Šiomis dienomis besideginančių žmonių galima išvysti kone prie kiekvieno vandens telkinio. Deja, ne visi saulės mėgėjai pasirūpina apsauga nuo ultravioletinių (UV) spindulių.

„Šį kartą, deja, nepasiėmiau kremo nuo saulės, bet aš kaip ir planuoju maudytis kas valandą, tai, manau, nebus taip blogai“, – komentavo vienas pašnekovas.

„Nenaudoju niekada gyvenime, man ir nereikia“, – pasidalino kitas pakalbintas vyras.

„Aš nesitepu ir aš visą laiką nudegu. Tai šiandien, grįžus namo, mano oda jau bus raudona, o jau rytoj aš pradėsiu luptis“, – juokavo mergina.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tiesa, ne visi taip beatodairiškai puola į saulės glėbį.

„Teko truputėlį pavaikščioti kaip vėžiams, tai dabar visą laiką saugomės“, – kalbėjo vyras.

„Šiandien mes labai ilgai nebūsim, tai pasitepėm tik prieš atvažiuodami“, – sakė poilsiautojas.

„Reikia viską daryti su protu ir nereikia per ilgai būti ant saulės. Pabūni valandą kokią, kitą, pasidžiaugi, vitaminą D gavai ir viskas“, – teigė kalbinta moteris.

Net ir vaikystėje patirti nudegimai yra pavojingi. Jie visam gyvenimui padidina riziką susirgti melanoma.

Specialistai degintis be apsaugos nuo UV spindulių griežtai nerekomenduoja. Anot medikų, sunkią ligą ateityje gali lemti net ir vienas stiprus nudegimas saulėje.

„Kai žmogus smarkiai ir dažnai nudega arba labai mėgsta mėgautis saulės voniomis, arba tuo piktnaudžiauja netgi, tai iš karto nebūna matomo pažeidimo, kad kažkas jam nutiks. O vėžys gali išsivystyti ir po 10-20 metų“, – tvirtino „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė.

„Su laiku atsiranda pigmentinės dėmės, oda greičiau sensta, atsiranda irgi daugybė ataugėlių, senatvinių keratozių. Ir ko labiausiai bijome, kad stiprūs ir nevienkartiniai  nudegimai veda prie piktybinių odos darinių atsiradimo“, – komentavo gydytoja dermatovenerologė Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

„Net ir vaikystėje patirti nudegimai yra pavojingi. Jie visam gyvenimui padidina riziką susirgti melanoma“, – teigė šeimos gydytoja Justė Latauskienė.

Melanoma tai piktybinis odos navikas, kuris, pasak gydytojų, dažniausiai išsivysto būtent dėl per dažno ar per ilgo buvimo saulėje.

„Sergamumas melanoma ir mirtingumas nuo jos paskutiniais dešimtmečiais labai išaugo tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Tai yra rimta liga, kadangi mirtingumas nuo jos yra didelis, o pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys yra ultravioletiniai saulės spinduliai“, – kalbėjo nacionalinio vėžio instituto epidemiologė Rūta Everatt.

Gydytojai pataria šiltuoju sezonu kremu nuo saulės teptis visada einant į lauką.

„Labai svarbu apsisaugoti ne tik pirmam deginimuisi. Yra manoma, kad per pirmą deginimąsi nudegama raudonai, todėl reikia tepti kremą, o kai jau rudai degame, tai jo jau nebereikia. Bet iš tiesų, UV spinduliai veikia nepaisant, ar nudegam, ar nenudegam, ir kokiu būdu degam. Tad reikia teptis visą laiką prieš išeinant į lauką“, – patvirtino vaistininkė.

„Būna parašyti skaičiukai. Dažnai pacientai klausia dėl to skaičiuko. Skaičiukas reiškia, kiek minučių galima pabūti saulėje iki degimo pradžios. Pavyzdžiui, SPF 50 reiškia, kad galima pabūti 50 minučių“, –  teigė šeimos gydytoja.

„Apsauga nėra vien tik apsauginiai kremai nuo saulės, bet eina kalba ir apie akių apsaugą. Akiniai su UV apsauga, skrybėlė, kepurė, rūbai ilgom rankovėm ar kelnės“, – pridėjo gydytoja dermatovenerologė.

Jei jau taip nutiko, kad vis dėlto saulėje nudegėte, specialistai rekomenduoja išsimaudyti po šaltu dušu. Taip pat nepamiršti drėkinti odos kremais.

„Dažnai žmonės sako, nudegiau ir bėgau pirkti kefyro ar grietinės“, – juokėsi šeimos gydytoja.

Tokios liaudiškos priemonės, anot specialistų, nekenkia, tačiau yra ir veiksmingesnių būdų sau padėti.

„Jeigu žmogus nudegė, tai tinka drėkinamieji kremai, tinka bet koks odos drėkinimas. Labai gerai yra preparatai su alijošiumi. Jeigu skausmas yra labai stiprus, tai galima drąsiai išgerti vaistų nuo skausmo“, – patarė šeimos gydytoja.

„Paraudimas, lupimasis, mažos pūslytės – tą pagydyti galime ir vaistinėje. Bet jeigu nudegame iki žaizdų ir jos sunkiai gyja, ir kyla kūno temperatūra, ir yra šokas organizmui, tuomet reikia kreiptis į gydytojus“, – kalbėjo vaistininkė.

Jautresnės odos žmonėms pirmasis deginimas neturėtų trukti ilgiau nei 10 min. Kiti, pirmą kartą degindamiesi, saulėje turėtų praleisti iki pusvalandžio.

– Kokių alergijų vasarą pasireiškia dažniausiai?

– Vasaros laikotarpiu pacientai dažniausiai skundžiasi alerginio rinito simptomais, kitaip ši liga vadinama tiesiog alergine sloga. Ji pasireiškia pacientams, kurie yra jautrūs įvairioms žiedadulkėms, pavyzdžiui, žolių, piktžolių, rugių ar kitų grūdinių kultūrų žiedadulkių alergenams. Kita dažna būklė – didesnio jautrumo reakcijos saulės spinduliams, pavyzdžiui, saulės dilgėlinė, fotoalerginis dermatitas ar kitos fotodermatozės.

– Kokių prevencijos priemonių pasiūlytumėte tiems, kurie kenčia nuo vasaros sezoninių alergijų? Kaip nuo jų apsisaugoti?

– Sergant alergine sloga, svarbiausia – vengti alergenų aplinkoje. Žiedadulkių išvengti sunku. Tačiau pacientai yra pastebėję, kad dėvint apsaugines kaukes alerginio rinito simptomai buvo silpnesni ar ne tokie ryškūs. Taigi, jei žmogus serga atkaklios eigos alerginiu rinitu ir ketina būti gamtoje, kurioje gausu žiedadulkių, tikslinga dėvėti apsauginę kaukę.

Kalbant apie didesnio jautrumo reakcijas saulės spinduliams, vertėtų pasirūpinti apsauga nuo saulės, dėvėti natūralių pluoštų drabužius, nepamiršti galvos apdangalų, nebūti intensyvioje saulėkaitoje.

– Kiek svarbi mityba žmonėms, sergantiems alerginiu rinitu?

– Pastebėta, kad žmonėms, sergantiems alerginiu rinitu ir gastroezofaginio refliukso liga, slogos simptomai šiek tiek sunkesni, todėl mityba irgi yra labai svarbi. Tokiems pacientams skiriama antirefliuksinė dieta. Vaisius rekomenduojama valgyti pirmoje dienos pusėje prieš valgį, o vakarienė turėtų būti likus trims keturioms valandoms iki miego.

– Ar tiesa, kad saulės poveikis padeda gydyti dermatitą?

Saulės šviesos skleidžiamos tam tikro ilgio ultravioletinės (UV) ir matomos šviesos bangos, sąveikaudamos su cheminėmis medžiagomis, gali sukelti odos padidėjusio jautrumo reakcijų.

– Dažnai pacientai, kurie serga atopiniu dermatitu, pastebi, kad jų odos būklė vasaros laikotarpiu būna žymiai geresnė nei šaltuoju periodu. Tačiau seniai žinoma, kad ultravioletiniai (UV) saulės spinduliai turi kancerogeninį ir ankstyvą odos senėjimą skatinantį poveikį, o apie saulės šviesos sukeliamas odos alergines reakcijas kalbama nedaug. Saulės šviesos skleidžiamos tam tikro ilgio ultravoletinės (UV) ir matomos šviesos bangos, sąveikaudamos su cheminėmis medžiagomis, gali sukelti odos padidėjusio jautrumo reakcijų.

Alergija saulei, arba UV spinduliams, nustatoma vis dažniau, nes gausiai vartojame vietinius ir sisteminius vaistus, įvairias odos priežiūros priemones. Nustatyta, kad mūsų aplinkoje gausu fotoalergenų, kurie kartu su saulės spinduliais gali sukelti fotoalerginių reakcijų, kai oda parausta, atsiranda įvairaus pobūdžio bėrimų. Per pastarąjį dvidešimtmetį pasikeitus visuomenės supratimui apie galimą pernelyg žalingą saulės spindulių pavojų, gerokai išaugo apsauginių kremų nuo saulės naudojimas. Svarbu pacientus informuoti, kad apsauginiuose kremuose nuo saulės gausu sensibilizatorių, galinčių tapti kontaktinio dermatito priežastimi, o veikiant ultravioletiniams spinduliams netgi galinčių išprovokuoti fotoalerginių odos reakcijų.

– Kokios procedūros atliekamos pacientams, patiriantiems alerginių reakcijų?

– Visų pirma, tokiems pacientams reikėtų apsilankyti pas gydytoją alergologą-klinikinį imunologą, kuris nuspręs, ar tikrai reikalingas alergologinis tyrimas. Tyrimui ir konkrečiai alergijos diagnozei nustatyti dažniausiai atliekami odos dūrio mėginiai. Šiuos tyrimus yra tikslinga atlikti žmonėms, kuriuos vargina lėtinės ar sezoninės slogos simptomai. Svarbu žinoti, kad prieš atliekant odos dūrio mėginius keturias penkias dienas iki vizito pacientai turėtų nevartoti antihistamininių vaistų.

Medicinoje atsiranda vis daugiau naujų diagnostikos galimybių, viena iš jų – fotolopų testai. Pacientams, kuriuos vargina fotoalerginis ir fototoksinis dermatitas, vertėtų atlikti odos lopo testus, papildomai švitinant UV spinduliais. Pagrindinė indikacija atlikti fotolopo testą – pabuvus saulėje atsiradę įvairūs odos pažeidimai, galbūt sukelti kosmetikos priemonių. Rekomenduojama tirti ir pacientus, sergančius aktinine keratoze.

– Koks alergijų gydymas paprastai taikomas?

– Dažniausiai skiriamas simptominis gydymas antihistamininiais vaistais ir įvairūs vietinio arba sisteminio poveikio gliukokortikoidai. Kalbant apie alerginį rinitą, jo gydymas priklauso nuo ligos eigos, simptomų intensyvumo. Įprastai skiriami antihistamininiai vaistai, intanazaliniai gliukokortikoidai. Pacientams, sergantiems atkaklios eigos alerginiu rinitu, gali būti taikoma alergenų specifinė imunoterapija, kurios tikslas – sumažinti žmogaus jautrumą alergenui (-ams), kartu pakeičiant imuninį atsaką ir užtikrinant alergeno (-ų) toleravimą. Kalbant apie kasdienę odos priežiūrą, vasarą labai svarbu ją drėkinti emolientais.

– Kokiu atveju žmogus turėtų kreiptis į gydytoją alergologą-klinikinį imunologą?

– Kai alergijos simptomai trukdo paciento gyvenimo kokybei ir jo kasdienei veiklai.

Kai išberia pabuvus saulėje

Pabuvus saulėkaitoje, gali atsirasti fotoalerginis dermatitas. Tai alerginio kontaktinio dermatito forma. Alerginė reakcija kyla, kai alergenas (medžiaga, esanti ant odos) yra apšviečiamas saulės spinduliais.

Fotoalerginį dermatitą gali išprovokuoti daugelis tepamų vaistinių preparatų, jeigu jais patepta kūno vieta nepaslepiama nuo saulės. Tai psoralenai, heksachlorofenas, tetraciklinai, benzoilperoksidas, retinoidai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, fluorchinolonai ir kt.

Simptomai: saulės spinduliams apšvietus odos vietą, pateptą fotosensibilizuojančia medžiaga, gali atsirasti patinęs, paraudęs, niežtintis ar deginimo jausmą sukeliantis bėrimas. Gali atsirasti mažų pūslelių, luptis oda.

Specifinio fotoalerginio dermatito gydymo nėra. Reikia saugotis saulės spindulių – dengti vaistais išteptą odos plotą saulės spinduliams nelaidžiais drabužiais. Tokius tepalus ar kremus geriau teptis nakčiai arba pasitepus neiti į lauką. Atsiradus bėrimui ir labai smarkiai niežtint, galima vartoti antihistamininius vaistus nuo alergijos.

Šaltinis: ligos.lt

Kai žaisdamas futbolą muzikos ikona Bobas Marley susižeidė kojos pirštą ir vėliau pastebėjo nedidelę tamsią dėmę po nagu, jis manė, kad tai – tiesiog mėlynė. Dainininkas padelsęs kreipėsi į gydytojus, o šie diagnozavo melanomą. Nuo jos B. Marley ir mirė. 

Vėžys ypač baisus tuo, kad visada smogia netikėtai, o ir prasideda viskas nuo to, ko mes dažniausiai nesureikšminame. 

„Mes sėdėjome kaime prie stalo, saulutė šviečia, pietaujame, o aš kaip visuomet išsirengęs. Užėjo man už nugaros, pasižiūrėjo ir sako, kad man ant nugaros kažkoks neaiškus apgamas yra“, – pasakojo melanomą išsigydęs pacientas Stanislovas Bagvilas.

Stanislovas neskubėjo – pas gydytojus nuėjo tik po metų. Apgamus teko operuoti.

„Vienas augliukas buvo iš akies paimtas, o kitas iš nugaros ir pasakė, kad šitas nugarinis yra melanoma“, – sakė S. Bagvilas.

Sužinojęs diagnozę sveikai ir aktyviai gyvenęs žemaitis sakė likęs šokiruotas, tačiau iki vėžio ligoninėje niekada nesilankęs vyras vėl nepaklausė medikų ir atlikti išsamesnių tyrimų į Nacionalinį vėžio institutą nenuėjo. Melanoma išplito, jam paskirtas gydymas vaistais.

„Tai tikrai yra laimės istorija, nes turime tų modernių vaistų, bet jie nėra kažkokia panacėja – vieniems veikia, kitiems neveikia. Ponas Stanislovas pakliuvo į tą laimingųjų ratą, kuriems tie vaistai veikia“, – kalbėjo onkologas chemoterapeutas Vincas Urbonas.

Galime net ir pagydyti metastatine melanoma sergantį žmogų, kas prieš dešimt metų atrodė visiška fantastika.

Medikai sako, kad vienos agresyviausių onkologinių ligų gydymas gali trukti dešimtmetį. Viskas priklauso nuo ligos stadijos.

„Sergant metastatine melanoma nereikia nukabinti nosies. Galime pasiekti tą gerą gydymo efektą, galime net ir pagydyti žmogų, kas prieš dešimt metų atrodė visiška fantastika“, – pasakojo onkologas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Melanoma – itin agresyvi vėžio forma, linkusi metastazuoti. Vis dėlto, nustačius anksti, tikimybė pasveikti siekia 95 proc.

„Pirmoje, antroje stadijoje diagnozuojamų melanomų gydymo rezultatai tikrai geresni. Užtenka vien chirurginio gydymo. Kalbant apie vėlesnių stadijų melanomą, jeigu yra išplitimas į sritinius limfmazgius, liga pagydoma chirurginiu būdu, bet iki 80 proc. liga gali sugrįžti“, – teigė onkologė chemoterapeutė Lina Daukantienė.

Odos senėjimą sukelia ultravioletiniai spinduliai – odoje vyksta genetiniai pokyčiai.

Gydytojai siūlo atkreipti dėmesį ir į šiuos Stanislovo žodžius: „Visą gyvenimą deginausi kaip šokoladas iki tos dienos, kai pradėjau vaistus gerti. Parašiusi vaistus gydytoja pasakė: Stanislovai, kad nebūtum saulėje“, – gydytojos nurodymą prisiminė melanomą išsigydęs vyras.

Mėgstantys pasideginti turėtų susirūpinti ir labiau prižiūrėti savo odą.

„Yra standartinis paveikslėlis, kaip deginasi normalus pilietis ir kaip deginasi dermatologas ir jo šeima. Dermatologė ir jos vyras – visi aprengti: skarelės, kepurės, akiniai ir koks nors gražus pilietis įrudęs guli šalia. Odos senėjimą sukelia ultravioletiniai spinduliai – odoje vyksta genetiniai pokyčiai“, – šypsojosi galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja Jolita Gibavičienė.

Odos vėžys neaplenkia nei jaunų, nei senų. Privalu stebėti ne tik savo apgamus.

„Yra ir akies melanoma, ir gleivinių melanoma, gali būti ir moteriškų lytinių organų srityje: makšties, gimdos kaklelio taip pat išeinamosios angos melanoma. Apie šią ligą reikia visada pagalvoti ir būti atidiems savo sveikatai“, – sakė L. Daukantienė.

Pastebėjus kraujuojantį ar pakitusį apgamą būtina kreiptis į gydytojus, o nepastebėjus pokyčių tikrintis apgamus pravartu bent kartą per dvejus metus, nepamiršti veidą tepti apsauginiu kremu, vengti aktyvios saulės nuo vidurdienio iki 16 val. ir atkreipti dėmesį į šiuos simptomus: „Visų pirma pasižiūrėti, ar yra koks apgamas, iškrentantis iš konteksto. Jeigu tau jis kažkoks kitoks negu visi kiti, pavyzdžiui, visi tokie blyškesni, o vienas – kažkoks tamsesnis, jau atkreipti dėmesį“, – pabrėžė J. Gibavičienė.

Kiekvienais metais Lietuvoje nustatoma apie 400 naujų melanomos atvejų. Gydymas vaistais – kompensuojamas valstybės.

Tuo tarpu Miunchene įsiplieskė konfliktas tarp saulės vonių mėgėjų, kurios deginosi be viršutinės bikinio dalies, ir būrio apsaugininkų.  

Brandenburgo policija socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė dvi nuotraukas, kuriose matyti mopedo vairuotojas tik su šalmu ir vasariniais batais. Policija paragino tviterio vartotojus siūlyti galimus prierašus prie šių nuotraukų.   

„Nes mes netekę amo“, – parašė policija ir savo žinutę užbaigė grotažymėmis #karštis, #svarbiausiasaugumas, #tiesriba.

Socialinio tinklo vartotojams ėmus uoliai svarstyti, ar mopedo vairuotojas nusižengė kokioms nors taisyklėms, policija paaiškino, kad nedraudžiama pasirodyti viešoje vietoje nuogam, tačiau tik tuo atveju, jei dėl to negaunama skundų. 

Pietiniame Miuncheno mieste įsiplieskė konfliktas tarp penkių Izaro upės pakrantėje be viršutinės maudymosi kostiumėlių dalies besideginusių moterų ir penkių apsaugininkų, priėjusių prie jų ir paraginusių užsisegti bikinių liemenėles, pranešė laikraštis „Sueddeutsche“.       

Kelios netoliese besideginusios moterys pasipiktino tokiu apsaugininkų elgesiu.   

„Dėl solidarumo taip pat nusisegėme savo bikinių liemenėles“, – sakė viena jų dienraščiui.

Po savaitgalį įvykusio incidento ši tema buvo iškelta ir Miuncheno miesto taryboje.

„Mano požiūriu, nesuprantama, kodėl vyrai gali degintis nuogomis krūtinėmis, o moterys – ne“, – sakė vienas debatų taryboje iniciatorių, žaliųjų atstovas Dominikas Krause (Dominikas Krauzė).   

Kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) seserinė partija – Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – laikosi kitokio požiūrio. Trečiadienį ji skubos tvarka pateikė iniciatyvą, numatančią reikalavimą besideginant ar besimaudant vilkėti „pagrindinius lyties organus pridengiančius maudymosi kostiumėlius“. Šis reikalavimas nebūtų taikomas nudistams skirtose vietose.

Nors alergiškiems žmonėms visiškai apsisaugoti nuo kenksmingų saulės spindulių sunku, vaistininkė Milda Darulienė rekomenduoja visada su savimi turėti stiprią apsauginę priemonę bei priešalerginių vaistų. Ji taip pat primena bendras deginimosi taisykles, kurių turėtų laikytis visi vasarotojai.

Skaičiuojama, kad su alergija saulei susiduria apie 20 proc. žmonių. Marijai pirmą kartą alerginė reakcija po deginimosi pasireiškė, kai jai buvo šešeri.

„Tada užteko saulėje pabūti apie 20 min. – veidas smarkiai ištino. Iki tol nieko panašaus nebuvo, todėl tėvai labai išsigando. Atlikus tyrimus, gydytojai diagnozavo fotodermatozę. Nuo tada tenka gyventi su alergija saulei. Tėvai labai saugodavo, tepdavo kremais nuo saulės, dangstydavo skrybėlėmis, saulėje galėdavau būti labai ribotą laiką, tačiau kelerius vaikystės metus visiškai išvengti alerginės reakcijos nepavykdavo, ypač prasidedant vasarai“, –prisiminimais dalijasi mergina.

Jautrumas saulei išliko ir suaugus

Marija sako tokias alergines reakcijas kaip tinimas ir veido paburkimas išaugusi. Tačiau didesnis odos jautrumas saulei išliko.

„Ilgiau pabuvus saulės spinduliuose, ypač pirmus deginimosi kartus, visada nudegu raudonai, paberia krūtinę. Atostogaujant karštesnėse šalyse, kur saulė daug kaitresnė nei Lietuvoje, net pasitepus didelį apsaugos nuo saulės faktorių (SPF) turinčiu kremu ar išgėrus priešalerginių vaistų, vitaminų odai, nudegu raudonai. Odos raudonumas praeina po kelių dienų, tačiau, kai jau atrodo, kad turiu gražiai įdegusią rudą odą, ją nusėja nedidelės pūslelės. Galiausiai oda nusilupa“, – apie jautrią odos reakciją į saulę pasakoja vilnietė.

Pasak  vaistininkės, visiškai išgydyti alergijos saulei negalima, todėl reikia išmokti su ja gyventi ir imtis profilaktinių priemonių.

„Vos pasirodžius pirmiesiems vasaros saulės spinduliams, nereikėtų pulti degintis. Prie saulės pratinkitės pamažu, kasdien joje praleisdami po kelias minutes ir laiką ilgindami. Žinoma, nepamirškite naudoti apsaugos nuo saulės priemonių, turinčių kuo aukštesnį SPF faktorių, geriausia – SPF 50. Priemonės nuo saulės turėtų saugoti nuo plataus spektro ultravioletinių spindulių – UVA ir UVB. Dienos metu, kai saulė intensyviausia – tarp 10 ir 16 val. – rekomenduočiau apskritai jos vengti, vilkėti šviesiais drabužiais, pasirūpinti kepure ir akiniais nuo saulės“, – kaip saugotis nuo saulės pataria Sveikos odos instituto ambasadorė M. Darulienė.

Susitaikiau su tuo, kad keliskart per metus būsiu raudona kaip vėžys, išberta ir nusilupusi – laukiu, kol tai praeis.

Vaistininkė taip pat primena, kad saulei alergiški žmonės turėtų nepamiršti vaistų nuo alergijos, praverstų turėti ir hidrolipidinį bei gerai drėkinantį kremą, kuris nuramintų ir sudrėkintų odą.

„Hidrolipidiniu kremu odą tepkite rytais, prieš deginimąsi, o drėkinamąją priemonę naudokite vakarais, jau po deginimosi. Jeigu alerginė reakcija į saulę stipri, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu – jis gali paskirti ir hormoninį tepalą gydymui“, – sako vaistininkė.

Su alergija saulei gyvenančiai Marijai visos rekomendacijos žinomos, tiesa, išvengti alerginių reakcijų ne visada pavyksta. „Tuo metu, kai skaudžiai nudegu ilgiau pasimėgavusi saule, ir kelias dienas negaliu prisiliesti prie odos, kai ji lupasi, tai labai erzina ir verčia šiek tiek kompleksuoti, slėptis po drabužiais. Tačiau jau susitaikiau su tuo, kad keliskart per metus būsiu raudona kaip vėžys, išberta ir nusilupusi – laukiu, kol tai praeis“, – sako mergina.

Visiems aktualūs patarimai, kaip degintis saugiai

Vaistininkė primena, kad saugotis saulės privalu visiems. „Vasaros pradžioje saulė itin intensyvi, todėl apsauga nuo saulės turėtų tapti kasdienio odos priežiūros ritualo dalimi. Be to, svarbu ir tai, kaip jūs odą paruošiate ilgesniam buvimui saulėje“, - teigia specialistė ir dalijasi pagrindinėmis saugaus deginimosi taisyklėmis.

• Užtikrinkite odos drėgmės balansą iš išorės ir iš vidaus. Sausa oda lengviau pažeidžiama, todėl naudokite drėkinamąjį kremą. Jis padės atkurti apsauginį odos sluoksnį ir sumažins ultravioletinių spindulių neigiamą poveikį. Taip pat gerkite daug vandens – bent 1,5-2 l per dieną.

• Atminkite, kad lygi oda įdega lygiau, tad kelios dienos prieš deginimąsi odą nušveiskite. Plaukelių šalinimo procedūrą taip pat reikėtų atlikti kelios dienos prieš deginimąsi.

• Apsaugai nuo saulės ieškokite plataus spektro apsaugos, saugančios ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių.

• Atkreipkite dėmesį į apsaugos nuo saulės faktorių – SPF. Kuo jis didesnis, tuo ilgiau galėsite degintis saugiai. I odos tipo savininkėms – šviesiaodėms – rekomenduojama rinktis kremą su SPF 30 ar 50.

• Kremu nuo saulės tepkitės 20-30 minučių iki deginimosi, kad priemonė spėtų susigerti.

• Nepamirškite kremu nuo saulės pasitepti kelis kartus per dieną, ypač po maudynių.

• Net ir tinkamai paruošus odą bei pasitepus apsauginiu kremu, saule mėgautis reikėtų saikingai. Saulės venkite nuo 10 iki 16 val. – tuomet ji būna pati kaitriausia.

Oda – didžiausias mūsų kūno organas: jos plotas siekia 1,7–2,6 kv. m. Kasdien šį mūsų organizmo apsauginį barjerą veikia daugybė įvairių veiksnių. Vieni pavojingiausių – ultravioletiniai A (UVA) ir B (UVB) Saulės spinduliai, rašoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pranešime.

Nors Žemės paviršių pasiekia vos 2–3 proc. ultravioletinių Saulės spindulių, net ir ta nedidelė dalis, paveikusi neapsaugotą odą, gali sukelti fotodermatozę.

LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė priminė, kad vasarą itin svarbu tausoti odą ir naudoti kosmetikos priemones, apsaugančias nuo žalingo saulės spinduliuotės poveikio.

Fotodermatozės – itin įvairialypė grupė odos ligų, kurias sukelia arba pasunkina ultravioletiniai ir matomieji Saulės spinduliai. Tarkime, UVA spinduliai, kurių mus pasiekia ir į odą įsiskverbia daugiausia, gali sukelti fotoalergines reakcijas, polimorfinį šviesos bėrimą, įvairias lėtines uždegimines odos ligas, o UVB spinduliai gali sukelti eritemą.

Todėl, pasak profesorės, apsauginio kremo sudėtyje būtinai turi būti medžiagų, saugančių nuo ultravioletinių A ir nuo matomųjų saulės spindulių. 

Saulės spinduliai turi ir gydančių savybių: daliai sunkiomis odos ligomis sergančių pacientų sėkmingai taikoma fototerapija. Tačiau kai kuriais atvejais savijautą gali pabloginti ne tik ultravioletiniai spinduliai, bet ir netinkamai parinkta kosmetika.

Profesorė perspėjo, kad fotoalerginį dermatitą gali sukelti ir pats apsauginis kremas nuo saulės. Taip pat nerekomenduotina veidui naudoti stiprių kortikosteroidinių preparatų, nes jie gali sukelti perioralinį dermatitą.

„Sergantys lėtinėmis fotodermatozėmis vengia būti saulėje, todėl ima trūkti vitamino D, kurio sintezei odoje reikia saulės spindulių. Tokiais atvejais tikslinga šio vitamino skirti papildomai“, – pastebėjo S. Valiukevičienė.

Lietuvos higienos instituto duomenimis, odos ir poodžio ligomis 2016 m. sirgo 8 proc. suaugusiųjų ir 14 proc. vaikų.

Tačiau besidžiaugdami šiltu oru visus patarimus dažnai tiesiog pamirštame ir, galiausiai, vietoj gražaus įdegio tenka kęsti skausmingą odos nudegimą. 

Farmacininkė Regina Molotkova sako, kad pavojingiausia ir daugiausiai žalos mūsų odai daranti ultravioletinė spinduliuotė yra atsakinga ne tik už odos nudegimą, bet ir jos senėjimą, raukšlių susidarymą. Taip pat vaidina pagrindinį vaidmenį odos vėžio vystymuisi. Tad nudegimai gali turėti kur kas daugiau pasekmių nei vien tik nemalonus skausmas ar besilupanti oda, rašoma pranešime spaudai.

Pasekmės juntamos pusmetį

„Ultravioletiniai spinduliai gali prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius ir neigiamai paveikti odos ląsteles. Nors nudegus saulėje viršutinis sluoksnis nusilupa, tačiau gilesniame sluoksnyje nudegimo padariniai lieka ilgesnį laiką“, – tikina vaistininkė.

Farmacijos specialistės teigimu, po nudegimo saulėje, odos regeneracinis atsistatymas trunka nuo 3 iki 6 mėnesių. Per šį laikotarpį oda visiškai atsistato ir sunaikina modifikuotas ultravioletinių spindulių ląsteles.

„Po nudegimo viršutinis epidermio sluoksnis nusilupa ir jį pakeičia naujas ląstelių sluoksnis, kuris yra labai jautrus radiacijai. Todėl stipriai nudegusiems pavojinga vėl būti saulėje – kur kas didesnė rizika dar greičiau ir stipriau nusideginti“, – įspėja R. Molotkova.

Gydyti nudegimus galima ir vėsiais, bet jokiu būdu ne šaltais kompresais.

Pasak jos, nudegusi oda pasidaro neatspari mikroorganizmams. Taip pat gali atsirasti pigmentinės dėmės. Viena iš pasekmių – ir įvairios odos ligos.

Ką daryti?

R. Molotkova sako, kad nudegus saulėje paprastai pasireiškia tokie simptomai, kaip skausmingas odos raudonumas, degimo pojūtis ir niežėjimas, todėl, pajutus bent vieną iš šių požymių, pirmiausia reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių.

„Pirmajai pagalbai itin tinkamos dekspantenolio putos ar geliai. Gydyti nudegimus galima ir vėsiais, bet jokiu būdu ne šaltais kompresais. Taip pat galite išsimaudyti po dušu ar apsipilti vėsiu vandeniu. Gerkite daug skysčių – negazuoto arba mineralinio vandens“, – pataria vaistininkė.

Norėdami palengvinti skausmą, odą tepkite losjonais su lidokainu. Stipriai nudegintą odą galima tepti ir vitamino E aliejumi –  tai antioksidantas, kuris mažina uždegimą, apsaugo odą nuo infekcijos, skatina gijimą.

Pasak vaistininkės, saulės spinduliai gali iššaukti ir organizmo savigynos reakciją – histamino išsiskyrimą. „Histaminas verčia odą reaguoti ir gali sukelti tokius simptomus kaip niežulys. Histamino poveikį ir niežulį, kurį sukelia nudegimas saulėje, sumažinti padeda specialūs antihistamininiai preparatai“, – teigia „Eurovaistinės“ atstovė.

Jei nudegusiose odos zonose susidarė pūslelių, nederėtų jų pradurti – toks pažeidimas gali sukelti infekciją. O jei po saulės vonių jaučiatės prastai, karščiuojate, o oda stipriai paraudusi ir jautri, nedelsdami kreipkitės į medikus. Gydytojas dermatologas nustatys odos pažeidimus bei paskirs tinkamą gydymą.

Tokių ankstyvų saulės vonių "kregždžių" pasirodo kiekvieną pavasarį, tik, pavyzdžiui, pernai jos sezoną atidarė mėnesiu anksčiau, nes jau balandžio pradžioje pasitaikydavo viena kita šiltesnė diena.

Šiemet, net gėda sakyti, pirmas drąsiausiųjų pasirodymas paplūdimyje buvo tik gegužės 1 d. Ir tai tik gilesnėse kopų vietose, kur neužpūtė vėsokas pietvakarių vėjas. O tie, kurie vaikščiojo pakrante, buvo priversti užsisegti striukes.

Vis dėlto dailaus įdegio mėgėjams medikai turi ne itin gerų žinių. Pavasario saulė yra labai aktyvi ir gali pridaryti daugiau bėdos nei naudos.

"Gegužės 1-oji buvo labai graži diena, bet iš tikrųjų tądien ultravioletinis indeksas Klaipėdoje buvo 4, taigi apsauga nuo saulės buvo privaloma. Būtina naudoti apsauginius kremus, reikėtų rūpintis vaikais. Mažyliams iki dvejų metų apskritai nerekomenduojama degintis. Kalbėdami apie saulės žalą, turime galvoje ne tik patį agresyviausią odos vėžį – melanomą. Kuo žmogus daugiau saulės spindulių "surenka", tuo daugiau tų odos pakitimų ir gali atsirasti. Nereikėtų taip anksti išsirengti, nes šiuo metu saulė yra labai aktyvi", – įspėjo odos ligų gydytoja Jolanta Česienė.

Lietuvą pasiekus vasariškiems orams ne vienas mūsų išskubėjome lepintis saulės teikiamais malonumais, tačiau kuo gresia saulės vonios ir ką daryti norint išvengti odos vėžio? „Saulė pavojingiausia vidurdienį. Venkite jos šiuo paros metu, o likusią dienos dalį nepamirškite naudoti apsaugančių priemonių“, - įspėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė.

– Kokių mitų vis dar laikomasi? Ar susiduriate su tuo dirbdama su pacientais?

– Tiesą sakant, nesusiduriu su mitais. Stengiuosi formuoti pacientų požiūrį, jog savigyda užsiimti nedera. Prieš pradėdami gydyti lėtinį odos susirgimą konsultuokitės su gydytoju dermatologu. Tik jis gali geriausiai  įvertinti odos būklę ir skirti gydymą.

– Daugelis žino apie teigiamą saulės poveikį, vitamino D naudą, tačiau kuo mums ji pavojinga?

– Ištyrus saulės poveikį vaikams paaiškėjo, jog saulė pavojingiausia būna vidurdienį. Vienos iš LSMU doktorančių atlikto tyrimo duomenimis, daugiau pigmentinių dėmių turi tie vaikai, kurie leidžia laiką saulėje būtent vidurdienį.  UV spinduliai skatina vitamino D gamybą (vitaminas D apsaugo kaulus nuo osteoporozės), aktyvuoja melanino gamybą odoje, o ilgainiui sukelia ir negrįžtamus odos ląstelių pokyčius.

– Atėjus vasarai žmonės suplūsta į paplūdimius, tačiau ne visi naudoja apsaugančias nuo pavojingų saulės spindulių priemones, vengia tiesioginių saulės, kiek laiko galima degintis norint apsaugoti odą nuo nudegimų ir odos vėžio?

– Būti saulėje rekomenduojama priklausomai nuo odos jautrumo jos spinduliams. Žmonės pagal odos savybes yra skirstomi į keturis tipus. Pirmasis ir antrasis tipai pasižymi itin šviesia oda, jautrumu tiesioginiams saulės spinduliams. O štai trečiasis ir ketvirtasis odos tipai pasižymi tamsesne oda, didesniu atsparumu saulės spinduliams. Saulės voniomis mėgautis galima tol, kol neskauda odos. Jei pajautėte skausmą ir pastebėjote, kad oda tapo rausva, reikia trauktis nuo tiesioginių saulės spindulių į pavėsį. Paraudusi oda paplūdimyje yra stiprus nudegimas, kurį pamatome tik vakare. Prie saulės vonių reikia pratintis po truputį. Iš pradžių degintis derėtų po 10 – 15 min., vėliau galima ir kiek ilgiau.

– Sakoma, jog prieš vasaros sezoną profilaktiškai reikia apsilankyti soliariume. Kaip tai vertinate?

– Tai nėra mokslo tyrimais pagrįsta profilaktika nuo vėžio. Soliariume nepatariama lankytis žmonėms, kurių šeimos nariai serga odos vėžiu ar melanoma, turi daugiau nei 20 pigmentinių apgamų. Saulės spinduliai gali sukelti ir fototoksines odos ligas. Tuomet oda yra sudirginama net nuo menkiausio saulės poveikio. Gali atsirasti ir bėrimas. Tokiu atveju saulės reikia vengti ir naudoti  UV apsaugantį kremą (saulės apsaugos faktorius turėtų būti didesnis nei 50).

– Kokie veiksniai sukelia odos vėžį ir kaip jį pastebėti?

– Vienas iš veiksnių, be abejonės, yra saulė. Įtaką taip pat daro ir paveldimumas, organizmo atsparumo sumažėjimas (nusilpęs imunitetas). Pacientai, kuriems buvo transplantuotas vidaus organas taip pat atsiduria rizikos grupėje. Odos vėžį ar kitas ligas nustato gydytojas dermatologas. Tačiau kiekvienas žmogus ir pats turi stebėti savo odą bei rūpintis ja. Jei pastebėjote atsiradusį ir didėjantį odos darinį, nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Odos vėžį gali prognozuoti didėjantis raudonos, juodos ar tamsiai rudos spalvos odos darinys. Odos melanomai būdinga juoda spalva, galimi pilki atspalviai, nelygus paviršius, kraujavimas. Neretai ji yra vadinama juoduoju odos vėžiu.

Ikinavikiniai odos pažeidimai atsiranda kūno vietose, kurios dažniausiai yra veikiamos saulės: plaštakose, pečiuose, kojose. Odos melanoma moterims dažniau atsiranda kojų ar galvos srityje, o vyrams – galvos ir liemens odoje. Atsiradus minėtiems simptomams  reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

– Pakalbėkime apie apgamus. Šios melanocitų sankaupos, nors ir retai, tačiau virsta piktybiniais dariniais. Kaip atpažinti sveikatai pavojingus apgamus ir kaip elgtis?

– Pakitę pigmentiniai  apgamai, iš kurių neretai formuojasi odos melanoma,  pasižymi savitaisiais klinikiniais požymiais: asimetrija, nelygūs kraštai, įvairi spalva ir didėjantis skersmuo . Pigmentiniai apgamai šalinami tik chirurginiu būdu. Lazeriu gydyti  pigmentinius apgamus nerekomenduojama po nepilno gydymo lazeriu pigmentiniai apgamai gali ataugti, lieka randų.

– Ar visada tinkamai apsaugome odą nuo pavojingų UV spindulių? Kokį kremą geriausia rinktis ir kokiomis dar priemonėmis savo pacientams patariate apsaugoti savo odą?

– Nuo UV spindulių apsaugančių kremų yra daug, tačiau rinktis patarčiau tą, kuris turi platų apsaugos spektrą nuo UVA ir UVB. Taip pat nepirkite didelių pakuočių manydami, jog jų pakaks keleriems metams. Visada atkreipkite dėmesį į produkto galiojimo laiką.

Apsaugančius odą kremus geriausia pirkti vaistinėse, nes taip būsite tikri, jog produktas yra dermatologiškai patikrintas. Jauniems žmonėms, kurie turi  riebią odą ir spuogų, rekomenduoju naudoti nuo saulės apsaugantį gelį, nes kremas skatina inkštirų atsiradimą. Vaikams ir paaugliams reikia rinktis specialią kosmetiką nuo saulės.

– Ar tiesa, jog tamsaus gymio žmonėms, dėl jų odoje esančio pigmento, saulės spinduliai didelės žalos nedaro?

– Tiesa. Tamsesnio gymio žmonių oda labiau prisitaikiusi saulės spinduliams ir jiems saulės spinduliai nedaro tokios žalos, kokią daro itin šviesią odą turintiems žmonėms.

– Kaip geriausia apsaugoti žaizdą būnant saulėje?

– Susižeidus geriau saulėje nebūti. Žaizdą reikia sutvarstyti saulės spinduliai gali pabloginti žaizdos gijimą, paskatinti perteklinio rando formavimąsi.