-
Bendra senjorų ir menininkų kūryba spręs senolių vienišumo problemas 3
Norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į šią itin opią problemą, socialinio projekto „Šiandien yra vakar“ sumanytojai prieš porą metų pakvietė susiburti menininkus ir senjores, kurios mėgsta siuvinėti.
„Menininkai turi galimybę pasisemti įkvėpimo ir idėjų nepelnytai pamirštoje, bet vis dar gyvoje praeityje, o mūsų senjorai sulaukia įvertinimo, pripažinimo. Jie gali realizuoti save, įamžinti ir įprasminti savo gyvenimo patirtį“, – sako iniciatyvos „Šiandien yra vakar“ autorė, marketingo specialistė Ermita Kirdeikytė.
Prie iniciatyvos prisijungė vienuolika menininkų, tarp kurių Algis Kriščiūnas, Eglė Ulčinckaitė, Kęstutis Grigaliūnas, Laisvydė Šalčiūtė, Antanas Dubra, Viktoras Paukštelis ir kiti. Šių menininkų nupieštus darbus ant drobės perkėlė 25 senjorės, o unikalias rankines sukūrė dizaineris Robertas Kalinkinas.
Pasak E. Kirdeikytės, nuo šiol visi žmonės turi galimybę prisidėti sprendžiant skaudžias senolių atskirties problemas. Tam atiteks visas Senjorite.lt pelnas, kuris bus gautas už unikalius senjorių ir menininkų kūrinius.
Ateityje planuojama pristatyti ir kitus projekto „Šiandien yra vakar“ dalyvių darbus. Dalyvauti projekte ir toliau kviečiami visi mėgstantys ne tik siuvinėti, bet ir megzti, nerti ar kitokia kūrybine veikla užsiimantys Lietuvos senjorai.
„Šiandien yra vakar“ nuotr.
„Projekto vystymo procese įpinta daug mano pačios išgyventų situacijų ir emocijų. „Šiandien yra vakar“ – tarsi vėluojanti dovana mano vienintelei likusiai močiutei, dėl kurios pomėgio siuvinėti idėja ir gimė", - sako E. Kirdeikytė.
Pirmą kartą viešai bendra senjorų ir menininkų kūryba buvo pristatyta 2020 m. spalį Vilniuje, Arkangelo konferencijų ir meno centre.
Rankines planuota parduoti labdaros aukcione, tačiau tam sutrukdė pandemija. Žinia apie projektui kilusius iššūkius pasiekė svetainių kūrėją, ISM universiteto studentą Jokūbą Jarmalavičių, kuris sukūrė ir padovanojo platformą.
„Pats prieš kelis metus praradau savo močiutę. Dalyvavimas projekte man yra kaip jos prisiminimo įamžinimas ir kartu – prasmingas darbas vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms“, – sako J. Jarmalavičius.
Netrukus gimė ir svetainės pavadinimas „Senjoritė“, kuris, pasak E. Kirdeikytės, simbolizuoja skirtingų kartų susijungimą.
„Šiandien yra vakar“ autorė už pagalbą itin dėkoja senjorių istorijas užrašiusiai Juditai Paužuolytei, „Senjoritės“ logotipą sukūrusiai dizainerei Jolantai Vareikaitei ir bendrovei „Senukai“, kuri finansiškai parėmė pirmuosius projekto žingsnius.
-
Pensijos ir išmokos 2022 metais: ką svarbu žinoti senjorams? 6
„Siekiame gerinti senjorų padėtį, mažinti socialinę atskirtį ir skurdą. Tikimės, kad tam pasitarnaus kitąmet sparčiau augsiančios pensijos, visiems vienišiems senjorams mokamos vienišo asmens išmokos ar našlių pensijos, didėsiančios priemokos mažiausių pensijų gavėjams, sudėtingą situaciją padės spręsti ir kompensacijos už būsto šildymą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Didės senatvės pensijos
Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 414 eurų iki 465 eurų, o 2024 m. sieks 544 eurus. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didės nuo 441 iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų.
Siekiame gerinti senjorų padėtį, mažinti socialinę atskirtį ir skurdą.
Vienišo asmens išmoką gaus daugiau žmonių
Kitąmet vienišo asmens išmoka bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo, o ją gaus beveik penkis kartus daugiau šalies gyventojų. Pirmosios išmokos kartu su susidariusia nepriemoka pasieks gavėjus ne vėliau kaip kovo mėnesį.
Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios 32 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 280 tūkst. žmonių, iš jų – apie 186 tūkst. socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjų.
Nuo šių metų liepos 1 d. teisę gauti 28,63 eurų dydžio vienišo asmens išmoką turi apie 60 tūkst. asmenų – vieniši šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjai. Pirmosios išmokos jos gavėjus jau pasiekė.
Didės našlių pensijos
Kitąmet nuo 28,63 eurų iki 32 eurų didės našlių pensijos bazinis dydis. Našlių pensijos skiriamos ir mokamos socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio.
Tie senatvės pensijos amžių sukakę asmenys ar neįgalieji, kurių miręs sutuoktinis turėjo bent minimalų pensijų draudimo stažą arba iki mirties dienos gavo netekto darbingumo ar senatvės pensiją, gauna socialinio draudimo našlių pensiją.
Ši pensija skiriama nepriklausomai nuo buvusio asmens amžiaus sutuoktinio mirties metu. Našlio pensija asmeniui skiriama, kai jis sukanka senatvės pensijos amžių arba ne vėliau kaip per penkerius metus nuo sutuoktinio mirties pripažįstamas neįgaliu. Našliai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip vieneri metai.
Didės šalpos senatvės pensijos
Nuo 2022 metų pradžios didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, kartu 5 proc. didėja ir šalpos pensijų bazė, nuo kurios skaičiuojamos šalpos senatvės pensijos. Šios pensijos yra mokamos minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams.
Minimalaus socialinio draudimo stažo neturintiems senatvės pensininkams šalpos senatvės pensija didės nuo 143 eurų iki 150 eurų; senatvės pensijos sulaukusiems tėvams, globėjams, kurie bent 15 metų slaugė neįgaliuosius su specialiaisiais poreikiais – nuo 214,5 euro iki 225 eurų; senatvės pensijos amžiaus sulaukusioms mamoms, išauginusioms penkis ir daugiau vaikų – nuo 214,5 euro iki 225 eurų.
Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Didėja priemokos mažiausių pensijų gavėjams
Kitąmet nuo 260 eurų iki 267 eurų didėja minimali asmens pajamų suma, kurios nepasiekęs pensijos gavėjas įgyja teisę į priemoką.
Gauti priemoką prie socialinio draudimo senatvės pensijos turi teisę senjorai, gaunantys socialinio draudimo senatvės pensiją, išskyrus gaunančius išankstinę senatvės pensiją.
Jei asmuo yra įgijęs būtinąjį stažą pensijai skirti, jam mokamas skirtumas tarp 267 eurų ir jo gaunamos pensijos (pensijų) sumos. Jei asmuo yra įgijęs minimalų stažą, bet neturi būtinojo stažo, jam apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis.
Kompensacijos už būsto šildymą
Kitąmet dvigubai didės valstybės remiamų pajamų dydis (VRP), kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Nepasiturintiems gyventojams bus kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
Pakeitus būsto šildymo išlaidų kompensacijos apskaičiavimo metodiką, nuo kitų metų kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų įskaitant ir senjorus.
Pavyzdžiui, vienas gyvenantis senjoras gauna 489 eurų senatvės pensiją turint būtinąjį stažą. Pritaikius naują metodiką, jis pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 10,2 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) jam bus kompensuojamos 100 proc.
Jei, pavyzdžiui, dviejų senjorų šeima bendrai gauna 978 eurus senatvės pensijos turint būtinąjį stažą, už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 46,2 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m ) bus kompensuojamos 100 proc.
Skaičiuojama, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją kitąmet papildomai įgis apie 15 tūkst. žmonių, iš viso šią kompensaciją gaus apie 110 tūkst. žmonių.
Gyventojai dėl būsto šildymo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (prašymai priimami ir seniūnijose), taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt.