Anot policijos pranešimo, pirmadienį į pareigūnus kreipėsi 1977 metais gimęs vyras, kad socialiniuose tinkluose susipažino su moterimi, kuri dabar jį šantažuoja ir reikalauja 8,5 tūkst. eurų.

Kitu atveju moteris grasina paviešinti pornografinio turinio nuotraukas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais.

Tačiau kai atviro šantažo kultūra ima konkuruoti su europietiškos diplomatijos tradicijomis, silpnėja ir ES vertybes ginančios Briuselio institucijos, ir pačios Sąjungos įvaizdis. Nors stiprieji su šantažuotojais paprastai derasi tik taktiniais sumetimais, kol kas nežinia, ar ES šioje dvikovoje ir yra tas stipresnysis. „Netyčia sutapo“, kad prieš lemtingą balsavimą Europos Komisija (EK) atšaukė apribojimus 10 mlrd. eurų, mainais už kuriuos V. Orbanas turėjo pagerinti teisinę situaciją savo šalyje. Be to, Budapeštas išsireikalavo iš Ukrainos įvairių malonių vietos vengrams, privertė pašalinti banką OTP iš tarptautinio karo rėmėjų sąrašo – jokios teisinės galios neturinčios ukrainiečių iniciatyvos, ir, panašu, pasėjo diplomatijos „orbanizacijos“ užkratą. Po pokalbių Kyjive, kurių oficialiai niekas nekomentuoja, „dvišalių konsultacijų, kuriose dalyvauja EK atstovai, laikotarpiui“ buvo suspenduota ir Austrijos banko „Raiffeisen Bank International“ narystė minėtame karo rėmėjų klube. Bankui turbūt buvo nemalonu savo logotipą matyti su blogio imperija gešeftus darančiųjų kompanijoje. Tačiau ne tiek labai nepatogu, kad atsisakytų pelno, kurį jis, vienintelis Rusijoje tebedirbantis Vakarų bankas, per savo antrines įmones siūlęs kredito atostogas Ukrainoje kariaujantiems Rusijos piliečiams, leidžiantis Rusijos elitui emigruoti jei ne fiziškai, tai bent pinigais, susišlavė per 22 didžiojo karo mėnesius. O ir kodėl turėtų atsisakyti, jei esama pigesnio instrumento. Juk „netyčia sutapo“, kad, pasikeitus banko statusui, pasikeitė ir Austrijos požiūris į naująjį ES sankcijų Rusijai paketą. ES branduolys sulaukė dar vieno „Taip“. Tik šįkart sumokėjo kiti.

Tad kaip jiems, itin užsiėmusiems profesionalams, pavyksta jau beveik trisdešimt metų puoselėti tobulus santykius? Kokią pačią didžiausią vyro svajonę Kristina neseniai įgyvendino, kokių plastinių operacijų Vygintas niekada neatlieka ir kaip jo karjera tęsėsi po to, kai vyro darbovietė pateko į itin nemalonų skandalą – antradienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bus visko“.

Žinoma pora vienas kitą palaiko ne tik džiaugsmo akimirkomis, tačiau ir įvairių negandų metu. Kai prieš šešerius metus kliniką, kurioje dirbo Vygintas, purtė stambaus masto pacientų duomenų vagystės skandalas, Kristina labai nerimavo dėl savo sutuoktinio emocinės sveikatos ir kiekvieną jo skausmo akimirką stengėsi būti šalia tiek, kiek tik reikėjo. „Jam buvo labai negerai, net nemiegojo. Sunkiausia buvo matyti neviltį ir nežinią savo žmoguje, kai tu žinai, kad negali nieko padėti“, –  dalinsis Kristina.

Paklausiau, padėjau telefoną ir jokios reakcijos. Šitoj vietoj visiškai ramiai galiu pasakyti. Ar parodys mano dantis, ar parodys mano užpakalį, na, sorry, rodykit.

Chirurgas laidoje prisipažins, kad tuo metu jautėsi išduotas bei sugniuždytas. Ir šiandien, po šešerių metų tylos, pirmą kartą ryšis atvirai prabilti apie tuometę situaciją. Vygintas atskleis, kad nusikaltimą tąkart įvykdė buvęs klinikos darbuotojas. Nusikaltimą įvykdęs asmuo ne tik pavogė svetimus duomenis, tačiau ir ėmė šantažuoti klinikos pacientus, tarp kurių buvo ir ne vienas žinomas asmuo. Meluodamas, kad yra sukaupęs daugybę pikantiškų nuotraukų, galinčių atskleisti, kas, kur ir kaip pasitobulino savo kūno linijas, nusikaltėlis žmones mėgino įbauginti ir prašė išpirkų. Į jo taikinių sąrašą tada pateko ir K. Kaikarienė, tačiau moteris tik numoja ranka – tokių grasinimų ji visai neišsigando, nes, kaip pati sako, yra užsiauginusi storą odą.

„Paklausiau, padėjau telefoną ir jokios reakcijos. Šitoj vietoj visiškai ramiai galiu pasakyti. Ar parodys mano dantis, ar parodys mano užpakalį, na, sorry, rodykit“, – atviraus Kristina.

Nors tuo metu apie šį įvykį rašiusi žiniasklaida labai dažnai linksniavo ir Vyginto pavardę, medikas tikina, kad su klinika  buvo susijęs tuo, jog joje dirbo chirurgu ir turėjo akcijų. Įmonės jis nevaldė, į administracinį darbą niekada nesikišo. Vis tik, vyras prisipažįsta, kad šią skaudžią patirtį priėmė kaip labai gerą gyvenimo pamoką.

Tiek Kristina, tiek Vygintas ne kartą gyvenime yra girdėję kompromituojančių klausimų apie tai, kaip dažnai vyro atliekamomis paslaugomis naudojasi jo žmona. Kristina tokius smalsuolius greičiausiai nuliūdins, kadangi plastinių operacijų ji, tikina, niekada nesidariusi. Vis dėlto, moteris pripažįsta nemažai dėmesio skirianti savo išvaizdai ir kol kas atrandanti kitokių alternatyvų. Sveika mityba, nuo 40-ties metų leidžiamos botulino injekcijos, geras miegas, vitaminai ir neseniai atrasti liekninantys kūno įvyniojimai yra 58-erių K. Kaikarienės nepriekaištingos išvaizdos paslaptis.

Grupei šiais metais pirmininkaujanti Indija siekė, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama tokiems klausimams kaip skurdo mažinimas ir kovos su klimato kaita finansavimas, tačiau Rusijos karas Ukrainoje užgožė kitus darbotvarkės klausimus.

Per susitikimą Indijos sostinėje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmą kartą nuo liepos atsidūrė vienoje patalpoje, o vėliau, anot vieno amerikiečių pareigūno, trumpai pasikalbėjo kuluaruose.

Jungtinės Valstijos apkaltino Kiniją svarstant galimybę tiekti ginklus savo sąjungininkei Rusijai ir Vakarų delegacijos šiame užsienio reikalų ministrų susitikime siekė atgrasyti Pekiną nuo bet kokio įsikišimo į karą.

Tačiau po S. Lavrovo ir jo kolegos iš Kinijos Qin Gango (Čin Gango) pokalbio G-20 susitikime Rusija paskelbė griežtą pareiškimą.

„Vieningai atmesti bandymai kištis į kitų šalių vidaus reikalus, šantažu ir grasinimais primesti vienašališką požiūrį ir prieštarauti tarptautinių santykių demokratizavimui“, – sakoma Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

S. Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad susitikime nebus paskelbta bendra deklaracija, o vietoje jos šeimininkė Indija pateiks santrauką. Dėl to jis apkaltino Vakarus.

Kinija prisijungė prie Rusijos ir atsisakė pritarti reikalavimui, kad Maskva nutrauktų karo veiksmus Ukrainoje.

Abi šalys buvo vienintelės G-20 narės, nepritarusios pareiškimui, kuriuo reikalaujama, kad Rusija „visiškai ir besąlygiškai pasitrauktų iš Ukrainos teritorijos“.

„Deklaracija buvo užblokuota, o diskusijų rezultatai bus aprašyti santraukoje, apie kurią kalbės pirmininkaujanti Indija“, – po derybų Naujajame Delyje žurnalistams sakė S. Lavrovas.

Indijos užsienio reikalų ministras patvirtino, kad bendros deklaracijos nepavyko priimti dėl nesutarimų karo Ukrainoje klausimu.

„Šiuo klausimu, kuris, atvirai kalbant, buvo susijęs su Ukrainos konfliktu, buvo nesutarimų, skirtumų... Jų negalėjome suderinti tarp įvairių šalių“, – žurnalistams sakė Subrahmanyamas Jaishankaras (Subrahmanjamas Džaišankaras).

Tai antras G-20 susitikimas per dvi savaites, kai nepavyko priimti bendro pareiškimo. Praėjusią savaitę G-20 finansų ministrų derybos Indijos Bengalūro mieste taip pat baigėsi nepasiekus konsensuso, Rusijai ir Kinijai prieštaraujant baigiamojo dokumento formuluotėms dėl Maskvos karo Ukrainoje.

S. Lavrovas susitikimo dalyviams pareiškė, kad Vakarų atstovai sužlugdė derybas bandydami paversti Rusiją „atpirkimo ožiu“ už savo pačių nesėkmes ir negerbdami Indijos pastangų susitarti kitais klausimais.

Diplomatinė priešprieša

A. Blinkenas anksčiau sakė, kad neplanuoja susitikti nei su Rusijos, nei su Kinijos užsienio reikalų ministrais.

Tačiau su anonimiškumo sąlyga kalbėjusio JAV pareigūno teigimu, ketvirtadienį renginio kuluaruose A. Blinkenas ir S. Lavrovas buvo trumpam – 10-iai minučių – susitikę. Tai buvo pirmas toks jų susitikimas nuo tada, kai prasidėjo Maskvos invazija į Ukrainą.

Pasak pareigūno, A. Blinkenas priminė S. Lavrovui apie JAV įsipareigojimą remti Ukrainą, primygtinai ragino Rusiją atšaukti savo sprendimą sustabdyti dalyvavimą Naujojoje START sutartyje ir paleisti kalinamą amerikietį Paulą Whelaną (Polą Vilaną).

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova neteikė didelės reikšmės šiam susitikimui ir valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad trumpą pokalbį inicijavo A. Blinkenas.

S. Lavrovas „stovėdamas šnektelėjo su juo... nebuvo jokių derybų ar tikro susitikimo“, sakė ji.

Kai praėjusį kartą abu diplomatai buvo tame pačiame kambaryje – praėjusių metų liepą Balyje vykusiame G-20 susitikime – sulaukęs kritikos Kremliaus atžvilgiu rusų atstovas pasišalino, sakė Vakarų pareigūnai.

Savo kalboje Naujajame Delyje A. Blinkenas reikalavo, kad Maskva atnaujintų susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos ir Turkija, ir kuris padėjo sumažinti pasaulines maisto kainas. Jo galiojimas baigsis šį mėnesį.

„Rusija sąmoningai ir sistemingai sulėtino patikrinimų tempą, todėl laivai, kurie šiandien galėtų gabenti pasauliui maistą, vėluoja“, – sakė jis.

Praėjusį mėnesį Vokietijoje, po to, kai vasario 4-ąją Jungtinių Valstijų oro pajėgos virš rytinės šalies pakrantės numušė, kaip įtariama, Kinijos šnipinėjimo balioną, A. Blinkenas susitiko su Kinijos diplomatijos vadovu Wang Yi (Vang I). Susitikimas buvo įtemptas.

ES vykdomosios valdžios institucija savo pareiškime taip pat prašo Bendrijos nares suteikti jai specialius įgaliojimus įvesti privalomus suvaržymus vartojimui, jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai.

„Rusija mus šantažuoja. Rusija naudojasi energija kaip ginklu, todėl bet kokiu atveju – ar rusiškų dujų tiekimas būti smarkiai sumažintas, ar visiškai nutrauktas – Europa turi būti pasiruošusi“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Pradėsiu nuo pagiriamųjų žodžių Prezidentui Gitanui Nausėdai (ne dažnai man tai pasitaiko daryti)“, – įžangoje teigė A. Kubilius.

Šalies vadovą jis giria dėl nuformuluotų aiškių nuostatų, kurias išdėstė grįžęs iš Vadovų Tarybos, kurios metu su Europos Komisijos Pirmininke Ursula von der Leyen kalbėjosi ir apie tranzito į Kaliningradą reikalus. Šioms nuostatoms europarlamentaras teigė galįs tik pritarti.

„Visiškai aišku, kad Lietuva turi įgyvendinti ir įgyvendins ES sankcijas. Lietuva turi išlaikyti ir išlaikys per savo teritoriją vežamų prekių kontrolę ir negali būti kalbos apie jokius „koridorius“, kaip ir jokių minčių apie nuolaidžiavimą Rusijai, reaguojant į Kremliaus grasinimus“, – citavo G. Nausėdą A. Kubilius.

„Po to sekęs nurodymas Vyriausybei „skubiai konsultuotis su Europos Komisija“ nuskamba šiek tiek keistai, nes Vyriausybė tai pastoviai daro, tačiau tai nesugadina Prezidento pareiškimo svarbos, nes jame labai aiškiai pasakyta: a) Lietuva įgyvendina ES sankcijų politiką, b) negali būti tokių tranzito į Kaliningradą sąlygų, kurios tokį tranzitą darytų panašiu į Lietuvos nekontroliuojamą tranzito „koridorių“ ir c) negali būti jokio nuolaidžiavimo Kremliaus šantažui“, – toliau nagrinėjo Prezidento pasisakymą.

Paskutinė Prezidento išsakyta nuostata, A. Kubiliaus įsitikinimu, yra pati svarbiausia.

„Atskirais punktais bandau išdėstyti tai, kas, mano žiniomis, vyko ir vyksta šiuose „tranzito reikaluose“:

– Mano žiniomis, iki šiol Lietuva nuosekliai konsultavosi su Europos Komisija ir gavo jos išaiškinimą, kad atitinkamų sankcionuotų prekių tranzitui į/iš Rusijos į Kaliningradą galioja sankcijos. Lietuva ėmėsi tokias sankcijas įgyvendinti.

– Kremlius, nuo pat pradžių žinodamas apie įvedamas ES sankcijas (viešai paskelbtos) suvaidino, kad yra labai nustebęs ir ėmė šantažuoti Lietuvą bei Briuselį, šaukdamas apie Lietuvos tariamai įvedamą „blokadą“, nors nei Lietuva ką nors įvedė, nei Kaliningradą ištiko kokia nors blokada – kaip buvo garantuotas tranzitas, taip ir liko, tik sankcionuojamų prekių tranzitas tapo nebegalimas per Lietuvą. Ir tai liečia tik 1 proc. tranzitu pervežamų prekių.

Kremlius, nuo pat pradžių žinodamas apie įvedamas ES sankcijas (viešai paskelbtos) suvaidino, kad yra labai nustebęs ir ėmė šantažuoti Lietuvą bei Briuselį.

– Lietuvoje tokio Kremliaus šantažo visų pirma išsigando opozicija ir pradėjo šaukti, kam Lietuva provokuoja Kremlių. Kremlius laimėjo pirmą hibridinį prizą – paaiškėjo, kad Lietuvos opozicijos gebėjimas pasipriešinti Kremliaus šantažui yra labai jau menkas.

– Kaip galima spėti iš tos informacijos, kuri mus pasiekia iš Briuselio – kai kas Briuselyje taip pat išsigando tokio šantažo ir imasi iniciatyvos perrašyti savo pačių anksčiau Lietuvai pateiktą išaiškinimą: dabar jau bandoma teigti, kad tranzitui tarp Rusijos ir Kaliningrado Europos Sąjungos sankcijos neturėtų būti taikomos.

– Didžioji problema yra ne tai, ar per Lietuvą į Kaliningradą bus pervežamas sankcionuotas plienas ar ne. Kaip nors išgyventume, net jeigu jis ir būtų vežamas. Didžioji problema yra ne pats tranzitas, o tai, kad Europos Komisija/(šalys narės) yra linkusi nusileisti Kremliaus šantažui. Ypač, kai Kremlius savo šantažo taikiniu pasirenka Lietuvą. O tai reiškia, kad Kremlius yra gundomas tokį šantažą naudoti ir kitais atvejais. Ir tai yra ypač pavojinga Lietuvai. Nes Lietuva, tranzitas į Kaliningradą, „Suvalkų koridorius“ gali tapti nuolatiniu Kremliaus šantažo taikiniu, Kremliui siekiant bet kokių nuolaidų iš Vakarų: pvz. atšaukti kitas sankcijas ar sustabdyti ginklų tiekimą Ukrainai.

– Vakarai vis dar sunkiai mokosi, kaip elgtis su Kremliaus šantažu: pagaliau išmoko nebebijoti Kremliaus gąsdinimų dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvų; pradėjo net rimtesnius ginklus Ukrainai tiekti, nors iš pradžių taip pat labai bijojo piktos Kremliaus reakcijos. Tokio pobūdžio ankstesnės Vakarų baimės labai brangiai kainavo ir kainuoja Ukrainai. Paskutinių kelių dešimtmečių Vakarų pasidavimas Kremliaus šantažui yra tai, kas atvedė iki Rusijos karo prieš Ukrainą.

– Lietuvai tenka uždavinys toliau mokyti Vakarus nebijoti Kremliaus šantažo. Ne plieno pervežimai yra problema, o pasidavimas Kremliaus šantažui yra problema. Vakarai turi išmokti naujomis sankcijomis atsakyti į kiekvieną naują Kremliaus šantažo priepuolį, o ne ieškoti būdų, kaip naujomis nuolaidomis skatinti vis naujus šantažo priepuolius.

– Mes norime, kad Lietuvoje būtų kiek galima daugiau Vakarų kariuomenės, tam, kad galėtume atbaidyti Putino grasinimus ir šantažus. Ir tikimės, kad sulauksime tokios didėjančios Vakarų paramos su naujomis brigadomis, dislokuotomis Baltijos valstybėse. Suprantama, kad valstybių vadovai, kurių kariai yra dislokuoti Baltijos valstybėse, tikrai nenori, kad jų kariams tektų išmėginimas ginti Baltijos šalis nuo Rusijos tikros karinės invazijos. Todėl jie tampa ir ypatingai jautrūs Kremliaus šantažui. Tačiau jie turi atsiminti, kad pasiduodami Kremliaus šantažui jie tik didina pavojų savo kariams, o ne jį sumažina“, – papunkčiui dėstė A. Kubilius.

Jis pridūrė, kad su Rusijos šantažu „verta elgtis pagal Jiu-Jitsu filosofiją: išnaudoti priešininko šantažo galią prieš jį patį“. Priminė, kad taip balandžio pradžioje pasielgė NATO ir nutraukė prieš 25 metus pasirašytą NATO-Rusijos sutartį.

„Rusija nebe ta, su kuria buvo pasirašyta sutartis. Pats metas ir Europos Sąjungai bei Vakarams peržiūrėti visas sutartis, kokios kada nors buvo pasirašytos su Rusija. Būtų įdomių pasekmių. O į kiekvieną šiandieninį Rusijos grasinimą (kad ir Lietuvai) Vakarai turėtų atsakyti nusiųsdami dar po vieną M-142 HIMARS raketų divizioną Ukrainai“, – patarė europarlamentaras.

A. Kubilius atkreipė dėmesį, kad tik dėl Kremliaus grasinimų ir šantažo Švedija ir Suomija tampa NATO narėmis, o Ukraina žengia ES narystės keliu.

„Kremlius sėkmingai įrodo, kad nuo „hibridinės galios“, paremtos šantažo propaganda, iki „Kremliaus negalios“ yra tik vienas žingsnis – kai tie, kuriems tas šantažas yra skirtas, pradeda to šantažo nebebijoti. Europai yra verta šią pamoką išmokti“, – teigė europarlamentaras.

„Visą laiką kalbėjome apie tai, kad Rusija naudoja energetiką kaip politinio šantažo priemonę ir taip yra šiuo atveju. Rusijos tikslas yra daug platesnis, negu pabandyti suskaldyti ES. Už to, matyt, yra ir ekonominis interesas“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė J. Neverovičius.

Prezidento patarėjas mano, kad toks Rusijos šantažas yra siunčiama žinutė Vokietijai, kad jai pritarus sankcijų griežtinimui ir naftos importo draudimui į ES, Vokietija sulauktų tokio paties likimo kaip Lenkija ir Bulgarija. Anot jo, Lenkijai ir Bulgarijai tokios šantažo priemonės savaime nėra labai didelis iššūkis, nes jos žinojo, kad taip gali atsitikti ir ruošėsi būsimam šildymo sezonui bei tobulino savo infrastruktūrą.

„Žiūrint į Rusijos biudžeto rodiklius, jiems daug skausmingesnis yra naftos klausimas ir pamačius, kad ES šeštuoju sankcijų paketu juda to link, jog nafta būtų įtraukta į sankcionuojamų sektorių sąrašą, kas labai skaudžiai atsilieptų Rusijai“, – sakė J. Neverovičius.

„Lenkija ir Bulgarija turi visišką ES, regiono palaikymą, taip pat ir Lietuvos, o Lietuva gali padėti su infrastruktūra, konkrečiai su terminalu Klaipėdoje“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį pranešė sustabdžiusi visus dujų tiekimus Lenkijai ir labai nuo jų priklausomai Bulgarijai, negavusi iš dviejų Europos Sąjungos narių mokėjimo rubliais.

Prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Rusija priims atsiskaitymus už tiekimus tik savo nacionaline valiuta, pirkėjų reikalaujama sukurti sąskaitas rubliais, kitaip čiaupai bus užsukti.

„Gazprom“ pranešime nurodė pranešusi Bulgarijos valstybinei dujų operatorei „Bulgargaz“ ir Lenkijos dujų bendrovei PGNiG apie „dujų tiekimo sustabdymą nuo balandžio 27 d., kol bus atliktas apmokėjimas“ rubliais. „Nuo balandžio 1 d. už dujas reikia mokėti naudojant naujus banko duomenis, apie kuriuos partneriai buvo laiku informuoti“, – nurodė „Gazprom“.

Energetikos milžinė taip pat perspėjo, kad jei Bulgarija ar Lenkija „neteisėtai naudos“ rusiškas dujas, kurios tranzitu keliauja į trečiąsias šalis, „tiekimas tranzitui sumažės šiuo kiekiu“.

Tokią Komisijos pasiūlytą naują priemonę dėl Kinijos ekonominio spaudimo Lietuvai pirmadienį jis aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda.

„Komisija galėtų reaguoti, jeigu trečiosios šalys naudoja ekonominį šantažą prieš šalis nares – įvertinusi proporcingai galėtų duoti joms atsaką“, –  BNS teigė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys V. Sinkevičius.

Anot prezidento, šalia Komisijos paskelbto instrumento, skirto kovoti su ekonomine prievarta sprendžiant situaciją dėl Kinijos veiksmų Lietuvos atžvilgiu, svarbus bendras ir operatyvus ES veikimas.

Privalome numatyti finansinius instrumentus, kurie padėtų šalies verslui susidoroti su apyvartinių lėšų disbalansu.

„Privalome numatyti finansinius instrumentus, kurie padėtų šalies verslui susidoroti su apyvartinių lėšų disbalansu. Turime išnaudoti diplomatines priemones kalbantis su Lietuvos eksporto ir investicijų partneriais Senajame žemyne, JAV ir kitose rinkose, taip pat konsultuotis su Europos Komisija“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Pasak V. Sinkevičiaus, kol kas Lietuva negali prašyti tokios pagalbos, nes priemonei dar turi pritarti Europos Parlamentaras ir ES šalys narės.

„Jeigu kalbant apie Lietuvos situaciją, tai tų kažkokių faktų nėra pakankamai, bet ir pačios priemonės kaip tokios nėra, jai dar turi pritarti Europarlamentaras ir šalys narės, o tarp šalių narių yra įvairių pozicijų kalbant apie pačios priemonės įgyvendinimą“, – BNS sakė eurokomisaras.

V. Sinkevičiaus nuomone, tokia Komisijos priemonė galėtų atsirasti geriausiu atveju po pusmečio.  

„Aš manau, kad tai užtruks kurį laiką, bent pusmetį, kalbant apie tarpinstitucinį susitarimą dėl šios priemonės, taip pat daug priklausys nuo Prancūzijos pirmininkavimo, kada ji apsiims šį failą svarstyti“, – sakė V. Sinkevičius.

„Šiuo atveju Komisija savo darbą jau yra atlikusi, dabar viskas priklauso nuo šalių narių ir Europos parlamento“, – pridūrė jis.

Kinijos komunistų partijos leidinys „Global Times“ praėjusią savaitę pranešė, kad Pekinas gali įvesti ir oficialias ekonomines sankcijas Lietuvai.

Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje.

Kinija rudenį jau sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų. Be to, skelbiama, jog Kinija spaudžia užsienio įmones gamyboje nebenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų.

M. Morawieckis pareiškė, kad migrantus „išnaudoja“ Baltarusijos autokratinis prezidentas Aleksandras Lukašenka.

„Negali būti taip, kad pono Lukašenkos šantažas priverstų mus ką nors priimti“, – žurnalistams sakė M. Morawieckis.

Tūkstančiai migrantų – daugiausia iš Vidurio Rytų – pastaraisiais mėnesiais kirto arba bandė kirsti trijų su Baltarusija besiribojančių ES valstybių narių – Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos – sienas.

Briuselis teigia, kad Minskas skatina migrantus imtis tokių veiksmų, norėdamas atkeršyti už režimui įvestas sankcijas, o Vilnius tai vadina „hibridine agresija“.

Lietuvai rugpjūčio pradžioje pradėjus apgręžti migrantus, padaugėjo pranešimų apie suintensyvėjusius atvykėlių srautus Latvijoje ir Lenkijoje.

Visos trys ES valstybės neįsileidžia prieglobsčio siekiančių migrantų, o Baltarusijos pasieniečiai neleidžia jiems sugrįžti į Baltarusiją, todėl dažnai kyla konfliktinių situacijų.

„Sienos apsaugos tarnyba neleis neteisėtiems imigrantams patekti į Lenkiją“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė vidaus reikalų viceministras Maciejus Wasikas (Macejus Vasikas), kalbėdamas apie grupę atvykėlių, apsistojusių laikinoje stovykloje netoli Aukštutinio Usnažo kaimo.

M. Wasikas pareiškė, kad šie asmenys yra „Baltarusijos pusėje“, ir pridūrė, jog „siena yra uždaryta“.

Tuo metu naujienų kanalas TVN24 pranešė, kad šie migrantai jau kelias dienas yra rajone ir kas juos maitina Lenkijos tarnybos.

Vidaus reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad iki rugpjūčio 18 dienos neteisėtai kirsti Lenkijos ir Baltarusijos sieną mėgino 2,1 tūkst. žmonių ir kad 1 342 iš jų buvo apgręžti.

Remiantis ministerijos pareiškimu, vien per pastarąją parą pasieniečiai užkirto kelią 130 bandymams pereiti sieną ir sulaikė aštuonis užsieniečius.

Vyriausybė „nuo pat pradžių priešinosi neteisėtai ir nekontroliuojamai migracijai. Lenkija neleidžia į mūsų šalį atvykti žmonėms, galintiems kelti grėsmę mūsų piliečiams“, – pabrėžiama pareiškime.

Ministerija nori, kad įstatymai būtų dar labiau sugriežtinti, kad būtų lengviau deportuoti atvykėlius ir sunkiau užginčyti tokius veiksmus.

Be to, pasieniečiams padeda mobilizuota lenkų kariuomenė. Gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas) trečiadienį pranešė, kad šioje operacijoje dalyvauja 900 karių.

„Šiuo metu su Vokietijos vyriausybe labai aktyviai aptariame, vertiname galimus žingsnius, veiksmus, priemones, kuriuos galime panaudoti, kad įsitikintume, jog dujotiekis nėra naudojamas blogais tikslais – pavyzdžiui, kaip spaudimo ar šantažo priemonė“, – pažymėjo A. Blinkenas.

Pasak jo, Vašingtonas ir Berlynas taip pat svarsto veiksmus, kurie suteiktų „ekonominę ir strateginę apsaugą tokioms šalims kaip Ukraina“.

Valstybės sekretorius išreiškė viltį, kad JAV ir Vokietija „susitars dėl svarbių priemonių, galėsiančių sušvelninti bet kokią žalą“, kurią gali sukelti dujotiekis. Be to jis neatmetė galimybės atšaukti „Nord Stream 2“ taikomas sankcijas.

„Svarbu konkrečiais veiksmais parodyti... kad galime užkirsti kelią žalai, kurią gali sukelti dujotiekis, arba ją sušvelninti ", – sakė A. Blinkenas.

Pasak jo, darbą pradėjus prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijai dujotiekio statyba jau buvo pažengusi daugiau nei 90 procentų, todėl Vašingtonui dabar rūpi ne sustabdyti šį projektą, o kokias veiksmais galima sumažinti jo potencialią žalą.

„Taip, prezidentas Bidenas sakė, kad dujotiekis – bloga mintis, kad jis veikiausiai taps Rusijos ekonominio ir strateginio spaudimo priemone, kurią bus galima panaudoti ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš visą Europą, kai didės jos priklausomybė nuo rusiškų dujų“, – priminė A. Blinkenas.

„Tačiau susiduriame su klausimu, ką realiai galime padaryti, kad sumažintume ar išvengtume žalos, kurią galėtų padaryti dujotiekis, jei prezidentas V. Putinas ir Rusija juo netinkamai naudotųsi. Apie tai ir kalbamės su Vokietija“, – paaiškino JAV Valstybės departamento vadovas.

Gegužės mėnesį Valstybės departamentas pateikė JAV Kongresui ataskaitą dėl sankcijų, susijusių su dujotiekiu „Nord Stream 2“. Pagal įstatymą tokią ataskaitą JAV administracija privalo teikti Kongresui kas trys mėnesiai.

J. Bideno administracija informavo Kongresą nusprendusi netaikyti  sankcijų šio projekto vystymo bendrovei „Nord Stream 2 AG“, kurios vienintelis akcininkas – Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“, nes tokios suvaržymo priemonės, anot jos, kenkia nacionaliniams JAV interesams.

Valstybės departamento pavartota formuluotė reiškia, kad Vašingtonas pasilieka teisę prireikus taikyti sankcijas šiai bendrovei.

Anksčiau šį mėnesį laikraštis „The Washington Post“, cituodamas informuotus šaltinius, pranešė, kad Valstybės departamentas, vadovaujamas A. Blinkeno, kartu su valstybės sekretoriaus pirmąja pavaduotoja Wendy Sherman (Vendi Šerman) ir pavaduotoja politikos  klausimais Victoria Nuland (Viktorija Njuland) rekomendavo įvesti virtinę sankcijų dujotiekiui, kuriomis būtų siekiama blokuoti jo veiklą, nedarant jokių išimčių bendrovei ar vykdomajam direktoriui.

JAV prezidentas J. Bidenas, palaikomas JAV Nacionalinio saugumo tarybos aukštų pareigūnų, su šia rekomendacija nesutiko. Baltieji rūmai nusprendė, kad toks žingsnis pakenks santykiams su viena pagrindinių JAV sąjungininkių – Vokietija.

Kadangi J. Bideno administracijai pradėjus darbą dujotiekio projektas buvo įgyvendintas daugiau nei 90 proc., Baltieji rūmai jį vertina kaip įvykusį faktą, dėl kurio neverta kelti pavojaus Vašingtono ir Berlyno santykiams, teigė šaltiniai.