„Jau dabar ir šimtas eurų tikrai nepaskatino labai tų vyresnio amžiaus žmonių skiepytis: jie vis tiek delsia, jie vis tiek galvoja, kad jiems nereikia“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė ji.

Pasak patarėjos, senjorai kartoja argumentus, jog niekur neina, su niekuo nesusitinka, todėl virusas jiems nėra pavojingas, be to, baiminasi nepageidaujamų reakcijų ir vakcinos poveikio sveikatai.

Ji sakė neturinti tikslių skaičių, tačiau iš šeimos gydytojų pasiekianti informacija rodo, jog „iš kelių šimtų raginimų ateina pasiskiepyti vos keletas senjorų“.

„Ateina apie keli procentai tiktai“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Tuo tarpu skiepijimasis trečiąja, sustiprinančia, vakcinos doze, pasak premjerės patarėjos, vyksta sklandžiai ir dėl jos įtikinti senjorus problemų nekyla.

Iš kelių šimtų raginimų ateina pasiskiepyti vos keletas senjorų.

„Problemų pasiskiepyti trečią kartą tikrai negirdime – kad kažkas atsisakinėtų“, – kalbėjo ji.

Ž. Gudlevičienės teigimu, tikėtina, jog ateityje koronaviruso vakcina taps kasmetiniu skiepu, rekomenduojamu rizikos grupės asmenims prieš sezoną – taip, kaip šiuo metu yra su skiepais nuo gripo.

100 eurų vienkartinė išmoka skiriama 75-erių ir vyresniems senjorams, nuo rugsėjo iki gruodžio pasiskiepijusiems dviem dozėmis, bei iki kitų metų balandžio pasiskiepijusiems sustiprinančia doze.

Ž. Gudlevičienės teigimu, paskutinė data pasiskiepyti pirmą kartą, norint gauti šią išmoką, yra lapkričio 8-oji.

Vienkartinę išmoką ketinama išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais kartu su pensija.

Patikslintais duomenimis, kuriuos šiandien pateikė Lietuvos kelių policijos tarnyba, tądien apie 11.15 val. į automobilį „VW Passat“, pasukusį iš Č. Sasnausko gatvės dešinėn – į K. Petrausko gatvę, atsitrenkė „VW T-Rock“ su „Citybee“ užrašu. Šio vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, dėl ko kilo įtarimas, kad jis galėjo būti neblaivus arba neturėjo vairuotojo pažymėjimo.

Šio eismo įvykio metu nukentėjo „VW Passat“ vairavusios 76-erių senjorės 80-metis keleivis, sėdėjęs galinėje sėdynėje.

Skaitytojo nuotr.

Anot Kauno policijos, bendradarbiaujant su įmone, kuriai priklauso bėglio vairuotas automobilis, šis buvo identifikuotas dar tą patį šeštadienį. Tačiau jo surasti iki pirmadienio vidurdienio dar nepavyko.

Savaitgalį Kauno Žaliakalnyje užregistruoti net trys įskaitiniai eismo įvykiai. Vienas iš jų susijęs su dviem šeštadienio vakaro nelaimėmis Kauno automobilių stovėjimo aikštelėse arba jų prieigose, per kurias nukentėjo pėstieji eismo dalyviai.

Tądien, po aštuntos vakaro, Uosio gatvėje, pirminiais duomenimis, automobilis BMW, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, suko į kairę ir pėsčiųjų perėjoje partrenkė 8 metų mergaitę. Apie šį eismo įvykį policijai nebuvo pranešta. Į gydymo įstaigą dėl jo metu nukentėjusios mažametės buvo kreiptasi kitą dieną.

Tą patį šeštadienio vakarą – tik prieš septynias vienoje Aukštųjų Šančių automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Verkių gatvėje, kuri neapšviesta ir įvykio metu jos danga buvo šlapia, buvo sužeista ja ėjusi 80-metė, kurią kliudė 31-erių metų vyro vairuojamas automobilis „Mazda“.

Sekmadienio popietę panašaus amžiaus pėsčioji buvo sužalota Radvilėnų plente – Ąžuolyno parko pėsčiųjų ir dviračių take. Ja kliudė ta pačia kryptimi dviračiu važiavęs 42 metų vyras. 81 metų nukentėjusioji paguldyta į ligoninę. Ji buvo vienintelė sekmadienį šalyje eismo įvykiuose nukentėjusi pėsčioji.

Per koronaviruso pandemiją sumenko vyresnių nei 65 metų gyventojų santaupos, tuo metu kitų amžiaus grupių gyventojų bankuose laikomos lėšos didėjo.

Tokius Lietuvos banko atliktos trijų didžiausių šalies bankų, užimančių 83 proc. indėlių rinkos, apklausos duomenis šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitete pateikė centrinio banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

J. Markevičiaus teigimu, nors dėl bendro ekonomikos augimo gyventojų santaupų bankuose kasmet daugėja, jų prieaugis per pandemiją buvo labai didelis – daugiau kaip 4 mlrd. eurų. Pasak jo, dabar Lietuvoje vidutinės santaupos siekia 6,6 tūkst. eurų.

„Tai mažiau negu Estijoje – 7331 euras, tačiau daugiau negu Latvijoje – 4596 eurai“, – komitete teigė J. Markevičius.

Jis pabrėžė, kad šioje apklausoje atsispindi ir einamose sąskaitose, į kurias gyventojai gauna pensijas, atlyginimus ar kitas pajamas, esančios lėšos.

„Iš esmės dabar beveik visi indėliai yra vienadieniai, einamojoje sąskaitoje, nes palūkanos nėra mokamos, tai gyventojai savo lėšas renkasi laikyti tokioje sąskaitoje“, – teigė J. Markevičius.

Pasak jo, daugiausia pajamų bankuose turi 51–64 metų žmonės – jų santaupos šių metų balandžio duomenimis, siekė vidutiniškai beveik 7 tūkst. eurų. 2020 metų balandį jos tik artėjo prie 6 tūkst. eurų. Šiai grupei priklausantys gyventojai turi apie 702 tūkst. sąskaitų bankuose.

Taip pat apie 702 tūkst. sąskaitų turi pensinio amžiaus – 65 metų ir vyresni gyventojai. Jų dabar turimos santaupos siekia vidutiniškai 6160 eurų, tai yra maždaug tūkstančiu eurų mažiau nei prieš metus.

Anot tyrimo, 26–35 metų žmonių santaupos per metus vidutiniškai padidėjo 28 proc. ir šiemet balandį sudarė apie 3 tūkst. eurų, jie bankuose turi 497 tūkst. sąskaitų.

35–50 metų gyventojų santaupos padidėjo vidutiniškai 23 proc. iki 5,3 tūkst. eurų, 18–25 metų gyventojų – 40 proc. iki 1,5 tūkst. eurų.

Nepilnamečių gyventojų sąskaitose, kurių yra apie 100 tūkst., šiemet balandį vidutiniškai laikyta po 803 eurus.

„Pasirašiau įstatymą dėl 100 eurų, nors jis turi tam tikrų aspektų, kurie galbūt ir iš moralinės, ir iš kitos pusės yra kritikuotini ar kvestionuotini. Aš manau, kad šiandien mums reikia kalbėti ne tik apie gąsdinimą ir tokiu būdu siekti vakcinuoti žmones, bet mums reikia galvoti ir apie paskatas“, – ketvirtadienį Briuselyje prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį sakė šalies vadovas.

Jis sakė, kad jei apie paskatas skiepijant nuo COVID-19 būtų pradėta svarstyti anksčiau, šiuo metu būtume geresnėje epidemiologinėje situacijoje.

Aš manau, kad šiandien mums reikia kalbėti ne tik apie gąsdinimą ir tokiu būdu siekti vakcinuoti žmones, bet mums reikia galvoti ir apie paskatas.

G. Nausėda dar kartą pažėrė kritikos Vyriausybei dėl skiepijimo tempų sulėtėjimo vasaros pradžioje.

„Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada buvo verčiamasi per galvą“, – nurodė jis.

Šalies vadovas sakė, kad koronavirusu užsikrečia ir skiepyti, tačiau jų sergamumas ir mirtingumas yra ženkliai mažesnis nei neskiepytųjų.

„Skiepijimasis lieka pačia svarbiausia priemone ir svarbiausia, kad mes turėtume Europos Sąjungos mastu galvoti apie bendrus pirkimus, rengiantis pandemijos tąsai“, – dėstė G. Nausėda.

Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta beveik 1 mln. 787 tūkst. žmonių – 63,9 proc. gyventojų.

Leidinys liepos mėnesį parašė rūmų pareigūnams ir paklausė, ar monarchė priimtų jo „Metų senolio“ apdovanojimą, anksčiau skirtą jos velioniui vyrui ir jos motinai.

Tačiau rugpjūčio 21 dienos atsakyme iš karalienės Balmoralo pilies Škotijoje monarchės privataus sekretoriaus pavaduotojas Tomas Laingas-Bakeris (Tomas Leingas-Beikeris) vardu atsiprašė savo viršininkės vardu.

„Jos Didenybė mano, kad esi tokio amžiaus, kaip jautiesi... Karalienė nemano, kad atitinka kriterijus... ir tikisi, kad surasite vertesnį gavėją“, – rašė jis.

Humoristinis apdovanojimas, skiriamas kaip nors pasižymėjusiems vyresnio amžiaus žmonėms, šiemet galiausiai atiteko 90 metų prancūzų ir amerikiečių aktorei bei šokėjai Leslie Caron (Lesli Keron).

Karalienė soste savo tėvą karalių Jurgį VI pakeitė 1952-aisiais ir kitais metais minės valdymo 70-metį – platininį jubiliejų. Vis dėlto ji nesureikšmina savo ilgaamžiškumo.

Tą 2015 metų rugsėjo dieną, kai tapo ilgiausiai valdančiu britų monarchu, ji praleido įprastai ir atidarė naują geležinkelį Škotijoje, prie sienos su Anglija.

„Per ilgą gyvenimą neišvengiamai gali būti svarbių etapų; mano [gyvenimas] ne išimtis“, – tuomet sakė ji.

Nepaisydama sutuoktinio princo Philipo (Filipo), kuriam buvo 99 metai, mirties balandžio mėnesį ir savo garbaus amžiaus karalienė nepasitraukė iš viešojo gyvenimo ir tęsia įprastus pasirodymus bei audiencijas.

Praėjusią savaitę ji pirmą kartą pasirodė viešumoje ramsčiuodamasi lazdele.

Tačiau antradienį ji vaizdo ryšiu surengė dvi audiencijas Japonijos ir Europos Sąjungos ambasadoriams, turėjo surengti priėmimą tarptautinio verslo ir investicijų lyderiams.

Rašytojas, diktorius, princo Philipo draugas Gylesas Brandrethas (Džailsas Brandretas) „The Oldie“ rašė, kad princas džiaugėsi 2011-aisiais gavęs šio žurnalo apdovanojimą.

„Nieko nėra geriau dvasinei būklei už priminimą, kad metai bėga – dar greičiau – ir kad nuo seno rėmo pradeda kristi gabalai“, – su humoru žurnalui atsakė Philipas.

„Tačiau malonu, kad tave išvis prisimena“, – pridūrė jis.

„Esame įsitikinę, kad senjorai yra nusipelnę išskirtinio rūpesčio, orių gyvenimo sąlygų ir galimybės reikalingas prekes vaistinėje įsigyti už mažiausią įmanomą kainą. Todėl, norėdami šiems mūsų pacientams padėti sutaupyti, jų prekių krepšeliui nuolaidas taikome visą dieną,“ – teigia vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios „Nemuno vaistinės“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.

Nuolaidos – nuo pat pirmos prekės visą dieną

„Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad į vaistinę patogiu metu užsukusiems senjorams gali pasiūlyti platų prekių asortimentą, pakonsultuoti, atsakyti į kylančius klausimus, o svarbiausia – pasirinktoms prekėms pritaikyti nuolaidas.

Su senjorų žyma paženklinta „Mažų kainų“ kortele visą dieną „Camelia“ vaistinėse taikoma iki 15 proc. nuolaida receptiniams vaistams, iki 20 proc. – nereceptiniams vaistams, iki 25 proc. – kosmetikai, iki 30 proc. – maisto papildams ir iki 20 proc. – kitoms prekėms. Visos nuolaidos taikomos nuo pirmos prekės, nesvarbu, koks prekių kiekis perkamas.

„Apsipirkimo metu senjorai dažnai pasisako, kad džiaugiasi specialiai jiems taikomais „Camelia“ pasiūlymais ir galimybe sutaupyti, o sutaupytas lėšas skirti maisto prekėms, anūkų lauktuvėms ar viešajam transportui“, –  pasakoja vaistininkas R. Blynas.

Nemokamos paslaugos

Vaistininkas primena, kad į vaistinę užsukę senjorai, turintys „Mažų kainų“ kortelę, gali patogiai ir greitai pasinaudoti ne tik nuolaidomis, bet ir nemokamomis paslaugomis.

„Reikalingų prekių įsigyti atvykusiems „Mažų kainų“ kortelių savininkams galime pasiūlyti nemokamą farmacinę paslaugą, taip pat nemokamai pasitikrinti regėjimą, pasimatuoti kraujospūdį, pulsą, temperatūrą, o problemų sprendimus pasiūlyti konsultacijos metu“, –  vardija R. Blynas.

Vaistinių tinklas „Camelia“ puikiai supranta nemažai daliai senjorų kylančius iššūkius, susijusius su vaistų ir kitų sveikatos priežiūros prekių įsigijimu bei paslaugų prieinamumu, todėl tikisi, kad visą dieną taikomomis nuolaidomis ir pasiūlymais gali prisidėti prie šių problemų sprendimo.

Nemokamas sauskelnių ir įklotų pristatymas į namus

Siekdamas palengvinti kasdienius rūpesčius, tenkančius prie lovos prikaustytus artimuosius slaugantiems klientams, „Camelia“ vaistinių tinklas sauskelnes ir įklotus nemokamai pristato į namus.

„Iš lovos negalintiems pakilti pacientams yra reikalingos šlapimą sugeriančios sauskelnės ir įklotai. Įprastai per mėnesį vienam pacientui gali prireikti 2 pakuočių tokių prekių. Jos didelės ir sunkios, todėl klientams transportavimas gali būti išties sudėtingas. Norime padėti spręsti šią problemą, todėl vaistinėje įsigijusiems bent 2 sauskelnių ar įklotų pakuotes, siūlome nemokamą prekių pristatymą į namus be jokių papildomų sąlygų“, – sako A. Budrikienė, „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė.

Daugiau informacijos – fizinėse „Camelia“ vaistinėse.

"Kauno dienos" studijoje – pokalbis su Geriatrijos klinikos vadove prof. habil. dr. Vita Lesauskaite apie senatvę, mąstymo ir minčių galią bei jos vadovaujamo Geriatrijos skyriaus padėtį šiuo įtemptu COVID-19 metu.

Lieka nuskriausti

– Kokios paskutinės COVID-19 naujienos?

– Dingo nuotaika, nes mūsų skyrius – jau nebe geriatrijos, o koronaviruso, kaip ir daugelis skyrių Lietuvoje. Per pandemiją aštuonis mėnesius nebuvo Geriatrijos skyriaus, po jos tris mėnesius buvo, o dabar vėl uždarysime. Geriatrijos pacientai lieka nuskriausti. Tarp  COVID-19 ligonių vyrauja pagyvenę žmonės, kurių sveikata dėl koronaviruso ypač prastėja, o ir gretutinių ligų jiems užtenka.

– Kokie pacientai guli Geriatrijos skyriuje?

– Vyrauja demencijos, įvairiomis ūminėmis ligomis sergantys pacientai. Tai ne slauga, o skubi pagalba, kai pagyvenusį žmogų, pritaikius reabilitacijos priemones, kineziterapiją, psichologų, psichiatrų paslaugas, bandome pastatyti ant kojų.

– Jūs matote realią situaciją: kai koronaviruso ligonių skaičius didėja, nuo to nukenčia paprasti pacientai. Kokių emocijų kyla, kai girdite kalbant, kad tai gripas, nieko pavojingo?

– Kyla pyktis, kai nevertinamas medikų darbas. Nuolatinis nuovargis, įtampa, negalime suteikti pagalbos įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms, ją reikia teikti tik koronaviruso ligoniams. Atrodo, kad žmonės kartais būna akli, nesupranta, kas skelbiama, kiek milijonų mirčių visame pasaulyje. Lietuva pirmauja ES pagal sergamumą ir mirštamumą.

Kyla pyktis, kai nevertinamas medikų darbas. Nuolatinis nuovargis, įtampa, negalime suteikti pagalbos įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms, ją reikia teikti tik koronaviruso ligoniams.

– Įsivaizduoju, kad turėtų žeisti profesinį orumą, kai girdimi kaltinimai medikams – nupirkti, meluojate, visas gyvenimas atiduotas mokslui, o dabar pagal kažkieno dūdelę šokate.

– Negali būti, kad milijonai gydytojų pasaulyje dainuoja užsakytas dainas. Reikia turėti nepaprastai lakią fantaziją ir gyventi visiškai užsimerkus prieš tikrovę.

Liūdni padariniai

– Kaip prisibelsti iki tų žmonių?

– Patirtis rodo, kad vadinamieji antivakseriai, kurie nesiskiepija ir namiškiams draudžia tai daryti, ir suserga, ir miršta. Toks jau labai drastiškas auklėjimo būdas.

– Būna, kad ir pasiskiepijusiuosius paliečia liga.

– Taip. 80 proc. iš susirgusių žmonių būna nepasiskiepiję, o pasiskiepijusieji dažniausiai serga lengviau. Mažumai būna rimtų komplikacijų ar ištinka mirtis. Dažniausiai komplikacijų kyla senjorams, kurie serga sunkiomis gretutinėmis ligomis.

Požiūris: V.Lesauskaitės teigimu, visuomenės vertę galima nusakyti pagal jos požiūrį į vyresnio amžiaus žmones. Vilmanto Raupelio nuotr.

– Ką sako tie, kurie nesiskiepijo, susirgo ir sunkios būklės guli ligoninėje? Kaip tada jie kalba?

– Kai būklė sunki, niekas nepuola auklėti.

– Pasiskiepijusiems žmonėms dažniausiai dar kenkia gretutinės ligos.

– Ne visi pasiskiepiję asmenys įgyja imunitetą. Yra ligų, kai pažeista imuninė sistema ir nesusidaro antikūnų.

Senėjimo procesas

– Žmogaus organizmas unikalus. Mus visus vienija, kad tik gimę pradedame senti.

– Organizmas sensta visą laiką: mažėja vandens kiekis, silpsta imuninė sistema, sensta audiniai, sutrinka širdies ir venų vožtuvų darbas, suglemba oda.

– Tikriausiai sutiksite, kad dabar vyrauja jaunystės kultas ir senėjimo procesą daugelis bando sustabdyti: sportuoja, sveikai maitinasi, laikosi specialių dietų. Kokie, mokslo nuomone, tinkamiausi būdai pristabdyti ar atitolinti senėjimo procesą?

– Yra trys pagrindiniai būdai, dabar prisidėjo dar vienas akcentas – vakcinacija. Pirma – sveika mityba. Paskui – adekvatus fizinis aktyvumas, kuris priklauso nuo ligų ir būklių, ir pozityvus mąstymas, dvasingumas ir profilaktika, kuri pandemijos sąlygomis kartais nelabai įmanoma.

– Kiek mūsų fizinį kūną gali paveikti pozityvus mąstymas, minties galia?

– Vaikiškoje knygoje skaičiau – didelis laimėjimas, kad mes supratome, jog mūsų mintys turi tiek energijos, kiek elektra, kuri įžiebia lemputę.

– Kitiems gali pasirodyti, kad minčių, paveikiančių dvasinę ir fizinę būseną, galia skamba kaip horoskopai.

– Mokslas nepaneigė energijos. Nuo mūsų mąstymo, emocijų priklauso ir širdies susitraukimų dažnis, kraujotaka, streso išvengimas ar pasidavimas. Stresas – vienas iš neigiamiausių veiksnių, kurie veikia mūsų organizmą, ypač moderniame pasaulyje.

– Mes gyvendami dažnai dirbame kitiems – kuriame gerovę šeimai. Pamirštame dirbti sau – mąstyti pozityviai, sportuoti. Metai bėga greitai ir su amžiumi vis labiau tai pajuntame.

– Su metais labai pasijunta laiko reliatyvumas, greitėja tėkmė. Kitą vertus, jei kažką labai svarbaus dirbi ir pasiaukoji dėl kitų, – labai stiprina. Viena mano magistrantė rašė darbą, kuriame gvildeno klausimus apie asmenų, kurie slaugo sergančius demencija ligonius, gyvenimo kokybę ir lygino su grupe, kurie neslaugo Alzheimerio ligonių. Manėme, kad bus labai neigiami rezultatai, nes slaugantys žmonės dirba 24 valandas per parą. Paaiškėjo, kad ne, jų savivertė kaip tik buvo aukšta, jie jautėsi reikalingi ir tam tikrais aspektais jų gyvenimo kokybė buvo geresnė nei tų, kurie nieko neveikė.

Diskriminacija dėl amžiaus

– Žmogui svarbu daryti kažką prasmingo, jaustis reikalingam. Ar jūsų neerzina jaunystės kultas?

– Kartais iš dalies tai neteisinga. Sakoma, kad vyresnio amžiaus žmonės – našta visuomenei. Bet mąsto strategiškai, gali atsisakyti nereikalingų darbų, nepulti daryti beprasmiškų dalykų. Lietuva sensta kaip valstybė. Senjorų Lietuvoje – daugiau nei ketvirtadalis.

– Darbo rinkai teks persiorientuoti.

– Taip. Iš dalies persiorientuojama, kai vis didinamas pensinis amžius. Teko klausytis Didžiosios Britanijos Lordų Rūmų atstovės. Ji sakė, kad vyresni žmonės dirba ilgiau, sėkmingiau, sukūrė nacionalinį produktą ir gyvena ilgiau.

– Nepriklausomybės pradžioje moterys išeidavo į pensiją 55-erių, vyrai – 60-ies. Pensinis amžius ilgėja. Iš dalies nesąžininga, nes daug metų dirbęs žmogus turėtų skirti laiko sau, keliauti. Iš kitos pusės, gal visuomenė tapo sveikesnė, ilgiau gyvena, išlieka darbinga. Koks jūsų požiūris?

– Matyt, tai neišvengiama. Kai populiacija sensta, tai ir pensinio amžiaus ilginimas neišvengiamas. Daugelis žmonių nori dirbti ilgiau. Kita vertus, psichologai pataria, kad pozicijas reikia apleisti palaipsniui – jei dirbai vadovaujamąjį darbą, nesikabinti dantimis į jį, o protingai sumažinti apsukas, veiklą, adaptuotis pačiam, o ne kad kažkas priverstų.

– Kada senėjimas pradeda riboti tiek fizinę, tiek protinę žmogaus būseną?

– Anglų kalboje skirstoma į young-old ir old-old, pastarasis etapas prasideda nuo 75-erių metų, o iki 74-erių sveikatos būklė ir darbingumas panašūs į vidutinio amžiaus žmonių.

– Iš principo žmogus iki 74-erių – gana darbingas?

– Taip, nors tai labai individualu. Vyresnio amžiaus žmonės kuo toliau, tuo labiau nevienodi. Vieni turi didelę šeimą, kiti – ne, vieni turi daug santaupų, kiti – ne, vieni išsimokslinę daugiau, kiti – mažiau, kai kurie dar dirba, o kiti jau su pragulomis guli.

– Visur kovojame su diskriminacija – rasistiniu pagrindu, seksualinės orientacijos – ar nereikėtų atsisakyti ir amžiaus diskriminacijos?

– Diskriminacija dėl amžiaus yra kaip seksizmas ir rasizmas. Ši diskriminacija gali būti tiek senjorų, tiek jaunimo atžvilgiu, tačiau senyviems žmonėmis taikoma dažniau. Tai žmogaus vertinimas pagal jo metus, o ne pagal gebėjimus.

– Lietuva tik pradeda eiti diskriminacijos mažinimo keliu.

– Reikėtų prisiminti ne tik rasizmą, seksizmą, bet ir diskriminaciją dėl amžiaus. Visuomenės vertę galima nusakyti pagal  jos požiūrį į vyresnio amžiaus žmones.

– Kas geriausiai padeda ir saugo nuo COVID-19?

– Geriausiai saugo vakcinos, distancijos išlaikymas. Pradžioje buvo sakoma, kad reikia socialinės izoliacijos, o iš tikrųjų reikia fizinės. Reikia protingai elgtis situacijoje, ir tai negali virsti senjorų atstūmimu.

Kas yra meilė? Kas yra labiau romantiški – vyrai ar moterys? Kaip pasimatymai atrodė anksčiau ir dabar? Apie tai kalbėta trečiadienį Istorinėje LR Prezidentūroje senjorams skirtoje edukacinėje paskaitoje "Romantika tarpukariu: apie meilę, flirtą, ir kitas linksmybes".

Pasak Istorinės LR Prezidentūros ekskursijų vadovės ir edukatorės Kamilės Povilavičiūtės, tarpukariu žmonės turėdavo atitikti tam tikrus standartus. "Anuomet buvo manoma, kad svarbiausia yra būti švelniam, dėmesingam ir mandagiam. Būtent šie trys pagrindiniai bruožai ir sudarydavo romantiško žmogaus įvaizdį. Tais laikais taisyklės būdavo taikomos labiau vyrams, o ne moterims, mat seniau iniciatyvą susipažinti turėdavo rodyti vyrai", – pasakojo K.Povilavičiūtė.

Anuomet buvo manoma, kad svarbiausia yra būti švelniam, dėmesingam ir mandagiam.

Rašyti ir gauti laiškus būdavo įprasta, kitokių komunikavimo būdų beveik nebūdavo, ne visi turėjo telefonus. Ir romantiškuose santykiuose laiškas būdavo lyg simbolis – nuo voko spalvos bei pašto ženklo pozicijos priklausė, kaip adresatas jį priims ir supras. Pavyzdžiui, geltona spalva reikšdavo meilę kitam, juoda – partnerio godumą. "Baltas vokas reikšdavo tiesiog paprastą laišką, galbūt giminės iš užsienio norėjo susisiekti. Mėlynas – permaina meilėje: arba bus vedybos arba skyrybos, o žalias – viltis, tikėjimas. Geltonas reikšdavo – myliu, bet ne tave, vaško spalvos vokas – artima meilė, bet dar ne vedybos. Juodas reikšdavo godulį, o labai ryškiai geltona – vilties, saulės spalva, bet visgi netikra meilė. Rožinis vokas reikšdavo karštą meilę, o pilkas simbolizuodavo tiesiog "myliu tave", – paaiškino K.Povilavičiūtė.

Kamilė Povilavičiūtė. K. Ražicko nuotr.

Simbolines prasmes taip pat turėjo ir pašto ženklai, jų išdėliojimas ant voko. Jeigu pašto ženklas priklijuotas viršutiniame dešiniajame kampe, kaip įprasta šiomis dienomis, tai reikšdavo, kad paprasčiausiai myli tą žmogų. Jeigu jis pakreipiamas horizontaliai – būk man ištikimas, o apačioje priklijuotas ir šiek tiek pakreiptas reikšdavo skyrybų intenciją.

Kadangi karininkai buvo aristokratijos atstovai, jiems buvo keliami gana griežti reikalavimai norint vesti savo mylimąją. Pasak edukacijos vedėjos, karininkas turėdavo gauti ne tik savo šeimos narių palaiminimą tuoktis, bet ir savo vadovybės kariuomenėje.

"Jie turėdavo pateikti informaciją savo štabo viršininkui, su kokia mergina susipažino, iš kokios šeimos ji yra ir ar norėtų ją vesti – tai turėdavo įvertinti karininkų vadovybė. Tu esi karininkas, vadinasi, į santuoką turi žiūrėti labai atsakingai, kad vedybos paskui nepakenktų karjerai", – pasakojo K.Povilavičiūtė

Tarpukariu ir spauda padėdavo susirasti antrą pusę. Laikraščiuose būdavo atskira skiltis, kur žmonės pristatydavo save, išsakydavo intencijas, pomėgius ir pateikdavo savotiškų reikalavimų būsimam partneriui.

"Ši tendencija atėjo iš užsienio – vakarietiška kultūra visgi darė didelę įtaką mums. Skelbimai atsirado esant poreikiui, daug žmonių tais laikais jau mokėjo skaityti, laikraščių paklausa augo, jų daugėjo. Pradėjo skaityti ir kaimo žmonės, ne tik miestiečiai. Aišku, skelbimų būdavo visokių: vienas parašydavo gražų pažinčių skelbimą, o kitas parašydavo savo ginklo numerį iš tarnybos laikų, esą, tai įrodymas, kad tarnavo", – pasakojo K.Povilavičiūtė.

Edukacijoje dalyvavo daugiau kaip 20 senjorų, kurie su plojimais ir su nostalgiškais pašnekesiais apie jaunystę užbaigė popietę Istorinėje LR Prezidentūroje.

„Išėmus korteles, kas yra opozicijos vienas iš veikimo būdų, gali pritrūkti balsų iki 71. Tikrai nieko ypatingo čia nevyksta, tai įprastas Seimo darbo dalykas, tam tikras ir opozicijos demaršas, bet tai vienas iš naudojamų dalykų“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Tai yra politika, kartais noras kišti pagalius tampa tiek patrauklus ir stipresnis už racionalius argumentus“, – teigė ji.

Parlamento vadovė vylėsi, kad Vyriausybės teikiamą įstatymą pavyks priimti dar antradienį arba ketvirtadienį.

Tai yra politika, kartais noras kišti pagalius tampa tiek patrauklus ir stipresnis už racionalius argumentus.

Seimas antradienį iš pirmo karto nepriėmė Vyriausybės inicijuoto Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos įstatymo projekto: balsuoti registravosi 67 Seimo nariai, iš jų 65 balsavo už, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Tiek balsų neužteko įstatymui priimti – reikėjo, kad balsavime dalyvautų mažiausiai 71 parlamentaras.

Balsavime nedalyvavo 22 „valstiečiai“, po 13 socialdemokratų ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių, devyni „darbiečiai“, aštuoni Lietuvos regionų frakcijos nariai, šeši konservatoriai, vienas Laisvės frakcijos ir du Liberalų sąjūdžio atstovai.

100 eurų skiepytis skatinančią išmoką Vyriausybė siūlė mokėti senjorams nuo 75 metų, tuo metu „darbiečiai“ ir „valstiečiai“ siekė, kad finansinę paskatą už skiepus gautų gyventojai nuo 65 metų. Seimo dauguma nepritarė tokiam siūlymui.

Pagal Vyriausybės projektą, 100 eurų vienkartinė išmoka būtų skirta nuo rugsėjo iki gruodžio pasiskiepijusiems vyresniems nei 75 metų žmonėms bei iki kitų metų balandžio pasiskiepijusiems sustiprinančia doze. Vienkartinę išmoka ketinama išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais kartu su pensija.