Esame kitoje laiko zonoje

Dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai dažnai užduoda klausimą – kodėl portaluose ar laikraščiuose, televizijų žinių laidose esą skelbiamas ne tas saulėtekio uostamiestyje laikas, nei yra iš tiesų?

„Taip, Saulė Klaipėdoje teka visiškai kitokiu laiku nei, pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune. Net ir Molėtuose ji pateka kitu laiku nei kituose miestuose. Laiko juostos skiriasi viena valanda. Lietuva priklauso dviem laiko juostoms. Klaipėda ir pajūris priskiriami pirmajai laiko juostai, likusi šalies dalis – antrajai laiko zonai“, – paaiškino astronomas Saulius Lovčikas.

Nurodo pagal Vilniaus laiką

Astronomas patikino, kad Lietuva gyvena pagal antrąją laiko zoną, kaip ir šalies sostinė.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į UTC+1 laiko zoną (CET – Vidurio Europos laikas), likusi dalis – į UTC+2 (Rytų Europos) laiko zoną.

Ši riba kerta Lietuvos teritoriją pietuose tarp Jurbarko ir Tauragės. Ta riba šiaurėje eina tarp Telšių ir Kuršėnų.

Tačiau oficialiai Lietuvoje galioja vienas laikas – visa Lietuva priskiriama UTC+2 zonai.

„Tikrovė yra kita. Portaluose ir kituose šaltiniuose dažniausiai nurodomas Vilniaus laikas, pagal jį – ir Saulės tekėjimo laikas“, – pastebėjo S. Lovčikas.

Dėsningumas: skirtingose Lietuvos vietose būna skirtingas ir saulėtekio ar saulėlydžio laikas. / V. Žukienės nuotr.

Skiriasi dešimtimis minučių

Populiarus portalas „day.lt“, vadinamasis virtualusis kalendorius, skelbia skirtingus Saulės patekėjimo laikus.

Pavyzdžiui, sausio 10 d. Saulė Vilniuje tekėjo 8.39 val., Kaune – 8.45 val., o Klaipėdoje – 9.01 val.

Skiriasi ir saulėlydžio laikai.

Kituose, taip pat ir užsienio portaluose, tos dienos Saulės patekėjimo laikai skiriasi keliomis minutėmis.

S. Lovčikas pripažino, kad jis su kolegomis pasitiki portalu „timeanddate.com“.

Tačiau jame skelbiama vėlgi skirtinga informacija.

Pavyzdžiui, šiame portale rašoma, kad sausio 10 d. Saulė Klaipėdoje tekėjo lygiai 9 val.

„Mano galva, reikėtų žinoti, kokį algoritmą naudojo konkretaus portalo specialistai, skaičiuodami Saulės patekėjimo laiką“, – sakė astronomas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai prieš kurį laiką yra prasitarę, kad remiasi Londono observatorijos tinklalapiu, kuriame galima surasti Saulės laidos ir tekėjimo laikus bet kuriam Lietuvos miestui ar kaimeliui.

Molėtų astronomijos observatorijos tinklalapyje skelbiamas Saulės tekėjimo ir laidos laikas tik Vilniaus miestui.

„Laikas Vilniui taip pat gali skirtis, nes tarp vieno miesto taško ir kito gali būti 30-ies kilometrų atstumas“, – priminė S. Lovčikas.

Žinios – už eurus?

Astronomas patarė raštu kreiptis į Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutą – galbūt Saulės patekėjimo ir laidos duomenis uostamiesčiui padėtų sužinoti valstybės išlaikomas institutas.

Tačiau paaiškėjo, kad už viešai matomo objekto, tai yra Saulės, patekėjimo Klaipėdoje duomenis valstybės išlaikomas institutas prašo mokesčio.

„Mūsų instituto darbuotojai, profesionalūs astronomai, už nedidelį mokestį (140 eurų) gali pateikti tikslius visų metų Saulės tekos ir laidos laikus pasirinktoms koordinatėms ar miestui. Tačiau jeigu norite bandyti patys, tuomet yra keli variantai“, – raštu į žurnalistų užklausą atsakė Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktoriaus pavaduotojas Arnas Drazdauskas.

A. Drazdauskas laiške nurodė, kad Saulės patekėjimo ir nusileidimo momentus galima rasti minėtame puslapyje „timeanddate.com“.

Taip pat instituto direktoriaus pavaduotojas patarė pasinaudoti nemokama programa „Stellarium“.

Už pažymas – sąskaita

Po susirašinėjimo su dienraščiu A. Drazdauskas papildė, kad už papildomas mokslininkų pastangas bus išrašyta sąskaita, tačiau šįsyk kainą nurodė jau kur kas mažesnę.

„Už mokslo darbuotojų atliekamus paslaugų užsakymus, šiuo atveju Saulės tekos / laidos apskaičiavimus duotosioms koordinatėms, Vilniaus universiteto administracija yra patvirtinusi įkainius, ir tai neturėtų stebinti. Nes tai yra papildomi, su tiesioginiu moksliniu darbu nesusiję darbai. Dar norėčiau patikslinti, kad pažymos apie astronomines sąlygas pateikimo įkainis yra 100 eurų, ir už šią paslaugą yra išrašomos sąskaitos“, – patikino A. Drazdauskas.

Ar tokia tvarka nesikerta su Visuomenės informavimo įstatymu, kurio 6 straipsnis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją gauti nemokamai?

Komentaras

Gretė Gerulaitytė

Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus Komunikacijos poskyrio vadovė

Akivaizdu, kad šioje situacijoje įvyko elementarus nesusikalbėjimas. VU dirba per 5 tūkst. darbuotojų, kurie turi labai įvairių funkcijų, tarp kurių ir mokamų paslaugų teikimas verslui. Tikrai ne visi yra pratę bendrauti su žiniasklaida ir nebūtinai žino tokio darbo principus.

Noriu patikinti, kad Vilniaus universiteto mokslininkai viešosios informacijos skleidėjams komentarus, įžvalgas ir panašią informaciją visuomet teikia neatlygintinai. Tą užtikrina atskirų VU fakultetų ir bendrai VU atstovai spaudai, per kuriuos žurnalistams ir reikėtų teikti užklausas ir užduoti klausimus.

Visgi jūsų minimas Visuomenės informavimo įstatymas, taip pat Teisės gauti informacijos ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas numato pareigą organizacijoms teikti turimus duomenis ir jų rinkinius, bet niekur nėra įpareigojimo rengti ir teikti duomenis, kurių jos neturi.

Taigi šioje situacijoje svarbu pabrėžti, kad informacijos apie Saulės tekėjimą ir nusileidimą konkrečiai Klaipėdos mieste VU neturi. Bendra jus dominanti informacija yra laisvai prieinama adresais, kuriuos jums maloniai pateikė mūsų mokslininkas.

Taigi, instituto darbuotojas neprašė susimokėti už informaciją, atsakė jums į klausimą dėl nuorodų ir pasiūlė papildomą, bet nebūtiną mokamą paslaugą tikslesnei informacijai surinkti, jei toks poreikis būtų.

Atsiprašau už įvykusį nesusikalbėjimą ir noriu dar kartą paskatinti ateityje dėl jums rūpimų komentarų kreiptis per VU Komunikacijos ir rinkodaros skyrių arba atskirų fakultetų atstovus spaudai.

VU užsakymu bendrovės „DO Architects“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad Plytinės gatvėje esančiame sklype numatoma statyti penkis pastatus – jų bendras plotas siektų 8,7 tūkst. kv. metrų, juose būtų įrengti 292 kambariai.

Didžiausias devynių aukštų pastatas su 166 kambariais projektuojamas šalia „Iki“ parduotuvės. Likę keturi pastatai bus keturių aukštų, juose bus po 24–40 kambarių.

„Projektuojamas bendrabučių kompleksas erdviniais sprendimais darnai įsilieja į teritorijos kontekstą ir apjungia universitetų miestelio visuomeninių pastatų erdvines savybes (aukšti, dominuojantys, kyšantys virš pušynų tūriai) su gretimose teritorijose esančiais mažo užstatymo (sodybiniais) pastatais“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.

Aplink pastatus bus įrengti žali plotai, takeliai, medinės terasos, automobilių aikštelės, o palei pagrindinę vidinę gatvelę projektuojami suolai, paviljonai dviračiams.

Žemės sklypas priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo Vilniaus universitetas.

Gegužės 11 d. apie 13 val. gautas iškvietimas į Saulėtekio alėjoje esantį bendrabutį dėl jaunos merginos, kuriai gali reikėti medicininės pagalbos.

Kaip portalui kauno.diena.lt teigė Vilniaus policijos atstovė Julija Samorokovskaja, specialiąsias tarnybas iškvietė 24 metų merginos brolis, nerimavęs dėl savo sesers sveikatos ir maždaug parą laiko negalėjęs su ja susisiekti.

Į iškvietimo vietą atvykusios tarnybos, nesulaukusios jokio merginos atsako, įsilaužė į kambarį ir ten aptiko jos kūną.

Atvykę medikai konstatavo merginos mirtį. Ant kūno nebuvo pastebėta jokių akivaizdžių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Liudininkų teigimu, BMW automobilio vairuotojas buvo neblaivus.

Kaip praneša portalas 15min., iš automobilio po avarijos pats išlipęs vairuotojas policijai sakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi.

Tačiau tikrintis blaivumą vairuotojas atsisakė.

Agresyviai nusiteikęs vairuotojas sulaikytas.

Galimai partrenktas kruvinas gyvūnas rastas Vilniuje, Saulėtekyje. Jis sunkiai kvėpavo, tupėjo perkreiptu snukučiu. Gyvūnų prieglauda kreipėsi į žmones ir prašė padėti jaunai katei išgyventi.

Gyvūnų globėjus itin sukrėtė studenčių abejingumas ir pašaipos gelbėjant katę.

„Esame pasibaisėję Saulėtekyje besimokančiomis merginomis, kol viena, turinti širdį ir atjautą pranešė apie siaubingai besikankinantį katinėlį ir laukė mūsų atvykstant, kitos – šaipėsi iš šio vargšo padarėlio, užgauliojo ir rodė mums, bandančioms tuo metu sugauti vargšiuką, nepadorius gestus... Merginos – jūs gal gražios išore, bet esate supuvusios iki pat sielos gelmių, jaučiame tikrų tikriausią svetimą gėdą, kad jūs – moterys, kad esate TOKIA Lietuvos ateitis...“, – baisėjosi „Vyšnių sodas“.

Vėliau pranešta, kad išgelbėta katė neišgyveno. 

„Katytė, pasak veterinarų, kankinosi mažiausiai tris savaites, jos traumos itin skausmingos ir senos, nežinomu būdu nuluptas visas nosies galas, prasidėjo uždegimas, infekcija, dalis viršutinio žandikaulio lizavosi (pūnantis)... Buvo beveik neįmanoma net suleisti migdančių vaistų – kūnelis praktiškai virtęs mumija dėl ilgalaikio badavimo ir dehidratacijos... Katytė nebeturėjo jokios vilties, kankinosi slėpdamasi nuo pašaipių ir jos išvaizda besibjaurėjančių abejingų praeivių... Blusuota ir nušiurusi ji buvo mums tokį trumpą laiką kaip sava. Glostėme vargšės blusuotą galvytę ir pasidavusį kūnelį, kol ji užmigo, kol sustojo širdelė ir niekada nepamiršime tų didelių akių, kurios žvelgė į mus, paskutinius žmones jos žiauriame pasaulyje... Atleisk, katyte, už viską...“, – už kitų žmonių žiaurumą atsiprašė gyvūnų globėjai.

Negyva mergina rasta 0.45 val. Saulėtekio alėjoje, prie namo.

Įtariama, kad mergina iškrito pro balkoną, esantį namo dešimtame aukšte.

Įvykio aplinkybės tiriamos.

Vilniuje šeštadienio naktį žuvo per studentų bendrabučio balkoną iškritusi 19-metė baltarusė, pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Mergina, įtariama, lipo ant balkono krašto, bet neišlaikė pusiausvyros.

Pakvietė skaitytojos skambutis

Šalia kauniečiams praeityje žinomo "Saulėtekio", V.Krėvės pr. 93, gyvenanti moteris, paskambinusi į redakciją primygtinai siūlė apsilankyti beveik po jos daugiabučio namo langais veikiančiame savotiškame benamių viešbutyje. Moteris patikino, kad jis čia veikė visą vasarą. Ir nurodė konkretų adresą – krūmynai, esantys išpuoselėto Dainavos parko, IKI prekybos centro, turgelio, bažnyčios, vaikų darželio, daugiabučio gyvenamojo namo apsuptyje.

Pasidomėjau, kaip suprasti, – aukštos klasės viešbutis krūmynuose?! Moteris paaiškino: "Visai paprastai – benamiai krūmuose įsitaisė "kambarius", rytais prausiasi tvenkinyje, geria alų, spirituotus gėrimus, valgo maisto produktus, parsineštus iš konteinerių, stovinčių prie prekybos centro IKI, "Urmo" miestelyje ar kitose vietose, naudojasi čia pat, po krūmais, veikiančiu "tualetu". Kai dar pajėgia paeiti, vyrai iš "viešbučio" patraukia pabendrauti prie daugiabučių namų, gąsdindami jų gyventojus. Gyvenimas minėtame "viešbutyje" benamiams beveik nieko nekainuoja."

Kai su fotografu nuvažiavome nurodytu adresu, gyventojos nupieštas vaizdelis pasitvirtino.

Pavyko pakalbinti

Prie išpuoselėto Dainavos parko želiančiuose krūmynuose jo gyventojų neradome – jie buvo palikę savo kartoninėmis dėžėmis, dėvėtais drabužiais nuklotas lindynes. Jų aplinka prišnerkšta ir bjauriai pridergta – reikėjo atidžiai žiūrėti, kur statai koją. Benamių "miegamajame" mėtėsi vaikiški minkšti žaislai (gal naktį jie atstodavo pagalves?), vaikiška avalynė (neįminėme jos paskirties mįslės), spirituoto gėrimo tušti buteliai, maisto atliekos.

Pačių "viešbučio" gyventojų čia nesimatė. Pasukome daugiabučio link norėdami pakalbinti vietos gyventojus, tačiau kiemo gilumoje, šalia buvusio "Saulėtekio" komplekso apleisto pastato pastebėjome ant cementinės atraminės sienelės sėdinčius keturis vyrus. Jų išvaizda, nerišli kalba ir ją lydintys triaukščiai rusiški keiksmai bylojo, kad būtent jų ir ieškojome. Fotografas liko fotografuoti iš automobilio – jam pasirodyti viešai buvo rizikinga. Juk apsvaigusieji nuo dievai žino kokių medžiagų galėjo įtūžti pamatę juos fotografuojantį žmogų. Todėl nuėjau kalbėtis su įkaušusiu ketvertuku viena, tuščiomis rankomis. Kalbą su jais pradėjau visai nekalta tema – apie šuniuką, gulintį prie įkaušusiųjų kojų.

Neprisipažino esą iš "Hiltono"

Žinome mes tuos krūmynus, tą jų "viešbutį" – ne kartą socialinių pašalpų gavėjai tvarkė tas prišnerkštas vietas, bet jų gyventojai visada grįžta.

– O, koks riebus šuniukas…. Negi jūsų?! – nustebau.

– O kodėl ne? Ovčiarkinas – toks jo vardas – priėdęs daugiau negu jūs. Tikrai, – žagsėdamas kalbėjo vienas iš ketvertuko, blausiu žvilgsniu įvertinęs šuns ir klausiančiosios figūras.

– Kur jūs patys valgote? Tuose prišnerkštuose krūmuose, kur netoli nuo šios vietos? Štai šio daugiabučio gyventojai sakė, kad vasarą jūs ten įrengėte penkių žvaigždučių viešbutį: virėte valgyti, skalbėte ir prausėtės tvenkinyje. Ten, krūmuose, net ir lauko tualetą įsitaisėte.

– Ne, ten ne mes. Tame "Hiltone" kiti gyveno, – patikino padoriausiai iš ketverto atrodęs vyriškis. – O kam jums reikia tų, kur tame "viešbutyje" nakvojo? Sakote, padėti norite tiems žmonėms? Turbūt, siūlysite jiems Nakvynės namus, į kuriuos galima tik vakare užeiti, o rytą reikia išeiti? Ne, jie, tie iš viešbučio, tikrai neis į Nakvynės namus. Ir mes neisime.

– O kur jūs žiemą dėsitės?

– Laiptinėse nakvosime.

– Bet juk jos rakinamos!

– Ne jūsų tai problema, ponia.

Nori… numirti

Pokalbis laikinai nutrūko, nes ant betoninės atraminės sienelės sėdintys vyrai sužiuro į šalia jos buvusius laiptus. Tikra to žodžio prasme jais ropojo vidutinio amžiaus vyras. Pagaliau pasiekęs laiptų viršų ir išgirdęs jį drąsinančius atsistoti sugėrovų keiksmus, vyras mėgino atsitiesti, bet tokia užduotis jam buvo aiškiai per sunki – penktasis šauniosios komandos narys pas likimo brolius patraukė keturiomis. Pasitikdama jį mėginau kalbinti, bet rišlaus atsakymo neišgirdau. Nė vienas iš jo likimo draugų nemėgino kolegai padėti atsistoti. Matyt, jiems tai įprastas vaizdelis.

– Vyrai, negi nenorite pakeisti savo gyvenimo būdo? – klausiu.

– Ne. Tai jau neįmanoma, – kategoriškai pareiškė blaiviausias iš ketvertuko.

– Jūs tikrai atsisakote bet kokios pagalbos?!

– Atsisakome.

– Ir nieko nenorite?

– Noriu. Numirti noriu, – pribloškė vieno gan švariai apsirengusio, apsikirpusio, blausiomis akimis vyriškio atsakymas.

Jis sėdėjo nuleidęs galvą. Šalia jo peties lingavęs likimo draugas tik kreivai šyptelėjo ir pasuko smiliumi prie smilkinio. Kita jo ranka buvo užimta – prilaikė tarp kelių pūpsantį pirkinių maišą su tuščiais plastiko buteliais. Sakė, gaunąs pensiją ir nesuprantąs, ko čia mirti.

Nori būti pakrikštytas

Tuo metu keturiomis šiaip taip atropojęs vyriškių kolega paprašė degtukų, rankoje laikydamas kažką panašaus į cigaretę. Vienas iš likimo brolių griežtai jam pasakė nieko neduosiąs. Net degtukų. Tačiau netrukus atlyžo – ištiesė degtukų dėžutę atropojusiam likimo bičiuliui. To griežtojo buvo sugipsuotos ranka ir koja. Pastarąją jis dar buvo apvyniojęs polietileno maišeliais, matyt, kad nešlaptų. Buvo apsivilkęs gera švaria striuke. Sakė, jam nieko netrūksta – gaunąs pašalpą, Darbo biržoje registruotas, o štai jo bičiuliai tuo nesirūpina.

Pastarieji pradėjo aiškinti turį asmens dokumentus, bet nieko nenorį veltui – suprask, pašalpų iš valstybės. Negalėjau patikėti savo ausimis – nieko nenori iš valstybės ir jos nekeikia. Beje, tas, kuris atropojo keturiomis, paprašė, kad pasirūpinčiau jo krikštu – nenorįs numirti nekrikštytas...

Taigi, du iš penkių turi norus, o kiti – ne. Jiems patogus pasirinktas būtent toks gyvenimo būdas. Tiesa, šiuos vyrus retsykiais išvaiko policija, bet jie ir vėl susirenka pamėgtoje vietoje, kur tęsia savo vegetavimą. Bet kodėl jie, dabar visų nekenčiami, atsidūrė gyvenimo užribyje? Gal yra būdų, kaip padėti šitiems žmonėms ir kartu apsaugoti visuomenę nuo tokio jai nepriimtino jų gyvenimo būdo?

Parinktas sprendimo būdas

Kaip sakė Dainavos seniūnė Elena Skirmantienė, seniūnija gerai žino tuos benamius, jų gyvenimo būdą. Tiesą sakant, ne visi jie benamiai – vienas net ir butą turi. Beje, netoli gyvena garsi jų likimo draugė, kurios butas virtęs sąvartynu, kelia daugybę rūpesčių tiek kaimynams, tiek seniūnijai.

"Žinome mes tuos krūmynus, tą jų "viešbutį" – ne kartą socialinių pašalpų gavėjai tvarkė tas prišnerkštas vietas, bet jų gyventojai visada grįžta. Gal reikėtų tuos krūmus iškirsti, ir užsidarytų tas "viešbutis savaime?" – retoriškai klausė seniūnė.

Anot pašnekovės, nėra įstatymo izoliuoti tokius žmones nuo visuomenės – jie patys turi norėti gydytis nuo priklausomybių, gyventi besikabinantiesiems į gyvenimą skirtose bendruomenėse ir pan. Bet savo noru jie šito daryti neketina.

Belieka iškirsti krūmus? Miesto aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės nuomone, pirmiausia reikėtų išmėginti tą kelią, kuris buvo pasirinktas, išgyvendinant benamius iš Draugystės parko. Ten buvo nuolat valomos ir prižiūrimos jų apgyventos teritorijos. Dabar ten švaru. "Manau, kad mums pavyks bendromis jėgomis su Viešosios tvarkos skyriumi, seniūnija, policija, "Kauno švara" sutvarkyti ir šį prišnerkštą žalią valstybinės žemės kampelį", – sakė R.Savickienė.

Želdiniai tikriausiai bus išsaugoti, tvarka atkurta, tačiau kas gali padėti gyvenimo paraštėse atsidūrusiems piliečiams sugrįžti į normalų gyvenimą, jei jie patys to nenori?

Apie darnų mobilumą ir susisiekimo iššūkius šiandien diskutavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademinė bendruomenė ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.

Darnaus judumo strategijoje – dėmesys triukšmo mažinimui

Kaip tikina diskusijoje dalyvavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas, Vilniui, kaip vienai žaliausių Europos Sąjungos sostinių, reikalingas darnaus judumo planas. Saulėtekis yra unikali Vilniaus vieta, tiek savo aplinka, tiek ir šioje aplinkoje gyvenančiais bei dirbančiais žmonėmis. Čia kuriama sostinės susisiekimo ateitis, čia bus įgyvendinami ir darnaus judumo plano sprendimai.

Turimais duomenimis, vienas šeštadalis miestiečių gyvena padidinto triukšmo zonoje. Pagrindiniu aplinkos triukšmo šaltiniu įvardijamas transportas, kuris sudaro 93 proc. visų triukšmo šaltinių. Tuo tarpu, oro transporto keliamas triukšmas, skaičiuojama, sudaro vos 4,8 proc., o geležinkelių – 1,4 proc. viso miesto triukšmo lygio.

„Matavimai rodo, kad triukšmas su kasmet augančiu automobilizacijos lygiu tampa vis aktualesniu klausimu, kuriam reikalingas ilgalaikis sprendimas. Kelionei mieste kol kas tebesirenkame nuosavą automobilį, tačiau didėjantį transporto srautą lydi ir jo pasekmės: padidėjusios triukšmo ribos, oro tarša, sveikatos sutrikimai, avaringumas, mažėjantis eismo dalyvių saugumas. Tai yra svarbūs miestui iššūkiai, kuriuos turės išspręsti ir rasti balansą didelėje Vilniaus susisiekimo sistemoje darnaus judumo planas, be abejonės, prioritetą teikiant alternatyvioms transporto priemonėms. Tačiau svarbu jau šiandien apie tai kalbėti. Ir kalbėti su dėstytojais ir jų studentais, būsimais plano įgyvendinimo specialistais“, – teigia Vilniaus mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius.

Anot darnaus judumo plano koordinatorės dr. Kristinos Gaučės, šio strateginio dokumento tikslas – keisti gyventojų elgseną, skatinant juos keliauti ne automobiliais, o sudarant tinkamas sąlygas kitų rūšių kelionėms, jas paverčiant maloniais potyriais.

„Šis dokumentas nurodys, kaip efektyviai sureguliuoti ne tik automobilių, viešojo transporto bei dviratininkų ir pėsčiųjų sklandų eismą, bet užtikrins ir saugų susisiekimą mamoms su vežimėliais bei negalią turintiems Vilniaus gyventojams ir svečiams, sumažins triukšmo lygį mieste. Toks strateginis judumo planas Vilniuje rengiamas pirmą kartą“, – sako K. Gaučė.

Diskusijoje taip pat dalyvavęs Nacionalinio automobilių klubo vadovas Benediktas Vanagas džiaugėsi rengiamu darnaus judumo planu.

„Suprantama, kad nėra resursų realizuoti visų reikalingų pokyčių iš esmės. Todėl sveikiname savivaldą išsigryninus prioritetus. Vienas jų – švarus viešasis transportas ir orus keliavimas juo. taip pat – keliavimo ir saugumo infrastruktūra dviratininkams. Siūlome prisiminti ir sparčiai pagreitį įgyjančias Europos tendencijas, tokias kaip elektriniai dviračiai, smarkiai palengvinantys keliones“, – teigia B. Vanagas.

Darnaus judumo planas – iki 2020 metų

Pirmą kartą darnaus judumo plano vizija praėjusių metų pabaigoje pradėta pristatinėti Vilniaus bendruomenėms. 2016 m. gruodį ji buvo pristatyta savivaldybėje susirinkusiems seniūnams, seniūnaičiams, aktyviausiems vietos bendruomenių nariams. Susitikime ne tik pristatyti plano tikslai, paaiškinta, kuo skiriasi darnus planavimas nuo tradicinio transporto planavimo, bet ir išklausyti bendruomenių lūkesčiai dėl patogesnio keliavimo mieste. 2017 m. sausį plano vizija pristatyta ir neįgaliųjų asociacijos atstovams.

Per 2017 m. kartu su bendruomenėmis išsigryninti sprendimai bus svarstomi 2018 m. Detalus įgyvendinimo veiksmų planas numatytas 2018–2020 m., o plano strategija galios iki 2030 m.

VU rektorius prof. Artūras Žukauskas teigė, kad atnaujinta infrastruktūra didins universitetų patrauklumą talentams iš užsienio šalių.

„Šiuolaikiški, tarptautinėje erdvėje konkuruojantys universitetai privalo siūlyti ne tik itin aukštą studijų kokybę, bet ir modernią studijų bei socialinę infrastruktūrą. Mums tai padėtų pasiekti vieną iš mūsų strateginių tikslų – pritraukti daugiau studentų ir dėstytojų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Neabejojame, jog šie darbai padidins mūsų universiteto vertę, kadangi modernūs akademiniai miesteliai yra neatsiejama patraukliausių universitetų dalis“, – sakė prof. A. Žukauskas.

Universitetų vadovų pasirašytame ketinimų protokole numatyta koordinuoti veiklas plėtojant šiuolaikiško studentų sveikatingumo ir sporto centro projektą, kurti mokslo populiarinimo centrus mokiniams ir mokytojams, modernizuoti esamus ir statyti naujus bendrabučius.

„Lyderiaujančių universitetų susitarimas dėl akademinio miestelio plėtros – itin svarbus žingsnis didinant sostinės kaip geriausio miesto studijoms patrauklumą. Užsienio universitetų pavyzdžiu kuriama studentų miestelio infrastruktūra padės sukurti stimuliuojančią, dinamišką, geriausius šalies talentus pritraukiančią aplinką, kuri yra labai svarbi užmezgant socialinius ryšius ir tiesiant karjeros kelius“, – kalbėjo Alfonsas Daniūnas, VGTU rektorius.

VU ir VGTU taip pat įsipareigojo iki rugsėjo pabaigos suburti darbo grupę bendrų veiksmų programai koordinuoti, nustatyti projekto įgyvendinimo terminą. Projektą numatoma finansuoti viešo ir privataus sektorių lėšomis.

Planuojama, kad vaikų dienos centrą lankys per 30 Vilkijos, Vilkijos apylinkių ir Čekiškės seniūnijose gyvenančių socialinės rizikos vaikų, taip pat jų šeimos nariai. Su jais dirbs aukštąjį išsilavinimą turintys socialinis darbuotojas ir psichologas.

Atnaujintose patalpose įrengta posėdžių, renginių ir žaidimų salė, dailės, teatro, muzikos kompiuterinių įgūdžių lavinimo ir kiti kabinetai.

Centre bus siekiama ugdyti paauglių bendravimo įgūdžius, organizacinius gebėjimus, savivertę, savarankiškumą, kūrybiškumą, bus skatinamas vaikų dalyvavimas pačių organizuojamoje veikloje. Į vaikų dienos centro veiklą bus įtraukiamos ir vaikų šeimos, bendruomenė.

Vykdant šį projektą rizikos šeimų vaikai bus užimami po pamokų ir per atostogas. Bus rengiami lavinamieji grupiniai užsiėmimai, teikiamos individualios konsultacijos, organizuojami įvairūs renginiai, išvykos. „Tikiu, kad centro įkūrimas padės spręsti vaikų užimtumo, socialinės atskirties mažinimo problemas šiame krašte“, – teigė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Projektas finansuotas pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programą „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas“. Iš viso jam skirta beveik 242 tūkst. eurų. Iš EEE finansinio mechanizmo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės – daugiau kaip 217 tūkst., likusią dalį finansavo Kauno rajono savivaldybė.