Pasak sporto centro vadovo Giedriaus Bielskaus, šiemet šiltasis sezonas buvo itin įtemptas. Augo ne tik profesionalių sporto renginių, bet ir mėgėjams skirtų renginių skaičius.

- Didžiajam krepšiniui apleidus Kauno sporto halę daugelis jo gerbėjų nebeužsuka į Ąžuolyną ir sklando mitai, kad halė ir stadionas dabar tušti. Kaip yra iš tikrųjų?

- Ištuštėjimo tikrai nėra. Priešingai, išaugo ne su krepšiniu susijusių renginių skaičius. Juos esu linkęs skirstyti į oficialias, profesionalų varžybas ir visiems miestiečiams skirtus renginius, kur jie gali būti ne stebėtojais, o dalyviais.

Iš profesionalaus sporto šią vasarą turėjome keletą lengvosios atletikos renginių.

Birželį vyko Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybos bei Lietuvos universitetų studentų čempionatas. Po jų į stadioną ir halę rinkosi Pasaulio Lietuvių žaidynių dalyviai. Kiek vėliau čia varžėsi ir Tarptautinės vaikų žaidynių dalyviai. Į jas atvyko dalyviai iš 90 skirtingų pasaulio miestų. Tai buvo smagus iššūkis visai komandai.

Visgi S. Dariaus ir S. Girėno centre nuolat vyksta įvairias futbolo, rankinio ir kitų sporto šakų varžybos. Į visus šiuos renginius kauniečiai kviečiami atvykti ir palaikyti sportininkų, pažiūrėti geriausių atletų. Net jei ir nevyksta jokių numatytų varžybų, ypač darbo dienomis, stadione ir halėje netyla besitreniruojantys sportininkai.

- O kokie yra miestiečiams skirti renginiai?

- Norime, kad S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras būtų atviras visiems kauniečiams ir miesto svečiams. Nenorime, kad gyventojai į stadioną ar halę galėtų patekti tik kaip žiūrovai ir viską slėptų aukštos tvoros. Tad jau porą metų organizuojame projektą „Judėk sveikai“. Į stadioną susirenka bėgimo bei funkcinių treniruočių dalyviai. Kitų rūšių treniruotės, tokios kaip zumba, joga, pilvo preso ir nugaros stiprinimo, vyksta įvairiose Kauno vietose, kad gyventojams būtų patogiau į jas atvykti. Turime ir senjorams skirtas treniruotes.

Šią vasarą jau trečią kartą rengiame 6-12 metų vaikams skirtą stovyklą „5 sporto dienos“. Jei pamatysite parke ryškiai salotiniais marškinėliais pasipuošusius vaikučius, žinokite, kad tai šios stovyklos dalyviai. Jie ne tik kasdien susipažįsta su vis nauja sporto šaka, bet ir susitinka su įvairiais sportininkais, treneriais.

Dar prieš prasidedant pasaulio lengvosios atletikos čempionatui vaikai susitiko ir su Andriumi Gudžiumi. Būtent šiems vaikams sportininkas pažadėjo sugrįžti su iškovotu pasaulio čempiono medaliu.

Dar du kartus per metus organizuojame tūkstančius dalyvių pritraukiantį „Ąžuolyno bėgimą“ bei „Sporto iššūkį“.

- Panašu, kad didelių čempionatų stadione ir halėje netrūko. Kokie didžiausi iššūkiai kilo norint suorganizuoti šiuos renginius?

- Nors mūsų vienas iš pagrindinių darbų yra rūpintis stadiono ir halės paruošimu varžyboms, visgi ypač daug teko padirbėti prie Tarptautinių vaikų žaidynių. S. Dariaus ir S. Girėno stadiono komanda prisidėjo prie visų renginio organizavimo etapų ir klausimų. Nuo dalyvių apgyvendinimo iki viešinimo. Galiu tik pasidžiaugti, kad su suburta komanda pavyko be didesnių sunkumų viską suorganizuoti. Sulaukėme puikių atsiliepimų. Nors mūsų darbas šiais renginiais toli gražu nesibaigia. Per tuos metus kaip komanda tikrai puikiai susiderinome ir mūsų noras imtis vis drąsesnių projektų tik auga.

- Kokie artimiausi renginiai laukia miestiečių?

- Rugpjūčio 20 dieną visus miestiečius kviesime dalyvauti nemokamoje treniruočių pristatymo dienoje. Bus galima susipažinti su keturiais treniruočių stiliais iš eilės. Surengsime funkcinių, bokso, zumbos ir jogos treniruočių pristatymus S. Dariaus ir S. Girėno sporto centre.

Nuo rugpjūčio 27 dienos savaitgaliais stadioną užleisime Lietuvoje dar neįprastoms, bet pasaulyje itin populiarioms sporto šakoms. Kviesime visus kauniečius susipažinti iš arčiau su amerikietišku futbolu, golfu ir beisbolu. Nors galime pasidžiaugti, kad susidomėjimas beisbolu Lietuvoje kyla po puikaus rinktinės pasirodymo Europos čempionato B divizione ir iškovotos pirmos vietos.

- Žinome, kad gyventojai jau laukia ir rudens „Ąžuolyno bėgimo“. Kada jis vyks?

- Šeštasis „Ąžuolyno bėgimas“ kauniečius ir miesto svečius sukvies rugsėjo 3 dieną. Tradiciškai vyks ilgųjų 5, 10 bei 15 kilometrų varžybos. Nemokamai dalyvauti 100 metrų vaikų varžybose kviečiame nuo darželinukų iki šeštokų. 400 metrų distancijoje galės varžytis visos šeimos. Laukia ir tradicinė 100 metrų žmonų nešimo rungtis. Kaip ir kiekvieno renginio metu dalyvių laukia atminimo medaliai ir rėmėjų dovanos.

Galime pasidžiaugti ir maratonininku Remigijumi Kanču. Pasaulio čempionate 24 vietą užėmęs sportininkas jau porą metų yra „Ąžuolyno bėgimo“ globėjas. Jis prisideda ir padeda patarimais ne tik dėl renginio organizacijos, bet ir skatina gyventojus išdrįsti mesti sau iššūkį ir su šeima ar draugais pradėti bėgioti. 

- Kokią viziją matote S. Dariaus ir S. Girėno stadionui bei halei?

- Kaip vietos, kurioje kauniečiai gali drąsiai ateiti pasportuoti, pasisveikinti ar pamojuoti mūsų geriausiems sportininkams. Tai turi būti miesto sporto širdis, kurioje ne tik vyksta aukščiausio lygio varžybos, bet ir miesto sporto šventės.

S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius Giedrius Bielskus pastebi, kad tai tik vienas iš daugelio jo komandos rengiamų sveikatingumo švenčių kauniečiams.

– Nuolat kviečiate visus būti aktyvius ir sportuoti. O kokią vietą sportas užima jūsų gyvenime?

– Sportuoju nuo pat darželio laikų. Esu išbandęs įvairiausių sporto šakų: nuo lengvosios atletikos iki komandinių rungčių. Ir iki šiol aktyviai sportuoju, bet tai darau ne dėl prizų ar trofėjų, o dėl geros savijautos, sveikatos.

Sportas padeda susikaupti, išvalyti mintis ir net priimti sprendimus. Sportuodamas taip pat tikiuosi rodyti gerą pavyzdį savo vaikams. Kol kas, atrodo, sekasi. Sūnus aktyviai sportuoja ir žaidžia futbolą. Jis tradiciškai dalyvavo ir "Ąžuolyno bėgime", o dukrelė šiemet pati įveikė savo pirmuosius 100 metrų.

– Kai pradėjote dirbti "S.Dariaus ir S.Girėno sporto centre" istorinis stadionas ir halė pastebimai tapo atviresnės miestiečiams. Jau keletą metų kauniečius kviečiate į "Ąžuolyno bėgimą", nemokamas "Judėk sveikai" treniruotes, "Sporto iššūkį".

– Kai pradėjau dirbti 2014 m., atrodė, kad visas šis sporto kompleksas yra tarsi privatus klubas, o ne miesto stadionas. Miestiečiai čia pakliūti galėjo tik kaip žiūrovai. Teko girdėti istorijų, kad ir pačių sportininkų, net olimpiečių neįleisdavo treniruotis. Bet taip neturi būti.

Tikiu, kad stadionas, kuris yra tikrai vienas geriausių visoje Lietuvoje, turi būti atviras miestiečiams, ką jau kalbėti apie sportininkus. Taip ir gimė nemokamų treniruočių iniciatyva "Judėk sveikai". "Ąžuolyno bėgimo" renginys, kurio pusę dalyvių sudaro nemokamuose bėgimuose dalyvaujantys vaikai ir šeimos. Taip norime pakviesti gyventojus atvykti, atsivesti vaikus ir sportuoti, aktyviai leisti laisvalaikį.

– Atidarius "Žalgirio areną" netrūko skeptikų, tikinančių, kad halė bus užmiršta. Bet, regis, čia renginių netrūksta.

– Kauno halė yra puiki vieta nedideliems, 2–3 tūkst. žmonių renginiams. Didžiajam krepšiniui persikėlus į "Žalgirio areną", čia vietą rado daug kitų renginių, bendruomenių iniciatyvų. Šiemet jau vyko salės futbolo, tinklinio, rankinio, bokso, imtynių ir kitų sporto šakų varžybos. Taip pat koncertai, madų šou, studentų renginiai, gatvių šokių turnyrai, naujamečiai ar kitų švenčių renginiai. Halėje surengtas net ir kompiuterinių žaidimų turnyras.

– Rudenį laukiama, kad prasidės stadiono ir halės rekonstrukcija. Ar po rekonstrukcijos ši erdvė išliks tokia pat atvira miestiečiams?

– Neabejoju. Turėsime dar geresnes sąlygas įvairiems renginiams. S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro tikslas yra skatinti ne tik profesionalų sportą, bet ir įtraukti kuo daugiau miestiečių.

Tik taip galime padėti kurti sveikesnį, sportišką ir laimingą miestą. Pratinti prie sporto reikia nuo mažens, tad daug dėmesio skiriame ir vaikų sportui. Jau dabar labai smagu matyti vaikų akis, pasiklausyti įspūdžių, išvysti, kaip jie reaguoja, kai įveikia stadiono ratą.

– Liepą Kaune vyks ir Tarptautinės vaikų žaidynės. Kaip vyksta pasirengimas?

– Viskas vyksta pagal planą. Darbo daug, daug visko reikia pasiruošti ir suderinti. Vis dėlto ruošiamės priimti pusantro tūkstančio vaikų iš 90 pasaulio miestų. Bet tikiu, kad žaidynes pavyks surengti dar geresnes, nei jos vyko Taivane. Ir su mažesniu biudžetu. Mes turime labai patyrusią ir gerai veikiančią komandą bei infrastruktūrą.

– Po penktojo "Ąžuolyno bėgimo" viešoje erdvėje netrūksta teigiamų emocijų. Kaip pats vertinate šį renginį?

– Vertinu labai gerai. Pavyko sukviesti dar daugiau dalyvių.  Peržvelgus pasiruošimą, padarėme kur kas mažiau klaidų. Esu labai dėkingas visai komandai. Buvo akivaizdu, kad viskas vyksta tvarkingai ir darniai.

– Prie renginio organizavimo prisidėjo kelios dešimtys žmonių. Kaip sekėsi suvaldyti būrį skirtingų asmenybių?

– Tikiu, kad geriausią rezultatą pasiekti galima tik dirbant kartu. Sėdame prie vieno stalo ir kartu tariamės, ką ir kaip daryti, dalijamės idėjomis. Nesu iš tų vadovų, kuris tik nurodinėja, ką kam kur nunešti ir padėti. Jei reikia, padėsiu ir sceną pastatyti, ir stalus sunešiu. Svarbu, kad visiems kartu pavyktų pasiekti geriausią rezultatą.

Ruošiamės priimti pusantro tūkstančio vaikų iš 90 pasaulio miestų. Tikiu, kad žaidynes pavyks surengti dar geresnes, nei jos vyko Taivane.

– Tiek daug veiklų ir užsiėmimų. Ar užtenka laiko šeimai?

– Deja, šeimai laiko tenka mažiau, nei norėtųsi. Būna dienų, kai namo parvykstu tik apie 9 valandą vakaro. Tad su vaikais pavyksta vos trumpai pabūti, paskaityti pasaką ir užmigdyti. Renginiai dažnai vyksta ir savaitgaliais, tad atrodo net nepastebiu, kaip jie greit auga. Sūnus jau tuoj eis į pagrindinę mokyklą, dukrelė, regis, dar ką tik gimė, o jau ketvirtą gimtadienį švęsime.

– Ką labiausiai mėgstate veikti visa šeima kartu?

– Keliauti. Iš esmės tik išvykus į tolesnes keliones pavyksta pabėgti nuo telefono skambučių, elektroninių laiškų ir pabūti visai šeimai kartu. Bandant atostogauti Lietuvoje taip atsitraukti nuo visų darbų ir vykdomų projektų tiesiog nepavyksta.

– Kaip vertinate Kauno pokyčius?

– Iš tiesų smagu matyti, kaip miestas atgimsta, atsinaujina. Dygsta nauji pastatai, verslo centrai, tvarkomos gatvės. Surinkta kompetentinga komanda tikrai padeda išjudinti miestą. Vis dėlto reikia nepamiršti ir pačių gyventojų, padėti spręsti socialines bei užimtumo problemas. Svarbu gerinti sveikatos priežiūros tarnybų darbą nepamirštant dėmesio daugiau skirti ir ligų prevencijai, sveikam gyvenimo būdui skatinti. Ne ką mažiau svarbūs ir švietimo bei sporto prieinamumo klausimai. Tikiu, kad sprendžiant šias problemas prisideda ir mūsų organizuojami "Ąžuolyno bėgimo", nemokamų treniruočių "Judėk sveikai" renginiai.

Kauno sporto halę valdantis S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras paskelbė konkursą šiluminės pastato renovacijos techniniam projektui. Tikimasi, kad atlikta renovacija padidins halės konkurencingumą, o ateityje į stadiono ir halės kompleksą planuojama ir daugiau investicijų.

Kaip BNS sakė sporto centro bendrųjų reikalų vadybininkas Aurimas Radzevičius, kol kas ruošiamasi atlikti techninį projektą, pagal kurį paaiškės, kokios lėšos reikalingos norint atlikti šiluminę renovaciją.

Jo teigimu, dabar tai reikalingiausias dalykas Kauno sporto halei, kuris padės sumažinti eksploatacijos kaštus ir padaryti halę konkurencingesnę tarp panašių įstaigų.

Baigti rengti techninį projektą tikimasi per šiuos metus, o Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas tikisi iki 2020 metų atnaujinti visą halės ir šalia esančio stadiono kompleksą.

„Pati halė yra geros būklės, stadionui reikia šiek tiek investicijų – apie 20 mln. litų. Mes rengiame techninį projektą, yra patvirtintas detalusis planas, suderintas su paveldu ir iki 2020 metų mes tikimės būtent šį S.Dariaus ir S.Girėno sporto centrą paversti daugiafunkciu objektu“, – BNS sakė A.Kupčinskas.

Paveldinėje Kauno halėje po rekonstrukcijos turėtų derėti sportas, švietimas, kultūra. Kauno mero teigimu, čia norima įrengti ir krepšinio šlovės muziejų.

Stadioną planuojama rekonstruoti taip, kad jis atitiktų UEFA ketvirtos kategorijos stadionams keliamus reikalavimus.

Reikiamų lėšų savivaldybė planuoja gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, dalį darbų finansuoti pati.

Kauno sporto halės statinių kompleksas dėl istorinės, inžinerinės ir architektūrinės vertės yra įrašytas į kultūros vertybių registrą. Jis trečiajam Europos vyrų krepšinio čempionatui buvo pastatytas 1939 metais.

Kauno socialdemokratų planas į S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktoriaus kėdę pasodinti saviškį stringa. Konkurso peripetijas aiškinasi teismas, o ir kiti miesto tarybos nariai ėmė ignoruoti socialdemokratų proteguojamą kandidatą.

Kebli situacija

Beveik metus laikinai sporto centrui vadovaujantis Kęstutis Baranauskas atleidžiamas iš pareigų, tačiau kas nuo birželio 27-osios vadovaus istorinei Kauno sporto halei –  neaišku.
"Situacija tikrai kebli, nes direktoriaus konkursas apskųstas teismui, o posėdžio išvakarėse iš teismo gautas raštas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepaskirti direktoriaus nuolatiniam darbui", – vakar aiškino Kauno meras Andrius Kupčinskas.

"Kauno diena" rašė, kad konkursą S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktoriaus pareigoms užimti laimėjo socialdemokratas iš Kazlų Rūdos Giedrius Bielskus, tačiau tai sukėlė įtarimų.
Konkurso išvakarėse komisijai turėjusį vadovauti savivaldybės administracijos direktorių Dainių Ratkelį staiga pakeitė jo pavaduotojas socialdemokratas Steponas Vaičikauskas. Komisijoje iš penkių narių liko keturi.

"S.Vaičikauskas savivaldybės vadovų rytiniuose pasitarimuose vis kalbėdavo, kad sporto centro direktoriumi turi būti socialdemokratų žmogus. Štai tokį ir turime", – paaiškėjus konkurso rezultatams, "Kauno dienai" sakė vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Planas – neatsitraukti

Vakarykščio tarybos posėdžio išvakarėse susirinkę frakcijų seniūnai sužinojo, kad teismas neleidžia paskirti S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktoriaus konkursą laimėjusio G.Bielskaus. Sutarta klausimą braukti iš darbotvarkės, tačiau vakar socialdemokratai ėmė siūlyti kitą išeitį – savo partijos narį G.Bielskų skirti laikinuoju direktoriumi, nes iki šiol laikinai šias pareigas ėjusio K.Baranausko sutartis baigiasi birželio 26 d.

Frakcijos pasiūlymą pristatęs Valys Venslovas aktyviai bandė įtikinti politikus, kad teismas esą atmes ieškinį dėl neteisėtai įvykusio konkurso. Tačiau tai sukėlė audringus ginčus.
"Jūs siūlote laikinuoju direktoriumi žmogų, dėl kurio laimėto konkurso ir įšaldytas procesas. Ar tai normalu? Negi Kaune, akademiniame mieste, nebėra specialistų, kad dabar čia turime aiškintis, iš kokio Socialdemokratų partijos skyriaus yra pretendentas?" – stebėjosi Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Simonas Kairys.

"Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar čia nėra korupcinė S.Vaičikausko veikla", – ragino frakcijos "Dirbam Kaunui" seniūnas Gintautas Labanauskas.

Ironiška replika

V.Venslovas dievagojosi nežinąs, ar G.Bielskus yra socialdemokratas, nes Lietuvoje yra daug partijos skyrių, o kai didžiausią privalumą  įvardijo, kad pretendentas į halės vadovus tikrai yra kaunietis.

"Galiu padėti V.Venslovui atsakyti į klausimus: G.Bielskus yra Socialdemokratų partijos narys, Kazlų Rūdos skyriaus pirmininko pavaduotojas. Jis taip pat yra Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narys", – ironizavo miesto tarybos narys jaunalietuvis Stasys Buškevičius.

"Jo partiškumas man neįdomus. Mūsų Švietimo ir sporto komitetas tokiam siūlymui (skirti G.Bielskų laikinai eiti direktoriaus pareigas – aut. pastaba) neprieštaravo, todėl turiu moralinę teisę stovėti šioje tribūnoje", – tikino V.Venslovas.

Pasiūlymus išbrokavo

"Esu gimęs Kazlų Rūdoje, 20 metų gyvenu Kaune, esu socialdemokratas", – dėstė pasisakyti pakviestas pats G.Bielskus. Jis sakė neįsivaizdavęs, kad ši direktoriaus kėdė tokia brangi, o tarybos narių ginčai palikę jam nekokį įspūdį.

Paprašytas pristatyti, kaip ketina pakeisti sunkius laikus išgyvenančio S.Dariaus ir S. Girėno sporto centro situaciją, G.Bielskus sakė, kad rengs ir įgyvendins įvairius projektus, ir palaikė mero idėją, kad šis centras turi tapti daugiafunkciu centru. Toks formalus atsakymas netiko ne vienam tarybos nariui. Pylos už tai G.Bielskus gavo ir nuo V.Venslovo, kuris priėjęs išbarė pretendentą neišvardijus planuojamų darbų.

Po ilgų ginčų ir bandymų aiškintis, kas nutiks politikams nubalsavus vienaip ar kitaip, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija pasiūlė kompromisą: atleidus iš pareigų K.Baranauską, laikinuoju vadovu skirti halėje ne vienus metus dirbantį Mindaugą Arlauską.

Partija "Jaunoji Lietuva", ir anksčiau palaikiusi K.Baranausko kandidatūrą, pasiūlė vėl jį skirti laikinuoju direktoriumi. Tačiau tarybos nariai nubalsavo prieš abu šiuos siūlymus. Nepritarta ir socialdemokratų siūlytai G.Bielskaus kandidatūrai į laikinuosius direktorius.

Galiausiai nuspręsta, kad laikinąjį vadovą suras ir patvirtins savo įsakymu savivaldybės administracijos direktorius D.Ratkelis. Jis pretendentą žadėjo rinktis iš S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro darbuotojų.

Socialdemokratai vėl šturmuoja S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktoriaus kabinetą – šios partijos narys pripažintas geriausiu kandidatu įstaigos direktoriaus pareigoms užimti. Abejonių kelia, kad atrankos komisijai vadovavo jo bendrapartietis. Konkurso rezultatai gali būti apskųsti teismui.

Nugalėtoju paskelbė bendrapartietį

"Nieko neįtariau, kol penktadienį atėjau į komisijos posėdį. Tik ten paaiškėjo, kad išvakarėse pakeistas komisijos pirmininkas, o komisijoje iš penkių narių beliko keturi", – stebėjosi laikinai S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro pareigas einantis Kęstutis Baranauskas. Penktadienį komisijai paskelbus savo sprendimą, paaiškėjo, kad centro direktoriaus postas turėtų atitekti socialdemokratui Giedriui Bielskui.

"Jis atrodė pranašesnis", – pareiškė sprendimą priėmusios komisijos pirmininku išvakarėse paskirtas nugalėtojo bendrapartietis, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Steponas Vaičikauskas.

"S.Vaičikauskas per savivaldybės vadovų rytinius pasitarimus vis kalbėdavo, kad direktoriumi turi būti socialdemokratų žmogus. Štai tokį ir turime", – dienraščiui pasakojo miesto mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius.

"Neįsivaizduoju, kas (K.Baranauskui – red. past.) jam užkliuvo. Jokio interesų konflikto čia nėra. Jau seniai išaiškinta, kad priklausymas tai pačiai partijai – ne priežastis nusišalinti nuo tokių komisijų vadovų pareigų", – bandė aiškinti S.Vaičikauskas.

Svarsto kreiptis į teismą

"Gavau daug įdomių ir sunkių klausimų, o iš pirmininko nesulaukiau jokios pagalbos", – tikino G.Bielskus. Jis šiuo metu yra Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narys, dirba privačioje bendrovėje komercijos direktoriumi, yra vadovavęs Kazlų Rūdos sporto centrui.

"Oponentas – rimtas, turi patirties. Tačiau manau, kad tam tikri įtartini sprendimai galėjo jam padėti įgauti pranašumą", – kalbėjo K.Baranauskas. Vakar jis tarėsi su teisininkais, ar kreiptis į teismą ir žadėjo apsispręsti per kelias dienas.

"Iš savivaldybės dar negavau visų dokumentų, o kai gausiu, tada ir tarsimės su teisininkais, ką toliau daryti", – sakė laikinas direktorius. K.Baranauskas į šias pareigas paskirtas beveik prieš metus.

Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis aiškino, kad nuolatinio direktoriaus neskubėta ieškoti laukiant, kuo baigsis diskusijos apie galimą stadiono ir Sporto halės valdymo perdavimą Lietuvos sporto universitetui. Kauno politikai vylėsi, kad tai galo su galu nesuduriančiam centrui išlaikyti padėtų pritraukti daugiau valstybinių lėšų. Tačiau diskusijos kol kas vyksta be rezultatų, o įstatymas teigia gana aiškiai – laikinas vadovas negali vadovauti ilgiau kaip vienus metus.

Interesų konflikto neįžvelgė

Būtent D.Ratkelis turėjo vadovauti būsimo S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktoriaus sugebėjimus vertinusiai komisijai, bet teigė negalėjęs dalyvauti posėdyje dėl pasikeitusios darbotvarkės.

"Nemanau, kad ką nors pažeidėme, visi įsakymai derinti su teisininkais. Beje, niekas nežinojo, kas ten ateis: partijos narys ar ne", – teigė D.Ratkelis.

Išties, kandidatai savo partinių pažiūrų deklaruoti neturėjo. To nereikalauja ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Jos sekretoriato vadovas Tomas Čaplinksas teigė, kad partiškumas nebuvo pagrindas S.Vaičikauskui nusišalinti.

Taikosi ne pirmą kartą

S.Vaičikausko pavardė varžytuvėse dėl S.Dariaus ir S.Girėno vadovo posto minima ne pirmą kartą. Praėjusiais metais "Kauno diena" rašė, jog netyla kalbos, kad S.Vaičikauskas stadiono vadovo postą numatęs jį supantiems žmonėms. Kauno miesto savivaldybės tarybai nusprendus tenkinti tuometinio centro direktoriaus Vyto Snarskio atleidimo iš pareigų prašymą, S.Vaičikauskas pasiūlė Juozo Šimkevičiaus kandidatūrą. Kalbama, kad ji nebuvo suderinta su savivaldybės taryboje esančiais partijos nariais, todėl šie S.Vaičikauskui davė pylos, o į centro direktoriaus kėdę pabandė pasodinti Seimo narės Birutės Vėsaitės padėjėją Juozą Marcalį.

Prastumti saviškio į pagrindinį įstaigos postą socialdemokratams tuomet nepavyko – laikinuoju vadovu buvo paskirtas K.Baranauskas. J.Marcaliui atiteko paguodos prizas – pavaduotojo pareigos.

Ant bankroto slenksčio atsidūrusio S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro problemos kol sprendžiamos tik valdininkų susirašinėjimais.

"Kauno diena" jau rašė, kad Sporto halę ir S.Dariaus ir S.Girėno stadioną valdanti viešoji įstaiga nesuduria galo su galu ir reikalauja  finansinių injekcijų, bet joje dirba vos  mažiau darbuotojų nei gerokai didesnėje "Žalgirio" arenoje.

Kauno savivaldybės tarnautojai vis opesnę miesto biudžetui problemą permetinėja vieni kitiems lyg karštą bulvę, o konkrečių sprendimų nepriima.

S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius Kęstutis Baranauskas dar rugpjūčio pradžioje raštu klausė savivaldybės Apskaitos skyriaus specialistų, kokių veiksmų imtis, nes įstaigai gresia nemokumas. Po mėnesio Apskaitos skyrius persiuntė šį klausimą Turto skyriui. "Turto skyriaus nuomone, S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras turi skubiai imtis priemonių dėl sąnaudų mažinimo", – po savaitės parašė skyriaus vedėjas Antanas Slušnys ir persiuntė šią nuomonę Kūno kultūros ir sporto skyriui.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis mano, kad miesto biudžetas nebus pajėgus užlopyti atsivėrusias įstaigos balanso skyles.
"Įstaigos direktorius turi galvoti, kokių etatų atsisakyti ir taip mažinti nuostolius", – mano D.Ratkelis.

Jis siūlo mažinti atsakingų už renginių organizavimą, priežiūrą, apsaugą darbuotojų skaičių. "Juos galėtų pakeisti tokias pačias paslaugas tiekiančios įmonės. Su jomis būtų atsiskaitoma tik pagal atliktus darbus", – įitikinęs D.Ratkelis.

K.Baranauskas mano, kad darbuotojų skaičius yra optimalus, o etatų skaičių tvirtina savivaldybė. "Esame savivaldybės įstaiga, todėl be jos pritarimo negalime keisti struktūros", – tvirtino jis.

S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro balanse nurodomas 910,3 tūkst. litų nuostolis, kai nuosavas kapitalas yra 606,9 tūkst. litų.

Ne pačius geriausius laikus dabar išgyvenantis S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras – tarsi magnetas politikams, kurie čia mato paslėptą aukso puodynę. Galbūt todėl neseniai čia įdarbintas ir socialdemokratas Juozas Marcalis?

Planuojama pasirašyti sutartį

S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro vadovo kėdę užėmus "Jaunosios Lietuvos" deleguotam choreografui Kęstučiui Baranauskui, pastarasis savo pavaduotoju paskyrė savo buvusį konkurentą direktoriaus konkurse – socialdemokratą J.Marcalį.

Iš kur toks įnirtingas politikų noras įsitvirtinti šiuo metu tikrai neklestinčiame S.Dariaus ir S.Girėno sporto centre?

Redakcijos šaltinių teigimu, šiuo metu vyksta intensyvūs pokalbiai tarp Švietimo ministerijos ir miesto savivaldybės. Planuojama, kad ministerija kasmet sporto centrui skirtų apie 0,5 mln. litų, o už tai universitetas taptų jo dalininku.

Toks žingsnis – sveikintinas, nes universitetas turės puikią sporto bazę savo studentams, tačiau politikų veržimasis į S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro vadovybę gali reikšti norą prikišti rankas prie ministerijos dotacijų.

Apie konkursą negirdėti

"Kauno diena" jau rašė apie politiniu turgumi virtusį šio sporto centro direktoriaus konkursą. Dėl šios, atrodo, visai neminkštos kėdės miesto tarybos posėdyje birželio viduryje susikibo socialdemokratai ir jaunalietuviai. Pergalę šventė pastarieji – K.Baranauskas prieš beveik du mėnesius paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas, kol įvyks nuolatinio direktoriaus konkursas.

Kaune dažnai nutinka, kad laikinai einantis pareigas žmogus ir visam laikui lieka šiame poste. Juo labiau kad apie nuolatinio direktoriaus konkursą vis dar negirdėti.

Redakcijos žiniomis, "Kauno vandenų" valdybos pirmininkas J.Marcalis į S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktoriaus pareigas paskirtas be jokio konkurso, be to, jas oficialiai dar užima Raimundas Miladauskas. Bet J.Marcalio pavardė jau puikuojasi prie direktoriaus pavaduotojo pareigų sporto centro tinklalapyje.

Apkaltino susitarimu

Direktoriaus pavaduotojo pareigas oficialiai dar užimantis R.Miladauskas šiuo metu serga. Jis prasitarė jau anksčiau sulaukęs direktoriaus K.Baranausko perspėjimo, kad teks palikti postą.
"Grįžusį iš atostogų mane pasikvietė direktorius ir pasakė, kad teks trauktis. Dėl to šiek tiek sutriko mano sveikata. Jei žadėjo, tai, ko gero, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, ir išmes", – svarstė jis.

R.Miladauskas – jaunalietuvių aplinkos žmogus. Jis neabejojo, kad yra baudžiamas už tai, kad išdrįso per tarybos posėdį teikti savo kandidatūrą į centro direktoriaus kėdę. Tarybos nariams atmetus jo kandidatūrą, jaunalietuvių vadas vicemeras Stanislovas Buškevičius, pamatęs, kad iš rankų gali išslysti svarbus postas, vietoj jo kaipmat pasiūlė kitą kandidatą. Juo tapo K.Baranauskas.

"Dar prieš tą tarybos posėdį sulaukiau vieno įtakingo socialdemokratų politiko skambučio, kuris mane perspėjo, kad jei noriu likti dirbti sporto centre, turiu pagalvoti. Tai politiniai susitarimai, ir tiek. Dvi partijos skirstosi pareigas, ir viskas. K.Baranauskas užėmė direktoriaus kėdę, o J.Marcaliui buvo pažadėtas pavaduotojo postas, nors jį teisėtai, laimėjęs konkursą, vis dar užimu aš", – politikų užkulisinių dėlionių širmą praskleidė R.Miladauskas.

Įdarbino esą laikinai

K.Baranauskas patvirtino, kad jo pavaduotoju įdarbintas J. Marcalis. "Jis turi laikiną sutartį, kol grįš sergantis R.Miladauskas. Kodėl jo nepakeitėme kitu centro darbuotoju? Todėl, kad visi centro darbuotojai turi savo pareigas ir jie neturi laiko bei kvalifikacijos atlikti darbą, kurį darė R.Miladauskas", – aiškino jis.

Pasirodo, tik niekada sporto srityje nedirbusio J.Marcalio kompetencija prilygo daug metų sporto srityje dirbančio R.Miladausko žinioms ir tik J.Marcalis sugebėjo pakeisti sergantį direktoriaus pavaduotoją.

54 metų socialdemokratas J.Marcalis – "Kauno vandenų" valdybos pirmininkas, buvusios ūkio ministrės Birutės Vėsaitės padėjėjas, prieš septynerius metus įgijęs ekologo-aplinkotyrininko bakalauro ir įmonių valdymo magistro laipsnius.

"Aš neužsiminiau R.Miladauskui, kad jis bus atleistas, kai grįš po ligos. Niekas nieko nesiruošia atleisti, tiesiog pasikalbėjome su kolektyvu ir jam siūlytume kitas pareigas. Prieš jo ligą aš turėjau labai nedaug laiko su juo pakalbėti, norėjome tą pokalbį pratęsti po jo ligos. Aš nežinau, iš kur tokia informacija, bet tas pokalbis su juo dar nebaigtas", – gynėsi K.Baranauskas.
Direktorius, paklaustas, kuo jam neįtiko jo pavaduotojas, pakartojo, kad R.Miladauskas dar neatleistas.

"Mes gal jam tik siūlysime kitą darbo barą. Gal jis negaus prastesnių pareigų – dabar yra komercijos padalinio vadovas, o gal jam pasiūlytume rinkodaros vadovo kėdę?" – aptakiai kalbėjo K.Baranauskas.