Mokymosi priemonė pasirinkta taip pat nekasdieninė. Įprastus automobilio ratus pakeitė maži ratukai, leidžiantys automobiliui labai gerai slysti ant asfalto dangos.

Specialus transportas

Artėjant žiemos sezonui, dalis vairuotojų nusprendė atnaujinti savo vairavimo įgūdžius ir prisiminti, kaip reikia valdyti automobilį, jei šis slystelėjo ant ledo. Tačiau kol dar keliai neapsnigti, vairavimo instruktoriai valdyti slystantį automobilį moko naudodami neįprastą transporto priemonę.

Šeštadienį buvo galima iš tolo matyti, kaip geltonas automobiliukas slidinėja aerodromo teritorijoje. Tačiau iš arti pasimato, kad tai nėra įprastas automobilis. Vairuotojai stengėsi suvaldyti automobilį, kurio galiniai ratai pakeisti keturiais mažais ratukais. Toks sprendimas leidžia pajausti, kaip slysta automobilis bei mokytis suvaldyti transporto priemonę slydimo metu.

„Šis automobilius ypatingas tuo, kad pas mus ant asfalto labai gerai slysta. Daug metų visoje Skandinavijoje tokia priemonė naudojama ir nei vienas vairuotojas negauna vairuotojo pažymėjimo, jei nebūna apmokytas važiuoti su tokiu automobiliu ir neturi reikiamų įgūdžių vairuojant slidžiame kelyje. Deja, pas mus vairavimo mokyklos orientuojasi tik į egzaminą, o ne į tai, kad vairuotojai mokėtų elgtis slidžiame kelyje. Ši priemonė yra gera mokytis tuo, kad važiuojama negreitai, bet slystam labai linksmai. Tai kartu ir pramoga, ir būdas mokytis suvaldyti slystantį automobilį. Tai iš tiesų duoda naudos“, – kalbėjo „Nemuno žiedo“ instruktorius Vladas Šimelis.

Iš šono pasižiūrėjus matosi, kad vairuotojai įvairias būdais bandė suvaldyti automobilį, pačiai prisėdus prie vairo iš tiesų pasirodė, kad nėra taip paprasta. Sėdint viduje nei kiek nesijaučia, kad automobilis neturi įprastų galinių ratų, tačiau vos tik suktelėjus šiek tiek vairą, automobilis pradeda slysti ir tuomet reikia stengtis jį suvaldyti. Ne iš pirmo karto pavyko tinkamai pasukti, teko ir apsisukti 360 laipsnių kampu.

Dalyvių įspūdžiai

Į mokymus atvykę kauniečiai taip pat pripažino, kad vairuoti tokią transporto priemonę nėra įprasta. Anot jų, realiame kelyje slydimas kartais net būna paprastesnis, o su šiuo automobiliu nėra iš viso jokio ratų ir dangos sukibimo, tačiau išmokus važiuoti sudėtingesnėmis sąlygomis, bus lengviau dalyvauti realiame eisme.

Sudėtingiausia pagauti tą momentą, kai pradedi slysti ir greitai sureaguoti, ką reikia daryti.

„Reikia patirties valdyti tokį automobilį. Taip pat reikia įveikti baimę, kai pradedi slysti, o čia yra saugi arena mokytis. Manau, kad čia atrodo blogiau nei ant tikro ledo, nes čia praktiškai nėra sukibimo, o ant ledo dar gali kažką pagauti. Esu ir realiame eisme paslydęs, tai supratau, kad trūksta įgūdžių, reikia papildomai pasitreniruoti ir pasimokyti. Vairavimo mokykloje tokių dalykų nelabai moko“, – sakė jau ne pirmą važiavimą su neįprastu mokymosi automobiliu turėjęs Marius.

„Jau antrą kartą atėjau, tai tikrai lengviau buvo. Sudėtingiausia pagauti tą momentą, kai pradedi slysti ir greitai sureaguoti, ką reikia daryti. Svarbiausia yra per daug neišsigąsti ir stengtis pasukti vairą į tą pusę, į kurią slysta automobilis“, – antrino kita vairuotoja Ilona.

Vienas vairavimo seansas vyksta apie 15 min. Nors tai gan trumpas laikas, tačiau vairuotojai pripažino, kad jis būna gan įtemptas. Anot jų, visą laiką reikia didelės koncentracijos tam, kad pajaustum visas slydimo subtilybes.

Patarimai vairuotojams

Vairavimo instruktorius įsitikinęs, kad daugelis vairuotojų neturi pakankamai patirties važiuoti slidžiais keliais. Jei vairuotojai nėra nei karto patyrę slydimo jausmo, kai kelyje automobilis paslys, dauguma tiesio pasimeta, tačiau vairuotojai neturėtų pamiršti pagrindinių principų, kaip ištiesinti automobilį.

„Geriausia, žinoma, stengtis nepaslysti. Vairuotojai turi įjungti mąstymą ir pirmiausia įvertinti kelio dangą, pasirinkti saugų greitį. Tačiau jei atsitiko taip, kad automobilis jau paslydo ant ledo, pirmas dalykas, kurį turi padaryti vairuotojas, tai – automatiškai suktelėti vairą į slydimo pusę. Tuomet mašina paklūsta ir galima išsigelbėti. Kuo greičiau vairuotojas sureaguos į slydimo pradžią ir pasuks vairą ta kryptimi, kuria slysta, tuo yra mažesnė tikimybė visiškai prarasti automobilio kontrolę ar nuslysti nuo kelio“, – patarė V.Šimelis.

Jis tikino, kad galima ir stabtelti, tačiau tai slidžiame kelyje veikia tik tuo atveju, jei automobilis dar slysta tiesiai. Jei transporto priemonė jau pasisukusi ir slysta šonu, stabdymas jau nelabai ir pagelbės. Tokiu atveju padės tik vairuotojo turimi įgūdžiai, kuriuos galima pasimokyti saugiose trasose.

S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorija palei Veiverių gatvę bado akis pro šalį važiuojantiems ir einantiems kauniečiams – čia veši žmogaus dydžio piktžolės. Jos juosia ir aviatoriams skirtą memorialą šalia aerodromo.

Vos vasarai prasidėjus S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas dalijosi džiugia žinia apie atnaujintą kilimo ir tūpimo taką, kuris nebuvo rimčiau remontuotas beveik tris dešimtmečius. Kodėl atsinaujinęs infrastruktūrą aerodromas, siekiantis tapti patrauklus aviacijos turistams, nepasirūpino, kad vaizdo nedarkytų didžiulės nenušienautos piktžolės?

Pasak S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo direktoriaus Vyto Skučo, aplinką stengiamasi tvarkyti pagal galimybes. "Mūsų aerodromas užima beveik 200 ha. Tai nėra mažai. Žinoma, viso ploto iš karto negalime sutvarkyti, bet sakyti, kad visai nesitvarkome, būtų neteisinga", – aiškino V.Skučas.

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Miliauskienė informavo, kad prie pat Veiverių gatvės aviatoriams skirtą memorialą juosiančios piktžolės auga privačiam asmeniui priklausančiame žemės sklype. Savivaldybės atstovė pažadėjo, kad jos bus nušienautos artimiausiu metu. Aerodromo pakraštys palei Veiverių gatvę taip pat turėtų sulaukti šienpjovių.

Paslaptingas griovimas

"Kauno dienai" kauniečiai piktinosi, kad ekskavatoriai su žeme sulygino buvusį Lietuvos aeroklubo angarą, esantį netoli S.Dariaus ir S.Girėno gatvės bei patenkančio į aerodromo teritoriją.

"Skubos tvarka buvo nugriautas istorinis Lietuvos aeroklubo angaras. Jis buvo Valstybės saugomas nekilnojamosios kultūros paveldas", – stebėjosi Nerijus K.

Kauno aeroklubo atstovai tikino, kad apie nugriautą angarą sužinojo prieš kelias dienas, tačiau kas už tai atsakingas, neaišku.

Panašios pozicijos laikėsi ir Lietuvos aeroklubas, kuriam ir priklauso nugriautas angaras.

"Žinau tik tiek, kad ten buvo dar Antano Smetonos laikų Lietuvos aeroklubo angaro liekanos, daugiau nei pamatai. Ir jis šią savaitę dingo. Aš nežinau, kas jį nugriovė. Manau, kad aerodromo administracija turėtų žinoti, nes pats Lietuvos aeroklubas nieko nežino", – teigė Kauno aeroklubo direktorius Algimantas Žentelis.

Iš angaro buvo likę tik likučiai – kelios aptrupėjusios sienos kolonos ir stogo detalės.

"Su mumis nebuvo derinta. Tiesiog prieš gerą mėnesį su aerodromo vadovybe kalbėjome, kad ten tam tikri dariniai yra avarinės būklės, reikėtų tai rekonstruoti, nes šiemet klubas švenčia 90-metį. Tame angare ir prasidėjo mūsų veikla. Tačiau, kad vyks griovimai nebuvome informuoti, – sakė Lietuvos aeroklubo prezidentas Gintaras Kalinauskas. – Dabar keista situacija, nes angaras buvo kultūros paveldo saugomas objektas."

Avarinė būklė

Pasak S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo direktoriaus Vyto Skučo, iš angaro buvo likę tik likučiai – kelios aptrupėjusios sienos kolonos bei stogo detalės. Praėjusį savaitgalį statinio būklė pablogėjo, todėl nuspręsta jį visiškai nugriauti. Anot jo, po pastatą dažnai landžiodavo benamiai, todėl buvo baisu, kad gali įvykti nelaimė.

"Ten buvo sutrūkinėjusi kolonas laikanti armatūra. Per savaitgalį jos dar pagriuvo. Ten beveik nieko nebuvo likę. Nebuvo nei grindų, nei lubų, tik vertikalios konstrukcijos. Paveldo surašytame akte nurodoma, kad objektas avarinės būklės. Tikrai nėra nugriauti kažkokie vertingi dalykai. Buvome pradėję viską derinti, bet tas angaras pats nugriuvo, tad mes tik sulyginome, kad griuvenų nebūtų, – aiškino aerodromo vadovas. – Juk tai pavojinga. Pro tuos aštrius armatūros griaučius landžioja vaikai, armatūrą rankioja benamiai."

Nugriovė nelegaliai?

Jis tikino, kad su Kultūros paveldo departamentu angaro nugriovimo darbai buvo suderinti. Aerodromas buvo gavęs paveldo ekspertizės aktą, kuriame nurodoma, kad pastatas yra avarinės būklės.

"Rėmų kolonų darbo armatūra yra gerokai pažeista korozijos, apsauginis betono sluoksnis supleišėjęs, vietomis susisluoksniavęs ir nukritęs. Dalis gelžbetoninių kolonų yra suirę, gresia konstrukcijų griūtis", – skelbiama bendrovės "Ekspertika" atliktame angaro ekspertizės akte.

Vis dėto Kultūros paveldo departamento specialistai aiškino, kad atlikta ekspertizė nėra tas pats, kas leidimas griauti, todėl detaliau aiškinsis susidariusią situaciją.

"Mūsų žiniomis, leidimai griauti angarą nebuvo išduoti, todėl informavome Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją dėl savavališkų griovimo darbų. Mes patys pasikviesime S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo vadovą, kad paaiškintų situaciją. Tuomet spręsime, ką daryti toliau", – sakė Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius Liutauras Tarbūnas.

Atstatys naują

V.Skučas tikino, kad su paveldo sergėtojais buvo aptaręs, kad reikia objektą atstatyti. Tokią poziciją palaikė ir objekto ekspertizę atlikę specialistai. Jie išvadose pažymėjo, kad karkaso defektai jau yra labai dideli, todėl remontas, rekonstrukcija sunkiai įmanoma, tad rekomenduojama pastatą nugriauti. Vis dėlto ekspertai pažymėjo, kad pastatas turi būti griaunamas laikantis paveldosaugos įstatymų.

"Iki šiol niekas šiuo pastatu neužsiėmė. Lietuvos aeroklubo angaras jau seniai buvo nugriuvęs, todėl nėra daug ką čia kalbėti. Šalia anksčiau stovėjo aeronautikos stoties pastatas. Mes jau turime tarpukario brėžinius, pagal kuriuos bandysime atstatyti. Tokia kryptimi judėsime ir dėl buvusio angaro", – kalbėjo S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo direktorius.

Dairosi į Ameriką

"Procesas užtruks, kol perimsime savivaldybės žinion visą turtą. Tam reikalui daug dėmesio skirsime visus 2017 m. Teritoriją matome kaip savotišką Silicio slėnį", – viziją atskleidė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Dar 2009-aisiais Andriaus Kupčinsko vadovaujama miesto taryba nusprendė, kad Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo postą iš Aukštosios Fredos reikia perkelti į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą.

Jau tada buvo piešiama vizija, kad didžiulėje atlaisvintoje teritorijoje iškils modernūs visuomeninės paskirties pastatai, naujas stadionas su įvairioms sporto šakoms pritaikytu kompleksu, patrauklūs gyvenamieji būstai.

Prabilta apie būtinybę ieškoti investuotojų, tačiau iki dabar vis dar nėra iki galo aišku, kam bus panaudota tokia didelė teritorija patrauklioje miesto vietoje.

Nežino, kiek žemės?

"Pernai vyko urbanistinis idėjų konkursas, buvo daug idėjų, bet iš kurio nors vieno pasiūlymo parengti detalųjį planą nebuvo įmanoma. Dabar politikai turės apsispręsti, kaip elgtis toliau. Reikia atsižvelgti į miesto strateginį planą ir poreikius. Kaunas daugiau neturi laisvų teritorijų, todėl ir nepuolame stačia galva, reikia viską gerai apgalvoti", – tikino Miesto planavimo ir urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius. Jis priminė, kad kol kas teritorijos detalusis planas nėra parengtas.

Miesto planavimo ir urbanistikos skyriaus vedėjas negalėjo įvardyti tiksliai, kokio dydžio žemės teritorija vis dėlto atiteks miestui iškėlus gelbėtojų postą. Dar 2009 m., kai buvo sugalvoti šie mainai su kariuomene, kalbėta apie 35 ha, vėliau viešoje erdvėje minėti 34 ha, arba šiek tiek daugiau nei 30 ha.

Mieste, o ypač Centro pašonėje, ir vienas ar du hektarai yra didelis žemės plotas. "Kai suformuosime žemės sklypą prie turimų statinių, bus tiksliai žinoma, kiek tos žemės yra. Tikrai daugiau kaip 30 ha, nes miestas dar seniau buvo paėmęs numatomai gatvei nemažą gabalą žemės iš Aviacijos gamyklos", – aiškino N.Valatkevičius ir žadėjo, kad sklypo formavimo darbai prasidės jau netrukus.

"Savivaldybei priklausysiančioje teritorijoje atsiduria Aviacijos gamyklai priklausantys nekilnojamojo turto daiktai – aikštelės, gatvės. Buvo sudaryta komisija ir vyko derybos, kad jie mums tuos daiktus padovanotų arba išsikeltų. Dabar Turto skyrius baigia registruoti teritorijoje esančius statinius savivaldybės vardu. Kai tik gausime žinią, kad viskas padaryta, pradėsime rengti žemėtvarkos projektą ir suformuosime žemės sklypą prie esamų statinių, kad jau turėtume žvirblį rankoje", – aiškino N.Valatkevičius.

Žadėjo investuotojų antplūdį

2013 m. kovą tuometė miesto valdžia paskelbė, kad Belgijos bendrovė "Ghelamco" susidomėjo 35 ha teritorija Fredoje, į kurią galėtų investuoti apie 200 mln. eurų. Tokia naujiena pasklido po to, kai Kauno miesto savivaldybės delegacija dalyvavo Prancūzijoje, Kanuose, vykusioje nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje "MIPIM 2014".

Užsiminta, kad investicijomis Fredoje rimtai domėjosi tarptautinės bendrovės, veikiančios Azijoje ir Amerikoje, "FG Asset Management" atstovai, Olandijos kompanijos "Immo Finance" ir Vokietijos įmonės "ATAG Klockner&Cie" atstovai. Vėliau kalbos apie galimų investuotojų vizitus pritilo.

2014 m. miesto tarybos opozicijoje dirbę "Vieningo Kauno" nariai prabilo apie tai, kad savivaldybės delegacija į Kanus vyko pasiruošusi tik paskubomis ir paragino tuometę miesto valdžią organizuoti buvusios aviacijos gamyklos teritorijos urbanistinių koncepcijų konkursą, siekiant išvengti stichiško 34 ha teritorijos planavimo.

Akcentuota, kad tik gavus autoritetingų ekspertų rekomendacijas ir suformavus konkrečią savivaldybės užduotį galima žengti kitą žingsnį – skelbti konkursą, juolab, kad jau tada dairytasi į 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų paramą.

Konkurse siūlė viską

"Iš tiesų savivaldybė nebuvo suformulavusi, ką ji nori ten matyti, todėl lūkesčių pateisinti praktiškai buvo neįmanoma – nebuvo aišku, ką ten daryti", – atvirai pripažino konkursą rengusios viešosios įstaigos Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) direktorė Jūratė Merkevičienė.

Anot jos, buvo neblogų darbų, kuriuose siūlyta ir įvairių tipų gyvenamoji statyba, ir sporto salė, ir komerciniai pastatai, biurų pastatai. "Daugiau kaip 30 ha sklypas yra didžiulis. Laimėjo darbas, kur daug gyvenamųjų namų, urbanistinėmis ašimis sujungtų su miesto centru, statybų", – pridūrė J.Merkevičienė.

KAUET vadovė įsitikinusi, kad toks konkursas buvo reikalingas tam, kad miestas įsivaizduotų, ką ten galima planuoti. "Daug kas siūlė didelį stadioną, centrą visuomenės poreikiams, taip pat kaip reliktą palikti aerodromo kilimo ir tūpimo taką. Kadangi konkretaus užsakymo nebuvo, o teritorija didžiulė, visi siūlė viską, tik skirtingomis proporcijomis. Buvo išspręsti kai kurie susisiekimo ir transporto srautų klausimai – kaip transportas judės, kaip reikės susisiekti su miestu, kokios sankryžos. Žodžiu, buvo paanalizuotas rajonas, kuris daug metų buvo miestui neprieinamas. Kai jau bus kažkas realaus, bus medžiaga, kuria bus galima pasinaudoti. Tai buvo idėjinio lygio, o ne techninio projekto konkursas", – pastebėjo J.Merkevičienė.

Erdvė technologijų verslui

"Pernai surengtas urbanistinių idėjų konkursas atnešė šiek tiek aiškumo, bet nei architektai, nei mes galutiniu rezultatu nelikome patenkinti", – neslėpė V.Matijošaitis. Anot jo, greičiausiai reikės ir dar vieno konkurso, kuris padėtų privilioti ir potencialių investuotojų.

Pasak mero, apie patrauklią teritoriją yra informuota ir tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra "Investuok Lietuvoje".

"Kitais metais esame suplanavę į šią teritoriją investuoti 5 mln. eurų, kad būtų sutvarkyta visa reikalinga infrastruktūra. Tam bus panaudotos ES struktūrinių fondų lėšos integruotoms teritorijoms", – tikino Kauno vadovas.

Anot jo, kol teritorija ir joje esantys statiniai dar nepriklauso savivaldybei, sunku įvertinti, kas ten galėtų atsirasti. "Sraigtasparnių angarą galbūt galima pritaikyti sporto reikmėms. Gražesnėse vietose prie šlaitų turėtų būti numatyta gyvenamųjų namų statyba. Pastatų aukštingumas ten negali būti didelis, nes teritorija patenka į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo apsauginę zoną. Dangoraižių ant kalno tikrai nestatysime. Kita teritorija turėtų būti skirta verslo reikmėms, bet ne gamybinei veiklai. Kaunas dar neturi Silicio slėnio", – šyptelėjo V.Matijošaitis.

2013–2023 m. Kauno miesto bendrojo plano koncepcijoje ši teritorija įvardyta kaip mišri gyvenamoji ir verslo zona.

Savivaldybė būstų nestatys?

Sklandė kalbos, kad miesto vadovai turi ketinimų atlaisvintoje teritorijoje statyti vadinamuosius municipalinius būstus.

"Kauno diena" ne kartą rašė apie skandalingai pagarsėjusius savivaldybės statytus daugiabučius K.Veverskio gatvėje. Apie 30 mln. eurų kainavusiuose namuose brokas pradėjo badyti akis vos įsikrausčius gyventojams, statybų peripetijomis domėjosi ir teisėsauga, tačiau šiuose būstuose gyvenančių žmonių bėdos nesibaigia.

Miesto meras V.Matijošaitis neigė kalbas, kad Aukštojoje Fredoje gali būti statomi savivaldybės būstai.

Pavyzdys JAV

Silicio slėnis – regionas JAV, esantis San Fransisko įlankos pakrantėje, Kalifornijoje. Laikomas JAV informacinių technologijų lopšiu, jame įsikūrė tūkstančiai IT įmonių. Anksčiau terminas buvo naudojamas apibūdinti regiono silicio mikroschemų gamintojus, bet dabar apibūdina visas aukštųjų technologijų verslo įmones šioje teritorijoje.

Kauno aviacijos gamyklos (Fredos) aerodromas

Tarpukariu Fredoje veikė Karo aviacijos dirbtuvės, kuriose buvo gaminami lietuviški ir remontuojami užsienio konstrukcijų kariniai lėktuvai. Sovietmečiu aerodromo teritorijoje dislokuotas 367-asis atskiras sraigtasparnių pulkas.

2001 m. gruodžio 17 d. aerodrome atidarytas antrasis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo postas. Jame budi Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazės sraigtasparnių įgulos. Pagrindinės posto užduotys – paieškos ir gelbėjimo darbai virš Lietuvos Respublikos teritorijos ir teritorinių vandenų, taip pat transplantacijai, replantacijai ar mikrochirurginėms operacijoms reikalingų organų ar audinių transportavimas.

2009 m. gruodį nutarta Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Antrąjį paieškos ir gelbėjimo postą iš Aukštosios Fredos perkelti į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą, o Fredos aerodromą uždaryti

S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome įrengtas Karinių oro pajėgų Paieškos gelbėjimo postas buvo pradėtas statyti 2014 m. pabaigoje. Projekto vertė – 3,7 mln. eurų. Kaune įkurtas Paieškos ir gelbėjimo tarnybos postas aptarnauja centrinę, rytinę ir pietinę Lietuvos dalį.

„Darbai eina į pabaigą, kitą savaitę, gegužės 20 dieną, planuojama modernaus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo posto atidarymo ceremonija Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome“, – BNS penktadienį informavo Krašto apsaugos ministerija.

Baigus posto statybas, Kauno miesto savivaldybė šių metų kovą pritarė, kad statiniai kariuomenei pagal panaudos sutartį perduodami trejiems metams arba iki tol, kol objektas bus perduotas valstybės nuosavybėn.

Kaip BNS tuomet sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, taip nuspręsta pasielgti, kad kariuomenė kuo anksčiau galėtų pradėti naudotis naujuoju postu, o savivaldybei nereikėtų mokėti už jo išlaikymą.

Pasak Karinių oro pajėgų vado pulkininko Audroniaus Navicko, į naująją vietą persikėlęs postas turės modernesnę infrastruktūrą, tačiau jo funkcijos nesikeis.

„Iš esmės tai yra tikrai infrastruktūra, pagerinanti mūsų budėjimo sąlygas. Daugiau niekas ir nesikeis – kaip mes budėjome vienoje Veiverių gatvės pusėje, taip mes budėsime kitoje Veiverių gatvės pusėje, tik tiek, kad pačios sąlygos įgulai ir sraigtasparnio laikymui bus šiuolaikinės, atitinkančios keliamus reikalavimus“, – BNS sakė A.Navickas.

Perdavus paieškos ir gelbėjimo postą, kariuomenė įsipareigoja per 30 darbo dienų atlaisvinti ir Kauno miesto savivaldybei perduoti turtą Europos prospekte. Pasak G.Petrausko, kariuomenės perduodamo angaro likimas bus sprendžiamas rengiant visos šios teritorijos urbanizavimo projektą.

Aerodrome įrengtas Karinių oro pajėgų Paieškos gelbėjimo postas buvo pradėtas statyti 2014 metų pabaigoje, projekto vertė siekia 13 mln. litų (3,7 mln. eurų).

Kaune įkurtas Paieškos ir gelbėjimo tarnybos postas aptarnauja centrinę, rytinę ir pietinę Lietuvos dalį. Civilių žmonių gelbėjimo misijas vykdantis karinis sraigtasparnis, gavęs avarinio iškvietimo signalą, skuba į gelbėjimo operacijas, dingusių žmonių paiešką, transportuoja ligonių ir donorų organus, gesina gaisrus.

Kauno miesto savivaldybė perduoda Lietuvos kariuomenei S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome pastatytus Karinių oro pajėgų aviacijos bazės paieškos gelbėjimo posto statinius. Statiniai kariuomenei pagal panaudos sutartį perduodami trejiems metams arba iki tol, kol objektas bus perduotas valstybės nuosavybėn.

„Vyriausybės sprendimas dažniausiai metus trunka, o pastatą reikia šildyti, išlaikyti, saugoti. Tai mes norim, kadangi pastatas jau pastatytas, tuoj bus priduotas statybų komisijai ir kad jį imtųsi eksploatuoti tas, kam jis ir priklauso“, – BNS sakė administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Perdavus paieškos ir gelbėjimo postą, kariuomenė įsipareigoja per 30 darbo dienų atlaisvinti ir Kauno miesto savivaldybei perduoti turtą Europos prospekte.

G.Petrausko teigimu, išsikėlus kariškiams, Europos prospekte atsilaisvins didelis angaras. Dėl to, kas bus daroma su šiuo objektu, bus sprendžiama kartu su visos teritorijos urbanizavimo projektu.

Pasak Karinių oro pajėgų vado pulkininko Audronio Navicko, į naująją vietą persikėlęs postas turės modernesnę infrastruktūrą, tačiau iš esmės jo funkcijos nesikeis.

„Iš esmės tai yra tikrai infrastruktūra, pagerinanti mūsų budėjimo sąlygas. Daugiau niekas ir nesikeis – kaip mes budėjome vienoje Veiverių gatvės pusėje, taip mes budėsime kitoje Veiverių gatvės pusėje, tik tiek, kad pačios sąlygos įgulai ir sraigtasparnio laikymui bus šiuolaikinės, atitinkančios keliamus reikalavimus“, – BNS sakė A.Navickas.

Nors savivaldybė yra pasirengusi objektą kariškiams perduoti kaip įmanoma greičiau, A.Navicko vertinimu, procesas gali užtrukti ir į naująją vietą persikelti planuojama artėjant vasarai.

„Išsikelti mums trisdešimt darbo dienų nereikės – kelios dienos, ir būsime naujoje vietoje. Kad tik savivaldybė būtų pasiruošusi perduoti“, – pridūrė jis.

Aerodrome įrengtas Karinių oro pajėgų Paieškos gelbėjimo postas buvo pradėtas statyti 2014 metų pabaigoje, projekto vertė siekia 13 mln. litų (3,7 mln. eurų).

Naujajame poste planuojama dislokuoti vieną MI-8 sraigtasparnį. Jis stovės projektuojamoje sraigtasparnių stovėjimo aikštelėje budėjimo režimu ir pakils į orą tik gavęs avarinio iškvietimo signalą. Į 50 metrų aukštį orlaivis pakyla per 8-10 minučių, tiek pat užtrunka ir jo nusileidimas. Planuojama, kad sraigtasparnis pakils apie 20 kartų per savaitę. Skrydžiai bus vykdomi iki 22 valandos, išskyrus ypatingus atvejus, kai bus gautas iškvietimas.

Kaune įkurtas Paieškos ir gelbėjimo tarnybos postas aptarnauja centrinę, rytinę ir pietinę Lietuvos dalį. Civilių žmonių gelbėjimo misijas vykdantis karinis sraigtasparnis, gavęs avarinio iškvietimo signalą, skuba į gelbėjimo operacijas, dingusių žmonių paiešką, transportuoja ligonių ir donorų organus, gesina gaisrus.

Dar kartą įsitikinome, miesto centre turime tiksinčią bombą – S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas kelia rimtą pavojų miesto gyventojų gyvybei... Nekalbant jau apie aleksotiškių ramybę.

Reikia tik dėkoti Dievui, kad praeitą savaitę į šį apkerpėjusį aerodromą nesugebėjęs nusileisti  lėktuvėlis rėžėsi tik į kalną ir nieko nesužeidė.  O jei būtų įsirėžęs į ramiai namuose su šeimomis besiilsinčius žmones, mokyklą ar vaikų darželį arba į šalia įsikūrusią didžiulę turgavietę?

Kodėl S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome esantys lėktuvai be jokių apribojimų leidžia sau skraidyti virš aleksotiškių namų ir gatvių?  Ar jie tikrai skraido pagal jiems leidžiamą maršrutą? Net mokomieji skrydžiai vykdomi virš miestiečių galvų.

Kas gali atsakyti, ar šiame aerodrome yra įdiegta skrydžių saugumo programa, užtikrinanti maksimaliai įmanomą miestiečių saugumą?

Įdomu, kas nustato, o juo labiau reguliuoja, kur ir kaip skraido šiame aerodrome reziduojantys  lėktuvai?

Kas bus kaltas, jei  kitą kartą nelaimė nutiks žmonių kieme? Neužtenka to, jog kaltę nelaimės atveju prisiims koks valdininkėlis.

Manau, kad turime šį klausimą spręsti iš esmės – jei dar vis yra norinčių palikti šią tiksinčią bombą miesto centre, būtina investuoti tiek pinigų, kad aerodormo saugumo sistemos atitiktų aukščiausius Europos standartus.

Jei pinigų nėra, kuo skubiau reikia iškelti šį aerodormą į užmiestį. Tada nelaimės atveju kentės bulvių laukai ar pievos, o kauniečiai bus saugūs.

Su Kaunu užsimojusiems kovoti ir S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą iš savivaldybės norėjusiems atimti Seimo nariams neišdegė – Seimas atmetė jų siūlomą projektą istorinį aerodromą perimti kariuomenės reikmėms.

Užliūliavo emocijos

Praėjusią savaitę Seimas balsų dauguma atmetė grupės parlamentarų pasiūlymą iš Kauno miesto savivaldybės atimti ir kariuomenės reikmėms perduoti S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritoriją. Kaune išrinktų arba daugumos iš čia kilusių politikų projektas pavadintas teisiškai nepriimtinu – atrodo, kad aštuoni aerodromą iš miesto savivaldybės užsigeidę atimti Seimo nariai labiau vadovavosi emocijomis, o ne faktais grįstais argumentais. Tai pastebėjo ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

Departamento specialistams užkliuvo, kad Vyriausybei siūloma kariuomenės reikmėms iš Kauno miesto savivaldybės perimti valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą – S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą, kuris iki 2016 m. panaudos sutartimi perduotas valdyti Kauno miesto savivaldybei.

"Iš šios nuostatos nėra pakankamai aišku, kokiu konkrečiai būdu Vyriausybė turėtų perimti valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Jeigu turėtas omenyje panaudos sutarties nutraukimas, projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Tačiau tokiu atveju lieka neaišku, kokiu pagrindu panaudos sutartis galėtų būti nutraukiama", – teigiama Teisės departamento išvadoje.

Ir Seimui pateiktame projekte, ir viešojoje erdvėje aerodromo paėmimo iš savivaldybės ir perdavimo kariuomenei iniciatoriai ne kartą minėjo "įtakingus verslininkus", "suinteresuotas verslo grupes", kurios esą kėsinasi išdalyti sklypais ir užstatyti gyvenamaisiais namais ir taip sunaikinti paveldo statusą turintį aerodromą, tačiau teisės specialistai atkreipė dėmesį, kad nei projekto aiškinamajame rašte, nei projekte nėra atskleista, kas slypi po šiomis skambiomis formuluotėmis. "Asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims", – Žemės įstatymo nuostatą Seimo nariams priminė Teisės departamentas. Taip pat buvo paaiškinta, kad Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme aerodromai yra įvardyti kaip įrenginiai, todėl jie į sklypus negalėtų būti skaidomi.

Iniciatorius išsigando?

"Kauno dienos" žiniomis, tokį siūlymą pasirašė Seimo nariai Petras Gražulis, Rytas Kupčinskas, Vytautas Kamblevičius, Stasys Brunza, Valdas Vasiliauskas, Kazimieras Kuzminskas, Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius. Vis dėlto balsuojant kai kurie politikai nuomonę pakeitė.

Įdomiausia tai, kad į krūmus nėrė šio projekto iniciatoriaus titulą prisiėmęs Seimo narys Petras Gražulis. Balsavimo rezultatų išklotinė rodo, kad partijai "Tvarka ir teisingumas" priklausantis politikas visai nebalsavo.

O kauniečių ne vienus metus į Seimą renkami R.Kupčinskas, A.Dumčius, V.V.Margevičienė balsavo už tai, kad S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas būtų atimtas iš savivaldybės ir perduotas kariuomenei, nors šiai tokio objekto ir nereikia.

"Be reikalo skambinate. Nėra reikalo skambinėti. Be to, mašiną vairuoju. Tai tiek", – atkirto kovotoju už aerodromo išsaugojimą visada skelbęsis Seimo narys R.Kupčinskas, tad paaiškinimų tiesiai iš jo lūpų išgirsti nepavyko.

Nepasisekė telefonu prisiskambinti ir jo bendražygiams A.Dumčiui bei V.V.Margevičienei.

Kariuomenei nereikia

"Kauno diena" liepą rašė apie parlamentarų siūlymą perduoti aerodromą kariuomenei ir esą taip užtikrinti tinkamą strateginės svarbos objekto apsaugą. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dienraščiui tuomet išdėstę, kad šis objektas kariuomenės reikmėms nėra reikalingas. Pasak ministro, geriau Kaune turėti civilinį aerodromą, kuriuo, reikalui esant, galėtų pasinaudoti ir kariniai orlaiviai. Jau tuomet J.Olekas įžvelgė, kad tai gali būti valstybės politikų kerštas naujai Kauno miesto valdžiai.

Tačiau nei ministro išdėstyta pozicija, nei Kauno miesto vadovų paaiškinimas, kad aerodromo niekas neketina sunaikinti, kai kurių Seimo narių ryžto atimti šį objektą iš savivaldybės neatšaldė. Vis dėlto dauguma Seimo narių tokio užmojo nepalaikė.

"Jeigu mes pažiūrėtume į Konstitucijos 120 straipsnį, ten aiškiai pasakyta – valstybė remia savivaldybę. Priminsiu, kada aerodromo teritorija yra ne tik teritorija. Ten šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų prieškariu laukė S.Dariaus ir S.Girėno, laukė sugrįžtančių "Žalgirio" krepšininkų. Ten yra Kauno miesto bendruomenės susirinkimo vieta. Antras aspektas – ta žemė priklauso valstybei, o pagal panaudos sutartį iki 2016 m. yra atiduota savivaldybei", – Seimo posėdyje kalbėjo Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas. Ji taip pat siūlė atsižvelgti ir į Krašto apsaugos ministerijos, kuri į aerodromą nereiškia jokių pretenzijų, nuomonę.

Prašė netrukdyti

"Kadangi buvo pritaikyta skubos tvarka, matyt, Seimo nariai neturėjo galimybės įsigilinti į šį klausimą", – posėdyje pastebėjo Seimo narė Orinta Leiputė. Anot jos, aerodromas panaudos sutartimi iki 2016 m. patikėtas miesto savivaldybei, tačiau krašto apsaugos ministerija svarsto galimybę tęsti sutartį su savivaldybe dėl aerodromo valdymo.

"Aerodromas vis labiau tampa visuomenės traukos centru. Statuso pakeitimas apribotų aviacinį gyvenimą aerodrome. Miestas turi šio aerodromo vystymo viziją. Labai prašau netrukdyti jos realizuoti. Seimo pirmininkė ir frakcijos yra gavusios Lietuvos aeroklubo ir dar trylikos organizacijų raštus, kad aerodromas liktų miestui", – tikino O.Leiputė.

Ji taip pat priminė, kad šiemet S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome buvo surengta įspūdinga aerodromo 100-mečio šventė, savivaldybė sutvarkė 8 tūkst. kv. m kilimo tako dangos, baigiamos statybos ir aerodrome kitąmet įsikurs Karinių oro pajėgų aviacijos bazės paieškos ir gelbėjimo postas.

"Parengtas techninis projektas infrastruktūrai atnaujinti, kilimo takų apšvietimui sutvarkyti, kuriasi aviacija užsiimančios organizacijos, žadama steigti vaikų mokyklėlę, vyksta intensyvūs bendrosios ir sporto aviacijos orlaivių skrydžiai", – vardijo politikė.

Užuot rūpinęsi, kenkia

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis jau ne kartą yra sakęs, kad Kaune išrinktų Seimo narių kalbos apie grėsmes nacionaliniam saugumui ir apie kažkokių neįvardytų grupių interesus sunaikinti aerodromą yra ne kas kita kaip šmeižtas.

Meras ir dabar neabejoja, kad tai Seimo nario R.Kupčinsko kerštas jam už tai, kad vos pradėjęs eiti pareigas atleido S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo direktorių Eugenijų Raubicką, kuris artimai bičiuliavosi su Seimo nariu. V.Matijošaitis įsitikinęs, kad buvęs aerodromo direktorius padėdavo politikui per rinkimų kampanijas, dėl to ir išsaugojo darbo vietą ne vienus metus.

"Keistas tas R.Kupčinsko ir kelių kitų Seimo narių užsispyrimas kone miesto centre esantį nuostabų paveldo ženklu pažymėtą aerodromą padaryti kariniu objektu. Tik sovietmečiu gražiausiose ir žmonių pamėgtose vietose – pajūryje, miškuose ar dar kur kitur buvo įkuriami kariniai objektai. Neabejoju, kad R.Kupčinskas, A.Dumčius, V.V.Margevičienė tokių iniciatyvų ėmėsi iš pykčio man, bet taip jie tiesiog kenkia Kaunui, užuot rūpinęsi miestu. Nesuprantu, kas už tokius politikus gali balsuoti?" – stebėjosi Kauno meras.

Anot jo, aerodromas iki šiol merdėjo ir reikės nemažai lėšų bei laiko, kad šis objektas atsigautų. "Aerodromas apleistas. Neslėpsiu, per mažai ten veiksmo vyksta, bet kalbamės su aviatoriais, paveldosaugininkais, ir jau šį rudenį dėliosime vizijas, kaip apšviesti pakilimo taką, nes dabar be apšvietimo aerodromas gali būti naudojamas tik esant geram orui šviesiu paros metu. Reikia sutvarkyti statinius, įrengti zoną parašiutininkams. Reikės daug darbo ir lėšų, bet tai nėra priežastis atimti aerodromą iš miesto ir padaryti objektu, kur įeinama tik su kariuomenės išduotais leidimais", – dėstė V.Matijošaitis. Jis pasidžiaugė šiuo klausimu sulaukęs ir krašto apsaugos ministro J.Oleko palaikymo.

Prisidengė velioniu

Oficialiai pasiūlymo S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą perduoti kariškiams iniciatorius buvo partijos "Tvarka ir teisingumas" narys Petras Gražulis. Birželio pabaigoje pristatydamas projektą Seimui politikas tikino, esą projekto autorius yra Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas Vytautas Galvonas. Tai pačiai partijai priklausęs V.Galvonas žuvo birželio 26 d. Alytuje, ir P.Gražulio bandymas prisidengti žuvusio žmogaus darbais papiktino kai kuriuos Seimo narius.

Kad tai galėjo siūlyti V.Galvonas, suabejojo ir Kauno meras V.Matijošaitis. "Jis pats buvo civilinės aviacijos pilotas, o perdavus aerodromą kariškiams, atsirastų daug apribojimų civilinei aviacijai", – pastebėjo Kauno meras.

P.Gražulis taip pat tvirtino apie aerodromą su V.Galvonu kalbėjęs jo žūties dieną, tačiau pripažino, kad daugiausia informacijos suteikė Seimo narys R.Kupčinskas. Vėliau P.Gražulis jau aiškino tikėjęsis, kad Krašto apsaugos ministerijai bus lengviau rasti lėšų aerodromui tvarkyti.

Čia priėjo Ona...
ir konstatavo faktą:
Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas - pats
didžiausias miesto centre užkonservuotas muziejus pasaulyje,
užimantis 200 ha ir į kurį neužsuka lankytojai!
(Išskyrus pora metinių švenčių...)

Atrodo, kad aštuoniasdešimt metų vis dar laukiame parskrendant legendinių lakūnų...

Kiek dar lauksime, besigrožėdami dykromis miesto centre?
Gal laikas gyventi pagal XXI a. aktualijas?

Jubiliejų švenčiantis aerodromas tenkina vos saujelės skraidančių kauniečių poreikius, ir niekas nedrįsta garsiai pasakyti, kad karalius vis dar nuogas...

Vieną seniausių Europoje aerodromų ateinantį savaitgalį užtvindys rekordinio dydžio minia. 100 metų mininčio S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo Kaune jubiliejaus šventėje liepos 25-26 dienomis bus sudominti ir pradžiuginti visi, neabejingi dangui ir skrydžio romantikai.

Šventės pradžią 14 val. pietinėje 1915-aisiais vokiečių armijos pastatyto aerodromo dalyje paskelbs Karinių oro pajėgų orkestras ir Lietuvos premjero Algirdo Butkevičiaus, Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio bei S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo direktoriaus Vyto Skučo sveikinimo žodžiai. Juos palydės istorinio lėktuvo "Lituanica" replikos skrydis.

Vienas esminių akcentų šeštadienio šventės programoje - Peterio Besenyei pasirodymas. Legendinis vengrų pilotas - oro lenktynių "Red Bull Air Race" krikštatėvis ir iniciatorius - kauniečiams ir miesto svečiams žada pademonstruoti kvapą gniaužiančius oro akrobatikos triukus su "Extra 330s" lėktuvu.

Pasveikinti kaimynų atvyksta penkių reaktyvinių lėktuvų "Aero L-39 Albatros" pilotų komanda "Baltic Bees" iš Latvijos, pristatysianti išskirtinį aerobatikos reginį. Aviacijos ekspertai ir mėgėjai tikrai įvertins trijų akrobatinių lėktuvų "IAK 52" šou, senovinio "Falke" sugrįžimą į dangų, ultralengvųjų lėktuvų "CT" programą "Sparnas į sparną" bei Karinių oro pajėgų lėktuvo "Spartan" skrydį, kurį palydės saliutai.

Be lėktuvų, danguje virš Kauno šventės metu vietos ras pačios įvairiausios oro transporto priemonės. Visą savaitgalį Aleksoto aerodrome kursuos oro taksi, debesis raižys parasparniai bei sklandytuvai, savo fantazijos vaisius pristatys savadarbių skraidyklių konstruktoriai, iš Karinių oro pajėgų lėktuvo "L410" leisis parašiutininkai. Sutemus pirmąją šventės dieną šeštadienį vainikuos ypatingas muzikinis oro balionų šokis danguje.

Šiaurinėje aerodromo dalyje savaitgalį sklandys retro nuotaika, padėsianti mintimis persikelti į tarpukarį, kuomet Lietuva buvo pripažinta kaip stipri ir perspektyvi aviacinė valstybė. Veiks aviacijos istorijos paroda po atviru dangumi, taip pat - auksinius laikus Kaune priminsianti kavinė, skambės to laikmečio muzika. Čia vyks aitvarų ir modeliuotojų dirbtuvės, teatralizuotas žaidimas jauniausiems šventės dalyviams, savo prisiminimais dalinsis Lietuvos aviacijos veteranai.

Sekmadienį pakilią 100-mečio oro šventės nuotaiką palaikys parodomieji įvairių lėktuvų, skraidyklių ir parasparnių skrydžiai, taip pat vyks gaisrininkų bei motokroso entuziastų pasirodymai.

S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas liepos 25 ir 26 dienomis bus atviras nuo vidurdienio iki vėlumos. Jokio amžiaus cenzo, jokių bilietų - didžiausioje aviacijos šventėje šiemet laukiamas kiekvienas.