„Kažkokių priežasčių ir neįvardinčiau. Tiesiog gyvenime supratau, kad bent jau šiuo metu turiu kitus prioritetus, tai reiškia – užsiimti kita veikla ir skirt laiko kitiems dalykams. Būti pasyviu nariu tikrai nenorėjau“, – pirmadienį BNS sakė Š. Birutis.

Oficialiai paskutinė Š. Biručio narystės partijoje diena buvo gruodžio 31-oji.

Pastaruoju metu šioje partijoje jis ėjo pirmininko Viktoro Uspaskicho pavaduotojo pareigas.

Darbo partijoje Š. Birutis praleido 15 metų, per juos buvo išrinktas į Europos Parlamentą, taip pat dirbo kultūros ministru, buvo išrinktas į Seimą.

Š. Birutis teigia, kad jokių vidinių konfliktų partijos viduje nebuvo, palikti partiją – „asmeninis sprendimas“. Tą patvirtino ir partijos pirmininkas V. Uspaskichas, teigęs, kad jokia „juoda katė“ tarp jų neprabėgo.

„Nieko nenutiko, partijoje visi nariai svarbūs. Kiekvienas partijos narys man labai svarbus. Tai šiuo atveju nieko nenutiko, padėkojau jam už buvimą kartu, pakviečiau į suvažiavimą, kad atvažiuotų atsiimti padėką ir tiek“, – BNS sakė V. Uspaskichas.

„Man labai gaila, kai žmonės išeina, bet, matyt, uždaviniai, tikslai kiti. Aš irgi buvau pasitraukęs, bet partija pakvietė atgal ir ką daryt?“ – pridūrė jis.

Š. Birutis teigia nesiruošiantis dalyvauti jokiuose rinkimuose šiemet ir iš politinės veiklos pasitraukiantis mažiausiai pusmečiui ar metams.

„Taip, buvau pirmininko pavaduotojas ir turbūt seniausias partijos narys – nuo pat jos įkūrimo pradžios 2003 metų pavasarį (...) Kol kas aš nieko neplanuoju, nes jokiuose rinkimuose nežadėjau dalyvauti, bet laikas parodys. Manau, kad kokius pusę metų, metus jokioje politinėje veikloje nedalyvausiu“, – teigė Š. Birutis.

Jis tikino, kad šiuo metu jam veiklos pakanka – užsiima labdaringa ir konsultacine veikla, taip pat dalyvauja nevyriausybinių organizacijų veikloje. 

Š. Birutis nuo 2017 metų laikinai vadovavo Darbo partijai iki praėjusių metų balandį vykusio partijos suvažiavimo, kai partijos pirmininku išrinktas V. Uspaskichas. Į šį postą kandidatavo ir Š. Birutis, tačiau prašymą atsiėmė.

Darbo partijos narių nuo pernai spalio iki šių metų kovo sumažėjo pusantro tūkstančio – nuo 15,9 tūkst. iki 14,4 tūkst. narių.

Darbo partijos vadovas Šarūnas Birutis tvirtino, kad dėl vidinių nesutarimų iš partijos pasitraukė apie 130 žmonių, o didžiąją dalį prarastų narių sudarė realiai partijos gyvenime nedalyvaujantys žmonės.

„Dalis buvo neaktyvūs, automatiškai prijungti partijai jungiantis su Krikščionių partija, vien Kaune 500 buvo, kurie su (Gediminu – BNS) Vagnoriumi atėjo, bet niekada aktyviai ir nedalyvavo. Mes dabar šaliname, kad nebūtų kvorumo problemų susirinkimuose, ir tai darome sąmoningai“, – BNS sakė Š. Birutis.

Anot jo, išėjusiųjų kartu su Širvintų mere Živile Pinskuviene, kitais ryškesniais iš „darbiečių“ pasitraukusiais atstovais yra per šimtą.

„Iš to tik daromi viešieji ryšiai labai dideli, bet aš paprašiau, kad suskaičiuotų išėjusius žmones, jų tikrai nedaug, 130. Jei paimsime bendrą skaičių, procentas labai nedidelis“, – sakė Darbo partijos vadovas.

Socialdemokratų partijos narių sumažėjo daugiau kaip 600 – iki 18,5 tūkstančio. Pernai spalį partija nurodė turėjusi 19,1 tūkst. narių.

Socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas BNS tvirtino, kad atskilus daliai Seimo socialdemokratų iš partijos pasitraukė apie 100-140 asmenų, o esminės narių mažėjimo priežastys buvo emigracija, reiklesnis požiūris į kelerius metus nario mokesčio nemokančius partiečius.

„Priežastys elementarios: vieni žmonės miršta, kiti emigruoja, trečių jau daugelį metų nėra, tiesiog tvarkomės sąrašus visus. Pasikeitė ir statutas – dabar nariai moka į centrinį biudžetą po 3 eurus ir tai yra nemenka motyvacija tvarkyti sąrašus“, – G. Paluckas.

Kitų parlamente atstovų turinčių partijų narių skaičius smarkiai nesikeitė - tiek augimas, tiek mažėjimas daugiausiai siekė apie šimtą narių.

Didžiausią frakciją Seime turinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga išaugino narių skaičių nuo 4,2 tūkst. iki 4,3 tūkst. narių.

Liberalų sąjūdžio narių sumažėjo maždaug šimtu – nuo 7,9 iki 7,8 tūkstančio.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų skaičius išlieka stabilus – 14,5 tūkstančio. Konservatorių per pusmetį sumažėjo keliomis dešimtimis.

„Tvarkos ir teisingumo“ narių sumažėjo maždaug šimtu nuo 12,3 tūkst. iki 12,2 tūkst., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narių skaičius nesikeičia – 2,1 tūkstančio.

Smarkiausiai augo neparlamentinė Emigrantų partija, jos narių padaugėjo nuo 4 tūkst. iki 4,5 tūkstančio.

Pastaruoju metu reitingų lentelėse pakilusios Lietuvos centro partijos narių skaičius išlieka 3,9 tūkstančio. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) išlaiko nepakitusį 4,3 tūkst. narių skaičių.

Bendras partijoms priklausančių narių skaičius išaugo nuo 115 tūkst. iki 117 tūkst. narių, tačiau augimą lėmė tai, kad šį pusmetį narių skaičių deklaravo pernai to nepadariusi Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija. Jie nurodo turintys 2 tūkst. narių.

Partijos Teisingumo ministerijai du kartus per metus, iki spalio 1 ir kovo 1 dienos, turi pranešti savo narių skaičių. Partija turi turėti ne mažiau kaip 2 tūkst. narių.

Šiuo metu Lietuvoje yra 23 oficialiai veikiančios partijos, dar penkios likviduojamos.

Penktadienį Darbo partijos taryba susirinko į posėdį, skirtą artėjančio suvažiavimo organizaciniams klausimams aptarti. Diskusijos metu tarybos nariai nusprendė, kad Darbo partijos pirmininko rinkimams tinkamai pasiruošti prireiks daugiau laiko ir balsavo už vėlesnę suvažiavimo datą, pranešė Darbo partijos Informacijos centras.

„Anksčiau buvome nusprendę Darbo partijos pirmininką rinkti kovo 17 d. Tačiau šiandien matome, kad tokiam svarbiam žingsniui pasirengti mums reikia daugiau laiko. Negalime daryti visko paskubomis. Tad, nors pirmininko rinkimai įvyks keliomis savaitėmis vėliau, džiaugiuosi parodyta atsakomybe ir supratimu, kad tai svarbus ir didelio pasirengimo reikalaujantis žingsnis”, – partijos pranešime cituojamas laikinasis Darbo partijos pirmininkas Šarūnas Birutis.

Tai jau trečias kartas, kai keičiama šios partijos pirmininko rinkimo data.

Sausio pradžioje buvo pranešta, kad naujojo pirmininko rinkimai įvyks per partijos suvažiavimą kovo 17 dieną.

Anksčiau rinkimai buvo numatomi sausį, bet partijos vadovybė konstatavo, kad prieš tai būtina pakeisti partijos statutą.

Daugelis stebėtojų prognozuoja, kad į partijos pirmininko pareigas gali grįžti jos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas. Dabar partijai laikinai vadovauja Š. Birutis.

2016 metais Darbo partija rinkimuose į Seimą daugiamandatėje apygardoje neperžengė 5 proc. balsų slenksčio, o vienmandatėse apygardose mandatus iškovojo du jos atstovai.

Apklausos rodo, kad už Darbo partiją šiuo metu balsuotų 2,7-3 proc. rinkėjų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas šią savaitę buvo surengęs parengiamąjį posėdį G. Kėvišo byloje, kurioje jis siekia panaikinti dabartinės kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson įsakymą, atšaukusį 2016-ųjų rugsėjį vykusio konkurso į LNOBT vadovus rezultatus. Šį dar ministro Š. Biručio skelbtą konkursą laimėjo G. Kėvišas ir taip buvo užsitikrinęs LNOBT direktoriaus vietą dar vienai penkerių metų kadencijai, ji turėjo prasidėti šių metų liepą.

Ministerija tuomet skelbė, kad sprendimas priimtas tyrimo metu atskleidus įvairius konkurso procedūros pažeidimus.

Ministerijos komisija, tyrusi galimą konkurso narių šališkumą, nustatė, kad kai kurie atrankos komisijos nariai konkurso metu buvo susiję su G. Kėvišu darbiniais santykiais. Pagal Viešųjų ir privačių interesų įstatymą, komisijos nariai, susiję su vienu iš pretendentų darbiniais santykiais, privalo juos deklaruoti, taip pat nusišalinti nuo klausimų, kuriuose gali iškilti interesų konfliktas.

Atrankos komisijai į teatro vadovo pareigas vadovavo tuometis kultūros ministras „darbietis“ Š. Birutis. Joje taip pat buvo tuometinė kultūros viceministrė Patricija Poderytė, ministerijos darbuotojos Eglė Saudargaitė ir Gintarė Bertrauskienė, Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) vadovas Martynas Budraitis, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro vadovas dirigentas Donatas Katkus bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prorektorė Judita Žukienė.

Š. Birutis BNS yra sakęs, kad tuomet nežinojęs apie galimas kai kurių komisijos narių sąsajas su G. Kėvišu per viešąją įstaigą „Vilniaus festivaliai“.

Vienas G. Kėvišo advokatų Gintautas Bartkus teismo posėdyje pareiškė, kad liudytoju byloje norėtų pakviesti tuometinį ministrą Š. Birutį.

„Jis tuo metu buvo komisijos pirmininkas, jis galėtų paliudyti svarbias aplinkybes, susijusiais su šališku ar nešališkumu“, – motyvavo advokatas.

Jis taip pat norėjo, kad liudytojais būtų apklausti M. Budraitis ir D. Katkus.

„Dramos teatro vadovas M. Budraitis galėtų paaiškinti santykius su G. Kėvišu, koks jo santykis su „Vilniaus festivaliais“, – sakė advokatas.

Teisėja Natalija Daškovienė sakė, kad nėra linkusi apklausti minėtus liudytojus.

„Aš linkusi manyti, kad iškelto ginčo ribose tai netikslinga ir nebūtina, tiesioginių sąsajų su šia byla, mano supratimu, tai nėra svarbu“, – sakė teisėja.

G. Bartkus taip pat paprašė išreikalauti iš ministerijos keletą dokumentų – tarp jų įsakymą dėl konkurso komisijos sudarymo.

Kita G. Kėvišo advokatė Ieva Povilaitienė paprašė išreikalauti Kultūros ministerijos paklausimą Darbo inspekcijai, kuriame inspekcija išdėstė rekomendacijas atšaukti įsakymą.

„Svarbu įsigilinti, ko ministerija klausė, mes tada galime kitaip dėlioti gynybinę poziciją“, – sakė I. Povilaitienė.

Posėdyje dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti Kultūros ministerijos atstovas. Ministerija pranešė, kad į kitą posėdį atsiųs kitą atstovą.

Atsakovu šioje byloje esanti Kultūros ministerija teismui yra pranešusi, kad nemato perspektyvų taikiai susitarti.

Teisėja N. Daškovienė G. Kėvišo advokatų teiravosi, ar nebūtų tikslinga stabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol neįsiteisės teismo sprendimas kitoje G. Kėvišo byloje su Kultūros ministerija dėl atleidimo iš darbo.

„Jeigu aukštesnės instancijos teismas paliktų galioti (sprendimą – BNS), nebūtų poreikio, ko gero, ginčyti įsakymą. Būtų bėgiojimas į tuos pačius vartus iš skirtingų pusių“, – sakė teisėja.

Advokatai paprašė juos atsieti šias bylas ir atskirai išnagrinėti.

Kitas posėdis G. Kėvišo byloje vyks kitų metų sausio 17 dieną.

Vilniaus miesto apylinkės teismas jau atmetė du G. Kėvišo ieškinus dėl atleidimo iš darbo, sprendimai yra apskųsti ir neįsiteisėję. Dėl jų pasisakys aukštesnės instancijos teismas.

63-ejų G. Kėvišas LNOBT vadovavo 15 metų, nuo 2002-ųjų. Anot ministerijos, komisija, tyrusi galimą G. Kėvišo privačių ir viešųjų interesų konfliktą, konstatavo, kad jis, dirbdamas LNOBT generaliniu direktoriumi, sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus.

Naujasis LNOBT vadovas dar neišrinktas. 

Laikinasis partijos pirmininkas Šarūnas Birutis BNS teigė, jog numatyta suvažiavimo datą - sausio 6 - oji. Anot jo, suvažiavimas taip pat turėtų priimti sprendimus ir dėl bendradarbiavimo su kitomis partijomis.

Darbo partijos įkūrėjas, aktyvioje politikoje pastaruosius kelerius metus nedalyvavęs Viktoras Uspaskichas prieš kelias savaites BNS patvirtino planuojantis siekti partijos pirmininko pareigų.

Pirmininką numatoma rinkti tiesiogiai.

Šiuo metu į partijos pirmininkus iškelti maždaug dešimt kandidatų, tačiau jie kol kas viešai neįvardijami.

V. Uspaskichas Darbo partiją įkūrė 2003 metų spalį ir iki 2013 metų su nedidele pertrauka buvo jos pirmininku. Tais metais Vilniaus apygardos teismas jį ir kelis kitus „darbiečius“ pripažino kaltais dėl vadinamosios juodosios buhalterijos. Tuomet politikui skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

2015 metų gruodį, Apeliaciniame teisme baigiant nagrinėti šią baudžiamąją bylą, V. Uspaskichas pranešė pasitraukiantis iš Darbo partijos, aktyvios politikos ir paskelbė planuojantis tapti psichologu. Apeliacinis teismas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą jam skyrė 6,8 tūkst. eurų baudą. Tokią pačią bausmę paliko ir Aukščiausiasis Teismas.

Šių metų pavasarį V.  Uspaskichas pranešė kuriantis asociaciją „Už vieningą ir sveiką Europą“, o liepą sugrįžo į Darbo partiją, kai ją krėtė nesutarimai tarp tuometinės pirmininkės Živilės Pinskuvienės ir kai kurių partiečių.

Pernai Darbo partija rinkimuose į Seimą daugiamandatėje apygardoje neperžengė reikalingo 5 proc. balsų barjero, o vienmandatėse apygardose mandatus iškovojo du iškelti atstovai Valentinas Bukauskas ir Petras Čimbaras.

Už Darbo partiją šiuo metu balsuotų 3 proc. rinkėjų, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu tyrimų kompanijos RAIT rugsėjį atlikta apklausa.

Laikinasis partijos pirmininkas Šarūnas Birutis teigia, kad toks žingsnis būtų žengtas ne vien dėl įtarimų šleifo, bet ir siekiant persitvarkyti ideologiškai.

Ketvirtadienį partija Panevėžio rajone susirinko į tarybos posėdį aptarti susidariusią situaciją sulaukus teisėsaugos įtarimų korupcijos byloje. Pasak Š. Biručio, kol kas sprendimai dėl pokyčių partijoje nėra priimti, tai buvo pirma tokia diskusija, tačiau pavadinimo keitimas bei ideologijos išgryninimas yra neatmestinas.

„Tai gali būti siekiant dviejų tikslų. Pirmas, matyt, svarbiausias, aiškios partijos pozicijos politinėje skalėje užėmimas, nes dažnai „Darbo“ orientuojasi su visiška kaire, socialistų, nors kuriant pavadinimą mintis buvo visiškai kitokia, tai buvo centro jėgos partija. (...) Be abejo, nereikia neigti, kad tas šleifas dešimtmečio bylos ir dabar bylos, kuri išlindo iš praeities, nors joje yra tik mažas epizodas susijęs su Darbo partija, bet žmonėms jis gali asocijuotis su dideliais pažeidimais, baudžiamąja veika. Pragmatiškai galvojant, gali būti įvairūs sprendimai“, - BNS ketvirtadienį po posėdžio sakė Š. Birutis.

Kitų metų vasarį vyks Darbo partijos pirmininko rinkimai, tačiau, pasak laikinojo vadovo, pokyčiai gali prasidėti ir anksčiau.

„Partijos suvažiavimas bus šaukiamas lapkričio 12 dieną, kur organizaciniai, ideologiniai klausimai bus kalbami dar nelaukiant lyderio išrinkimo, leidžiant kandidatams (į partijos pirmininkus) pateikti savo programas, savo siūlymus. Kalbėsime apie tai visą pusmetį“, - teigė jis.

Š. Birutis tikino, kad partija laikosi pozicijos, jog kyšininkavimu įtariamas buvęs Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys neturėjo įgaliojimų tartis, kad už reklamos nuolaidas „MG Baltic“ koncernui priklausančiose televizijose partija priimtų bendrovei palankius sprendimus.

„Apgailestaujame dėl to, kas vyksta ir kad tie šešėliai vejasi. Partija jokiais sprendimais ir įgaliojimais Vytautui Gapšiui kaip fiziniam asmeniui ir kaip buvusiam partijos pirmininkui nedavė jokių įgaliojimų niekada veikti tokiais būdais ir kalbėti partijos vardu. Tikimės, kad teisėsauga greitai išnagrinės bylą, o mes bendradarbiausime visais būdais“, - teigė jis.

Anot jo, dauguma partijos narių net nemano, kad V. Gapšys tikrai gavo kyšį.

„Daugelis net nesutinka, kad tai kyšis, nes jeigu 8 proc. nuolaida dideliame pakete... Aišku, mes nežinome operatyvinės informacijos, nežinome, kokie pokalbiai už stalo, po stalu ar kur vyko ir kaip ten kas ką kam žadėjo, bet jokie partijos ar frakcijos veiksmai niekaip neleidžia teigti, kad buvo vykdomi kokie tai pažadai“, - sakė Š. Birutis.

Praėjusią savaitę Darbo partijai pateikti įtarimai dėl stambaus masto prekybos poveikiu ir kyšininkavimo.

Įtarimai partija kaip juridinis asmuo sulaukė dėl buvusio jos pirmininko pirmojo pavaduotojo, 2012 – 2016 metų kadencijos Seimo nario Vytauto Gapšio veiksmų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė, kad Vytautas Gapšys įtariamas veikęs Darbo partijos naudai ir iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už palankius politinius sprendimus priėmė 12,1 tūkst. eurų kyšį. Už šią sumą padarytos nuolaidos transliuojant partijos politinę reklamą per koncernui priklausančias televizijas.

Toje pačioje byloje įtarimų yra sulaukęs ir Liberalų sąjūdis dėl buvusio savo lyderio Eligijaus Masiulio ir parlamentaro Šarūno Gustainio esą paimtų kyšių.

Nuo liepos mėnesio Darbo partija neturi nuolatinio vadovo, kai dėl intrigų partijoje iš pareigų pasitraukė Živilė Pinskuvienė. Naują lyderį „darbiečiai“ planuoja rinkti kitų metų vasarį.

Pasak Š.Biručio, šiuo metu jau vyksta pasirengimas šiems rinkimams, partijos skyriai kelia kandidatus.

Darbo partija parlamente turi du atstovus, išrinktus vienmandatėse apygardose. Šiuo metu jie prisijungę prie socialdemokratų frakcijos.

„Prašymo tokio nebuvo, buvo tik tam tikras paspekuliavimas (...). Kažką leptelėti galima bet kada ir bet ką - toks leptelėjimas tuo metu ir buvo. Ne tik kad raštu nesikreipė, galima kreiptis bet kaip, bet jei būtų aišku, kad ekstremali padėtis reikalinga, tie sprendimai būtų buvę priimti nedelsiant. Tuo metu tai buvo bandymas parodyti, kad kažką darau“, - sakė R.Šimašius.

Buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis pernai liepą viešai paragino R.Šimašių skelbti ekstremalią situaciją dėl slenkančių Gedimino kalno šlaitų argumentuodamas, kad tai leistų „neatidėliotinai skirti pinigus iš Valstybės rezervo“. Pernai liepos 22-ąją R.Šimašiaus sukviesta Ekstremalių situacijų komisija nusprendė to nedaryti, konstatavusi, kad „dabartinė Gedimino kalno vakarų ir šiaurės vakarų šlaitų problema nėra ekstremali situacija mieste“. Tuomet kartu pažymėta, kad ekstremali padėtis būtų skelbiama, jei grėsmė iškiltų nekilnojamajai kultūros vertybei – piliai. Anot savivaldybės,  komisija tuomet rėmėsi kalno būklę vertinusių Vyriausybės grupės ekspertų išvadomis.

Akivaizdu, kad tokio chaoso konstatuoti neužtenka, yra kažkokie konkretūs žmonės, kurie atsakingi tokių sprendimų priėmimą, viešų pinigų leidimą šitiems dalykams ir tai reikia išsiaiškinti.

Meras sako, kad ketvirtadienį ekstremali padėtis paskelbta, nes būtina priimti sprendimus - ji leidžia duoti privalomus nurodymus įvariems ūkio subjektams, operatyviau naudoti lėšas nebeskelbiant viešųjų pirkimų.

Jis prašo įvertinti informaciją, kad dar statant Valdovų rūmus ant kalno su niekuo nesuderinus buvo vežamas ir pilamas gruntas, ant nestabilaus grunto buvo atstatomi įrenginiai, taip pat be projektų darytas rostverkas, įkasti poliai.

„Akivaizdu, kad tokio chaoso konstatuoti neužtenka, yra kažkokie konkretūs žmonės, kurie atsakingi tokių sprendimų priėmimą, viešų pinigų leidimą šitiems dalykams ir tai reikia išsiaiškinti (...) Aš tikrai nuoširdžiai tikiuosi, kad prokurorai imsis tyrimo“, - BNS sakė jis.

Vilniaus savivaldybė Kultūros ministerijos prašymu ketvirtadienį paskelbė ekstremalią  padėtį dėl sostinės Gedimino kalno būklės ir perspėjo, kad nauja nuošliauža yra pavojinga piliai.

Šiuo metu jau tvarkomas šiaurės rytinis šlaitas, tam skirta 2,9 mln. eurų, ekspertai įspėja dėl pavojaus ir pietrytiniam   kalno  šlaitui. Skaičiuojama, kad jo ir viršukalnėje esančios aikštelės tvarkymui  gali prireikti dar bent 5 mln. eurų.

Tai, kad Š.Birutis supainiojo interesus nedeklaravęs savo ryšių su Bulgarijoje registruota įmone „Agrolitas“, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ( VTEK ) konstatavo pernai rugsėjį.

„Kiekvienas asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, turi deklaruoti bet kokius savo privačius santykius, privačius sandorius, kad nekiltų nė menkiausia abejonė dėl jų skaidrumo“, – teismo sprendimą žurnalistams pakomentavo teisėja Ina Kirkutienė.

Kaip skelbta žiniasklaidoje, „darbietis“ Š.Birutis yra vienas iš trijų asmenų, valdančių Bulgarijoje registruotą įmonę „Agrolitas“. Politiko su partneriais valdoma įmonė 2009 metų vasarį už 200 tūkst. eurų nusipirko 18,5 hektaro žemės netoli Kalčevo gyvenvietės Rytų Bulgarijoje.

Teismas pabrėžė, kad įsigydamas akcijas 2008-aisiais Š.Birutis buvo Europos Parlamento nariu, 2012-aisiais išrinktas į Seimą, paskirtas kultūros ministru, tad jam kilo prievolė minėtus faktus nurodyti deklaracijoje.

Š.Birutis teismui nurodė, kad, jo nuomone, jis neturėjo prievolės deklaruoti įmonės akcijų, nes įmonė tuo metu nevykdė jokios veiklos. Jis taip pat aiškino, kad jo eitos pareigos įmonės veiklai neturėjo jokios įtakos.

Teismas abu šiuos argumentus pripažino nereikšmingais.

„Argumentas visiškai nėra reikšmingas, kadangi ar bendrovė vykdo veiklą, ar nevykdo, bet koks fakto buvimas turi būti deklaruotas“, – nurodė I.Kirkutienė.

Po Seimo rinkimų Š.Birutis į parlamentą nepateko. Jis eina Darbo partijos pirmininkės pavaduotojo pareigas.

Projektu, kurį Š.Birutis ketina pristatyti trečiadienį Vyriausybės pasitarime, nurodoma, kad valstybė prie 15 mln. eurų vertės pastato, kuris planuojamas buvusios „Nemuno“ sanatorijos koncertų salės vietoje, turėtų prisidėti apie 8,5 mln. eurų. Iš jų - apie 2 mln. eurų sudarytų Europos Sąjungos lėšos.

„Situacija sena, jau 20 metų: vienintelis rajonas, kuris neturi jokio kultūros centro, yra Druskininkai. Kaip tai įvyko - sunku pasakyti. Jie turi lauko estradą, ir viskas“, - BNS sakė Š.Birutis. - Mes, aišku, irgi juos stipriai užspaudėme, kad būtų didžiulis prisidėjimas savivaldybės. Tai 50 proc. prisidėtų savivaldybė, 50 proc. lėšų būtų ieškoma iš programų“.

Situacija sena, jau 20 metų: vienintelis rajonas, kuris neturi jokio kultūros centro, yra Druskininkai. Kaip tai įvyko - sunku pasakyti. Jie turi lauko estradą, ir viskas.

Jis sako su Druskininkų meru Ričardu Malinausku kalbėjęs apie projektą ir anksčiau, ir pastaruoju metu.

„Jei klausimas yra paruoštas, kodėl jį reikėtų dirbtinai stabdyti? (...) Su visais suderinta, nieko ten ypatingo nėra“, - aiškino Š.Birutis, paklaustas, kodėl nenorima sprendimo dėl įsipareigojimų palikti kitai Vyriausybei.

Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus BNS sakė, kad pripažinimas valstybei svarbiu objektu suteiktų kultūros centrui prioritetą skirstant Vyriausybės lėšas, bet „nebūtų šimtaprocentinis įsipareigojimas“.

„Tai jau yra sprendimai naujosios politinės Vyriausybės. Net jei dokumentas būtų apsvarstytas trečiadienį, skubos tvarka prašant ministrui įtraukti, jis turėtų būti pervizuotas naujosios Vyriausybės atstovų“, - BNS paaiškino R.Vaitkus.

Kaip skelbta anksčiau, Druskininkai buvusios „Nemuno“ sanatorijos koncertų salės vietoje iki 2019 metų planuoja pastatyti 6 tūkst. kv. m ploto kompleksą, kuriame galėtų vykti koncertai, spektakliai, didelės apimties konferencijos ir būtų rodomi filmai.

"Galiu pasidžiaugti, kad po šios kadencijos būsiu ramus dėl to, jog kultūra jau administruoja ES lėšas, kultūros darbuotojai gauna dvigubai didesnį atlyginimą, pakeista valstybės lėšų investavimo tvarka, kuri sutaupys valstybei ne vieną milijoną, o kultūros edukacijos programos sudomino per 200 tūkst. vaikų ir jaunimo šalies regionuose", – sako Š.Birutis.

– Tapęs kultūros ministru, pristatėte prioritetus, kuriems skyrėte daugiausia dėmesio, – ES ir kitų investicijų pritraukimas kultūros sektoriui, kultūros darbuotojų atlyginimų didinimas, kultūra regionuose ir vaikų kultūrinė edukacija. Ar pavyko tai, ką deklaravote?

– Taip. Galiu drąsiai teigti, kad pavyko. Žinoma, sunkiausias uždavinys buvo lėšos. Tad jau šiandien, kada kultūros ministro kadencija baigiasi, noriu pranešti, kad per šiuos ketverius metus valstybės biudžeto dalis kultūrai smarkiai išaugo, tikiuosi, kad ministrei pavyks auginti ir ateityje. Be to, džiaugiuosi, kad buvau išgirstas ir dėl to, kad kultūrai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Labai džiaugiuosi, kad naujoji Seimo dauguma sukūrė atskirą Kultūros komitetą. Tai geriausia dovana ministrui kadencijos pabaigoje kalbant, kad bus tęsiama tai, ką darėme.

– Jūs sakote, kad kalbėti apie pagalbą ir sąlygų sudarymą remti kūrybą, kuriančius ar meno sklaida užsiimančius asmenis šiandien ypač svarbu. Kodėl?

– Matyt, geopolitiniai įvykiai skatina greičiau imtis strategijos, kuri padėtų apsaugoti ir visapusiškai paremti bei parodyti valstybės dėmesį visuomenės branduoliui, t.y. aplink save visuomenę buriantiems, aktyviems bendruomenės nariams, kuriuos vadiname kūrėjais. Turime sukurti modernią, kūrybingą visuomenę, kartu sugrąžindami 100-metį švęsiančios Lietuvos tradicijas, kurios formuoja mūsų valstybės imunitetą, garsina mūsų šalies vardą ir skatina bendruomenei reikšmingus procesus. Taigi pasiekėme, kad trejus metus iš eilės kiltų kultūros darbuotojų atlyginimai, atsirastų galimybė 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio skirti meno kūrėjams, kad būtų daugiau dėmesio mūsų šalies profesionalams, dirbantiems teatre ir koncertinėse įstaigose. Apie 13 tūkst. kultūros ir meno darbuotojų buvo gerokai padidintas darbo užmokestis. 2012 m. savivaldybėse vidutinis kultūros darbuotojo atlyginimas buvo 371 euras. Įgyvendinus mūsų programą, 2016 m. – jau 559 eurai. Regionuose, t.y. savivaldybių bibliotekose, kultūros centruose ir muziejuose atlyginimai pakilo vidutiniškai po 188 eurus arba daugiau nei 50 proc. nei buvo prieš pradedant atlyginimų kėlimo programą.

– Visai neseniai viešai sakėte, kad jums vadovaujant kultūros biudžetas išaugo 61 proc. ir kad pagal augimą kultūra nusileidžia tik krašto apsaugai. Ar tai reiškia, kad galime tikėtis didelių pokyčių?

– Taip, po derybų su premjeru ir finansų ministre pranešėme, kad Kultūros ministerijos valdymo srities biudžetas 2013–2016 m. didėjo kasmet ir, palyginus 2013 m. su 2016 m., jo augimas siekė 87 mln. eurų, arba, paprastai tariant, biudžetas padidėjo apie 61 proc. Tai buvo įmanoma tik po to, kai atlikome svarbius sisteminius pokyčius, kurių nebuvo anksčiau, – parengėme visas teisines ir ekonomines prielaidas efektyviai investuoti Valstybės investicijų programos ir ES struktūrinės paramos lėšas. Tiesa, buvo nuolatos tam kliudoma. Buvome šmeižiami, kad vėluojame su dokumentais, kad nespėjame pasirengti, neturime kompetencijų ir panašiai. Oponentai bandė aiškinti, kad Kultūros ministerijoje ketverius metus buvo stagnacija. Nepatinka man tokia politikų kultūra, bet ką padarysi. Man svarbu, kad visi žinotų, jog Kultūros ministerija yra pirmoji, kuri baigia tvirtinti visas ES paramos priemones, pasirašytos pirmosios sutartys su paramos gavėjais. Mūsų ministerija tapo pavyzdžiu ir kitoms ministerijoms, kaip tinkamai ir laiku profesionaliai valdyti procesus, net jeigu jie yra visai nauji. Kalbant apie pinigus kultūrai, turiu paminėti, kad ne tik efektyvinome Valstybės investicijų programą, pasirengėme ir ES finansavimui, bet ir kartu investavome Europos ekonominės erdvės finansinę paramą (skirta 9 mln. eurų, įgyvendinta 19 paveldo ir 11 meno projektų), kurios administravimas donorų konferencijoje buvo įvertintas ypač teigiamai. Yra užbaigta penkiolika reikšmingų investicijų projektų savivaldybėse už beveik 30 mln. eurų, šeši valstybiniai investicijų projektai, kurių bendra investicijų vertė 70 mln. eurų.

Šiuo metu Kultūros ministerija į ES lėšomis remiamų valstybės projektų sąrašus yra įtraukusi šešis kultūros objektus už 24 mln. eurų. Pabaigus šiuo metu atliekamą investicijų projektų vertinimą, iki metų pabaigos planuojama valstybės projektų sąrašus papildyti dar dvylika projektų už 40 mln. eurų (60 proc. visų Kultūros ministerijos administruojamų valstybės planavimo priemonių apimties). Iki metų pabaigos taip pat turės būti sudaryti visi regionų projektų sąrašai visa Kultūros ministerijos skirtų regioninių kvotų apimtimi, už 37 mln. eurų, tad artimiausiu metu tikimasi ir toliau sėkmingai investuoti atnaujinant kultūros infrastruktūrą ir aktualizuojant kultūros paveldo objektus, dėl to Lietuva turi labai pasikeisti. Ypač regionai.

Kultūros sektoriui su ministerijos pagalba skiriama 189 mln. eurų ES paramos. Taip pat daug prisideda ir pirmajame Lietuvoje Tarpinstituciniame bendradarbiavimo plane "Kultūra" numatytos kitų ministerijų lėšos. Bendra Tarpinstitucinio veiklos plano "Kultūra" 2014–2020 m. suma – 433,2 mln. eurų, iš jų ES struktūrinių fondų lėšų – 302,6 mln. eurų, kitų šaltinių – 130,6 mln. eurų.

– Apie vaikų kultūrinę edukaciją taip pat nemažai kalbėjote visos kadencijos metu.

– Noriu pasidžiaugti, kad, palyginus turimus duomenis, 54 proc. daugiau vaikų ir jaunimo įtraukta į kultūros ir meno įstaigų edukacinę veiklą (194 tūkst.). 8 proc. daugiau gyventojų apsilankė profesionalaus meno renginiuose regionuose (786 tūkst.), 24 proc. daugiau gyventojų aktyviai dalyvavo kultūros veiklose regionuose (289 tūkst.) – tokių rezultatų pasiekėme nustatę vaikų ir jaunimo kultūrinę edukaciją bei kultūros sklaidos padidinimą regionuose kaip pagrindinį prioritetą. Žinoma, tokiems rezultatams didelės įtakos turėjo nuolatinis darbas su kultūros įstaigomis, kad jos taptų atviresnės ir patrauklesnės visų amžiaus grupių gyventojams. Patvirtinome muziejų lankymo lengvatas moksleiviams, studentams, globos namų auklėtiniams, neįgaliesiems ir juos lydintiesiems, senjorams, karo tarnybos kariams ir kt. 2013 m. turėjome pereiti prie naujos Kultūros rėmimo fondo administravimo tvarkos, sukurti ir suderinti administracinį aparatą, t.y. Lietuvos kultūros tarybą, paruošti jos veiklos gaires ir numatyti kultūros politikos prioritetus, kuriuos ši įstaiga įgyvendins skirstydama šalies kultūros projektams lėšas. Svarbu, kad tiek vaikams, tiek suaugusiesiems atsirado galimybių aktyviau dalyvauti kultūroje.

– Ar galite pasakyti, kad tai jau viskas, pinigų užtenka ir dabar ateinančiai ministrei reikės tik visa tai suvaldyti?

– Darbų tikrai užteks ir naujajai ministrei. Jie jau dabar gana aiškūs. Lygindami Lietuvą su kitomis šalimis matome, kad net ir po to, kai pasirūpinome daugiau nei dvigubai didesniu biudžetu, vis tiek atsiliekame nuo kaimyninių šalių. Per kadenciją padvigubinome paveldotvarkos programai skiriamas lėšas iki 3 mln. eurų metams, tačiau jos vis tiek yra santykinai mažiausios visoje Europoje. Didelė dalis, t.y. iki 80 proc. Kultūros paveldo registre įrašytų objektų – dvarai, medinis ir sakralinis paveldas yra blogos arba patenkinamos būklės. Vertinama, kad esant dabartiniam finansavimui valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos procesas užtruktų keletą dešimtmečių ir dalis vertybių per šį laikotarpį tiesiog sunyktų. Tikiuosi, kad naujoji ministrė lengvai pasieks būtiną susitarimą su Finansų ministerija, Vyriausybe ir Seimu, nes valdžios dauguma – ją delegavusi partija.

– Pradėjus veikti Lietuvos kultūros tarybai jūs sakėte, kad ministerijai būtina grąžinti sustabdytas programas. Kaip sekėsi tai įgyvendinti?

– Tam, kad kultūra atliktų misiją, būtina grąžinti Kultūros ministerijai 2012 m. taip pavadintas užnulintas programas. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje konstatuota, kad KRF lėšomis finansuotos Kultūros ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų priemonės (muziejinių vertybių įsigijimas, kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, muziejų ekspozicijų ir parodų pritaikymas vaikams ir jaunimui ir kt.) nėra konkursinės prigimties, todėl jas tikslinga grąžinti į ministerijos biudžetą ir finansuoti pasitelkus valstybės planavimą, tačiau šioms priemonėms 2017 m. biudžeto projekte asignavimai kol kas nenumatyti. Ministerijos specialistų nuomone, tokioms priemonėms finansuoti tikslinga skirti apie 1 mln. eurų. Dokumentai yra paruošti ir pristatyti Vyriausybėje. Labai linkiu, kad naujoji Vyriausybė į tai pažiūrėtų palankiai.

– Ką norėjote padaryti ir kas nepavyko? Kaip manote kodėl?

– Mums labai norėjosi tinkamai pasiruošti valstybės 100-mečio minėjimui ir visos šalies bendruomenės šventei, kuri vyks po dvejų metų. Kalbėjau Vyriausybėje apie atskiro biudžeto 100-mečiui būtinumą, apie nacionalinio projekto, kuris galėtų tapti šios šventės simboliu ir ašimi, įgyvendinimą. Bet tam pritarimo nebuvo, kai kurie ministrai netgi sakė: "O kas tas šimtmetis?" Liūdina, kai toks trumparegiškumas ir politinės valios stoka, ypač žinant, kad Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai skyrėme milijonus. Esu dėkingas Kultūros ministerijos specialistams už tai, kad kartu sukūrėme 100-mečiui skirtą kultūros programą, kuri bus matoma ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje.

Nuolat akcentavau nacionalinės daugiafunkcės koncertų salės poreikį, nes tokios mes, skirtingai nei mūsų kaimynai, iki šiol neturime. Dėl to Lietuvą aplenkia garsiausi pasaulio atlikėjai, negalime organizuoti aukščiausio lygio kultūros renginių. Su komanda parengėme Mecenatystės įstatymą, tikėdamiesi, kad jis padės pritraukti privačių investicijų įgyvendinant tokius didelius projektus. Šiuo metu įstatymo projektas yra Vyriausybėje ir tikiuosi, kad jis bus pateiktas ir priimtas naujos sudėties Seime.

– Ko palinkėtumėte naujajai kultūros ministrei?

– Palinkėčiau siekti didesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Kultūros centrai, muziejai, bibliotekos, teatrai ir koncertinės įstaigos turėtų glaudžiau bendradarbiauti, ypač tai svarbu regionuose. Ir kitų sričių įstaigos turėtų būti įtraukiamos į kultūrinę veiklą. Labai svarbu, kad didelis dėmesys būtų skiriamas kultūrinei ir meninei edukacijai, kad išlaikytume ne tik dainų švenčių tradiciją, bet ir užaugintume kūrėjų kartą, kurie kurtų pridėtinę vertę Lietuvoje.