„Saugumo taryba... neatliko savo pareigos užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą“ po smūgio, kurį, kaip įtariama, Izraelis šį mėnesį sudavė Irano konsulatui Damaske, pasakė Amiras Saeidas Iravani.

Todėl Teheranas „neturėjo kito pasirinkimo“, tik imtis atsakomųjų veiksmų, paaiškino jis, pridurdamas, kad jo šalis „nesiekia eskaluoti karo“, bet atsakys į bet kokią „grėsmę ar agresiją“.

Izraelis: į beprecedentę ataką buvo reaguota beprecedente gynyba

Izraelio kariuomenės atstovas Danielis Hagaris Irano dronų ir raketų ataką pavadino beprecedente ataka, į kurią buvo reaguota beprecedente gynyba.

„Tai buvo pirmas kartas, kai bendradarbiavo tokia koalicija, veikdama prieš Irano ir jo bendrininkų grėsmę Artimuosiuose Rytuose“, – sakė atstovas apie bendradarbiavimą su tarptautiniais sąjungininkais atremiant raketas, „kuriam vadovavo Jungtinės Valstijos – kartu su Didžiąja Britanija, Prancūzija ir kitais partneriais“.

Mes ir toliau esame aukščiausioje parengtyje ir vertiname padėtį.

„Mes ir toliau esame aukščiausioje parengtyje ir vertiname padėtį, – pažymėjo D. Hagaris. – Per kelias pastarąsias valandas patvirtinome operatyvinius puolimo ir gynybos priemonių planus“.

Kartu Izraelis esą nepamiršo misijos Gazoje – „išlaisvinti savo įkaitus, esančius Irano sąjungininkės grupuotės „Hamas“ rankose. „Hamas“ ir Iranas nori sukelti sumaištį Artimuosiuose Rytuose ir eskaluoti padėtį regione“, – sakė kariuomenės atstovas.

Žiniasklaida: Izraelis dar neapsisprendė dėl reakcijos į Irano ataką

Izraelio vadovybė, anot žiniasklaidos, dar nenusprendė, kaip reaguos į savaitgalį Irano surengtą ataką. Karo kabinetas sekmadienį per daugiau kaip tris valandas trukusias konsultacijas nepriėmė sprendimo dėl tolesnių veiksmų, rašo laikraštis „Times of Israel“. Kartu „Israel Hayom“ citavo Izraelio pareigūną, teigusį, kad „atsakas bus“.

Ateinančiomis dienomis vyks tolesni pokalbiai, rašė ir žinių portalas „Axios“, remdamasis Izraelio pareigūnu. Per posėdį buvo aptarti keli galimo Izraelio keršto smūgio variantai.

Iranas naktį į sekmadienį pirmą kartą Islamo Respublikos istorijoje tiesiogiai atakavo Izraelį. Pasak Izraelio kariuomenės, buvo paleista apie 300 raketų, dronų ir sparnuotųjų raketų, tačiau beveik visos jos buvo numuštos.

Iranas šią ataką pavadino kerštu už aukštų kariškių žūtį Sirijoje. Balandžio 1 d. per spėjamą Izraelio antskrydį prieš Irano ambasados pastatą Damaske žuvo du Irano brigados generolai.

Irano ambasadorius JT Amiras Saeidas Irvanis specialiame JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė, kad Islamo Respublika naudojosi savo teise gintis. „Šios akcijos buvo būtinos ir proporcingos“, – sakė jis. Izraelio atstovas Giladas Erdanas tuo tarpu pabrėžė, kad Iranas „peržengė visas raudonas linijas“, todėl jo šalis dabar turi teisę keršyti.

Irano oro uostai atnaujino darbą

Po beprecedentės Teherano atakos prieš Izraelį Irano oro uostai atnaujino darbą. Naujienų agentūra „Isna“ pirmadienį pranešė, kad pirmadienio rytą atšauktas oro transporto draudimas. Prie įprasto darbo grįžo ir abu sostinės Teherano oro uostai.

Iranas šeštadienio vakarą dronais ir raketinis smogė Izraeliui. Dėl to daug Irano oro uostų nutraukė darbą. Pirmiausiai šalies vakaruose, kur yra dronų ir raketų bazės, buvo paskelbtas skrydžių draudimas.

Virtinė tarptautinių oro bendrovių saugumo sumetimais dar prieš atakas nutraukė savo reisus į Iraną ir vengė šalies oro erdvės.

Pasak departamento, tai sukeltų nemažai rizikų, pavyzdžiui, kad balionėliai bus naudojami ne savigynai, o nusikaltimams ar nusižengimams.

„Turėdami dujinius balionėlius paaugliai norės juos išbandyti ant savo bendraamžių, siekdami parodyti savo viršenybę ar įvykdyti kitokius savo neteisėtus tikslus (pasityčioti, apiplėšti ir pan.) naudos juos prieš savo bendraamžius“, – teigiama policijos pranešime.

Pareigūnų vertinimu, nepilnamečiai ne visais atvejais gebės atskirti, kur baigiasi savigyna ir prasideda kerštas ar neteisėti tikslai.

Grupė Seimo narių yra pateikusi siūlymą dujinius balionėlius savigynai leisti turėti paaugliams nuo 14 metų, kai juos nuperka tėvai.

Iniciatorių teigimu, į užpuoliką nukreiptas balionėlis itin didelės žalos nepadarys, o tikslas jį atbaidyti bus pasiektas. Be to, tėvai, siekdami apsaugoti nepilnamečius, ir dabar jiems nuperka tokius balionėlius, rizikuodami administracine ar baudžiamąja atsakomybe.

Turėdami dujinius balionėlius paaugliai norės juos išbandyti ant savo bendraamžių, siekdami parodyti savo viršenybę.

Tačiau policija atkreipia dėmesį, kad jaunesniems nei 16 metų nepilnamečiams įvykdžius nusižengimų, atsakomybės taip pat sulauktų ne jie, bet jų tėvai ar atsakingi mokyklų asmenys. Pasak pranešimo, tai suteiks jiems teisę „be pareigos atsakyti už savo veiksmus“.

Taip pat prognozuojama, kad paaugliai gali dujų pripurkšti mokyklose, kad nutrauktų ugdymo procesą, ar transporto priemonėse, pavyzdžiui, norėdami sutrikdyti ekskursiją.

„Tokiu įteisinimu tik labai retais atvejais bus pasiektas norimas rezultatas, kad nepilnamečiai patys apsigintų. Tai, kad nepilnametis turės balionėlį dar nereiškia, kad jis jį panaudos iškilus būtinosios ginties sąlygoms. Pagrindinis veiksnys lemiantis, kad asmuo gintųsi yra jo valia ir ryžtas priešintis užpuolikui. Jei to nėra tai dujinis balionėlis pats savaime paauglio neapgins“, – pabrėžiama pranešime.

Pareigūnai taip pat nerimauja, kad užpulti nepilnamečius norintys asmenys, žinodami, kad jie gali būti ginkluoti balionėliais, gali imtis didesnio galingumo ginklų.

Policijos departamento pateiktais duomenimis, pernai Lietuvoje nuo nusikalstamų veikų nukentėjo 1522 vaikai, iš jų – 833 berniukai ir 719 mergaičių, tačiau šis skaičius per trejus metus „stabiliai mažėja“.

2020 metais nukentėjusiųjų buvo 1720, o 2021 metais – 1614.

Be to, statistikos duomenimis, pernai mažiau vaikų nukentėjo nuo plėšimų, taip pat ženkliai sumažėjo vaikų, patyrusių fizinį skausmą.

Pasak policijos, turimais duomenimis, daugumoje Europos šalių įstatyminė bazė sureguliuota analogiškai, kaip šiuo metu Lietuvoje, t. y. dujinį balionėlį galima įsigyti tik nuo 18 metų.

Belgijoje, Danijoje, Graikijoje, Airijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje dujiniai balionėliai civiliams asmenims apskritai uždrausti. Nuo 14 metų balionėlį galima įsigyti tik Vokietijoje, nuo 16 metų – tik Latvijoje, Kroatijoje, Serbijoje ir Italijoje.

Kaip tai daryti, LNK žurnalistė paprašė pademonstruoti „Savigynos akademijos“ vadovo Žilvino Šriubšos.

– Gal galite pademonstruoti, koks yra elementarus savigynos veiksmas?

– Tarkim, jus pastvėrė už atlapų, užpuoliko rankos įtemptos, šiek tiek sulenktos. Tokioje situacijoje jūsų rankos turi būti iš viršaus. Su viena ranka stveriate priešingos rankos dilbį ir kiek įmanoma stipriau traukiate jo ranką prie savęs. Jūsų alkūnė turi prilipti prie jūsų kūno, tuomet turėsite daugiau jėgos. Tada darote žingsnį prie užpuoliko iš šono. Kita ranka keliauja į veido sritį. Reikia žinoti, kad jautriausia vieta yra ne smakras, o nosis. Toliau seka toks veiksmas: nosį – atgal, rankas – į priešingą pusę. Pritūpiam, užpuolikas nukrito. Gal jis iš karto ir nepaleis apykaklės, į kurią buvo įsikibęs, bet turime atramą – jo alkūnę ir savo kelį. Darome svertą, užlenkiame jo ranką, o tuomet geriausia bėgti kuo toliau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O jeigu užpuola iš nugaros?

– Vos pajutus traukimą atgal, žengtelkite viena koja atgal link užpuoliko. Lenkiatės link jo į priekį ir pralendate pro jo rankas. Keliate savo ranką ir užmetate ant veido, kiek įmanoma daugiau. Jūs atsiduriate arba iš šono, arba iš nugaros. Galite sukabinti rankas. Jeigu jėgos nėra pargriauti, jūs tiesiog pritūpiate ir priešininkas nugriūva.

– Kaip elgtis, jei užpuolikas prispaudė prie sienos?

– Tuomet stipriu smūgiu stumiame jo ranką į vidinę pusę, o patys tuo metu  judame į priešingą pusę. Svarbiausia – pašalinti spaudimą nuo kaklo srities. Kita ranka užfiksuojame užpuoliko ranką – padarome tokį „kabliuką“. Kita ranka, kuri tampa laisva, griebiame už nosies ir verčiame. Reikėtų kuo stipriau bumbtelti į sieną, kad subraškėtų galvelė. Ir, neutralizavę užpuoliką, pabėgame.

Jeigu tvirtai laiko, jaučiate, kad jėga nieko nelaimite, tiesiog smūgiuokite į tarpukojį. Arba galite tiesiog pralįsti pro šoną viso kūno jėga ir bėgti.

– Kokie gynybos veiksmai padėtų užpuolikui tiesiog pastvėrus rankas?

– Jeigu tvirtai laiko, jaučiate, kad jėga nieko nelaimite, tiesiog smūgiuokite į tarpukojį. Arba galite tiesiog pralįsti pro šoną viso kūno jėga ir bėgti.

– Ir pati pabandžiau – išsisukti įmanoma, demonstruojami veiksmai atrodo nesudėtingi. Vis dėlto kai užpuola naktį, kai tamsu, žmonių nėra, iš baimės gali visus tuos savigynos veiksmus ir užmiršti…

– Dažniausiai taip ir būna, žmogus išsigąsta. Todėl reikėtų praktikuotis savigynos kursuose, tai daryti kuo dažniau. Na, o tokiu atveju gali padėti ir savigynai skirti dujiniai balionėliai. Juos turi teisę nešiotis tik pilnamečiai. Kaip jais naudotis, rekomenduočiau irgi praeiti vienos dienos mokymo kursą, nes neteisingai panaudojus, galite ir sau pakenkti. Per mokymus pastebėjau, kad stresinėje situacijoje trečdaliui žmonių tas balionėlis iškrenta iš rankų dar nespėjus jo panaudoti.

– Ką dar galime panaudoti savigynai? Daugelis kišenėje nešiojasi raktus, kaip jie gali pasitarnauti?

– Tarkim, jei reikia tamsiu paros metu paėjėti nemažą atkarpą nuo stotelės iki namų, patarčiau į ranką paimti raktų ryšulėlį. Vieną raktą reikėtų tvirtai įbrukti tarp pirštų, kad būtų kažkokia aštri atbraila. Jeigu netikėtai užpultų, smogti tuo raktu užpuolikui į veidą. Naktį gali pagelbėti ir paprastas žibintuvėlis. Pašvietus į akis, jis trumpam apakina, turite laiko pabėgti nuo užpuoliko. Taip pat yra tokie taktiniai legalūs tušinukai. Su juo netgi rašyti galima, bet prireikus, jis gali pasitarnauti kaip savigynos priemonė ir užpuolikui pridaryti daug bėdos.

„Siekdami miestą padaryti saugesnį, turime pritaikyti daug įvairių priemonių – nuo apšvietimo taškų įrengimo ir vaizdo stebėjimo kamerų, kurių tinklą kasmet plečiame, iki vaikų užimtumo didinimo ir žinių apie savigyną ugdymo. Tai yra kompleksinis sprendimas, todėl norime pakviesti gyventojus semtis patirties ir žinių kartu su vaikais, draugais, kaimynais“, – sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Nemokamus seminarus vilniečiams ves Žilvinas Šriubša, „Savigynos akademijos“ vadovas, kalėjimų tarnybos specialiųjų kompetencijų mokytojas. Treneris ne kartą yra sprendęs konfliktus, šiuo metu dirba apsaugininku Vilniaus naktiniuose baruose, turi 4 metų darbo patirtį buvusiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

„Vienas šio projekto tikslų – suteikti žmonėms kasdieniame gyvenime lengvai pritaikomų žinių apie prevenciją bei pavojingų, konfliktinių situacijų vengimą. Prevencija yra pirminis ir pagrindinis raktas į saugumą, mokantis ne tik numatyti potencialiai pavojingas situacijas, bet ir asmeninio atsakingumo, racionalaus apdairumo. Tuo pačiu priminsime kiekvieno turimus įgimtus ginklus, skausmingus žmogaus kūno taškus“, – pasakoja Ž. Šriubša.

Į seminarus kviečiame  žmones nuo 13 iki 80 metų. Pasirengimo lygis nėra svarbus.

Užsiėmimų metu dalyviai bus rengiami galimam susidūrimui su vienu ar keliais užpuolikais. Bus kuriamos situacijos, pateikiami sprendimo būdai, kaip išvengti ir suvaldyti jas be didelės rizikos. Taip pat didelis dėmesys bus skiriamas kovinių savigynos veiksmų gebėjimams lavinti. Išmokus, nesudėtingi, daug jėgų nereikalaujantys ir veiksmingi taktiniai gynybos metodai, pasitelkus žmogaus kūno biomechaniką, taps nesunkiai valdomi kiekvienam, nepaisant jo sportinio pasirengimo lygio.

Projekto dalyviai bus mokomi taisyklingai naudotis asmens savigynos priemonėmis – dujiniu balionėliu, taktiniu žibintuvėliu ir pan.

„Net jei seminare įgytos žinios praverstų tik kartą per 30 metų, geriau būti pasirengusiam, nei gailėtis, kad reikiamu momentu šių žinių negavote. Į seminarus kviečiame  žmones nuo 13 iki 80 metų. Pasirengimo lygis nėra svarbus“, –  priduria Ž. Šriubša.

Nemokami seminarai vyks kiekvieną kovo mėnesio sekmadienį, vis kitame sporto objekte.

Artėjantį kovo 5 d. sekmadienį sostinės gyventojai kviečiami į Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmus (Žirmūnų g. 1E) . Juose užsiėmimas prasidės nuo 12 val. ir tęsis iki 13:30 val. (krepšinio salėje).

Antrąjį kovo sekmadienį, kovo 12 d., seminaras vyks Pilaitės futbolo manieže (Įsruties g. 3, 1 ir 2 aikštėse), nuo 20 val. iki 21:30 val.

Trečiąjį kovo sekmadienį, kovo 19 d., nemokamas seminaras vyks NBA akademijoje (Žemynos g. 14), nuo 15 val. iki 16:30 val.

Paskutinysis atviras užsiėmimas bus organizuojamas Lazdynų baseine (Erfurto g. 13, sporto salėje), kovo 26 d., nuo 13 val. iki 14:30 val. Patariama į užsiėmimus atvykti bent keliomis minutėmis anksčiau.

Seminarų dalyviai kviečiami su savimi turėti užrašų knygelę, rašiklį, geriamo vandens, dujų balionėlį ir žibintuvėlį (nebūtina). Rekomenduojama vilkėti judesių nevaržančią aprangą ilgomis rankovėmis bei mūvėti sportinę salės avalynę.

Registracija į pasirinktą nemokamą savigynos seminarą vyksta el. p. info@activevilnius.lt. Rašant elektroninį laišką, prašoma nurodyti vardą ir pavardę bei pasirinktą seminaro datą. Tam pačiam žmogui dalyvauti visuose atviruose užsiėmimuose nedraudžiama, tačiau, atsižvelgiant į sporto objektų dydžius, dalyvių skaičius bus ribojamas.

Vilniuje smarkiai išaugo dujų balionėlių paklausa. Vilniečiai skuba apsiginkluoti. Kaip po nepilnametės išžaginimo sunerimę tėvai stengiasi apsaugoti savo atžalas, LNK žurnalistas teiravosi „Vilniaus ginklų“ padalinio vadovo Dariaus Mikalausko.

– Prekiaujate įvairių rūšių dujų balionėliais. Ar tiesa, kad pastaruoju metu tėvai juos ypač perka kaip savigynos priemonę vaikams, net nežiūrėdami į kainą? Kokie perkamiausi? Kaip išsirinkti?

– Atėjusieji dažniausiai pirmą kartą susiduria su tokia preke, nieko nežino apie dujų balionėlius, todėl pirmiausiai mes kiekvienam suteikiame profesionalią konsultaciją. Dažnai žmonės prašo patarti, ko konkrečiu atveju jam reikėtų, kaip tuo naudotis. Taigi kiekvienas atvejis individualus, išsiaiškiname, ko jis nori, kokie jo lūkesčiai, kokiai paskirčiai ir pan. Dujų balionėlių yra įvairių: nuo pačių paprasčiausių, kurių purškimo atstumas siekia iki 2–3 metrų, iki profesionalių, purškiančių iki 5–6 metrų atstumu, priklausomai nuo oro sąlygų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tiesa, kad padidėjo dujų balionėlių paklausa po to siaubingo įvykio sostinėje? Tėvai juos perka vaikams?

– Iš tiesų, tas bumas prasidėjo šią savaitę, kai daugelis iš spaudos sužinojo apie šiuos baisius įvykius. Dabar žmonės suinteresuoti, ateina grupėmis, šeimomis, klausia, ar gali tokį balionėlį pirkti nepilnamečiams. Čia mes susiduriame su problema, nes pagal įstatymą dujų balionėlis priskiriamas D kategorijos ginklui, kurį gali turėti tik asmenys nuo 18 metų, tai yra – tik pilnamečiai. Todėl visus tėvelius perspėjame, kad tai yra įstatymo pažeidimas. Dažnai išgirstu tėvus sakant, kad mes tą suprantame, bet renkamės mažesnę blogybę – geriau pažeisiu įstatymą, bet duosiu vaikui, kad šis jaustųsi saugesnis.

Jeigu kai kurie tėvai nesilaikys įstatymo ir duos dujų balionėlius nepilnamečiams vaikams, gali būti, kad greitai išgirsime įvairių atvejų, kai jie buvo panaudoti ir mokykloje.

– Ar yra koks nors šaltasis ginklas, kuriam nereikia leidimo ir nekeliama reikalavimų, kad tokia savigynos priemonė skirta tik pilnamečiams?

– Būna, ateina tėvas ir sako, kad nori dukrai nupirkti dujų balionėlį savigynai. Tenka atkalbėti, nes tai, kaip minėjau, įstatymo pažeidimas. Tuomet jis klausia, ar gali peilį savigynai įsigyti. Ir mes neturime jokių argumentų. Nors tikiname, kad peilis ne tam skirtas, bet tėvai dėl vaikų saugumo pasiruošę bet kam.

– Bet peilis gali padaryti daugiau žalos nei dujų balionėlis?

– Be abejo, tai didesnė blogybė. Apskritai peilis skirtas sumuštiniams sutepti, dešrai pasipjaustyti, dar kažkam, bet savigynai mes nerekomenduojame. Ir tą suaugę žmonės turėtų suprasti.

– Be dujų balionėlių, prekiaujate dar ir elektrošokais. Tai – irgi D kategorijos ginklas?

– Taip, elektrošokas irgi priskiriamas prie D kategorijos ginklų. Nuo aerozolinių dujų jis skiriasi tuo, kad yra kontaktinis. Jeigu dujų balionėlį mes galime panaudoti iš tam tikro atstumo, tai  elektrošokui būtinas kontaktas. Jį galime panaudoti tik iš labai arti.

– Ar yra D kategorijos šaunamųjų ginklų? Gal vien jau psichologiškai ištrauktas šautuvas atbaidys smurtautoją, užpuoliką?

– Noriu pastebėti, kad D kategorijos šaunamieji ginklai nėra skirti savigynai. Čia jau eitų kalba apie pneumatinius ginklus. Kadangi jie neskirti savigynai, jų negalima nešiotis. Vienintelės priemonės, kurias galima su savimi nešiotisi, tai šios, kurias išdėliojome: elektrošokas, dujų balionėliai. Visos kitos priemonės yra draudžiamos Lietuvoje. Jeigu žmogus nori apsiginti, tuomet jis ima leidimą C kategorijos ginklams, kuriuos galima nešiotis sulaukus 21 metų amžiaus.

– Ar galėtumėte apibendrinti, kiek maždaug kartų padidėjo savigynai skirtų dujų balionėlių pardavimai? Gal šluote juos iššlavė, čia – jau paskutiniai?

– Na, čia tikrai ne paskutiniai, o jei išpirktų, žinome, kur jų galima papildomai užsakyti (šypsosi). O kad jų paklausa padidėjo, tiesa. Aerozolinių dujinių ginklų pardavimai šią savaitę išaugo gal dešimt kartų.

– Tai per savaitę, ko gero, buvo apyvarta, kaip anksčiau per mėnesį?

– Supraskime, lazda turi du galus. Dabar parduodame daug daugiau šių balionėlių, bet, mano supratimu, jų ir panaudojimo atvejų padaugės. Jeigu kai kurie tėvai nesilaikys įstatymo ir duos dujų balionėlius nepilnamečiams vaikams, gali būti, kad greitai išgirsime įvairių atvejų, kai jie buvo panaudoti ir mokykloje ar kitur. Tai kelia nerimą. 

87-erių senjorė yra priversta bėgti iš namų, nors vos paeina. „Apšaudymai nuolat – be grafiko, be jokių tikslų. Panašiai kaip visą vasarą Charkive buvo. Raketos tiesiog smūgiuoja visur“, – sakė Raudonojo Kryžiaus atstovas Konstantin Baškirov.

Šioje Charkivo srityje Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis užsuko į ligoninę. Lankė ten gydomus karius. Šis vizitas surengtas Ukrainai švenčiant kariuomenės dieną. Ir iš paties Ukrainos prezidento rankų – kariams apdovanojimai.

„Kovingai nusiteikęs – kad ir dabar į frontą“, – sakė vienas ligoninėje gydomas karys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ir pats V. Zelenskis neliko be apdovanojimo – karys įteikė savo dalinio ansiuvą. Šį Ukrainos prezidentas iškart prilipino prie striukės. O Rusija toliau kelia erzelį dėl mįsligų išpuolių jos kariniuose aerodromuose, kuriuos, antot, Maskvos pirmadienį ir antradienį sukėlė Ukrainos siųsti dronai.

Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas dėl to antradienį net šaukė saugumo tarnybos posėdį, nurodė užtikrinti saugumą. Jau ir Amerika pakomentavo Rusijos metamus kaltinimus. Vašingtonas teigė, kad nesiuntė ir nesiunčia ginklų Kyjivui tam, kad šis smogtų Rusijos teritorijoje.

„Mes netiekėme Ukrainai ginklų, kuriuos ji naudotų Rusijos teritorijoje, bet mes labai aiškiai pasakėme, kad jie skirti gynybai, ir neskatiname Ukrainos smogti už savo sienų“, – kalbėjo JAV Valstybės departamento atstovas Ned Price.

Panašu, kad šalis agresorė panikuoja. Rusija pradėjo statytis gynybines užtvaras palei sieną su Ukraina ir Belgorodo srities gilumoje buria jau savigynos būrius. Tranšėjos kasamos ir betono piramidės kyla, kad tankai nepravažiuotų ir Kursko srityje.

Regiono gubernatorius paviešino nuotraukas Kursko mieste, nes pradėjo sklisti melagienos apie Ukrainos pajėgų puolimą. Bet puola tik viena šalis – Rusija. O ukrainiečiai verkia prie kapo duobių. Čia, išlaisvintose nuo okupantų žemėse, karo nusikaltimų prokurorai ekshumuoja vis daugiau civilių. Aiškėja, kaip jie žiauriai nužudyti rusų karių.

„Be abejo, noriu teisingumo. Rusų kariai nužudė maitintoją. Tokių žmonių kaip mano velionis vyras reta“, – verkdama kalbėjo ukrainietė našlė Tamila Pyhyda.

Tuo metu rusų karius mirtis, jei atsiveja ne fronte, tai žūsta tiesiog avarijose. Okupuotame Donbase į avariją pakliuvo sukvežimis su Rusijos kareiviais. Žuvo šešiolika jų.

„Mūsų klube, „Savigynos akademijoje“ treniruojasi trys merginos, kurios buvo užpultos per paskutinius metus. Vieną iš merginų Vilniuje užpuolė netgi du užpuolikai, bandė išprievartauti. Jos, nieko nesitreniravusios, sugebėjo iš tų situacijų išeiti sveikos. Po kažkurio laiko jos atėjo treniruotis, gilinti žinias šita tema“, – pasakojo Ž. Šriubša.

Pasak Ž. Šriubšos, mokėti apsiginti šiais laikais yra būtinybė.

„Nei vyras, nei moteris nėra apsaugoti. Vilniaus gatvėje, naktiniame gyvenime pilna judesio – aš matau, ten dirbu. Ten pastoviai vyksta konfliktai. Reikia mokėti apsiginti“, – tikino jis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Dažnai užpuolikai bando pavogti rankinę. Ž. Šriubša paaiškino, ką daryti, norint apsiginti.

Vieną iš merginų Vilniuje užpuolė netgi du užpuolikai, bandė išprievartauti.

„Visų pirma, prevenciškai – kaip reikėtų nešioti rankinę? Jeigu jūs nešiojate atsipalaidavusi, tą rankinę lengva nuo jūsų nudžiauti, gali net būti taip, kad jūs net nepajausite, kaip ji pabėgs. Kaip reikėtų? Ant peties ir laikote dirželį rankoje. Čia yra jūsų kontrolė, tai nėra sunku padaryti, turi būti įprotis. Sumodeliuokime situaciją: užpuolikas iš nugaros bando atimti rankinę. Jūs ėjote, jis prisėlino ir plėšė rankinę, o jūs į ją įsikibote. Ką reikėtų daryti? Vis tiek vyras yra sunkesnis, jūs nepertemsite. Reikia staigiai priartėti, daryti smūgi kumščiu į tarpukojį. Iššauksite reakciją, kažkiek vyras susilenks, vis tiek jam daugiau ar mažiau skaudės. Kai tik jis truputį susilenkia, antras smūgis – į kaklą. Po šių dviejų smūgių greičiausiais jis paleis rankinę, nes jam savas kailiukas bus brangesnis“, – aiškino jis.

„O dabar pabandykime sumodeliuoti situaciją, kai užpuolikas – negeras vaikinas, kuris bando merginą temptis į mašiną. Stovi mergina, priėjo savimi pasitikintis erelis. Prieš merginą tokie vyrai pasitikintys, jie tempsis. Ką reikėtų daryti? Jeigu laiko apkabinęs per kaklą, toje vietoje kovoti nereikia, čia laiko tvirta ranka. Bet jūsų rankos – laisvos. Tą ranką, kuri arčiau užpuoliko, reikia perkelti per nugarą, perkelti per galvą ir uždėti ant veido, ieškoti, kur kabliukas – nosis. Užkabinti už nosies ir maksimaliai stipriai lenkti galvą atgal, ir versti žmogų už savęs“, – pasakojo Ž. Šriubša.

Kai tik jis truputį susilenkia, antras smūgis – į kaklą. Po šių dviejų smūgių greičiausiais jis paleis rankinę.

Jis aptarė ir bene pačią baisiausią situaciją – kai vagis ar plėšikas tiesiog bando surakinti jėga iš nugaros ir kur nors temptis.

„Tarkime, pagavo jus, kažkur nešis. Ką reikėtų daryti? Žengti žingsnį į šoną, patraukti visą savo svorio centrą į šoną, tada dešine ranka – staigus smūgis į tarpukojį. Taip iššauksite kažkokią reakciją. Tuo momentu bandykite slysti, išeiti ir pabėgti“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis tikino, kad slaptas ginklas – treniruoti bėgimą, kadangi tai yra pagrindinis savigynos principas. Ž. Šriubša atskleidė, ką dar galima turėti prevencinėms priemonėms.

„Raktas, žibintuvėlis, dantų kraštukas, šaukštas... Pirmoje eilėje turėtų būti dujų balionėlis. Jis nedaug kainuoja – 6 ar 8 eurai, bet jis turėtų būti pirmoje eilėje. Jis turėtų gulėti ne rankinėje, o palto ar striukės kišenėje, tame intervale, kada jums reikia pareiti nuo taksi iki laiptinės ar nuo autobuso iki namų. Jis turi būti rankoje, ne rankinėje. Taip pat labai efektyvi priemonė yra žibintuvėlis – tiesiog netikėtai pašvietus į akis tamsiuoju paros metu, netgi dieną apakina žmogų sekundei ar dviem, o gal net ilgiau. Ir jūs turite keletą sekundžių pabėgti, išsisukti iš tos situacijos“, – sakė treneris.

Ne tik žodinių, čia dar pusė bėdos, bet ir nuo fizinių. Turėti nemalonumų policijoje visiškai nesinori, jei tokią žmogystą per stipriai pastumtum ar besistumdant susižeistum ar padarytum ką nors dar blogiau.

Tai ką su tokiais žmonėmis daryti?

Tikiu, kad ne aš viena nukentėjau nuo tokio asmens, o yra ir daug daugiau gyventojų, patyrusių nemalonių ir skaudžių situacijų.

2021 m. gruodžio 26 d. apie 12.00–12.30 val. buvau maisto prekių parduotuvėje prie I.Simonaitytės gatvės, stovėjau prie daržovių ir rinkausi, kai priėjusi moteris iš priekio pradėjo fotografuoti.

Sakiau, kodėl mane fotografuojate, be leidimo negalit fotografuoti kitų asmenų.

Moteris pradėjo piktintis, išvadino mane "vagilka", taip pat pasakė, kad ne aš parduotuvės savininkė ir taip toliau.

Pamaniau, nesiginčysiu daug ir numojau ranka. Tarstelėjau, kad eitų sau.

O ši moteris tada pradėjo muštis – kelis kartus trenkė ranka per galvą ir paskui dar kartą besišaukiant apsaugininkų, kurių ten nebuvo. Ėjau jų kviestis į informacijos skyrių, šaukdama: "Kvieskite apsaugą!"

Niekas nieko, jokios reakcijos.

Suprantama, ta moteris spruko lauk iš parduotuvės ir dar man užtvojo kumščiu per smilkinį, ties dešine akimi. Ačiū Dievui, kad tai buvo nestiprus smūgis ir neišmušė akies.

Paskui atėjo apsaugininkė, peržiūrėjo vaizdo kameromis užfiksuotą įvykį ir sakė, kad "bandys su kolegomis ją susekti".

Parėjau iš parduotuvės verkdama, dar tokių "monų" mano gyvenime nėra buvę. Policijos nekviečiau, o ir apsaugininkė pasakė, kad kažin ar smurtautoją suras.

Turint omenyje, kad tai gali būti psichiškai kenčiantis žmogus, kuris galėtų mano atžvilgiu rašinėti nebūtų pareiškimų krūvas, šito skandalo aitrinti irgi nenoriu.

Sakau tai todėl, kad mano aplinkoje buvo psichine liga sergantis žmogus ir problemų kitiems jis pridarė labai daug.

Tik kaip dabar eiti į parduotuvę ir nebijoti? Galvoju, kad aš net galiu būti ne pirma tos moters auka. Ši moteris – apie 50 (gal daugiau) metų, vidutinio ūgio, vidutinio sudėjimo, trumpai kirptais rusvais plaukais.

Mes reikalaujame iš valdžios veiksmų, o patys dažnai nepajudiname nė piršto. Kai kada nors tapsime kitokie, tai ir gyvensime kitaip.

Beje, ją buvau sutikusi anksčiau, prieš metus. Tada ji irgi taip pat fotografavo, filmavo, "apvagino" ir atsekė iš paskos nemažą kelią net į tą pačią parduotuvę. Atstojo tik tada, kai pagrasinau apsaugininkais.

Kaip nuo tokių žmonių gintis, atsakykite? Gal irgi pradėti muštis? Nenoriu nei į kalėjimą, nei policijoje turėti reikalų. Ką prisišaukti tokioje situacijoje?

Visa filmuota medžiaga yra parduotuvės apsaugos skyriuje. Į parašytą laišką administracija atsakė – dėkojame, kad kreipėtės, peržiūrėjome, kalbėsime su vadovais, kad apsaugininkai atkreiptų dėmesį. Ir jokio atsiprašymo.

Jei anksčiau jaučiausi saugi parduotuvėse, tai dabar manau priešingai. Ir tai yra turbūt daugumos maisto prekių parduotuvių trūkumas – sutiksi ten ir "pijokų", už nugaros šaukiančių, ir psichikos ligonių taip pat. Papeikimai ar pokalbiai su personalu problemos esmės neišspręs – kaip dirbo vienas žmogus per dieną, taip ir dirbs. O jis dar turi ir valgymo pertraukėlių, ir tai normalu. Didelėse parduotuvėse tai apskritai nelabai mačiau apsaugininkų, už kasų stovintis žmogus nesugebės nei atlėkti, nei išgirsti, kai reikia pagalbos.

Dar viena problema, kad personalas apskritai nereaguoja (bent jau mano atveju). Bent jau nemačiau, kad kas nors kviestų apsaugininkus ar apskritai pajudėtų.

Tai visiškas absurdas, kad nesveiki asmenys gali terorizuoti kitus.

Neįsivaizduoju, ką tokioje situacijoje daryti, susidūrus su tokiu žmogumi – dujų balionėlį įsigyti ar elektrošoko įrenginį?

Klausimas ir kiek galima savigyna, ar nepažeidžiami įstatymai?

Žinau ir tai, kad tokių ligonių be jų pačių sutikimo gydyti negali ir niekas niekur nei veža, nei dar ką nors daro – šlaistosi jie tarp žmonių kaip tiksinti "bomba", kuri gali sprogti bet kuriuo metu. Žmonės, matę šią situaciją, visiškai nesureagavo, kiekvienas užsiėmęs savais reikalais.

Suprantu, kad kištis niekas nenori, nes kiekvienam šventiniai rūpesčiai – svarbesni.

Bet kokioje visuomenėje mes tada gyvename, kai to visuomeniškumo faktiškai nėra?

Abejingumo klaidą ir pati padariau seniau, todėl dabar suprantu, koks tai žiaurumas ir kokios pasekmės gali būti. Taip mus "auklėjo", – nesikišti ir būti tyliau už pelę. Tokia nuostata visuomenėje dar gaji. Mes reikalaujame iš valdžios veiksmų, o patys dažnai nepajudiname nė piršto. Kai kada nors tapsime kitokie, tai ir gyvensime kitaip.

Seminaro tema: lazda bei peilis – daiktai, kurių daugelis mūsų bijome ir nežinome, kaip elgtis esant tariamam užpuolimui. Seminaras naudingas tiek vyrams, tiek moterims, o pratimai ir veiksmai – saugūs ir adaptuoti dėstyti neprofesionalams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

– Kokią žinutę norėsite perduoti šiuo seminaru?, – paklausėme Ž. Šriubšos.

– Visi gyvename visuomenėje, kurioje yra gerų ir nelabai gerų žmonių. Bet kada gyvenime gali atsitikti tokia situacija, kai reikėtų apginti savo šeimos narius, vaikus. Daug kas man yra sakę, kad „kam man ta savigyna, kai manęs niekas nepuola“. Tai ačiū Dievui, kad nepuola, bet gali per 30 metų atsitikti vienas įvykis, kuris taptų lemtingu. Dėl to savigyna visam gyvenimui yra aktuali. Žmonės turi bent žinoti, kaip elgtis tokiose ekstremaliose situacijose. Visuomenė su tuo visai nėra supažindinta. Visi eina į sporto klubus, lanko kovines sporto šakas, bet tai yra sportas. Tai nėra gatvė, nėra savigyna, nors žmonės dažnai tą sutapatina. Todėl mano tikslas ir yra parodyti skirtumus tarp savigynos ir sporto.

– Kaip pats susidomėjote savigyna ir tapote instruktoriumi?

– Kovos menais domėjausi nuo pirmos klasės. Į dziudo atėjau būdamas pirmokas. Visą gyvenimą mane lydėjo kovos menai. Domėjausi ir ušu, karatė. 1990 metais dirbau „Lietuvos“ viešbutyje, kuriame rinkdavosi įvairaus plauko svečiai. Ten tekdavo savo žinias pritaikyti, nes per parą ne kartą būdavo iki trijų konfliktų. Taip pat virš 20 metų dirbau karatė treneriu, 2003 metais buvau apdovanotas KKSD atminimo medaliu už aukšto sportinio meistriškumo sportininkų rengimą. Bet gyvenime atsirado situacija, kai turėjau apsiginti nuo užpuoliko su peiliu, o būtent peilio aš nepastebėjau. Dėkoju likimui, kad likau gyvas ir po to įvykio viską permąsčiau bei pradėjau domėtis efektyvesniais būdais apsiginti. Sporte niekas nemoko gintis nuo peilio. Sportas išmoko kautis vienas prieš vieną, bet gatvėje dažniausiai puola su „įrankiais“ arba keliese. O tokiose situacijose ne visą laiką suveikia sporte įgytos žinios. Įsigilinau į ta sferą, pradėjau dirbti savigynos instruktoriumi, mokymų centre ruošiau pareigūnus. Žinių bagažas sukauptas gana didelis, todėl noriu jomis dalintis su žmonėmis.

– Ar vis dar dažnai tenka susidurti su abejingais žmonėmis?

– Socialiniuose tinkluose pasitaiko vienas kitas skeptikas. Kaip taisyklė tai dažniausiai būna jaunas žmogus, kultivuojantis kokia nors smūginę sporto šaką. Tik ar turi jie tiek gyvenimiškos patirties kad galėtų spręsti kas tinka ir kas netinka ekstremalioje situacijoje. Tokioje situacijoje visi žmonės bijo ir tai normalu, bet mano užduotis juos išmokinti nepanikuoti ir pasielgti kuo adekvačiau esamai situacijai.

– Šiame seminare akcentuosite peilį ir lazdas. Kodėl būtent tokia tema?

– Tai bus mano jau trečias seminaras. Pirmuose dvejuose kalbėjau apie savigyną tiesiog tuščiomis rankomis ir šiek tiek susipažinome su peiliu. Dabar mes kiek plačiau padirbėsime su tuo. Bet seminaro dalyviai gali būti ir naujokai. Medžiaga pateikiama metodiškai, adaptuota paprastiems žmonėms. Nebus čia kažkokio „kosmoso“ ar pavojingų veiksmų.

– Ar savigyna skirta visiems?

– Treniruotis savigynos galima nuo vaikystės, bet tam tikri dalykai turi būti dėstomi žmonėms nuo 16 metų. Gatvės konfliktuose daug kas susiję su psichologiniu pasirengimu. Todėl seminaras pirmiausiai yra skirtas žmonėms, turintiems šeimas – moterims, vyresnio amžiaus vyrams. Tokiems, kurie nėra atletai, o yra lėtesni dėl amžiaus, lengvi, neaukšti. Tas savigynos būdas, kurį aš dėstau, yra paremtas ne fizine jėga, bet biomechanikos ir psichikos veikimo dalykais. Tai yra toks senai žinomas principas, bet jis yra labai veiksmingas, kai atliekamas tikslingai ir savalaikiai.

Kalniečių parke būrelis miestiečių tingiai poilsiauja: vieni vaikštinėja, kiti nuobodžiai drybso ant suoliukų. Jų dėmesį prikausto ant pievos vienas po kito sugužėję keliolika sporto mėgėjų.

Iš judesių matyti, kad vieni – pažengę kovos menų atstovai, kiti – tik pradedantys. Tačiau visi pluša draugiškai, šypsodamiesi, mokydamiesi judesių iš "Lokio".

Tokios pravardės kadaise bušido ringe nusipelnė T.Rimkevičius. Gerokai per 100 kg sveriantis vyras matęs aukščiausio lygio kovų tarptautinėse arenose, tad turi kuo pasidalyti su visais, norinčiais palaikyti gerą sportinę formą.

– Kaip kilo idėja rengti tokias treniruotes? – paklausėme T.Rimkevičiaus.

– Ji skaičiuoja jau ne pirmus metus. Viena vertus, vasarą žmones traukia ne į salę, o į lauką. Iš kitos pusės, daug kas jaučia tam tikrą psichologinį barjerą ateiti į kovos menų klubą. O čia viskas daug paprasčiau: galima ateiti į parką, atsivesti draugą arba draugę ir sportuoti su tokiais pat entuziastais arba mokytis iš labiau pažengusių.

Daug kas jaučia tam tikrą psichologinį barjerą ateiti į kovos menų klubą. O čia viskas gerokai paprasčiau.

– Kovos menai ne visiems atrodo deramas laisvalaikio praleidimas. Ar netrukdo toks įvaizdis?

– Mūsų tikslas ir yra parodyti, kad dauguma kovotojų – pilietiški, dori žmonės, norintys prisidėti prie visuomenės gerovės. Štai ir dabar visą vasarą mes visiškai nemokamai rengiame treniruotes, mokome žmones ne muštynių, bet savigynos, o svarbiausia – sveikos gyvensenos, aktyvaus ir smagaus laisvalaikio leidimo. Juk tai kur kas geriau, nei sėdėti kur nors bare ir vartoti alkoholį arba visą dieną leisti žaidžiant kompiuterinius žaidimus.

– Ar treniruotėse ras vietos visiškai su kovos menais nesusiję lankytojai?

– Be abejo, pratybos pritaikomos pagal individualius sugebėjimus. Mokome koordinacijos, taisyklingai atlikti judesius, teisingai paskirstyti fizinį krūvį, taip pat – įveikti savo baimes. Pavyzdžiui, nugalėti grėsmės baimę, nes dažnas, susidūręs su tokia situacija – kažkam užsimojus, išsigąsta ir tik bejėgiškai susigūžia. O iš tiesų galima nesunkiai išmokti apsiginti. Pas mus ateina ne vien vyrai ar jaunuoliai, bet ir mergaitės, šeimos su vaikais, kuriems surengiame smagių žaidimų, lavinančių lankstumą, greitį.

– Kada kauniečiai jus gali rasti Kalniečių parke?

– Atviras treniruotes rengiame tris kartus per savaitę: pirmadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.30 val. Dirbsime iki pat mūsų sezono pradžios – rugsėjo. Kalniečių parkas dabar gražiai sutvarkytas, tad pajudėti jame tikrai malonu.