V. A. Zabukas parlamente dirbo 1996–2000 metais, priklausė Tėvynės sąjungos frakcijai.

V. A. Zabukas gimė 1940 metais Anykščių rajone, 1958 metais baigė Klaipėdos žemės ūkio technikumą, dirbo žemės ūkyje, vėliau Vilniaus universitete baigė Chemijos fakultetą, dirbo Kauno medicinos institute, „Inkaro“ kombinate.

1968 metais V. A. Zabukas įstojo į aspirantūrą, Rygoje apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją (technikos mokslų daktaras), iki 1978 metų dirbo Fizikinių techninių energetikos problemų instituto moksliniu bendradarbiu, vėliau – Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakulteto docentu. 1994 metais jis apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją, iki 1995 metų buvo Klaipėdos universiteto profesorius, katedros vedėjas.

V. A. Zabukas dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio veikloje, buvo išrinktas Klaipėdos miesto tarybos nariu, Klaipėdos miesto mero pavaduotoju.

Politikas teigia, kad kūrybinė veikla Seimo nariui nėra draudžiama, tačiau buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad dar 2004 metais priimtame KT išaiškinime numatyta, jog tokia veikla galėtų būti prilyginta darbui.

Teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja, Meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytės-Norvaišienė BNS informavo, kad parlamentaras už pasirodymus užmokesčio negaus – su juo sudaryta kūrybinės neatlygintinos veiklos sutartis.

Tačiau ji patvirtino, kad parlamentaro pasirodymas operoje nebus vienkartinis. Anot teatro direktoriaus pavaduotojos, Seimo narys turėtų pasirodyti maždaug trečdalyje numatytų „Traviatos“ pasirodymų iš 13.

„Spektaklių, kuriuose dainuos V. Juozapaitis, skaičių kūrybinė komanda nuspręs tik po „Traviatos“ generalinės repeticijos. Kadangi tą patį vaidmenį ruošia trys operos solistai, greičiausiai kiekvienas iš jų pasirodys maždaug trečdalyje numatytų spektaklių“, – teigė J. Skiotytė-Norvaišienė.

Vaikšto ir į repeticijas

V. Juozapaitis, operoje atliksiantis Žoržo Žermono vaidmenį, BNS teigė, kad kūrybinę veiklą Seimo nariui leidžia Konstitucija, o vaidmenį jis turėtų atlikti dviejuose pasirodymuose, tačiau dėl tikslaus pasirodymų skaičiaus nuspręs teatras.

Paklaustas, kiek laiko per savaitę tenka repetuoti, parlamentaras teigė, jog kartais nueina į repeticijas po darbo, repetuoja ir mintyse.

Matote, mano patirtis man leidžia šiek tiek kitaip įeiti į tam tikrus kūrybinius vaidmenis, bet pats kūrybinės veiklos aktas vyksta tą dieną, tą valandą gyvai toje vietoje.

„Čia yra labai skirtingai, repeticijos vyksta kiekvieną dieną galvoje praktikuojant ir kartais ne darbo metu sudalyvaujant repeticijose, pasižiūrint“, – sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.

„Matote, mano patirtis man leidžia šiek tiek kitaip įeiti į tam tikrus kūrybinius vaidmenis, bet pats kūrybinės veiklos aktas vyksta tą dieną, tą valandą gyvai toje vietoje“, – pridūrė jis.

V. Juozapaitis patikslino, kad į repeticijas eina tada, kai repetuojamos scenos, kuriose atliekamas jo vaidmuo.

„Priklauso, kiek kartų būna tos scenos repetuojamos, kuriose aš esu užimtas. O aš esu užimtas poroje scenų (...) Tą vaidmenį, kurį kursiu ir vaidinsiu, tai yra Žermonas, tai yra tos scenos, kurios spektaklyje numatytos kompozitoriaus, tai ir yra scenos, kuriose būsiu užimtas, bet visas spektaklis, be jokios abejonės, taip pat yra kūrybinio proceso dalis. Čia yra tokia šitos profesijos specifika ir tokios kūrybinės veiklos pobūdžio“, – pasakojo Seimo narys.

Draudžia Konstitucija?

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas BNS teigė, kad remiantis dar 2004 metų liepos 1 dienos KT nutarimu, darbas gali apimti bet kokią veiklą – nesvarbu, ar ji tęstinė, ar už ją atlyginama.

„Darbas verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse savo ruožtu apima bet kokią veiklą Lietuvos, užsienio ar tarptautinėje, privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje arba atstovaujant tokiai įmonei, įstaigai ar organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamuoju garbės pareigų užėmimu, įskaitant dalyvavimą valdymo organuose, neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, laikina ar vienkartinio pobūdžio, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar už tą veiklą atlyginama ar nėra atlyginama“, – nutarimą citavo D. Žalimas.

Jo teigimu, taip yra dėl to, kad Konstitucijoje vartojamos sąvokos „pareigos“ ir „darbas“ negali būti aiškinamos pagal kitus teisės aktus.

„Jame išaiškinta, kokios pareigos ir darbas yra nesuderinamos su Seimo nario pareigomis (...) Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad sąvokos pareigos ir darbas yra autonominės konstitucinės sąvokos – jos turi savo turinį ir negali būti aiškinamos remiantis įstatymais“, – sakė konstitucinės teisės ekspertas.

„Jeigu pagal Darbo kodeksą tam tikra veikla nebūtų laikoma darbu, tai nereiškia, kad ji nelaikoma darbu pagal Konstituciją – tą noriu pabrėžti“, – pridūrė jis.

„Sunku kalbėti iš anksto“

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė sakė, kad sudėtinga vertinti situaciją, kai ji dar nėra įvykusi.

„Sunku kalbėti apie faktą iš anksto. Aš esu linkusi palaukti, kol viskas įvyks, ar mes tikrai turime pagrindo nagrinėti“, – BNS teigė opozicinių „valstiečių“ atstovė.

Čia bus įdomu, nes jeigu tai yra periodinė veikla, ji tikrai negalima.

Jos teigimu, Seimo nario veikla galėtų būti negalima, jeigu ji vyktų daugiau nei vieną kartą, būtų tęstinė.

„Čia bus įdomu, nes jeigu tai yra periodinė veikla, ji tikrai negalima“, – svarstė komisijos pirmininkė.

Tuo metu V. Juozapaitis tvirtino, kad jo papildoma veikla atitinka Konstituciją ir tai įrodo ankstesni etikos sargų sprendimai.

„Jeigu sekėte Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdžius ir praeitoje kadencijoje, ir užpraeitoje, tai šis klausimas ne kartą svarstytas ir konkrečiai mano asmeniui buvo skirta labai daug dėmesio dėl dalyvavimo tarptautiniuose koncertuose, taip pat čia viduje. Visais tais atvejais priimta nutartis, kad tai, ką darau, atitinka Konstituciją, kuri Seimo nariams leidžia užsiimti kūrybine veikla“, – kalbėjo parlamentaras.

Informavo frakcijos vadovę

Valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė BNS teigė, kad kolega apie būsimus pasirodymus ją informavo pirmadienį.

Frakcijos vadovė teigė mananti, kad kolegos veikla neprieštarauja Seimo nario pareigoms.

„Man atrodo, kad tai neprieštarauja Seimo nario veiklai (...) Mes vakar kalbėjomės, bet V. Juozapaitis, kiek matau, dalyvauja įvairiuose tokio pobūdžio renginiuose, turi kūrėjo statusą ir tai, pagal įstatymą, yra leidžiama“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Aš galiu vertinti, ką yra pasakiusios institucijos. Nežinau, gal netiksliai cituoju Konstitucinį Teismą, bet man atrodo, kad ten buvo išaiškinta, jog kūrybinė veikla yra galima – yra žmonės, kurie rašo knygas, yra žmonės, kurie pasirodo scenoje pagal savo kūrybines galias, tai aš pasikliauju tomis institucijomis, kurios davusios išaiškinimus“, – kalbėjo ji.

Anot jos, V. Juozapaitis puikiai atlieka savo pareigas Seime ir problemų derinant pareigas parlamente ir pasirodymus spektakliuose neturėtų kilti.

„Manau, kad Seimo narys yra pakankamai brandus suprasdamas, jog pirmiausia yra atliekamos Seimo nario funkcijos, ką jis puikiai ir daro, o visa kita yra suderinimo dalykas“, – teigė TS-LKD frakcijos seniūnė.

Operą „Traviata“ numatyta rodyti lapkričio 17, 18, 19, 20, gruodžio 3, 4, 7, 29, 30, 31 bei sausio 2, 4 ir 5 dienomis.

Konstitucijoje numatyta, kad Seimo narys negali eiti kitų pareigų nei valstybinėse, nei privačiose įstaigose, organizacijose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlygį už kūrybinę veiklą.

Rugpjūčio 15-osios popietę greitkelyje Klaipėda–Vilnius, Rietavo ribose, kaip ir dažną savaitgalį, susidarė spūstis.

Tuo metu spūstyje įstrigo ir policininkų automobilis. Pareigūnų dėmesį staiga patraukė visą vos judančių automobilių eilę iš dešinės kelkraščiu lenkianti mašina ir jie leidosi jai iš paskos.

Sustabdę pažeidėją jie pamatė, kad vairuotojas – Seimo narys P.Gražulis.

Policininkai buvo įsitikinę, kad jo vairavimas buvo chuliganiškas, tai yra važiuodamas šalikele, jis kirto ištisinę juostą ir taip ketino aplenkti spūstyje įstrigusius automobilius.

Todėl pareigūnai įvertino pažeidėjo elgesį pagal Administracinių teisės nusižengimų kodekso straipsnį ir skyrė jam 225 eurų baudą bei atėmė teisę vairuoti 12 mėnesių.

Kol nepriimtas galutinis sprendimas, pažeidėjas gali vairuoti transporto priemonę.

Tačiau P.Gražulis vairuoja ir šiandien.

Pasirodo, kviečiamas į policiją Rietave, kur buvo svarstomas jo nusižengimas, Seimo narys neatvyko.

Byla buvo perduota Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus pareigūnams.

Į Klaipėdoje vykusį nusižengimo svarstymą P.Gražulis atvyko, bet nieko nepešė – pareigūnai paliko galioti nuobaudą: 450 eurų baudą ir vairuotojo pažymėjimo praradimą metams.

Iki spalio 24 d. šį sprendimą parlamentaras galėjo apskųsti ir šia galimybe pasinaudojo.

Byla nukeliavo į Klaipėdos apylinkės Klaipėdos miesto teismo rūmus, nes P.Gražulio gynėjas apskundė sprendimą šiam teismui.

"Kol nepriimtas galutinis sprendimas, pažeidėjas gali vairuoti transporto priemonę", – tikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Andromeda Grauslienė.

Andromeda Grauslienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Skundas Klaipėdos miesto teismo rūmuose gautas tik trečiadienį. Teisėjas, kuriam paskirtas šios bylos nagrinėjimas, dar aiškinsis, ar skundas surašytas tinkamai ir ar byla yra teisminga šiam teismui.

Kada ir kur bus nagrinėjamas P.Gražulio skundas, kol kas nežinia.

Tokiai mažai tautai – šitiek! Kam nors iš patvaldžių tikrai reikėtų kartais žvilgtelėti į veidrodį – gal ten kriuksi koks nors visaėdis be proto, garbės ir sąžinės? Toks perskirstančių, nurodinėjančių ir vis naujus apynasrius žmonėms neriančių veikėjų aparatas nieko nesukuria, bet darbuojasi pats sau, veisia naujas institucijas ir valstybę paverčia kolchozinės-planinės ekonomikos monumentu. Tik algos čia – visai ne kolūkinių laikų. Geriausia, aišku, būti Seimo nariu-ministru. Kaip seimūnas gausi 3,5 tūkst. eurų ir dar 4,5 tūkst. – kaip ministerijos vadovas.

Geriausia, aišku, būti Seimo nariu-ministru. Kaip seimūnas gausi 3,5 tūkst. eurų ir dar 4,5 tūkst. – kaip ministerijos vadovas.

Kaip jums šitas sumestinis gėris, mieli pensininkai?

Tiesa, pasisekė ne visiems, pavyzdžiui šioje ideologiškai feminizuotoje vyriausybėje teisingumo ministrė E.Dobrowolska gauna mažiausiai – tik 4,2 tūkst. eurų. Taip, matyt, realizuojamas lietuviškas teisingumas, per amžius, amen.

Kad veisiamos naujos institucijos su auksaspalviais vadais, jau seniai nestebina. Štai per pačią pandemiją įkurta Valstybės investicijų valdymo agentūra, kurios generalinis direktorius (nesivadinsi juk vedėju) pirmąjį ketvirtį gavo 10 667 eurus (įskaičiavus priedą) per mėnesį. Vis dar valstybės bendrovė "Ignitis grupė" ne taip seniai ieškojo "įvairovės, įtraukties ir gerovės vadovo", kurio atlyginimas didesnis už energetikos ministro – 4 386 eurai. Kokią čia įvairovę į kokią gerovę ketinta įtraukti, nežinia. Nors šiaip jau visi žinome, kurią įvairovę fermentuoja ši šauni vyriausybė.

P.S. Finalui – prasminga citata iš wiki: "Kiaulė – vienintelis gyvūnas, galintis įdegti. Nors dantys gerokai didesni už žmogaus, bet kramtymo aparatas toks pats. Panašūs ir vidaus organai – žmogaus ir kiaulės širdys plaka maždaug tiek pat kartų per minutę. Arterijos tokios pačios, panašūs inkstai, kepenys ir kiti organai. Net stresui kiaulės jautrios, kaip ir žmogus. Veterinarai, gydydami šiuos gyvūnus nuo infarkto, dažnai duoda jiems raminamųjų."

– Pone advokate, po to, kai neseniai prie Seimo įvyko į riaušes peraugęs skiepų priešininkų mitingas, parlamentaras Petras Gražulis, paklaustas vienos televizijos žurnalistų, atsakė, esą Lietuvos įstatymuose yra įtvirtinta nuostata, kad žmogaus kūnas yra neliečiamas. Todėl, suprask, protestai prieš skiepus yra teisėti ir diskusija dėl to turėtų būti baigta. Ar pritariate tokiam požiūriui?

– Dėl to yra niuansų. Ir neaiškumų yra mažiau, kada Strasbūro teismo Didžioji žiuri išsprendė vadinamąją „čekišką bylą“ – Varvrička, Novotna, Hornych’as, Brožik’as prieš Čekijos Respubliką.

– Tai, beje, įvyko šiemet, kai žiniasklaidoje buvo plačiai skelbiama apie teisme pralaimėjusius antiskiepininkus…

– Svarbu tai, kad tai nebuvo byla, kaip nors susijusi su COVID-19 pandemija. Jos esmė buvo ta, kad kelių nepilnamečių piliečių tėvai nusprendė neskiepyti savo vaikų nuo ligų, nuo kurių paprastai yra skiepijama civilizuotose šalyse. Kitaip tariant, tai yra tradiciniai skiepai, kuriuos daugelis mūsų vaikystėje esame gavę – nuo hepatito B, difterijos, tymų, kiaulytės, raudonukės, pneumokoko ir kitų.

Algimantas Šindeikis/Asmeninio archyvo nuotr.

– Kada šis teisminis ginčas prasidėjo?

– Gana seniai, šio amžiaus pradžioje. Per tą laiką vaikų tėvams buvo paskirtos baudos, su kuriomis ieškovai nesutiko ir tęsė teismo procesus iki pat Strasbūro, nes esą buvo apribotos šių žmonių teisės. Grįžtant prie P. Gražulio, galėtume sakyti, kad vienu kampu vertinant jo požiūrį – jis yra teisus, nes žmogaus orumas pagal mūsų Konstituciją yra neliečiamas. Tačiau mes žinome, kad mūsų pagrindiniame įstatyme nėra absoliučių teisių. Visos teisės yra reliatyvios, priklauso nuo situacijos bei aplinkybių, kada tomis teisėmis yra naudojamasi. Pirmoji problema – ar savo teisėmis besinaudojantis žmogus nepažeidžia kitų žmonių teisių? Taigi P. Gražulis turi teisę neleisti liesti savo kūno, konkretesniu atveju – skiepytis.

– Tačiau…

– Bet kada jis nori įgyvendinti kitas savo teises – teisę į darbą, pasirinkti savo profesiją – tokiu atveju susiduria jo teisės su kitų asmenų teisėmis. Nes kiti žmonės turi teisę į savo sveikatą, tarkime, neužsikrėsti tam tikromis ligomis.

– Ar tai aiškiai nurodo ir Europos Žmogaus teisių teismas (EŽTT)?

– Mūsų aptariamos bylos sprendime teismas labai aiškiai nurodo du labai aiškius principus (teisėjai pasisakė santykiu 16 prieš 1). Skiepų atveju yra ginamos kitų žmonių teisės į sveiką aplinką, prieš grėsmę užsikrėsti tam tikromis ligomis. Kita vertus, kaip tik teismas labai įdomiai suformulavo principą – bandos imunitetas (angl. herd immunity).

– Kaip jį apibrėžia EŽTT?

– EŽTT pastebi, kad dėl tam tikrų sveikatos problemų kai kurie asmenys negali būti paskiepyti. Todėl kiti visuomenės nariai, kurie tokių apribojimų neturi, privalo solidariai prisidėti, kuriant bandos imunitetą.

– Ar yra nustatyti procentiniai „bandos imuniteto“ parametrai?

– Ne, tačiau EŽTT sprendime aiškiai pasisakyta, kad Čekijos vyriausybė buvo teisi už vaikų neskiepijimą skyrusi baudas, kurios nebuvo itin didelės, o pasikėsinimo į žmogaus orumą dėl to neįžvelgė.

– Ar dėl to galima aiškinti, kad mūsų vyriausybė nenusižengia žmogaus teisėms ribodama nesiskiepijančių žmonių galimybes dirbti tam tikroje tarnyboje, judėti, o, tarkime, darbdaviai tuos reikalavimus atliepia?

– Globalioje erdvėje yra nemažai mokslo teorijų, kuriomis mėginama apibrėžti, ar iš tikrųjų pa-matines žmogaus teises galima varžyti, kokia apimtimi ir iki kokio lygio. EŽTT senokai tokiems apribojimams yra numatęs pagrindinį trijų pakopų testą – apribojimai gali būti numatyti niekaip kitaip, kaip tik įstatymu, privalo atitikti pagrindines konvencijas. Trečia vertus, apribojimai turi būti proporcingi siekiamam tikslui. Kitaip tariant, ribojančios priemonės negali būti tokios, kurios neproporcingai pažeistų žmogaus teises.

– Na, pavyzdžiui…

– Ir dėl skiepų negali būti absoliutaus sprendimo. Tarkime, atsisakantis skiepytis žmogus nurodo, kad gyvena vienas, su niekuo nebendrauja, nekontaktuoja, naudojasi maistą pristatančių ekspeditorių paslaugomis ir panašiai. Tokiu atveju visuomenė gal ir neturėtų priežasties versti tokį žmogų skiepytis. Tačiau jeigu tas žmogus lanko kažkurias įstaigas, susitinka su kitais žmonėmis – reikalo esmė keičiasi. Neturėtume versti skiepytis tų, kurie yra sveiki ir gali tai įrodyti…

Labai gerai, kad Strasbūre yra išnagrinėta toji byla, ji duoda labai aiškias gaires ateičiai.

– Tačiau dėl to ir kyla viena didžiausių abejonių: ar už sveikumo įrodymą privalo sumokėti visa visuomenė…

– Taip. Tai dar vienas iš problemos išplaukiantis klausimas – ar galima reikalauti, kad už testavimą sumokėtų visa visuomenė kas kartą, kada konkrečiam žmogui testas yra reikalingas. Aš sakyčiau, kad tam tikriausiai nėra pagrindo. Ypač, jeigu jis pats nusprendė nesiskiepyti, nes jam taip norisi. Įrodyk darbdaviui pats, kad esi sveikas. Todėl, mano požiūriu, yra labai gerai, kad Strasbūre yra išnagrinėta toji byla, ji duoda labai aiškias gaires ateičiai.

– Jeigu P. Gražuliui dėl kurių nors priežasčių negalėtumėte atsakyti teisinės pagalbos prašymo, ar imtumėtės ginti jį teisme?

– Iš viso to, ką kalbėjome, pažymėčiau aiškią ribą: jeigu P. Gražulis būtų atsiskyrėlišką gyvenimą gyvenantis žmogus – galima būtų galvoti. Tačiau kadangi jis yra viešas asmuo – parlamentaras, jis privalo turėti galiojantį testą, kad yra sveikas.

– Be vilčių, kad už testavimą sumokės mokesčių mokėtojai, o ne jis pats asmeniškai?

– Na, kadangi mes jau neblogai suvokiame, kad Seimo nariams yra būtina bendrauti su rinkėjais, galime aptarti tokią galimybę. Ypač, jeigu jis turi problemų, dėl kurių negali vakcinuotis. Tačiau jeigu tik jis turi medicininių priežasčių, o ne atitinkamą asmeninį požiūrį. Visuomenė gali sumokėti už Seimo nario testą dėl jo veiklos specifikos, tačiau neprivalo.

„Lietuvos rašytojų sąjunga reiškia nuoširdžią užuojautą Algirdo Pociaus žmonai Elenai, sūnums Giedriui ir Mindaugui bei kitiems artimiesiems, draugams, kolegoms“, – rašoma sekmadienio naktį išplatintame pranešime.

A. Pocius gimė 1930-ųjų rugpjūčio 28 dieną Ketūnuose, Mažeikių rajone. Jis baigė Klaipėdos mokytojų institutą, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Po studijų dirbo Klaipėdos radijo komiteto redaktoriumi, korespondentu. Rašytojas 1992–1996 metais buvo išrinktas į Seimą.

A. Pocius debiutavo apsakymų rinkiniu „Rytmetis Užgirių kaime“, vėliau išleido dar kelis apsakymų rinkinius, kuriuose atsispindi paprasto žmogaus buities, darbo, dorovės tematika, jo dvasinio grožio poetizavimas.

Kituose apsakymų rinkiniuose vyrauja kaimo šiokiadieniai, doroviniai konfliktai, gamtos aprašymai. Jis parašė ir apsakymų vaikams, kuriuose sklandžiu pasakojimu pateikiami mažųjų kasdienybės epizodai.

Jo knygų yra išversta į rusų, latvių ir estų kalbas. Pagal jo apsakymą „Žlugimas“ 1967 metais sukurta kino novelė „Suaugusių žmonių žaidimai“.

A. Pocius 1967-aisiais buvo apdovanotas Žemaitės literatūrine premija už apsakymą „Tik du sūnūs“, 1982 metais Lietuvos SSR valstybine premija už knygą „Išskridę iš lizdo“, o 1985 metais Juozo Paukštelio premija už knygą „Liepos šešėlyje“.

1980 metais jam buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas.

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, politologas, visuomenininkas T.Tomilinas parašė knygą apie šiuolaikinės Lietuvos politikos mitus ir stereotipus, kurie trukdo kurti gerovės valstybę ir stabdo mūsų šalies pažangą.

„Nutariau kalbėtis su žmonėmis ne per atskirus straipsnius ar televizijos laidas, o šia knyga. Joje įvardiju svarbiausias kliūtis, kurios, mano įsitikinimu, neleidžia pasiekti socialinio teisingumo ir sumažinti pajamų nelygybės“, – sako autorius.

Anot jo, knygoje dekonstruojami devyni mūsų visuomenėje labai paplitę mitai, kurie trukdo žmonėms aktyviai įsitraukti į sprendimų priėmimą, veikti, siekiant savo ir savo šeimos gerovės. „Man dažnai tenka girdėti, kad Lietuvoje žmonės viską daro tam, kad „bent vaikai normaliai gyventų“. Tai sako visokio išsilavinimo, profesijų, amžiaus tėvai. Visos pastangos, lėšos ir viltys sudedamos į vaikų ir jaunimo ugdymą, tačiau man atrodo, kad didžiausia jaunimo problema yra suaugusiųjų švietimo trūkumas“, – sako Seimo narys.

Šitą nemokėjimą, nepilnavertiškumo kompleksą, pyktį dėl neišklausymo ir bejėgystės jie nenoromis perduoda savo vaikams ir tokia socialinė tikrovė įsigali politikoje, versle, viešajame gyvenime.

T. Tomilino teigimu, kad ir kiek investuosime į švietimo sistemos tobulinimą ir mokytojų kvalifikacijos kėlimą, tai nepakeis stereotipų, kuriuos vaikai girdi namuose: kad valstybe negalima pasitikėti, pats žmogus nieko negali pakeisti, o darbe reikia tylėti ir kentėti.

„Kaip tik dėl šios priežasties knyga skirta ne vaikams ar jaunimui, o tai suaugusiųjų kartai, kuriai sunku kritiškai vertinti socialinę tikrovę, ginti savo interesus, veikti bendruomenėje dėl bendro tikslo. Šitą nemokėjimą, nepilnavertiškumo kompleksą, pyktį dėl neišklausymo ir bejėgystės jie nenoromis perduoda savo vaikams ir tokia socialinė tikrovė įsigali politikoje, versle, viešajame gyvenime“, – sako knygos autorius.

Pasak jo, suaugusieji dažnai nesupranta, kad jų ir kitų suaugusiųjų interesai gali skirtis ir tai yra visiškai normalu, tam reikalinga vystyti visuomenės grupių tapatybę ir gebėjimą veikti kartu: verslas turi vienus interesus, darbuotojai kitus, jaunimas trečius, svarbu suvokti, kad visi turi vienodas teises jų turėti ir juos ginti. Autoriaus teigimu, tik taip įmanoma pasiekti tikrą vienybę Lietuvoje ir skatinti pažangą, o ne nuomonių karus, kurie šiuo metu ypač įsigalėję.

„Jei bent kartą esate girdėjęs ar pats sakęs pašnekovui, jog „paprastas žmogus Lietuvoje nieko negali“ arba „kaime vieni pašalpiniai, o valstybė skatina tokį jų elgesį“, o tam, kad viskas pasikeistų mums reikia „tvirtos rankos“, labai kviečiu jus atvykti į mano knygos pristatymą ir padiskutuoti apie šiuos ir kitus, labai gajus mitus, užduoti visus rūpimus klausimus ir kartu paieškoti atsakymų“, – kviesdamas į knygos pristatymą sako T. Tomilinas.

Knyga išleista 2 tūkst. egzempliorių tiražu. Seimo narys Eltai sakė, kad  ji nebus pardavinėjima, tačiau bus prieinama bibliotekose, besidomintiems parlamentaras žada knygą padovanoti.

Prieš kelis mėnesius nuo koronaviruso paskiepytas 78-ių Seimo narys sakė, kad infekcinė liga jam nustatyta šeštadienį, prieš planuotą vizitą į Estiją.

„Buvau pakviestas darbinio vizito su Seimo pirmininke į Estiją. Kadangi visa grupė testavosi, tai aš irgi ėjau kartu. Nors paskiepytas, norėjau eiti testuotis kartu su visa grupe“, – BNS teigė A. Vinkus.

Parlamentaras tvirtino besijaučiantis „labai gerai“.

„Esu besimptomis absoliučiai, temperatūros nėra, izoliacija man baigiasi pirmadienį. Dirbu nuotoliniu būdu, ruošiuosi frakcijos posėdžiui, darbui Baltijos Asamblėjoje. Dirbu pilnu tempu. Dar kartą įsitikinau vakcinacijos nauda ir būsiu dar didesnis to šalininkas“, – kalbėjo A. Vinkus.

Esu besimptomis absoliučiai, temperatūros nėra, izoliacija man baigiasi pirmadienį.

Politikas teigė antrąją skiepo dozę gavęs kovą, jis paskiepytas „Pfizer“ vakcina. A. Vinkus teigė nežinantis, kur galėjo užsikrėsti.

Gegužės pabaigoje COVID-19 nustatytas „valstiečių“ frakcijos seniūnei Aušrinei Norkienei.

Parlamentarė tuomet BNS sakė teigiamo atsakymo sulaukusi po tradicinio Seimo narių testavimo, vykdomo trečiadieniais. A. Norkienė kovą buvo paskiepyta pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos doze.

Dėl sąlyčio su politike izoliuotis teko dviem frakcijos kolegėms. Viena iš jų – Agnė Širinskienė.

Parlamentarė BNS teigė, kad liga jai nenustatyta. A. Širinskienė taip pat sakė neturinti daugiau informacijos apie kitus galbūt sergančius kolegas.

„Tikrai neteko girdėti“, – sakė ji.

Iki šiol COVID-19 atvejų Seime fiksuota lapkričio–vasario mėnesiais.

Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario iš vienos privačios bendrovės galimai siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą. Taip pat jis siūlė Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais.

„Prokuroro vertinimu, tokiais veiksmais Seimo narys sistemingai, ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino užimamų pareigų prestižą, Lietuvos Respublikos Seimo bei Seimo narių autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Į Rusiją eksportuojamoje „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų.

Anksčiau skelbta, kad Seimo narys padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su tuo susijusias  problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.

P. Gražulis veikė bendrovės „Judex“ tuometinio generalinio direktoriaus Rimanto Kičo ir bendrovės komercijos direktorės Patricijos Pachomovaitės prašymu. Pastaroji dirbo ir jo padėjėja Seime.

Patricija Pachomovaitė ir Petras Gražulis (A. Ufarto / Fotobanko nuotr., redakcijos montažas)

Anot teisėsaugos, veikdamas bendrovės interesais, P. Gražulis, būdamas Seimo nariu, iš bendrovės galimai gavo turtinę naudą: bendrovės lėšas, neatlygintinai naudojosi bendrovės automobiliu, kuro kortelėmis, už bendrovės lėšas nupirktais skrydžių bilietais.

2016 metais P. Gražulis atsisakė duoti parodymus kaip specialusis liudytojas, todėl generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą leidimo patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Su tokiu prašymu tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą kreipėsi 2019 metų birželio 4 dieną, tačiau šį prašymą Seimas atmetė. Išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes 2019 metų rudenį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Praėjusių metų gruodžio 3 dieną generalinis prokuroras pakartotinai kreipėsi į Seimą dėl P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo ir Seimas leido patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Panaikinus Seimo nario teisinę neliečiamybę, minėtas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas.

P. Gražuliui buvo pareikštas įtarimas dėl piktnaudžiavimo.  Atlikus visus įmanomus procesinius veiksmus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus, buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Baudžiamąją bylą sudaro 44 tomai dokumentų.

2016 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros prokurorai.