veikimą bei suteikti pacientams kuo geresnes paslaugas, du kartus yra didinamas geriatrijos paslaugų įkainis.

Tai vienas iš žingsnių, kuriais aktyviai perorientuojamos gydymo paslaugos, artinant jas prie šiandieninių pacientų poreikių“, – pranešime cituojamas sveikatos ministras Arūnas Dulkys.

Anot ministerijos, nuo gegužės 1 dienos įprastos geriatrijos paslaugos įkainis padidės nuo 25,05 iki 49,20 euro, o išplėstinės paslaugos, kai atliekamas išsamus geriatrinis tyrimas, – nuo 35,58 iki 79,69 euro.

Dienos stacionaro geriatrijos paslaugos įkainis sieks nuo 34,38 iki 86,04 euro.

Nurodoma, kad padidėjusiems įkainiams kompensuoti per metus papildomai bus skiriama apie 300 tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.

27 geriatrijos skyrių tinklas Lietuvoje pradėjo veikti pernai. Jo kūrimui skirta daugiau nei 20 mln. eurų investicijų, didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga.

„Tokie teisės aktų pakeitimai pareikalautų itin didelių savivaldybių investicijų ir žmogiškųjų resursų. Prašome atsižvelgti į žiedinių savivaldybių specifiką, o specializuotų ir nespecializuotų paslaugų užtikrinimą kertant savivaldybių teritorijos ribas patikėti valstybei ir šiam tikslui numatyti lėšų“, – sakoma sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui adresuotame rašte, kurį pasirašė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų savivaldybių merai.

Rašte atkreipiamas dėmesys, kad LR sveikatos sistemos įstatyme įtvirtinta nuostata numato valstybės ir savivaldybių lygmens specializuotų pavėžėjimo paslaugų teikimo apmokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, o šio įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad savivaldybės teikiamos specializuotos ir nespecializuotos pavėžėjimo paslaugos organizuojamos ir apmokamos pagal LR socialinių paslaugų įstatymą ir jo pagrindu priimtus teisės aktus. Šios nuostatos tarpusavyje nesuderinamos, todėl turi būti peržiūrėtos ir patikslintos.

Mums rūpi mūsų rajono gyventojų sveikata ir galimybė socialiai pažeidžiamiems asmenims patekti į gydymo įstaigas, todėl palaikome praplėstą paslaugų gavėjų – rajono gyventojų – ratą.

SAM projekte taip pat numatyta, kad savivaldybės galės sudaryti bendradarbiavimo sutartis su Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, tačiau neįvardijami paslaugų įkainiai. Pernai savivaldybės savo pavaldume esančias įstaigas perdavė SAM, o dabar, norėdamos užtikrinti pavėžėjimo paslaugų teikimą, galbūt turės susimokėti už šias paslaugas.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad kai kurioms savivaldybėms tokia našta būtų sunkiai pakeliama. Išankstiniais skaičiavimais, šiai savivaldybei tai galėtų papildomai kainuoti mažiausiai 0,5 mln. eurų.

Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevič pažymėjo, kad dabar dalį funkcijų vėl norima grąžinti savivaldybėms, taip sukuriant besidubliuojantį pacientų pavėžėjimo tinklą, kuriam nenumatyta lėšų. Mero teigimu, neaiškus finansavimo šaltinis, nes šiuo metu LR vietos savivaldos įstatyme palikta spraga ir nenustatyta, ar pacientų pavėžėjimas yra savarankiškoji, ar deleguotoji savivaldybės funkcija.

„Mums rūpi mūsų rajono gyventojų sveikata ir galimybė socialiai pažeidžiamiems asmenims patekti į gydymo įstaigas, todėl palaikome praplėstą paslaugų gavėjų – rajono gyventojų – ratą. Pagal naują tvarką jų Vilniaus rajone padaugės daugiau nei 2 tūkst. Tačiau papildomas finansavimas savivaldybei nenumatytas“, – teigė R. Duchnevič.

SAM nurodo, kad vykdant bandomąjį pavėžėjimo projektą, nuo kovo 1 d. savivaldybės turėjo finansuoti dalį kelionių. Tačiau atsiradus finansinių galimybių ir įvertinus gyventojų poreikius, pacientų pervežimai ir toliau bus tęsiami valstybės lėšomis iki pat bandomojo projekto pabaigos.

Per septynis bandomojo projekto mėnesius pavėžėjimo paslaugomis gyventojai pasinaudojo beveik 10 tūkst. kartų, dažniausiai į gydymo įstaigas jie buvo vežami hemodializei. Tai, pasak Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, parodo, kad paslauga reikalinga ir gyventojai noriai ja naudojasi.

„Per kiek daugiau nei pusę metų pavėžėjimo paslauga pasinaudota beveik 10 tūkst. kartų, taip greičiau pasiekiant gydymo įstaigas ir sveikatos paslaugas. (...) Kaip vieną svarbiausių atradimų įvardinčiau duomenis, jog pacientai noriai naudojasi savivaldybių gydymo įstaigų paslaugomis, jei tik yra sudaroma galimybė jas pasiekti. Tai aiškus signalas, kad pavėžėjimo paslauga savivaldybėms ir jų gyventojams reikalinga“, – teigia A. Dulkys.

Ministerija primena, kad pacientų pavėžėjimo bandomajame projekte dalyvauja 20 savivaldybių, projektas vykdomas keliais etapais: nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. pavėžėjimo paslaugomis galėjo pasinaudoti pacientai, kuriems reikia hemodializės ir transplantacijos paslaugų.

Nuo spalio 1 d. pavėžėjimo paslaugos pradėtos teikti socialiai pažeidžiamiems gyventojams, vyresniems nei 75-erių metų amžiaus.  

O nuo lapkričio 1 d. paslaugos pradėtos teikti negalią turintiems pacientams, kurie negali savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą ir grįžti namo.

Per septynis bandomojo projekto mėnesius iš viso suteikta 9,2 tūkst. pavėžėjimo paslaugų, iš jų 7,8 tūkst. – inkstų ligomis sergantiems pacientams, kuriems periodiškai būtina atlikti hemodializės procedūrą. 548 kartus pacientai buvo vežami į gydymo įstaigą specializuotoms ambulatorinėms paslaugoms gauti, 212 kartų – ambulatorinėms reabilitacijos paslaugoms.

Daugiausiai pavėžėjimo paslaugų suteikta Jurbarko, Prienų, Raseinių savivaldybių gyventojams.

„Kviečiu vadovus, kuriems svarbu ne tik organizaciniai tikslai, tačiau ir aukštesnė misija, tarnystė Lietuvai, kandidatuoti į tarnybos vadovus ir stiprinti pasitikėjimą valstybe savo kasdienine veikla“, – išplatintame pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pretenduoti į VTPT vadovo pareigas kviečiami asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines sveikatos mokslų, socialinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų arba gyvybės mokslų krypčių grupės studijas ir įgijus magistro kvalifikacinį laipsnį, arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Taip pat turintys ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį.

VTPT prisideda prie teisingumo užtikrinimo, atlikdama psichiatrijos ir psichologijos ekspertizes pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis, teikdama išvadas pagal prokurorų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų užduotis, teisėsaugos institucijoms teikdama metodinę pagalbą.

Pasak ministerijos, pretendentai, pasiryžę imtis lyderystės prisidedant prie novatoriškos teismo psichiatrijos kūrimo Lietuvoje, paraiškas kviečiami teikti iki šių metų kovo 28 dienos.

ELTA primena, kad šiuo metu laikinai VTPT direktoriaus funkcijas vykdo Vitalijus Šaškovas.

Pretenduoti į ligoninės direktoriaus pareigas kviečiami asmenys, turintys ne mažiau kaip ketverių metų vadovavimo darbo patirtį, taip pat aukštojo mokslo magistro kvalifikacinį laipsnį sveikatos, socialinių, teisės, verslo ir viešosios vadybos arba gyvybės mokslų srityse.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pažymi, kad Panevėžio ligoninė yra didžiausia šiaurės Rytų Lietuvos gydymo įstaiga, kurioje veikia net penkios klinikos, o kolektyvą vienija daugiau nei 2000 narių.

„Regioninio sveikatos paslaugų traukos centro kartelė yra aukštai iškelta, tačiau tobulėjimui ribų nėra. Kviečiu kandidatus, kuriems artima sveikatos vadyba ir siekis gerinti sveikatos paslaugų prieinamumą, pretenduoti į vienos didžiausių šalyje gydymo įstaigos vadovo pareigas“, – pranešime teigia ministras .

Būsimajam vadovui numatomi veiklos prioritetai: skatinti į pacientus orientuotą požiūrį, užtikrinti jiems aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, diegti efektyvius procesus, kurti saugią aplinką darbuotojams, įgyvendinti pažangius procesų skaitmenizavimo sprendimus sveikatos sistemoje ir t.t.

„Imunoprofilaktikos programoje numatytas ne tik vakcinacijos apimčių plėtimas, tačiau ir šviečiamoji veikla, didinant gyventojų raštingumą, stiprinant bendradarbiavimą su medicinos, ugdymo įstaigų bendruomenėmis, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose“, – Eltai teigė sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjas Tomas Bagdonas.

Anot jo, nuo kito gripo sezono į rizikos grupių, kurios skiepijamos valstybės lėšomis, sąrašą bus įtraukti ir 2–7 metų vaikai, o nuo šių metų rugsėjo 50–55 metų asmenys valstybės lėšomis galės pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.

Spaudos konferencijoje dalyvaus SAM, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Santaros klinikų bei Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro atstovai.

ELTA primena, kad Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams ministerija patvirtino vasarį. 

Kaip tuomet pranešė SAM, įgyvendinant šią programą, planuojama didinti skiepijimo aprėptis, svarstyti naujų vakcinų įtraukimą į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vertinti naujas rizikos grupes, kurios galėtų būti skiepijamos valstybės lėšomis.

Taip pat tobulinti skiepijimo aprėpčių stebėseną, įgyvendinti nepageidaujamų reakcijų į skiepus priežiūrą bei nuolat teikti informaciją gyventojams apie nepageidaujamas reakcijas į skiepus.

Pretendentai kviečiami teikti prašymus iki kovo 7 dienos, ketvirtadienį paskelbė ministerija.

„Valstybė yra didžiausia vaistų ir medicininių priemonių užsakovė, užtikrinanti didesnį vaistų prieinamumą ir mažesnes išlaidas kiekvienam. Ne ką mažiau svarbus vaistinių preparatų saugumas – čia kertinis vaidmuo tenka Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, kuri rūpinasi vaistinių preparatų vertinimu ir rinkos kontrole“, – pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Kviečiu kandidatus stoti į priešakines farmacijos priežiūros gretas, užtikrinant valstybės ir jos piliečių interesus. Tai sritis, kuri išsiskiria inovacijomis ir dinamiškumu bei atneša neįkainojamą profesinę patirtį“, – sakė jis.

Kaip nurodo ministerija, laukiami kandidatai, išmanantys teisėkūros procesus, farmacijos bei kitas sveikatos politikos kryptis ir prioritetus, gebantys strateguoti ir planuoti, turintys stiprius komunikacinius įgūdžius, orientuoti į rezultatą, diegiant pažangius valdymo ir valdysenos modelius.

Šiuo metu VVKT vadovauja Gytis Andrulionis, penkerių metų kadencijai paskirtas buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos 2019 metų balandį.

Nurodoma, jog per pastaruosius metus konkursai nebuvo skelbti Centralizuoto vidaus audito, Personalo valdymo, Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyrių vedėjų bei Strateginio valdymo ir Investicijų departamentų vadovų pareigoms užimti. Tačiau šiandien šias pareigas jau eina be konkurso į jas paskirti asmenys.

Pasak darbuotojų, dalis tokių vadovų pirmiau įdarbinami žemesnėse pareigose, o vėliau, neva parodę aukštus gebėjimus, paskiriami vedėjais ar direktoriais. Anot SAM personalo, būta ir tokių atvejų, kai penktadienį pradėjęs dirbti asmuo skyriaus ar departamento vadovu paskiriamas pirmadienį.

Savo ruožtu SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė žurnalistams teigė, kad vidiniai konkursai įstaigoje nerengiami taip siekiant sudaryti sąlygas karjeros laiptais kilti ministerijos darbuotojams.

Ministerijos darbuotojų teigimu, pastaruoju metu skyrių vedėjais ir departamentų direktoriais paskirta apie 10 žmonių. Su LRT radiju susisiekę SAM darbuotojai taip pat nurodė, jog neatsimena, kam iš dabartinių vadovų nuo 2023 m. sausio buvo skelbti konkursai.

Skelbiama, kad projektų įgyvendinimo planų laukiama iki šių metų kovo 29 d. Bendra priemonės finansuojama suma sudaro 122,5 mln. Eur. Paramą ir projektus administruoja Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).

Kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus buvo sustabdytas, gavus dalies savivaldybių prašymą įtraukti savivaldybėje planuojamų įsteigti naujų paslaugų infrastruktūros sukūrimą į finansuojamas veiklas bei leisti projekto įgyvendinimo metu palaipsniui transformuoti numatytas aktyviojo gydymo stacionarines paslaugas į ambulatorines ir dienos paslaugas.

 Į savivaldybių prašymus buvo atsižvelgta, projektų finansavimo sąlygų aprašas yra patikslintas. Savivaldybėms, kurioms neaktualūs pakeitimai, tai poveikio neturi – projektų įgyvendinimo planų vertinimas pradedamas vos tik jas gavus, o ne suėjus galutiniam teikimo terminui. Taip pat atsižvelgiant į sustabdymą, pratęstas galutinis projektų įgyvendinimo planų pateikimo terminas – iki kovo 29 d.

Projektų įgyvendinimo planus paramai gauti gali teikti savivaldybės, kuriose įsteigti/steigiami sveikatos centrai. Sostinės regionui numatyta 26,6 mln. Eur finansavimas, likusiai Lietuvai – 95,9 mln. Eur. Finansuojama dalis paramos lėšomis – iki 100 proc.

Lėšos gali būti nukreiptos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros bei antrinio lygio ambulatorinės specializuotos asmens sveikatos priežiūros, ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, dienos stacionaro bei skubiosios pagalbos paslaugų infrastruktūrai modernizuoti.