Kaip skelbiama, susitikimo metu bus svarstomi moterų lyderystės, ES strateginės užsienio politikos ir gynybos autonomijos, Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo ir kiti aktualūs klausimai geopolitinių iššūkių kontekste.

Sekmadienio vakarą V. Čmilytė-Nielsen pasisakys ES parlamentų pirmininkių apskritojo stalo diskusijoje, kurioje siūlys diskutuoti ne tik apie lyčių lygybę, moterų ir mergaičių teises ir moterų įgalinimą.

„Šis bendradarbiavimo formatas ir jo kuriamos iniciatyvos gali turėti didesnę įtaką mūsų šalyse, parlamentuose ir vyriausybėse. Kaip moteris ir mama noriu, kad mano vaikai jaustųsi saugūs Lietuvoje. Kad Ukrainos moterys būtų apsaugotos taip pat, kaip nuo Irano raketų ir bepiločių orlaivių buvo apsaugotos Izraelio moterys. Todėl raginsiu ES panaudoti visus karinius, ekonominius, teisinius, kultūrinius, politinius ir diplomatinius išteklius, kad būtų užtikrintas mūsų ir kitų moterų saugumas“, – pranešime cituojama parlamento vadovė.

Šio vizito metu taip pat numatytas susitikimas su Ispanijos karaliumi Felipe VI. Be to, vyks dvišaliai Lietuvos parlamento vadovės susitikimai su Serbijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos pirmininke Ana Brnabič ir Prancūzijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos vicepirmininke Valerie Rabault (Valeri Rabo).

V. Čmilytės-Nielsen darbo vizitas Ispanijoje vyks balandžio 21–23 dienomis.

Tokio pavedimo ji sulaukė penktadienį iš Seimo valdybos.

Pirmojo Seimo vicepirmininko konservatoriaus Jurgio Razmos teigimu, dabartinė Etikos komisijos sudėtis neatitinka statute nustatyto pasiskirstymo pagal frakcijas. Be to, kilo abejonių dėl kai kurių jos narių etikos.

„Ar netikslinga būtų iš naujo suformuoti Etikos komisiją, nes vis dėlto jos sudėtis dabar neatitinka statuto, kai kurie komisijos nariai yra patys sulaukę priekaištų dėl tam tikrų įsigijimų už parlamentines lėšas“, – penktadienį per Seimo valdybos posėdį sakė J. Razma.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad artimiausiu metu kreipsis į parlamento frakcijas, klausdama nuomonės dėl naujos Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo.

„Etikos ir procedūrų komisija – svarbi komisija, bet ji šiek tiek diskredituota kai kurių pastarųjų įvykių. Taip pat yra objektyvus dalykas, kad jos sudėtis neatitinka Seimo statuto, tai yra, (frakcijų) proporcijos neatitinka statuto. Pasikeitimai joje reikalingi“, – penktadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Anot jos, dabartinėje situacijoje logiškiau būtų performuoti visą komisiją nei keisti atskirus jos narius.

„Manau, kad tai būtų logiškas sprendimas ir leistų atverti baltą lapą“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, tai svarbu ir dėl to, kad penktadienį Seimo valdyba numatė jai papildomų funkcijų.

„Kodėl dar tai svarbu? Tarkime, kalbant apie parlamentines išlaidas, Etikos ir procedūrų komisijos kontroliuojanti rolė yra dar padidinta, tai yra komisija turės teisę ir pareigą iš esmės kiekvieną Seimo narį patikrinti per kadenciją, – būtų atsitiktine tvarka atrinktas Seimo narys ir kiekviena jo patirta išlaida, apmokėta iš parlamentinių lėšų, būtų labai nuodugniai sukontroliuota, paviešinta“, – sakė Seimo pirmininkė.

Pagal Seimo statutą, Etikos ir procedūrų komisiją sudaro vienuolika narių. Šiuo metu jų yra dešimt.

Taip pat nustatyta, kad Seimo daugumai priklausantys parlamentarai į komisijos narius siūlo penkis opozicijos atstovus, o šie – šešis valdančiosios daugumos narius.

Be to, visuomenininkas Andrius Tapinas, nagrinėdamas parlamentinei veiklai panaudotas lėšas, atkreipė dėmesį, kad Etikos komisijos narys Sergejus Jovaiša per kadenciją pirko penkis kompiuterius ir penkis telefonus, jis taip pat kėlė klausimą dėl brangios konservatoriaus Antano Matulo, socialdemokratės Dovilės Šakalienės įsigytos kompiuterinės technikos.

„Konstitucinis Teismas (KT) atsakė į Seimo užduotus klausimus, ar yra pagrindo sakyti, kad konvencijos nuostatos prieštarauja Konstitucijai. KT pasakė, kad neprieštarauja, tai galėtų tapti argumentu, kuris galėtų įtikinti skeptikus, tame tarpe ir jo ekscelenciją prezidentą“, – šeštadienį žurnalistams Seime komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, šios kovencijos ratifikavimas yra vertybinė nuostata, o pačios politikės požiūris skiriasi nuo šalies vadovo pozicijos.

„Tai yra vertybinė prezidento pozicija, mano pozicija yra kitokia. Smurtas prieš moteris ir mergaites yra rimta problema, Lietuva lieka viena iš vos kelių valstybių, kuri nėra ratifikavusi šios konvencijos nors ją pasirašėme dar 2013 m.“, – kalbėjo ji.

Kaip skelbta anksčiau, penktadienį LRT televizijai G. Nausėda sakė, jog Seimas neturėtų ratifikuoti Stambulo konvencijos.

„Aš manau kad šiuo metu Stambulo konvencijos tvirtinti nereikėtų, kadangi iš to kyla daug pasekmių, ir aš manau, kad tai iš esmės pradėtų keisti mūsų edukacijos, švietimo sistemą, ir moterų diskriminacija ten nebūtų pagrindinė tema“, – LRT televizijai penktadienį sakė šalies vadovas.

Smurtas prieš moteris ir mergaites yra rimta problema, Lietuva lieka viena iš vos kelių valstybių, kuri nėra ratifikavusi šios konvencijos nors ją pasirašėme dar 2013 m.

ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nutarė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.

„Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo neprieštarauja Konstitucijai“, – KT išvadą ketvirtadienį pristatė KT pirmininkas Gintaras Goda.

Į KT su prašymu įvertinti Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai praėjusiais metais, rugsėjį, kreipėsi Seimas.

KT, vertindamas Stambulo konvencijos nuostatas, pabrėžė, kad dokumentą ratifikavusios šalys įsipareigoja apsaugoti asmenį nuo smurto, nepaisant asmens lyties, asmeniui priskiriamų stereotipinių tam tikrai lyčiai visuomenės dalies nuomone būdingų vaidmenų, elgsenos, veiklos, bruožų, lytinės tapatybės.

Teismas byloje dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai nurodė, kad minimu dokumentu nėra siekiama keisti konstitucinės šeimos sampratos.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.

„Tai vienareikšmiai vertinu kaip labai bjaurų įvykį, jo tikslas akivaizdus – tai baimės sėjimas“, – trečiadienį BNS perduotame komentare teigė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, atsakingos tarnybos jau aiškinasi įvykį, ir vylėsi, kad ras užpuolikus.

„Kas atsakingas už vakarykštį išpuolį, tikiu, tarnybos išsiaiškins, dabar kurti versijų neskubėčiau. Nes jų gali būti visokių“, – teigė parlamento vadovė.

Kita vertus, ji tvirtino, jog tiek rusų, tiek baltarusių opozicijos lyderiai turėtų būti dar apdairesni.

L. Volkovas užpultas antradienio vakarą Vilniaus Žuvėdrų gatvėje, automobilyje, netoli savo namų. Buvusi A. Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš teigė, kad užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L. Volkovą daužyti mėsos muštuku.

Jam sulaužyta ranka, sumušta koja.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

V. Čmilytė-Nielsen sausio 27–29 dienomis lankysis Toronte ir Otavoje, o sausio 29 – vasario 2 dienomis vykstą į Vašingtoną, kur dalyvaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkų susitikimuose su Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios atstovais.

„Seimo pirmininkė vyksta į Kanadą ir JAV susitikti su šių šalių parlamentų vadovais, aptarti paramos Ukrainai ir NATO Rytinio flango stiprinimo, rengiantis Vašingtono viršūnių susitikimui“, – BNS apie vizitą sakė Seimo pirmininkės atstovė Ilona Petrovė.

Lietuva siekia, kad liepą Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Ukraina būtų pakviesta į Aljansą.

Vilniuje vykusiame viršūnių susitikime praėjusių metų liepą sąjungininkai pasižadėjo pakviesti Ukrainą prisidėti prie Aljanso, kai dėl to sutars visos bloko narės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas, susijusias su kariuomenės ir kitomis vidaus politikos reformomis.

„Žemės ūkio ministras jau paskelbė apie registruotus kai kuriuos pakeitimus, kuriais, manyčiau, ir turėtume pradėti pavasario sesiją kuo greičiau reaguodami į tai, ką reikia koreguoti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, Seimas gali koreguoti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą bei žymėto dyzelinio kuro naudojimą.

„Reaguoti ir girdėti reikia visus reikalavimus, be jokios abejonės, ką galime koreguoti, tai jau kitas klausimas ir kas priklauso apskritai nuo įstatymų pakeitimų, tai jau buvo pasakyta, kad jau registruotos pataisos dėl suskystintų naftos dujų akcizo, kurį ketinama ženkliai sumažinti (...) taip pat dėl žymėto dyzelio“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Nuo sausio įsigaliojus Akcizų įstatymo pataisomis, SND akcizas nuo sausio siekia 368 eurus už toną (su PVM), šiuo metu jau yra pateikti pasiūlymai jį mažinti iki 41 euro, taip pat grąžinti dyzelino lengvatą žemdirbių transportui – ji galioja tik naudojimui traktoriams.

Svarbiausias, matyt, dalykas, yra tai, kad abi pusės girdėtų ir tikiuosi, kad rezultatas šių poros dienų bus būtent toks.

Ketvirtadienį planuojamas Seimo pirmininkės susitikimas su Vilniuje mitinguojančių žemdirbių atstovais.

V. Čmilytė-Nielsen tikisi, kad protesto metu valždia ir ūkininkai išgirs vieni kitus: „Svarbiausias, matyt, dalykas, yra tai, kad abi pusės girdėtų ir tikiuosi, kad rezultatas šių poros dienų bus būtent toks“.

Žemdirbiai siekia atkreipti valdžios dėmesį į jos vykdomą žemės ūkio politiką, ragina atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kelia daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas.

Seimo valdyba komandiravo V. Čmilytę-Nielsen sausio 27–29 dienomis į Torontą ir Otavą, o sausio 29 – vasario 2 dienomis – į Vašingtoną dalyvauti Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkų susitikimuose su Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios atstovais.

„Seimo pirmininkė vyksta į Kanadą ir JAV susitikti su šių šalių parlamentų vadovais, aptarti paramos Ukrainai ir NATO Rytinio flango stiprinimui, rengiantis Vašingtono viršūnių susitikimui“, – BNS apie vizitą sakė Seimo pirmininkės atstovė Ilona Petrovė.

Lietuva siekia, kad liepą Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Ukraina būtų pakviesta į Aljansą.

Vilniuje vykusiame viršūnių susitikime praėjusių metų liepą sąjungininkai pasižadėjo pakviesti Ukrainą prisidėti prie Aljanso, kai dėl to sutars visos bloko narės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas, susijusias su kariuomenės ir kitomis vidaus politikos reformomis.

Pasak jos, nesant tokios daugumos būtų rizikinga įtraukti į Seimo darbotvarkę įstatymo priėmimą, o sužlugdyti projektą būtų apmaudu.

„Kol nėra užtikrinta, kad turime neatsitiktinius, o labai tvirtus 71 balsą ir kad juos galime surinkti du kartus iš eilės, numanydami, kad gali būti ir veto ir kad reikėtų tą veto tokiu atveju atmesti, tol, žinoma, nešti partnerystės įstatymą į salę ir jį potencialiai sužlugdyti būtų labai apmaudu“, – „Info TV“ laidai „Info komentarai“ sakė Seimo pirmininkė.

Pavasarį Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Projektui nepritarė dalis konservatorių ir liberalų.

Iniciatyvai įveikti svarstymo stadiją pakako paprastosios daugumos, tačiau civilinės sąjungos šalininkai baiminasi, jog per paskutinį balsavimą projektui priimti reikės 71 balso, nes nepritariantieji nesiregistruos priėmimo procedūrai.

Pagal Seimo statutą, įstatymo priėmimo procedūroje privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusė visų parlamento narių.

71 balsas reikalingas ir norint Seime atmesti prezidento veto.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, lyčiai neutralios partnerystės iniciatoriai padarė strateginių klaidų nuo pat Seimo kadencijos pradžios.

„Jis (projektas – BNS) buvo labai sukoncentruotas, suasmenintas, tapęs vienos frakcijos klausimu ir tapęs tokiu taikiniu, nuo kurio neva priklausė koalicijos likimas. Ir tai, žinoma, tapo didžiule kliūtimi jį įgyvendinti, surinkti balsų“, – sakė parlamento vadovė, turėdama omenyje valdančiąją Laisvės frakciją.

Pasak jos, kiti su žmogaus teisėmis susiję klausimai Seime buvo priimti, nes „netapo taikiniu ir netapo koalicijos išgyvenimo klausimu“.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Prezidentas G. Nausėda nėra konkrečiai atsakęs, ar pasirašytų Civilinės sąjungos įstatymą, tačiau perspėja, kad vertins, ar priimtas projektas neprieštaraus Konstitucijai, numatančiai, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, o „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“.

Tokį siūlymą Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma registravo parlamentui pernai gruodžio pabaigoje per slaptą balsavimą nepakakus balsų panaikinti laisvės atėmimo bausmę atliekančio opozicinės Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio mandato.

„Logiška iniciatyva, vertinant tą paskutinę situaciją su V. Gapšiu“, – „Info TV“ laidai „Info komentarai“ sakė Seimo pirmininkė.

Iš Seimo statuto J. Razma siūlo išbraukti nuostatą, kad dėl kaltinimo formuluočių apkaltos proceso metu balsuojama tik slapta.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui pernai lapkritį skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Taip pat į Seimo statutą J. Razma siūlo įrašyti, kad tuo atveju, jeigu Seimo nariui teismo nuosprendžiu paskirtas areštas, terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, jam nemokama išeitinė išmoka pasibaigus kadencijai.

Šiuo metu išmokos pabaigęs kadenciją Seimo narys negauna, jei jis yra perrenkamas.

J. Razma yra patvirtinęs, kad nepanaikinus V. Gapšio mandato jis gautų išeitinę pasibaigus kadencijai. Priklausomai nuo Seime išdirbtų metų, ji yra ne mažesnė kaip dviejų ir ne didesnė kaip šešių vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio.

Seimo vicepirmininkas taip pat pasiūlė atsisakyti Seimo statute likusios, bet jau daugelį metų nenaudojamos vardinio balsavimo procedūros.

„Reikalavimai – specifiniai, kartelė yra aukšta“, – BNS sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Suprantama, kad tai yra ypač svarbi institucija, tikrai norisi rasti žmogų, kuris tiktų tokioms svarbioms pareigoms. Turint galvoje, kad tai turi būti ir visuomenei žinomas, ir autoritetingas žmogus, ir ekspertas, išmanyti žmogaus teises ir žvalgybos sritį. Tie reikalavimai tikrai yra aukšti. Natūralu, kad tai užtrunka“, – teigė ji.

„Kitas dalykas, kad tai nauja institucija, jai tenka daug ir ateityje gali tekti daug svarbių temų nagrinėti“, – pridūrė parlamento vadovė.

V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad institucija veikia ir su vienu žvalgybos kontrolieriumi.

Ji vylėsi, kad šiam Seimui pavyks paskirti ir antrą žvalgybos kontrolierių.

Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.

Šių metų balandžio pradžioje tarnybos vadovu paskirtas Nortautas Statkus. Antrojo pareigūno kol kas nėra.

Birželį įstatymas pataisytas, kad žvalgybos kontrolieriumi galės būti skiriamas ne tik nacionalinio saugumo ir gynybos srities specialistas, bet ir žmogaus teisių gynėjas.

Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdo nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.