„Netekome tikro nepriklausomos valstybės kūrėjo. Visada prisiminsime Joną Šimėną kaip žmogų, kuris buvo ištikimas savo vertybėms, drąsiai siekė laisvės ir kartu su Sąjūdžiu ardė totalitarinio režimo pančius, o vėliau daug prisidėjo kuriant modernią šalies aplinkosaugos sistemą. Visiems mums jis išliks nuoširdaus rūpesčio žmogumi ir jo gyvenamąja aplinka pavyzdžiu“, – sakė šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Užuojautą dėl ilgamečio parlamentaro mirties pareiškusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pabrėžė, jog jis daug dėmesio skyrė aplinkosaugos klausimams.

„Anapilin iškeliavo Lietuvos atgimimo dalyvis, nepriklausomos valstybės kūrėjas Jonas Šimėnas. Jis daug metų dirbo Lietuvos Respublikos Seime, skyrė dėmesį aplinkosaugos klausimams. Sunkią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiu artimuosius, bičiulius ir visus, pažinojusius šviesios atminties politiką“, – sakoma Vyriausybės vadovės užuojautoje.

Dėl netekties užuojautą trečiadienį pareiškė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Netekome vieno iš tų žmonių, kurie prieš 33 metus vedami laisvės idėjos atkūrė, prikėlė ir įtvirtino Lietuvos valstybę. J. Šimėnas, kuris laisvalaikiu buvo prisiekęs žygeivis ir keliautojas, Kovo 11-ąją palygino su kopimu į kalną: „Ruošiesi, turi viziją, eini, džiaugiesi, kartais būna sunkumų – viskas taip ir buvo.“ Lietuva į kalną sėkmingai įkopė. O dabar, šviesaus atminimo signataro žodžiais, reikia tik eiti vienu keliu ir nesiblaškyti“, – sakė parlamento vadovė.

Politikas gimė 1953-iųjų liepos 31 dieną Anykščių rajono Papilių kaime. 1990–1992 metais buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariu, išrinktu Gargždų rinkimų apygardoje. 2008–2012 metais ėjo Seimo nario pareigas.

2000 metais J. Šimėnas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Valstybinė laidojimo komisija pranešė, kad urna su velionio palaikais bus pašarvota Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje  (Šv. Jono g. 12,  Vilnius).

Atsisveikinimas su J. Šimėnu vyks ketvirtadienį (17-21 val.) ir penktadienį (9 -10 val.). Urna išnešama penktadienį, 10 val.

Laidotuvės vyks Anykščių rajono Viešintų seniūnijos Papilių kapinėse 12 val.

Juo labiau kad čili pipirai byra ne tik į troškinį, bet ir ant visuomenės kūne dar neužgijusios žaizdos – Garliavos egzemos. Ji iki šiol tebeniežti, verčia kasytis, raukytis ir burnoti, kad aplinka – supuvusi ir nešvari.

Iš užmaršties ima kilti vaiduokliai, aplipę vandens ir balų maurais, perverti kulkų, netikėtai užgesę užklupus ligoms. Jie kažko reikalauja, neturi ramybės, nuolat vaidenasi visuomenės sąmonės skaistykloje.

Tačiau sprangiame troškinyje  – ne tik čili pipirai, vandens žolės, vaiduokliai, bet ir alchemijos magija. Be jos juk neišsiversi.

Gali būti, kad Lietuvoje turime tarnybą, kurioje darbuojasi likimo alchemikai. Jie šūdą gali paversti žmogumi, o žmogų – šūdu. Pagal pareikalavimą, situaciją. Įdomiausia – pagal asmeninį interesą.

Sudaryti galimybę melagingai susietą žmogų sekti įvairiais būdais: klausytis telefono pokalbių ir kitaip šeimininkauti jo asmeninėje erdvėje purvinais batais.

Aiškėja, kad tam reikalui gali būti naudojamas tam tikras atsiejimo ir susiejimo metodas. Kaip savo pareiškime, skirtame Seimo pirmininkei ir Seimo komitetų nariams, aiškina iš darbo atleistas kriminalistas, jam buvo nurodyta melagingai susieti visuomenėje žinomą asmenį su „Kamuolinių“ grupuote, taip inicijuojant kriminalinę žvalgybą. T. y. sudaryti galimybę melagingai susietą žmogų sekti įvairiais būdais: klausytis telefono pokalbių ir kitaip šeimininkauti jo asmeninėje erdvėje purvinais batais.

Tokiomis alchemijomis labai susirūpino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė ir buvęs generalinis komisaras Saulius Skvernelis. Jų įsitikinimu, būtina pradėti ikiteisminį ir parlamentinį tyrimą, aiškinantis, ar įtarimai dėl gyvenimus pereinamuoju kiemu galinčios paversti alchemijos pagrįsti.

Būtų gerai išsiaiškinti: įsisukant pedofilijos trileriui, kuo daugiau aiškumo reikia kaip trilitrinio vandens po aštraus Garliavos troškinio.

Politikas žada bendrauti ir bendradarbiauti su teisėsauga tiek, kiek reikės.

„Šokas man lygiai toks pats kaip ir mano bendražygiams, dėl to yra labai sunku ką nors komentuoti. Kai vyks šis tyrimas, aš pasiryžęs bendrauti ir bendradarbiauti su teisėsauga tiek, kiek reikia“, – pirmadienį BNS sakė K. Bartoševičius.

Jis teigė besijaučiąs labai blogai dėl paskleistos informacijos.

Šokas man lygiai toks pats kaip ir mano bendražygiams, dėl to yra labai sunku ką nors komentuoti.

Parlamentaras tvirtino nematąs pagrindo tokiems įtarimams, o teisėsauga su juo tuo klausimu nebuvo susisiekusi.

„Aš neįsivaizduoju, kokiu pagrindu galėjo gimti tokie kaltinimai. Turbūt reikia laukti, kol prokuratūra atskleis daugiau informacijos, jeigu atskleis“, – BNS sakė K. Bartoševičius.

Jis neigė, kad jo sprendimas trauktis iš Seimo susijęs su minėtu teisėsaugos tyrimu.

Penktadienį apie 20 val. K. Bartoševičius Vyriausiajai rinkimų komisijai nusiuntė prašymą nutraukti jo, kaip Seimo nario, įgaliojimus. Šį pareiškimą komisija svarstys antradienį.

Seimo narys kartojo, kad šis apsisprendimas susijęs su asmeninėmis priežastimis, o ne su teisėsaugos tyrimu.

„Tos asmeninės priežastys yra susijusios su manimi ir mano sveikatos būkle, turbūt labiausiai su psichologine sveikata. Ji pablogėjo tikrai ne šiandien“, – tvirtino politikas.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pirmadienį kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Generalinė prokuratūra teigia, kad, remiantis pernai lapkritį pradėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, „būtina spręsti klausimą dėl leidimo patraukti šios kadencijos Seimo narį Kristijoną Bartoševičių baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo teises“.

Anot prokuratūros pranešimo, tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už seksualinį mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimą, tvirkinimą.

BNS žiniomis, tyrime figūruoja mažiausiai du nukentėję nepilnamečiai vaikai, vienam jų yra iki 14 metų.

K. Bartoševičius į Seimą išrinktas 2020 metais pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą. 2020 metų Seimo rinkimų anketoje politikas nurodo, kad yra nevedęs.

Pagal išsilavinimą jis yra anglų kalbos mokytojas, dirbo Kauno Jono Jablonskio, Kauno technologijos universiteto, Kauno Veršvų gimnazijose, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje, aštuonerius metus ėjo direktoriaus pareigas berniukų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas“, buvo Vilniaus džiazo klubo vadybininkas.

Vienas galimai nukentėjęs vaikas yra iki 14 metų.

Generalinė prokuratūra pirmadienį atsisakė suteikti daugiau oficialios informacijos apie ikiteisminį tyrimą.

Prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė sakė, kad sprendimas detaliau nekomentuoti tyrimo susijęs su tikslais nepakenkti jo sėkmei.

„Siekiant nepakenkti tyrimui, šiuo metu tiesiog negalime skelbti detalesnės informacijos“, – žurnalistams sakė ji.

Pasak E. Martinonienės, informacija taip pat neteikiama, nes ikiteisminis tyrimas liečia mažamečius, nepilnamečius asmenis.

Siekiant nepakenkti tyrimui, šiuo metu tiesiog negalime skelbti detalesnės informacijos.

Prokuratūros atstovė neatsakė į klausimus, ar tyrime esama daugiau įtariamųjų, nukentėjusiųjų, ji nenurodė, kada galėjo įvykti įtariamas nusikaltimas ar nusikaltimai.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą dėl K. Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Pora valandų iki prokuratūros pranešimo politikas pats patvirtino atsisakantis parlamentaro mandato, vėliau teigė, jog tai sutapimas, o tyrimas jo atžvilgiu yra staigmena.

Pernai lapkritį pradėtas tyrimas vyksta dėl veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje.

Pagal šiuos straipsnius numatoma atsakomybė už seksualinį mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimą, tvirkinimą.

K. Bartoševičius naujienų portalui „15min“ sakė, kad „jokių istorijų, susijusių su prievarta prieš mažametį, nebuvo“.

K. Bartoševičius į Seimą išrinktas 2020 metais pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą. 2020 metų Seimo rinkimų anketoje politikas nurodo, kad yra nevedęs.

Pagal išsilavinimą jis yra anglų kalbos mokytojas, dirbo Kauno Jono Jablonskio, Kauno technologijos universiteto, Kauno Veršvų gimnazijose, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje, aštuonerius metus ėjo direktoriaus pareigas berniukų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas“, buvo Vilniaus džiazo klubo vadybininkas.

„Atsisakau dėl asmeninių priežasčių“, – BNS pirmadienį sakė K. Bartoševičius.

Jis prašo mandatą panaikinti nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimo.

„Dėkojam už bendrą darbą Seime, linkim sėkmės ir laukiame kito frakcijos kolegos esančio sąraše – Viliaus Semeškos“, – BNS situaciją komentavo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

K. Bartoševičius į Seimą yra išrinktas pagal sąrašą, po jo į parlamentą pretenduoja Vilius Semeška.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) ketvirtadienį atmetė S. Jakeliūno apeliacinį skundą ir paliko galioti jam nepalankią pernai balandį priimtą Vilniaus apylinkės teismo nutartį.

Išanalizavęs teiginių paskleidimo aplinkybes, kontekstą, turinį lingvistiniu, gramatiniu, sisteminiu aspektais, taip pat vėlesnę S. Jakeliūno viešą reakciją į tokius teiginius teismas nusprendė, kad jie yra bendro pobūdžio, o ne skirti konkrečiam asmeniui.

„(...) be papildomų paaiškinimų, teiginių, interpretacijų nė vienas pašalinis asmuo negalėtų informacijos priskirti būtent ieškovui, o priešingai, teiginiai vertintini kaip bendro pobūdžio, apibūdinantys apskritai požiūrį į visą parlamentinį tyrimą ir jame dalyvaujančius (į jį įsitraukusius) asmenis, o ne konkrečiai ieškovą Stasį Jakeliūną“, – rašoma VAT nutartyje.

V. Vasiliausko teigimu, jam svarbu, kad po kelerių bylinėjimosi metų byloje pagaliau paskelbta įsiteisėjusi nutartis, kad jis nepadarė nieko neteisėto.

„Byla pagaliau baigėsi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo man priskirti ieškovo (S. Jakeliūno – BNS) teiginiai buvo pripažinti kaip nepažeidžiantys ieškovo garbės ir orumo dėl to, kad aš tokių teiginių paprasčiausiai nesakiau, o jie buvo tiesiog pačio ieškovo gražiai, selektyviai sudėlioti“, – BNS penktadienį sakė V. Vasiliauskas.

S. Jakeliūnas BNS teigė, kad Lietuvos teismai buvo šališki, todėl šį teismo sprendimą jis planuoja skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), o jei jo sprendimas netenkintų – Europos Žmogaus Teisių Teismui.

„Naujausia nutartis vis dėlto rodo, kad didžia dalimi Lietuvos teismai yra šališki. Aišku, kad vakarykštį sprendimą skųsiu Aukščiausiajam Teismui, o esant neigiamam rezultatui teks kreiptis ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą“, – BNS sakė S. Jakeliūnas.

Konfliktas kilo, kai tuometinis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas S. Jakeliūnas 2018 metų kovą vadovavo 2009-2010 metų ekonominės krizės aplinkybių tyrimui ir kreipėsi į Lietuvos banką dėl informacijos.

Anot S. Jakeliūno, tuometinis LB vadovas V. Vasiliauskas banko darbuotojams išsakė išankstinę skeptišką nuomonę apie tyrimą, vėliau jį lygino su „marodieriavimu“, „santykiais su lavonais“, o parlamentinio tyrimo vadovus vadino „atskirais visuomenės atstovais, kurie, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjais“, „plokščios žemės teorijos šalininkais“.

Pasak S. Jakeliūno, šie teiginiai buvo skirti būtent jam.

Seimo BFK atlikto tyrimo išvadose konstatuojama, kad 2009-2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros, be to, 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę, o Vyriausybė užuot skolinusis iš tarptautinių institucijų pigiau, ėmė paskolas rinkoje su didesnėmis palūkanomis.

Išvadose, be kita ko, buvo siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti valstybinį komercinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais.

V. Vasiliauskas LB valdybos pirmininku dirbo nuo 2011 iki 2021 metų balandžio. Dabar jis yra premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas. 

S. Jakeliūnas į Seimą pateko 2016 metais, pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, tačiau kadencijos nebaigė, nes 2019 metais buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

Aukšto rango pareigūnai kelerius metus bylinėjosi teismuose, kol šių metų birželį LAT grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Iki tol pirmosios instancijos teismas S. Jakeliūno ieškinį buvo atmetęs, o apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos pripažinęs, kad buvęs centrinio banko vadovas teiginiais apie S. Jakeliūną pažemino jo garbę ir orumą.

Pats V. Juozapaitis įsitikinęs, kad kaskart, kai scenoje atlieka kad ir tą pačią dainą, tai – naujas kūrybinis aktas, todėl leidžiamas. Be to, atlygio neima – jį ima tik kartu dainuojanti žmona. Su tuo nesutinka ne tik Seimo opozicija, bet ir konstitucinės teisės ekspertai – mano, kad tai žmonių apgaudinėjimas.

Kol kas tai Seimo nariai aiškinasi koridoriuje, bet aiškinsis ir Seimo etikos sargai.

Ar V. Juozapaičio koncertai – kūrybinė veikla? Nes Seimo nariams leidžiama tik tokia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai yra kūrybinė veikla. Ir aš nežinau, kaip dar reikia paaiškinti žmonėms, kad du kart du yra keturi“, – tikino pats V. Juozapaitis.

O gal tai darbo santykiai, kurie Seimo nariams – draudžiami?

„Kai aš matau V. Juozapaitį važinėjantį po visą Lietuvą su tomis pačiomis dainomis, tai man tikrai to naujumo elemento nėra“, – aiškino Seimo narė Agnė Širinskienė.

Apie naujumą kalbėjo Konstitucinis teismas dar 2004-aisiais. Tuomet išaiškinta, kad kūrybinė veikla, tai veikla <...>, kuria siekiama sukurti naują kūrinį, t.y. kokybiškai naują, originalią, niekada anksčiau neegzistavusią konkrečią materialinę ar dvasinę mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybę.

V. Juozapaitis įsitikinęs, kad kaskart, kai atlieka kad ir tą patį kūrinį, tai būna naujas kūrybinis aktas.

„Kiekvieną kartą tai priklauso nuo interpretacijos: nuo dirigento, kuris užduoda tam tikrą tempą, nuo orkestro sudėties, nuo žmogaus tos dienos dvasinės savijautos ir t.t.“, – aiškino konservatorius.

Bet buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako kitaip. Anot jo, tai turi būti originalus, iki šiol neatliktas kūrinys, o ne koncertai su tais pačiais kūriniais.

„Tai yra elementarūs paslėpti darbo santykiai Konstitucijos prasme. Net jei tai neforminama darbo sutartimi, nemokamas atlyginimas. Į kūrybinę veiklą čia tikrai nepanašu“, – akcentavo D. Žalimas.

V. Juozapaitis koncertuoja su žmona Egle, taip pat trise – su dukra Ieva Barbora.

Kiek kartų per metus koncertavo?

„Nežinau, na per metus gal kokie aštuoni kartai“, – į klausimą atsakė V. Juozapaitis.

Nors yra įsitikinęs, kas užsiima kūrybine veikla, už kurią būtų galima gauti atlygį, tačiau, anot V. Juozapaičio, vis tiek jo neima.

Tai yra elementarūs paslėpti darbo santykiai Konstitucijos prasme. Net jei tai neforminama darbo sutartimi, nemokamas atlyginimas.

„Labdaringai, taip pavadinkime“, – patikslino Seimo narys.

Tačiau jo žmona atlygį ima. Opoziciniai Seimo nariai sako, kad pinigai juk šeimoje.

„Tai yra žmonių apgaudinėjimas“, – savo nuomonę išsakė Seimo narys Robertas Šarknickas.

Tačiau kai kurie Seimo nariai problemos nemato.

„Aš nesu girdėjęs, kad Seimo nariams negalima būtų užsiimti kūrybine veikla“, – pasisakė Seimo narys Vytautas Kernagis.

Dar kiti sako, kad jei nieko ir nepažeidžia, visgi Seimo nariai turėtų vengti aistras keliančių situacijų.

„Lakštingala negali nečiulbėti, V. Juozapaitis negali nedainuot. Ir aš be pašaipos tą sakau. Bet kai tai tampa koncertų ciklu, tai tikrai atrodo negerai“, – teigė liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

V. Juozapaitis (G. Skaraitienės/BNS nuotr.)

Ar dėl V. Juozapaičio veiklos pradėti tyrimą, Seimo etikos ir procedūrų komisija spręs kitą savaitę.

„Prasidėjo nauja plenarinė sesija ir Seimo narys, Laisvės partijos M. Matijošaitis grįžo prie senų įpročių kelti savo viešbučio kambaryje orgijas ir tokiu būdu neleisti ilsėtis ukrainiečiams“, – LNK laidoje KK2 teigs Seimo narys Mindaugas Puidokas.

Primename, kad gegužės viduryje M. Matijošaitis buvo užsilinksminęs, žadėjo pasitaisyti. Praėjo vos keli mėnesiai ir vėl esą viskas iš naujo. Aukštu žemiau M. Matijošaičio gyvenanti ukrainiečių šeima vėl išgyvena bemieges naktis.

„Judesys girdisi, būna, kad jis vienas, būna, kad ateina svečiai, girdžiu vyriškus balsus, būna, su savo mergina barasi. Stalą daužo. Buvo, kad antrą nakties daužė kumščiu“, – pasakojo ukrainietė Julija Tolkačiova.

LNK stopkadras

Dėl Seimo nario triukšmo į Seimo viešbutį jau kelis kartus buvo kviesta policija. Triukšmas esą girdėjosi rugsėjo 2-ąją ir 3-ąją dienomis.

Būna, kad jis vienas, būna, kad ateina svečiai, girdžiu vyriškus balsus, būna, su savo mergina barasi.

„Turiu patvirtinimą SMS žinute, kad užregistravau pareiškimą, kai paskambinau numeriu 112. Kai kviečiau, muzika baigėsi labai greitai, ir, manau, kad tikriausiai policija atėjo“, – guodėsi ukrainietė.

M.Matijošaitis yra jauniausias seimūnas – jam trisdešimt. Eidamas į rinkimus save apibūdino kaip „jauną, gyvenimą ir žmones mylintį intelektualą, idealistą“. Intelektualas studijavo Škotijoje. Yra dirbęs emigracijoje – oro uosto viešbutyje ir kazino. Lietuvoje dirbo transporto vadybininku. Prie pomėgių M. Matijošaitis nurodęs, kad jam labai patinka muzika.

„Kažkokia ten muzika bombina 4 val. ryto. Klausomės tos pačios muzikos, pavyzdžiui, tos pačios melodijos“, – pasakos J. Tolkačiova, apskundusi jį Seimo etikos ir procedūrų komisijai.

M. Matijošaitis sako, kad Seimo viešbutyje jis kuria muziką ir žiūri krepšinio varžybas.

„Jeigu kas nors norėtų įsigilinti, koks garsas viršija decibelų lygį, galima pakviesti ekspertus, kurie ištirtų, koks garsas kurį vakarą buvo, bet to nebuvo daryta. Policija neatvyksta, jokio fiksuoto administracinio pažeidimo ar kitokio pažeidimo nėra“, – aiškins M. Matijošaitis.

Ukrainiečiai mielai išsikraustytų iš Seimo viešbučio į tylesnę aplinką, bet neturi pinigų. Julia į Lietuvą atsivežė visas santaupas. Pinigus investavo į mažą kavinukę Gariūnuose. Ukrainietė kasryt keliasi anksti, nes jau šeštą valandą išvažiuoja į darbą, todėl jai labai svarbi nakties ramybė.

Visa M. Matijošaičio triukšmo Seimo viešbutyje istorija – šį trečiadienio vakarą, 19.30 val., laidoje KK2 per LNK.

Apie netektį antradienį per Seimo posėdį pranešė parlamento vicepirmininkas Julius Sabatauskas.

G. A. Paviržis gimė 1941 metais Vilniuje, tuometiniame Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas) įgijo inžinieriaus kelininko specialybę.

1963 metais jis pradėjo dirbti Vilniaus kelių eksploatavimo, statybos organizacijose darbų vykdytoju, vyresniuoju inžinieriumi, valdybos viršininku, 1977–1982 metais ėjo Vilniaus miesto Tarybų rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas, 1982–1986 metais dirbo Lietuvos komunistų partijos Vilniaus miesto statybos ir miesto ūkio skyriaus vedėju, vėliau – Ministrų Tarybos komunalinio, vėliau miestų ūkio ir gamtos apsaugos skyriaus vedėju.

1990–1991 metais G. A. Paviržis buvo Vyriausybės patarėjas.

1992–1996 metais jis buvo išrinktas į Seimą, priklausė Lietuvos demokratų darbo partijos frakcijai, vėliau buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys.

Baigęs kadenciją Seimą G. A. Paviržis dirbo privačiame versle, o 2001–2003 metais ėjo Vilniaus apskrities viršininko pareigas, 2003 metais kurį laiką jis buvo sostinės meras, 2003–2007 metais – mero pavaduotojas.