Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) keliuose prevenciškai tikrina automobilių keliamą taršą jau nuo balandžio mėnesio. AAD Vilniaus aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Edgaras Skrebė yra pažymėjęs, kad prevencinių reidų metu administracinės sankcijos dar nėra taikomos, o tikrieji reidai galėtų prasidėti pavasario viduryje.

E. Skrebė yra sakęs, kad galima bauda už teršalų normatyvų viršijimą – nuo 100 iki 300 eurų.

Nuo sausio 1 d. AAD įgaliotas keliuose tikrinti automobilių keliamą taršą. Tai reiškia, kad aplinkosaugininkai galės be kitų institucijų dalyvavimo tikrinti ir nustatyti, ar automobiliai viršija numatytas oro taršos normas techniškai tvarkingiems automobiliams ir „čia ir dabar“ panaikinti techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

Nustačius, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis viršija ribines vertes arba esant bet kokiam skysčio (pavyzdžiui, tepalų, kuro) nuotėkiui dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, bus naikinamas privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumento galiojimas ir transporto priemonė nebegalės dalyvauti eisme.

Per metus planuojama patikrinti nuo 9 tūkst. iki 15 tūkst. automobilių.

Pirmasis antradienį sprendimą ketina priimti Seimo Ekonomikos komitetas, kuruojantis, ekonomikos, infrastruktūros, susisiekimo, energetikos sektorius. 

Kaip BNS teigė komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, komitetas pirmadienio pavakarę buvo gavęs tik du pasiūlymus dėl papildomų lėšų: asociacija „Lietuvos keliai“ prašo 217 mln. eurų didinti finansavimą keliams, o Vidaus vandens kelių direkcija – 60 mln. eurų valstybės garantijos Europos investicijų bankui (EIB), iš kurio nori skolintis šešiems elektra varomiems laivams, baržų ir kranto infrastruktūrai.

„Siūlysime pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įvertinti“, – BNS teigė K. Starkevičius.

„Dėl kelių tegu ieško, nuo ko nuimti ir pridėti. Bet įvardinsime, kad pati Susisiekimo ministerija neišnaudojo visų galimybių, pavyzdžiui, privačių lėšų pritraukimo, koncesijų. Tie dalykai per tuos metus nebuvo naudojami, kurie galėtų atlaisvinti pinigus einamiesiems kelių reikalams – priežiūrai, remontui“, – pridūrė komiteto vadovas.

Trečiadienį biudžeto projektą svarstys Nacionalinio saugumo ir gynybos, Socialinių reikalų ir darbo, Sveikatos reikalų bei Aplinkos apsaugos komitetai, taip pat Jaunimo ir sporto reikalų komisija.

Biudžeto ir finansų komitetas projektą svarstys paskutinis – įvertins visų kitų komitetų ir Seimo narių siūlymus. Tada dokumentą svarstys Seimas.   

Lapkričio 14-ąją numatytas pirmasis biudžeto projekto svarstymas, lapkričio 23-ąją – antrasis, o jį priimti numatoma gruodžio 5-ąją.

Šešiems komiteto nariams balsavus už, trims – prieš ir vienam susilaikius BFK baigė svarstyti Vyriausybės pateiktą  projektą, numatantį naujus šio mokesčio tarifus.

Jei Seimas pritars, būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinė būsto vertė). Tokiu būdu, pasak M. Lingės, socialiai jautrios grupės nemokėtų mokesčio. 

„Taikant 1,5 medianos du trečdaliai NT savininkų nebūtų apmokestinami“, – komitete teigė M. Lingė. 

Be to, komitetas siūlo leisti savivaldai nustatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturi suformuoto žemės sklypo.  BFK pritarė Simono Gentvilo siūlymui leisti savivaldybėms nustatant tarifą atsižvelgti į tai, ar NT turi suformuotą žemės sklypą, ar ne.

„Ilga laiką egzistuoja problema, kad didžioji dalis Lietuvoje esančio turto savininkų nėra susitvarkę žemės, ant kurios jie stovi, klausimų, tai yra, nėra suformuoti sklypai, nėra mokamas nuomos mokestis, nėra galimybės plėsti automobilių stovėjimo aikštelių“, – nurodė aplinkos ministras.  

„Darbietis“ Vytautas Gapšys pabrėžė, kad naujas mokesčio modelis nėra tobulas, jis ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis  Andrius Palionis rėmė Kaimo reikalų komiteto siūlymą įstatymo nekeisti.   

„Visiškai blogą (pateiktą Vyriausybės – BNS) projektą daro ne tokiu blogu, bet vis tiek ne geru (...) Gyventojams galbūt suteikiame lūkestį, kad jų tas apmokestinimas nebus didelis, kaip kad galėjo atrodyti iš pradžių“, – teigė V. Gapšys.

Gyventojams galbūt suteikiame lūkestį, kad jų tas apmokestinimas nebus didelis, kaip kad galėjo atrodyti iš pradžių.

 

M. Lingės teigimu, nustatant naujus NT mokesčio tarifus remtasi žemės mokesčiu.

„95 proc. pajamų iš žemės mokesčio surenkama taikant nuo 0,1 proc. iki 2 proc. Matyti, kad savivaldybės nesirenka nei pačių aukščiausių, nei pačių žemiausių tarifų“, – teigė jis.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė nurodė, kad dabar iš NT mokesčio surenkama apie 14 mln. eurų per metus. Priėmus  Vyriausybės siūlomą variantą būtų galima surinkti 18-116 mln. eurų.

Taikant M. Lingės siūlomą 0,05 proc. tarifą iš NT mokesčio būtų surenkama apie 9,5 mln. eurų, o 1 proc. tarifą – 191 mln. eurų – toks tarifas, R. Bilkštytės teigimu, dabar taikomas dauguma atvejų.

Pasak jos, jei būtų taikomi maksimalūs tarifai, iš NT mokesčio būtų surenkama daugiau kaip 700 mln. eurų. 

Po diskusijų dėl vėjo jėgainių NT apmokestinimo komitetas pritarė M. Lingės siūlymui, kad jos mokėtų lengvatinį ir visose savivaldybėse vienodą NT mokestį – jos mokėtų įstatyme numatytą fiksuotą NT mokestį: už tai balsavo šeši komiteto nariai.

M. Lingė siūlo tokioms jėgainėms taikyti lengvatinį 0,5 proc. tarifą iki 2031 metų pabaigos, o Vyriausybė siūlo tokį fiksuotą tarifą taikyti neribotai.

Iš gyventojų surenkame po kelis šimtus eurų, o tuo tarpu iš kitų subjektų... paliekame skyles.

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas balsavo, kad vėjo jėgainėms nebūtų taikomos išimtys ir jos mokėtų savivaldybės nustatytą NT mokestį, tačiau BFK tam nepritarė. 

„Kodėl jiems vieniems taikoma išimtis?“ – klausė Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė.  

S. Gentvilas taip pat abejojo, ar reikalinga tokia lengvata, nes ji gali pakenkti elektrinių plėtrai: „Sumažės savivaldos noras tvirtinti žemėtvarkos projektus, teritorijų planavimus“. 

V. Gapšys skaičiuoja, kad jūrinio vėjo jėgainių galiai siekiant 1 gigavatą ir nustačius 3 proc. tarifą, savivaldybės gautų apie 30 mln. eurų.

„Iš gyventojų surenkame po kelis šimtus eurų, o tuo tarpu iš kitų subjektų... paliekame skyles“, – tvirtino „laisvietis“ Vytautas Mitalas. 

BFK atmetė konservatoriaus Kęstučio Masiulio siūlymus nuo mokesčio neatleisti savivaldybių, religinių bendruomenių, asociacijų, profesinių sąjungų, Lietuvos banko NT.

Komitetas nepritarė grupės Seimo narių siūlymui neapmokestinti gyventojų ir įmonių NT, naudojamo žemės ūkio veiklai.

Komiteto pakoreguotą projektą Seime planuojama svarstyti kitą antradienį, tuomet liks vienas balsavimas iki priėmimo.

Kad M. Lingė vadovautų komitetui pirmadienį komiteto nariai pritarė bendru sutarimu.

Dėl jo paskyrimo BFK pirmininku šią savaitę dar balsuos Seimas.

Pirmininko postą jis perims iš Mykolo Majausko, atsistatydinusio iš pareigų po pašalinimo iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų. 

Prieš balsavimą komitete M. Lingė pabrėžė, kad stengsis klausimų svarstymą organizuoti taip, kad nebūtų „kamščių“. 

„Esu linkęs perimti tai, kas jums priimtina ir pasiteisino (dėl klausimų temų ir jų svarstymo formų – BNS)“, – teigė M. Lingė.

Jis pabrėžė, kad vienas iš jo tikslų bus kelti klausimus dėl finansinio raštingumo problemos, kurią, pasak naujojo komiteto pirmininko, jis atsineša iš socialinių reikalų sferos.  

Lietuvos gyventojai turi vis dėlto didelius pradelstus įsiskolinimus. Tokių žmonių vasaros pradžioje buvo 150 tūkst., jų skolos sudarė daugiau negu 400 mln. eurų, o tai kuria papildomas problemas.

„Lietuvos gyventojai turi vis dėlto didelius pradelstus įsiskolinimus. Tokių žmonių vasaros pradžioje buvo 150 tūkst., jų skolos sudarė daugiau negu 400 mln. eurų, o tai kuria papildomas problemas, užprogramuoja papildomas socialines problemas: žmonės vengia oficialios darbo rinkos, vengia apskritai dalyvauti ir būti atsakingi už savo likimus ir ateitį, tada tampa priklausomi nuo įvairių socialinių išmokų, šešėlis ne paskutinėje vietoje vaidina svarbų vaidmenį“, – komitete kalbėjo M. Lingė.  

Jis taip pat pabrėžė, kad šią problemą reikia spręsti įvairiais pjūviais: nuo mokyklinių programų iki pasirūpinimo žmonėmis, jau realybėje susidūrusiais su finansų valdymo sunkumais.

M. Lingė pabrėžė, kad ateityje komiteto darbams toną užduos Vyriausybė: „Ji pagrindinė darbdavė“. 

Balsavimo išvakarėse M. Lingė BNS teigė, kad pokyčiams komiteto vadovybėje dabar yra geras laikas, nes viena Seimo sesija baigiasi, kita prasidės po poros mėnesių, o per tą laiką bus galima „susidėlioti darbus“.

„Alternatyvios Vyriausybės nekursime komitete. Tai yra svarbūs sisteminiai klausimai, jie turi būti pasverti ir pamatuoti tų, kurie mato visumą, ir tada, kai jau yra apsisprendimas, yra koalicijos įvertinimas, tada tik jie turėtų ateiti (į komitetą)“, – BNS pridūrė M. Lingė.

Pasak jo, svarbu, kad nekilnojamojo turto mokestį numatančios pataisos „bent jau atkeliautų iki Seimo“: „Ir tada ieškotume tinkamiausio modelio“. 

Nuo 2020 metų lapkričio, kada buvo išrinktas į Seimą, M. Lingė vadovavo Socialinių reikalų ir darbo komitetui.

Jis yra buvęs prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės patarėjas, padėjo konservatoriams rengtis 2020 metų parlamento rinkimams, į Seimą  išrinktas Šeškinės-Šnipiškių apygardoje Vilniuje.

Konservatoriai jį yra delegavę į komiteto pirmininkus vietoj iš partijos išmesto Mykolo Majausko, atsistatydinusio iš pareigų po ginčo su partijos vadovybe. 

M. Majauskas paskirtas į Kultūros komitetą.

Tuo pačiu į BFK paskirtas energetikos ministras Dainius Kreivys, iki šiol dirbęs Teisės ir teisėtvarkos komitete. Jis BFK pakeis komitetą paliekantį konservatorių Justą Džiugelį.

Tokią Seimo narių rokiruotą tarp komitetų ketvirtadienį patvirtino Seimas – už tai balsavo 59 parlamentarai, o susilaikė keturi.

Be to, Audito komitete dirbęs Sergėjus Jovaiša dirbs Kaimo reikalų komitete, kur pakeis Andrių Vyšniauską, perkeltą į Teisės ir teisėtvarkos komitetą vietoje Gabrieliaus Landsbergio, kuris dirbs Audito komitete.

M. Majauskas BFK pirmininko postą paliko, kai buvo pašalintas iš partijos už su Vyriausybe nesuderintus siūlymus dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį pareiškė sutinkąs, kad nuo kitų metų, kaip ir siūlo Vyriausybė, savivaldybės galėtų lanksčiau skolintis tik Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.

Tačiau komitetas nepritarė Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui tokiomis pačiomis sąlygomis leisti savivaldai skolintis jos inicijuojamiems „savarankiškiems ir atsiperkantiems“ projektams. Tuo metu Audito bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai laikėsi kitos pozicijos ir pritarė Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymams.

Pasak BFK pirmininko Mykolo Majausko, Vyriausybės pateiktas projektas yra kompromisinis variantas.

„Projektas sistemiškai ir išsamiai parengtas. Jis atsižvelgia į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, apima Prezidentūros siūlymus atsižvelgiant į eilę Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymų“, – kalbėjo M. Majauskas.

BFK taip pat teigiamai įvertino prezidento Gitano Nausėdos teiktą pataisą, leidžiančią savivaldai skolintis prisidedant prie biudžeto lėšomis finansuojamų projektų. Ši pataisa prijungta prie Vyriausybės projekto.

Pasak M. Majausko, savivalda galės skolintis 300 mln. eurų Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams, dar tiek bus galima investuoti nepanaudotų likučių. Kitais metais 400 mln. eurų augs savivaldos savarankiškos pajamos, savivaldybės gaus 100 mln. eurų didesnes negu šiemet dotacijas. 

„Kiti metai bus rekordiniai savivaldybėms. Dar niekada per Lietuvos istoriją savivalda neturėjo tokio finansinio pajėgumo, kokį turės pradedant kitais metais“, – teigė M. Majauskas.

Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė tvirtino, kad leidus lanksčiau savivaldai skolintis, pagerėtų savivaldybių investicinės galimybės.

Pasak jos, savarankiški savivaldybių projektai yra susiję su prioritetinėmis investavimo sritimis: energetinio efektyvumo didinimu, klimato kaita, skaitmeninimu, arba projektai, kurie atsiperka. R. Žakaitienė teigimu, tokiu atveju, savivaldybių skola išaugtų tik 2-2,2 proc. punkto. 

Asociacija, be kita ko, nori, kad valdžia taip pat sušvelnintų biudžeto balanso taisyklių pažeidimo reglamentavimą.

„Neproporcinga iškart taikyti sankcijas jau kitais metais ir dėl nedidelių nukrypimų. Per dvejus metus, o ne per metus turi pilnai kompensuoti šį nukrypimą“, – BFK teigė R. Žakaitienė. 

Audito komitete ji priminė, kad Suomijoje terminas yra kur kas ilgesnis – ketveri metai.

Finansų ministrės patarėjas Darius Sadeckas įspėjo, kad leidus savivaldai skolintis atsiperkantiems projektams, „reikės atskiros sistemos, kas ir kaip vertintų, ar projektai atsiperkantys“.   

Pataisas svarstant Audito komitete, D. Sadeckas priminė, kad asociacijos prašymu, Vyriausybė sutiko leisti joms skolintis lėšų, kuriomis būtų padengtas netinkamas Europos Sąjungos lėšomis finansuoti pridėtinės vertės mokestis.

Sprendimus komitetai priėmė pirmadienį, apsvarstę Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas, įteisinančias savivaldos finansinio savarankiškumo pertvarką. Pagrindinę išvadą Seimui dėl įstatymo pataisų teiks Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Skaičiuojama, kad 2021-2027 metais savivalda turės prisidėti prie ES finansuojamų projektų apie 377 mln. eurų – tokią sumą ji galės pasiskolinti. Taip pat siūloma, kad savivalda galėtų sukaupti lėšų didesnėms investicijoms. 

Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimui Seime reikalingas didesnis balsų skaičius nei standartinio įstatymo pakeitimui.

Už tokį nutarimo projektą, kurį pateikė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma, ketvirtadienį balsavo 66 Seimo nariai, 1 buvo prieš. Šis sprendimas priimtas  valdančiųjų balsais, nes opozicija balsavime nedalyvavo.

Tikimasi, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto sudėtį papildžius valdančiųjų atstovu, nesustos itin svarbių projektų svarstymas ir priėmimas.  

Nuo praėjusios savaitės Seimo posėdžius boikotuojanti opozicija prie normalaus darbo Seime kol kas negrįžo.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė Ekonomikos komitete pabrėžė, kad vienas esminių dalykų yra tai, kad numatytos subsidijos gyventojams mažinant elektros ir dujų kainas, o liberalas Andrius Bagdonas akcentavo, kad didesnės pensijos leis mažiausias pajamas gaunantiems pensininkams „šiek tiek oriau gyventi“.  

Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė Kaimo reikalų komitete apgailestavo, kad Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai neskirta 143 tūkst. eurų ženklinti ir skiepyti pabėgėlių iš Ukrainos atsivežtus augintinius.

Finansų viceministras Gediminas Norkūnas sakė, jog gyvūnai nėra prioritetas.

„Visas akcentas yra žmonėms. Suprantame, kad jie atsiveža savo augintinius, bet kaip jie įleidžiami, nepaisant visų procedūrų, taip jie galės būti pasibaigus karui ir išvežami iš Lietuvos. Augintiniai, mūsų nuomone, nėra prioritetai“,  – komitete teigė jis.

2022-ųjų metų biudžeto projektas numato 973 mln. eurų skirti antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų. Numatoma, kad visos biudžeto išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų. 

Pakeitimais bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą.

Toliau projektą svarstys pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, jis teiks išvadą Seimui.

Pirmas biudžeto svarstymas numatytas balandžio 28-ąją, antrasis – gegužės 10-ąją, o priėmimas – gegužės 17 dieną.

„Mano vertinimu, jau nebėra jokio tarptautinio formato, kur Rusija galėtų – vertinant jų veiksmus, vertinant jų karą prieš Ukrainą – dalyvauti ir sėdėti prie bendro, demokratinio, civilizuotų valstybių stalo. Tokia yra mano pozicija, ir man atrodo, kad toks požiūris į Rusiją, į Putino Rusiją, jis vyrauja visame laisvame demokratiniame pasaulyje“, – ketvirtadienį po vykusio pasitarimo su Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetais žurnalistams  sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Nors užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį teigė, kad Lietuva dar nesvarsto galimybės nutraukti diplomatinius santykius su Rusija ir Baltarusija, Seimo pirmininkės teigimu, šiam klausimui dėmesys yra skiriamas.

„Tai yra vienas iš klausimų, kuriems skiriamas dėmesys įvairiuose formatuose“, – teigė politikė.

Komitetai parengs Seimo rezoliuciją

V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad, Seimui grįžus į plenarinius posėdžius, bus parengta rezoliucija dėl palaikymo Ukrainos narystei ir stojimui į Europos Sąjungą (ES). Pasak jos, tokio dokumento priėmimas Seime yra labai svarbus žingsnis, parodantis Lietuvos palaikymą Ukrainos sprendimui.

Reikia dirbti tam, kad tiek Rusijai, tiek Baltarusijai taikomos sankcijos būtų kuo platesnės, kuo skausmingesnės.

„Visi tikrai yra vieningi ir manau, kad šiandien tai, ką mes stebime mūsų visuomenėje, didžiulį palaikymą Ukrainai, galime paliudyti, kad jis toks pats yra ir parlamente. Tikrai palaikymas Ukrainai ir energija skiriama tam, kad visais įmanomais formatais, dirbant su mūsų sąjungininkais, partneriais, mes burtume maksimalų palaikymą Ukrainai“, – ketvirtadienį Seime po neformalaus Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų pasitarimo žurnalistams sakė V. Čmilytė–Nielsen.

Seimo pirmininkė pabrėžė Lietuvos politikų svarbą, dirbant dėl partnerių įtikinėjimo, siekiant Rusijai ir Baltarusijai taikyti vis stipresnes sankcijas.

„Reikia dirbti tam, kad tiek Rusijai, tiek Baltarusijai taikomos sankcijos būtų kuo platesnės, kuo skausmingesnės ir kad mūsų partneriai bei sąjungininkai jas palaikytų“, – tikino politikė.

ELTA primena, kad, tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, vienu pagrindinių klausimų europinėje politinėje darbotvarkėje šią savaitę tapo Ukrainos potencialus įstojimas į ES. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasirašė oficialų prašymą Europos Sąjungai priimti jo šalį į bloką, šiuo metu turintį 27 nares.

„Nebus taip paprasta apeiti Lietuvos sprendimą blokuoti tranzitą. Mes kažkada kalbėjome, kad atskiros valstybės, atskiros privačios įmonės tą galėtų padaryti, bet pasirinkti sprendimai, formulės, mano požiūriu, leidžia daryti tvirtą išvadą, kad apėjimo galimybė bus labai sunkiai randama. Čia, manau, yra labai svarbu, nes jeigu norime, kad sankcijos veiktų ir niekas iš to nepasipelnytų, kad „Belaruskalij“ ar koks nors kitas režimas jų neapeitų, reikia tuos dalykus sudėlioti“, – trečiadienį Seime žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.

„Iš esmės sprendimas yra toks, kad pasinaudojimas geležinkeliu, infrastruktūra negali leisti pasipelnyti Lukašenkos priešiškam režimui, daug problemų kuriančiam režimui – nuo migracijos krizės iki Rusijos pajėgų dislokavimo Baltarusijos teritorijoje. Bet kas, kas norės pasinaudot geležinkelių infrastruktūra, turės gauti leidimą ir atitikti nacionalinio saugumo kriterijus“, – pridūrė NSGK pirmininkas.

LNK reportažas – vaizdo įraše:

L. Kasčiūnas sakė, kad jei „Belaruskalij“ pateiktų reikalavimą atlyginti nuostolius, Lietuva gintųsi teisinėmis priemonėmis, tačiau plačiau to nekomentavo.

ELTA primena, kad gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijoms valstybinei Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, įmonės krovinių judėjimas Lietuvos teritorija nesustojo, kadangi „Lietuvos geležinkeliai“ lapkričio pabaigoje iš bendrovės gavo netipinius išankstinius mokėjimus už jos krovinių pervežimus iki kovo.

Gruodžio 21 d. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą, kad 2018 m. OAO „Belaruskalij“ ir AB „Lietuvos geležinkelių“ sudaryta sutartis dėl krovinių vežimo geležinkeliais organizavimo, taip pat 2021 m. spalio mėnesio sutarties pakeitimas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Sausio 12 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje buvo nutarta, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir ji bus anuliuota nuo vasario 1 d.