Tačiau nelaimingų atsitikimų dėl saugos reikalavimų nepaisymo pasitaiko ne tik darbo vietoje, bet ir namuose.

Šią savaitę Šiaulių r. 31 metų vyras užsimušė nukritęs nuo paties statomo namo stogo,  67 metų vyras mirtinai susižalojo elektriniu pjūklu, o 50 metų vyras nuskendo grūduose.

Saugos reikalavimų nesilaikymas dirbant darbus privačioje aplinkoje rodo, kad saugos kultūra vis dar nėra pakankamai aktuali mūsų visuomenėje. Saugos reikalavimų laikymasis dirbant pavojingus darbus turi tapti kasdieniu įpročiu. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi, kad net atsakingai į saugą žiūrinčių darbdavių įmonėse atsitinka nelaimių, nes patys darbuotojai atsisako paisyti saugos reikalavimų.

„Tokį požiūrį žmonės „parsineša“ ir namo, mat laisvu nuo darbo laiku atlikdami įvairius darbus pasmerkia save sužalojimams, – komentavo VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas, – tačiau yra ir kita pusė – nepakankamas ugdymo saugos klausimais sprendimų mastas, artimų asmenų netinkami pavyzdžiai kasdienėje aplinkoje suformuoja nesaugaus elgesio įpročius, o dėl to vėliau jau darbo vietoje darbuotojas mano galintis nesilaikyti saugos ir sveikatos reikalavimų, ir tai nulemia sunkias ar net fatališkas pasekmes darbo vietoje. Dar blogiau, kai minėti ugdymo ribotumai ir (arba) įgauta nepakankama arba netinkama asmeninė patirtis lemia įmonių vadovaujančių ir kitų atsakingų asmenų profesinės rizikos vertinimo sampratos ribotumus, o profesinės rizikos veiksnių neįvertinimas – neadekvačių arba nesaugių užduočių paskyrimą pavaldiems darbuotojams, kurie vykdydami patikėtus darbus rizikuoja savo sveikata ir (arba) gyvybe. Toks įvykis jau įvyko ir šią savaitę: žemės ūkio bendrovėje, atliekant grūdų krovimo darbus, tuo pačiu metu du darbuotojai buvo pasiųsti į įrenginį „pakasti grūdus“: vieną jų įtraukė byrantys grūdai ir darbuotojas žuvo.“

Praėjusią savaitę, spalio 17 d. 8 val. duomenimis, gauta pranešimų, kad darbo metu buvo sunkiai pakenkta penkių darbuotojų sveikatai ir vienas darbuotojas žuvo.

Sunkūs sužalojimai

Spalio 7 d. įmonėje „L. C. F.“ (Marijampolė) gamybinio korpuso patalpoje cukraus gamybos įrenginių operatorius galimai krito atbulomis nuo kėdės ir patyrė stiprų galvos smūgį į plytų sieną bei betonines grindis. Įvykio metu darbuotojas sunkiai susižalojo. Rugsėjo 30 d. bendrovėje „U. A. P.“ (Ukmergės r.), atsitrenkus į bagažinės dangtį, autobuso vairuotojui buvo sunkiai sužalota galva ir nugara.

Rugsėjo 29 d. vykdant Raseinių kultūros centro rekonstrukcijos darbus iš maždaug 1,3 m aukščio, ardydamas sienos pertvarą, nukrito ir buvo sunkiai sužalotas įmonės „P. K.“ plataus profilio statybininkas.

Rugsėjo 22 d. įmonėje „M.“ (Panevėžys) tvirtinant metalinę 11,4 m ilgio, apie 300 kg svorio konstrukciją, t. y. prieš tvirtinant šakiniu krautuvu ją pakėlus į reikiamą aukštį, konstrukcija nuslydo ir parbloškė darbuotoją. Įvykio metu darbuotojas buvo sunkiai sužalotas.

Rugsėjo 15 d. įmonėje „P. K.“ (Klaipėda) pagalbinis darbininkas statybos objekte nešiojo trinkeles. Darbuotojui pjaunant statybiniu peiliuku trinkelių, sukrautų ant paletės, plastikinę pakavimo juostą, lūžo peiliuko geležtė. Nulūžusi geležtė atsitrenkė į trinkeles ir atšokusi nuo jų pataikė ir sunkiai sužalojo darbuotojo akį. Darbuotojas nebuvo užsidėjęs jam išduotų apsauginių akinių.

Dėl saugumo reikalavimų iš svečių buvo prašoma bet kokias nuotraukas, vaizdo įrašus ar kitą informaciją publikuoti praėjus ne mažiau nei valandai po įvykio.

Pasak specialistų, rusams nesudėtinga iš nuotraukos nustatyti V. Zelenskio buvimo vietą, todėl jeigu būtų įsakymas jį nužudyti bet kokia kaina, pagal nuotraukos suteikiamas koordinates galėtų būti paleista ypatingo tikslumo raketa.

Dėl krašto apsaugos ministro galimai neapdairių veiksmų atsitikęs nesusipratimas paaiškėjo tuomet, kai vienas portalų praėjusį ketvirtadienį 13.18 val. įkėlė prezidento V. Zelenskio apdovanojimo metu padarytą nuotrauką, kurios autorius – A. Anušauskas. Nuotrauka buvo paimta iš ministro A. Anušausko feisbuko, tai reiškia, kad ministras į savo profilį nuotrauką buvo įkėlęs galimai realiu laiku – būtent to dėl saugumo buvo prašoma nedaryti.

Prezidento kanceliarijos/ R. Dačkaus nuotr.

Kodėl ministras nesilaikė svarbaus reikalavimo ir pasielgė neatsakingai? Dėl neapdairumo, išsiblaškymo, nesusigaudymo, dėl kokių nors kitų priežasčių?

Portalas kauno.diena.lt apie tai pasiteiravo paties ministro. Paklausus, kodėl nuotrauka buvo įkelta ignoruojant saugumo reikalavimus, A. Anušauskas ėmė tvirtinti net neįsivaizduojantis, apie kokią nuotrauką kalbame.

– Kaip atsitiko, kad jūs realiu laiku įkėlėte nuotrauką? 

– Kokia nuotrauką? – kaip nieko apie tai nežinantis stebėjosi ministras.

– Kalbame apie tai, kaip buvo apdovanotas prezidentas V. Zelenskis.

Kodėl jūs klausiate apie mano feisbuką, kodėl aš ką įkėlinėju?

– Apie ką jūs čia klausiate, čia apie mano feisbuką?

– Taip.

– O kodėl jūs klausite?

– Dėl fakto.

– Kodėl jūs klausiate apie mano feisbuką, kodėl aš ką įkėlinėju? Jūs man paaiškinkite, nes aš nesuprantu. Kodėl kažkokia nuotrauka, kodėl įkėliau, nelabai supratau, ko jūs norite…

– Nuotrauka iš apdovanojimo ceremonijos.

– Gerai, aš atsiprašysiu, bet dabar nebegaliu kalbėti.

– Palaukite, čia rimtas klausimas...

– Iš tikrųjų aš neturiu laiko kalbėti.

– Jūs paneigiate faktą..?

Šioje vietoje ministras nutraukė pokalbį ir daugiau telefonu nebeatsiliepė, nors skambinome jam dar keletą kartų.

Tačiau A. Anušausko feisbuko paskyroje nesunku surasti anksčiau paslėptą, tačiau vėliau vėl paviešintą įrašą iš Ukrainos vadovo apdovanojimo ceremonijos – ji įkelta ketvirtadienį 12.55 val. Tai yra nepraėjus saugumą užtikrinančiam laikui.

Portalui kauno.diena.lt prezidento patarėjas Tomas Beržinskas patvirtino, kad dėl saugumo reikalavimų iš svečių buvo prašoma bet kokias nuotraukas, vaizdo įrašus ar kitą informaciją publikuoti praėjus ne mažiau nei valandai po įvykio. Anot patarėjo, Prezidentūra šių reikalavimų laikėsi labai kruopščiai.

„Komentuoti ministro A. Anušausko veiksmų aš neturiu teisės“, – portalui kauno.diena.lt pabrėžė T. Beržinskas.

Kodėl Krašto apsaugos ministras nesilaikė saugumo reikalavimų, taip ir liko neaišku.

„Svarbiausia, kaip sakė prezidentas [Vladimiras Putinas], kad nebūtų plepalų, kad mūsų siūlymai nebūtų įklampinti nesibaigiančiose diskusijose, kuriomis Vakarai garsėja ir kuriomis jie galėtų užsiimti – ir kad visos šios diplomatinės pastangos duotų rezultatą“, – „YouTube“ interviu Rusijos televizijos laidų vedėjui Vladimirui Solovjovui sakė S. Lavrovas.

„Rezultatas turi būti pasiektas per tam tikrą konkretų laikotarpį. Mes jokių ultimatumų neskelbiame, bet [nenorime] nesibaigiančių derybų, per kurias Vakarai vėl pradėtų kažką dviprasmiškai žadėti, o paskui būtinai apgautų“, – pridūrė ministras.

„Šiuo atžvilgiu JAV, žinoma, yra pagrindinė mūsų derybininkė. Būtent su JAV atliksime pagrindinį darbą per derybas, vyksiančias iškart po Naujųjų metų atostogų“, – pažymėjo S. Lavrovas.

URM vadovas priminė, kad NATO pasiūlė iškart po planuojamų dvišalių derybų surengti ir Aljanso pasitarimą su Rusija. Anksčiau buvo pranešta, kad toks susitikimas galėtų įvykti sausio 12 dieną.

Interviu S. Lavrovas užsiminė ir apie Vakarų sankcijas Rusijai. Pasak ministro, Maskva niekada neprašė Vašingtono jų atšaukti, nenorėdama „žemintis“.

„Niekada neprašėme, kad mums būtų panaikintos sankcijos. Niekada nesižeminsime prieš ką nors“, – pareiškė S. Lavrovas.

Reaguodamas į V. Solovjovo repliką, kad JAV Rusiją oficialiai laiko „prieše“, diplomatijos vadovas pabrėžė: „Teisingai. Tačiau mes paskui juos nebėgiosime, mes neprašome atšaukti šių įstatymų.“

Šeštadienio vakarą žinomi žmonės į Valdovų rūmus buvo sukviesti kilniam tikslui – suaukota 25 tūkst. eurų, kurie bus panaudoti krūties vėžio prevencijai ir gydymui.

Labdaros vakare dalyvavo garsūs Lietuvos atlikėjai, farmacininkai, verslininkai, pramogų pasaulio atstovai. Vakaro tema – „Naktis Venecijoje“. Svečiai atėjo su Renesanso stiliaus domino kaukėmis. Policija aiškinsis, kodėl vakaro dalyviai dengė tik akis.

Uždarose patalpose šiuo metu yra privalomos medicininės kaukės. Policija jau gavo du pranešimus apie tai, kad Valdovų rūmuose galėjo būti pažeisti saugumo reikalavimai.

Taisyklių, kiek tai yra įmanoma, ypatingai iš renginio organizatoriaus pusės, mes tikrai laikėmės.

„Valdovų rūmuose vyko renginys ir to renginio metu nebuvo laikomasi reikalavimų: kaukių dėvėjimo ir kitų nustatytų reikalavimų. Bus pradėta teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnį. Įvertinsime visas aplinkybes ir priimsime sprendimus“, – situaciją komentavo Vilniaus 3-ojo policijos komisariato viršininkas Donaldas Dubaka.

Labdaros renginio nuotraukos papiktino parlamentarą Remigijų Žemaitaitį: „Patys tie, kurie lenda į telikus, kurie komentuoja, verkia“.

„Žurnalistai patys su kauke sėdi, o visi kiti – vienodai. Baisiausia yra tai, kad aš tarp renginio dalyvių radau keletą veikėjų, kurie antro kovido metu labai aktyviai lindo į televiziją, socialines erdves ir aiškino, kaip čia kovidas sunkus, kaip reikia skiepytis, kaip reikia laikytis saugumo taisyklių ir pan.“, – vardijo parlamentaras.

R. Žemaitaitis sako dėl vakaro Valdovų rūmuose gavęs pylos nuo rinkėjų. „Sako ateik, ateik, Seimo nary. Sako mes va, nusišikt negali be kaukės, iš degalinės varo“, – pasakojo R. Žemaitaitis.

Renginyje be kaukės pozavo Beata Nicholson – ji buvo viena iš vakaro vedėjų. Pagal Vyriausybės nutarimą, vedėjams scenoje kaukių nereikia. „Aš kadangi vedžiau renginį, tai ant scenos buvau be kaukės. Šiaip tai, sakyčiau, kad buvo netgi labai nemažai žmonių, kurie buvo su dvigubomis kaukėmis. Visas veidas uždengtas“, – tvirtino B. Nicholson.

Ž. Gedvilos / Fotobanko nuotr.

Kai kurie be kaukės pozavę labdaros vakaro svečiai kalbėti atsisakė. „Nei aš organizatorius, nei viešas asmuo, taip kad nelabai noriu kalbėti“, – tarstelėjo komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis.

Renginio organizatorė Agnė Grigaliūnienė sako, kad saugumo reikalavimų buvo laikomasi. „Taisyklių, kiek tai yra įmanoma, ypatingai iš renginio organizatoriaus pusės, mes tikrai laikėmės. Ir labai apgailestauju ir atsiprašau, jeigu kažkam atrodė arba galėjo pasirodyti kitaip“, – kalbėjo organizatorė.

Anot jos, kvietimuose nurodyta, kad kaukę dėvėti – būtina, įleisti tik su galimybių pasais, prie Valdovų rūmų įėjimo įrengti termovizoriai, matuojama kiekvieno įeinančiojo temperatūra. Valdovų rūmų salėje oras ne tik ištraukiamas, bet ir filtruojamas.

Uždaroje erdvėje, aišku, kai žmonės susirenka iš vadinamųjų skirtingų socialinių burbulų, yra galimybė užsikrėsti ir perduoti virusą pačiam to nežinant.

„Uždaroje erdvėje, aišku, kai žmonės susirenka iš vadinamųjų skirtingų socialinių burbulų, yra galimybė užsikrėsti ir perduoti virusą pačiam to nežinant“, – teigė virusologas Saulius Čaplinskas.

Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), viduje be kaukės gali būti ne tik renginio vedėjai, bet ir užkandžiaujantys ar gurkšnojantys svečiai. „Kurie ant scenos dainuoja ar veda renginį, jiems kaukės dėvėjimo prievolės nėra. Jeigu žmogus užkandžiauja stebėdamas renginį taip pat gali būti be kaukės tuo metu. Bet visumoje, jeigu tu gali, tai tą kaukę ir užsidėk“, – kalbėjo NVSC atstovė Irena Taraškevičienė.

Nuotraukose iš šeštadienio vakaro matyti, kad rankose daugelis dalyvių laiko taures. „Kadangi erdvėje jie vaišinosi, tai aš nežinau, ar kas nors galėtų vaišintis per kaukę, gerti arba valgyti“, – situaciją komentavo A. Grigaliūnienė.

„Galima galbūt trumpai pabūti be kaukės, ypač nusifotografuojant šalia su draugais ar prie sienelės, renginiui skirtos. Trumpam nusifotografuoti ir nusiimti kaukę būtų visai logiška. Bet visą renginį būti be kaukės uždaroje erdvėje vis tik būtų neišmintinga“, – tvirtino S. Čaplinskas.

Dėl kaukių nedėvėjimo uždarose patalpose dalyviams gresia bauda iki 500 eurų, organizatoriams – iki 6 tūkst. eurų.

„Artėjantys mokslo metai prasideda mokyklose. Viliamės, kad vaikai jose mokysis ir visus ateinančius mokslo metus. Visi to norime, todėl svarbu apsibrėžti, ką visi mes galime padaryti, kad artėjantys mokslo metai būtų sklandūs, be nereikalingos įtampos, tokie, apie kokius svajoja visa šveitimo bendruomenė“, – Švietimo forume teigė J. Šiugždinienė.

Pasak jos, tai reikalauja visų bendro veikimo ir pasidalintos atsakomybės.

Kiekvieno vaidmuo, žinoma, yra kitoks, bet ypač svarbus.

„Mes visi: ministerija, savivaldybė, mokykla, tėveliai esame vienos švietimo sistemos dalis. Kiekvieno vaidmuo, žinoma, yra kitoks, bet ypač svarbus“, – akcentavo ministrė.

„Praėjusiais mokslo metais turėjome puikių pavyzdžių, kai aktyvūs tėvai, taip pat ir palaikanti mokyklos vadovybė išjudino visą mokyklą ir iš nuotolinio ugdymo mokiniai grįžo mokytis į klases, nors tikrai buvo nerimo ir abejonių“, – pridūrė ji.

Todėl J. Šiugždinienė atkreipia dėmesį, kad praėję pandeminiai mokslo metai labai daug išmokė, pasak jos, šios pamokos labai svarbios ir pasitinkant naujuosius metus.

„Pirmoji pamoka yra bendradarbiavimo. Mes, ministerija, įsipareigojame sąžiningai ir atvirai kalbėti apie situaciją ir talkinti savivaldybėms ir mokykloms. (...) Antroji pamoka – lyderystės. Pandemijos metu svarbi tiek ministerijos, tiek savivaldybės, tiek ir visos švietimo bendruomenės ir jos narių lyderystė. Linkėčiau daugiau sprendimų vietose ir mažiau nurodymų laukimo“, – akcentavo J. Šiugždinienė.

Ministrė akcentuoja, kad mokyklose yra daugiau lankstumo ir galimybių priimti sprendimus dėl srautų skirstymo ar testavimo organizavimo.

Mes, ministerija, įsipareigojame sąžiningai ir atvirai kalbėti apie situaciją ir talkinti savivaldybėms ir mokykloms.

„Ir trečioji pamoka – nuoseklaus darbo. Praėjusiais mokslo metais sklandesniam mokymuisi naujomis aplinkybėmis skyrėme visą dėmesį. Ir tai darė visa švietimo bendruomenė. COVID-19 sukeltoms švietimo problemoms spręsti ministerija skyrė papildomų lėšų. Pernai buvo nupirkta ir išdalinta daugiau kaip 35 tūkst. planšetinių nešiojamųjų kompiuterių, šiemet dar daugiau nei 10 tūkst. bei taip pat įranga hibridiniam ugdymui“, – sakė ministrė.

„Tam, kad visi vaikai turėtų lygias galimybes visaverčiai dalyvauti ugdyme, kad nejaustų dėl nuotolinio mokymo atsiradusių spragų, skyrėme lėšų papildomoms mokinių konsultacijoms, ugdymo praradimams kompensuoti, plėtėme švietimo pagalbos mokiniams apimtis, finansavome vasaros stovyklas“, – pridūrė ji.

Kaukės. Apsaugines veido kaukes dėvėti kontaktinių užsiėmimų metu turės visi moksleiviai ir studentai, išskyrus pradinukus.

Skiepai. Moksleiviams ribojimai dėl skiepų nebus taikomi. Moksleiviai galės lankyti mokyklas, net jei jie yra sulaukę 12 metų, bet nėra skiepyti. Aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų studentai atvykti į kontaktinius užsiėmimus gali tik jei yra paskiepyti, turi imunitetą ar galiojantį neigiamą COVID-19 testą. Reikalavimai būti pasiskiepijus arba periodiškai testuotis taip pat galioja visiems pedagogams.

Atstumai. Aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigos, kai tai įmanoma, turės užtikrinti 2 metrų atstumą tarp studentų, viename grupių, klasių sraute gali būti ne daugiau kaip 150 asmenų. Galutiniai saugumo reikalavimai mokykloms bus nustatyti šią savaitę.

Testavimas. Testai turintiems imunitetą nuo COVID-19 nereikalingi, neskiepytiems ar imuniteto neturintiems moksleiviams jie yra rekomenduojami, bet neprivalomi. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pabrėžia, kad atsisakymas testuoti negali tapti barjeru patekti į mokyklą. Visos mokyklos turės sudaryti sąlygas moksleiviams savanoriškai testuotis vienu iš mokyklos pasirinktų būdų – kaupinių metodu arba savikontrole greitaisiais antigenų testais.

Kitos saugumo priemonės. Visi grįžtantieji prie kontaktinio ugdymo turės laikytis socialinės distancijos, vengti klasių, grupių srautų maišymosi, turės būti vėdinamos ir dezinfekuojamos patalpos, vežant mokinius autobusais būtina laikytis kaukių dėvėjimo rekomendacijų.

Grįžimas prie nuotolinio ugdymo. Pradinukai visą laiką mokysis kontaktiniu būdu, pablogėjus sergamumo rodikliams būtų įvestas reikalavimas dėvėti kaukes. Abiturientai net ir esant sudėtingai pandeminei situacijai nuo 2022-ųjų vasario taip pat mokytųsi tik klasėse. Dėl likusių švietimo sistemos dalyvių, esant sudėtingai situacijai, Vyriausybė numačiusi galimybę palikti kontaktinį ugdymą tik turintiems imunitetą ar besitestuojantiems. Švietimo įstaigų veiklos apribojimai gali būti įvedami tiek konkrečios mokyklos, tiek savivaldybės, tiek nacionaliniu lygiu.

Izoliacija. Susirgus moksleiviui ar studentui, dėl poreikio izoliuotis klasei ar grupei spręs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, dėl mokinių tolesnio ugdymo būdo sprendimą priims mokykla. Moksleiviui, kuriam taikoma izoliacija, turi būti užtikrinamas nuotolinis ugdymas, esant galimybei, jis gali būti nuotoliniu būdu pajungiamas prie kontaktinių klasės užsiėmimų.

Neformalusis švietimas. Neformaliojo vaikų švietimo veiklos uždarose vietose, laikantis nustatytų saugumo sąlygų, vyks kontaktiniu būdu, kai grupėje iki 30 vaikų. Jei vaikų daugiau – galės dalyvauti tik pasiskiepiję, persirgę arba reguliariai besitestuojantys.

Sveikatos pažymos. Moksleiviai ir darželinukai turi turėti galiojančią sveikatos pažymą – ji galioja metus, tad ne visais atvejais būtina pažymą pristatyti rugsėjo 1-ąją.

Genima bus remiantis arboristo rekomendacijomis, stengiantis nepakenkti medžių būklei ir net bandant ją pagerinti.

„Netinkamai nugenėti po elektros perdavimo linijomis augantys ankstyvos brandos ar brandūs medžiai, tais atvejais, kai sunaikinto stiebo tęsinyje yra visomis kryptimis išsikraipiusios šakos, turi būti genimi tik tokiu būdu: taikant figūrinį formuojamąjį genėjimą ir suteikiant lajai taisyklingą geometrinę formą. Tad dabar bus trumpinamos išsišovusios 1–3 metų šakelės lajos išorėje. Draudžiama nustuobrinti medžius, paliekant tik stiebą arba tik stambiąsias šakas – tai yra nupjaustant smulkiąsias šakas. Būtina suformuoti figūrinį formos karkasą“, – reikalavimus genėjimo komandai įvardijo „Vilniaus miesto parkų“ arboristas Renaldas Žilinskas.

Kai kuriais atvejais tam, kad būtų pasiektas tinkamas rezultatas, teks trumpinti ir stambesnes šakas, tad bent vienerius metus po šių darbų medžiai vis dar neatrodys deramai – rezultatas bus matyti tik kitų metų vegetacijos sezono viduryje. Tačiau be tokio trumpinimo nebūtų įmanoma suteikti medžiams formos karkaso ir apsaugoti jų nuo išlūžimo ar išvirtimo, kuris gresia dėl anksčiau neatsakingai genint pažeisto kai kurių medžių stabilumo.

Darbai pradedami nuo Žvėryno ir Panerių seniūnijos, vėliau specialistai keliaus į Naujininkų, Naujosios Vilnios ir Rasų seniūnijas, taip pat – Antakalnio  seniūniją (Nemenčinės pl.). Genėjimą planuojama baigti iki lapkričio pabaigos. Vėlesni darbai bus planuojami pagal ESO monitoringo duomenis.

Dalį darbų atliks bendrovė „Agminta“, vėliau, pagal susitarimą su ESO, genėjimo darbus organizuos savivaldybė, o darbus atliks bendrovė „Stebulė“.

Gyventojai įspėjami, kad dėl saugumo kai kuriais atvejais darbų vykdymo vietoje gali būti atjungiama elektra. Apie tai jie bus informuojami iš anksto.

Bažnyčios vadovai ir vyriausybė išreiškė pasipiktinimą pasirodžius įrašams iš sausakimšos bažnyčios, kur vos keli iš Šv. Eugenijaus ir Šv. Cecilijos bažnyčioje susirinkusių daugiausia pagyvenusio amžiaus tikinčiųjų dėvėjo apsaugines kaukes.

Laikraštis „Le Parisien“ paskelbė vaizdo įrašą iš šeštadienį laikytų mišių, kuriose dalyvavo daugybė parapijiečių. Dauguma jų buvo be kaukių, o kunigai dalijo šv. Komuniją tiesiai tikintiesiems į burnas.

Pranešime sakoma, kad apeigos truko keturias valandas.

Paryžiaus prokurorai netrukus pradėjo tyrimą dėl sąmoningo pavojaus kitų asmenų gyvybėms sukėlimo.

Pasak prokurorų, abu vyrai taip pat yra apklausiami dėl kaltinimų, esą jie nedėvėjo kaukių ir buvo subūrę didesnę nei šešių asmenų grupę, nesilaikydami reikalavimų užtikrinti fizinį atstumą tarp žmonių.

Vidaus reikalų ministro pavaduotoja Marlene Schiappa (Marlen Šjapa) šią savaitę sąlygas, kuriomis vyko apeigos, pavadino „nepriimtinomis“. Tuo metu Paryžiaus vyskupijos atstovė Karine Dalle (Karin Dal) pareiškė, kad buvo „priblokšta“ fizinio atstumo nesilaikymo ir „tokio nepagarbaus elgesio“ per apeigas.

Pagal galiojančią tvarką kaukės yra privalomos visiems vyresniems nei 11 metų tikintiesiems. Per pamaldas tarp asmenų turi būti paliktos mažiausiai dvi laisvos sėdimos vietos, užimant kas antrą suolų eilę.

Savo ruožtu Paryžiaus arkivyskupas trečiadienį pareiškė, kad bažnyčia pradėjo vidinę procedūrą dėl bažnyčios kunigo poelgio, dėl kurio jis gali sulaukti sankcijų.