„Iki 2030-ųjų metų siekiame padvigubinti ir aktyviojo rezervo karių skaičių, kuris šiuo metu yra beveik 26000, skaičius padidėtų iki apytiksliai 47 000. Skaičiai pamatuoti, jie atitinka kariuomenės poreikius“, – antradienį paskelbtame pranešime spaudai sakė KAM Karo tarnybos ir personalo departamento direktorius pulkininkas Ramūnas Švažas.

Jau anksčiau skelbta, kad pokyčiais šaukimo sistemoje siūloma, jog pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.

Iki 2030-ųjų metų siekiame padvigubinti ir aktyviojo rezervo karių skaičių, kuris šiuo metu yra beveik 26000, skaičius padidėtų iki apytiksliai 47 000.

KAM skaičiuoja, kad apie pusė pusmečio tarnybą atlikę jaunuolių galėtų pratęsti ją dar trims mėnesiams ir už pastarąjį laikotarpį gautų profesinės karo tarnybos kario algą.

Reformą ketinama įgyvendinti palaipsniui nuo 2024-ųjų iki 2027-ųjų, jai turės pritarti Seimas.

Kaip antradienį pranešė ministerija, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos sistemos principiniai pertvarkymo siūlymai yra aptariami su suinteresuotomis visuomenės grupėmis – Lietuvos universitetų rektoriais, jaunimo ir studentų atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis, darbdavių asociacijomis, karybos ir kt. ekspertais. 

Pertvarką planuojama teikti Seimui per šių metų rudens sesiją.

Tai reiškia, kad tarnybą turėtų atlikti, pavyzdžiui ir studentai.

„Vienas iš svarbiausių siūlomo modelio pakeitimų – PPKT nebūtų atidedama. Pagrindinis karinis parengtumas taptų privalomu ir studentams, siekiant įtraukti kuo platesnę visuomenės dalį į karinį parengtumą šalies gynybai ir maksimaliai priartėti prie visuotinio šaukimo principų“, – rašoma šią savaite KAM išplatintame pranešime.

Vis dėlto ministerija vėliau BNS nurodė, kad tam tikros išimtys greičiausiai išliks, tačiau jų nedetalizavo.

„Tikėtina, kad individualus kiekvieno atvejo vertinimas ir toliau išliks. Tikėtina, kad siūlomi pakeitimai neleis absoliučiai išvengti PPKT atidėjimo, tačiau jį ženkliai sumažins“, – teigiama komentare.

KAM taip pat pabrėžė, kad dėl siūlymų vis dar tęsiamos diskusijos, jie tobulinami pagal pateiktas pastabas.

Pagrindinis karinis parengtumas taptų privalomu ir studentams, siekiant įtraukti kuo platesnę visuomenės dalį į karinį parengtumą šalies gynybai ir maksimaliai priartėti prie visuotinio šaukimo principų.

„Taip pat planuojama, kad pirmiausiai atlikti PPKT bus šaukiami karo prievolininkai baigę mokyklas, t. y. 18–20 metų jaunuoliai. Tokiu atveju dar iki studijų dauguma jaunuolių atliktų privalomą tarnybą“, – informavo KAM.

Šiuo metu privalomajai tarnybai šaukiami 18–23 metų jaunuoliai, tačiau taip pat tokia prievolė tenka vaikinams iki 26-erių, jei jų tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje. Tarnauti šauktinėmis gali ir merginos, bet tik savanoriškai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šią savaitę Ministrų kabinetui pristatė šaukimo į kariuomenę reformą.

Ja siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.

Pusmečio tarnybą atlikę jaunuoliai galėtų savanoriškai pratęsti ją dar trims mėnesiams ir už pastarąjį laikotarpį gautų profesinės karo tarnybos kario algą. KAM skaičiuoja, jog pratęsiančių ir nepratęsiančių tarnybos jaunuolių skaičius pasidalins maždaug per pusę.

Be minėtų naujovių, taip pat siūloma, kad kariuomenei būtų suteikta galimybė trims mėnesiams pašaukti studijas baigusius jaunuolius trūkstamoms specialybėms.

Reformą ketinama įgyvendinti palaipsniui nuo 2024-ųjų iki 2027-ųjų, jai turės pritarti Seimas.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys yra pažymėjęs, kad reforma siekiama ilgainiui ginkluotosiose pajėgose turėti 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Šiuo metu rezervą sudaro 27 tūkst. žmonių.

Dalinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį, kilus susirūpinimui dėl saugumo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje tarp Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų.

„Man protu nesuvokiama, ką siūlo valstybė, jei aš išeičiau tarnauti. O siūlo 240 eurų per mėnesį už tai, kad aš atsisakau viso to, ką turiu. Negana to, aš kažkaip dar turiu dengti savo kreditus“, – komentavo situaciją šauktinis Ugnius.

Vaikinas pabrėžia, kad nėra prieš šaukimą į kariuomenę. Anot jaunuolio, norint, kad jaunimas atliktų savo konstitucinę pareigą tėvynei, turėtų būti įvestas visuotinis šaukimas. Nors šauktinių sąraše Ugnius jau yra, jis neplanuoja tarnauti kariuomenėje.

„Aš planuoju mokėti baudas, gauti teistumą ir neiti tarnauti į kariuomenę. Gal mano nuomonė nėra populiari, bet aš neleisiu, kad kažkas griautų mano gyvenimą. Jeigu valstybei reikia žmonių, kurie turėtų baustumą, na, gerai, aš jį gausiu“, – teigė pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jaunimo atstovai tikina, kad loterijos principo šaukiant į kariuomenę turėtų būti atsisakyta, nes tai įneša daug nežinomybės į jauno žmogaus gyvenimą. 

„Pagrindinis siūlymas yra įtvirtinti visuotinį šaukimą. Dabar jis vyksta loterijos principu ir tai netenkina jaunų žmonių, nes jis nesuteikia jokio aiškumo. Turėtų būti aiškus sprendimas, tarkim, kad visi baigusieji mokyklą, kas tinkami karinei tarnybai, eina tarnauti į kariuomenę, atlieka 9 mėnesių tarnybą“, – savo nuomonę dėstė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Domantas Katelė. 

Neleisiu, kad kažkas griautų mano gyvenimą.

Iš viso į devynis mėnesius trunkančią tarnybą planuojama pašaukti apie 3800 jaunuolių. Pirmiausiai kvietimų sulauks jau buvusieji sąraše 2022 m. Toliau eilės tvarka į sąrašą įtraukti nauji karo prievolininkai. Tiesa, šiemet į kariuomenę nebuvo šaukiami besimokantys studentai.

„Labai svarbu, kad jaunuolis, pamatęs save sąraše, paskaitytų ir pasidomėtų, kokie nurodymai jam yra duoti. Prie jo pavardės yra duotas nurodymas, ar tai skubiai susisiekti. Jei yra nurodymas iki konkrečios datos susisiekti ir pateikti kontaktinius duomenis, tą ir reikėtų padaryti“, – kalbėjo Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.

Kasmet didelė šauktinių dalis nuo tarnybos yra atleidžiami dėl sveikatos problemų.

„Tie tinkamumo rodikliai nėra patys geriausi. Kiekvienais metais daugiau nei pusė karo prievolininkų pripažįstami netinkamais atlikti karinę tarnybą. Ir tai turi įtakos šauktinių sąrašams. Kuo daugiau netinkamų, tuo sąrašas ilgesnis“, – teigė A. Balčiūnas.

„Jeigu susitarimas yra reikalingas iš esmės, o ne tik parašams sudėti, prieš tokius sprendimus darant, keičiant iš esmės šaukimo filosofiją, turėtų būti susiderinta ir bent jau diskusija pradėta su politinėmis partijomis“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras.

Parlamentinių partijų vadovai liepą Seime pasirašė naują susitarimą dėl gynybos. Jame numatyti didinti šauktinių skaičių. Konservatoriai susitarimą pasirašė su išlyga, pridėdami atskirąją nuomonę, jog sieks visuotinės karo prievolės nuo 2028 metų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau sausį pasiūlė, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.

Čia toks irgi chrestomatinis šitos Vyriausybės pavyzdys: pirmiausia yra pasakoma idėja arba mintis, kuri, pasirodo, net kabinete ministrų nėra diskutuota.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį sakė, jog šių siūlymų kol kas nekomentuos, nes jie nebuvo apsvarstyti Vyriausybėje.

„Čia toks irgi chrestomatinis šitos Vyriausybės pavyzdys: pirmiausia yra pasakoma idėja arba mintis, kuri, pasirodo, net kabinete ministrų nėra diskutuota, nėra diskutuota ir su ministre pirmininke apie tai, – penktadienį kalbėjo S. Skvernelis. – Tai idėja išleidžiama, tada prasideda aštrios diskusijos viešumoje ir po to sakoma ne ne, palaukite, čia sprendimų jokių nėra priimta, dar mes net projekto neturime, dar mes tik svarstysime ir kalbėsime“.

„Tai pirmiausia šaunamas šaunamas toks šūvis į orą ir jis nėra, kaip taisyklė, suderintas“, – kalbėjo buvęs premjeras.

A. Anušausko siūlomą reformą ketinama įgyvendinti palaipsniui nuo 2024-ųjų iki 2027, jai turės pritarti Seimas.

Joje taip pat siūloma, jog pusė šešių mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių iš karto būtų priskirti rezervui, kita pusė dar tris mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai, už pastarąjį laikotarpį jiems būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga.

Be to, kariuomenei būtų suteikta galimybė trims mėnesiams pašaukti studijas baigusius jaunuolius trūkstamoms specialybėms.

„Norėčiau labai aiškiai apibrėžti, kas labai dažnai įvyksta – kad mes komentuojame dalykus, kurių nėra laikas net komentuoti“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė ministrė pirmininkė.

„Ministras nežinau, ar spaudos konferencijoje patikslino (...), bet tai nėra tai, ką Vyriausybė būtų apsivarčiusi ir kam būtų pritarusi ir kad aš galėčiau sakyti, jog tai yra Vyriausybės pozicija. Tai svarstysim kažkada artimiausiu metu pasitarime šį klausimą“, – sakė I. Šimonytė.

Arvydo Anušausko praėjusią savaitę pristatyta reforma siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.

Pusė šešių mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių iš karto būtų priskirti rezervui, kita pusė dar tris mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai, už pastarąjį laikotarpį jiems būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga.

Be to, kariuomenei būtų suteikta galimybė trims mėnesiams pašaukti studijas baigusius jaunuolius trūkstamoms specialybėms.

Reformą ketinama įgyvendinti palaipsniui nuo 2024-ųjų iki 2027, jai turės pritarti Seimas.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys yra pažymėjęs, kad reforma siekiama ilgainiui ginkluotosiose pajėgose turėti 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Šiuo metu rezervą sudaro 27 tūkst. asmenų.

Dalinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį, kilus susirūpinimui dėl saugumo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje tarp Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų.

Šiuo metu privalomajai tarnybai šaukiami 18–23 metų jaunuoliai, tačiau taip pat tokia prievolė tenka vaikinams iki 26-erių, jei jų tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje. Tarnauti šauktinėmis gali ir merginos, bet tik savanoriškai.

Arvydo Anušausko pristatyta reforma siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.

Pusė šešių mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių iš karto būtų priskirti rezervui, kita pusė dar tris mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai, už pastarąjį laikotarpį jiems būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga.

Be to, kariuomenei būtų suteikta galimybė trims mėnesiams pašaukti studijas baigusius jaunuolius trūkstamoms specialybėms.

Tikisi diskusijų tik „dėl detalių“

Seimo pirmininkė, valdančiųjų Liberalų Sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen BNS teigė, jog plačiau siūloma pertvarka koalicijoje dar neaptarta, tačiau pertvarką vertina kaip „racionalų ministro pasiūlymą“.

„Vertinu kaip racionalų ministro pasiūlymą. Koalicijoje ši idėja neaptarta. Kai ministras pristatys, tada galėsime apie ją kalbėti detaliau“, – komentare BNS teigė parlamento vadovė.

Valdančiosios Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas pabrėžė, kad dar rengiant nacionalinį susitarimą dėl gynybos sutarta, jog šauktinių skaičius galės būti didinamas pagal Krašto apsaugos ministerijos nustatytus poreikius, didinant aktyviojo rezervo įsitraukimą į šalies gynybą.

„Man atrodo, šie pokyčiai yra suderinti su tuo, tai aš nematyčiau, kad jie yra kažkokie verti pertvarkos pavadinimo. Tiesiog, tai yra tam tikras patobulinimas to, kas dabar jau yra“, – BNS sakė V. Mitalas.

Anot jo, svarbu, kad kuo plačiau būtų taikomi ir alternatyvios karo tarnybos elementai „atveriant galimybes platesniu mastu visuomenei įgauti įgūdžius ir žinias krašto gynybai“.

Turbūt Seime diskusijų dėl vienų ar kitų detalių bus, bet visi suprantame, kokiais laikais gyvename ir kad reikia tą sistemą toliau tobulinti.

„Nematau, kad kažkas labai užkliūtų. Turbūt Seime diskusijų dėl vienų ar kitų detalių bus, bet visi suprantame, kokiais laikais gyvename ir kad reikia tą sistemą toliau tobulinti“, – pabrėžė V. Mitalas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas BNS pabrėžė, jog pertvarka suteiks daugiau galimybių „derinti karjeros kelią su piliečio pareiga valstybei“.

„Dabartinė loterijos sistema vis tiek turi savų trūkumų, o galimybė derinti tai ir ieškoti alternatyvų, man atrodo gera kryptis. Taip, tai žingsnis (link visuotinio šaukimo), bet lankstus“, – BNS ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.

Jis sutiko, kad dar reikia įvertinti tarnybos trukmės trumpinimo poveikį rengimo kokybei.

A. Mazuronis: bus rengiama „patrankų mėsa“

Opozicijos atstovai sako pertvarkoje daugiausiai rizikų įžvelgiantys dėl pagrindinio šauktinių tarnybos laiko trumpinimo.

Jie taip pat pabrėžia būtinybę toliau stiprinti infrastruktūrą, o ne nueiti lengvesniu keliu, kai sutrumpinus tarnybą galima parengti daugiau karių iš esmės nedidinant investicijų.

Darbo partijos pirmininkas, NSGK narys Andrius Mazuronis sako, kad pertvarka iš esmės nesprendžiama karinės infrastruktūros – poligonų, apgyvendinimo vietų trūkumo problema, bet norima parengti daugiau karių per metus. Politiko nuomone, per pusmetį parengti kariai po kurio laiko „nieko neprisimins“ ir bus netinkami rezervui.

„Man atrodo, ministerija (...) nuėjo labiau populistiniu keliu – didinti šauktinių skaičių artėjant prie visuotinio šaukimo, bet nutylint, kad ta kokybė bus neatitinkanti net minimalių reikalavimų ir, neduok Dieve, atsitikus situacijai, kai žmones reikės išstatyti į kovos lauką, tai gausis kaip patrankų mėsa, o pinigai bus panaudoti neefektyviai, išmesti į balą“, – sakė A. Mazuronis.

„Tikrai nežinome, kodėl tokios proporcijos ir ar tai tikrai yra efektyvu. Mano vertinimu, reikėtų didesnį finansavimą skirti motyvacinėms išmokoms tiems patiems savanoriams, kurie norėtų atlikti tarnybą ir taip didinti jaunuolių, parengtų tarnybai, skaičių. Frakcijos manymu, ir profesinę kariuomenę tokiu būdu galima išlaikyti ir didesnę, ir efektyviai veikiančią“, – BNS teigė ir Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė

NSGK narė Dovilė Šakalienė taip pat akcentuoja, kad kariuomenės infrastruktūra nėra parengta visuotiniam šaukimui turint ir skubesnių prioritetų – Vokietijos brigados priėmimą, HIMARS raketinių sistemų ir kitos ginkluotės įsigijimą.

„Tačiau, be abejo, infrastruktūros, skirtos mūsų pačių kariuomenei, sutvarkymas ir stiprinimas yra būtinybė, tad svarbu žinoti, ar ši siūloma privalomosios karo tarnybos reforma nereiškia, kad bus mėginama išvengti šio uždavinio vykdymo“, – BNS teigė D. Šakalienė.

„Valstietis“ Dainius Gaižauskas tvirtina, kad pertvarka nebuvo pristatyta nei Seimo frakcijoms, nei NSGK nariams. Anot jo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga poziciją pateiks tik sulaukusi išsamaus reformos pristatymo iš ministro.

„Gal ir neblogai jis kažką siūlo, bet kol nemačiau ir normaliai nepristatė komitete, susilaikysiu nuo komentarų“, – BNS sakė D. Gaižauskas.

Reforma – iki 2027-ųjų

Reformą ketinama įgyvendinti palaipsniui nuo 2024-ųjų iki 2027, jai turės pritarti Seimas.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tvirtina, kad reforma siekiama ilgainiui ginkluotosiose pajėgose turėti 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Šiuo metu rezervą sudaro 27 tūkst. asmenų.

Dalinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį, kilus susirūpinimui dėl saugumo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje tarp Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų.

Šiuo metu privalomajai tarnybai šaukiami 18–23 metų jaunuoliai, tačiau taip pat tokia prievolė tenka vaikinams iki 26-erių, jei jų tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje. Tarnauti šauktinėmis gali ir merginos, bet tik savanoriškai.