-
Premjerė: siūlymuose dėl šauktinių reformos yra racionalių ir gerų dalykų 8
„Tuose pasiūlymuose yra tikrai racionalių ir gerų dalykų, bet tai yra labai ilgalaikis pokytis, susiję su Lietuvos saugumo ir gynybos politika ne per dvejus–trejus metus, o per dešimtį metų, dabar tie pristatymai ir diskusijos vyks nacionalinio susitarimo rėmuose, su kitomis politinėmis partijomis, įvairiomis ekspertų organizacijomis“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Pasak Vyriausybės vadovės, po diskusijų Ministrų kabinetas spręs, kokius konkrečiai projektus parengti ir teikti Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.
Dabar tie pristatymai ir diskusijos vyks nacionalinio susitarimo rėmuose, su kitomis politinėmis partijomis, įvairiomis ekspertų organizacijomis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šaukimo į kariuomenę reformą trečiadienį pristatė Vyriausybei neformaliame kabineto pasitarime.
Ministro sausio pradžioje pristatyta reforma siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.
Pusmečio tarnybą atlikę jaunuoliai galėtų savanoriškai pratęsti ją dar trims mėnesiams ir už pastarąjį laikotarpį gautų profesinės karo tarnybos kario algą. Krašto apsaugos ministerija (KAM) skaičiuoja, jog pratęsiančių ir nepratęsiančių tarnybos jaunuolių skaičius pasidalins maždaug per pusę.
Anot krašto apsaugos ministro, be minėtų naujovių, siūloma, kad kariuomenei būtų suteikta galimybė trims mėnesiams pašaukti studijas baigusius jaunuolius trūkstamoms specialybėms.
Reformą ketinama įgyvendinti palaipsniui nuo 2024-ųjų iki 2027, jai turės pritarti Seimas.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys yra pažymėjęs, kad reforma siekiama ilgainiui ginkluotosiose pajėgose turėti 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Šiuo metu rezervą sudaro 27 tūkst. asmenų.
Dalinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį, kilus susirūpinimui dėl saugumo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje tarp Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų.
Šiuo metu privalomajai tarnybai šaukiami 18–23 metų jaunuoliai, tačiau taip pat tokia prievolė tenka vaikinams iki 26-erių, jei jų tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje. Tarnauti šauktinėmis gali ir merginos, bet tik savanoriškai.
-
Pasitikrinkite: paskelbti 2023 m. karo prievolininkų sąrašai 32
Sąrašai skelbiami interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt. Iš viso šiemet devynių mėnesių tarnybai bus pašaukti 3828 jaunuoliai, pirmieji iš jų iškeliaus į Klaipėdoje esantį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną jau vasario pabaigoje ir kovo pradžioje – į Alytuje įsikūrusį Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalioną.
„Kaip ir kasmet, kiekvienas, patekęs į sąrašą, čia ras nurodymus, kokius veiksmus reikia atlikti ir iki kada susisiekti su regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu“, – kariuomenės pranešime teigė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
Pasak jo, planuojama, kad šiais metais į pirmuosius šaukimus atlikti karo tarnybos asmenys bus kviečiami nebūtinai pagal eilės numerį esantį šių metų karo prievolininkų sąraše – pirmiausia šaukimų sulauks jau buvusieji sąraše ir atlikusieji šaukimo procedūras dar 2022 metais, toliau eilės tvarka eis ir į sąrašą įtraukti nauji karo prievolininkai.
Labai svarbu nuolat pasitikrinti informaciją, kuri atnaujinama kartą per savaitę, ir laiku vykdyti nurodymus.
„Todėl labai svarbu nuolat pasitikrinti informaciją, kuri atnaujinama kartą per savaitę, ir laiku vykdyti nurodymus“, – ragina A. Balčiūnas.
Prie kiekvienos karo prievolininko pavardės bus nurodytas tikslus terminas iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu.
Visa į sąrašą patekusiems karo prievolininkams aktuali informacija pateikta interneto svetainėje www.karys.lt. Ją taip pat galima sužinoti paskambinus nemokamu telefonu 880012340.
Karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 23 metų, studentams tarnyba yra atidedama iki studijų pabaigos ir šaukimas vykdomas iki 26 metų, bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po studijų baigimo ar nutraukimo.
Per pirmuosius du tarnybos mėnesius kariai baigs bazinį karinį rengimą, o likusius septynis mėnesius atliks kolektyvinį rengimą.
Karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį. Tai padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šių metų pradžioje pasiūlė ateityje pertvarkyti šaukimo į kariuomenę modelį, dalį jaunuolių šaukiant pusmečiui tarnybos. Tuo tarpu devynis mėnesius tarnautų tik savanoriai.
-
Bus paskelbti 2023-iųjų šauktinių sąrašai: juose – apie 32 tūkst. jaunuolių 6
Sąrašai skelbiami interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt. Iš viso šiemet devynių mėnesių tarnybai bus pašaukti 3828 jaunuoliai, pirmieji iš jų iškeliaus į Klaipėdoje esantį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną jau vasario pabaigoje ir kovo pradžioje – į Alytuje įsikūrusį Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalioną.
Prie kiekvienos karo prievolininko pavardės bus nurodytas tikslus terminas iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu.
Visa į sąrašą patekusiems karo prievolininkams aktuali informacija pateikta interneto svetainėje www.karys.lt. Ją taip pat galima sužinoti paskambinus nemokamu telefonu 880012340.
Karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 23 metų, studentams tarnyba yra atidedama iki studijų pabaigos ir šaukimas vykdomas iki 26 metų, bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po studijų baigimo ar nutraukimo.
Per pirmuosius du tarnybos mėnesius kariai baigs bazinį karinį rengimą, o likusius septynis mėnesius atliks kolektyvinį rengimą.
Karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį. Tai padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šių metų pradžioje pasiūlė ateityje pertvarkyti šaukimo į kariuomenę modelį, dalį jaunuolių šaukiant pusmečiui tarnybos. Tuo tarpu devynis mėnesius tarnautų tik savanoriai.
-
V. Rupšys: šauktinių reformos tikslas – 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių 3
„Mes kalbame apie mažiausiai 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių, kad šiai dienai turėtume. Pagal šiandieninę rengimo sistemą, mes to užtikrinti negalime, todėl žiūrime variantus“, – žurnalistams Kaune ketvirtadienį sakė generolas leitenantas.
Taip jis komentavo krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pristatytą šaukimo į kariuomenę reformą, numatančią didesnį karių skaičių, bet daugiau privalomosios pradinės karo tarnybos alternatyvų.
Šiuo metu kariuomenė skaičiuoja turinti 27 tūkst. žmonių dydžio aktyvųjį rezervą.
Mes kalbame apie mažiausiai 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių, kad šiai dienai turėtume. Pagal šiandieninę rengimo sistemą, mes to užtikrinti negalime, todėl žiūrime variantus.
Aktyviojo rezervo kariai reguliariai yra kviečiami į kariuomenę atnaujinti įgūdžių, jie gali būti pasitelkti teikiant pagalbą kitoms institucijoms ekstremaliosios ir nepaprastosios padėties metu. Mobilizacijos ir karo metu šie kariai yra šaukiami tarnauti į kariuomenę.
„Parengtojo personalo turime turėti tiek, kad užtikrintume karo meto struktūros užpildymą personalu ir turėti rezervą, jeigu tektų atstatyti nuostolius ir jeigu būtų (karinių pajėgų – BNS) plėtra“, – teigė V. Rupšys.
Pasak jo, siūlymai pertvarkyti šaukimo į kariuomenę sistemą jau buvo pateikti prezidentui Gitanui Nausėdai.
Anot kariuomenės vado, norint pasirengti pokyčiams, reikėtų parengti instruktorių, paruošti infrastruktūrą didesnio žmonių skaičiaus apgyvendinimui.
Generolo teigimu, vienas pertvarkos siekių yra kokybiškai pagerinti šauktinių rengimą, tačiau kol kas jis neįvardijo priemonių tam pasiekti.
Pertvarkyti šaukimą į kariuomenę siūloma taip, kad pagrindinė tarnyba truktų pusmetį, o iš viso šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.
Pusė šešių mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių iš karto būtų priskirti rezervui, kita pusė dar tris mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai, už pastarąjį laikotarpį jiems būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga.
Nauju modeliu kariuomenė taip pat turėtų galimybę trims mėnesiams pašaukti studijas baigusius jaunuolius trūkstamoms specialybėms. Be to, šauktiniams atsirastų su civiliniu gyvenimu labiau deranti alternatyva trejus metus tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Pertvarkai priimti reikės keisti įstatymus, juos Seimui ketinama teikti pavasario sesijoje. Pokyčiai palaipsniui įsigaliotų nuo 2024 metų.
Dalinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį, kilus susirūpinimui dėl saugumo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje tarp Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų.
Šiuo metu privalomajai tarnybai šaukiami 18–23 metų jaunuoliai, tačiau taip pat tokia prievolė tenka vaikinams iki 26-erių, jei jų tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje.