Istorinis diskursas

Stiklo meno parodos vyksta nedažnai. Priežastis – retėjančios aktyviai šioje srityje kuriančių menininkų gretos. "Reikia ypatingo užsidegimo dirbant su stiklo medžiaga. Kuriant skulptūrinius darbus, konceptualias kompozicijas tenka susidurti su medžiagos apdirbimu, o tam reikalinga profesionaliai įrengta bazė. Tikrai ne kiekvienas gali tokią įsirengti, todėl dalis menininkų, baigusių stiklo meno studijas, nekuria šios srities darbų", – sako menotyrininkė prof. dr. Raimonda Simanaitienė.

Paroda "Šauksmas" suteikia galimybę pamatyti skirtingų laikotarpių didžiosios daugumos Lietuvos stiklo meno kūrėjų darbus, atrandant kiekvieno menininko unikalumą, braižą, medžiagos įvaldymo meistrystę.

"Šiuolaikiniams menininkams sąlygos kurti yra gana sudėtingos ne tik dėl medžiagai apdirbti reikalingų bazių trūkumo. Sovietmečiu padėtis buvo bene geresnė. Veikiant fabrikams, eksperimentiniams cechams ruošti stiklo meistrai ir dizaineriai. Buvo stokojama gražių daiktų, todėl, meistrams, dizaineriams kuriant meninę produkciją, žmonės jos mielai įsigydavo, norėdami papuošti savo buitį", – pasakojo pašnekovė.

Valda Verikaitė. Tuo pačiu sapnu. / M. Viršilo nuotr.

Fabrikams užsidarius, stiklininkai nebeturėjo, kur dirbti, o stiklo menininkui, anot prof. R.Simanaitienės, būtina įranga, dirbtuvė, tik tuomet jis gali visavertiškai atsiskleisti kaip kūrėjas.

"Dabar stiklo menininkai neturi daug galimybių saviraiškai. Žinoma, visuomet galima vykti į įvairius užsienio stiklo simpoziumus, stažuotis stiklo studijose, bet tai nemažai kainuoja tiek energijos, tiek ir finansų", – problemas vardijo menotyrininkė.

Kita veiklos sritis – architektūrinis stiklas. "Ir nors Lietuvoje pastatyta daug naujų pastatų, bet tokių objektų, kurie būtų puošiami architektūrinio stiklo detalėmis ar moderniais vitražais, mūsų šalyje šiuo metu stokojama, stiklo menininkai neturi galimybių aktyviai reikštis ir monumentaliojo stiklo srityje. Tačiau, jei kūrėjas iš tikrųjų pamėgsta stiklo medžiagą ir pasirenka stiklo menininko kelią, juo lieka, nepaisydamas bet kokių sąlygų", – pažymi prof. dr. R.Simanaitienė.

Žydrūnas Mirinavičius. Jis padarė tai dėl mūsų (1), Dangiškas bučinys (2). / M. Viršilo nuotr.

Atrasti ir pažinti

Nors stiklo menas išgyvena ne pačius geriausius laikus, tai nereiškia, kad situacija negali pasikeisti. Paroda eksponuojama KK MUF Menų akademijoje, kurioje studijuoja potencialūs stiklo meno specialybės atstovai.

"Kaip jau minėjau, stiklo kūrėjų ratas Lietuvoje – negausus, parodas jie rengia palyginti retai, todėl ši ekspozicija yra neabejotinai naudinga kaip pristatanti stiklo srities kūrėjus. Apsilankę joje studentai gali susipažinti su šiandien žinomais stiklo menininkais, pamatyti įvairių laikotarpių jų darbus. Aukštojo mokslo institucijoje toks parodos formatas yra labai tinkamas, nes suteikia daug istorinės, technologinės informacijos, gilina estetikos supratimą. Džiaugiuosi, kad jos kuratorei, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos (KK MUF MA) dėstytojai ir stiklo menininkei S.Grabliauskaitei savo nuoširdžiu darbu pavyko surengti didelę pažintinę parodą", – sako prof. dr. R.Simanaitienė.

Sigita Grabliauskaitė. Krikštas tarp karališkų lelijų naktyje. / M. Viršilo nuotr.

Santykis su medžiaga

Parodoje menininkai atveria žiūrovui individualų santykį su stiklo medžiaga. Minimalistinės estetikos kūrinyje "Plona auksinė linija" Ieva Paltanavičiūtė dėmesį sutelkia į stiklo medžiagos monumentalumą, stabilumą. Daina Rimkevičienė "Mėlynoje kompozicijoje" atskleidžia stiklo plastiškumą, o Artūras Rimkevičius objektuose "Ne-sėkmė I", "Ne-sėkmė II", "Celė-cilindras", priešingai, akcentuoja medžiagos sterilumą, šaltumą, griežtumą. Irina Peleckienė kūrinyje "Oda" parodo stiklo galimybes perteikti skirtingą medžiagiškumą.

Ieva Paltanavičiūtė. Plona auksinė linija. / M. Viršilo nuotr.

Valda Verikaitė darbe "Tuo pačiu sapnu" ir Julija Pociūtė kūrinyje "QR1", akcentu pasirinkusios stiklą, sufleruoja žiūrovui, kad yra neabejingos ir kitoms medžiagoms, technikoms. Audronė Andrulevičienė dviejų dalių kūrinyje "Vienatvė" ir Arūnas Aleksandras Daugėla darbuose "Iš intymaus pono kalakuto gyvenimo" stiklą jungia su silikono medžiaga, kiek šokiruodami žiūrovą groteskiška estetika. Valmanto Gutausko kūrinys "Sargybinis" – realistiškas, paradoksalu, sykiu, kuriantis siurrealistišką naratyvą. Jaunius Erikas Kaubrys skulptūriškoje kompozicijoje "Tik ėjimas" skatina žiūrovą drauge panirti į filosofinius apmąstymus.

Audronė Andrulevičienė. Vienatvė. / M. Viršilo nuotr.

Religinės tematikos Žydrūno Mirinavičiaus kompozicijose "Jis padarė tai dėl mūsų", "Dangiškas bučinys" stiklo medžiaga yra taiklus pasirinkimas, papildantis jo darbų idėją. Sigita Grabliauskaitė per kūrinius "Mylėjau laisvę kaip Lietuvą" (dedikacija seneliui Pranui Starkevičiui), "Pokalbis dviese", "Tyrlaukiai tavyje tampa vieninteliu šauksmu", "Venecijos juokdarys" ir kt. atsiskleidžia kaip platų teminį lauką pasirinkusi, skirtingas technikas puikiai įvaldžiusi, daug patirties sukaupusi menininkė. Česlovo Gibovskio darbuose "Motinystė", "Inkaras" matyti menininko meistriškumas apdirbant stiklą karštu būdu. Viktorija Anskaitienė ir Ričardas Anskaitis dekoratyvinėse kompozicijose ir objektuose "Miražas", "Kometos", "Monotonija" ir kt. atveria galimybę žiūrovui pažvelgti į ankstesnį savo kūrybos laikotarpį.  Rasa Grybaitė darbuose "Spindesys ir skurdas", "La Couture" ir Algimantas Ulis "Maža plastika" papildo ekspoziciją meistriškai kurtais vitražais.

Rasa Grybaitė. Musė. / M. Viršilo nuotr.

"Parodos pavadinimas "Šauksmas" – simboliškas stiklo menininkų pareiškimas, kad mes esame, kuriame, esame tvirti pasirinkę atstovauti būtent šiai dailės šakai. Vieni kūrėjai ieško formos plastikos, kiti – konceptualių dalykų. Technologiniu ir kūrybiniu aspektais stiklo medžiaga atveria daugybę galimybių", – pažymi parodos kuratorė S.Grabliauskaitė. Ekspozicija kviečia į stiklo meną žvelgti plačiai: per skirtingų kartų menininkus, skirtingų laikotarpių jų kūrinius, skirtingas pasirinktas temas ir technikas. "Šis sudėtingas, pandemijos, laikotarpis netapo kliūtimi parodoje dalyvauti ir KK MUF MA dėstytojams, ir absolventams, ir šioje srityje kuriantiems menininkams. Džiugu, kad pamatyti jų kūrinius gyvai, ne per nuotolį, galime pakviesti žiūrovus", – sako kuratorė.

Parodos dalyviai

Dailininkai: Viktorija Anskaitienė, Ričardas Anskaitis, Arūnas Aleksandras Daugėla, Rasa Grybaitė, Valmantas Gutauskas, Sigita Grabliauskaitė, Valda Verikaitė, Ieva Paltanavičiūtė, Julija Pociūtė, Audronė Andrulevičienė, Algimantas Ulis, Žydrūnas Mirinavičius, Artūras Rimkevičius, Daina Rimkevičienė, Jaunius Erikas Kaubrys, Irina Peleckienė, Česlovas Gibovskis. Parodos kuratorė – Sigita Grabliauskaitė.

---

Kas? Paroda "Šauksmas".

Kur? "Pelėdų kalno" galerijoje.

Kada? Veikia iki spalio 30 d.

Blyškus numirėlio veidas, plika, tarp delnų suspausta galva, bjauriai pražiota burna – atrodytų, mažai tikėtinas kandidatas tapti vienu labiausiai atpažįstamų visų laikų vaizdų. Nors paveikslui "Šauksmas" vargiai tiktų apibūdinimas "gražu", jis ne tik pelnė pasaulinį pripažinimą, bet prasiskverbė net ir į populiariąją kultūrą.

Klaidingos interpretacijos

Paveikslo variacijos ar parodijos šmėžuoja televizijoje, kine, ant studentų miegamojo sienų, politiniuose animaciniuose filmuose, protestuotojų plakatuose ar įamžinamas tatuiruočių pavidalu. Galiausiai, tai pirmasis dailės kūrinys, pagal kurį sukurtas virtualiosios kalbos jausmaženklis.

Tačiau kūrinio "Šauksmas" pavadinimas suklaidina žiūrovus. Nesigilindami į detales, padarome logišką, tačiau klaidingą išvadą. Pražiota burna ir paveikslo pavadinimas suponuoja paveikslo herojaus šauksmą. Vis dėlto šis visceralinis darbas atspindi Norvegijos menininkui nerimą keliančią būseną ir vidinę paniką.

"Paveiksle šaukia gamta, aplinka, o ne žmogus. Tai žmogus, kuris girdi klyksmą", – sako Londone įsikūrusio Britų muziejaus kuratorė Giulia Bartrum. Dailininko pastaba paveikslo kampe "Ich fuhlte das grosse Geschrei durch die Nature" ("Aš pajutau galingą gamtos šauksmą") rodo, kad šaukimas kilęs iš subjekto aplinkos.

Priešistorė – dienoraštyje

E.Munchas labai sąmoningai įtraukė šią pastabą kaip nuorodą, kad paveiksle užfiksuota emocija ir laikas, kas vyksta aplinkoje ir kaip į tai reaguoja žmogus. Jis išsižioja iš jį apėmusio siaubo ir užsikemša ausis, kad negirdėtų baimę keliančio garso. "E.Munchas mums sako, kad jis girdėjo šauksmą. Jis nesako, kad iš tikrųjų šaukė jis pats. Taigi, neatsakyta lieka tik tai, ar menininko girdimo šauksmo būta realaus ar psichologinės prigimties", – sako G.Bartum.

E.Munchas, kuris visą gyvenimą dokumentavo savo psichikos sveikatos problemas, savo dienoraštyje aprašė ir paveikslo gimimo priešistorę: "Aš vaikščiojau su dviem draugais leidžiantis saulei. Mane apėmė liūdesys. Staiga dangus paplūdo krauju. Aš pajutau milžinišką nuovargį, atsirėmiau į sieną. Debesys užsiliepsnojo, rangėsi tarsi kruvini ugnies liežuviai virš juodų fiordų ir miesto. Atsilikau nuo draugų, stovėjau ir drebėjau iš baimės, jutau galingą, nesibaigiantį gamtos klyksmą."

"Šauksmas" – tarsi mūsų pačių šiuolaikinių baimių veidrodis. Ar tai, kas vyksta aplinkui, kelia nerimą mums? Ar savo viduje mes nešaukiame?

Panikos priežastys

Greičiausiai E.Munkas išgyveno panikos ataką ar kažką panašaus. "Kiek save prisimenu, aš kentėjau nuo nuolatinio nerimo jausmo, kurį bandžiau išreikšti savo mene, – rašė E.Munchas. – Tačiau be šio nerimo ir ligos būčiau kaip laivas be vairo."

Norvegų mokslininkai rado atsakymą ir dėl liepsnojančio dangaus. Jie teigia, kad tai, kas E.Munchui sukėlė siaubą, greičiausiai buvo "perliniai debesys" – retas gamtos reiškinys, kuris tikrai palieka nenusakomą įspūdį visiems, kurie pirmą kartą jį mato.

"Šiandien visuomenei prieinama daug daugiau mokslinės informacijos, tačiau jūs pabandykite įsivaizduoti, ką E.Munchas turėjo išgyventi tą dieną, jei jis niekada nebuvo matęs šių gamtos pokštų", – sakė Osle universiteto mokslininkė Helene Muri.

Nepraranda aktualumo

Su E.Muncho paveikslo "veikiančiuoju" gali tapatintis bet kas. Atimdamas lytiškumą, bet kokius asmenybės bruožus iš savo paveikslo veikėjo, E.Munchas leidžia jame apsigyventi kiekvienam iš mūsų. Jo portretas – tarsi kūnas bet kuriai sielai.

E.Munchas buvo susirūpinęs dėl urbanizacijos, mokslo pažangos, pokyčių moralinėje sistemoje ir pasaulyje. Neatsitiktinai portreto veikėjo galvos forma primena elektros lemputę – civilizacijos simbolį, kartu – mumiją, kuri simbolizuoja užgesusias civilizacijas.

Garsiojo norvegų simbolisto darbas yra jo nerimo išraiška istorijos posūkio taške, pasaulyje, kuris vis labiau praranda senas tradicijas, šiandieniame pasaulyje yra aiškių paralelių. XIX–XX a. sandūroje kūrusio dailininko paveikslas puikiai atspindi ir mūsų amžiaus nerimą.

Vienas karščiausių nerimo taškų – Jungtinė Karalystė. Savo protestui prieš "Brexit" išreikšti "Šauksmo" plakatų griebiasi nerimo apimti britai. "Šauksmas" – tarsi mūsų pačių šiuolaikinių baimių veidrodis. Ar tai, kas vyksta aplinkui, kelia nerimą mums? Ar savo viduje mes nešaukiame?

Kas? Edvardo Muncho darbų paroda "Meilė ir baimė".

Kur? Britų muziejuje (Great Russell St, Bloomsbury, London WC1B 3DG, Jungtinė Karalystė).

Kada? Veikia iki liepos 21 d.

Brolis ir sesuo – keliaujantys aktoriai. Juos palieka visa trupė, taip pat ir scenos darbininkai, jiedu nebeturi pinigų keliauti net šunų tempiamomis rogėmis. Spektaklis – paskutinis jų šansas užsidirbti, t.y. išgyventi. Juk jei viskas, kas yra spektaklyje, yra būtina, spektaklis bus geras. Vadinasi, kai jie vaidins spektaklį, viskas turi būti būtina. Ir tikra. Svarbiausia užsiauginti emociją ir tada jau tiesiog sekti paskui ją. Tokia pagrindinio veikėjo Filiso totalinio teatro idėja.

Pjesė nagrinėja žmogaus, atsidūrusio ant kūrybinės krizės slenksčio, ir baimės mylėti, gyventi, kurti temas. Vis artėjančios pasaulio pabaigos baimė tampa kertiniu spektaklio akmeniu. Tai istorija apie uždraustą meilę, kelianti svarius klausimus – kur prasideda ir baigiasi beprotybės riba? Ką reiškia aistra mylėti, kurti? Kaip atsišaukia uždrausta meilė? Kas įvyksta, kai ima trintis plonytė linija tarp fantazijų ir realybės? Kaip kūrėją veikia neišsipildymai? Kur tai gali nuvesti?

Neturinti aiškios struktūros "Pjesė dviem personažams" yra paini ir pasakoja sunkiai sekamą fabulą. Pjesės veikėjai Filisas ir Kler yra stipriai traumuoti savo tėvų savižudybės. Užsirakinę savo tėvų namuose jie bando užmegzti ryšį su išoriniu pasauliu. Ir kai aktoriai pradeda nardyti į pjesę ir iš jos, vaidindami nebaigtas scenas ir improvizuodami nebaigtus tekstus, tampa vis sunkiau atskirti aktorius Filisą ir Kler nuo personažų Filiso ir Kler. Taip pat ir realybę nuo iliuzijos. Filisas ir Kler įsitraukia į jų vidinio vaidinimo Filisą ir Kler, ir realybė su fantazijomis ima maišytis – kurie yra kurie? Ar tai tas pats vaidmuo? Ar vaidmens čia net nėra? Spektaklyje vaidina Ainis Storpirštis ir Gabija Urniežiūtė, dar vieną svarų vaidmenį atlieka Alinos Orlovos specialiai "Šauksmui" sukurta muzika.

Kas? "Vandenyno dirbtuvės", spektaklis "Šauksmas".

Kur? "Girstučio" kultūros centre.

Kada? Balandžio 21 d. 18 val.

Jam talkina didelį indėlį į spektaklį įnešusių dviejų gabių aktorių duetas - Ainis Storpirštis ir Gabija Urniežiūtė. „Šauksmą“ apipina į savo neišnaršytus klodus nunešančios Alinos Orlovos melodijos ir pojūčius sustirpina Renatos Valčik scenografija bei Valdo Latono šviesų žaismė, rašoma pranešime..

Tai paini istorija apie dviejų aktorių – brolio ir sesers baimę, uždraustą meilę, kūrybą, šauksmą, kuris virsta ne panikos šauksmu, o skausmo išraiška. Tai istorija, kurioje jei jau šaukti, tai šaukti iš širdies, jei nekęsti – tai iš širdies, jei mylėti – tai daryti visa širdimi. Izoliuoti, palikti savo trupės, užstrigę savo savižudžių tėvų namuose pagrindiniai spektaklio herojai stato „Pjesę dviem personažams“, ir čia Filisas ir Kler ima tapatintis su savo vaidinamais personažais, darosi sunku atskirti, kur vaidyba, o kur tikrieji brolis ir sesuo. Realybė su fantazijomis ima maišytis – kurie yra kurie? Ar tai tas pats vaidmuo? Ar vaidmens čia net nėra?

Apie artėjančią premjerą A. Storpirštis pasakoja: „Šauksmas“ bus sąžiningas, tikras šauksmas. Spektaklyje yra vietų, kurios supurto ir kaip žmogų, ir kaip visuomenės narį. Tai geniali pjesė, didžiulė padrika dėlionė, išmėtyta į neįtikėtinus kampus: nuo Williamso poezijos, kurioje susirandi trūkstamas vietas, iki R. M. Rilke elegijų apie angelus. Pati pjesė – neįtikėtina mįslė. Besigilindamas į spektaklį pradėjau tai matyti aplinkui – kiek daug žmonių šaukia. Jie šaukia ne balsu, bet šaukia priversti gyvenimo, kai normos, standartai, sugalvoti nelaimingų žmonių, ima varyti į nemeilę gyvenimui. Pjesė ir spektaklis žavi tuo, kad rodo žmones, kurie be jokios išorinės įtakos priima teisingą sprendimą. Jų šauksmas vis dėlto tampa išsigelbėjimo šauksmu, o ne priešmirtiniu šauksmu ant kryžiaus.“

Netradicinis, mįslingas spektaklis vyks kitokioje, ne teatrinėje, urbanistinėje erdvėje – Kultūros bare „Kablys“. Kaip ir spektaklis, vieta yra kiek išmušanti iš komforto zonos, ši spektaklio ir vietos dermė  patrauks visus ieškančius kitokių potyrių, čia pečius apsigobsime paltais, o mintis – T. Williamso žodžiais.

A. Storpirštis kiekvieną, norintį įsiklausyti į šauksmą gyventi, kviečia: „Jeigu nori išgirsti, pamatyti tai, kas šaukia tave gyventi, ne vegetuoti, ne plūduriuoti, o gyventi – ateik. Noriu pašaukti tuos, kurie pavargę, kurie jaučia, jog nori pamatyti istoriją apie žmones, kurie nepasiduoda, juda, išgyvena ir tampa dar stipresni, dar sąžiningesni negu buvo prieš tai.“

Spektaklio „Šauksmas“ premjera įvyks gruodžio 19 dieną, 18.30 val., kultūros bare „Kablys“.