LBA kviečia valdžią stiprinti sankcionuojamų prekių judėjimą per Lietuvą, griežtinti jų reguliavimą nacionaliniu ir Europos Sąjungos mastu, skirti papildomų resursų stiprinti verslo priežiūrą šioje srityje.

Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad sankcijų apėjimo požymis yra augantis reeksportas į šalis, kurios siejamos su Rusija ir Baltarusija.

„Jų (sankcijų – BNS) vengimo ar apėjimo atvejų per pastaruosius metus stipriai išaugo. Išsiskiriame ir kaip šalis, kurioje reeksportas, siejamas su Rusijos ir Baltarusijos rinkomis, reikšmingai auga. Tai kelia grėsmę Lietuvos, jos nacionalinių institucijų ir atskirų verslo sektorių reputacijai“, – LBA pranešime sakė E. Čipkutė.

Asociacija atkreipia dėmesį, jog pareiga ir atsakomybė įgyvendinant sankcijas siejama tik su finansų įstaigomis, kontroliuojančiomis mokėjimus, tačiau vien tai negali užkirsti sankcijų apėjimo schemų importo-eksporto srityje.

„Nekontroliuodama verslo subjektų dalyvavimo šiose schemose, Lietuva kuria geopolitinę grėsmę. Be to, finansų įstaigų procedūros neretai verslo atstovų vertinamos nesupratingai. Pasitaiko ir situacijų, kad šie informacijos apie gabenamas prekes bei galutinį jų panaudojimą neturi, ją slepia arba vengia pateikti, galimai klastoja dokumentus“, – teigiama rašte.

Dauguma atvejų dvejopos paskirties ir sankcionuotos prekės per Lietuvą reeksportuojamos iš svetur, todėl, LBA manymu, Lietuva gali pelnyti agresorių tarpininko reputaciją ES.

„Taip Lietuva rizikuoja susikurti reputaciją Europos Sąjungos pilkosios zonos, kurios verslas tarpininkauja ar tiesiogiai gabena prekes į agresorėms draugiškas valstybes, o per jas – galimai į Rusiją ir Baltarusiją“, – teigiama LBA rašte, kurį asociacija ketvirtadienį išsiuntė Vyriausybei, Užsienio reikalų ministerijai bei Lietuvos bankui.

Eksporto pokyčių vertinimas, atliktas remiantis viešais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, atskleidė, kaip per pastaruosius metus pakito dvejopos paskirties ir sankcionuotų prekių keliai per Lietuvą: pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu metu, eksportas į Rusiją labai sumažėjo, tuo metu į Kirgiziją, Kazachstaną ir Armėniją – išaugo.

LBA teigia, kad panašios tendencijos būdingos visam Lietuvos eksportui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios:  eksportas į Kirgiziją pirmąjį ketvirtį išaugo net 19,3 karto, Armėniją – 10 kartų, Sakartvelą – 3 kartus, Kazachstaną – 1,6 karto, Tadžikistaną – 1,4 karto.

Be to, per metus padidėjo eksportas į Uzbekistaną (86 proc.), Azerbaidžaną (74 proc.), Turkiją (63 proc.), Serbiją (57 proc.), Moldovą (32 proc.) ir Jungtinius Arabų Emyratus (25 proc.).

„Tai yra tos prekės, kurios gali būti naudojamos ir civilinėje, ir karinėje pramonėje, tai iš principo padeda Rusijai kariauti su Ukraina“, – sakė „Response Legal“ partnerė Jekaterina Govina.

Jau seniai kalbama, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą, neįprastai smarkiai išaugo Lietuvos ir visos Europos eksportas į Kazachstaną, Kirkiziją, Armėniją“. „Financial Times“ tai vadina eksportu „vaiduokliu“. Per Baltijos šalis palikusios Europą, prekės dingsta ir keliauja ne į Kazachstaną, o į Rusiją. Milžinišką sankcijų apeidinėjimo mastą rodo net oficiali statistika. Iki Rusijos invazijos į Ukrainą, Europos Sąjunga (ES) kas mėnesį į Kazachstaną prekių veždavo maždaug už pusę milijardo eurų, o po vasario 24-osios prekyba šovė į viršų. Europos ir Kazachstano skaičiai ėmė labai smarkiai skirtis. Pernai gruodį ES nurodė, kad į šią šalį vežė už pusantro milijardo eurų, o Kazachstanas nurodė, kad iš ES gavęs prekių už milijardą eurų. Pusė milijardo dingo. Greičiausiai – į Rusiją. 

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Patenka, praktiškai viskas važiuoja“, – komentavo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Iš viso per metus nuo invazijos pradžios tarp Europos ir Kazachstano dingo prekių už tris milijardus. Iš jų vieno milijardo vertos dvigubos paskirties prekės, kurios tinka ir karinei pramonei. Pakeliui į Kazachstaną dingstančių prekių pakanka, kad Rusija kompensuotų beveik pusę uždraustos tiesioginės prekybos. Ir šis sankcijų apėjimo mechanizmas iš esmės vyksta būtent per Baltijos šalis.

„Galbūt pakeičiamas apskritai prekių statusas, jos keliauja į Kazachstaną arba kitas aplink Rusiją esančias šalis, o paskui sėkmingai įvežamos į Rusiją“, – sakė J. Govina.

Galbūt pakeičiamas apskritai prekių statusas, jos keliauja į Kazachstaną arba kitas aplink Rusiją esančias šalis, o paskui sėkmingai įvežamos į Rusiją.

 

Lietuvos tarnybos seniai skelbė įtariančios, kad deklaracijose melagingai nurodoma, jog prekės vežamos į Kazachstaną, bet iš tiesų – į Rusiją.

„Prekes, kurios yra naudingos karui, Rusija bando gauti, todėl taip ir yra“, – teigė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika.

Sankcijų apeidinėjimą žino ir Briuselis.

„Ši priemonė bus kraštutinė ir naudojama atsargiai, labai kruopščiai atlikus rizikos analizę ir gavus ES valstybių narių pritarimą“, – konstatavo Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen.

Kaip su tuo kovoti, vis dar neaišku, nors Rusija sankcijas taip apeidinėja dešimt metų. Nuo tada, kai įvestos pirmosios sankcijos po Krymo aneksijos. Tik pernai mastai smarkiai išaugo, nes sugriežtėjo ir sankcijos. Anot Lietuvos politikų, būtini europiniai sprendimai.

„ES sprendimai labai svarbūs. Būtų gerai, kad visas išlygas, išimtis sumažintų, kiek tik įmanoma“, – komentavo užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

ES svarsto bausti šalis, kurios padeda Rusijai gauti uždraustų prekių arba negali pagrįsti, kodėl staiga išaugo jų prekyba Rusijai uždraustomis prekėmis. Bet iškart kalbama ir apie išimtis.

„Pastaruoju metu matome, kad auga labai neįprasti ES ir kai kurių trečiųjų šalių prekybos srautai. Šios prekės vėliau patenka į Rusiją“, – pabrėžė Ursula von der Leyen.

Kiti siūlo bausti ne Rusijai padedančias valstybes, o tik schemose dalyvaujančias įmones. Kazachstano politikai kartoja, kad nors prie sankcijų Rusijai šalis neprisijungė, siekio padėti agresorei Rusijai esą neturi.

To imtasi po to, kai Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga atskirai paskelbė apie naujas pastangas dar labiau sugriežtinti spaudimą Maskvai, praėjus 15 mėnesių po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo savo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Japonijos Hirošimos mieste susitikę G-7 šalių vadovai pareiškė toliau sieksiantys apriboti Rusijos galimybes patekti į jų ekonomiką.

„Išplėsime savo veiksmus ir užtikrinsime, kad visų Rusijos agresijai svarbių prekių eksportas... būtų ribojamas visose mūsų jurisdikcijose“, – sakoma jų pareiškime.

Mes neleisime Rusijai naudotis G-7 technologijomis, pramonine įranga ir paslaugomis.

„Mes neleisime Rusijai naudotis G-7 technologijomis, pramonine įranga ir paslaugomis, kuriomis ji remia savo karo mašiną“, – pridūrė grupė, kuriai priklauso JK, JAV, Japonija, Kanada, Vokietija, Prancūzija, Italija ir ES.

Didžiųjų pasaulio demokratijų atstovai taip pat pareiškė dėsiantys daugiau pastangų, kad užkirstų kelią esamų sankcijų vengimui, įskaitant baudžiamąsias priemones subjektams, gabenantiems medžiagas į karo frontą.

Anksčiau penktadienį Jungtinės Valstijos ir kitos narės atskirai paskelbė apie savo naujas priemones, o aukštas amerikiečių administracijos pareigūnas pareiškė, kad į JAV juodąjį sąrašą bus įtraukti 70 naujų subjektų iš Rusijos ir kitų šalių.

Tuo metu Londonas nusitaikė į Rusijos 4–5 mlrd. dolerių (eurų) vertės metinę prekybą deimantais ir paskelbė draudimą importuoti šiuos brangakmenius, taip pat varį, aliuminį ir nikelį.

G-7 pareiškime taip pat įsipareigota „apriboti prekybą Rusijoje išgautais, apdirbtais ar pagamintais deimantais ir jų naudojimą“, be kita ko, pasitelkiant sekimo technologijas.

ES narė Belgija kartu su Jungtiniais Arabų Emyratais ir Indija, kurios ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis) šį savaitgalį dalyvaus G-7 derybose, yra viena didžiausių rusiškų deimantų didmeninių pirkėjų.

Septynių turtingų demokratinių valstybių grupės lyderiai susitinka vakariniame Japonijos mieste Hirošimoje, o jų dėmesio centre atsidūrė 4-5 mlrd. dolerių (eurų) vertės Rusijos metinė prekyba deimantais.

Šios šalies vadovo Vladimiro Putino prieš 15 mėnesių pradėta invazija į Ukrainą sukėlė plataus masto sankcijų bangą, nugramzdinusią jo šalį į recesiją ir ištuštinusią Kremliaus karinį fondą.

Dabar G-7 siekia dar labiau sugriežtinti galiojančias sankcijas, panaikinti jose esančias spragas ir baudžiamuosius apribojimus įvesti daugiau Rusijos įmonių bei jų tarptautinių partnerių.

Be to, bus įvesta daugiau nei 300 naujų sankcijų asmenims, subjektams, laivams ir orlaiviams.

Tikimasi, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitgalį viršūnių susitikime kalbės vaizdo ryšiu, šeimininkams Japonijoje išsklaidžius spėliones, kad jis paskutinę minutę gali atvykti asmeniškai.

Ankstyvą penktadienį Vašingtonas paskelbė daugiau sankcijų – aukštas JAV administracijos pareigūnas nurodė, kad į JAV juodąjį sąrašą bus įtraukta dar 70 subjektų iš Rusijos ir kitų šalių.

„Be to, bus įvesta daugiau nei 300 naujų sankcijų asmenims, subjektams, laivams ir orlaiviams“, – sakė pareigūnas.

Kol G-7 šalys svarsto, kaip bendrai pažaboti Rusijos prekybą deimantais, įskaitant aukštųjų technologijų atsekamumo metodus, Jungtinė Karalystė paskelbė apie savo rusiškų deimantų draudimą.

Londonas teigė taip pat besitaikantis į aliuminio, vario ir nikelio importą.

„Kaip rodo šiandienos pranešimai apie sankcijas, G-7 išlieka vieninga Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje ir tvirtai remia Ukrainą“, – sakė JK premjeras Rishi Sunakas (Rišis Sunakas).

Rusijos deimantai nėra amžini.

Visgi tikėtina, kad G-7 bent jau kol kas nesiryš visiškai uždrausti rusiškų deimantų. Tačiau, anot pareigūnų, aukščiausiojo lygio susitikime bus parodytas ryžtas imtis veiksmų.

„Rusijos deimantai nėra amžini, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis). – Mes apribosime prekybą rusiškais deimantais.“

Tarp didžiausių didmeninių rusiškų deimantų pirkėjų yra ir Belgija, kartu su Indija ir Jungtiniais Arabų Emyratais. Tuo metu JAV yra viena pagrindinių galutinio produkto paskirties rinkų.

Ekonomistai nesutaria, kiek G-7 ir kitos sankcijos pakenkė Rusijos karo veiksmams.

2022-aisiais šios šalies ekonomika susitraukė 2,1 proc. ir ši tendencija išliko šių metų pradžioje.

Tačiau Maskva greitai prisitaikė: įvedė griežtą kapitalo kontrolę, nukreipė prekybą į sąjungininkes, pavyzdžiui, Kiniją, ir, kaip pranešama, pasirėmė mokesčių vengimo būdais, kuriuos naudoja tokios šalys kaip Kuba, Iranas ir Šiaurės Korėja, kovojančios su griežtomis sankcijomis.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad 2023-aisiais Rusijos ekonomika kukliai atsigaus – pakils 0,7 procentinio punkto.

G-7 vadovai taip pat pasinaudos susitikimu, kad į savo pusę patrauktų kviestinius svečius iš Indijos ir Brazilijos – dviejų regiono galybių, kurios kartais nenoriai kritikuoja Maskvą ar Kiniją.

C. Michelio teigimu, penktadienį grupės nariai taip pat aptars karinę paramą Ukrainai, kuri, kaip manoma, ruošiasi ilgai lauktam pavasario puolimui, ir naikintuvų pilotų mokymus.

„Įvertinsime, kokios papildomos paramos reikės. Labai aišku, kad Ukrainai reikia daugiau karinės įrangos“, – pridūrė jis.

Branduolinio nusiginklavimo klausimas

Derybos oficialiai prasidės penktadienio popietę. Prieš tai Japonijos premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) palydėjo vadovus į Hirošimos taikos parką, kur jie nepaisydami lietaus apžiūrėjo memorialus ir muziejų, menančius 1945-ųjų atominio bombardavimo metu patirtas kančias ir nuniokojimą.

Šią simbolišką akimirką jie padėjo vainikus prie Hirošimos kenotafo, kuriame įamžintas per išpuolį ir jo padarinius žuvusių maždaug 140 000 žmonių atminimas.

Iš Hirošimos kilęs F. Kishida branduolinio nusiginklavimo klausimą stengiasi iškelti į pirmą vietą susitikimo darbotvarkėje.

Ar tikrai norite priimti tokį faktą?

„Tikiuosi, kad čia, Hirošimoje, G-7 ir kitų šalių vadovai pademonstruos savo įsipareigojimą siekti taikos, kuris bus įamžintas istorijoje“, – sakė jis ketvirtadienį.

Tačiau Maskvai išsakius menkai užmaskuotų grasinimų panaudoti branduolinius ginklus, o Šiaurės Korėjai raketų paleidimų virtinėmis kurstant baimę dėl naujo branduolinio bandymo, nėra didelio noro imtis tokio žingsnio.

82-ejų Masao Ito (Masao Itas) bombardavimą išgyveno būdamas vaikas. Jis teigė, kad jei turėtų galimybę, perspėtų lyderius: „Kol pasaulyje yra branduolinių ginklų, yra tikimybė, kad jūsų miestas gali tapti panašus į Hirošimą.“

„Ar tikrai norite priimti tokį faktą?“ – retoriškai klausė jis.

Rizikos mažinimas

Be Ukrainos, tris dienas vyksiančiuose susitikimuose dominuos santykių su Kinija tema.

Daugiausia dėmesio bus skiriama svarbiausių tiekimo grandinių diversifikavimui mažinant priklausomybę nuo Kinijos ir sektorių apsaugojimui nuo ekonominio išnaudojimo.

Tačiau Europos šalys tvirtina, kad tai nereiškia, jog su Kinija – viena didžiausių pasaulio rinkų – reikia nutraukti ryšius.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) žurnalistams Hirošimoje sakė, kad nė viena šalis nesiekia atsiribojimo.

„Tačiau norime organizuoti pasaulinius tiekimo, prekybos ir investicijų santykius taip, kad priklausomybė nuo atskirų šalių nedidintų rizikos“, – pridūrė jis.

„Visi apribojimai mūsų eksportui šiuo metu yra visiškai nepriimtini. Jie tik stiprina agresoriaus galimybes“, – pareiškė V. Zelenskis per Kyjive surengtą spaudos konferenciją su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Tikimės, kad ES kuo greičiau atšauks visus apribojimus“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad tokios priemonės karo metu yra „griežtos, net žiaurios“ ir nuviliančios.

ES valstybės narės, kurias jis turėjo omenyje, t. y. Bulgarija, Rumunija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija, jau ne vieną savaitę ginčijasi su Ukraina grūdų klausimu.

Dėl Rusijos pernai pradėtos invazijos smarkiai sumažėjo Ukrainos galimybės eksportuoti savo grūdus tradiciniu maršrutu per Juodąją jūrą, tad šaliai teko eksportui ieškoti sausumos kelių per kaimynines valstybes.

ES valstybės narės sutiko leisti įvežti iš Ukrainos tam tikrus produktus be kiekybinių apribojimų ir be muitinio ir oficialaus tikrinimo.

Tačiau kritus supirkimo kainoms, kai kurių ES šalių ūkininkai ėmė protestuoti, tad Ukrainos maisto eksportui buvo nustatyta įvairių apribojimų bei draudimų.

Briuselis pareiškė, kad, kol tęsiasi Rusijos karas Ukrainoje, grūdų ir kito maisto importo iš Ukrainos uždraudimas yra nepriimtinas.

Europos Komisija praėjusį mėnesį su visomis susijusiomis šalimis pasiekė susitarimą, kuris leistų užtikrinti eksportuojamų ukrainietiškų grūdų tranzitą per ES šalis. Tačiau buvo nustatyta ir tam tikrų apribojimų.

U. von der Leyen su grūdais susijusią padėtį per spaudos konferenciją pavadino sudėtinga.

„Svarbiausias prioritetas dabar yra užtikrinti, kad grūdų tranzitas iš Ukrainos per Europos Sąjungą būtų vykdomas sklandžiai ir kuo mažesnėmis sąnaudomis“, – sakė ji.

„Tam reikalingas labai glaudus įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas. Todėl kartu įkursime koordinavimo platformą“, – pridūrė EK vadovė.

Užsienio reikalų ministras Qin Gangas (Čin Gangas), kalbėdamas apie ES diskusijas dėl galimų apribojimų aštuonioms Kinijos bendrovėms, sakė, kad jei bus imtasi baudžiamųjų priemonių, „Kinija taip pat imsis reikiamų atsakomųjų priemonių, kad tvirtai apsaugotų teisėtus Kinijos bendrovių interesus“.

Išvakarėse Briuselis pasiūlė 11-ąjį sankcijų dėl Rusijos karo Ukrainoje paketą, kuriuo siekiama sumažinti galimą sankcijų vengimą.

ES nori apriboti jautrių technologijų, kurios gali būti naudojamos mūšio lauke, pavyzdžiui, mikroschemų, reeksportą į Rusiją per trečiąsias šalis.

Neutralumas reiškia stoti agresoriaus pusėn.

Trečiadienį ES ambasadoriai susitinka pradėti diskusijų dėl 11-ojo sankcijų dėl Rusijos karo Ukrainoje paketo.

Kinijos ir Rusijos bendrovės „normaliai bendrauja ir bendradarbiauja, ir tai neturėtų būti paveikta“, sakė Qin Gangas po derybų Berlyne su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

Jis pridūrė, kad Kinija griežtai nepritaria, kad kitos šalys nustatytų savo taisykles arba imtųsi vienašališkų veiksmų prieš ją.

Berlyne Qin Gangas tvirtino, jog Pekinas visada siekė taikaus dialogo, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.

Jis sakė, kad Kinija šiuo klausimu į Ukrainą išsiųs specialųjį pasiuntinį, ir paragino Vokietiją dėti daugiau pastangų siekiant paliaubų ir taikos derybų.

Tačiau A. Baerbock ragino Pekiną užimti aiškią poziciją Rusijos atžvilgiu, įspėdama, kad laikytis neutralumo dėl šio karo reiškia stoti Maskvos pusėn.

„Neutralumas reiškia stoti agresoriaus pusėn, todėl mūsų pagrindinis principas – aiškiai parodyti, kad esame aukos pusėje“, – sakė ji per spaudos konferenciją Berlyne kartu su Kinijos užsienio reikalų ministru.

Apie pagalbos paketą turi būti paskelbta antradienį, o pinigai bus skiriami pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą. Kitaip nei JAV įranga, ginklai ir šaudmenys, kurie Ukrainai dažniau siunčiami iš Pentagono atsargų – kad būtų galima juos greitai pristatyti, – šie pinigai bus išleisti per ateinančius mėnesius ar net metus, siekiant užtikrinti Ukrainos saugumo poreikius ateityje.

Pagal paramos iniciatyvą bus finansuojamos oro gynybos sistemos HAWK, šaudmenys ir dronai, skirti oro gynybai. Taip pat bus perkama artilerija, raketos, finansuojama nuolatinė įvairių sistemų priežiūra ir atsarginės dalys, teigia pareigūnai. Jie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes apie pagalbos paketą dar nebuvo oficialiai pranešta.

Įskaitant šį paketą, nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, JAV jai suteikė arba pažadėjo suteikti beveik 37 mlrd. dolerių (apie 34 mlrd. eurų) karinės pagalbos.

Sprendimas priimtas Ukrainai ruošiantis pradėti pavasario kontrpuolimą.

Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno, antradienio naktį rusai paleido 25 sparnuotąsias raketas, bet 23 iš jų ukrainiečiai numušė.

Kyjivo karinė administracija nurodė, kad virš sostinės numušta apie 15 rusų raketų, ir pridūrė, kad dėl kritusių raketų nuolaužų žmonės nenukentėjo, didelės žalos nepadaryta.

Susidūrusi su ekonominėmis sankcijomis ir tiekimo grandinių apribojimais dėl invazijos į Ukrainą, Rusija, norėdama sustiprinti savo gynybinius pajėgumus, nuolat naudojasi Irano dronais „Shahed“. Todėl į JAV pagalbos paketus – įskaitant tiesioginę karinę ginkluotę ir paramą – buvo įtrauktos sistemos, skirtos dronams numušti.

Šią savaitę ES prasideda derybos dėl naujausių ribojimų Rusijai priėmimo.

„Turbūt reikia pripažinti, kad tai nėra didelis sankcijų paketas, kadangi jame nėra esminių naujų ar įmonių, ar sričių, kurias, tiesa sakant, ir mes esame siūlę. Tai reiškia, kad sutarimas dėl to nebuvo rastas“, – LRT radijui antradienį sakė G. Landsbergis.

Turbūt reikia pripažinti, kad tai nėra didelis sankcijų paketas.

Lietuvai siekia, kad ES įvestų sankcijas Rusijos branduolinei korporacijai „Rosatom“, G. Landsbergis anksčiau sakė, kad jas galima išskaidyti į septynias atskiras dalis ir dėl kiekvienos iš jų spręsti atskirai.

Anot jo, naujausiame sankcijų pakete didžiausias dėmesys skiriamas sankcijų apėjimui, apribojant ir įmones, kurios tiesiogiai su Rusija nesusijusios, tačiau gali padėti įvežti į šią valstybę draudžiamų prekių. 

„Akcentas šiame sankcijų pakete pirmiausiai yra ant sankcijų apėjimo. Tai opi problema, dėl to, kad matome, kad prekių srautai į trečiąsias valstybes ir taip pat jautrių prekių – kitaip tariant jos gali būti naudojamos kaip dviguvos paskirties prekės – yra tikrai išaugę. Šis paketas suteikia ir teisinę bazę sankcionuoti arba įtraukti į sankcijas įmones, kurios nėra tiesiogiai susijusios su Rusija, bet įrodomai leidžia tas sankcijas apeiti ir netgi sritis, jeigu manytume, kad to reikia“, – teigė G. Landsbergis.

Ministras sako, kad šiuo paketu Lietuva tikrai ketina naudotis, nes per šalį gali būti gabenamos prekės, kurių galutinis gavėjas galimai yra Rusijoje.

„Paketas suteikia tik teisinę bazę, vėliau į jį turi būti įtraukiamos prekių grupės arba įmonės. Jeigu to nepavyktų padaryti, Lietuva turi ES teisės aktuose numatytą vienašališką teisę tam tikroms prekėms apriboti: į Lietuvą ir iš Lietuvos į trečiąsias valstybes“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Jis negarantavo, kad naujausias sankcijų paketas padės užkirsti kelią į Lietuvą patekti baltarusiškoms trąšoms, nes dabartinis ES reglamentavimas sankcijas taiko įmonėms, o ne konkrečioms prekių grupėms ir nauji ribojimai, susiję su trąšomis nebus įvesti.

„Kai kalbame būtent apie trąšas (...) Deja, turime instrumentus, kuriuos turime ir turime juos išnaudoti efektyviai“, – teigė G. Landsbergis.

Anot jo, dabartinės sankcijos suteikia Lietuvos institucijoms – konkrečiai muitinei – galimybę įrodyti, kad egzistuoja schemos, kurios ES sankcionuotiems asmenims padeda draudimus apeiti ir gauti naudą. 

„Tai užtrunka įrodyti, gali būti ir teisminiai procesai, bet bet institucijos turi galimybes parodyti, kad tai yra tiesiog schema, kuria naudojantis yra sankcijos apeinamos ir suprantama, kad jeigu ES pasakytų, kad jokios trąšos negali patekti į ES, be abejonės, muitinei būtų žymiai paprasčiau. Dabar reikia įrodyti (...) Šiuo konkrečiu atveju muitinė turi tai padaryti“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Muitinė ir Klaipėdos prokuratūra šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sankcijų apėjimo ir baltarusiškų karbamido trąšų kontrabandos į Lietuvą, trijų miestų įmonėse buvo atliktos kratos, sulaikyti du asmenys, taip pat daugiau nei 2 mln. eurų vertės virš 3 tūkst. tonų trąšų krovinys.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ su partneriais anksčiau paskelbė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais gabenamas karbamidas Lietuvos sieną kerta pasinaudojant sankcijų spraga – jos taikomos „Grodno Azot“, o ne karbamidui, trąšų tiekėjomis oficialiuose dokumentuose įvardijamos kitos Baltarusijos įmonės, nefigūruojančios sankcijų sąrašuose.

G. Landsbergis sako, kad apie naujas sankcijas trąšoms kol kas nekalbama, bandoma išlaikyti anksčiau priimtus ribojimus.

„Trąšų klausimas yra vienas opiausių klausimų diskusijose su Europos partneriais. Ne tik, kad negalime pradėti diskusijų dėl naujų sankcijų trąšoms, bet esame turbūt pusę metų spaudžiami atšaukti sankcijas. Tiesą sakant, Lietuvos ir dar kelių ją remiančių valstybių veto iki šiol geba atlaikyti, kad nebūtų sumažintas tas slenkstis, kur dabar yra įvestas“, – kalbėjo jis.

„Dėl destruktyvios Rusijos politikos neįmanoma parengti patikrinimo plano pagal JKC (Jungtinio koordinavimo centro) procedūras, kuriose numatyta, kad visos šalys turi susitarti dėl kasdienio patikrinimo plano tiek išvykstant, tiek atvykstant“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė ministerija.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu Turkijos teritoriniuose vandenyse patikrinimo laukia 90 laivų, iš kurių 62 nori įplaukti pakrovimui.

Ukrainos žemės ūkio produktų eksportas per grūdų koridorių balandį nesiekė net 3 mln. tonų, teigė ministerija.

Juodosios jūros grūdų iniciatyva leidžia Ukrainai eksportuoti grūdus ir kitus žemės ūkio produktus nepaisant karo ir Juodosios jūros uostų blokados. Susitarimas 120 dienų buvo pasirašytas 2022 metų liepą Stambule, dalyvaujant Jungtinėms Tautoms, Ukrainai, Turkijai ir Rusijai. Vėliau jis buvo pratęstas iki kovo mėnesio.

Susitarimas kovą buvo antrą kartą pratęstas, tačiau ne 120 dienų periodui, kaip anksčiau. Rusija, kuri skundėsi dėl kliūčių jos pačios eksportui, reikalavo, kad pratęsimas galiotų tik 60 dienų.

Praėjusį mėnesį Maskva sakė, jog reikia įvykdyti virtinę sąlygų, kad Rusija pratęstų minimą susitarimą ilgiau nei iki gegužės 18-osios.

Rusijos maisto ir trąšų eksportui į pasaulio rinkas netaikomos jokios sankcijos, bet yra problemų dėl antrinių sankcijų laivybos ir draudimo kompanijoms, bankams.

„Šiame pakete daugiausia dėmesio bus skiriama sankcijų įgyvendinimui, jų veiksmingumui ir tam, kaip išvengti sankcijų vengimo“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris (Erikas Mameris).

Pagal šį paketą ES vykdomoji valdžia rekomendavo sustabdyti jautrių technologijų eksportą aštuonioms Kinijos bendrovėms dėl įtarimų, kad šios jas parduoda Rusijai, teigiama dokumente, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.

Trečiadienį ES ambasadoriai susitiks pradėti diskusijų dėl naujausių pasiūlymų.

Nuo to laiko, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, 27 ES šalys Maskvai taiko precedento neturinčias sankcijas.

Tačiau kai kurie Europos diplomatai pripažįsta, kad blokas jau beveik pasiekė ribą, iki kurios visos ES šalys yra pasirengusios susitarti dėl plataus masto priemonių.

Dabar Briuselis siekia pašalinti jau galiojančių sankcijų spragas.

ES nori apriboti jautrių technologijų, kurios gali būti naudojamos mūšio lauke, pavyzdžiui, mikroschemų, reeksportą į Rusiją per trečiąsias šalis.

Europos pareigūnai skundėsi, kad šalyse, įskaitant Turkiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir buvusias sovietines valstybes Kaukaze bei Vidurinėje Azijoje, labai padaugėjo importuojamų prekių, kurioms taikomos sankcijos.

Armėnijos, Irano, Uzbekistano ir JAE bendrovių taip pat įtraukta į sąrašą tų, kurioms Komisija siūlo apriboti eksportą.

Naujaisiais pasiūlymais ES taip pat siekia supaprastinti sudėtingą procedūrą, pagal kurią ji imasi priemonių prieš šalis, įsitraukusias į sankcijų apeidinėjimą.