Apie tai rašoma vokiečių savaitraščio „die Zeit“ ketvirtadienio numeryje, su kuriuo naujienų agentūrai dpa pavyko susipažinti iš anksto.

„Esu tikras, kad Vokietijos ir kitų ES šalių piliečiai taip pat supras, kad Suomija, ES ir Europa negali leistis būti šantažuojamos tokiais būdais“, – sakė Suomijos prezidentas.

S. Niinistö paaiškino, kad Rusija kažką panašaus padaryti bandė dar 2015 m. Tuomet jis „apie agresyvų Rusijos elgesį labai atvirai pakalbėjo“ su tuometiniu ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu.

S. Niinistö pacitavo suomių priežodį: „Kazokas čiumpa viską, kas neprikalta“ ir pasakė, kad santykiuose su Rusija ir prezidentu Vladimiru Putinu visuomet turi būti atsargus ir veikti ryžtingai. „Jei veiksi ryžtingai, kazokas nieko negaus“, – kalbėjo S. Niinistö. „Manau, kad Rusija ir V. Putinas supranta tik galios kalbą.“

Šį rudenį Suomijos sienos apsaugos tarnyba pastebėjo smarkiai išaugusį Suomijoje prieglobsčio prašančių asmenų skaičių. Dauguma tokių asmenų buvo iš Vidurio Rytų ir be reikalingų dokumentų vyko iš Rusijos.

Oficialiais duomenimis, nuo rugpjūčio pradžios tokių asmenų būta daugiau nei 700. Helsinkio vyriausybė apkaltino Rusiją organizuojant migrantų gabenimą prie sienos ir palaipsniui uždarė visus kontrolės punktus prie sienos su Rusija.

Praėjusią savaitę Helsinkis uždarė keturis sienos perėjimo punktus, teigdamas, kad Maskva siekia destabilizuoti Suomiją, leisdama nelegaliems migrantams per savo teritoriją pasiekti Šiaurės šalį.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) tai pavadino hibridine ataka ir palygino su padėtimi prie rytinės Lenkijos sienos su Baltarusija.

Varšuva jau seniai kaltina Rusiją ir Baltarusiją organizuojant dokumentų neturinčių migrantų, bandančių kirsti Europos Sąjungos sieną į Lenkiją, antplūdį.

„Deja, turime daugiau nei dvejų metų patirtį ginant savo sieną nuo migrantų spaudimo“, – žurnalistams sakė Lenkijos prezidentas, Varšuvoje priėmęs Suomijos kolegą Sauli Niinisto (Saulį Nynistę).

„Suomija gali neabejotinai tikėtis ne tik Lenkijos politinės paramos, bet ir dalijimosi mūsų patirtimi“, – sakė A. Duda.

Rusija pirmadienį atmetė kaltinimus, kad ji siunčia migrantus prie Suomijos sienos, ir anksčiau įspėjo, kad Suomija gali uždaryti visus savo sienos perėjimo punktus.

„Toks sprendimas akivaizdžiai prieštarautų Suomijos nacionaliniams interesams“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.

S. Niinisto sakė, kad padėtis, su kuria susidūrė Suomija, labai panaši į tą, apie kurią pranešė Lenkija.

„Atrodo, kad kai kurie migrantai, kurie bandė patekti į Europą per Lenkiją ir kuriems tai nepavyko, dabar tęsia kelionę į šiaurę, prie Suomijos sienos“, – pridūrė jis.

Abi šalys davė suprasti, kad ES susitikimuose kels klausimą dėl padėties prie savo rytinių sienų.

„Ilgesnėje perspektyvoje neįmanoma, kad kiekviena šalis vien savo jėgomis ... bandytų pasirūpinti situacija, kuri iš karto po to gali kilti jos kaimyninėje šalyje“, – sakė S. Niinisto.

„Dėl naujos pasienio tvoros buvo iškirsti medžiai“, – sako jis, apžvelgdamas su Rusija besiribojančiame Imatros mieste esančias savo valdas.

Suomija, kur sekmadienį vyks parlamento rinkimai, lapkritį pristatė planus savo 1 300 km ilgio sienos su Rusija 200 km atkarpoje pastatyti aukštą spygliuotą tvorą.

„Karas Ukrainoje buvo lūžio taškas. Suomiai turėjo permąstyti savo santykius su Rusija“, – sakė Helsinkio universiteto mokslininkė Johanna Vuorelma (Johana Vuorelma).

A. Joroneno sklype, esančiame už kelių šimtų metrų nuo sienos, girdisi kitoje pusėje esantis šaudymo poligonas. Šiuo metu sklypą nuo Rusijos skirta tik lengva medinė tvora, neleidžianti nuklysti gyvuliams.

Tačiau iki vasaros A. Joroneno žemėje bus pastatyta trijų metrų aukščio plieninė tvora su spygliuota viela viršuje. Visus 200 km numatyta nutiesti iki 2026-ųjų.

„Tai naudinga ateičiai. Kada nors jos tikriausiai prireiks“, – sako A. Joronenas.

Projektas yra tik dalis reikšmingo kurso keitimo, kurio Suomija ėmėsi rytinės kaimynės atžvilgiu.

Antrojo pasaulinio karo metais ši Šiaurės šalis tuometinei Sovietų Sąjungai atidavė apie 10 proc. savo teritorijos, tačiau net ir pačiame Šaltojo karo įkarštyje nepastatė sienos. Sovietai privertė Suomiją užsienio politikos ir saugumo srityse laikytis neutraliteto, vadinamo „finliandizacija“.

1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Suomija kariniu požiūriu liko neutrali ir dėjo daug vilčių į naujos eros su savo galinga kaimyne kūrimą.

Helsinkis tikėjosi tapti ašimi Vakarų ir Rusijos prekybai ir diplomatijai.

Tačiau praėjus daugiau nei šimtmečiui po nepriklausomybės nuo Rusijos ir trims dešimtmečiams po įstojimo į Europos Sąjungą, 5,5 mln. gyventojų turinti šalis dabar kuria naują užsienio politikos identitetą ir, žengdama paskutinius žingsnius narystės NATO link, stiprina ryšius su Vakarais.

Istorinė trauma

Ryškiausias šios naujos eros ženklas – Suomijos sprendimas nutraukti dešimtmečius vykdytą karinio neprisijungimo politiką. 2022-ųjų gegužę šalis pateikė prašymą įstoti į NATO.

Suomija, kuri nuo 1809-ųjų buvo didžioji kunigaikštystė, 1917-aisiais paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos, o jau 1939-aisiais turėjo atremti sovietų invaziją per vadinamąjį Žiemos karą.

Suomiai ir dabar tvirtai pasiryžę ginti savo šalį.

„Šis palikimas yra kelių dešimtmečių senumo, galbūt atėjęs iš Žiemos karo dvasios“, – teigia pulkininkas Vesa Laitonenas, vadovaujantis pratyboms Helsinkio karinėje saloje Santahaminoje.

Pasak J. Vuorelmos, smurtu paženklintoje bendroje su kaimyne istorijoje yra daug skaudžių išgyvenimų ir traumų.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) kadaise didžiavosi artimais ryšiais su kolega Rusijoje Vladimiru Putinu, tačiau dabar jis ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) yra vieni aršiausių Maskvos priešininkų visoje Europoje.

Anksčiau, anot J. Vuorelmos, Helsinkis siekė ypatingų santykių su Rusija ir norėjo vykdyti politiką, leidžiančią palaikyti gerus ekonominius ir politinius santykius.

Buvo manoma, kad „geri ekonominiai santykiai su Rusija atitinka Suomijos interesus, tačiau kartu įpareigoja Rusiją siekti demokratinio vystymosi“, aiškino J. Vuorelma.

Tačiau, teigė ji, supratę, kad tai neveikia, suomiai nusivylė ir pasijuto išduoti. Savaitgalį išrinktai naujajai vyriausybei teks kloti naują kelią.

Suomijos rinkėjai nacionalinio saugumo ir gynybos klausimus laiko svarbiomis ateinančių rinkimų temomis.

Visgi didžiausią naujosios geležinės uždangos poveikį patiria suomiai, gyvenantys tokiuose pasienio miestuose kaip Imatra, priklausomuose nuo Rusijos turizmo ir prekybos sektoriuose.

Kaip ir kiti šio regiono gyventojai, A. Joronenas reguliariai lankydavosi Rusijoje darbo reikalais ir apsipirkti, tačiau dabar jo vizitai nutrūko.

„Nebuvau ten nuo tada, kai Ukrainoje prasidėjo karas“, – sakė jis.

„Esame viena iš nedaugelio Europos šalių, kuriose vis dar yra šauktinių. Tai reiškia, kad mūsų mokymo sistema yra labai išvystyta“, – sakė prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) spaudos konferencijoje su savo kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu per netikėtą vizitą Kyjive.

„Jie kasmet priima naujokus, juos apmoko. Mes turime labai kokybiškus mokymus ir patalpas stažuotojams“, – pridūrė jis.

Europos sąjungininkai spaudžia Vokietiją leisti eksportuoti savo tankus „Leopard“, kuriuos naudoja kelios ginkluotosios pajėgos visame pasaulyje, įskaitant Suomiją.

S. Niinisto pabrėžė, kad vyksta diskusijos ne tik dėl atskirų tankų, bet ir dėl „didesnio dalinio“ ir „kaip jį sukurti“.

„Galiu tik pažadėti, kad šiame dalinyje esame konstruktyvūs“, – sakė jis.

Anot Suomijos lyderio, yra „įvairių galimybių“, kaip Suomija galėtų prisidėti prie šios paramos.

Tuo metu V. Zelenskis teigė, kad jiedu aptarė „atskiros platformos sukūrimą, siekiant sustiprinti Ukrainą šarvuota technika, įskaitant tankus“.

„Labai džiaugiuosi, kad Suomija ten užims svarbią vietą“, – sakė jis.

S. Niinisto sakė, kad klausimas, ar Suomija tieks Ukrainai kai kuriuos savo tankus „Leopard“, tebėra atviras, nes dėl ilgos sienos su Rusija Šiaurės šalis šį klausimą turi svarstyti atsakingai.

Suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) praėjusią savaitę pareiškė, kad tikisi, jog „sprendimas (pristatyti „Leopard“ tankus) bus įgyvendintas, ir Suomija tikrai yra pasirengusi prisidėti prie šios paramos“.

Antradienį Vokietija pareiškė, kad sąjungininkai galėtų pradėti mokyti Ukrainos pajėgas naudotis „Leopard“, tačiau nesuteikė leidimo jų siųsti į Ukrainą.

Berlynas pabrėžė, kad sprendimas yra neišvengiamas.

Suomijos gynybos ministerija penktadienį paskelbė apie 400 mln. eurų karinės pagalbos Ukrainai paketą – didžiausią iki šiol ir apimantį sunkiąją artileriją bei amuniciją.

„Kalbant apie branduolinį ginklą, mes šio klausimo Suomijoje dar neaptarėme. Žinoma, tos diskusijos įvyks, jos vyks visais klausimais, kuomet mes tapsime nare. Tačiau mano paties nuomone, mintis, kad Suomijoje galime turėti dislokuotą branduolinį ginklą, man skamba visiškai nepažįstamai“, – spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį teigė S. Niinisto.

Leidinys „Newsweek“, remdamasis Suomijos laikraščiu „Iltalehti“, šią savaitę pranešė, kad Suomijos užsienio reikalų ir gynybos ministrai Pekka Haavisto (Peka Havisto) ir Antti Kaikkonenas (Antis Kaikonenas) liepą prisiėmė įsipareigojimus NATO, jog jie nesieks „apribojimų ar nacionalinių išlygų“, jei Suomija bus priimta į Aljansą.

Tai, pasak suomių žiniasklaidos šaltinių, reiškia, kad NATO branduoliniai ginklai galėtų būti gabenami per Suomijos teritoriją arba būti joje dislokuoti, taip pat nebūtų taikomi draudimai steigti NATO bazes Suomijos teritorijoje.

Kalbant apie branduolinį ginklą, mes šio klausimo Suomijoje dar neaptarėme.

Turkijos prieštaravimai

Gegužę Suomija ir Švedija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos. 

Helsinkio ir Stokholmo narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių, to nepadarė tik Vengrija ir Turkija.

Budapeštas sprendimą žada priimti dar šiemet, tuo metu Ankara tikslių datų neįvardijo.

Turkija kaltina šias dvi šalis, ypač Švediją, teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos.

Pasak S. Niinisto, Ankarai daugiau problemų kelia Stokholmas, o ne Helsinkis, tačiau jis pabrėžė, kad Helsinkiui „labai svarbu eiti koja kojon su Švedija“.

Siekiant įtikinti Turkiją ratifikuoti Suomijos ir Švedijos narystę NATO, Ankaroje šią savaitę lankosi Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas, kitą savaitę planuoja atvykti ir Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas).

„Pažiūrėkime, ką tai atneš. (...) Esu optimistas, galiausiai Turkija ratifikuos mūsų narystę. Tikiuosi, kad tai įvyks kuo greičiau“, – sakė S. Niinisto.

Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad ratifikavimo procesas „negali būti vienodas visose šalyse“.

„Liko tik dvi šalys. Manau, kad ratifikavimas neturėtų užtrukti be galo ilgai“, – sakė Lietuvos vadovas.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Ragina spręsti pagal veiksmus

Anksčiau šią savaitę Lietuvoje apsilankęs Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) apkaltino Turkiją Ukrainos kare aiškiai nepasirenkant pusės.

„Turkija aprūpina Ukrainą ginklais, tačiau taip pat tenkina Rusijos ekonominius interesus“, – sakė Graikijos premjeras.

Jungtinės Valstijos ir ES spaudžia Ankarą laikytis sankcijų, kurias jos įvedė Maskvai dėl šios invazijos į Ukrainą.

Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) nesutinka ir siūlo savo šalį kaip neutralią vietą galimoms deryboms dėl paliaubų. Jis taip pat patvirtino įvairius susitarimus, dėl kurių eksporto į Rusiją vertė pastaraisiais mėnesiais išaugo daugiau nei dvigubai.

Tuo metu G. Nausėda penktadienį sakė, kad kalbant apie Ankarą reikia vertinti „ne retoriką, o konkrečius veiksmus“.

„Niekas negalėtų suabejoti, kad Turkija vaidina svarbų vaidmenį, stabdant Rusijos agresiją Ukrainoje. Tiek karine prasme, tiek ir sprendžiant humanitarines problemas“, – sakė G. Nausėda.

Kaip pavyzdį jis įvardijo humanitarinį koridorių Ukrainos grūdams išvežti.

Su Suomijos vadovu susitiks Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Šalių vadovai dvišaliame susitikime aptars saugumo situaciją Europoje, Suomijos narystės NATO ir dvišalio bendradarbiavimo klausimus. Jiedu taip pat kalbėsis apie bendradarbiavimą Europos Sąjungoje, energetiką.

S. Niinisto vizitas į Lietuvą planuotas pernai lapkritį, bet dėl jo ligos buvo atidėtas.

Gegužę Suomija ir Švedija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas netruks ilgai, tačiau Turkija jau kurį laiką jį vilkina.

Ankara kaltina šias dvi šalis, ypač Švediją, teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).

Birželį trys šalys pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusį kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į Aljansą.

Helsinkio ir Stokholmo narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių. Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.

Ankara spalio pradžioje perspėjo nepatvirtinsianti šių dviejų šalių narystės, kol nebus ištesėti jai duoti pažadai.

„Smerkiame visų formų terorizmą ir aktyviai kovojame su juo“, – sakė S. Niinisto žurnalistams, stovėdamas šalia JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno), kuris ryžtingai palaikė Suomijos ir Švedijos siekį įstoti į NATO.

„Esame pasirengę atvirai ir konstruktyviai aptarti visus jums susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su mūsų naryste“, – sakė S. Niinisto, kreipdamasis į Turkiją, kuri kaltina Šiaurės šalis teikiant prieglobstį teroristinėms grupuotėms, įskaitant uždraustus kurdų kovotojus.

„Džiaugiuosi, kad einame tuo pačiu keliu ir galime tai daryti kartu“, – antradienį per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste) sakė M. Andersson.

„Pokalbis buvo tiesus ir atviras, jis vyko be perlenkimų. Laikytasi pozicijos, kad svarbu vengti įtampos“, – prezidentūra citavo S. Niinisto ir pridūrė, kad pokalbį inicijavo Suomijos vadovas.

S. Niinisto nurodė, kad dar per pirmąjį jųdviejų susitikimą 2012 metais V. Putinui sakė, kad „kiekviena nepriklausoma valstybė siekia maksimaliai užsitikrinti savo saugumą“.

„Taip yra ir dabar. Įstojusi į NATO Suomija padidins savo saugumą ir prisiims atsakomybę“, – pareiškė suomių lyderis.

Jis pabrėžė, kad Suomija, nepaisydama planų įstoti į NATO, nori ir toliau dvišaliu pagrindu spręsti su Rusija „praktinius klausimus, kylančius dėl kaimynystės pasienyje“. Helsinkis taip pat tikisi „profesionaliai“ bendradarbiauti su Maskva, pridūrė prezidentas.

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.

Ketvirtadienį S.Niinisto ir Suomijos premjerė Sanna Marin (Sana Marin) pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.

Bendrame prezidento ir premjerės pareiškime, paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.

Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad kaimyninės Suomijos planai įstoti į NATO „neabejotinai“ sukels grėsmę Rusijai, ir pagrasino imtis atsakomųjų priemonių.

Švedija, kuri, kaip ir kaimyninė Suomija, tradiciškai laikydavosi neutralumo politikos, artimiausiomis dienomis turėtų taip pat paskelbti apie siekį jungtis prie Vakarų aljanso.

Pasak Helsinkio, S. Niinisto V. Putinui išdėstė, „kaip radikaliai 2021 metų pabaigoje Rusijos pateikti reikalavimai, skirti užkirsti kelią šalims įstoti į NATO, taip pat Rusijos masinė invazija į Ukrainą 2022 metų vasarį, pakeitė saugumo aplinką Suomijoje“.

Ketvirtadienį S. Niniisto pareiškė Maskvai: „Jūs tai sukėlėte. Pažiūrėkite į veidrodį.“

Sekmadienį Helsinkis turėtų oficialiai paskelbti apie savo ketinimus stoti į Aljansą. Tokiu atveju tolesnes diskusijas šiuo klausimu pirmadienį surengs parlamentas.

Helsinkis neabejoja, kad pavyks įtikinti Turkiją nebeprieštarauti Suomijos narystei NATO

Helsinkis neabejoja, kad pavyks rasti „sprendimą“, galintį įtikinti Ankarą nebeprieštarauti Suomijos ketinimui stoti į NATO, šeštadienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas).

Kalbėdamas prieš Berlyne rengiamas derybas su Aljanso narėmis, įskaitant Turkiją, P. Haavisto sakė esąs „tikras, kad galiausiai rasime sprendimą, o Suomija ir Švedija taps NATO narėmis“.

Atkreipdamas dėmesį į suomių prezidento inicijuotą pokalbį telefonu su Rusijos kolega V. Putinu, ministras pabrėžė, jog „labai svarbu, kad bendrautume su savo kaimyne“, nors ir „neprašome jokio leidimo mūsų politiniams žingsniams“.

Ankara: Turkija pasirengusi aptarti su Suomija ir Švedija planus stoti į NATO

Turkija šeštadienį leido suprasti, kad yra pasirengusi aptarti Suomijos ir Švedijos planus stoti į NATO, nors ir kaltina šias valstybes suteikiant prieglobstį kurdų „teroristinėms organizacijoms“.

„Didžioji dauguma Turkijos žmonių nepritaria teroristinę organizaciją PKK remiančių šalių narystei... Tačiau šiais klausimais, žinoma, turime kalbėtis su mūsų NATO sąjungininkais, taip pat su šiomis šalimis“, – sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čahušohlu).

Tokį pareiškimą jis padarė atvykęs į Berlyną derybų su kolegomis iš NATO, taip pat su Suomijos ir Švedijos atstovais.

PKK yra Kurdistano darbininkų partija, Jungtinėje Karalystėje, Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose uždrausta kaip ekstremistinė organizacija.

Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl abiejų Šiaurės valstybių galimybės įstoti į NATO dėl numanomų ryšių su kurdų organizacijomis.

Kremlius: V. Putinas Suomijos sprendimą atsisakyti neutraliteto laiko „klaida“ 

Rusijos prezidentas šeštadienį savo kolegai suomiui S. Niinisto pareiškė, kad Suomijos ketinimai atsisakyti karinio neutraliteto būtų „klaida“, pranešė Kremlius.

„Putinas pabrėžė, kad tradicinės karinio neutraliteto politikos pabaiga būtų klaida, kadangi Suomijos saugumui niekas negresia“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Prognozuojama, kad Helsinkis sekmadienį paskelbs teiksiantis paraišką įstoti į NATO.

„Toks šalies politinės orientacijos pasikeitimas gali daryti neigiamą poveikį per daug metų susiklosčiusius Rusijos ir Suomijos santykius, grindžiamus geros kaimynystės ir partnerių bendradarbiavimo dvasia“, – sakoma Kremliaus pareiškime.

Abu lyderiai taip pat aptarė padėtį Ukrainoje, kur nuo vasario 24 dienos Maskva tęsia karinį puolimą.

V. Putinas informavo S. Niinisto apie Rusijos ir Ukrainos derybų padėtį. Kremliaus vadovas teigė, kad derybų procesas yra „beveik sustabdytas Kyjivo, nerodančio jokio suinteresuotumo konstruktyviu ir rimtu dialogu“, sakoma Maskvos pranešime.

Bendrame prezidento ir premjerės pareiškime, paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.

Reikėjo laiko užmegzti glaudžius tarptautinius ryšius su NATO ir jos valstybėmis narėmis, taip pat su Švedija.

„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – priduriama jame.

Pareiškime taip pat sakoma, kad reikėjo duoti laiko parlamentui ir visuomenei išsakyti savo poziciją šiuo klausimu.

„Reikėjo laiko užmegzti glaudžius tarptautinius ryšius su NATO ir jos valstybėmis narėmis, taip pat su Švedija“, – nurodoma jame.

Šio sprendimo išvakarėse Suomijos prezidentas S. Niinisto pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė invaziją į Ukrainą vasarį pradėjusi Rusija perspėjo to nedaryti.

Jis atkreipė dėmesį, kad saugumo padėtis Europoje iš pagrindų pasikeitė, nes Maskva anksčiau laikydavo prie jokių karinių blokų nesišliejusias Suomiją ir Švediją „stabilizuojančiu“ veiksniu Baltijos jūros regione.

„Tačiau tuomet, praeitų metų pabaigoje, jie pareiškė, kad Suomijai ir Švedijai negalima įstoti į NATO. Jie pareikalavo, kad NATO nepriimtų naujų narių. Rusija iš tikrųjų pareiškė, kad jūs neturite savo valios“, – aiškino S. Niinisto.

Tai buvo „milžiniškas pokytis“, pažymėjo prezidentas.

Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos politikų ir visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Naujausios apklausos rodo, kad suomių palaikymas tokiam žingsniui viršijo 70 proc., nors pastaraisiais dešimtmečiais potencialią šalies narystę NATO remdavo tik apie 20–30 proc. gyventojų.

Visuomenės nuomonė smarkiai pakito po vasario 24-osios.

NATO reikalų ekspertė Iro Sarkka (Iro Serkė) iš Helsinkio universiteto prieš ketvirtadienį paskelbtą pareiškimą naujienų agentūrai AFP sakė, kad nors S. Niinisto viešai neatskleidė savo pozicijos, jis pateikė tam tikrų užuominų, rodančių, kad prezidentas linkęs pritarti stojimui.

„Prezidentas nebekalba apie ES gynybos variantą ar Suomijos, kaip tarpininkės tarp Rytų ir Vakarų, vaidmenį“, – sakė ji.

Kiti žingsniai

Labai tikėtina, kad iki metų pabaigos ji taps nare.

Trečiadienį Suomijos parlamento Gynybos komitetas taip pat priėjo prie išvados, kad narystė NATO būtų „geriausias pasirinkimas“ šalies saugumui garantuoti, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pablogėjus saugumo padėčiai Europoje.

Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių pritaria narystei Aljanse.

„Suomija 100 proc. pateiks paraišką, ir labai tikėtina, kad iki metų pabaigos ji taps nare“, – prieš ketvirtadienį paskelbtą pareiškimą AFP sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto tyrėjas Charly Saloniusas-Pasternakas (Šarli Salonijus-Pasternakas).

Kaimyninė Švedija taip pat svarsto galimybę prisijungti prie Aljanso, todėl tikimasi, kad abi šalys vienu metu pateiks paraiškas dėl narystės. Švedijos valdančioji partija poziciją dėl stojimo į NATO paskelbs sekmadienį.

Kitas Suomijos žingsnis – sekmadienį numatytas prezidento ir ministrų užsienio ir saugumo politikos komiteto – institucijos, kurią sudaro prezidentas, vyriausybės vadovas ir ne daugiau kaip šeši ministrai – posėdis.

Komitetas turi priimti oficialų sprendimą pateikti paraišką, o tada šis pasiūlymas bus pateiktas parlamentui.

Kai šalis oficialiai pateiks paraišką dėl stojimo į NATO, ją turės ratifikuoti visų 30 Aljanso valstybių narių parlamentai. Šis procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį.

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) antradienį sakė manąs, kad Suomija visateise NATO nare galėtų tapti ne anksčiau kaip spalio pradžioje.

„NATO generalinis sekretorius yra sakęs, kad šis procesas užtruks nuo keturių iki dvylikos mėnesių. Mano asmenine nuomone, terminas būtų artimesnis keturiems, o ne dvylikai mėnesių“, – sakė P. Haavisto.

Volodymyras Zelenskis sveikina Suomijos pasirengimą

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ketvirtadienį telefonu pasikalbėjo su Suomijos prezidentu ir pasveikino jo šalies pasirengimą stoti į NATO.

Kaip skelbia agentūra „Reuters“, apie tai „Twitter“ pranešė pats V. Zelenskis. Pasak jo, abu lyderiai pokalbio metu taip pat aptarė Ukrainos euroointegraciją ir gynybos klausimus.