Vaidinimą parengė ir vaidino "Taško" teatro aktoriai Gediminas Povilavičius ir Solveiga Reklaitytė.

G.Povilavičius pasakojo, kad kartu su kolege S.Reklaityte vartė ir analizavo XX–XXI a. literatūros kūrinius, skaitė įvairias knygas ir kartu su bibliotekos darbuotojomis išrinko tekstus, kurie būtų aktualūs įvairių kartų žmonėms.

Pasak aktoriaus, iš skirtingų knygų jie išrinko tam tikras ištraukas, iš kurių bando lipdyti įvairias miniatiūras.

Tokio pobūdžio renginiai leidžia senjorams atsipalaiduoti ir susipažinti su šiuolaikine literatūra, kurioje atskleidžiami gyvenimiški klausimai.

Vaidinimo "Ožio kliedesiai" pagrindinė tema – ar vaikams reikėtų meluoti tam tikrose situacijose?

Po renginio dalyviai diskutavo apie vaidinimą. Buvo net aptarta, ar tai, kad tėvai vaikams sako, jog Kalėdų Senelis egzistuoja, nėra blogas melas.

Taip tėvai esą siekia, kad jų vaikai kuo ilgiau tikėtų pasakomis ir gyventų savo fantazijų pasaulyje.

Diskutuojant buvo prieita prie išvados, kad jei tėvai nuolat meluoja vaikui, užuot paaiškinę tikrąją situaciją, vaikai gali nebeatskirti, kur tiesa, o kur – melas.

"Dažniausiai tas melavimas atsiranda dėl tėvų nuovargio arba skubėjimo. Tėvai neturi laiko viską detaliai paaiškinti savo vaikams, todėl renkasi lengvesnį kelią", – teigė G.Povilavičius.

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo tai numatančias Transporto lengvatų įstatymų pataisas.

Projektą parengęs Seimo narys teigia, kad dėl tokios pataisos savivaldybės didelių pokyčių biudžete nepajustų, tačiau gyventojams, skaičiuojantiems kiekvieną centą, tai būtų didelė pagalba.

„Senjorai, kuriems daugiau nei 80 metų, neįgalieji, asmenys, kuriems nuolat reikalinga hemodializė, taip pat onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, nukentėję nuo įvairių represijų, nepriklausomybės ir pasipriešinimo okupacijai kovų dalyviai ir dabar naudojasi 80 proc. lengvata, kuri taikoma transporto bilietams. Šioms grupėms priklausantys asmenys dažnai skaičiuoja paskutinį centą ir augančios maisto, energetikos, paslaugų kainos sukuria jiems dar didesnę atskirtį. Savivaldybės, kurios turės padengti likusią 20 proc. bilietų dalį, tikrai to ženkliai nepajus, o šiems žmonėms tai tikrai bus svarbi finansinė pagalba. Žmonės dėl pinigų stygiaus nebus įkalinti namuose, taip pat bus skatinama naudotis ne asmeniniu, o viešuoju transportu, taip mažinant miestų taršą“, – sako L. Jonauskas. 

Pasak parlamentaro, kai kurios savivaldybės jau dabar suteikia savo gyventojams galimybę viešuoju transportu keliauti nemokamai.

„Lietuvoje daugėja savivaldybių, kurios visiems savo gyventojams mieste ir rajone viešuoju transportu siūlo važiuoti nemokamai. Tokia tvarka jau galioja Šilalėje, Plungėje, Kretingoje, Mažeikiuose, Varėnoje, Tauragėje“, – teigia L. Jonauskas.

Parlamentaras mano, kad kylant degalų kainoms, nemokamas viešasis transportas ilgainiui turėtų atsirasti visiems didžiųjų miestų gyventojams.  

„Didžiausias pokytis įvyktų, įgyvendinus nemokamą viešąjį transportą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose didžiuosiuose miestuose, kuriuose itin didelis automobilizacijos lygis bei transporto keliama tarša. Pažiūrėkime į Taliną. Estijos sostinę viešojo transporto bilietas ir kiti sprendimai pavertė vienu iš švariausią orą turinčių Europos miestų. Vilnius neseniai pateko tarp 100 Europos miestų, kurie iki 2030 metų taps poveikio klimatui nedarančiais miestais. Be viešojo transporto pertvarkos to pasiekti nebus įmanoma, nes elektromobilių visi gyventojai neprisipirks“, – sako L. Jonauskas.

Kas galėtų nemokamai keliauti?

Pagal siūlomą projektą, teisę nemokamai važiuoti vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais turi: asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, arba asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti neįgaliais vaikais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis); asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, asmenys, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, asmenys, iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti I grupės neįgaliaisiais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis); asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis), taip pat onkologinėmis ligomis sergantys asmenys; 80 metų ir vyresni asmenys.

Jeigu Seimas pritartų projektui, teisę nemokamai važiuoti (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais taip pat turėtų Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis arba kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti II ar III grupės neįgaliaisiais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;  žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimos nariai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;  pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, sukakę 70 metų ir vyresni;  nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai, sukakę 70 metų ir vyresni.

Siūloma, kad Transporto lengvatų įstatymo pataisos įsigaliotų 2023 sausio 1 d.

Talkininkams nepritrūko nei geros nuotaikos, nei energijos, o į pagalbą buvo atskubėję ir mažieji klaipėdiečiai.

Ne tik apsišvarinome, bet ir atšventėme.

"Sekėsi išties gerai. Negalvojome, kad turėsime šitiek daug šiukšlių. Jų pririnkome apie 20 maišų. Tačiau apsišvarinome, įkėlėme inkilėlius, velykiškai pasipuošėme šaką, pasidengėme stalą, atsigėrėme arbatos ir vėl kibome į darbą. Labai noriu pagirti vaikus. Vos tik pradėjome dirbti, iš Martyno Mažvydo mokyklos atskubėjo mums padėti ketvirtokai. Noriai rinko šakas, lapus. Tikri šaunuoliai", – džiaugėsi Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Valerija Miliauskienė.

Senjorų pavyzdžiu pasekė penki berniukai ir viena mergaitė. Minėtoje mokykloje šie vaikai mokosi ketvirtoje klasėje.

Iš viso į pavasarinę talką susirinko apie 50 žmonių. Jie ne tik švarino aplinką, bet ir kabino inkilus paukščiams.

Valerija Miliauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Parodėme kitiems pavyzdį. Mūsų buvo nemažai, smagiai pabendravome, susidraugavome. Užsiregistravo apie 40 žmonių, bet skaičius tikrai siekė 50. Kiti prisijungė kiek vėliau. Nevertėme žmonių, padėjo, kiek galėjo. Ne tik apsišvarinome, bet ir atšventėme. Nuotaika – labai gera. Visi patenkinti. Pakabinome ir devynis inkilus, ant jų užklijavome asociacijos lipdukus", – pasakojo V.Miliauskienė.

Pašnekovė juokavo, kad talka prasidėjo dar neišaušus sutartai valandai ir nespėjus pasakyti sveikinimo žodžių.

"Niekas nieko nelaukė", – šmaikštavo asociacijos prezidentė.

Asociacijos nariai jau ruošiasi artėjančiai Motinos dienai bei Dainų šventei. Planuoja ir vėl džiuginti klaipėdiečius ne tik šokiais, bet ir dainomis.

Talką organizavo kultūros centro Žvejų rūmų Bendruomenės namai. Dalyvavo Pagyvenusių žmonių asociacijos ir kiti bendruomenės kolektyvai.

Asociacijos nariai jau nuo balandžio pradžios prie talkos kvietė prisijungti visus norinčiuosius.

"Facebook" paskyroje "Klaipėdos m. pagyvenusių žmonių asociacija" nurodyta, kad ketvirtadienį talka startuos 11 val. Senjorai grėbs lapus, genės ir rinks medžių šakas, o po talkos susitiks puodeliui karštos arbatos.

Talką organizuojame, neverkšlename.

"Balandžio 14 d., ketvirtadienį, 11 val. organizuojame Bendruomenės namų talką parko daliai ir pėsčiųjų takui prie Bendruomenės namų sutvarkyti. Kviečiame kolektyvus ir pavienius bendruomenės narius prisijungti. Kas turite galimybę, atsineškite talkai tinkančius įrankius. Grėbsime lapus, genėsime ir rinksime šakas. Konteineriu ir pjūklais pasirūpins Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius. Taip pat kviečiame kiekvieną kolektyvą atsinešti po inkilą. Po talkos vaišinsimės arbata, sutvarkytoje teritorijoje įkelsime inkilus, džiaugsimės pavasariu ir vienas kitu", – skelbia pranešimas.

Asociacija vienija per 200 narių. Šie aktyvūs senjorai vykdo kultūrinę veiklą – dainuoja, šoka, groja.

Asociacijos prezidentė Valerija Miliauskienė sakė, kad talka organizuojama pačių senjorų iniciatyva.

"Talką organizuojame, neverkšlename. Judėsime, šoksime, dainuosime ir "talkavosime". Yra ir dirbančių senjorų, žiūrėsime, kiek galės dalyvauti. Pagyvenusių žmonių asociacijoje, kuriai vadovauju, yra apie 200 narių, 14 kolektyvų, nori prisijungti ir 15-as kolektyvas. Yra dar ir vienas kitas Bendruomenės namų kolektyvas. Talkos vyksta ne kasmet. Mums nusibodo, kad niekas nevalo kelių, duobių. Todėl galvojome, kad reikia senjorams pajudėti ir apsišvarinti. Įkelsime ir inkilus, kartu pabūsime, pabendrausime. Gal padainuosime ir pašoksime po talkos. Pasikelsime sau nuotaiką", – džiaugėsi V.Miliauskienė.

Senjorai vaistinę palieka pikti. „Visi vaistai dviem ar trimis eurais brangsta“, – LNK teigė vaistinėje sutikta senjorė.

Anot vaistinių lankytojų, brangsta ir kompensuojamieji vaistai, nors už šiuos vaistus neretam reikia ir taip nemažai primokėti.

„Virš dviejų šimtų eurų“, – sakė kitas pašnekovas. Kita moteris teigė, kad per mėnesį išleidžia apie šimtą eurų.

„Įvairiai. Apie 50 eurų“, – skaičiavo ir kita kalbintoji. 

Dabar kompensuojamuosius vaistus nemokamai gauna nepasiturintys, neįgalieji ir 75 metų ir vyresni pensininkai – jiems tiek bazinę vaistų kainą, tiek priemokas kompensuoja valstybė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sako, kad sparčiai kylant kainoms, atėjo metas nuleisti amžiaus kartelę – kompensuojamųjų vaistų priemokas dengti visiems jau nuo 65 metų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Pensinio amžiaus žmonės šiuo metu yra didelėje socialinėje atskirtyje. Statistika rodo, kad net 40 procentų šių žmonių yra rizikoje dėl skurdo. Taip yra todėl, kad išėjus į pensiją, disponuojamos pajamos krenta daugiau nei du kartus“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Tokį siūlymą kalbintieji vertina palankiai. „Manau, kad gerai, nes yra žmonių, kuriems iš tikrųjų yra labai sunku. Tarkim, jei per mėnesį vaistams išleidžia papildomai 50 ar 70 eurų“, – sakė pašnekovė.

„Būtinai. Reikia riboti primokėjimus. Kiek žinau, Amerikoje virš 20 dolerių ir nemokama. Daugiau negali išleisti“, – pritarė kalbintas vyras.

Nuleidus amžiaus kartelę kompensuojamieji vaistai nemokami taptų papildomai 217 tūkst. žmonių, iš biudžeto tai pareikalautų 7 mln. eurų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neatsako, ar sutiktų visą kompensuojamųjų vaistų kainą apmokėti asmenims nuo 65-erių metų. 

„Šiandien kol kas yra diskusijos, bet nėra sprendimų. Noriu, kad suprastume, kad Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija tikrai rūpinasi, kad būtų konkurencingos tos kainos“, – sakė ministras.

Tai numatantį Periodinės solidarumo išmokos išmokėjimo įstatymo projektą įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai atstovaujančios parlamentarės  Rimantė Šalaševičiūtė ir  Aušrinė Norkienė.

Pagal siūlomą projektą, periodinės išmokos dydis – senatvės pensijos bendrosios dalies dydis. Vienkartinė išmoka būtų išmokama einamųjų metų lapkričio mėnesį iki 20 d.

Projekto autorės sako, kad ši data pasirenkama dėl to, jog prasidėjus šildymo sezonui ir artėjant vienai iš svarbiausių metų šventei Šv. Kalėdoms senjorų išlaidos įprastai didėja. Seimo narių duomenimis, panašiu principu yra mokamos vienkartinės išmokos (13-osios ir 14-osios pensijos) Austrijoje, Italijoje, Kipre, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje.

Įstatymo projektą parengusios Seimo narės R. Šalaševičiūtė ir A. Norkienė sako, kad periodiškai kartą metuose išmokama vienkartinė išmoka suteiktų senatvės pensininkams ne tik itin svarbią finansinę paramą, bet ir dar labiau sutvirtintų solidarumo principą.

„Siūlymas susieti išmokos dydį su senatvės pensijos bendrosios dalies dydžiu argumentuojamas tuo, jog nuo š. m. sausio 1 d., siekiant labiau padidinti mažiausias pensijas, buvo pakeista bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo tvarka, kuria vadovaujantis tie žmonės, kurie yra įgiję būtinąjį stažą (turintys 15 metų minimalų stažą), bet neturintys būtino stažo, gaus viso dydžio bendrąją pensijos dalį – 215,09 euro. Todėl suveikia mažiausią pensiją gaunančių asmenų rėmimo mechanizmas. O tuo tarpu siūlymas mokėti periodines vienkartines išmokas priklausomai nuo turimo darbo stažo įtvirtina solidarumo principą bei stiprina dirbančiųjų žinojimą, jog jų šiandienos darbas yra įvertinamas ir atlygintinas ateityje“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Įstatymo projekto rengėjų skaičiavimais, jo įgyvendinimas pareikalaus apie 200 mln. eurų biudžeto lėšų per pirmuosius galiojimo metus, kitais metais lėšų poreikis gali keistis.

Vienkartinės išmokos būtų mokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Siūloma, kad naujas  įstatymas galiotų nuo 2023 m. sausio 1 d.

„Iš vaistininkų dažnai išgirstame, kad į juos kreipiasi vis daugiau senjorų ne tik norėdami pasikonsultuoti dėl medikamentų vartojimo ar sveikatos klausimų, bet taip pat ir ieškodami pokalbių draugo, paguodos. Senjorai su vaistininkais dalijasi jaunystės prisiminimais, kasdieniais vargais, neretai prašo ir patarimo, kaip elgtis gyvenimiškose situacijose. Tai paskatino ne tik apsunkintas patekimas pas gydytojus, bet ir socialinės atskirties sukeltas vienišumo jausmas“, – teigia „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios „Nemuno vaistinės“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.

Ji  priduria, kad vienas pagrindinių „Camelia“ vaistinių tinklo veiklos tikslų – senjorų gyvenimo kokybės gerinimas, suteikiant jiems išskirtinį rūpestį ir padedant spręsti kilusius sunkumus. Norėdamas įgyvendinti šį siekį, „Camelia“ vaistinių tinklas pradeda bendradarbiavimą su „Sidabrine linija“, kuri pokalbiais kiekvieną dieną praskaidrina kasdienybę vyresnio amžiaus žmonėms. 

Rudenį ir žiemą kreipiasi daugiau senjorų

Jau šešerius metus gyvuojančios „Sidabrinės linijos“ viena iš įkūrėjų ir Skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė sako, kad besikreipiančių ypač padaugėjo prasidėjus COVID-19 pandemijai. Emocinės paramos užtikrinimas tapo gyvybiškai svarbus. Daugelis senjorų buvo priversti išmokti gyventi kardinaliai pasikeitusiomis sąlygomis, tad jiems kilo begalė nerimą keliančių klausimų. Į „Sidabrinę liniją“ besikreipiančių senjorų skaičius gerokai išauga kiekvieną rudenį ir žiemą. Dėl trumpėjančio šviesiojo paros meto, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių laiką leidžia vieni namuose ir paskatinti bendravimo poreikio ieško pokalbių draugo.

„Besikreipiančių pagalbos skaičius augo ir artėjant didžiausioms metų šventėms. Jos visiems asocijuojasi su šeimos susitikimais, susibūrimais prie bendro stalo ir ilgais pokalbiais. Tačiau ne kiekvienas senjoras švenčių metu sulaukia jį aplankančių artimųjų, kurie kartu išgertų arbatos puodelį, praskaidrintų vienišas dienas ar išklausytų jaunystės prisiminimus ir svajones. Senjorų gyvenimo istorijas, kasdienius rūpesčius ir vargus visada yra pasiruošę išklausyti „Sidabrinės linijos“ savanoriai“, – primena K. Čiuželienė.

„Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė sako pastebėjusi, kad artėjant didžiausioms metų šventėms, vis daugiau senjorų apsilankė vaistinėje ne tik ieškodami reikalingų prekių, bet ir žmogaus, kuris galėtų juos išklausyti.

Virgilija Bečelytė. Vaistinės nuotr.

„Bendraujant su į vaistinę užsukusiais senjorais, paaiškėja, kad juos čia atvedė noras pasikalbėti su kitu žmogumi, pasipasakoti apie kasdienius rūpesčius ir būti išklausytu. Parodytas dėmesys ir rūpestis senjorams ne tik leidžia jiems pasijausti svarbiems, bet ir praskaidrina dieną. Matant tai, kiek gali paprastas pokalbis, dovanoti jį senjorams nesunku“, – teigia V. Bečelytė.

Bendraujant su į vaistinę užsukusiais senjorais, paaiškėja, kad juos čia atvedė noras pasikalbėti su kitu žmogumi, pasipasakoti apie kasdienius rūpesčius ir būti išklausytu. Parodytas dėmesys ir rūpestis senjorams ne tik leidžia jiems pasijausti svarbiems, bet ir praskaidrina dieną. Matant tai, kiek gali paprastas pokalbis, dovanoti jį senjorams nesunku.

Senjorai kreipiasi dėl įvairiausių klausimų

„Sidabrinės linijos“ įkūrėja sako, kad šiandien gydančiuose sielą draugystės pokalbiuose dalyvauja bei nemokama emocine ir informacine pagalba naudojasi jau daugiau nei penki tūkst. vyresnio amžiaus žmonių, su jais reguliariai bendrauja skambučių centro darbuotojai ir daugiau nei 600 savanorių. Nestebina ir tai, kad  nuo „Sidabrinės linijos“ veiklos pradžios vykstantys pokalbiai tarp senjorų ir pašnekovų viršijo 2,3 mln. minučių.

„Viena labiausiai rūpimų temų senjorams – sveikata. Mūsų konsultantėms ir savanoriams užduodami klausimai patys įvairiausi – nuo to, kodėl jie nejaučia vaistų poveikio iki to, kas galėtų suteikti globos ar palydos paslaugas. Didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių prisipažįsta jaučiantys nerimą ir baimę ne tik dėl savęs, bet ir artimųjų ar globojamų asmenų. Tad poreikis gauti psichologinę ar dvasinę konsultaciją itin didelis“, – akcentuoja K. Čiuželienė.

Pasak Skambučių centro vadovės, kartais vyresnio amžiaus žmonės kreipiasi norėdami tiesiog išgirsti antrą nuomonę, kuri įvertintų planuojamą pasirinkimą. Pastebime, jog  su savanoriais bendraujantys pašnekovai nori garsiai išsakyti savo mintis ir sulaukti pritarimo ar padrąsinimo. Klausimai ar problemos tarsi išsisprendžia savaime.

„Į „Sidabrinę liniją“ kreipiasi daugybė pasimetusių, vienišų senolių, neturinčių artimo žmogaus, su kuriuo galėtų pasikalbėti apie gyvenimo rūpesčius ir sunkumus. Tokiu atveju mūsų konsultantės suteikia pirmąją emocinę pagalbą, išklauso ir, jeigu reikia, pataria į kurią specializuotą tarnybą vertėtų kreiptis“, – atskleidžia K. Čiuželienė.

Skambučių centro vadovei antrina ir V. Bečelytė: „Tenka susidurti su įvairaus pobūdžio klausimais ir skirtingomis senjorų emocijomis – vieni jaučiasi laimingi ir savo emocijomis pasidalija su vaistininkais, tačiau tenka išgirsti ir negatyvias jų mintis, kai senjorai jaučiasi užmiršti, kartais netgi pradeda save menkinti galvodami, kad yra aplinkiniams tik papildoma našta. Siekiant padėti senjorams, labai svarbu mokėti tinkamai su jais bendrauti, o prireikus – priminti apie galimybę kreiptis pagalbos.“

Pokalbiai gydo

„Sidabrinės linijos“ Skambučių centro vadovė sako, kad psichologai, šeimos gydytojai, o neretai ir patys artimieji skatina vyresnio amžiaus žmones per dieną pasikalbėti bent su trimis penkiais bičiuliais, nes bendravimas teigiamai veikia emocinę sveikatą.

„Bendravimas suteikia pozityvių emocijų, leidžia nepaskęsti kasdieniuose rūpesčiuose, netgi užsimiršti apie negalias ir skausmus. Pabendravę su „Sidabrinės linijos“ savanoriais, senjorai pripažįsta, kad pokalbis ne tik padeda atsipalaiduoti, bet leidžia pasijusti reikalingu ir svarbiu“, – apie senjorų patirtis pasakoja K. Čiuželienė.

Apie tai, kad pokalbis veikia teigiamai pasakoja ir keletą metų su „Sidabrinės linijos“ savanoriais užmegzta draugyste besidžiaugianti ponia Danutė: „Turiu artimuosius, kurie manimi rūpinasi, tačiau jie gyvena savo gyvenimus, kaip tai dariau pati, kol buvau jaunesnė. Mano telefoniniai draugai „Sidabrinėje linijoje“ visada suranda man laiko, o jų šilti žodžiai pradžiugina, suteikia optimizmo ir įkvepia vilties. Šiomis geromis emocijomis pasidalinu ir sutikusi savo artimuosius.“

„Camelia“ vaistininkė V. Bečelytė priduria, kad senjorai dažnai pasidžiaugia vaistinėje radę žmogų, kuris buvo pasiruošęs juos išklausyti ir taip bent šiek tiek sumažinti jaučiamą vienišumo naštą: „Senjorai sako, kad pasikalbėjus ir aptarus slegiančius rūpesčius, jaučia palengvėjimą, jų nuotaika pagerėja, o gyvenimas nebeatrodo toks niūrus. Tą galima pastebėti ir jų veide bei akyse, jos tarsi nušvinta.“

Pagalbą gali gauti kiekvienas

Skambučių centro vadovė primena, kad kiekvienas senjoras yra labai laukiamas „Sidabrinėje linijoje“, kur gali atrasti bendramintį pokalbiams telefonu ar sulaukti emocinės paramos, tereikia paskambinti nemokamu telefonu – 8 800 800 20.

„Skambinkite drąsiai, nes mūsų kolegos ir savanoriai yra pasiruošę jus išklausyti, pasikalbėti ir praskaidrinti vienišas dienas“, – priduria K. Čiuželienė.

Laikinasis viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius Andrius Samuilovas stebėjosi, kad žmonės liko stovėti eilėje net ir po to, kai sužinojo, jog bilietai parduodami šalia esančiame spaudos kioske.

Stovintiesiems eilėje rekomendavome nueiti į kitoje gatvės pusėje esantį kioską arba į kitą kioską netoliese. Ne visi sutiko, liko stovėti eilėje ir laukti.

"Sekmadienį, kai atsidarė spaudos kioskai, senjorai į juos pradėjo plūsti ir plūsta iki šiol. Nuo pirmadienio atvyko ir į mūsų Klientų aptarnavimo centrą. Stovintiesiems eilėje rekomendavome nueiti į kitoje gatvės pusėje esantį kioską arba į kitą kioską netoliese. Ne visi sutiko, liko stovėti eilėje ir laukti. Dėl epidemiologinės situacijos negalime įleisti į vidų visų norinčiųjų, leidžiame tik po vieną, todėl gaila stovinčiųjų lauke", – kalbėjo A.Samuilovas.

Metus galiojantys bilietai senjorams yra parduodami visuose spaudos kioskuose, juos galima įsigyti ir kai kuriose parduotuvėse.

Andrius Samuilovas: bilietus įsigyti galima ir bet kuriame spaudos kioske.

"Bilietus galima įsigyti bet kuriame spaudos kioske, "Narvesen" parduotuvėje ar internetu pačiam arba paprašius vaikų, anūkų, pažįstamų. Kaina – visur vienoda, ji nesikeičia. Svarbiausia turėti galiojančią bilieto kortelę ir ją papildyti bei nepamiršti jos pažymėti tiek pirmą kartą, nes bilietas aktyvuojasi nuo pirmo pažymėjimo, tiek kiekvieną kitą kartą, kad mes matytume kelionių srautą pagal maršrutus, bilieto populiarumą. Kartu su savimi autobuse reikia turėti kokį nors dokumentą, kuriame matyti amžius – senjoro pažymėjimą ar asmens tapatybės kortelę", – informavo laikinasis direktorius.

Klaipėdos savivaldybė primena, kad keleivis, iš seniau savo bilieto sąskaitoje įnešęs pinigų kartiniams bilietams, juos gali panaudoti važiuodamas maršrutiniu taksi arba važiuodamas kitose, priemiesčio tarifinėse zonose.