Įsteigtą asociaciją trečiadienį pristatė jos pirmininkas Juozas Brigmanas.

„Pirma, tai, kaip bebūtų keista, dažniausiai mes gauname tuos negeruosius signalus iš globos įstaigų vadovų. Pirma, aš manau, kad reikėtų padėti jiems“, – trečiadienį žurnalistams asociacijos tikslus pristatė J. Brigmanas.

Anot jo, asociacija taip pat kelia tikslą apmokyti socialinius darbuotojus, kurie neturi tinkamų įgūdžių darbui su sudėtingais globos įstaigų gyventojais.

„Trečia dalis būtų keisti požiūrį į neįgaliuosius. Mūsų požiūris yra atstumiantis“, – sakė jis.

Jis taip pat kalbėjo, kad asociacija kreips dėmesį į galimus globos įstaigų gyventojų teisių suvaržymus.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Mes manome, kad yra pažeistos žmogaus teisės, kada jis negali savanoriškai ateiti ir išeiti iš globos įstaigų ir tą sprendžia savivaldybė“, – kalbėjo J. Brigmanas.

Mes manome, kad yra pažeistos žmogaus teisės, kada jis negali savanoriškai ateiti ir išeiti iš globos įstaigų ir tą sprendžia savivaldybė.

Europos senėjimo tinklo Generalinės Asamblėjos narė Angelė Bajorienė sakė mananti, kad globos įstaigose turėtų atsidurti ne visi. Anot jos, „socialiai problemiški“ žmonės – proto ar psichikos negalią turintys, benamiai – galėtų gyventi kitokiomis sąlygomis.

„Diferenciacija yra būtina žmogaus (gyvenimo – BNS) kokybei ir kitų žmonių teisių užtikrinimui“, – kalbėjo ji.

Asociacijos tikslas yra atstovauti socialinės globos paslaugų gavėjų interesams, aktyviai dalyvauti valstybės socialinės politikos formavime.

Pasak asociacijos, Lietuvoje yra virš 200 socialinės globos paslaugas teikiančių organizacijų, kuriose gyvena ir globos paslaugomis naudojasi keliasdešimt tūkstančių jų gyventojų. Pasak jų, kokybės reikalavimai globai ir jos poreikis didėja, auga paslaugų kainos. Tai turi įtakos norimos globos įstaigos pasirinkimui, tinkamų slaugos ir gyvenimo sąlygų gavimui.

Anot organizatorių, šiandien iš globos namų gaunama informacija apie galimą gyventojų teisių suvaržymą, nuogąstavimus dėl neapibrėžtų galimybių finansuoti globos paslaugas šių metų antrąjį pusmetį.

Asociacijos steigėjai – 230 socialinės globos paslaugų gavėjų.

Asociacija numato bendradarbiauti su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, senjorų bendrijomis, socialinės globos, mokymo įstaigomis, savivaldybėmis.

Jo duomenimis, atotrūkis tarp to, kiek 65-erių ir vyresnių žmonių jaučiasi vieniši, lyginant su 50-64 metų amžiaus grupės asmenimis, yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES).

Keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, su kuriuo nebūtų susiję giminystės ryšiais. Mažiau nei 5 proc. visai neturi sau reikšmingų asmenų.

„Tai, kad senjorai turi mažai reikšmingų asmenų, susiję su izoliuotumo, draugijos trūkumo, buvimo nuošalėje jausmais“, – rašoma VU pranešime.

Anot mokslininkų, vienišumą bent iš dalies galėtų kompensuoti socialinis aktyvumas įsitraukiant į bendruomenines ir visuomenines veiklas, tačiau vyresnio amžiaus lietuviai yra mažai aktyvūs, rečiau savanoriauja, sportuoja, dalyvauja meninėse veiklose nei daugumos kitų ES šalių gyventojai.

Lietuva – tarp lyderių pagal dirbančius vyresnio amžiaus žmones

VU mokslininkai taip pat analizavo 55–70 metų darbuotojų dalyvavimo darbo rinkoje veiksnius Lietuvoje ir kitose ES šalyse.

Anot tyrimo, Lietuva yra tarp lyderių ES pagal šio amžiaus žmonių užimtumą. Vyresnių darbuotojų dalis darbo rinkoje per pastaruosius 15 metų beveik padvigubėjo – nuo 12 proc. iki 20 procentų.

Tai, kad senjorai turi mažai reikšmingų asmenų, susiję su izoliuotumo, draugijos trūkumo, buvimo nuošalėje jausmais.

55–64 metų amžiaus grupėje užimtumas siekia apie 70 proc., dirba apie 12 proc. senatvės pensijų gavėjų.

Tyrimo duomenys rodo, kad 75 proc. 55–erių ir vyresni Lietuvos gyventojai, atsiradus galimybei, norėtų nebedirbti. 78 proc. respondentų taip pat nurodė, kad iš darbo rinkos, kai galėjo gauti pensiją, 11 proc. pasitraukė dėl sveikatos.

Anot tyrimo, mažiausias ir didžiausias pensijas gaunantys asmenys darbo rinkoje pasilieka ilgiausiai.

„Pirmieji pasilieka darbo rinkoje dėl finansinio būtinumo – lėšų pragyvenimui trūkumo, o pastarieji – dėl finansinę ir galimai nefinansinę (pvz. statuso, savirealizacijos, socializacijos) grąžą teikiančio darbo, geresnių darbo sąlygų“, – rašoma tyrimo santraukoje.

„Čia slypi ir tam tikras paradoksas: didinant senatvės pensijas ir, atitinkamai, mažėjant finansinio būtinumo motyvui dirbti, užimtumo lygis sulaukus pensinio amžiaus gali pradėti mažėti“, – nurodoma santraukoje.

Per didelis krūvis, stinga savirealizacijos

Lietuvoje tarp nepasitenkinimo darbu įvardijamų priežasčių – didelis darbo krūvis (61 proc.), maža alga (60 proc.), autonomijos, tobulėjimo stoka (38 proc.). Šis rodiklis daugiau nei du kartus viršija Skandinavijos šalių grupės vidurkį.

Santykinai gera situacija yra pripažinimo ir palaikymo darbe srityje – trūkumą šioje srityje nurodė apie ketvirtadalis Lietuvos respondentų.

Lyginant su kitomis ES šalimis, šalyje tiek sveikatos apribojimai, tiek artimųjų priežiūros įsipareigojimai daro neigiamą įtaką vyresnio amžiaus žmonių užimtumui. Todėl, anot tyrimo, svarbu plėsti sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą mūsų šalyje, gerinti jų kokybę.

Tyrimas taip pat rodo, kad Lietuvoje 63–70 metų amžiaus grupėje dirbančiųjų nepilną darbo laiką yra apie 20 proc., kai Skandinavijos ir Vakarų Europos šalyse nepilnu etatu dirbančių asmenų dalis šioje amžiaus grupėje yra dvigubai didesnė ir siekia apie 40 procentų.

VU mokslininkai tyrimą atliko pagal Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (SHARE) duomenis. Lietuvoje apklausta apie 2 tūkst. žmonių, vyresnių nei 50–ies.

Ši iniciatyva skirta lengvus nerimo ar depresijos simptomus jaučiantiems, išgyvenantiems vienatvę pensinio amžiaus žmonėms, siekiant stiprinti jų psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą, pranešė Kultūros ministerija.

Kultūros ministerijos teigimu, socialinis receptas veikia kaip algoritmas, kuriuo vadovaudamiesi pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų ar šeimos gydytojų komandų nariai, pavyzdžiui, gyvensenos medicinos specialistai, į iniciatyvą gali nukreipti senjorą, jam pristatydami tokią galimybę žodžiu arba padėdami užpildyti registracijos formą.

Projektas siūlo senjorams turiningai praleisti laisvalaikį, bendrauti, susirasti bendraminčių, atrasti kultūros ir meno, neformaliojo švietimo, sveikatinimo veiklas bei savanorystę.

Pasak kultūros ministro Simono Kairio, kultūra gali padėti gerinti žmogaus psichologinę būseną ir sveikatą. Jis pridūrė besitikintis apčiuopiamo projekto rezultato.

Kenčia nuo vienatvės

Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės turi vienas pesimistiškiausių nuostatų visoje Europos Sąjungoje.

„Lietuvos senjorai yra vieni vienišiausių žmonių Europoje“, – penktadienį Vilniaus paveikslų galerijoje sakė A. Dulkys.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Pasak jo, kas dešimtas Lietuvos senjoras jaučia vienatvę, o savijautos skirtumas lyginant su kitomis amžiaus grupėmis siekia ir tris kartus. Jis pridūrė, kad vienatvės pojūtis veda prie žalingų įpročių.

Lietuvos senjorai yra vieni vienišiausių žmonių Europoje.

Anot Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro socialinio recepto koordinatorės Indrės Krivickaitės, vos 7–11 proc. Iš 60 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų yra aktyvūs visuomeniniame gyvenime, gyvenimas po vieną labiausiai paplitęs Baltijos šalyse.

Tuo metu šeimos gydytoja Justė Latauskienė sako, kad socialinio recepto projektas yra „praplečiantis medicinos paslaugas naujoje paradigmoje.“

„Kartais ateina pacientai ir jiems yra blogai, jie kenčia, jie serga, dažnai jie turi ligas ir somatines, ir psichines, ir negali jiems padėti, negali padėti ir psichologas, nes priežastis, kodėl žmogus susirgo, nėra genetinė, netgi kartais ne žalingas įprotis, bet yra socializacijos trūkumas, nepatenkinti kultūriniai poreikiai“, – kalbėjo ji.

„Muziejus nebėra šventovė“

Lietuvos nacionalinio dailės muziejus direktorius Arūnas Gelūnas sakė, kad muziejai senjorams gali pasiūlyti fizinį judrumą, pozityvų turinį ir socializaciją, kurią suteikia muziejaus darbuotojai.

„Muziejus nebėra šventovė, kur renkasi tik išrinktieji, muziejus yra savotiškas universitetas, (...) kur yra nuo mažo iki seno visiškai suteikiama erdvė reikštis ir kalbėti“, – sakė jis ir pridūrė besitikintis, kad dėl projekto senjorų muziejuose daugės.

Muziejus nebėra šventovė, kur renkasi tik išrinktieji, muziejus yra savotiškas universitetas.

Pasak A. Gelūno pavaduotojos parodoms ir edukacijai Jolantos Jurašienės, vyresnių žmonių įsitraukimas į kultūros procesus yra labai žemas. Veiklų, jos nuomone, muziejai gali pasiūlyti daug, tačiau ateinančiųjų – mažai.

Dalyvavimas šiose veiklose yra nemokamas.

Socialinio recepto iniciatyvą savivaldybėse įgyvendina visuomenės sveikatos biure dirbantys koordinatoriai. Jų funkcijos apima bendradarbiavimą su partneriais, veiklų atranką, viešinimą, bendravimą su dalyviais.

Pasak A. Dulkio, nukreipti į projektą senjorus galės ne tik gydytojas, bet ir jo komandos narys ir „bet kuris iš mūsų.“

Šiemet socialinio recepto iniciatyvos bandomasis projektas bus įgyvendinamas Kauno, Šiaulių ir Vilniaus miestų bei Klaipėdos rajono savivaldybėse. Kiekvienoje iš šių savivaldybių esančiuose visuomenės sveikatos biuruose jau yra paskirta po vieną koordinatorių.

Kitais metais, priklausomai nuo projekto rezultatų, planuojama iniciatyvą plėsti į kitas šalies savivaldybes.

Bandomajame projekte dalyvauja Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos – bibliotekos, muziejai, scenos meno įstaigos, pasiūliusios daugiau kaip 50 įvairių senjorams pritaikytų, tęstinių kultūrinių renginių, veiklų ir edukacijų.

Kitąmet į projektą planuojama įtraukti visas norinčias, taip pat ir nevyriausybiniame sektoriuje veikiančias kultūros įstaigas.

Niekas mums neduoda suvestinių, kiek naktimis senjorai laksto keliuose „su promilėmis“, kiek apsvaigę nuo narkotikų. Niekas oficialiai nepraneša, kiek senjorų, viršijusių greitį, sukelia avarijų. Mano nuomone, visa tai daro jaunimas ir jiems turi būti uždėtas apynasris. O mes, pagyvenę žmonės, važinėjame dienomis tik į parduotuvę, ligoninę ar sodą. Laiko turime ir lakstyti nemėgstame.

Aš turiu 30 metų vairuotojo stažą ir nesu padariusi nė vienos avarijos. Draudimą moku tvarkingai kasmet. Nuolaidų negaunu jokių. Mano pinigai atitenka tiems, kurie „suplaka“ ne tik savo, bet ir kitų mašinas. Tai kodėl valdžia nori būtent mus skriausti? Kodėl ir vėl turime grūstis poliklinikos eilėse dėl pažymos, jei mes esame dar gana sveiki ir galintys vairuoti? Nė vienas pagyvenęs žmogus nesės prie vairo, jei pasijuto blogai, o paprašys kaimyno ar sūnaus, kad nuvežtų į polikliniką.

Kodėl mūsų išrinktieji amžinai tyčiojasi iš mūsų? Kaip kaimo žmogui pasiekti bankomatą arba polikliniką? Dabar viskas kompiuterizuota, bet niekas nepagalvojo, kad kaimietis to kompiuterio neturi.

Mus valdo ne išmintingi politikai, o tarsi kažkokie atėjūnai. Savo įstatymais, nutarimais ne padeda žmonėms, o visą laiką tik sunkina gyvenimą, sugalvodami naujų mokesčių, ribojimų, draudimų ir taisyklių. Kainos didėja ne dienomis, o valandomis ir niekam dėl to galvos neskauda. Vyriausybė galėjo kainoms uždėti „lubas“, bet pareiškė, kad čia ne jos reikalas. Mokėkite, žmoneliai, kiek oligarchai paprašys, ir nedejuokite. Todėl mūsų, senjorų, vardu dėkoju mūsų „nuostabiai“ Vyriausybei, kuri visą dėmesį skiria žmogui, kaip nuo jo nuplėšti paskutinius marškinius.

Kaip portalui nurodė SAM Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis, lygių galimybių kontrolierė priėmė sprendimą nutraukti tyrimą, nenustačiusi, kad patvirtintos nuostatos dėl vairuotojų sveikatos patikros periodiškumo pagal amžių prieštarauja Lygių galimybių įstatymui.

Tačiau ministerijai pasiūlyta įvertinti minėtame Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos argumentus ir peržiūrėti Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo nuostatų, susijusių su vairuotojų sveikatos patikros periodiškumu pagal amžių, pagrįstumą, be to, apsvarstyti galimybę vairuotojų sveikatos patikrą sieti ne tik su amžiumi, bet ir kitais galimais kriterijais.

„Sveikatos apsaugos ministerija organizuos pasitarimą su vairuotojų sveikatos patikrinimus atliekančiais specialistais, kuriame bus aptarti lygių galimybių kontrolierės siūlymai“, – kalbėjo J. Gališanskis.

Sveikatos apsaugos ministerija organizuos pasitarimą su vairuotojų sveikatos patikrinimus atliekančiais specialistais, kuriame bus aptarti lygių galimybių kontrolierės siūlymai.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pirmadienį pranešė, kad 2024 metais įsigaliosiančios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos galimai diskriminuoja vyresnio amžiaus vairuotojus. Pagal jas, vairuotojui ar vairuotojai, nepasitikrinus sveikatos nustatyta tvarka, turimas vairuotojo pažymėjimas bus skelbiamas negaliojančiu.

Pagal dabartinę tvarką, ne vyresni kaip 55 metų asmenys privalo tikrintis sveikatą vieną kartą per 10 metų, asmenys nuo 56 iki 69 metų – vieną kartą per penkerius metus, asmenys nuo 70 iki 79 metų – vieną kartą per dvejus metus, asmenys nuo 80 metų – kasmet.

Tarnybai SAM nurodė, kad nustatant vairuotojų sveikatos patikros periodiškumą pagal amžiaus kriterijų, buvo atsižvelgta į kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką. Ministerijos teigimu, vyresni žmonės daug dažniau įgyja sveikatos sutrikimų, galinčių turėti įtakos saugiam vairavimui.

Tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pažymi, kad vyresnis amžius savaime nereiškia didesnės rizikos kelyje ir tai pagrindžia išanalizuoti statistiniai duomenys.

Kontrolierė  pasiūlė apsvarstyti galimybę vairuotojų sveikatos patikrą sieti ne tik su amžiumi, bet kitais galimais kriterijais, pavyzdžiui, sveikatos būkle ar diagnozuotais susirgimais, paliekant galimybę asmenims patiems pranešti apie pasikeitusią sveikatos būklę.

Tikslas – padėti ir suburti

LRK skyriuje Tilžės g. 26 senjorai žaidžia įvairius stalo žaidimus, gurkšnoja arbatą, vaišinasi sausainiais, o netrukus vyks ir į ekskursijas, muziejus, prie jūros.

„Kadangi dalinome įvairią paramą ukrainiečiams, pastebėjome, kad juos kamuoja didelė vienatvė. Ukrainiečiai čia atvažiavę nieko nepažįsta, nežino, jiems išgyventi savo likimą svetimoje šalyje – labai sudėtinga. Tad mes juos pakvietėme susiburti, kartu pakvietėme ir lietuvius. Taip pat turime programą „Šilti apsilankymai“ – mūsų savanoriai lanko vienišus senjorus, kad mažintų vienatvės jausmą ir atskirtį“, – kalbėjo LRK Klaipėdos skyriaus vadovė Jolanta Jonikienė.

Savanorių tikslas – padėti senjorams pasijausti bendruomenės dalimi ir priminti, kad tokia galimybė pasiekiama visiems, nesvarbu lytis ar amžius.

Mezgasi naujos draugystės

LRK Klaipėdos skyriaus programos „Šilti apsilankymai“ koordinatorė Neringa Šteimantienė pasakojo, kad senjorai naujajame klube jaučiasi puikiai. Čia pamažu mezgasi naujos draugystės.

„Jau buvo du susitikimai, nusprendėme, kad dar bus susitikimas prie Olando Kepurės, bus veiklų Laikrodžių muziejuje, taip pat kepsime pyragėlius, ragausime. Tai jungtinis ukrainiečių ir lietuvių klubas. Labai keičiasi kontaktais, dalinasi, džiaugiasi, kad turi galimybę tarpusavyje bendrauti, nes, kaip supratau, po vieną jie nelabai nori kur nors vaikščioti, o jeigu draugas pašonėje, tada visur nori eiti, dalyvauti“, – sakė pašnekovė.

Kviečiame visus senjorus be išimčių.

Turi gražių planų

„Šiltų apsilankymų“ savanoriai sulaukia vis daugiau senjorų skambučių.

„Pirmi susitikimai būna nedrąsūs, o po to žmonės susidraugauja ir prašo, kad „neatimtų“ paskirto savanorio. Labai smagu, kad patys senjorai dalinasi informacija su savo kaimynais, pažįstamais. Vis daugiau skambučių sulaukiame“, – džiaugėsi N. Šteimantienė.

Ateityje, jeigu pavyktų užmegzti ryšių su verslo atstovais, būtų svarstoma pagražinti LRK Klaipėdos skyriui priklausantį kiemelį, kad vasarą ten galėtų vykti užsiėmimai.

„Turime kiemelį, norime jį apsitvarkyti, vasarą pakviesti ten žmones. Turime planų gėlyčių, prieskonių, vaistažolių darželį pasidaryti, bet tam reikia lėšų. Turime labai gražių planų, kad praskaidrintume žmonėms kasdienybę“, – užsiminė J. Jonikienė.

O naujajame klube kiekvieną antradienį 10 val. laukiami visi.

„Kviečiame visus senjorus be išimčių“, – akcentavo N. Šteimantienė.

Šios amžiaus grupės standartinių šokių programos Lietuvos čempionais tapo Edvardas Mašaro ir Gabija Lapševičiūtė iš Vilniaus klubo „Spindulys“.

Duetas laimėjo visus penkis finalo šokius. Vicečempionų titulas atiteko Aurimui Meškai ir Ainei Rutkauskaitei iš Kauno Editos Daniūtės šokių studijos ir Kauno „Sūkurio“, kuriems teisėjai finale skyrė visas antrąsias vietas. Bronzos medaliais po labai atkaklios kovos pasipuošė taip pat Vilniaus „Spindulio“ šokėjai Kristijonas Jankūnas ir Viltė Žibūdaitė.

Lotynų Amerikos šokių programoje Lietuvos čempionato nugalėtojais tapo Valerijus Šylo ir Beatričė Rupšlaukytė iš Vilniaus „Ratuto“. Šiai porai finale teisėjai pirmąsias vietas skyrė už keturis šokius.

Vieną finalo šokį – rumbą – laimėjo šalies vicečempionais tapę Rokas Kraucevičius ir Ilzė Kaminskaitė iš Vilniaus sportinių šokių klubo „Judesys“.

Lotynų Amerikos šokių programoje teisėjams nekilo abejonių dėl trečiosios vietos – ją užtikrintai užėmė Kristupas Mlinskas ir Liepa Rudnickaitė iš Klaipėdos „Žingsnio“ ir Kauno „Sūkurio“.

Kam atiteks Lietuvos jaunimo iki 21 m. kategorijos čempionato medaliai, sprendė tarptautinė teisėjų komisija, sudaryta iš Austrijos, Čekijos, Kinijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Sakartvelo, Slovakijos ir Ukrainos specialistų.

Kol jaunimas šoko Lietuvoje, senjorų amžiaus grupės sportininkai vyko į pasaulio čempionatą Vokietijos sostinėje Berlyne.

Čia puikiai sekėsi daugkartiniams nacionaliniams Lotynų Amerikos šokių čempionams Mindaugui Baškiui ir Mikai Šimkūnaitei, atstovaujantiems Vilniaus klubui „Spindulys“.

M.Baškys ir M.Šimkūnaitė pateko į pasaulio čempionato finalą ir jame užėmė 4 vietą. Duetas varžėsi senjorai III amžiaus grupės (50 – 65 m. amžiaus šokėjai) varžybose, atlikdami Lotynų Amerikos šokių programą.

Senjorų pasaulio čempionate iš viso dalyvavo 77 poros, o nugalėtojais tapo Ispanijos šokėjai M. Ramirez ir J. Lopez, sidabras atiteko suomiams P. ir U. Jarvinen, o bronza – vokiečiams R. ir I. Pernat.

Ilgametė iniciatyva

Ne vienus metus Kauno Panemunės socialiniuose globos namuose gyvenantys ar dienos centrą lankantys senoliai žino, kad kiekvienas vasaris jiems – grožio, o Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Kosmetologijos katedros trečiakursėms – praktikos mėnuo. Jo metu studentės teikia mobiliąsias kosmetologijos paslaugas, t. y. procedūras, kurios atliekamos nespecifinėje aplinkoje. Šiemet studentės aplankė ir Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) moteris. Kauno rajone savo lagaminus merginos skleidė net aštuoniuose taškuose.

Jei tik reikia, merginos procedūras daro pritūpusios.

„Kilo mintis teikti paslaugas, kurios duotų dvigubai naudos. Studentėms tai puiki galimybė pažinti kitokį klientą ir pradžiuginti labiau pažeidžiamą socialinę grupę. Ši tradicija tęsiama jau keletą metų“, – Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Kosmetologijos katedros lektorė, kosmetologė Loreta Valatkevičienė pasakojo, drauge su studentėmis į Panemunės socialinius globos namus važiuojanti jau ne pirmus metus. Pertrauka buvo tik karantino metu.

„Maniau, kad praėjusių metų vasarį nepavyks patekti į globos namus, bet vadovė įsileido. Sakė, kad turi duoti žmonėms bent kokią šventę, nes jie tiek daug išgyveno pandemijos metu. Žinoma, mes buvome pasiskiepiję, laikėmės visų reikalavimų. Saugumas mums ir dabar yra prioritetas, todėl visuomet kruopščiai ruošiamės kiekvienam vizitui“, – L. Valatkevičienė džiaugėsi nenutrūkstančiu bendradarbiavimu su globos namais.

Nuo masažo iki manikiūro

Prieš kiekvieną išvyką studentės savo lagaminėlius pripildo pačių įvairiausių priemonių, pradedant higienos reikmenimis, baigiant kelių rūšių masažiniais kremais ir nagų lako buteliukais. Apsilankymų metu senoliai lepinami pečių juostos, rankų, veido masažais, jiems atliekamas manikiūras, dedamos kaukės, dažomi antakiai ir blakstienos.

„Per tiek metų jau žinau, kokio ryškumo antakių norės viena ar kita moteris. Žinau ir tuos globos namų gyventojus, kurie kitą dieną, greičiausiai, neprisimins, kad vakar buvome atvykę“, – apie neįkainojamą patirtį bendrauti, pažinti ir dalytis, kalbėjo L. Valatkevičienė.

Nauda: labiausiai senjorai mėgsta masažus, tačiau mielai tvarkosi ir nagus. / L. Valatkevičienės, R. Jančienės nuotr.

Bene populiariausia procedūra – masažai. Senoliai jaučia, kad jaunos merginos nesibodi raukšlėmis išvagotų jų kūnų, todėl visiškai atsiduoda į jų rankas. Globos namų gyventojai studentėms mielai tiesia ir savąsias. Vieni prašo tik lengvo masažo, kiti – apkarpyti rankų nagų odeles arba pakoreguoti nagų formą. Su šypsena Loreta prisiminė vieną garbaus amžiaus damą, kuri į studenčių klausimą, kaip laikosi, atsakė, esą jos savijauta būtų kur kas geresnė, jei kojų nagai būtų nulakuoti ryškiai raudonai. Nors įprastai merginos siūlo rinktis neutralias spalvas, tąkart nė viena jų neprieštaravo. Nudažė taip, kaip norėjo senjora. Tiesa, tokių ryškių moterų nedaug. Įprastai globos namų gyventojai renkasi būti mažiau pastebėti. Nelakuoja nagų, nedažo lūpų ar plaukų, tačiau juos visada perbraukia šukomis.

„Išpuoselėtas grožis tos kartos žmonėms nerūpi. Jiems svarbu tvarka, švara. Todėl veidą iki girgždesio gali prausti ūkiniu muilu“, – tokiais atvejais, anot L. Valatkevičienės, studentės pataria, kaip pamaitinti veido odą, kad ši būtų mažiau sudirgusi.

Rūpinimasis savimi būdingas ne tik moterims. Daugelį metų lankanti senolius globos namuose, Loreta pasakojo sutikusi ne vieną garbaus amžiaus vyrą, kuriam įprotis gerai atrodyti prieš moteris likęs dar nuo jaunystės laikų. Antai, Panemunės socialinių globos namų ilgametis gyventojas Petras studenčių nepasitiks bet kaip apsirengęs. Nors paskutinį kartą studenčių teikiamų procedūrų atsisakė, salėje pasirodė pasipuošęs marškiniais ir nešinas istorinėmis knygomis rankoje.

Reikia padrąsinimo

Ne visi globos namų gyventojai būna ryžtingi. Kai kurie jų stebi procedūras per bičiulių petį, o paklausti, kodėl dvejoja, savo sprendimus argumentuoja pasikartojančiais motyvais. Vienas gėdijasi savo rankų, kitas įsitikinęs, kad gyvenimą nugyvens be higieninio manikiūro ar veido masažo. Kai galiausiai padrąsinti kolegijos studenčių ar juos lydinčios dėstytojos Loretos sėda į kėdę, gailisi, kad nedrįso anksčiau, ir kitąsyk žada būti ryžtingesni.

„Turime ir nuolatinių lankytojų, kurie procedūras daro kas mėnesį. Žinoma, yra ir tokių, kurie paklausia, ar jie gali susitvarkyti rankų nagus, jei jau buvo atliktas veido ar pečių juostos masažas“, – ne vienas senolis, anot L. Valatkevičienės, vis pasitikslina, ar procedūros tikrai nieko nekainuoja.

Likti skolingi globos namų gyventojai nemėgsta. Už procedūras atsilygina šypsena, nuoširdžiu „ačiū“ ar šokolado plytele iš kišenės.

„Jiems labai svarbu patiems atsidėkoti. Net jei saldainiai padėti visiems, nuneš kiekvienai studentei atskirai, taip parodydami išskirtinį dėmesį. Jie tiesiog spinduliuoja gerumu“, – bekalbant apie širdinguosius senjorus, lektorės lūpų kampučiai kilo į viršų.

Jaučiasi esančios karalienės

Neretai išbandę tam tikras procedūras senjorai kolegijos studentes apiberia klausimais, kaip reikėtų prižiūrėti veido, rankų odą, kokias priemones naudoti, o kartais paprašo parduoti nagų lako buteliuką. Po studenčių prisilietimų juokais save ir bičiules vadina karalienėmis, nes tai joms visiškai nauja patirtis.

„Viena studentė tvarko nagus, kita masažuoja. Joms tai kažkas nepaprasto. Paskui žiūri viena į kitą ir žarsto komplimentus: tu atjaunėjai dešimčia metų, tavęs namiškiai neatpažins!“ – nors ryškių pokyčių po procedūrų tikėtis neįmanoma, svarbiausia, anot pašnekovės, kad senolių laimės skalė šokteli į viršų. Jiems smagu ne tik dėl procedūrų, bet ir dėl galimybės pabendrauti su studentėmis. Šios ima pasakoti savo istorijas senjorams, o netrukus ir šie atsiveria jaunosioms viešnioms.

Iniciatyva: šalutinis studenčių atliekamų procedūrų poveikis – laimė. / L. Valatkevičienės, R. Jančienės nuotr.

L. Valatkevičienė neslėpė, kad labai įdomu stebėti, kaip kiekvienas susitikimas keičia studentes. Jos tampa jautresnės, labiau atjaučiančios.

„Pamenu vieną studentę. Po pirmojo apsilankymo globos namuose, vos tik užvėrusi jų duris, ji pažadėjo paskambinti savo močiutei“, – lektorė džiaugėsi, kad, duodamos senoliams, trečiakursės atgal gauna dar daugiau.

Beje, kaip ir pati lektorė. Loreta iš senjorų mokosi džiaugtis smulkmenomis ir nebambėti, jei vietoj lauktos saulės dangus prakiuro lietumi. Žinoma, širdį glosto ne tik teigiamos emocijos. Kaskart važiuodama į globos namus dėstytoja galvoja, ar sutiks visus tuos, kuriuos paliko praėjusiais metais. Sunku stebėti ir sveikatos pokyčius, kurie dažnu atveju būna ne į gerą.

„Pagyvenę žmonės yra labai šviesūs. Jie taip nuoširdžiai mūsų laukia, kad nesuartėti neįmanoma“, – apie ypatingą ryšį pasakojo kosmetologė.

Reikia daugiau kalbėti

Darbas su vyresniais žmonėmis ne sudėtingesnis. Tereikia atkreipti dėmesį į tam tikras detales. Jas Loreta su studentėmis aptaria dar prieš vizitus pas senolius.

„Labai svarbus bendravimas. Su studentėmis kalbame, kad globos namų gyventojai gali turėti fizinių negalių – sunkiau girdėti, prasčiau matyti. Vadinasi, bendraujant reikia aiškiai artikuliuoti žodžius, kalbėti garsiau, būtinai paaiškinti, kokia procedūra bus atliekama. Visada pabrėžiame, kad pagyvenusiam klientui turi būti patogu. Jei tik reikia, merginos procedūras daro pritūpusios“, – darbo globos namuose ypatumus vardijo L. Valatkevičienė.

Dėl vartojamų medikamentų, senolių veido oda yra jautresnė. Vadinasi, klampių kaukių, kurias reikėtų prausti palinkus virš kriauklės, dėti negalima. Studentės naudoja lakštines. Kai kurių senolių pirštų sąnariai deformuoti, todėl atliekamas masažas turi būti švelnus. Ne visoms moterims galima dažyti ir blakstienas. Jei studentės mato, kad senolei bus sudėtinga nueiti iki kriauklės, rekomenduoja rinktis kitą procedūrą. Labai atsargiai atliekamas ir higieninis manikiūras, nes nemažai garbaus amžiaus žmonių vartoja kraują skystinančius vaistus.

„Dirbant su vyresniais žmonėmis reikia žinoti, ką pasakyti. Dažniausiai sakome, ką galime padaryti, tačiau būna ir taip, kad sakome: padarysime jums konkrečią procedūrą“, – po jų, anot lektorės, visi lieka laimingi ir besišypsantys.

Penktadienio rytą, apie 9 val., Debreceno gatvėje į 1936 m. gimusio vyro butą atėjo dvi moterys, kurios prisistatė elektros tiekimo įmonės darbuotojomis, o joms išėjus, klaipėdietis pasigedo 750 eurų.

Praėjus vos keturioms valandoms po šio įvykio, galima spėti, vėl tos pačios aferistės apsireiškė jau Kretingos gatvėje.

Fatališkas sutapimas – šįkart pataikyta pas 1936 m. gimusią senjorę. Į jos butą vėlgi atėjo dvi moterys, kurios taip pat prisistatė elektros tiekimo įmonės darbuotojomis, aiškino, kad reikia surašyti duomenis dėl permokos už elektrą grąžinimo. Joms išėjus, klaipėdietė pasigedo 400 eurų. Abiem atvejais pradėtas vagystės tyrimas.

Penktadienį į policiją kreipėsi ir 1956 m. gimusi moteris, kuri nurodė, kad tą pačią dieną, po 9 val. ryto, jai telefonu paskambino nepažįstamas vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu. Kalbant telefonu, į skambinusio vyro nurodytą sąskaitą pareiškėja pervedė beveik 2 tūkst. eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

Na, o ketvirtadienio vakarą, nuo 19 iki 20 val., Herkaus Manto gatvėje esančioje parduotuvėje 1967 m. gimęs vyras kasoje bandė atsiskaityti svetima mokėjimo kortele. Vyrui įteiktas šaukimas atvykti į apklausą. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Galime klausti, tai kur jie? Juk antrosios pakopos pensijų kaupimas buvo skirtas papildomoms lėšoms sukaupti. Autoritetingi ekspertai (pvz., ekonomistas R. Lazutka) tvirtina, kad antroji pensijų pakopa žlugo.

Pasak jo, antrosios pakopos kaupimą žlugdo blogi pensijų fondų investavimo rezultatai. Tiesa, pensijų fondų grąža aplenkė infliaciją, bet, pabrėžia ekonomistas, atsilieka nuo vidutinio atlyginimo augimo ir tai yra rodiklis, išryškinantis, kad antroji pensijų kaupimo pakopa neefektyvi.

Prasidėjus viešoms diskusijoms apie žemyn vedančią antrąją kaupimo pakopą, daugėja norinčių nešti iš jos kudašių. Tačiau čia laukė netikėtumas – pasigirdo perspėjimas: „Pala, pala… Nė iš vietos!“

„Kokia čia diktatūra? Kur pasirinkimo laisvė?“ – visai pagrįstai ėmė piktintis būsimieji senjorai.

Tada paaiškėjo, kad ant antrosios pakopos užlipti galima, o nuo jos nulipti – ne. Taip numatyta Pensijų kaupimo įstatyme.

Kokia čia diktatūra? Kur pasirinkimo laisvė?

Seime prasidėjo diskusijos. Griežtą poziciją išsakė ir Prezidentas G. Nausėda: pasak jo, prie pakopos prirakintų žmonių laikyti negalima.

Tačiau kodėl negalima? Pavyzdžiui, konservatoriai ragina stovėti ant tos pakopos ir laukti, kokie bus ilgalaikiai rezultatai. Jie, kaip visiems žinoma, visada viską išmano geriausiai, mat galvoja stovintys ant aukštesnės pakopos.

Kai kurie socialdemokratai siūlo leisti gyventojams nutraukti dalyvavimą antrosios pakopos pensijų kaupime ir pasiimti sukauptas lėšas kaip vienkartinę išmoką, dar nesulakus pensinio amžiaus.

Taip buvo padaryta Estijoje: žmonės prisipirko buitinės technikos, automobilių, bet liko su kuklia pensija. Nejaugi ir mums teks spręsti, kas geriau: skalbimo mašina, šaldytuvas ar antroji pakopa?