Plačiau tyrimą pakomentavo banko Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

– Liūdnoka, bet nėra labai didelė dalis tokių, kurie sakytų, kad yra visiškai užtikrinti savo finansiniu saugumu dabar ir ateityje. Tokių yra tik vienas iš dešimties. Palyginti su praėjusiais metais, tų gyventojų dar sumažėjo.

– Kiek sumažėjo?

– Beveik dvigubai, turėjome 18 proc., dabar turime 10 proc. Akivaizdu, kad kainų augimas, infliacija, nesibaigiantys finansiniai neramumai ir turbulencijos neprideda saugumo jausmo. Kita vertus, gana sudėtinga suprasti tuos atsakymus, kai matome, kad indėliai, santaupos yra rekordiniai ir laikomi bankuose kaip saugumo pagalvė, tačiau finansinio saugumo jausmo neprideda.

– Nepaisant rekordinių indėlių ir to, kad lietuviai daug santaupų laiko bankuose, pasirodo, mažai galėtų pragyventi ilgesnį laiką. Kokie čia buvo skaičiai? 

– Paskutinėje mūsų apklausoje tik trečdalis Lietuvos gyventojų sako, kad netekę pajamų, galėtų pragyventi tris mėnesius ir padengti savo įsipareigojimus. Tai liudija, kad nors santaupų tikrai nemažėja, tačiau jos pasiskirsčiusios labai netolygiai. Duomenys atskleidžia, kad kiek ramesni ir daugiau santaupų sukaupę yra vyresnio amžiaus žmonės. Jaunimas iki 30 metų patiria nemenką finansinį stresą. Anksčiau atliktose apklausose minima, kad tas finansinis stresas – tiesiog nuolatinis. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl atsirado finansinis stresas? Ar trūksta finansinio raštingumo? Minėjote, kad infliacija irgi turėjo įtakos, bet ar vien tik infliacija turėjo įtakos?  

– Žinių nėra daug. Mūsų finansinės sveikatos indeksas, kurį mes matuojame ne vienerius metus iš eilės, rodo, kad galime rašyti stiprų penketą dešimtbalėje sistemoje. Prieš keturis–penkis metus buvo pandemija, neramumai dėl darbų, infliacija, karas. Mes nuolat gyvename iššūkių pasaulyje, kuomet neaišku, kuo remtis ir kaip išlikti saugiai, kaip stabiliai valdyti finansus. Klausimų kyla daugeliui. 

– Finansinis nesaugumas ir priklausomybė nuo artimųjų ar draugų finansinės paramos yra būdinga tam tikroms amžiaus grupėms?  

– Taip, mes užduodame ir tokius klausimus, kiek saugiai jaustųsi gyventojas, netekęs artimų šeimos narių ar valstybės pagalbos, ar jis galėtų pats vienas saugiai toliau dengti savo įsipareigojimus ir jaustis užtikrintu savo finansine padėtimi. Tokių žmonių, kurie sako, kad tikrai galėtų, yra tik šeši iš dešimties. Paskutinėje apklausoje ir kituose tyrimuose matome, kad vis tik finansiškai saugesni yra vyrai. Moterys sako, kad jos yra labiau priklausomos nuo artimųjų pagalbos.  

– Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet Europos Centrinis Bankas mažiausiai kelis kartus mažins palūkanų normas. Ar sumažėjus palūkanų normoms tie rodikliai keistųsi?  

– Be jokios abejonės. Šalia visų neramumų dar padidintos palūkanų normos, kurios tiems žmonėms, kurie turėjo paskolas, įvarė nemenką stresą. Taip, kol kas jų nemažino, bet jau žada mažinti, tai optimizmo turėtų įkvėpti.

– Ar finansinis stresas – sezoninis dalykas? Gyventojus pasiekė mažesnės  kovo mėnesio šildymo sąskaitos. Vasarą taip pat daug mažiau reikia išleisti ne tik šildymui, bet ir kitiems dalykams.

– Vasara – atostogų metas. Lietuviai labai mėgsta atverti pinigines ir pailsėti. Praeitą sezoną buvo labai daug užsakomųjų skrydžių iš Lietuvos. Manau, kad ši vasara niekuo nesiskirs, bus daug švenčių, daug išlaidų ir daug atostogų, tačiau ruduo vėl grįš. Kils daug klausimų, prasidės šildymo sezonas, reikės vaikus leisti į mokyklą. Todėl, kai kalbama apie stresą, tai ir yra esmė – išlaikyti stabiliai prioritetus vietoje, atidėti išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje ir tada streso bus daug mažiau.  

Reiktų vasarą atlikti namų darbus ir susidėlioti ilgalaikės perspektyvos tikslus.

– Kaip lietuviai turėtų tvarkytis su savo finansais? Į ką turėtų atkreipti dėmesį? Kaip išsiugdyti finansinį raštingumą, kad atėjus rudeniui nebūtų streso ir sąskaitos nevargintų?  

– Nuoseklumas ir supratimas to, ką aš darau, kuo aš tikiu, kokie mano tikslai. Kaip galiu sumažinti savo išlaidas? Galbūt atsinaujinti būstą, jeigu labai didelės sąskaitos? Gal galiu kažkokius kitus dalykus padaryti? Galbūt šeimoje yra du automobiliai ir vienas iš jų ilgą laiką nėra naudojamas. Reiktų vasarą atlikti namų darbus ir susidėlioti ilgalaikės perspektyvos tikslus. Reikia rūpintis fizine ir psichologine sveikata, taip pat reikia rūpintis ir finansine sveikata. Tikiu, kad ateis toks laikas, kai mes nuolatos rūpinsimės finansine sveikata. Kas dieną darome sprendimus, kur išleisti pinigus, ar geriau atidėti, ar geriau taupyti, kaip pasitikėti, kaip pasitikrinti informaciją, nepakliūti ant sukčių kabliuko? Tikrai labai daug klausimų, o žinių reikėtų patiems pasiieškoti.

Pražydusios sakuros – atrakcija nemokama. Jei norisi daugiau pramogų, reikia taupyti. Ypač, jei pinigai skirti ne malonumams, o juodai dienai.

„Naujausia mūsų apklausa parodė, kad 33 proc. gyventojų yra visiškai užtikrinti, jie turėtų pakankamą sukauptą saugumo pagalvės sumą ir galėtų pasirūpinti savimi“, – kalbėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Likę, daugiau nei pusė, įvykus nenumatytai situacijai, iš turimų pinigų nepragyventų nė trijų mėnesių.

16 proc. apklaustųjų santaupų apskritai neturi. Kita vertus, šiemet rezultatas šiek tiek geresnis už pernykštį. Mat pernai juodai dienai visai pinigų neturėjo kiek daugiau nei penktadalis.

„Labai aiški koreliacija tarp pajamų, kiek pavyksta sukaupti. Kitas parametras –amžius. Kuo vyresnis žmogus, tuo labiau jam pavyksta“, – teigė J. Cvilikienė.

Yra ir kitų niuansų. Taupyti juodai dienai nenori, tačiau didesniems pirkiniams, automobiliui, buitinei technikai ar būsto interjero atnaujinimui, sutaupyti sugeba.

„Lietuvoje daugiau nei trečdalis teigia, kad šiuo metu – labai aktualu sutaupyti būtent didesniam pirkiniui“, – sakė SEB banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tuo pat metu latviai ir estai sako, kad pirmiausia svarbiau sukaupti pinigų atsargai.

„Estijoje apie 60 proc. jaunimo teigia, kad jiems šiuo metu aktualu būtent sukaupti tą finansinę pagalvę“, – kalbėjo E. Dovbyšienė.

„Mes atsisakome pinigų, bet nieko už tai dabar negauname. Ir dėl to yra toks nusivylimo jausmas ir nenoras tą daryti“, – teigė J. Cvilikienė.

Esą lietuviai seniai nėra buvę tokie optimistai dėl savo finansinių galimybių.

„Šių metų sausį ir vasarį Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo finansų perspektyvas buvo geriausia per 200 mėnesių, tai yra – nuo 2007 metų vasaros“, – konstatavo banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Akivaizdu, kad ekonominė situacija skiriasi ir daugiau yra pesimizmo. Estijoje – nuosmukis didesnis“, – aiškino E. Dovbyšienė.

Lietuvoje kovą, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, fiksuota beveik nulinė metinė infliacija – mažiausia per pastaruosius ketverius metus.

Kovą užfiksuotas ir bendras kainų lygio mažėjimas. Palyginti su vasariu mėnesinė defliacija siekė 0,2 proc.

„Žmonės mato perkamosios galios atsigavimą ir tikėtina, kad nemaža dalis gyventojų naudoja tą perkamosios galios atsigavimą savo santaupų atstatymui. Mūsų vidiniai paskaičiavimai rodo, kad standartiniai gyventojai užtrunka maždaug septynis mėnesius, kol atstato savo finansinę pagalvę po tam tikro šoko“, – aiškino A. Izgorodinas.

Galimybės atsidėti pinigų juodai dienai gerėja.

„Matome pakankamai ryškų tolesnį infliacijos lėtėjimą, prekių segmente kainos jau krenta virš 2 proc.“, – sakė A. Izgorodinas.

Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad kovą net 13 proc. atpigo suskystintos dujos maisto gamybai, dešimtadaliu – elektra.

Iš prekių ir paslaugų labiausiai krito higienos reikmenų kainos, iš maisto produktų – mineralinio vandens, miltų, kruopų, sulčių, aliejaus kainos.

Artimiausiu metu Lietuvos vartojimas turėtų gana rimtai šokti į viršų. Ir gali taip sutapti, kad gyventojų perkamosios galios ir realus vartojimo atsigavimas gali nebeskatinti įmonių toliau mažinti kainų.

Brango transporto draudimas, drabužiai ir avalynė. Iš maisto produktų – riešutai, ryžiai, jūros gėrybės, kūdikių maistas.

„Artimiausiu metu Lietuvos vartojimas turėtų gana rimtai šokti į viršų. Ir gali taip sutapti, kad gyventojų perkamosios galios ir realus vartojimo atsigavimas gali nebeskatinti įmonių toliau mažinti kainų“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Pinigus taupymui bus galima perskirstyti ir sumažėjus paskolų palūkanoms.

Remiantis naujausiomis prognozėmis, Europos Centrinis Bankas palūkanų normų imsis birželį ir iki metų pabaigos jas mažinti turėtų tris kartus, tai yra kas antrą posėdį.

„Nors pandemijos, vėliau karo ir aukštos infliacijos kontekste atliktose apklausose būtinybę turėti santaupų gyventojai nurodydavo kaip vieną svarbiausių išmoktų pamokų, realiai poslinkis link didesnio finansinio saugumo – lėtas. Šįmet, palyginti su 2023 m., visiškai santaupų neturinčių gyventojų dalis sumažėjo 5 proc. punktais ir siekia 16 proc. Vis dėlto didesnioji dalis gyventojų bent minimalaus rekomenduojamo finansinio rezervo vis dar neturi“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pasak J. Cvilikienės, aukšta infliacija neabejotinai tapo kliūtimi daliai gyventojų sparčiau auginti santaupas, tačiau keisti finansinius įpročius dažnam sudėtinga ir be neigiamų išorinių faktorių.

Kaip rodo tyrimas, rekomenduojamą trijų ir daugiau mėnesių pajamų dydžio finansinę pagalvę yra sukaupę 33 proc. Lietuvos gyventojų. Bent dviejų mėnesių pajamų dydžio santaupų sumą nurodo turintys 14 proc. respondentų. Tokia pat dalis sako, kad jų finansinį rezervą sudaro vieno mėnesio pajamų dydžio suma.

13 proc. respondentų pažymi turintys santaupų, kurių suma nesiekia nė mėnesio pajamų.

Norint užsitikrinti geresnę finansinę sveikatą lietuviams pravartu būtų sekti Estijos pavyzdžiu.

„Kaimyninėje Latvijoje padėtis – kiek prastesnė. Čia bent minimalų rekomenduojamą trijų mėnesių pajamų dydžio finansinį rezervą yra sukaupę 24 proc. gyventojų, o 23 proc. apskritai neturi jokių santaupų. Vis dėlto, norint užsitikrinti geresnę finansinę sveikatą, lietuviams pravartu būtų sekti Estijos pavyzdžiu, kur bent minimalų rekomenduojamą finansinį rezervą turi 41 proc. gyventojų“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Pasak J. Cvilikienės, kai kuriose situacijose santaupų trūkumą bent iš dalies galėtų atsverti draudimo apsauga.

„Finansinis rezervas yra skirtas tiems atvejams, kai netikėtai sumažėja pajamos ar padidėja išlaidos. Tačiau turint, pavyzdžiui, namų turto draudimą, netyčia sugadinus namuose esantį brangų daiktą, žalą gali atlyginti draudimas ir nuosavų lėšų tam beveik ar visai neprireiks. Žinoma, apsidrausti nuo visų netikėtumų neįmanoma, tad minkšta finansinė pagalvė išlieka itin svarbi. Vis dėlto draudimas ar kitokios teisinės apsaugos gali reikšmingai sušvelninti galimus finansinius iššūkius“, – kalba J. Cvilikienė.

Kaip rodo tyrimas, visiškai jokia draudimo apsauga nepasirūpinę 16 proc. šalies gyventojų, o 44 proc. neužtikrinti, kad turima apsauga pakankama.

Tačiau apskritai, kaip pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, situacija gerėja. Prieš metus visiškai užtikrinti dėl draudimo ir kitokios apsaugos buvo tik 12 proc. gyventojų, šįmet tokių – 32 proc.

Reprezentatyvų Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų tyrimą 2024 m. sausio mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Tyrimo metu buvo apklausti 6 tūkst. respondentų visose šalyse. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

„Ilgą laikotarpį nematėme tokio indelių didėjimo tempo. Ypač pastaraisiais mėnesiais paspartėjo“, – teigė LB ekonomistas Daumantas Skinkys.

LB skelbia, kad nuo balandžio iki gegužės gyventojų terminuotųjų indėlių bendra vertė išaugo 580 mln. eurų. Tiek daug per mėnesį indeliai buvo paaugę tik prieš 19 metų, o nuo vasario terminuotųjų indėlių portfelis jau ūgtelėjo milijardu.

„Per paskutinį pusmetį buvo sudaryta 14 600 naujų terminuotųjų indėlių sutarčių ir tai yra 1,9 karto daugiau negu prieš metus“, – skaičiavo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) atstovas Martynas Dabulis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Grąža iš indėlių išaugo, todėl žmonės tikriausiai ir yra linkę daugiau taupyti tokiu būdu“, – to priežastis svarstė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius.

Nuo metų pradžios už terminuotuosius indėlius mokamos palūkanos padidėjo mažiausiai tris kartus. Bankuose šiuo metu galima gauti iki 4,1 proc. metines palūkanas, o kredito unijose – iki 4,4 proc.

Į bankus ir unijas atnešami ne nauji pinigai, žmonės perkelia santaupas iš banko sąskaitų į terminuotuosius indėlius. Vien per gegužę einamosiose sąskaitose pinigų sumažėjo 450 mln.

Grąža iš indėlių išaugo, todėl žmonės tikriausiai ir yra linkę daugiau taupyti tokiu būdu.

„Gyventojai naudoja iš einamųjų sąskaitų lėšas terminuotiesiems indėliams, taip, tai yra iš esmės tie patys pinigai“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė.

Terminuotųjų indėlių palūkanos vis dar neatsveria už būsto paskolas mokamų palūkanų ir kone keturis kartus didesnės infliacijos, tačiau, ekspertas sako, kaupti apsimoka.

„Tai yra saugi investicija. Ką tikriausiai svarbu paminėti: kad dabartinės infliacijos kontekste, – taip, aukšta infliacija po truputį slopsta, – bet tiesiog laikyti grynuosius pinigus ir negauti jokios grąžos tikriausiai yra blogiausia opcija“, – mano LLRI ekspertas.

Ar už kaupimą terimuotuose indėliuose bankai ir unijos mokės daugiau, sako, priklausys nuo Europos Centrinio Banko (ECB) – ar šis dar kels bazines palūkanų normas.

„Tikėtina, kad dar šiek tiek bus to kilimo, bet prognozuoti niekas, net ir pats ECB, negalėtų, nes labai priklausys nuo ekonominės situacijos“, – sakė LBA prezidentė.

„Gali būti, kad tos palūkanos dar nepasiekė piko, tačiau drastiškai stipriai augti neturėtų“, – taip mano LCKU atstovas.

Pagal trukmę populiariausi vienų metų trukmės indėliai. Vien juose bendra pinigų vertė siekia 3,5 mlrd. eurų. Tačiau unijos pastebi ir naujas tendencijas. „Žmonės pradėjo dėti ir trumpesnių periodų indėlius“, – teigė M. Dabulis.

Finansų įstaigose gyventojai laiko 21 mlrd. eurų, iš jų 5 mlrd. – terminuotuose indėliuose.

Anot jo, ilgiau nei tris mėnesius iš santaupų pragyventų 42 proc. Lietuvos gyventojų, 20 proc. jų sukauptų lėšų užtektų ilgiau nei pusmečiui.

Turinčių didesnes nei trijų mėnesių išlaidų dydžio santaupas žmonių, palyginti su 2017 metais, skaičius augo 12 procentų.

Beveik 30 proc. namų ūkių, kurių bendros pajamos yra iki 500 eurų, sako neturintys jokių santaupų, dar 24 proc. turimų santaupų pakaktų vos mėnesiui ar porai savaičių.

Tyrimo duomenimis, santaupų visai neturi 7 proc. žmonių, kurių namų ūkio pajamos sudaro 1501–2000 eurų per mėnesį. Dar 17 proc. šių gyventojų iš turimų santaupų pragyventų vos mėnesį ar mažiau. Iki mėnesio iš santaupų pragyventų ir 16 proc. respondentų, kurių namų ūkio pajamos siekia 2001–2500 eurų per mėnesį.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą šių metų sausį–vasarį atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, tyrime dalyvavo 1 tūkst. respondentų nuo 18 iki 75 metų.

„Kas ryškiau matosi šiemet, kad daugiau gyventojų save jau priskyrė žemesnei vidurinei klasei, turėjom praėjusiais metais 26 proc., o dabar – 31 proc.“, – sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, antradienį pristatydama jo užsakymu atliktą gyventojų apklausą.

Tuo metu, pasak tyrimo, 3 proc. punktais iki 8 proc. sumažėjo gyventojų, save priskiriančių aukštesnei vidurinei klasei, o  vidurinės klasės atstovais save laikančių skaičius išlieka stabilus – daugiau nei pusė (54 proc.).

Tyrimo duomenimis, elitui save priskiria 1 proc. gyventojų, nepasiturintiems ar skurstantiems – 6 proc., arba 1 punktu mažiau nei pernai.

Daugelis gyventojų yra pasimetę, nelabai aiškiai gali įvardinti situaciją.

Tačiau J. Cvilikienė pastebi – nors gyventojai kukliau vertina savo statusą, pasitenkinimas pajamomis didėjo: prieš metus savo pajamas 10 balų skalėje jie dažniausiai vertino 7-tu, šįmet dažniausi įverčiai yra du – 7-tas ir 8-tas.

„Daugelis gyventojų yra pasimetę, nelabai aiškiai gali įvardinti situaciją, gal ir dėl to, kad sparčiai keičiasi, palūkanų kėlimo pojūtis ateis vėliau, bet infliacija jaučiama. (...) Nors matome, kad daugiau gyventojų save priskyrė žemesnei vidurinei klasei, bet paklausti, ar gali sau daugiau leisti, sako taip“, – teigė J. Cvilikienė.

Anot apklausos, 2 proc. punktais padaugėjo žmonių, kuriems pajamų užtenka pilnaverčiam gyvenimui ir brangesniems pirkiniams pernelyg netaupant (22 proc.). Tuo metu teigiančių, kad jų pajamų pakanka tik svarbiausiems poreikiams, dalis mažėjo iki 20 proc.

Didžiausia gyventojų dalis (50 proc.) sako, kad pajamų visiškai pakanka svarbiausiems poreikiams, o didesniems pirkiniams reikia taupyti, rodo tyrimo rezultatai.

Apklausą „Swedbank“ užsakymu balandžio pabaigoje atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1014 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų.

Viduriniosios klasės galimybės sumažėjo

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad pagal EBPO apibrėžimą vidurinei klasei priskiriami gyventojai, kurių pajamos siekia nuo 75 iki 200 proc. vidutinių šalies pajamų.

Anot N. Mačiulio, pernai atlyginimų prieš mokesčius mediana siekė 1473 eurus, tad pagal šį apibrėžimą šiai klasei reikėtų priskirti gyventojus, gavusius nuo 1104 iki 2946 eurų prieš mokesčius.

„Pagal šį viduriniosios klasės apibrėžimą šiuo metu turime rekordiškai didelę viduriniąją klasę Lietuvoje, 62 proc. Lietuvos gyventojų gali būti priskirti šiai klasei“, – pristatyme sakė N. Mačiulis.

Visgi jis atkreipė dėmesį, kad visi kiti rodikliai rodo, jog vidurinė klasė nuskurdo ir jos galimybės yra mažesnės nei prieš metus.

„Taip, dėl pajamų augimo šiuo metu turime rekordiškai didelę viduriniąją klasę, bet jos galimybės vartoti, pirkti ne pirmo būtinumo prekes ir paslaugas, jos turimas turtas rodo, kad Lietuvoje vidurinioji klasė yra labai skurdi ir yra labai daug erdvės progresui ir jos stiprinimui“, – sakė N. Mačiulis

Daugiau nei pusės šalies gyventojų negalime priskirti prie viduriniosios klasės.

Per metus vidutinės pajamos paaugo daugiau nei 12 proc., tačiau vidutinei metinei infliacijai pernai pasiekus virš 19 proc., daugelio gyventojų perkamoji galia ir galimybės sumažėjo maždaug 7 procentais.

Ekonomistas atkreipė dėmesį į tai, kad pernai labiausiai brango pirmo būtinumo prekės – maistas ir energijos ištekliai. Tai palietė ne tik neturtingiausius šalies gyventojus, tačiau perskirstė ir vidurinės klasės biudžetą.

„Daugeliui šeimų didesnę dalį pajamų teko skirti maistui ir būstui, todėl mažiau lėšų lieka laisvalaikiui bei kitoms ne pirmojo būtinumo prekėms ir paslaugoms, kas yra svarbus viduriniosios klasės atributas. Turinčiųjų paskolas galimybes taip pat apkarpė ir palūkanų normų šuolis – vidutinę būsto paskolą turinčiai šeimai šios išlaidos padidėjo maždaug 3000 eurų per metus“, − teigė N. Mačiulis.

„Swedbank“ klientų duomenys rodo, kad 62 proc. gyventojų banko sąskaitose turi iki 2 tūkst. eurų. Per trejus metus šis rodiklis beveik nepasikeitė ir rodo, jog turto nelygybė yra didesnė nei pajamų.

„Įprotis reguliariai taupyti ir pakankamas likvidžių santaupų lygis taip pat yra svarbus viduriniosios klasės bruožas. Deja, pagal šį kriterijų daugiau nei pusės šalies gyventojų negalime priskirti prie viduriniosios klasės“, − sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, nors didelė dalis žmonių gyvena nuosavame būste, jo kokybė dažnai netenkina norų, be to, sumažėjo galimybė jį įsigyti.

„Lietuvoje 89 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste (...), bet tuo pačiu matome galimybės įsigyti nuosavą būstą labai sumažėjusios ir yra prasčiausiame lygyje nuo 2010 metų. Pagrindinė  to priežastis – būsto kainos padidėjo neadekvačiai nuo 2020 metų, augimas įsibėgėjo ir atitrūko nuo ilgalaikės tendencijos“, – sakė N. Mačiulis.

– Tyrime lyginote 2017 m. ir kaip gyvename dabar. Kas labiausia kelia nerimą?

– Nors tendencijos ir geresnės nei 2017 m. ir matome, kad kiek mažiau žmonių susiduria su negalėjimu apmokėti būtiniausių įsipareigojimų, tačiau nerimą kelia, kad vis tiek turime 35 proc. gyventojų, kurie susiduria su problemomis padengti būtiniausias savo išlaidas per pastaruosius dvylika mėnesių. Būtiniausios išlaidos – kurioms nelabai yra pasirinkimo laisvės: būtini įsipareigojimai, mokesčiai, maistas, be ko žmonės negalėtų išgyventi oriai.

– Turbūt tai puikiai atspindi ir milijoninė skola už centrinį šildymą.

– Kai klausiama, ką daro gyventojai, susidurdami su sunkumais, 70 proc. sako, kad labai taupo, atsisako, kas nebūtina. 41 proc. negali susimokėti mokesčių, laukia, kada turės daugiau pinigų jiems padengti. Kiti naudojasi sukauptomis santaupomis, skolinasi iš draugų, pažįstamų, bankų.

– Ar dabar gyvename taupiau, ar išlaidžiau?

– Santaupų, indėlių sukaupta suma – vis dar įspūdinga. Sukauptas rezervas pandemijos metu kol kas nejudinamas. Per 20 mlrd. eurų turime. Tačiau dabar net vidutines pajamas gaunantys gyventojai pradėjo vertinti būtinąsias ir nebūtinąsias išlaidas. Galbūt buvo dalis žmonių, kurie tikrai skaičiavo, kita dalis – atsipalaidavusių, dabar skaičiuojančiųjų dalis – didesnė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Tyrime tyrėte, kas geriausiai taupo.

– Geriausiai – vyresnio amžiaus žmonės ir moterys. Tendencijas, kad moterys linkusios atsidėti nenumatytiems atvejams, stebime įvairiuose tyrimuose. Skolintis iš draugų dažniausiai skuba jaunimas ir turbūt nelabai turi kitų galimybių.

– Iš kur žmonės dažniausiai skolinasi? Ar padaugėjo besiskolinančių iš bankų ar kitų kreditų?

– Ne. Neatrodo, kad ši tendencija augtų. Kiek neramu, kad mažėja kita tendencija – 2017 m. susidūrę su sunkumais 23 proc. sakė, kad ieško papildomų būdų užsidirbti arba kitų pajamų. Šiais metais tokių likę tik 16 proc. Dažniausiai skolinasi iš artimųjų. Tik noriu priminti, kad skola iš draugų, giminių, artimųjų – irgi skola. Būtina aptarti grąžinimo laikotarpį, niuansus, kad vėliau netektų spręsti nemalonių situacijų.

– Kokias tendencijas prognozuojate ateičiai?

– Labai tikiuosi, kad užbaigėme sunkesnį finansinį laikotarpį – žiemos, rudens šildymo sezonas visiems finansiškai sudėtingesnis. Žengsime į kiek lengvesnį periodą, kai nereikės mokėti didelių mokesčių. Kurie turi sodus, daržus, papildomai užsiaugins vaisių, daržovių. Manau, infliacija nusistovėjo, stebime jos mažėjimo tendencijas. Jai augti prognozių nėra didelių. Tikėkimės, nebeaugs kainos ir bus kiek geresnis laikotarpis.

– Užsiminėte apie didelį vartotojų pasitikėjimą. Kas tai?

– Turime vartotojų pasitikėjimo rodiklį, kurį visoje ES stebime. Lietuviai yra išskirtinai optimistiški ir esame lyderiai, optimistiškai galvodami apie ateitį. Kaimynus lenkus ir estus lenkiame kartais.

Pirmadienį V. Berbomo gatvėje gyvenančiam vyrui fiksuoto ryšio telefonu paskambino nepažįstamas žmogus ir įtikino, kad pas jį apsilankys darbuotojos, kurios įpareigotos su juo sudaryti sutartį dėl socialinių paslaugų teikimo.

Antradienį šiek tiek po 9 val. pas šį 81-erių pensininką apsilankė dvi moterys. Viešnioms išėjus, pensininkas pasigedo 6,1 tūkst. eurų, kuriuos laikė spintelėje.

Pasak miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininko Albino Misevičiaus, kol kas nustatytų įtariamųjų nėra. Pareiškėjas atėjusiąsias į namus moteris apibūdino kaip 30–40 metų amžiaus, abi kalbėjo lietuviškai.

Kitais panašiais atvejais nukentėjusieji mini, kad pas juos lankėsi trys moterys.

Dar dažniau jos naudoja seną schemą, kai pagyvenusiems žmonėms aiškina, kad jie yra permokėję už elektrą 100 eurų. Jos kiša šios žinios nudžiugintam žmogui 200 eurų kupiūrą ir prašo duoti 100 eurų grąžos.

Jeigu pagyvenęs žmogus patiki ir nueina ieškoti grąžos ten, kur laiko santaupas, viena vagilių netrukus nugvelbia visus pinigus, kitos tuo metu pasistengia nukreipti aukos dėmesį.

Taip neseniai bandyta apvogti pagyvenusią moterį Vitės kvartale. Nors pensininkė sumojo, kad prasidėti su nepažįstamosiomis neverta, ir pareiškė, kad nieko joms neduos, atėjūnės sugebėjo nugvelbti moters rankinuką.

Panašu, kad jame nebuvo vertybių, nes policijos kriminalinių įvykių suvestinėje šis atvejis nebuvo minimas.

Pagyvenę klaipėdiečiai turėtų nepamiršti, kad įsileisti į namus nepažįstamų žmonių negalima net jei jie tikina esą socialiniai darbuotojai ar kurios valdiškos įstaigos atstovai. Juo labiau nė vienos įstaigos darbuotojai neneša gyventojams pinigų.

Galvoti ne tik apie rytojų, bet ir kelis dešimtmečius į priekį vis paskatina valdžia.

„Jaučiame, kad tas automatinis, ypač pakartotinis, įtraukimas, kai jau žmonės vieną kartą išreiškė valią ir atsisakė kaupimo II pensijų pakopoje, turbūt labiausiai ir erzina kaupiančiuosius“, – teigė „Goindex“ valdybos narys ir investicijų vadovas Marijus Kalesinskas.

„Galbūt anksčiau dar galvojau, kad reikėtų dalyvauti II pakopos pensijų kaupime, bet kai dabar keičiasi įstatymai, nebėra pasitikėjimo“, – atviravo gatvėje užkalbinta pašnekovė.

Aštrėjant gyventojų susierzinimui, parlamentarai jau siūlo visą puokštę būdų, kaip tobulinti II pakopos pensijų kaupimo sistemą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šiandien yra taip, kad daug žmonių galbūt norėtų pasitraukti, o čia tas pats, kas išstoti iš Sovietų Sąjungos. Trūksta lankstumo“, – teigė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Šiandien yra taip, kad daug žmonių galbūt norėtų pasitraukti iš kaupimo, o čia tas pats, kas išstoti iš Sovietų Sąjungos. Trūksta lankstumo.

 

„Turbūt reikia daryti reguliarius „langus“, kada žmonės galėtų sustabdyti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime“, – tokia buvo Seimo nario Lino Kukuraičio nuomonė.

„Negalime daugumos Seime įtikinti, kad ne tuo keliu patraukėme, kaip dainoje dainuojama,“ – sakė Seimo narys Algirdas Sysas.

Šiuo metu II pakopoje kaupiantys papildomai prie pensijos, tikimasi, prisidės 30 proc. nuo buvusių pajamų. Tiesa, daliai tai reikš tik kelias dešimtis papildomų eurų.

„Buvo planuojama, kad įmokos sieks 5–6 proc. nuo atlyginimo. Jei tokius procentus būtume taikę nuo pačios pradžios, šiandien sukauptos įmokos būtų milžiniškos“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Lietuvos bankas tikina, kad automatinis gyventojų įtraukimas į sistemą taip pat būtinas.

„Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių patirtis rodo, kuomet pasirinkimas apverčiamas, žmogus tik aktyviu veiksmu yra įtraukiamas į sistemą, tuomet dalyvavimas joje reikšmingai krenta“, – konstatavo Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

S. Krėpšta tikina, kad gyventojų susierzinimas sumažėtų, jei tie, kurie atsisakė kaupti, į sistemą būtų pakartotinai įtraukiami rečiau. Dabar tai daroma kas trejus metus, kol žmogui sukanka 40 metų. Lengvinti išėjimų iš kaupimo fondų sąlygų Lietuvos bankas taip pat nerekomenduoja.

„Mes tikrai nesiūlome atidaryti „langų“ išėjimui. Kuomet lėktuvas skrenda pro turbulencijos zoną, nėra pats geriausias būdas spręsti problemas atveriant langus ir duris“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Anot Lietuvos banko, būtų galima kalbėti apie ilgesnes atostogas nuo įmokų, kurias šiuo metu galima stabdyti tik metams. Apie galimybę išsiimti visus sukauptus pinigus, kaip tai leido, pavyzdžiui, Estija, anot ekspertų, esą nė neverta svarstyti.

„Jeigu, pavyzdžiui, būtų leidžiama pasiimti visas lėšas iš karto, tai galėtume pamatyti nusipirktą raudoną kabrioletą, apie kurį seniai buvo svajojama. Tačiau vėliau susidurtume su problema, kai tas žmogus vėliau neturi lėšų ir tiesia ranką valstybei, prašydamas padengti jam gyvenimo išlaidas“, – sakė M. Dubnikovas.

Jei būtų leidžiama pasiimti visas lėšas iš karto, tai galėtume pamatyti nusipirktą raudoną kabrioletą, apie kurį seniai buvo svajojama. Tačiau vėliau susidurtume su problema.

 

„Čia mūsų pinigėliai ir mes žinosime, kaip su jais elgtis – ar, kaip laikraščiuose rašo, raudoną kabrioletą pirksime, ar kažkur kitur panaudosime“, – išsakė savo nuomonę praeivė.

„Suprasdamas kaupiančiuosius, sakyčiau, verta svarstyti atskiras išimtis. Būna, kad žmogus suserga kažkokia sunkia liga, o jam dar tik 40–50 metų. Jis turi nemažas santaupas II pensijų kaupimo pakopoje ir, tarkim, jam labai reikia pinigų operacijai ar gydymui“, – teigė M. Kalesinskas.

Tiesa, Lietuvos bankas visgi siūlo susieti mėnesinių išmokų ribas su būsimos senatvės pensijos dydžiu. Tokiu atveju sukauptą sumą išėjus į pensiją būtų galima pasiimti iš karto.

„Jeigu žmogaus pensija iš „Sodros“ yra, tarkim, 500 eurų, ir jam periodinė išmoka gaunasi tik kokie 5–10 eurų, tai reikšmingai jo situacijos nekeičia“, – svarstė M. Kalesinskas. 

Gyventojai šiuo metu II pakopoje yra sukaupę beveik 6 milijardus eurų. Kaupiantys pernai patyrė seniai nematytą nuosmukį. Fondų grąža smuko beveik 14 proc.

„Parama reikalinga todėl, kad aš bedarbis šiuo metu. Žmona uždirba nedaug, šildymas brangus. Tai visiškai elementaru“, – sakė kalbintas žmogus, laukiantis eilėje.

Tuo pačiu laiku, tik kitoje vietoje, prekybos centre, taip pat didelis žmonių srautas. Tik čia žmonės graibsto ne paramą, o nuolaidas.

Nuolaidų medžiojimo metas prasidėjo. Penktadienį, lapkričio 25 d. prasidėjo „Juodojo penktadienio“ išpardavimai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Oi, šunų maisto, kosmetikos dukrai, sau kosmetikos“, – apie savo pirkinius pasakojo pakalbintos prekybos centro lankytojos.

Anot „Swedbank“, daugiau nei pusė gyventojų per išpardavimus prisiperka prekių, kurių taip niekada ir nepanaudoja, bet gyventojai teigia, kad kaip tik per tokias dienas sutaupantys.

Paprastai prekybininkai „Juodojo penktadienio“ rezultatus skaičiuoja dienos pabaigoje, bet kai kurie dar tos pačios dienos rytą paskelbė apie keturis kartus didesnius pardavimus nei įprastai.

„Juodojo penktadienio“ išpardavimai gali būti geresni, nei šiuo metu tikimasi.

„Aš manau, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimai gali būti geresni, nei šiuo metu tikimasi“, – dalijosi įžvalga ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Bet žmonės gausiai pirko ir iki nuolaidų. Pasak ekonomistų, keletą mėnesių iš eilės prekyba krenta tik dvejose srityse: ne pirmo būtinumo maisto produktų ir elektronikos. Likusios mažmeninės prekybos apyvartos toliau auga.

„Nominalia apimtimi, t. y. Skaičiais infliacija yra didžiulė, skaičiai rekordiniai. Ir nepaisant infliacijos, kažkokio drastiško vartotojų elgesio pasikeitimo dar vis nėra“, – teigė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Iš kur pinigai?

Svarstoma, kodėl esant tokiai ekonominei situacijai žmonės suka galvą ne dėl infliacijos, santaupų ar šildymo kainų, o naujų pirkinių.

„Perkam viryklę naują. Iš kur turiu pinigų? Butą pardaviau, nusipirkau kitą butą ir noriu, kad gražiai ir naujai atrodytų viskas“, – išdėstė viena prekybos centro lankytojų.

„Iš kur pinigai? Dirbam. Infliacija visur, todėl reikia gyventi, džiaugtis gyvenimu ir naudotis nuolaidomis“, – juokėsi kalbintos merginos.

„Infliacija nestoja. O iš kur pinigai? Iš santaupų turbūt. Ekonomistai sako, kad lietuvių santaupos rekordinės“, – svarstė praeivis.

Kad gyventojai dar turi pinigų ir gali išlaidauti tiek pat, kiek ir pernai, rodo santaupos Lietuvos bankuose.

Kainos kiltų gerokai mažiau, jeigu vartojimo apimtyse įvyktų rimtesni pokyčiai.

„Rugsėjo mėnesį laikė apie 20 mlrd. eurų indėlių. Ši suma pastaruoju metu nemažėja“, – tikino Lietuvos banko makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis.

Prisideda ir augančios pajamos. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet atlyginimai augs 13 proc. Kitąmet augimas prognozuojamas 10 proc. augimas. Toks augimas perkops pačią infliaciją.

„Atlyginimų augimas vis dar pakankamai spartus. Taip pat vyriausybė savo sprendimais užtikrino pajamų didėjimą žemiausias pajamas uždirbantiesiems“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistų perspėjimas

Gerėja ir vartotojų nuotaikos. Žmonės optimistiškiau žiūri į ekonomiką, darbo rinką ir asmeninius finansus.

„Žmonės pozityviau pradėjo žiūrėti į ateitį. Tai gali tapti svarbiu aspektu, nes tie žmonės, kurie turi finansinių išteklių, jie gali grįžti į vartojimą“, – darė išvadas A. Izgorodinas.

Ekonomistai įspėja – jei gyventojai toliau aktyviai pirks, tada neverta tikėtis ir kainų mažėjimo.

„Vienareikšmiškai kainos kiltų gerokai mažiau, jeigu vartojimo apimtyse įvyktų rimtesni pokyčiai. Čia tikriausiai tinkamas metas visiems pergalvoti savo pirkinių krepšelius“, – reziumavo I. Genytė-Pikčienė.

Metinė infliaciją spalį sudarė 22 proc. Tai jau laikoma pasiektu piku, tačiau iki vienženklio skaičiaus kainos turėtų nukristi jau tik kitais metais.