Šis beprecedentis sprendimas smarkiai supykdė Tokiją.
Seulo centrinis apygardos teismas nusprendė, kad Japonija turi sumokėti aukoms po 100 mln. vonų (75 tūkst. eurų).
Tai pirma Tokijui iškelta civilinė byla Pietų Korėjoje, kurios ieškovėmis yra vadinamosios paguodos moterys – karo laikų japonų karių sekso vergės.
Ši teismo nutartis buvo paskelbta nepaisant 1965 metais Seulo ir Tokijo pasirašytos sutarties, kuria buvo konstatuota, kad visi su istorija susijusių kompensacijų klausimai tarp abiejų šalių yra išspręsti.
Imperinė Japonija atsakinga už „paguodos moterų“ sistemą, nurodė teismas savo nutartyje.
„Ieškovės, kurios tuo metu dar buvo paauglės ar vos sulaukusios 20 metų, buvo seksualiai išnaudojamos“, – rašoma nutartyje.
„Tai prilygo neteisėtai veikai žmoniškumui, ir atsakovas turi pareigą atlygti aukoms už jų psichines kančias“, – pridūrė teismas.
Japonija ir Pietų Korėja yra svarbios JAV sąjungininkės, demokratijos ir rinkos ekonomikos, patiria stiprėjančios Kinijos spaudimą ir baiminasi neprognozuojamų branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos veiksmų.
Tačiau šalių santykius tebetemdo Japonijos kolonijinio valdymo Korėjos pusiasalyje 1910–1945 metais palikimas. Pietų Korėjos prezidento poste dirbant centro kairiųjų sparno atstovui Moon Jae-inui, įtampa Seulo ir Tokijo santykiuose smarkiai paaštrėjo.
Daugelis istorikų sako, kad Antrojo pasaulinio karo metais iki 200 tūkst. moterų buvo paverstos japonų karių sekso vergėmis. Jos buvo daugiausia korėjietės, bet tarp jų buvo ir moterų iš kitų Azijos dalių, įskaitant Kiniją.
Penktadienio teismo nutartis paskelbta per procesą, prasidėjusį prieš aštuonerius metus. Šiuo metu tebegyvos tik penkios iš dvylikos ieškovių, kitas pakeitė jų artimieji.
Japonija griežtai pasmerkė šią teismo nutartį ir sakė, kad ji pažeidžia tarptautinė teisę. Tokijas iškvietė Seulo ambasadorių pareikšti protesto ir pareikalauti Pietų Korėjos vyriausybės įsikišimo.
„Šis ieškinys turėtų būti atmestas. „Paguodos moterų“ klausimas tarp Japonijos ir Pietų Korėjos... jau yra visiškai ir aiškiai išspręstas“, – žurnalistams sakė Japonijos ministras pirmininkas Yoshihide Suga.
„Mūsų šalis niekada nesutiks su šia nutartimi“, – pridūrė jis.
„Labai sujaudintas“
Tokijas boikotavo teismo procesą. Jis laikosi pozicijos, kad visi kompensacijų klausimai, susiję su Japonijos kolonijiniu valdymu, buvo išspręsti 1965 metų sutartimi ir kartu pasirašytu susitarimu dėl kaimynių dvišalių santykių normalizavimo.
Pagal tuos susitarimus Japonija sumokėjo reparacijas Pietų Korėjai, kuriai šios lėšos padėjo pasiekti įspūdingą ekonomikos plėtrą. Dokumente rašoma, kad pretenzijos tarp šalių ir jų piliečių „išspręstos visiškai ir galutinai“.
Tačiau teismas nusprendė, kad susitarimas nepanaikino moterų teisės reikalauti kompensacijų iš Tokijo, kuriam, teismo nuomone, tenka atsakomybė už jų patirtas kančias.
„Esu labai sujaudintas šios dienos nutarties, – sakė moterims atstovaujantis advokatas Kim Kang-wonas. – Tai pirma tokia nutartis aukoms, nukentėjusioms nuo japonų karių.“
Po verdikto paskelbimo kalbėdamasis su žurnalistais advokatas tvirtino, kad 1965 metų sutarties pasirašymo metu „paguodos moterų klausimas apskritai nebuvo svarstomas“.
Japonijos vyriausybė neigia esanti tiesiogiai atsakinga už žiaurų elgesį karo metais. Anot jos, aukos buvo verbuojamos civilių, o kariniai viešnamiai veikė komerciniu pagrindu.
Kim Dae-wolas iš slaugos namų „Nanum“, kuriuose gyvena buvusios „paguodos moterys“, sakė, kad joms kompensacijos nėra pagrindinis klausimas.
„Joms labiau rūpi, kad Japonijos vyriausybė informuotų savo piliečius apie įvykdytus žiaurumus“, – kalbėjo jis.
Nepaisant 1965 metais pasirašyto susitarimo šis opus klausimas toliau temdė dvišalius santykius. 2015 metais, Pietų Korėjo prezidento poste dirbant Moon Jae-ino pirmtakei konservatorei Park Geun-hye, šalys sudarė susitarimą, siekdamos „galutinai ir negrįžtamai“ išspręsti šį klausimą. Pagal tą susitarimą Tokijas atsiprašė už tai, kad per Antrąjį pasaulinį karą Japonijos kariuomenės viešnamiuose buvo seksualiai išnaudojamos moterys ir įsteigė 1 mlrd. jenų kompensacijų aukoms fondą.
Tačiau Moon Jae-ino vyriausybė paskelbė tą susitarimą ydingu ir iš esmės anuliavo, nurodžiusi, kad nebuvo gautas aukų sutikimas.
Tai išprovokavo rimtą diplomatinį konfliktą, paveikusį ir prekybos bei saugumo ryšius tarp kaimynių.
Tas pats teismas ateinančią savaitę turi paskelbti nutartį analogiškoje byloje, kurią Tokijui iškėlė 20 kitų moterų ir jų artimųjų.
