-
Seimo vicepirmininkas mano, kad karantino galima išvengti 4
„Matome, kad sergančiųjų skaičius auga. Bet aš manau, kad įmanoma padaryti taip, kad ir be karantino „prasisuktume“ šį sezoną ir iš tikrųjų išlaikytume ir mokyklas dirbančias, ir nebūtų apribojimų, kurie buvo“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.
Jis pabrėžė, kad nekalbama apie tokius karantino ribojimus, kurie buvo šių metų pirmąjį pusmetį, kai draustas judėjimas tarp savivaldybių, uždarytos maitinimo ir pramogų, laisvalaikio vietos, neveikė dalis parduotuvių.
Galimybių pasas prekybos centruose ar restoranuose yra geriau nei jų uždarymas. Taip pat ir kaukės mokyklose, jei jų prireiks ir mažesniems vaikams, yra geriau nei mokyklų uždarymas.
„Tikrai ne apie tokį karantiną kalbama, koks buvo, net jeigu ir tas karantinas formaliai bus įvestas. Man atrodo, kad svarbiausias atskaitos taškas – ramiai sau pagalvoti prieš miegą, kiek mano gyvenimas pasikeitė ir ar tas pasikeitimas nėra tik nedidelis nemalonumas, kad visi būtume apsaugoti“, – kalbėjo V. Mitalas.
Seimo narys tvirtino, kad dabartinė tvarka, kai galimybių paso neturintieji, negali užeiti į didžiuosius prekybos centrus, maitinimo įstaigas, laisvalaikio, pramogų įstaigas, – veikia.
„Galimybių pasas prekybos centruose ar restoranuose yra geriau nei jų uždarymas. Taip pat ir kaukės mokyklose, jei jų prireiks ir mažesniems vaikams, yra geriau nei mokyklų uždarymas“, – tvirtino parlamento vicepirmininkas.
Anot jo, jei vėl bus įvestas privalomas kaukių dėvėjimas uždarose erdvėse, tai smarkiai nepakeis žmonių įpročių.
„Juk daugybė žmonių ir taip dėvi kaukes. Supraskime, kad reikia save ir kitus pasaugoti. Tai palyginti nedidelis nepatogumas, kuris leistų mums siekti svarbesnių tikslų – kad Kalėdas sutiktume su artimaisiais“, – sakė V. Mitalas.
Trečiadienį Ministrų kabinetas tarsis dėl naujo karantino įvedimo šalyje.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį sakė, kad karantiną greičiausiai reikės įvesti vien dėlto, jog siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą būtų galima nustatyti privalomą kaukių dėvėjimą uždarose erdvėse.
Anot jos, imtis griežtesnių priemonių verčia blogėjanti epidemiologinė situacija.
Lietuva antradienį įžengė į blogiausią, „juodąją“, pandemijos spalvinę zoną. Iki tol šalis buvo priskiriama „raudonajai“ zonai.
Lietuvoje dabar 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 504,5 naujų užsikrėtimų.
Dėl koronaviruso plitimo karantinas Lietuvoje skelbtas jau du kartus – nuo 2020 metų kovo iki tų metų birželio vidurio ir nuo 2020 metų lapkričio iki šių metų liepos.
-
Seimo vicepirmininko savanorystė ligoninėje: būna, kad valia geležinė, bet kūnas jau neklauso 7
P. Saudargas praleido antrą pamainą savanoriaudamas ligoninėje, kurioje gydomi koronaviruso pacientai. Pirmuosius politiko įspūdžius galite skaityti čia.
Sekmadienį Seimo narys aprašė naujas patirtis ligoninėje.
„Šauliai plečia kasdienes pajėgas ir evoliucionuoja iš liftininko padėjėjų į pagalbininkus skyriuose. Tampame maisto išnešiotojų padėjėjais, valytojų padėjėjais ir visų kitų neužkamšytų galų padėjėjais. „Neužkamšyti galai“ – tai ne koks priekaištas, tai karo stovio konstatavimas. Jau kuris laikas ant lagaminų gyvena ištisi ligoninės skyriai, kurie jau rytoj turi būti perkraustyti ir perorganizuoti į kovidinius skyrius. Jau rytoj jie vėl persipildys pacientais. Jau rytoj užsikrėtę iškris nauji gydytojai, slaugytojai, liftininkai. Ligoninė – tai didelis pulsuojantis organizmas, ir mes skverbiamės į šį organizmą, stengdamiesi netrukdyti ir patys rasti efektyviausius pagalbos būdus, savanorystės schemas. Juk reikia suderinti savanorių funkcijas, praeiti instruktažą, pasirašyti sutartis, pasidaryti testą, sustatyti grafikus. Čia ir dabar. Nes rytoj jau reikia stoti į nepertraukiamą tarnybą. Per kelias dienas jau turime dešimtis apmokytų šaulių ir savaitėms į priekį supildytus budėjimo grafikus“, – feisbuke rašė P. Saudargas.
„Šiandien su Gabrieliumi Liaudansku įsiskverbėm į maisto išnešiojimo procesą „reabilitaciniam“. Skyrių pavadinimai dabar labiau istoriniai, nes visi – tiesiog kovidiniai. Žinoma, rūsčioji karalienė Reanimacija – kiek kito statuso. Čia kosėjimo mažiau. Čia tik tas periodinis aparatų pypsėjimas, lyg tylus beldimas į Dangaus vartus... Gal dar ne šiandien. Gal dar ne šią minutę... Atvežu Reanimacijai iš trečio aukšto kardiografą. Tas didelis juodas maišas ant lovos... Tarsi kažkoks baisus padaras, įsibrovęs iš kito pasaulio, prarijo žmogų ir neatiduoda. Dangaus vartai atsidarė ir užsidarė. Žmogaus ten jau nebėra. Tik buvo. Buvo kažkieno tėvas, mama, senelis, močiutė, sesuo, brolis. Liko tik didelis, juodas maišas... Grįžtu.
Patikinu, kad „puikiai laikosi ir jau greitai važiuos namo“, ir pamojuoju išeidamas. Seneliuko žvilgsnis lieka įstrigęs kažkur giliai, giliai lyg graudulys gerklėje.
Dalinam maistą tiems, kuriems jo vis dar reikia. „Šitas pats nepavalgys, reikia padėti,“ – sako slaugytoja. Palatoje – seneliukas, stirksančiu žilų plaukų kuodu ir barzdele. Charizmatiškas lyg iš Hemingvėjaus apysakos. Toks tikras Kalėdų Senelis, tik suvargęs kaip iš Gulago. Žiūri tiesiai į akis giedriausiu žvilgsniu ir sako kažką, lyg ir lietuviškai, lyg ir ne. „Papit chatite?“ (liet. Atsigerti norite?) – bando slaugytoja. Tie patys nesuprantami užkalbėjimai pusbalsiu – kad bent galvą linktelėtų ar papurtytų. Bet ne, jis gi mums sako ko nori, mes tik nesuprantam... Vėliau imu perprasti, kurie „užkalbėjimai“ reiškia „taip“, o kurie – „ne“. Taip pavyksta sugirdyti net dvi stiklines arbatos ir įsiūlyti du šaukštelius omleto. Išsiskiriam lyg seni pažįstami. Patikinu, kad „puikiai laikosi ir jau greitai važiuos namo“, ir pamojuoju išeidamas. Seneliuko žvilgsnis lieka įstrigęs kažkur giliai, giliai lyg graudulys gerklėje.
Asmeninio archyvo nuotr.
Kelios slaugytojos ir dešimtys ligonių. Maistas, vaistai, švirkštai, lašinės, temperatūra, spaudimas, higiena, pulsoksimetrai, deguonis... Deguonis! Neatsiejamos kovido skyrių gyvybės arterijos driekiasi link kiekvienos lovos. Jei deguonis krenta, o stipriai paveiktiems užkrato jis krenta neišvengiamai – atsiduri Everesto viršukalnės „mirties zonoje“. Be papildomo deguonies iš ten grįžti sunku. Nauja mano veikla ir susijusi su pačiu deguonimi, ir dar su distiliuotu vandeniu. Prie kiekvieno deguonies „čiaupo“ – toks stiklainėlis prisuktas ir distiliuoto vandens jame turi būti tiek, kiek reikia. Išklausius instruktažą, prasideda vandens kanistriuko kelionė per palatas. Kur reikia, atsuki, pripili ir vėl užsuki. Norint atlikti šią procedūrą, kelioms sekundėms tenka užsukti deguonies sklendę, o tada tenka kaip begalint mandagiau atsiprašyti paciento. Deguonis yra deguonis. Ta proga patikinu, kad „puikiai laikosi ir jau greitai važiuos namo“. Paskui lenktyniaujam su slaugytojos padėjėja, kas pirmas išplaus savo pusę skyriaus. „Čia gerai dirbti, kolektyvas draugiškas,“ – sako slaugytojos padėjėja, – „O būna visko, tokių gyvačių būna....“ Apie savo darbovietę nutyliu. Ten irgi visko būna… Būna kūnai be valios. O būna, kad valia geležinė, bet kūnas jau neklauso. Buvo „reabilitaciniam“ vienas toks pusiau suparalyžiuotas seneliukas. Atrodė gulintis, vos begyvas. Bet ten, kur jam užsinorėjo, eiti įsispyrė pats savom kojom. Tempti reikėjo įsiręžus. Tikslas – lyg ir tas pats, bet atrodo lyg priešintųsi savo pagalbininkams. Pats, ir viskas. Ir nuėjo. Ir parėjo. Suvargęs dar labiau nei buvo, bet išdidus… Kaimynas stebėjo nejudėdamas, tik vieną akį pramerkęs. Šiam jau visai blogai – pamaniau. Pasirodo, ne. „O kai persergi, tai įgyji imunitetą ir jau antrą kartą nesirgsi, kitų irgi nebeužkrėsi?“ – staiga klausia jis. Aš dėstau žinias ir patirtis. Pasirodo, jis dėl proanūkių jaudinasi… Kai išeis, ar pasimatyti galės. Stiprūs vyrai šioje palatoje. Jau ir pats tikiu – greitai grįš namo“, – įspūdžius liejo vyras.
P. Saudargas jau persirgo koronaviruso, jam infekcija buvo nustatyta spalio pabaigoje.
Vienas skubiai atsiliepusiųjų į medikų pagalbos šauksmą buvo ir „G&G Sindikato“ grupės įkūrėjas, atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Jis taip pat savanoriauja ligoninėje.
-
Gerų pavyzdžių – daug: ligoninėje savanoriauja ir Seimo vicepirmininkas 23
Seimo vicepirmininkas, konservatorių partijos atstovas Paulius Saudargas tapo savanoriu Vilniaus miesto klinikinėje – Antakalnio ligoninėje.
Šeštadienį politikas socialiniame tinkle pasidalino įspūdžiais iš vadinamosios raudonosios zonos.
„Sunku žodžiais aprašyti įspūdžius po savanorystės pamainos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės raudonojoje zonoje. Bet reikia, kad žinotume, kokie herojai yra tie, kurie čia dirba ne keturių, o dvylikos valandų pamainomis. Kokie herojai yra tie, kurie čia išdrįsta kas dieną įžengti apsaugoti TIK „skafandro“, nes man, jau persirgusiam kovidu ir turinčiam vidinę antikūnų apsaugą, didelės drąsos nereikėjo.
Reikia, kad žinotume, kokie herojai yra tie, kurie čia dirba ne keturių, o dvylikos valandų pamainomis.
„Liftininko padėjėjas“ šiame pastate nejučia kelia asociacijas su Charonu – Stikso upės keltininku... Keliančiu liftu vienus – į gyvenimą, kitus – leidžiančiu į nežinomybę, vienus tik paplukdantis, kitus paliekantis jau kitame krante. „Mano „rekordas“ – dešimt per naktį...“ - linguodama galva sako senbuvė liftininkė. Dešimt išėjusių per vieną naktį vienoj ligoninėj... „Dar taip niekad nebuvo,“ - priduria. Aprodžiusi retro liftų vairavimo subtilybes, užsimena apie norą pailsėti, bent valandą (kažin, kiek ji viena čia be pertraukos dirba). Žinoma, išleidžiu, ramindamas, kad susitvarkysiu. Mintyse bandau prisiminti visas instrukcijas ir skyrių pavadinimus...
Skambina: „Iš nefrourologinio į rentgeną!“ Gerai. Čia, berods, antras aukštas, bet kurio korpuso?.. Nesėkmingai dairausi nuorodų, užlekiu paklausti priėmime, parodo pirštu kryptį, lekiu, važiuojam. Važiuojam sunkiai, lova didelė, sunki ir nerangi, pakeliui vis bando nusitempti paskui save pakeleivingas kėdes ir spinteles, įsiręžęs vairuoju šį „keltą“. „Galiniai ratukai blogiau vairuojasi, o kojom į priekį gi neveši...“ – lyg atsiprašinėja slaugė. Šis „keltas“ – vis dar į viltį! Privairuojam po “rentgenu”. Rentgeno operatorė prašo nuleisti paciento galvą, o pakeltas lovos galvūgalis be elektros nesireguliuoja. Vairuojam atgal prie rozetės – sutvarkom.
„Iš neurologinio į reanimaciją!“ Kur šie skyriai – pavyko įsidėmėti. Važiuojam. Į liftą, iš lifto, per visą koridorių į kitą korpusą, vėl į liftą. Kartu slaugytojoms reikia gabentis kažkokį paltų kabyklos formos aparatą su žarnom ant važiuoklės ir tas į liftą greta lovos niekaip neįtelpa. Sugalvoju išeitį – sukdamas aparatą įvairuoju kojeles po vieną. Kylam. Pacientė sunkiai dūsauja, dejuoja. „Jau tuoj atvažiuosim, tuoj bus lengviau“ – ramina pacientę slaugės. Sukamės kaip galima greičiau. Kelionė į reanimacijos skyrių, tai jau rimtas pasiplaukiojimas Stikso upe... Perkeliant į kitą lovą, pacientė stipriai užsikosti, niekaip nebegali sustoti, jos kosulys lydi mane atgal į liftą“, – feisbuke įspūdžiais dalijasi politikas.
Visą P. Saudargo įrašą galima perskaityti čia.
P. Saudargas jau persirgo koronaviruso, jam infekcija buvo nustatyta spalio pabaigoje.
Vienas skubiai atsiliepusiųjų į medikų pagalbos šauksmą buvo ir „G&G Sindikato“ grupės įkūrėjas, atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Jis taip pat savanoriauja ligoninėje.