Tradiciškai spalį tarptautinis grožio renginys šį savaitgalį pakvies visus į Klaipėdą atrasti savo unikalų grožio receptą ar pasikonsultuoti su šios srities profesionalais.

Šioje tradicinėje parodoje dalyvauja beveik 200 dalyvių. Didžioji dalis parodos dalyvių – prekių ženklų atstovai, kurie geriausiai išmano platinamą produkciją, jos poveikį, tad gali išsamiau papasakoti apie naudojimo subtilybes ir pritaikymą.

"Džiugu, kad į parodą atvyko specialistai, kirpyklų, grožio salonų, SPA centrų atstovai. Vyks daug seminarų, įvairių mokymų, įmonės pristato daug naujovių. Grožio industrijos rinka yra labai dinamiška, labai džiaugiuosi, kad toks renginys vyksta Klaipėdoje ir kad tai turės kažkiek įtakos mūsų uostamiesčio grožio kultūrai", – teigė bendrovės "Expo vakarai" vadovas Saulius Savickis.

Renginio data patvirtinta žemės ūkio ministerijoje įvykusiame šios šventės organizacinio komiteto posėdyje, kurį vedė „Sartai 2018“ organizacinio komiteto pirmininkas, viceministras Saulius Savickis.

„Ko gero neberasi žmogaus, kurio nebūtų pasiekęs aidas apie per kelis amžius gilias tradicijas įgijusią žirginio sporto žiemos šventę – Sartų lenktynes, garsinančias ne tik šį Aukštaitijos kampelį, bet ir visą šalį, - lenktynių spaudos centrui, viešųjų ryšių agentūrai „Visus Bonus“ sakė S. Savickis. - Kasmet randasi vis daugiau norinčių pasigėrėti eikliaisiais, pasagomis ledą skeliančiais ristūnais ir laimingais, šalčio parausvintais skruostais jų vadeliotojais ar nepakartojamu koloritu renginį gaubiančia muge, tampančia savotiškomis kultūrinio paveldo puoselėtojų varžytuvėmis“. 

Renginio organizacinio komiteto pirmininko nuomone, 2018-ųjų vasario 3-ąją vyksianti „Sartų 2018“ šventė bus dar įstabesnė ir turiningesnė, nes ji įtraukta į Lietuvos valstybės atkūrimo 100-čiui skirtų renginių sąrašą. O tai įpareigoja tiek pačius renginio organizatorius, tiek visus šventės dalyvius.

Organizacinio komiteto nariai apžvelgė būtiniausius pasirengimo šioms tarptautinėms varžyboms darbus, numatė terminus iki kada jie turi būti padaryti ir kas juos atliks.

Pagal per daug metų susiklosčiusias renginio tradicijas ir 2018-aisiais ristūnų lenktynės bus orientuojamos į devynis pagrindinius važiavimus, o visą žirginio sporto žiemos šventę Dusetose vainikuos „Didysis žiemos prizas“, kurį tradiciškai steigia Žemės ūkio ministerija ir kuris įteiktas eikliausiojo ristūno vadeliotojui.

Šios šventės dalyviai Dusetų hipodromo ledo take varžysis ir dėl kitų garbingų trofėjų, kurių fondas, kaip tiksi organizatoriai, nebus mažesnis nei pernai.

Į šią žiemos šventę bus kviečiami geriausi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos ir kitų šalių žirginio sporto puoselėtojai.

„Sartai 2018“ organizatoriai daug dėmesio skirs ne tik sportinei renginio daliai, bet ir tradicinėms mugėms, parodoms, koncertams ir kitoms priemonėms, populiarinančioms mūsų nacionalinį paveldą ir etnines vertybes“, – akcentavo organizacinio komiteto narys, Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas.

Rengiantis šiai šventei nelengva darbų našta tenka varžybų šeimininkams, zarasiškiams, per eilę metų įgijusiems nemenką patirtį ir daug prisidedantiems, kad kiekvienas, atvykstantis į Dusetas, būtų pasitinkamas ir išlydimas kaip laukiamiausias svečias.

Meras akcentavo, jog „Sartų 2018“ šventė irgi bus vienas didesnių bei svarbesnių renginių rajone, skirtų garbingam valstybės atkūrimo 100-čiui.

Tradicines respublikines ristūnų žirgų lenktynes „Sartai 2018“ ir nacionalinį paveldą bei etnines vertybes propaguojančią mugę vasario 3 d. Dusetose surengti patikėta didelę tokių renginių patirtį turinčiai VšĮ „Promo events“.

Lenktynės žiūrovams – nemokamos.

Žirgų lenktynės šalia legendomis apipinto Sartų ežero, o anksčiau – ir ant jo ledo, pradėtos rengti XVIII amžiuje. Tai vienas seniausių masinių renginių šalyje, kasmet pritraukiantis kelias dešimtis tūkstančių žiūrovų. Kai kurie išlikę šaltiniai byloja, kad šiemetinės žirgų lenktynės kaip organizuojamas, ne stichiškas renginys Dusetose bus jau 220-tosios, o oficialios – 110-tosios. Respublikinėmis paskelbtos 1955 metais.

Specialistų teigimu, didžiuosiuose miestuose daugėja statybos objektų, kyla nauji gyvenamieji kvartalai, o patys gyventojai vis dažniau ryžtasi daugiabučių renovacijoms. Vis dėl to situacija šalies regionuose – gerokai vangesnė, todėl tarptautinės parodos "Individuali statyba 2016" metu bus svarstoma, kaip išjudinti vyraujantį štilį.

Sudomino valdžios atstovus

Jau greitai uostamiestyje ims šurmuliuoti keturias dienas truksiantis statybų verslo reginys "Individuali statyba 2016". Seminarų ir konferencijų įvairove pasižyminčioje parodoje šįmet ypatingas dėmesys bus skiriamas Lietuvos regionams.

Renginio iniciatoriai atsigręžti į užmiestį nutarė neatsitiktinai.

Parodą organizuojančios bendrovės "Expo Vakarai" vadovo Sauliaus Savickio teigimu, dvi pagrindinės sritys – nekilnojamasis turtas ir statybos – yra visos šalies ekonominę situaciją atspindintis veidrodis. Vis dėlto, kalbant apie perspektyvas šalies regionuose, jo žodžiais, veikti dar yra ką.

"Statybų rinkos tendencijos nuolat kinta, o naujausios technologijos šiame versle ima viršų. Tačiau susiduriama su problema – gyventojų koncentracija regionuose yra labai maža, atitinkamai ir statybos darbai juose vyksta kur kas rečiau. Todėl parodos metu stengsimės atkreipti dėmesį į minėtus dalykus, keldami klausimus, kaip galima pagerinti krašto raidą, sumažinti atskirtį tarp sostinės ir kitų šalies vietovių, pritraukti į regionus investicijų bei kurti naujas darbo vietas", – akcentavo S.Savickis.

Jam antrino vienas iš konferencijos apie verslo plėtrą organizatorių, žurnalo "Statyba ir architektūra" redaktorius Darius Babickas. Pašnekovo manymu, būtina įgyvendinti projektus, skatinančius steigti naujas darbo vietas regionuose.

"Mūsų sumanymas yra surengti viešą konferencijų ciklą įvairiuose Lietuvos miestuose. Ir pirmoji stotelė – būtent Klaipėdoje vyksianti statybų paroda. Pakvietėme atsakingų institucijų vadovus – Aplinkos, Vidaus reikalų, Ūkio, Švietimo ir mokslo ministerijų atstovus, kurie turi daugiausia įtakos formuojant regioninę politiką mūsų šalyje", – pabrėžė D.Babickas.

Rūpi daugeliui

Apie tai, kaip skatinti verslo investicijas užmiestyje, bus kalbama pirmąją parodos dieną – balandžio 14-ąją vyksiančios konferencijos "Ką planuoti regionuose?" metu.

Anot jos organizatorių, šis klausimas aktualus ne tik regionuose gyvenantiems žmonės, bet ir pramonininkams, valdžios institucijoms, mokslo įstaigoms. Renginyje virs diskusijos apie vietinio verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimą.

"Būtina pažymėti verslo sektoriaus ir švietimo įstaigų santykį, kuris taip pat labai svarbus siekiant progreso. Pavyzdžiui, koks esti specialistų poreikis, ar yra bendraujama su vietiniu verslu mažesniuose miestuose. Ir atvirkščiai – ar patys verslininkai išsako savo poreikius, kokių specialistų jiems trūksta, kokius žmones norima matyti tarp savo darbuotojų. Nemažas susidomėjimas renginiu rodo, kad šie klausimai išties rūpi daugeliui", – įsitikinęs žurnalo "Statyba ir architektūra" redaktorius D.Babickas.

Jo teigimu, šiuo metu šalies rajonuose ir miesteliuose statybų verslo sektorių "palaiko" tik daugiabučių renovacijos.

"Naujo būsto poreikio tokiose vietovėse nėra, todėl didžiausias variklis – renovacijos, jau turimo būsto atnaujinimas. Tai irgi yra pozityvu, nes dažniausiai tokiu būdu suteikiama darbo čia pat esantiems statytojams. Juk kur kas daugiau galimybių laimėti viešuosius pirkimus turi vietinės įmonės", – tvirtino pašnekovas.

Konferencijoje bus diskutuojama ir apie tai, kokias plėtros programas yra patvirtinusios ar numačiusios regionų savivaldybės. Pranešimus skaitys įvairių ministerijų atstovai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, uostamiesčio tarybos narys Simonas Gentvilas, kitų regionų savivaldybių, juose veikiančių įmonių bei Būsto energijos taupymo agentūros vadovai.

Statybos technologijos stebina

Žiemos sąstingį aplenkęs nekilnojamojo turto rinkos ir individualių namų statybos vajus ragina domėtis naujovėmis.

Pastebima, kad sparčiai vystantis informacinėms technologijoms bei tobulėjant elektroniniams įrenginiams keičiasi ir pats statybų procesas. Jis tampa kompiuterizuotas.

Anot D.Babicko, šiuo metu statybos technologijos yra pasiekusios itin aukštą lygį, todėl norint pasiūlyti kažką naujo dar turi praeiti nemažai laiko. Jei palygintume šią situaciją su ta, kokia buvo prieš kelis dešimtmečius, vaizdas yra stipriai pasikeitęs.

"Dabar, ko gero, būtų sunku įsivaizduoti statybos aikštelę, kurioje statybos valdymą atliekantys darbuotojai nenaudotų kompiuterio. Vis dažniau kalbama apie išmaniąją statybą, kuri susijusi su technologinių procesų, naujausios įrangos valdymu. Komunikacija, tiekimo organizavimas vykdomi elektroniniu būdu. Dalį visų šių naujovių kompanijų atstovai pristatys parodoje Klaipėdoje. Nemažas derlius yra užderėjęs ir kalbant apie statybinių medžiagų pasiūlą", – sakė pašnekovas.

Atsirado daugybė technologijų, kurios palengvina darbą, pavyzdžiui, specialios kompiuterinės programos grafikų sudarymui ir panašiai. Taip pat Lietuvoje vis dažniau kalbama apie ekologiškas statybas.

"Žmonės stato galvodami, kokioje aplinkoje jie gyvens. Galbūt nesiekia išspręsti globalinių problemų, klimato kaitos klausimų ir panašiai, tačiau žvelgia per siauresnę – savo būsto prizmę. Todėl tokie maži žingsneliai yra gera pradžia. Jei statydamasis namą kiekvienas pagalvos, kaip sutaupyti šildymui ir storins sienas, rinksis kokybiškesnius langus, tai sykiu taps draugiškesni gamtai", – kalbėjo D.Babickas.

Paroda "Individuali statyba 2016" pakvies ne tik profesionalus – architektus, projektuotojus, statybininkus – bet ir visus statybų naujovių besižvalgančius žmones. Pastarieji, kuriems įdomios statybų verslo bei būsto įrengimo aktualijos, į renginį atvyksta ir iš kaimyninių šalių.

Renginys balandžio 14–17 d. vyks kartu su namų interjero ir dizaino idėjų paroda "Inter Deco" bei sodo puoselėjimo ir praktinių idėjų muge "Mano sodas".

Ketvirtadienį Klaipėdoje arenoje startavo visos Vakarų Lietuvos statybų versle svarbiausia tituluojama paroda „Individuali statyba 2014“. Renginys, vykstantis kartu su paroda „Inter Deco 2014“ bei muge „Mano sodas 2014“, šiais metais išsiskiria gausiu solidžių pranešimų skaičiumi.

Įmonės pristatys naujoves

Oficialiai atidaryta paroda, skirta žmonėms, besidomintiems statybų verslo naujovėmis, uostamiestyje šurmuliuos ir gyventojus apsilankyti kvies visą savaitgalį – iki sekmadienio vakaro.

Kaip teigė įspūdingo mąsto renginio organizatoriai, paroda „Individuali statyba 2014“ šiais metais vyksta jau 22-ąjį kartą. Planuojama, kad tris skirtingas sferas – statybų verslą bei interjero ir sodo idėjas – apjungsianti paroda per keturias dienas turėtų sutraukti apie 16–18 tūkst. gyventojų iš visos Vakarų Lietuvos.

Renginyje dalyvaus apie 250 įmonių, tarp kurių ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos bei Lenkijos atstovai. Įmonės žada pristatyti savo produkciją ir paslaugas, supažindinti su naujovėmis bei inovacijomis.

Išskirtinumas – pranešimai

Parodos vadovė Vaida Petruokienė akcentavo, kad šiųmetinio renginio išskirtinis bruožas – gausus seminarų ir konferencijų skaičius.

„Nuo ketvirtadienio iki šeštadienio bus perskaityta 40 labai profesionalių pranešimų įvairiomis aktualiomis temomis, kuriuos parengė mokslininkai ir savo sričių profesionalai. Vakar visą dieną vyko konferencija „Darnioji namų energetika“, o šiandien sulauksime analogiško renginio tema „Renovacija Lietuvoje įsibėgėja“. Šią konferenciją organizuoja Aplinkos ministerija“, – kalbėjo V.Petruokienė.

Anot jos, šios parodos tikslas ir ateities perspektyva ir tampa noras sujungti verslą, mokslą ir valdžios atstovus. Tikimasi, kad trijų šalių bendradarbiavimas kitais metais bus dar glaudesnis.

Statybų verslas – pakilime

Parodą organizuojančios bendrovės „Expo Vakarai“ vadovas Saulius Savickis įsitikinęs, kad tokiame renginyje labai svarbus tampa tarpusavio santykių kūrimas.

„Kurti ryšius tarp kliento ir užsakovo, tarp pirkėjo ir pardavėjo ar partnerių – labai svarbu. Tikimės, kad vyksianti paroda padės pamatus glaudžiam bendradarbiavimui, kuris atneš abipusę naudą“, – kalbėjo S.Savickis.

Anot jo, renginys yra tarsi lakmuso popierėlis, parodantis statybų sektoriaus būklę ir naujas interesų kryptis.

Parodos „Individuali statyba 2014“ atidarymo metu susirinkusiuosius pasveikinusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė akcentavo, kad ilgus metus organizuojamo renginio sėkmė bei didėjantis lankytojų skaičius įrodo, jog statybų verslas išgyvena neblogus laikus.

„Miesto savivaldybė dažnai yra vienas iš užsakovų, duodančiu impulsą statybų verslui. Vykdome įvairius su statybomis susijusius projektus, be to, šiuo metu Klaipėdoje iš daugiau nei 2 tūkst. daugiabučių tik keli šimtai yra renovuoti. Manau, kad valdžia ir verslas yra ir turi būti vieningi, kad uostamiestis klestėtų“, – įsitikinusi J.Simonavičiūtė.

Šią savaitę Klaipėdoje, "Švyturio" arenoje, keturias dienas vyks tradicinė paroda „Individuali statyba 2014“.  Kokį vaidmenį vaidina tokios parodos aukščiausių technologijų laikais, kai internetas, įvairūs portalai akimirksniu suteikia žinių apie naujoves, įvykius, leidžia nukeliauti į įvairias pasaulio šalis, įmones, bendroves.  Ar tokios parodos – vakar diena, o gal tai – vienas ryškiausių švyturių, rodančių kelią verslo, meno politikos atstovams?

Pasak parodą organizuojančios bendrovės "Expo Vakarai" direktoriaus Sauliaus Savickio, parodos turi savo ypatingas komunikacines galimybes, kurios neprieinamos kitoms komunikacijos priemonėms.

Pavyzdžiui, paroda suteikia galimybę ne tik realiai bei materialiai pristatyti prekes, bet ir parodyti jų veikimą. Su profesionaliu techniniu pristatymu čia tiesiogiai ir neatskiriamai susisieja asmeniškai gauta informacija, dialogo galimybė. Be šito pirkėjams sunku priimti sprendimus įsigyjant šiuolaikinę sudėtingą produkciją, kai egzistuoja tiek daug pasiūlymų, jų įvairovė, techninis sudėtingumas bei plačios panaudojimo galimybėms.

Keitimasis patirtimi bei derybų reikšmė kuo toliau, tuo vis labiau didėja – asmeniniai kontaktai bei patikimi dalykinių partnerių santykiai šiandien tampa vis svarbesnis faktorius priimant sprendimus. Štai kodėl daugumai produkcijos rūšių parodų nepakeičia net labiausiai išvystytos informacinės technologijos.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas:

– „Expo Vakarai“ organizuojamos parodos leidžia drąsiai sakyti, kad Klaipėda – Lietuvos ekonomikos lopšys. Labai svarbu, kad paroda „Individuali statyba 2014“ pritraukia verslo, meno žmones ne tik iš Vakarų Lietuvos regiono, bet ir iš didžiųjų šalies miestų. Noriu pasidžiaugti šaunia kūrybinga, jaunatviška parodos rengėjų komanda, kuri kasmet išsikelia vis didesnius tikslus, ieško naujų parodų rengimo formų. Kaip žinia, šiandien negalime pasigirti atskiromis erdvėmis, kurios būtų skirtos tik parodų rengimui. Bet tikrai tikiu, kad besivystanti Klaipėdos ekonomika, verslo kontaktai paspartins tokių erdvių atsiradimą ir Klaipėdoje bus rengiamos ne tik regioninės, bet ir tarptautinės parodos.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Viktoras Krolis:

– Žinoma, reikia džiaugtis, kad Klaipėdoje rengiamos parodos įgauna vis platesnius užmojus. Tačiau matyčiau ateityje dar daugiau išplėstą parodų paketą, kuris leistų įmonėms, pavieniams verslininkams įgyti naujų kontaktų. Skatinčiau „Expo vakarų“ komandą pagalvoti, kaip jų rengiamos parodos galėtų tapti Lietuvos verslo trauka. Nes labiausiai nesinori, kad paroda būtų tarsi mugė, kurios pagrindinis akcentas „perku-parduodu“. Gyvenimas eina į priekį didžiuliais žingsniais, paroda-mugė – tai neperspektyvu, tai jau vakar diena. Ir labai norėtųsi, jog ateitų tokia diena, kad parodų dalyviams sumažėtų dalyvavimo sąnaudos, kad atsirastų naujos erdvės, nauji kontaktai, kad atvyktų kuo daugiau Lietuvos, kaimyninių šalių verslininkų ir jie norėtų dalytis savo patirtimi.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų AHK direktorė Audronė Ercienė:

– Turime ne vieno dešimtmečio parodų organizavimo patirtį. Dažnai tenka būti Vokietijoje rengiamose parodose, todėl galiu pasakyti, kad jei verslininkas nori pasitikrinti savo pasiektą lygį, pažiūrėti, ar jo prekė paklausi tarptautinėje rinkoje – geresnį būdą nei dalyvavimas parodoje sunku ir įsivaizduoti. Vokietija pagal rengiamų parodų skaičių pirmauja pasaulyje. Į parodas Vokietijoje labai daug įmonių, verslo atstovų važiuoja ne tik kaip dalyviai, labai daug kas renkasi ir parodų lankytojų vaidmenį. Žinoma, kalbant apie Lietuvoje rengiamas parodas, reikia pripažinti, kad jos yra regioninės. Tačiau jų svarbos negalima menkinti, ar galvoti, kad jos nereikalingos. Priešingai, labai sveikinu parodos „Individuali statyba 2014“ organizatorius, kurie šiais metais praplėtė parodos paketą, pakviesdami specialistus, profesionalus skaityti pranešimus, pasidalyti savo patirtimi ir naujausiomis žiniomis.

Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė:

– Parodų rengimas šalies regionuose – didžiulė vertybė. Bendravimas virtualioje erdvėje, ieškojimas verslo kontaktų, greitas naujovių aprašymas – tai tik viena medalio pusė. Tačiau tiesioginio komunikavimo, asmeninių klausimų sprendimas, naujovių koncentracija vienoje vietoje – tai unikalus parodos išskirtinumas. Žinoma, gyvenimas eina į priekį, parodų rengėjai puikiai suvokia, kad jų formatas kiekvienais metais turi būti kuo patrauklesnis, kuo įdomesnis, norint pritraukti ne tik dalyvius, bet ir kuo didesnius lankytojų srautus. Man labai smagu, kad Lietuvoje rengiamos parodos organizuoja konferencijas, kuriose pranešimus skaito profesionalai, žmonės, kurie turi didžiulę profesinę patirtį.

Strateginės savivaldos instituto direktorius Stasys Paulauskas:

– Tiesioginis kontaktas, galimybė pačiupinėti, savomis akimis pamatyti gausybę stendų, kalbėtis su verslo, meno žmonėmis, savo srities žinovais. Kito tokio reiškinio, kuris galėtų tai pasiūlyti, šiai dienai nežinau. Todėl parodų organizavimas, manau, turėtų turėti dar didesnį poreikį. Žinoma, organizatoriai turi labai gerai apgalvoti ir estetinę aplinką, kad žmogus atėjęs į parodą gautų ne tik žinių, naujovių bagažą, jis turi gauti peno ir akiai, ir ausiai. Manau, kad netolimoje ateityje mūsų regione turėtų atsirasti nuolat veikiančios parodų erdvės, kurios demonstruotų naujoves. Inovacinis centras Vakarų Lietuvoje – tai didžiulės pažangos žingsnis.

Informacija

Statybų verslo paroda „Individuali statyba 2014“ vyks balandžio 10-13 d., Klaipėdos "Švyturio" arenoje.

Dalyvavimas konferencijose ir seminaruose nemokamas (mokamas tik įėjimas į parodą).

Parodos darbo laikas: 10 d. nuo 11 iki 19 val., 11-12 d. nuo 10 iki 19 val., 13 d. nuo 10 iki 17 val.

Informacija: tel.: (8 686) 56 450, www.expo-vakarai.lt

Seminarų ir konferencijų PROGRAMA

1 seminarų salė

Balandžio 10 d. (ketvirtadienis)

12-13 val. – „Tikslinė rinka – Vokietija“ (Pranešėjai: Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Ercienė, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvoje konsultantė Gintarė Jonynienė.)

13 -13.30 val. – REGISTRACIJA. Naujadaros konferencija: Darnioji namų energetika 2014. Konferencija skiriama paminėti Lietuvos narystės ES 10-metį.

13.30 -13.45 val. – Konferencijos atidarymas. Sveikinimo žodis.

13.45-14.15 val. – „Namų energetikos darnioji naujadara“. (Pranešėjas: Strateginės savivaldos instituto direktorius dr. Stasys Paulauskas.)

14.15-14.45 val. – „Vėjo ir saulės elektrinių projektavimo ir įrengimo naujovės“. (Pranešėjas: Lietuvos vėjo energetikų asociacijos direktorius Aleksandras Paulauskas.)

14.45-15 val. – Kavos pertrauka.

15-15.30 val. – „Išmaniojo būsto energetikos sistemų tobulinimas“. (Pranešėjas: UAB "Aedilis" direktorius Raimundas Slavinskas.)

15.30-16 val. – „Elektromobiliai ir jų įkomponavimas į išmaniojo namo sistemą“. (Pranešėjas: UAB „Elektromobiliai“ projektų vadovas Nerijus Rakauskas.)

16-16.30 val. – Diskusijos.

17 val. – Konferencijos pabaiga.

Balandžio 11 d. (penktadienis)

10.30-11.30 val. – „Keraminės, klinkerinės ir sendintos plytos“. (Pranešėja: Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė daktarė Ramunė Žurauskienė).

11.30-12.30 val. – „Plastikinis šulinys prie individualaus namo – kaip jį įsirengti“. (Pranešėjas: Medžiagų vartotojų ir gamintojų asociacijos atstovas doc. dr. Rimvydas Žurauskas.)

12.40-14.30 val. – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir žurnalo "Statyba ir architektūra" seminaras "Netolima vizija – būstas, kurio nereikia šildyti". (Pranešėjai: Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, UAB „Eika“ energetinių projektų koordinatorė Rasa Pečiulaitė, UAB „Rockwool“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.)

14.30-16 val. – "Šiaudų skydai pasyvių namų statyboje – aukščiausias ekoinovacijos pasiekimas pasaulyje". (Pranešėjas: Lietuvos šiaudinių namų statytojų asociacijos pirmininkas, šiaudų skydų išradėjas, UAB "Ecococon" gamybos vadovas Domantas Surkys.)

16-17 val. – „Verslo finansavimo galimybės UAB Medicinos banke“ (Pranešėjas: UAB Medicinos banko Klaipėdos filialo direktorius Vaidas Vyšniauskas.)

17-18 val. – „Šilumos siurblių taikymas daugiabučių renovacijos procese“ (Pranešėjas: UAB "Ekoklima" vadovas Robertas Kleštornas.)

Balandžio 12 d. (šeštadienis)

11-12 val. – „Koks namas geresnis – tradicinės ar šiuolaikinės architektūros? Istorija, dabartiniai reikalavimai, praktinis šiuolaikinio namo projektavimo pavyzdys.“ (Pranešėjas: Roda Architects, Rytis Kaminskas.)

12-12.30 val. – „Kaip projektuoti ir kaip statyti pasyvų namą. Praktiko patirtis.“ (Pranešėjas: Roda Architects & Descon, Mindaugas Dagys.)

12.30-12.40 val. – Pertrauka.

12.40-13.10 val. – „Tinkami ir netinkami daugiabučių renovacijos investicinio plano rašymo būdai. Kokie parametrai iš tikrųjų svarbūs?“ (Pranešėjas: Šiltaupa.lt.)

13.10-13.40 val. – „Kaip pasirinkti termoizoliacijos medžiagas“ (Pranešėjas: BASF, Artūras Indičianskis.)

13.40-14.10 val. – „Kaip įstatyti langą be šalčio tiltų?“ (Pranešėjas: Remigijus Balčikonis.)

14.10-14.40 val. – „Saulės kolektorių panaudojimas privačiuose ir daugiabučiuose namuose“ (Pranešėjas: UAB "Informacinių technologijų pasaulis“, šilumos energetikos inžinierius Nemunas Tumavičius.)

15-16 val. – "Muzikinis garsas Jūsų namuose". )Pranešėjas: Artašes Gazarian.)

2 seminarų salė

Balandžio 10 d. (ketvirtadienis)

11-12. val. – "Augalų parinkimas ir komponavimas pastato interjere. Sveikos aplinkos kūrimas su vaistiniais, prieskoniniais ir aromatiniais augalais". (Pranešėjai: prof. dr. Algimantas M. Olšauskas, kraštovaizdžio architektė Ramunė Urbonienė.)

12-13 val. – „Ateities technologijų poveikio būsto statyboms tendencijos“. (Pranešėjas: Lietuvos inovacijų centro projektų konsultantas, Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius plėtrai Saulius Lapienis.)

13.15-14.15 val. – „Kada renovuosime renovuotus pastatus? Kaip suprojektuoti pasyvų pastatą. Ar reikia jį sertifikuoti?“ (Pranešėjas: Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis.)

15-16 val. – „Koks namas geresnis – tradicinės ar šiuolaikinės architektūros? Istorija, dabartiniai reikalavimai, praktinis šiuolaikinio namo projektavimo pavyzdys.“ (Pranešėjas: Roda Architects, Rytis Kaminskas.)

16-16.30 val. – „Pasyvaus namo automatizavimas. Ar atsiperka protingo namo sistemos? Ką namuose reikia automatizuoti?“ (Pranešėjas: "Jung Lietuva" direktorius Raimundas Skurdenis.)

16.30-17 val. – „Saulės kolektorių panaudojimas privačiuose ir daugiabučiuose namuose“. (Pranešėjas: UAB "Informacinių technologijų pasaulis“ šilumos energetikos inžinierius Nemunas Tumavičius.)

17-18 val. – "Vėjo elektrinių poveikis kraštovaizdžiui. Neigiamo poveikio sumažinimo priemonės." (Pranešėjas: kraštovaizdžio architektas Jonas Abromas.)

18-19 val. – "Baltų kultūros parkas Kinijoje. Patirtis Lietuvai." (Pranešėjas: prof. dr. Petras Grecevičius.)

Balandžio 11 d. (penktadienis)

11-12 val. – "Kraštovaizdžio ir sodybų aplinkos tvarkymo tendencijos Europoje." (Pranešėjas: kraštovaizdžio architektas Romas Marčius.)

12-12.10 val. – Konferencija „RENOVACIJA LIETUVOJE ĮSIBĖGĖJA“. Sveikinimo žodį tars Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matonienė.

12.10-12.40 val. – „Renovacija Lietuvoje įsibėgėja – kaip užtikrinti tinkamą jos eigą?“ (Pranešėja: aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matonienė.) Klausimai.

12.40-13.10 val. – „Daugiabučių atnaujinimo programa – proceso eiga, aktualiausios problemos ir jų sprendimo būdai, pasiekti rezultatai ir ateities planai“. (Pranešėjas: BETA direktorius Valius Serbenta.) Klausimai.

13.10-13.40 val. – „Pirkimų per CPO ypatumai“. (Pranešėjas: BETA Programų rengimo ir įgyvendinimo skyriaus specialistas Edvardas Petrauskas.) Klausimai.

13.40-14 val. – Pertrauka.

14-14.30 val. – „Tinkamas kokybės valdymas – vienas iš svarbiausių renovacijos sėkmės garantų“. (Pranešėjas: BETA Programų rengimo ir įgyvendinimo skyriaus specialistas Edvardas Petrauskas.) Klausimai.

14.30-15 val. – „Atnaujinamų pastatų ir techninių prižiūrėtojų kontrolė“. (Pranešėja: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus vedėja Lilija Masiulienė.) Klausimai.

15-15.30 val. – „Investicijų projektų finansavimas įgyvendinant Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą“. (Pranešėjas: Šiaulių banko Kredito rizikos departamento analitikas Gedas Janėnas.) Klausimai.

16-17.30 val. – „Paprastesnis, spartesnis ir efektyvesnis teritorijų planavimo reglamentavimas“. (Pranešėjas: Aplinkos ministerijos teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius.Marius Narmontas).

Balandžio 12 d. (šeštadienis)

11-12 val. – „Mikroorganizmų nauda“. (Pranešėja: dr. Loreta Piaulokaitė – Motuzienė, UAB „Ekoakademija“).

12-13 val. – „Apie atsinaujinančią energetiką ir jos plėtrą gyvenamuose namuose Lietuvoje ir ES“. (Pranešėjai: Seimo narys Linas Balsys, Atsinaujinančių energijos išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.)

13.10-14.20 val. – „Atsinaujinanti energetika namuose šildymui – ką pasirinkti? Geoterminį, saulės energijos šildymą, oras-oras, oras-vanduo šilumos siurblių naudojimą namo šildymui“. (Pranešėjai: Simonas Sebeckas „Vilpra“ atstovas, Žydrūnas Mackevičius. Šildymą biokuro katilais pristato UAB „Biokaitra“ atstovas.)

14.30-15.30 val. – „Fotovoltinė saulės elektrinė kaip architektūrinis statinio elementas“. (Pranešėjas: UAB "Solet Technics" direktorius Andrius Karazinas.)

15.40-16.10 val. – "Išmaniosios garso perdavimo technologijos namuose. "BOSE" SoundTouch sistemos". (Pranešėjas: Vidas Černeckis, AVPRO.)

16.20-16.50 val. – „Virtuali namo statyba – jokių klaidų, tikslus biudžetas ir sutaupytas laikas!" (Pranešėjas: Mindaugas Gečas, MB BIMARTEC komandos vadovas).

NAUJADAROS KONFERENCIJA: Darnioji namų energetika 2014. Konferencija skiriama Lietuvos narystės ES 10-mečiui paminėti!

Pranešimus skaitys geriausi Lietuvos darniosios energetikos mokslininkai, ekspertai, kurie pasidalys savo tyrimų rezultatais, įžvalgomis ir kitų šalių patirtimi, kaip galima aprūpinti savo namus pigia ir saugia energija, panaudojus gausius vietos energijos išteklius.

Į konferenciją kviečiami mokslo, verslo bei viešojo administravimo specialistai, suinteresuoti įgyti daugiau žinių apie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros geografinius, techninius, technologinius, ekonominius, ekologinius, socialinius, teisinius bei kitus veiksnius.

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas (galioja bilietas į parodą). Būtina išankstinė registracija. Dalyviams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai.

Konferenciją rengia: Strateginės savivaldos institutas

Vieta: "Švyturio" arena, Dubysos g. 10, Klaipėda, 1 seminarų salė

Laikas: 2014 m. balandžio 10 d. nuo 13.30 iki 17 val.

Registracija: tel.: 8 46 350560, www.eksponente.lt

Konferencija „RENOVACIJA LIETUVOJE ĮSIBĖGĖJA“

Pranešimus skaitys: LR aplinkos ministerijos viceministrė ir kiti specialistai. Tai pat BETA Programų rengimo ir įgyvendinimo skyriaus specialistai, banko departamento analitikas.

Į konferenciją kviečiami: Vakarų Lietuvos savivaldybių paskirti projekto administratoriai, butų ūkio, bendrijų pirmininkai, šilumos tinklų atstovai, energinio efektyvumo didinimo agentūros, miesto ūkio departamentų atstovai.

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas (galioja bilietas į parodą).

Apie efektyvesnį teritorijų planavimo reglamentavimą pranešimą skaitys Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius. Šis pranešimas skirtas savivaldybių Urbanistinės plėtros departamentams, Architektūros ir miesto planavimo skyriams, Strateginio planavimo skyriams, architektams.

Konferenciją rengia: Aplinkos ministerija

Vieta: "Švyturio" arena, Dubysos g. 10, Klaipėda, 2 seminarų salė

Laikas: 2014 m. balandžio 11 d. nuo 12 iki 17.30 val.

Klaipėdoje gyvenantys senjorai skundžiasi ne tik per mažomis pensijomis, bet ir socialine atskirtimi: vyresnio amžiaus žmonėms uostamiestyje trūksta susibūrimo vietų, lengvatų ir pagarbesnio visuomenės požiūrio.

Asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ inicijuota diskusija „Klaipėdos senjorų užimtumo problema: situacija ir galimybės“ sukėlė nemažai aistrų. Į diskusiją susirinkę senjorus vienijančių organizacijų atstovai ir miesto politikai pripažino, kad situacija reikalauja pokyčių.

Klaipėdos miesto jungtinės pagyvenusių žmonių bendrijos pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė teigė, kad uostamiesčio senjorai susiduria su  daugybę metų nesprendžiamomis problemomis.

„Uostamiestyje pensinio amžiaus žmonių skaičius jau siekia 40 tūkst. Ir juos reikia įtraukti į aktyvią veiklą, kad vieninteliu pagyvenusio asmens užsiėmimu netaptų žiūrėjimas pro langą“, – kalbėjo A.M.Gedvilienė.

Senjorus vienijančioms organizacijoms labai trūksta patalpų visuomeninei ar kultūrinei veiklai.

„Pageidautume, kad miesto taryboje atsirastų žmogus, atsakingas už pensininkų reikalus. Be to, pensijos dabar tokios mažos, jog manome, kad senjorams nuo 70 metų važiavimas viešuoju miesto transportu turėtų būtų nemokamas“, – teigė bendrijos pirmininkė.

A.M.Gedvilienė išskyrė ir kitą senjorus vienijančią problemą – per mažas galimybes įsitraukti į uostamiesčio kultūrinį gyvenimą.

„Kultūros įstaigos nors retkarčiais galėtų padovanoti bilietų į renginius. Manau, kad savivaldybė kartą per ketvirtį galėtų išskirti ir autobusą ekskursijoms“, – teigė pensininkų interesus atstovaujanti klaipėdietė.

Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas pripažino, kad miestui senstant senjorų gerovės klausimas tampa vis aktualesnis.

„Patalpų trūkumą galima būtų spręsti optimizuojant mokyklų tinklą. Moksleivių mažėja, o pagyvenusių žmonių daugėja. Sujungus kažkurias mokyklas, vieną jų būtų galima atlaisvinti ir atiduoti senjorams“, – kalbėjo S.Gentvilas.

Asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ prezidentas Saulius Savickis teigė, kad senjorams turėtų būti rodoma daugiau pagarbos. „Visa miesto bendruomenė turėtų įsitraukti į viešą diskusiją.

Turime suvokti, kokioje situacijoje dabar yra pagyvenęs žmogus“, – teigė S.Savickis.