Pasak jo, tokiu elgesiu parlamentaras kenkia Seimo reputacijai, todėl jam neturėtų priklausyti dar ir išeitinė išmoka.

J. Razma parengė ir registravo pataisą, kad išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pražįstamas kaltu dėl nusikaltimo, arba Konstitucinis Teismas (KT) konstatuoja, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją bei sulaužė priesaiką. Šiuo metu išeitinės Seimo narys negauna, jei jis perrenkamas kitai kadencijai.

„Jeigu Seimo narys padaro baudžiamąjį nusikaltimą, manau, tai vis dėlto yra Seimo nario vardo diskreditavimas. Tuo atveju, kai tik skiriama bauda už tai (nusikalstamą veiką – BNS), ji netrukdo jam eiti Seimo nario pareigų, bet vien už šitą dalyką, man atrodo, vertėtų nebeskirti išeitinės kompensacijos, kai jis baigia kadenciją, jeigu vėl nebeišrenkamas“, – BNS sakė parlamentaras.

Jis pabrėžė, kad kalbama apie situaciją, kai įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ar KT konstatavus priesaikos sulaužymą bei šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seime neužtenka balsų per apkaltą panaikinti tokio Seimo nario mandatą.

Būtent tokia situacija susiklostė dėl Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio. Gruodį Seimas per apkaltą nepanaikino jo mandato Seime, nes nepavyko surinkti būtino minimalaus skaičiaus – 85 – balsų, palaikančių tokį sprendimą.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui yra skyręs puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Pagal dabar galiojančią tvarką, rudenį pasibaigus jo kadencijai Seime, politikui turėtų būti išmokėta tiek vidutinių atlyginimų, kiek metų nepertraukiamai truko jo įgaliojimų laikas Seime, bet išmoka negalėtų būti mažesnė kaip dviejų mėnesių ir didesnė kaip šešių mėnesių atlyginimai.

Mat dabar Seimo statutas numato, kad išeitinė kompensacija nemokama tik tuo atveju, jeigu politikas neperrenkamas kitai kadencijai.

Tuo pačiu projektu J. Razma siūlo atsisakyti privalomo slapto balsavimo dėl kaltinimo formuluočių per apkaltos procesą.

„Visuomenės teisė žinoti turėtų nulemti prieš tam tikrą nepatogumą Seimo nariams, kai dėl kolegos tenka balsuoti, o paskui aiškinkis, kodėl skriaudei mane. Vis dėlto tokiais atvejais balsuodamas Seimo narys turi suvokti atsakomybę prieš visuomenę kaip svarbiausią faktorių“, – BNS sakė parlamentaras.

Seimas antradienį pritarė tai numatančioms Seimo Statuto pataisoms, kurias pristatė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Jis siūlo spręsti teisinį neaiškumą dėl Mišrios Seimo narių grupės galimybės naudotis tokiomis teisėmis kaip ir Seimo frakcijos, nors tokioje grupėje dirba, pavyzdžiui, tik vienas parlamentaras.

Seimo Statute siūloma nustatyti, kad Mišriai Seimo narių grupei būtų suteikiamos visos Seimo statuto nustatytos frakcijos teisės, kai tokią grupę sudaro ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. „Šiuo metu susiklostė paradoksali situacija ir ta situacija yra neišspręsta. Verta apsvarstyti, ar nedidelei  grupei reikia suteikti tokias pat teises kaip frakcijai“, – svarstė projektą pateikęs J. Razma.

Šiuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklauso tik vienas Seimo narys – Mindaugas Puidokas.

Seimo opozicija piktinosi, kad valdantieji nori per Seimo mažumą pervažiuoti buldozeriu. „Kai tik jūs valdžioje – „bardakas“ su Statutu prasideda“, – piktinosi Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Kai tik jūs valdžioje – „bardakas“ su Statutu prasideda.

„Nekeiskite tai, kas egzistuoja, nepavydėkite Seimo nariui“, – patarė parlamentaras Petras Gražulis.

Šiuo metu Seimo Statute numatyta, kad Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos Mišrios Seimo narių grupės nariais, taip pat nurodyta, kad Mišriai Seimo narių grupei suteikiamos visos Statute nustatytos frakcijos teisės.

Siūloma įteisinti per pandemiją įvestą balsavimo tvarką

Seime siūloma įtvirtinti per pandeminį laikotarpį taikytą balsavimo dėl teisės aktų praktiką, kai parlamentarai balsuoja ne po kiekvieno apsvarstyto teisės akto projekto, o per iš anksto numatytą balsavimo laiką.

Tokius pakeitimus Seimo Statute siūlo įteisinti projektą pristatęs Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma. „Siūlymus dėl balsavimo laikų naujo reglamentavimo paskatino pandeminiu laikotarpiu praktikoje pasiteisinusi praktika, kuomet Seimo posėdžių darbotvarkėje balsavimo laikai buvo sukoncentruoti į vieną-du laikotarpius“, – sako J. Razma.

Jam atrodo, kad toks būdas tikrai turi pranašumų. „Tai įrodo ir žymiai geresnis dalyvavimas balsuojant dėl projektų“, – sakė jis kolegoms.

Pagal siūlomą projektą, „dėl įstatymo projekto priėmimo metu svarstomų pasiūlymų, straipsnių priėmimo ir viso įstatymo projekto priėmimo balsuojama Seimo posėdžio darbotvarkėje numatytu balsavimo laikotarpiu, kuris nustatomas vieną ar du kartus Seimo rytiniame ir vakariniame posėdyje.“

Šiuo metu Statute numatyta, kad Seimo pirmininkas kartu su Seimo pirmininko pavaduotojais pagal patvirtintą savaitės posėdžių darbotvarkę sudaro detalų kiekvienos posėdžių dienos darbotvarkės projektą, kuriame kiekvienam klausimui atskirai turi būti nurodytas pranešėjas ir svarstymo ar balsavimo laikas.

Siekiant mažinti priimamų Seime projektų skaičių, J. Razma siūlo įtvirtinti galimybę Seimui po svarstymo sujungti kelis to paties įstatymo keitimo projektus, kuriems tą dieną Seimas po svarstymo pritarė.

Statuto pataisos sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo. Už jas balsavo 64 parlamentarai, 26 buvo prieš, susilaikė 21 Seimo  narys. Po svarstymo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete jos į Seimo salę sugrįš gegužės 24 d.

Laisvietė Morgana Danielė sakė, kad jos narkotikų projektui galėjo nepritarti tik tie, kurie nesupranta, tad jau porą savaičių Seimo nariams siunčia apie jį laiškus.

„Kadangi Seimo nariai kartais užtrunka įsisavindami turinį“, – aiškino M. Danielė.

Seimo narė Agnė Širinskienė tikino laiškus išmetanti.

„Išmetu, kur aš juos galiu daugiau dėti?“ – sakė ji.

A. Širinskienei kliuvo ne tik laiškai. Ji piktinosi, kad Seimui atmetus mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimą, didieji koalicijos partneriai dėl to ruošiasi keisti Seimo statutą.

„Partnerystė buvo atmesta, bet, matyt, tie atmetinėjimai mažiesiems koalicijos partneriams kelią pyktį ir greičiausiai atsiranda tam tikri grasinimai ar bandymas šantažuoti“, – teigė A. Širinskienė.

Narkotikų dekriminalizavimo nepalaikė krikdemiškasis konservatorių sparnas. Projektas atmestas vos žingsnis iki finišo – paskutinėje priėmimo stadijoje.

Jis atmestas ne galutinai, o pasiųstas į komitetą perdaryti, Į Seimo salę gali grįžti po pusės metų. Bet Teisės ir teisėtvarkos komitetas dabar sumanė šią nuostatą statute pakeisti – kad į salę greičiau nei po pusmečio galėtų grįžti tie projektai, kurie atmesti priėmimo stadijoje ir kurie išsiųsti į komitetą perdaryti.

Morgana Danielė. / Ž. Gedvilos / „BNS Foto“ nuotr.

„Yra aiškiau negu aišku, kokiam projektui taikoma“, – tikino A. Širinskienė.

Tačiau partijų lyderiai tą neigė.

„Tai inicijavo kolegos. Aš net nedalyvavau tame pokalbyje“, – tvirtino Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

„Ne, nebuvo tokio susitarimo“, – antrino konservatorių lyderis Gabrielius Lansbergis.

Kad Seimo statutą norima keisti dėl narkotikų, komitete pasakė jo pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras.

Yra kas sako, kad tik vadinamoji „žolė“ galėtų likti, bet tai vis tiek turi būti teisiškai tvarkinga.

„Koalicija irgi svarbus dalykas. Mums tai irgi yra žingsnelis parodant, kad sprendžiame. O kaip išspręsime? Seime bus balsavimas“, – komentavo S. Šedbaras.

Taigi Statuto pakeitimą dar spręs Seimas, bet kad ir kiek jį bekaitaliotų, esmė ta pati.

„Mes turime ieškoti balsų“, – sakė A. Armonaitė.

„Naujos pataisos nebus tapačios. Niekas nekeis to paties projekto atgal į seną. Jis vis tiek bus kompromisinis, siekiant sudaryti daugiau balsų“, – teigė G. Landsbergis.

„O toliau su kolegomis reikia diskutuoti, kokie galėtų būti kompromisai, tačiau tai turi būti teisiškai tvarkingas projektas. Yra kas sako, kad tik vadinamoji „žolė“ galėtų likti, bet tai vis tiek turi būti teisiškai tvarkinga“, – pridūrė A. Armonaitė.

Projekto autorė žurnalistams jį pakomentuoti atsisakė.

Po pateikimo už tai balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 22 ,18 susilaikė. Toliau projektą nagrinės komitetai, o į Seimo salę jis turėtų grįžti kitą savaitę.

„Pataisų esmė labai paprasta – kad Seimo nariams iš esmės būtų taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir visiems piliečiams, kai yra nustatyti tam tikri apribojimai dėl patekimo į uždaras patalpas. Tai galiotų ir patekimui į Seimo rūmus“, – antradienį sakė projekto autorius pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

Pagal jo siūlymą, jeigu šalyje paskelbta ekstremali situacija dėl užkrečiamosios ligos plitimo grėsmės arba paskelbus karantiną, Seimo narys gali įeiti į Seimo rūmus Seimo valdybos nustatyta tvarka pateikęs dokumentą, patvirtinantį asmens atitiktį Vyriausybės nutarime dėl ekstremaliosios situacijos arba karantino paskelbimo nurodytiems kriterijams.

Jeigu tokio dokumento neturintis parlamentaras nedalyvautų Seimo ar komitetų, komisijų posėdžiuose, būtų laikoma, jog posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.

Taip pat pandemijos metu Seimo narys rinkėjus į susitikimus uždarose patalpose galėtų kviesti tik tuo atveju, jeigu turi tokį dokumentą.

„Manau, Seimo nariams neiškiltų kokių nors ypatingų sunkumų įgyvendinti savo konstitucines pareigas pilnavertiškai dalyvauti posėdžiuose, balsuoti, nes net tie, kurie yra dėl kokių nors įsitikinimų atsisakantys skiepytis, turėtų galimybę kaip ir kiti piliečiai, kurie laikosi tokių nuostatų, pasidaryti atitinkamą testą savo lėšomis ir dalyvauti Seimo posėdžiuose“, – antradienį sakė J. Razma.

Anot jo, ši pataisa padėtų išvengti Seimui kritikos, jog paprastiems piliečiams nustatomos vienos taisyklės, o parlamentarams – kitos.

Vyriausybės sprendimu tam tikrų profesijų atstovai, jeigu nėra pasiskiepiję nuo COVID-19, privalo reguliariai testuotis. Nuo gruodžio valstybė atsisakė mokėti už jų testus, tai turi daryti patys darbuotojai arba jų darbdaviai, jei sutinka. Nesitestuojantys asmenys nušalinami nuo darbo.

„Darbietis“ Mindaugas Puidokas tvirtino, kad J. Razmos siūlymas prieštarauja Konstitucijai.

Manau, kad tai įdomus pasiūlymas, kur galima padiskutuoti ir kitus patikrinimo būdus, pavyzdžiui, ar nemanote, kad reikėtų Seimo narius patikrinti, ar nėra apgirtę nuo alkoholio, ar narkotikų.

„Konstitucija labai aiškiai kalba, kad tautos išrinkti Seimo nariai ir jų veikimas negali būti niekaip apribotas. Jeigu bus priimtas toks sprendimas, akivaizdu, kad mūsų galimybė turint tautos žmonių mandatą bus apribota ir Konstitucija bus pažeista“, – sakė jis.

„Kviečiu nepritarti tokiam neteisingam ir išniekinančiam Konstituciją ir mūsų teisinę sistemą sprendimui, nes Seimo nariai, kurie yra visiškai sveiki, kurie yra išrinkti žmonių, negalės atstovauti savo rinkėjams“, – teigė politikas.

„Valstietis“ Arvydas Nekrošius siūlė neapsiriboti tik galimybių pasu, o pasvarstyti atlikti ir kitokius parlamentarų patikrinimus.

„Manau, kad tai įdomus pasiūlymas, kur galima padiskutuoti ir kitus patikrinimo būdus, pavyzdžiui, ar nemanote, kad reikėtų Seimo narius patikrinti, ar nėra apgirtę nuo alkoholio, ar narkotikų ir pan.“, – tvirtino politikas.

Socialdemokratė Vilija Targamadzė teiravosi, kada bus sudaryta galimybė, esant reikalui, daliai Seimo narių posėdžiauti nuotoliniu būdu, kai rengiami ir gyvi posėdžiai.

Laisvės partijos frakcijos narė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad minėtu siūlymu iš Seimo narių niekas mandato neatima, o skiepytis nenorintys politikai tiesiog turėtų nuolat testuotis.

„Seimas nėra išskirtinė įstaiga nuo pramogų vietos, prekybos vietos, restorano. Tai taip pat yra patalpos, kur gali sklisti virusas, ir žmonės, kurie galbūt nesisaugo, tą daro sąmoningai ir net tuo didžiuojasi, gali kelti grėsmę kitų žmonių sveikatai. Seimas turi parodyti pavyzdį, kaip laikytis pandemijos valdymo taisyklių, parodyti pavyzdį, jog pasitikime vakcinomis, kurios yra pripažintos, patvirtintos ir yra veiksmingos prieš virusą“, – sakė ji.

Šiuo metu norint patekti į Seimo rūmus galimybių pasą privalu pateikti visiems lankytojams, žurnalistams ir kanceliarijos darbuotojams.

Seimo valdyba dar vasarą svarstydama tvarką dėl galimybių paso reikalavimo iš lankytojų ar darbuotojų, aptarė ir galimybę reikalauti jo iš parlamentarų. Vis dėlto tąkart konstatuota, kad valdyba neturi įgaliojimų parlamentarams užverti durų į jų darbo vietą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tuomet teigė, kad pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą tokia tvarka dėl Seimo narių galėtų būti nustatoma tik pakeitus Seimo statutą.

Ekspremjero vertinimu, tokia iniciatyva būtų svarstytina tuo atveju, jeigu būtų siūloma parlamento darbą reglamentuojančiame dokumente įtvirtinti tai, kad šešėlinę vyriausybę formuoja visos opozicinėje koalicijoje esančios frakcijos, o šešėliniais ministrais galėtų tapti tik šių frakcijų parlamentarai.

„Manau, kad būtų logiškas toks sprendimas, jeigu mes kalbėtume apie koalicinę šešėlinę vyriausybę, kada visos opozicinės frakcijos susivienija į šešėlinę vyriausybę, tada šešėlinėje vyriausybėje yra tik Seimo nariai, nes Seimo nariai turi parlamentinės kontrolės teises ir instrumentą“, – „Žinių radijui“ penktadienį teigė S. Skvernelis.

Manau, kad būtų logiškas toks sprendimas, jeigu mes kalbėtume apie koalicinę šešėlinę vyriausybę, kada visos opozicinės frakcijos susivienija į šešėlinę vyriausybę.

Ekspremjero vertinimu, jeigu būtų einama jo siūlomu keliu, šešėlinio ministro pirmininko pareigos galėtų būti susietos su opozicijos lyderio postu.

„Tai ir šiandien (Seimo nariai – ELTA) gali klausti ministrų, rašyti paklausimą, iškviesti (ministrus – ELTA) į Seimą, interpeliacija. Tai yra viskas, kas reikalinga, sakykime, šešėliniams ministrams, ir tokiu atveju galbūt galėtų susitapatinti šešėlinės vyriausybės vadovas ir opozicijos lyderis“, – sakė jis.

Pasak Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno, dabartinis „valstiečių“ siūlymas prieštarautų Pagrindiniam šalies įstatymui, kadangi į parlamentaro mandato neturintys asmenys pagal LVŽS siūlomą modelį įgytų dalį teisių, kurios suteikiamos išskirtinai tik Seimo nariams.

„Tai kas dabar siūloma, buvo Seimo Teisės departamento sprendimas, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Iš tikrųjų tas darinys, kuris dabar vadinamas šešėline Vyriausybe, ten yra ir ne Seimo narių. Tikrai vykdyti to, ką suteikia Konstitucija Seimo nariui, žmonės, nesantys Seime, turbūt tokios galimybės neturi turėti“, – įsitikinęs S. Skvernelis.

ELTA primena, kad siūlymą Seimo statute įteisinti šešėlinę vyriausybę praėjusią savaitę įregistravo LVŽS frakcijos narė Agnė Širinskienė ir kiti šios frakcijos nariai. Šių pataisų rengimą koordinavo „valstiečių“ suformuotas šešėlinis Ministrų kabinetas.

Projektu siūloma Seimo statute numatyti, kad partija, turinti didžiausią opozicinę frakciją, laikydamasi savo įstatuose nustatytos tvarkos gali paskirti šešėlinę vyriausybę, nurodydama šešėlinį ministrą pirmininką bei ministerijų, išvardintų vyriausybės įstatyme, šešėlinius ministrus. Partijos įgaliotas asmuo vardinę šešėlinės vyriausybės sudėtį pateiktų Seimo pirmininkui ir ji artimiausiame Seimo posėdyje būtų paskelbiama viešai.

Projekto autoriai nurodo, kad dėl teisinio neapibrėžtumo, kai yra neaiškus šešėlinės vyriausybės teisinis statusas, kyla ir praktinių problemų jai bendradarbiaujant su valdančiosios daugumos suformuotu Ministrų Kabinetu bei valstybės institucijomis.

Seimo narių duomenimis, gausiausiai parlamente atstovaujamos opozicinės partijos šešėlinius ministrų kabinetus yra suformavusios Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, kaimyninėje Lenkijoje.

Tačiau Seimo kanceliarijos Teisės departamento paskelbtoje išvadoje nurodoma, kad LVŽS frakcijos siūlymas „prieštarauja Konstitucijai, konstituciniams Seimo nario laisvo mandato ir Seimo narių lygybės principams“.

Seimo Teisės departamentas, remiantis Konstitucinio Teismo nutarimais, pažymi, kad Seimas yra Tautos, o ne politinių partijų atstovybė.

„Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad laisvas Seimo nario mandatas, kurio esmė – Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės, be kita ko, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, – yra viena iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.

Jų nuomone, politinių partijų teisė sudaryti įvairius struktūrinius ar kitokio pobūdžio darinius, be kita ko, suformuoti vadinamąją šešėlinę vyriausybę (kurios nariais gali būti ir ne Seimo nariai), apskritai nėra (negali būti) Seimo statuto reguliavimo dalykas.

Tokią išvadą Statuto pataisoms, kurias įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Agnė Širinskienė kartu su kitais šios frakcijos nariais, pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

Projektu siūloma nustatyti, kad „partija, turinti didžiausią opozicinę frakciją“, gali paskirti šešėlinę Vyriausybę, kurios sudėtis būtų paskelbiama artimiausiame Seimo posėdyje, įtvirtinti valstybės institucijų pareigą apsvarstyti šešėlinės vyriausybės siūlymus ir į juos atsakyti raštu. Taip pat siūloma nustatyti tam tikras papildomas Seimo narių, esančių šešėlinės Vyriausybės nariais, teises dalyvaujant Seimo darbe, pvz., pirmenybę kalbėti ir užduoti klausimus kai kuriuose Seimo posėdžiuose.

Seimo Teisės departamentas, remiantis Konstitucinio Teismo nutarimais, pažymi, kad Seimas yra Tautos, o ne politinių partijų atstovybė.

„Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad laisvas Seimo nario mandatas, kurio esmė – Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės, be kita ko, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, – yra viena iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.

Projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, be kita ko, konstituciniams Seimo nario laisvo mandato ir Seimo narių lygybės principams.

Joje taip pat cituojamas Seimo statutas, kuriame nustatyta, kad „Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų. Frakcijų kūrimas negali būti grindžiamas profesiniais ar vietiniais interesais“.

„Taigi politinės partijos negali „turėti“ frakcijų Seime, o projekto nuostata „partija, turinti didžiausią opozicinę frakciją“ nedera su Konstitucijoje ir Seimo statute įtvirtintais Seimo frakcijų formavimo ir veikimo principais“, – konstatuoja Seimo teisininkai.

Jų nuomone, politinių partijų teisė sudaryti įvairius struktūrinius ar kitokio pobūdžio darinius, be kita ko, suformuoti vadinamąją šešėlinę Vyriausybę (kurios nariais gali būti ir ne Seimo nariai), apskritai nėra (negali būti) Seimo statuto reguliavimo dalykas.

„Pagal Konstituciją Seimo statutas nustato Seimo struktūrą ir darbo tvarką, o tokio politinės partijos darinio institucionalizavimas Seimo statute įtvirtinant jo teisę teikti valstybės institucijoms siūlymus, į kuriuos šios privalėtų atsakyti, taip pat suteikiant Seimo nariams, kurie yra šešėlinės Vyriausybės nariai, papildomas teises, palyginus su kitais Seimo nariais, neturėtų konstitucinio pagrindo ir pažeistų Seimo narių lygybės principą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, be kita ko, konstituciniams Seimo nario laisvo mandato ir Seimo narių lygybės principams“, – sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje, kurią pasirašė departamento direktorius direktorius Andrius Kabišaitis.

Seimo teisininkų išvada dėl galimo projekto prieštaravimo Konstitucijai gali užkirsti jam kelią atsirasti Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje. Seimo „valstiečiai“ planavo projektą pateikti ketvirtadienį per jos formuojamą opozicinę darbotvarkę.

Statuto pataisų rengimą koordinavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuota šešėlinė Vyriausybė, primena ELTA.

Seimo statute siūloma numatyti, kad partija, turinti didžiausią opozicinę frakciją, laikydamasi savo įstatuose nustatytos tvarkos, gali paskirti šešėlinę Vyriausybę, nurodydama šešėlinį ministrą pirmininką bei ministerijų, išvardintų Vyriausybės įstatyme, šešėlinius ministrus. Partijos įgaliotas asmuo vardinę šešėlinės Vyriausybės sudėtį pateiktų Seimo pirmininkui ir ji artimiausiame Seimo posėdyje būtų paskelbiama viešai.

Projekto autoriai nurodo, kad dėl teisinio neapibrėžtumo, kai yra neaiškus šešėlinės Vyriausybės teisinis statusas, kyla ir praktinių problemų jai bendradarbiaujant su valdančiosios daugumos suformuota Vyriausybe bei valstybės institucijomis.

Pataisų iniciatoriai nurodo, kad projekto tikslas – stiprinti parlamentinės demokratijos tradicijas, padidinti opozicijos galimybes vykdyti parlamentinę kontrolę bei konstruktyviai dirbti atstovaujant rinkėjams.

Tai numatančias Statuto pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Agnė Širinskienė kartu su kitais šios frakcijos nariais. Šių pataisų rengimą koordinavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuota šešėlinė Vyriausybė.

Projektu siūloma Seimo statute numatyti, kad partija, turinti didžiausią opozicinę frakciją, laikydamasi savo įstatuose nustatytos tvarkos gali paskirti šešėlinę Vyriausybę, nurodydama šešėlinį ministrą pirmininką bei ministerijų, išvardintų Vyriausybės įstatyme, šešėlinius ministrus. Partijos įgaliotas asmuo vardinę šešėlinės Vyriausybės sudėtį pateiktų Seimo pirmininkui ir ji artimiausiame Seimo posėdyje būtų paskelbiama viešai.

Projekto autoriai nurodo, kad dėl teisinio neapibrėžtumo, kai yra neaiškus šešėlinės Vyriausybės teisinis statusas, kyla ir praktinių problemų jai bendradarbiaujant su valdančiosios daugumos suformuota Vyriausybe bei valstybės institucijomis.

Pataisų iniciatoriai nurodo, kad projekto tikslas – stiprinant parlamentinės demokratijos tradicijas Seimo statute įtvirtinti šešėlinės Vyriausybės paskelbimo tvarką bei specialiąsias teises jos atstovui, šešėlinio ministrų kabineto nariui, Seime, ir taip padidinti opozicijos galimybes vykdyti parlamentinę kontrolę bei konstruktyviai dirbti atstovaujant rinkėjus.

„Šešėlinės Vyriausybės, kaip ir šiuo metu – frakcijų, siūlymai būtų rekomendaciniai, tačiau valstybės institucijos juos privalėtų svarstyti ir atsakyti raštu jau ne tik pagal viešąjį administravimą reguliuojančius teisės aktus, bet ir remiantis Seimo statutu. Taip pat Seimo narys, kuris yra šešėlinės Vyriausybės narys, turėtų teisę pasisakyti šešėlinės Vyriausybės vardu tuomet, kai Seimo posėdyje svarstoma Vyriausybės programa, jos metinė ataskaita, taip pat įgytų galimybę pirmenybės tvarka klausti Vyriausybės valandos metu bei valstybės institucijų vadovams atsakinėjant į Seimo narių klausimus Seimo posėdyje“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Seimo narių duomenimis, gausiausiai parlamente atstovaujamos opozicinės partijos šešėlinius ministrų kabinetus yra suformavusios, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, kaimyninėje Lenkijoje.

Siūlymą anksčiau priimtą sprendimą laikyti netekusiu galios palaikė 48 parlamentarai, o 75 balsavo už tai, kad galiojančiu būtų laikomas jau priimtas sprendimas.

Seimui apsispręsti dėl perbalsavimo teko dėl to, kad kovo 30 d. posėdyje vieno balso skirtumu buvo pritarta siūlymui, jog iki šiol atvesti katės, šunys ir šeškai privalo būti paženklinti mikroschemomis iki 2025 m. gegužės 1 d., tačiau Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė paprašė perbalsuoti dėl šio straipsnio, motyvuodama tuo, kad siūlymas priimtas tik vieno balso skirtumu. Galiausiai pakartojus balsavimą, Seimo narių pasiūlymas dėl vėlesnio įsigaliojimo termino buvo atmestas ir parlamentas nusprendė, kad įstatymas pradėtų galioti trejais metais anksčiau – nuo 2022 m. gegužės 1 d.

Tuo tarpu kilus dideliam nepasitenkinimui posėdžių salėje, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen, aiškino, kad kartoti balsavimą galima tuomet, kai yra vieno balso persvara.

Visgi Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad buvo pažeistas Seimo statutas, kadangi jame nėra nuostatos, jog balsavimas kartojamas, kai sprendimas priimamas vieno balso persvara. Perbalsuoti galima tik tada, kai kartu keliamas klausimas dėl balsų skaičiavimo tikslumo, tačiau sprendimo priėmimas vieno balso persvara savaime nepagrindžia abejonės dėl galimo skaičiavimo netikslumo.

Kaip teigiama Etikos ir procedūrų komisijos išvadoje, Seimo statutas numato, kad balsavimą galima pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, ir tik tuomet, kai kilo abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo ir jeigu to reikalauja Seimo pirmininkas, posėdžio pirmininkas arba ne mažiau kaip 5 posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai, arba, kai pateiktą siūlymą palaikė lygiai pusė balsavusių Seimo narių.

Seimo statutas leidžia pakartoti balsavimą tik vienodai pasiskirsčius balsams.

Kreipimesi į Etikos ir procedūrų komisiją taip pat nurodoma, kad analogiškoje situacijoje, svarstant kitą klausimą, Seimo posėdžiui pirmininkavusi Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė prašymą perbalsuoti atmetė.

„Pareiškėjai nurodo, kad 2021 m. kovo 25 d. posėdyje susiklosčius analogiškai situacijai, kai sprendimą lėmė vieno balso persvara, Seimo posėdžiui pirmininkavusi Seimo pirmininkės pavaduotoja R. Morkūnaitė–Mikulėnienė atmetė prašymą pakartoti balsavimą motyvuodama tuo, kad Seimo statutas leidžia pakartoti balsavimą tik vienodai pasiskirsčius balsams“, – rašoma Etikos ir procedūrų komisijos išvadoje.

Todėl Etikos sargai priėjo prie išvados, kad nusprendus perbalsuoti dėl jau priimto Seimo narių siūlymo, buvo pažeistas Seimo statusas, o siekiant išvengti abejonių dėl priimto sprendimo, buvo rekomenduojama antradienį vyksiančiame Seimo posėdyje balsavimą dėl dalies Seimo narių pateiktų pataisų pakartoti.

ELTA primena, kad kovo 30 d. Seimo rytiniame posėdyje buvo svarstomas projektas dėl privalomo gyvūnų ženklinimo tvarkos. Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Juozas Baublys, Vidmantas Kanopa, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Giedrius Surplys, Kazys Strarkevičius ir Andrius Bagdonas teikė siūlymą, kad iki šio straipsnio įsigaliojimo datos atvesti katės, šunys ir šeškai, kurie nenaudojami versliniam veisimui ir nėra paženklinti mikroschemomis, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki 2025 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui ar laikytojui datos.

Visgi po pakartotinio balsavimo buvo nuspręsta, kad visi katės, šunys ir šeškai, nenaudojami versliniam veisimui, turi būti įregistruojami Gyvūnų augintinių registre iki 2022 m. gegužės 1 d. Tačiau dėl Seimo statuto pažeidimo privalomo ženklinimo termino klausimą parlamentarai antradienį turės svarstyti dar kartą.

Balsuojant dėl viso Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų projekto, Seimas privalomam gyvūnų ženklinimui pritarė 94 parlamentarams balsuojant už, 9 – prieš ir 22 susilaikius.

Nuo Gyvūnų gerovės įstatymo pataisų įsigaliojimo datos – gegužės 1 dienos – atvestos katės, šunys ir šeškai turės būti ženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki šių gyvūnų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.

Jei katės, šunys ar šeškai yra naudojami versliniam veisimui ir yra atvesti iki šio straipsnio įsigaliojimo dienos, jie privalo būti paženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki šių metų rugsėjo 1 d.

Seimo narys konservatorius Andrius Vyšniauskas siūlo projekte numatyti, kad Seimas komitetams pranešimus gali pavesti atlikti ne tik Seimo sesijos pradžioje, bet iškilus poreikiui.  

Pagal jo įregistruotą pasiūlymą Statuto pataisoms, kiekvienos eilinės sesijos pradžioje, išskyrus pirmąją naujai išrinkto Seimo sesiją, komitetai teikia Seimui tvirtinti pranešimų temas dėl jų siūlomų svarstyti valstybinės svarbos klausimų pagal komitetų veiklos kryptis.  

Siūloma taip pat numatyti, kad "esant poreikiui, bet kuriuo metu komitetai arba Seimo Valdyba gali teikti siūlymą parengti papildomą komiteto pranešimą valstybinės svarbos klausimu, kurio tema nebuvo patvirtinta sesijos pradžioje". Seimo nutarimu patvirtinus pranešimo temą, Seimas pavestų komitetui parengti pranešimą ir nustatytų terminą pranešimui parengti. 

Manytina, kad toks parlamentinės kontrolės įrankis leistų komitetams atlikti daugiau operatyvių parlamentinių tyrimų.

Pranešimui parengti komitetas turėtų paskirti ne mažiau kaip du atsakingus komiteto narius, po vieną iš Seimo daugumos ir Seimo mažumos. Dėl galutinio pranešimo teksto apsispręstų  visas komitetas.

Pranešimas būtų pristatomas Seimo plenarinio posėdžio metu. Pranešime komitetas turėtų pateikti  siūlymus dėl aptarto klausimo sprendimui reikalingų teisės aktų koregavimo.

„Manytina, kad toks parlamentinės kontrolės įrankis leistų komitetams atlikti daugiau operatyvių parlamentinių tyrimų, išsamiau analizuoti, kaip vykdomi įstatymai ir įgyvendinamos reformos valstybinės svarbos klausimais“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Šių metų lapkričio 19 d. šias Statuto pataisas po pateikimo parėmė 65 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 6 parlamentarai.  Jų Seime  dar laukia svarstymo ir priėmimo procedūros.

Šiuo metu Seimo statute numatyta, kad parlamentinę kontrolę vykdo Seimo komitetai savo kompetencijos ribose, komisijos ir laikinosios kontrolės arba tyrimų komisijos.

Šiuo metu Seimo Statute numatyta, kad Seimo sesijos metu Seimo pirmininkas, jo pavaduotojai ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos. Šias nuostatas siūloma papildyti įrašant, kad „frakcijos kvietimu į klausimus atsako kviečiančiosios frakcijos posėdžio metu.“

Tai siūlančią Statuto pataisą įregistravę Seimo nariai Vytautas Gapšys, Viktoras Fiodorovas, Andrius Mazuronis, Valentinas Bukauskas ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sako, kad šiuo metu Seimo statute nėra aiškiai nustatytos tvarkos, kad Seimo pirmininkas ar jo pavaduotojai privalėtų atvykti į frakcijos posėdį ir atsakyti į frakcijos narių klausimus, jei frakcija pateiktų kvietimą.

„Seimo pirmininkas ir jo pavaduotojai renkami visų Seimo narių, jie įeina į Seimo valdybos sudėtį ir sprendžia visiems Seimo nariams aktualius klausimus. Seimo valdybos rengiamos tvarkos reglamentuoja viso Seimo darbą, todėl Seimo frakcijų nariai, ypač tie, kuriems nėra atstovaujama Seimo valdyboje, turėtų teisę užduoti jiems rūpimus klausimus“, – dokumento aiškinamajame rašte sako projekto rengėjai.

Priėmus siūlomas Statuto pataisas, frakcijos, jų nuomone, turės platesnes teises užduoti klausimus Seimo pirmininkui ir jo pavaduotojams.