Skaičius keičiasi kartais

Nuo sausio pradžios visoje Lietuvoje pastebima tendencija: žmonių, sergančių COVID-19, skaičius mažėja, o gripu – auga.

„Palyginus su pirmąja sausio savaite, gripo atvejų padaugėjo penkiais kartais, o COVID-19 atvejų sumažėjo perpus. Visų kitų peršalimo, viršutinių kvėpavimo takų ligų atvejų skaičius pastaruoju metu taip pat sparčiai auga. Atrodo, prasideda gripo epidemija“, – pastebėjo Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovė šeimos gydytoja Iveta Dubrova.

Jos praktikoje šį sezoną dažniausiai pasitaikė žmonių, sergančių tiek gripo, tiek COVID-19 lengvomis formomis. Gydytojos teigimu, abiejų šių ligų atvejais žmonės kreipiasi jausdami panašių simptomų: karščiavimą (gripo atveju jis staigus, ryškiau pasireiškiantis), bendrą silpnumą, kaulų, raumenų, gerklės skausmą, slogą, čiaudulį, sausą kosulį. Žmonių, kuriems sergant COVID-19 pasireiškia anksčiau dažnai pasitaikydavęs šios ligos simptomas – laikinas skonio ir kvapo praradimas, dabar pasitaiko labai retai. Tačiau, pasak jos, COVID-19 labiau būdingas stiprus galvos skausmas.

„COVID-19 savo simptomais panašėja į gripą. Vien pagal simptomus šias ligas atskirti sunku, todėl mes visiems pacientams rekomenduojame atlikti COVID-19 ir gripo greituosius testus. Per pandemiją žmonės išmoko taisyklingai juos atlikti savarankiškai, o vaistinėse šiais laikais yra testų, kuriais galima diagnozuoti ir COVID-19, ir gripą – A ar B tipą. Juos galima atlikti ir poliklinikoje. Žinoma, poliklinikoje atliekame ir bendrą kraujo, ir C reaktyvinio baltymo (CRB), tyrimus, bet testai tikrai naudingi. Tai padeda gydytojui diagnozuoti ligą ir skirti tinkamą gydymą“, – sakė I. Dubrova.

Gydytoja pabrėžė, kad pirmosiomis ligos dienomis ir gripui, ir COVID-19 gydyti galima skirti antivirusinių vaistų.

„Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad antivirusiniai vaistai nuo COVID-19 veiksmingiausi, kai skiriami per penkias paras nuo simptomų pradžios, gripo – per tris. Tačiau, jei ligos forma lengva, galima apsieiti be šių vaistų. Užtenka simptominio gydymo, pvz., jei skauda gerklę – vartoti vaistus nuo šio skausmo, jei kyla aukšta temperatūra – vaistus nuo karščiavimo. Svarbu pakankamai ilsėtis, gerti daug skysčių, – tai, kas padeda sveikti, akcentavo pašnekovė. – Tačiau, jei matome, kad yra tikimybė susirgti sunkesne ligos forma, rizikos grupės asmenims skiriame antivirusinių vaistų. Taip išvengiama komplikacijų, greičiau pasveikstama. Rizikos grupei priskiriami vyresnio amžiaus, imunosupresinių būklių pacientai, sergantys kai kuriomis lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis).“

Iveta Dubrova / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tendencija tąsiasi

Vakar NVSC gavo naujausius sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga duomenis iš visos Lietuvos. Iš jų matyti ankstesnių savaičių tendencijos tąsa.

„Lyginant penktosios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su ankstesnių savaičių rodikliais, matyti, kad susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius toliau didėja, o COVID-19 ligos atvejų skaičius mažėja. Atsižvelgiant į sergamumo gripu ir kitomis ŪVKTI (išskyrus COVID-19 ligą) daugiametę dinamiką, šiuo metu stebime įprastą sezoniniam gripui būdingą sergamumo pakilimo laikotarpį“, – teigė NVSC visuomenės informavimo specialistė Vilda Bajoriūnienė.

NVSC atstovai teigia, kad kol kas nėra pagrindo nerimauti, nors ligonių skaičius auga.

Remiantis oficialiąja statistika, jau ketvirtosios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 bendras rodiklis kai kuriose savivaldybėse leido skelbti epidemiją.

Pvz., ketvirtąją sausio savaitę (sausio 22–28 d.) sergamumas gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga Kauno rajono savivaldybėje siekė 2 028 atvejus 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Ši savivaldybė tuo metu buvo trečioji Lietuvoje (po Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių) pagal sergamumą minėtomis ligomis. Gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemiją savivaldybėje NVSC rekomenduoja skelbti, kai šis rodiklis viršija 1 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę.

Pasiteiravus, kodėl NVSC dar praėjusią savaitę nesiūlė skelbti gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemijos Kauno rajono savivaldybėje, jei minėtas rodiklis jau smarkiai viršytas, V. Bajoriūnienė atsakė: „Atkreipiame dėmesį, kad, priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, hospitalizacijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. Taip pat atsižvelgiama į situaciją asmens sveikatos, socialinės globos ir slaugos, ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat bendradarbiauja su savivaldybių atstovais – aiškinasi, kokia situacija, ir prireikus bus siūloma skelbti epidemiją.“

V. Bajoriūnienės teigimu, atsižvelgiama į minėtoje savivaldybėje esantį hospitalizacijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad NVSC gali teikti tik siūlymą savivaldybei skelbti epidemiją, tačiau sprendimą priima savivaldybės meras.

Rodiklis sparčiai auga

Palyginus kelių savaičių duomenis, matyti, kaip sparčiai auga sergamumo minėtomis ligomis rodiklis. Trečiąją šių metų savaitę epideminis sergamumo rodiklis buvo pasiektas tik 7 savivaldybėse. Ketvirtąją – 21 savivaldybėje. Penktąją, t. y., praėjusią savaitę, epideminis sergamumo lygis (daugiau kaip 1 500 atv. 100 tūkst. gyventojų) jau registruotas daugiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių: 34 iš 60.

Atrodo, prasideda gripo epidemija.

„Vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Šį sezoną nė viena savivaldybė dar nebuvo paskelbusi epidemijos“, – vakar pavakare sakė V. Bajoriūnienė.

Tačiau ji neatmetė tikimybės, kad, atsižvelgiant į pirmadienį gautus naujus sergamumo duomenis, NVSC rekomenduos kai kuriose savivaldybėse skelbti gripo epidemiją ir artimiausiu metu savivaldybių merai jas paskelbs.

NVSC duomenimis, penktąją šių metų savaitę (sausio 29–vasario 4 d.) daugiausiai sergančiųjų gripu, ŪVKTI ir COVID-19 buvo Vilniaus apskrityje – 2023 atvejai 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Mažiausiai – Telšių apskrityje, atitinkamai 1312 atvejai. Kauno apskrityje šis skaičius siekė 1859, Klaipėdos – 1589.

Vertinant sergamumą šiomis ligomis atskirose savivaldybėse, daugiausiai sergančiųjų buvo Marijampolės (2577), Rietavo (2220) ir Visagino (2193) savivaldybėse.

Tuo metu Kauno rajone šis suminis rodiklis siekė 2045, Kauno mieste – 1975, Klaipėdoje – 1827, Palangoje – 1535. taigi, minėtose keturiose savivaldybėse sergamumas gripu, ŪVKTI ir COVID-19 praėjusią savaitę siekė epideminį lygį.

Kada rekomenduojama skelbti epidemiją

Svarbiausias rodiklis

Kaip skelbia NVSC, gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemiją savivaldybėje rekomenduojama skelbti, kai toje savivaldybėje suminis sergamumo gripu, COVID-19 ligos ir ŪVKTI rodiklis viršija 1 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Tačiau, priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus: atsižvelgti į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus epidemiologinius ypatumus (ligoninių lovų užimtumo dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos dinamiką savivaldybėje ar regione ir kt.).

Sprendimą dėl epidemijos skelbimo savivaldybėje priima savivaldybės meras, siūlymą skelbti epidemiją teikia NVSC, įvertinęs epidemiologinę situaciją.

Kiekvienos Lietuvos apskrities sergamumo gripu rodiklius, kurie skelbiami kiekvieną savaitę, galima rasti internete adresu nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/sergamumo-duomenys/2023-2024-m-gripo-sezono-duomenys.

Kas vyksta paskelbus epidemiją

Paskelbus epidemiją, gali būti taikomos šios infekcijų plitimą ribojančios priemonės: laikinas ugdymo įstaigų veiklos ribojimas, skelbiant infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR); laikinas masinių renginių ribojimas (renginių atšaukimas ar žiūrovų skaičiaus ribojimas); pacientų srautų atskyrimas gydymo ir socialinės globos įstaigose, asmens sveikatos priežiūros paslaugų žmonėms, sergantiems gripu ar COVID-19 liga, teikimo namuose organizavimas, pacientų ir socialinės globos įstaigų gyventojų lankymo ribojimas, rekomenduojamas kaukių dėvėjimas bendrose įstaigos patalpose visiems įstaigoje esantiems asmenims.

Kada gali būti skelbiamas IPRR ugdymo įstaigoje

IPRR gali būti skelbiamas gripo ir (ar) COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epidemijos laikotarpiu ir atskirais atvejais, kurie vertinami atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją apskrityje, savivaldybėje, įstaigoje, – ne epidemijos laikotarpiu.

Šaltinis: NVSC

COVID-19, gripo ir peršalimo simptomai

Kosulys ir dusulys. Sergant koronavirusu kvėpavimo takų sutrikimai paprastai trunka ilgiau. Jie gali užsitęsti ir kelias savaites ar net mėnesius. Sergant COVID-19 dusulys taip pat gali atsirasti vėliau, be to, jis būna sunkesnis ir nepraeina ilgiau.

Virškinimo sutrikimai. Žmonėms, sergantiems koronavirusu, dažniau sutrinka virškinimas, skauda galvą, prarandamas apetitas, viduriuojama, vemiama, skauda krūtinę. Nemažai ligonių skundžiasi stipriu nuovargiu, silpnumu. Gali atsirasti kvėpavimo sutrikimų, prasidėti plaučių infekcija, sunkiausiais atvejais negrįžtamai pažeidžiami plaučiai, vystosi kvėpavimo nepakankamumas, sepsis ir sepsinis šokas.

Nemalonūs akių simptomai. Koronavirusu sergantys pacientai kartais skundžiasi neįprastai padidėjusiu akių paraudimu, patinimu ir niežėjimu, kuris gali atrodyti ir kaip konjunktyvitas (akies uždegimas).

Odos bėrimai. Jei žmogus nurodo, kad jam ar vaikams atsirado naujas, anksčiau neįprastas bėrimas, patariama kreiptis į gydytoją. Svarbu atskirti, ar odos bėrimas yra susijęs su COVID-19 infekcija, ar, tarkime, tai alergija, ar kita virusinė infekcija. Tokiu atveju patariama iškart atlikti COVID-19 tyrimą.

Peršalimo – tiek sukelto virusų, tiek bakterijų – atveju negalavimai pasireiškia palaipsniui. Pradžioje dažniausiai pajuntama, kad ima perštėti gerklę, užgula nosį. Po kelių dienų gerklę ima skaudėti stipriau, nosis bėga, čiaudima, gali būti pradedama kosėti. Temperatūra pakyla ne iš karto, būna žemesnė.

Gripas prasideda staiga, dažniausiai karščiavimu, stipriais galvos ir raumenų skausmais. Temperatūra ne tik būna aukštesnė (38 °C ir daugiau), bet ir laikosi mažiausiai tris–penkias dienas. Ligonis jaučia didesnį bendrą silpnumą, šaltkrėtį. Kitas esminis skirtumas yra pykinimas ir vėmimas – jis retas susirgus peršalimu, bet dažnas esant gripui. Kosulys peršalus prasideda vėliau, o susirgus gripu – jau po kelių dienų, iškart gali būti stiprus, sausas. Gerklės skausmas, sloga labiau būdingi peršalimams. Peršalimas, jei neatsiranda komplikacijų, praeina per savaitę, gripas gali tęstis ir kelias.

Lengvesni koronaviruso atvejai dažniau prasideda sloga, gerklės skausmu, kosuliu.

Vidutinio sunkumo COVID-19 panašesnis į gripą, temperatūra staigiai šokteli iki 38–39 °C, vargina šaltkrėtis, sausas kosulys, raumenų skausmai. Būdingų šiai infekcijai simptomų atsiranda po kelių dienų ar savaitės, priklausomai nuo ligos eigos.

Jei pasireiškia sunkesnių koronaviruso simptomų – sunku kvėpuoti, spaudžia krūtinę, nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą ar kvieskite greitąją pagalbą. Sunkios ligos formos tiek sergant gripu, tiek koronavirusu gydomos ligoninėje.

Saugodamiesi ligų venkite didelių minių ir susibūrimų, kai negalite laikytis saugaus atstumo, dėvėkite kaukę, dažnai plaukite rankas ir, pasijutę prastai, likite namuose. Kovojant su įvairiomis infekcijomis, ypač virusais, labai svarbu rūpintis imunine sistema: valgyti sveiką, subalansuotą maistą, reguliariai mankštintis, išsimiegoti, pasirūpinti, kad organizmui netrūktų būtinų vitaminų ir mikroelementų.

NVSC duomenimis, Lietuvoje sausio 22–28 dienomis sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo ir siekė 1609,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Prieš savaitę sergamumas buvo mažesnis – 1309,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nors bendras sergančiųjų skaičius išaugo, NVSC pažymi, kad didėjo tik sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius, o COVID-19 liga – sumažėjo.

Mažiausias sergamumo rodiklis 4-ąją šių metų savaitę registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Anot NVSC, užregistruoti dar du mirties nuo gripo atvejai. Asmenys priklausė 40–49 m. ir 70–79 m. amžiaus grupei, jie nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo. Šį gripo sezoną iš viso užregistruoti 8 mirties nuo gripo atvejai. Praeitą (2022–2023 metų) sezoną tuo pačiu laikotarpiu buvo registruota 13 mirties nuo gripo atvejų (iš viso per metus – 21).

Anot centro, epideminis bendras sergamumo lygis, kai peržengiama 1 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba, pasiektas trečdalyje, t.y. 21 savivaldybėje. Prieš savaitę tokių savivaldybių buvo trigubai mažiau – septynios. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 135 asmenys: 85 vaikai, 8 asmenys priklausantys 18–64 metų amžiaus grupei ir 42 vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 8 asmenys, iš kurių trys – vaikai.

Sausio 22 dienos duomenimis, nuo rugsėjo sezoninio gripo vakcina pasiskiepijo daugiau nei 215 tūkst. asmenų, nuo spalio COVID-19 vakcina pasiskiepijo per 53 tūkst. gyventojų.

Epideminis sergamumo gripu lygis pasiektas Visagino ir Vilniaus miesto savivaldybėse. Mažiausiai sergančiųjų –Telšių apskrityje. Fiksuoti jau ir keturi mirties nuo gripo atvejai.  

Plačiau situaciją LNK pakomentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Greta Gargasienė.

– Yra duomenys metų pirmųjų dviejų savaičių, gal jau yra žinoma kokia yra trečioji savaitė? Ar daug sergančiųjų?

– Naujausius duomenis turėsime kitą pirmadienį, tačiau bendras tendencijas stebime, sakykime, jau nuo sezono pradžios ir visus metus. Lyginant su praeitu sezonu, pirmoji sergamumo banga buvo panaši, kaip ir praeitais metais, bet buvo daugiau susijusi su COVID-19 infekcija, nes visa Europa praeitų metų rudenį daugiausiai fiksavo susirgimų COVID-19 liga. Dabar turbūt gripas grįžo į tas pradines tendencijas, kokias turėjome iki pandemijos, kai sergamumas gripu piką pasiekdavo sausio, vasario mėnesiais, dabar matome tą sergamumo kilimą. COVID-19 atvejų šiek mažėja, gripo ir  kitų kvėpavimo infekcijų didėja. Šventinis periodas šiek tiek išbalansavo ir Europoje, ir Lietuvoje statistiką, kadangi žmonės šventė, mažiau kreipėsi į gydymo įstaigas, matėme mažesnį sergamumą, o dabar po truputėlį sergamumas kyla. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kitaip tariant, jeigu jaučiate kokius nors simptomus, pravartu būtų pirkti ne tik COVID-19 testą, bet ir gripo, ar ne? 

– Taip, būtent, nes žmonės klaidingai mano, kad jeigu pasidaro COVID-19 testą namie, jis neigiamas, tai netgi jausdami simptomus, toliau gyvena įprastą gyvenimą. Eina į darbą, vaikus leidžia į ugdymo įstaigas ir lankosi renginiuose. Tačiau jeigu COVID-19 testas neigiamas, nereiškia, kad gripo testas neigiamas ar kitos kvėpavimo takų infekcijos. Turime simptomų – būname namie, neturint galimybės būti namie, reikėtų bent užsidėti medicininę kaukę arba respiratorių. Bandyti saugoti tiek save, tiek aplinkinius, bet tikrai neigiamas testas, jaučiant simptomus, nereiškia, kad jūs nesergate.  

– Žvelgiant į sergančiųjų skaičius, kur serga daugiausia žmonių, kokiose Lietuvos teritorijose? Galbūt jau artėjama prie epidemijos lygio? 

Yra 2 savivaldybės – Visagino ir Vilniaus miesto, kur stebimas epideminis sergamumo lygis.

– Iki šventinio periodo, turėjome 19 savivaldybių, kurios jau buvo pasiekusios epideminį lygį. Šventinis periodas šiek tiek sergamumą sumažino, kaip jau minėjau, dėl mažesnio besikreipiančių žmonių skaičiaus. Praeitos savaitės duomenimis, yra dvi savivaldybės – Visagino ir Vilniaus miesto, kur stebimas epideminis sergamumo lygis. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai yra Vilniaus miestas, daugiausiai gyventojų turintis miestas.  

Tai normalu, kad turbūt žmonės dažniau kreipiasi gydymo įstaigas, bet vien rodiklis nėra tik tas vienintelis kriterijus, kuriuo remiantis būtų skelbiama epidemija. Yra atsižvelgiama į kitus kriterijus, į situaciją ugdymo įstaigose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose apskritai į tai teritorijai būdingą sergamumą. Kol kas rodiklis yra šiek tiek jau pasiekęs epideminį lygį, bet tai tikrai nėra vienintelis kriterijus, dėl kurio būtų skubama skelbti epidemiją. 

– O kur yra mažiausiai sergama? 

– Mažiausiai, jeigu apskritai, turbūt Telšių apskritis, bet oficiali statistika nebūtinai atspindi realią statistiką, kaip žmonės serga. Jeigu mažiau kreipiasi, tai nereiškia, kad mažiau ir serga. Telšių apskrityje yra mažiausias sergamumas stebimas, o Vilniaus apskrityje didžiausias. 

– Šiais metais dėl gripo hospitalizuota virš 60 žmonių, iš jų beveik pusė vaikų. Ar turite naujesnius duomenis? 

– Naujausi duomenys, kaip ir minėjau, bus pirmadienį. Tačiau hospitalizuotų skaičius nėra ypatingas ir didesnis lyginant su praeitais sezonais. Vaikai visada sudaro, tiek sergantys, tiek hospitalizuoti, apie 50 proc. nuo bendro susirgusių arba hospitalizuotų skaičiaus. Normalu, nes tėvai rūpinasi vaikų sveikata, juos veda pas šeimos gydytojus, diagnozuojama liga. O jeigu situacija yra sudėtinga, tada yra hospitalizuojami. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad norint įgyti imunitetą yra du būdai – pasiskiepyti arba persirgti. Rizikos grupių asmenys, ypač vyresni, tikrai rūpinasi savo sveikata ir skiepijasi, bent jau nuo gripo tai tikrai, ir COVID-19 vakcina šiemet aktyviau skiepijosi. Vaikų sergamumą ir besiskiepijančių vaikų, visos Lietuvos mastu, praeitais metais buvo apie 2 proc. Iš tikrųjų jeigu tik 2 proc. vaikų yra paskiepijami nuo tų ligų, nuo kurių gali būti skiepijami peršalimo ligų sezono metu, normalu, kad jie turbūt turi persirgti, kad įgytų imunitetą.  

– Kokio tipo gripas vyrauja šį sezoną? 

– Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, yra išskirta tiek A, tiek B gripo viruso. B gripo viruso mažiau. Jeigu žiūrint bendras tendencijas, šiuo metu tikrai nustatoma daugiau yra A tipo gripo viruso, taip pat cirkuliuoja ir respiracinis sincitinis virusas. 

– Kuri forma yra sunkesnė? Kurio tipo gripas yra sunkesnis? 

– Teoriniais duomenimis, sunkesnis yra A tipo gripo virusas. 

– Kuris vyrauja dabar. 

– Taip, kuris ir vyrauja. Normalu, kiekvieną sezoną turime abiejų tipų virusų cirkuliaciją. Dažniausiai prasideda arba B, arba A. Jie cirkuliuoja pakaitomis, bet viso sezono metu, todėl nieko keisto ir neįprasto šį sezoną taip pat nepastebime. 

Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Alytaus apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje.

Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 49 asmenys: 23 nepilnamečiai, 14 asmenų, priklausančių 18–64 m. amžiaus grupei ir 12 vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 4 asmenys, iš kurių 1 vaikas. Ankstesniąją savaitę į ligonines buvo paguldyta mažiau asmenų (40).

Šį gripo sezoną užregistruotas antras mirties nuo gripo atvejis. Asmuo priklausė vyresnių nei 90 m. asmenų grupei, nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo ir turėjo kitų lėtinių ligų.

NVSC specialistai primena, kad apsisaugoti nuo gripo ir COVID-19 galima pasiskiepijant vieno vizito pas gydytoją metu. 2024 m. sausio 8 d. duomenimis, nuo rugsėjo mėn. sezoninio gripo vakcina jau pasiskiepijo 213 818 asmenų. Nuo spalio 5 d. COVID-19 vakcina pasiskiepijo 52 378 asmenys.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovo Raimundo Grigaliūno, sergamumas gripu išaugo penktadaliu.

„Lyginant su praėjusia ir su dar ankstesne savaite, Klaipėdos mieste gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius 10 tūkst. gyventojų išaugo apie 20 proc. Kretingos rajone – panašiai, Palangos mieste – apie 30 proc., o Neringos mieste net truputį sumažėjo. Klaipėdos rajone ir Šilutės rajone – panašiame lygyje kaip ir buvo. Per pastarąsias dvi savaites sergančiųjų skaičius buvo panašus: 28–29 hospitalizuoti žmonės, iš jų užpraeitą savaitę buvo dešimt vaikų, praėjusią – šeši vaikai“, – teigė pašnekovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu labiau dominuoja B tipo gripas – tai lengvesnė šios ligos forma, ypač vaikams.

Tikėtina, kad gripo sezonas gali užsitęsti iki balandžio pabaigos, gal net gegužės vidurio.

„Dėl vakcinų – turime vasario duomenis, o už kovą turėsime pirmą balandžio savaitę. Skiepijimas – kuklokas. Vasario duomenimis, Klaipėdos mieste nuo gripo pasiskiepijo 21 žmogus, o Klaipėdos apskrityje paskiepyti 382 žmonės. Iš jų didžiąją dalį sudaro Šilutės rajone gyvenantieji“, – sakė R. Grigaliūnas.

Išaugusį sergamumą lemia tai, kad dabar pamirštamas atsargumas – prasidėjus COVID-19 pandemijai, būta įvairių apribojimų, žmonės buvo atsargesni, dėvėjo medicinines kaukes, turėjo mažiau kontaktų.

„Dar yra ir sezoniškumas, atšalę orai, ne visi žmonės išvystę įgūdžius. Kiti gal primiršo. Tikėtina, kad gripo sezonas gali užsitęsti iki balandžio pabaigos, gal net gegužės vidurio“, – svarstė specialistas.

Tad gyventojai skatinami laikytis rankų higienos taisyklių, kuo dažniau plauti rankas, kosėjant ir čiaudint užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai alkūnės linkyje), taip pat vėdinti patalpas, dėvėti medicinines kaukes, o esant būtinybei – apsilankyti pas šeimos gydytoją.

Skiepytis nuo gripo reikėtų tik visiškai pasveikus.

„Viskas turi būti daroma protingai. Tie virusai, ypač gripo, per karantiną „išalko“, ir žmonės kažkiek atsipalaidavo. Dabar ir orai tokie – ir šalta, ir vėjas. Temperatūrų kaita neigiamai veikia, vienam šalta, kitam karšta, tad reikia saugotis“, – pabrėžė R. Grigaliūnas.

Bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų (ŪVKT) infekcijomis ir koronavirusu sumažėjo – jo rodiklis praėjusią savaitę siekė 981,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai kovo 13–19 dienomis jis buvo 1014,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų buvo užregistruota mažiau, o gripo – daugiau. Praėjusią savaitę buvo nustatyta 2230 gripo atvejų, kai savaitę anksčiau – 2165 atvejai.

Nustatytas 23 341 viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejis (ankstesnę savaitę – 24 088), COVID-19 ligos – 2003 atvejai (ankstesnę savaitę – 2265).

Pranešama, kad pastarąsias keturias savaites daugėja į ligonines dėl gripo paguldytų asmenų. Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 110 asmenų, didžioji dalis jų buvo vaikai – 94. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi penki asmenys, iš jų keturi vaikai. Į ligoninę pateko ir viena nėščioji.

Savaitę anksčiau į ligonines pateko 70 asmenų, dar anksčiau – 65 asmenys, prieš tai – 54 asmenys.

Praėjusią savaitę buvo užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai, mirusieji priklausė 0–9 ir 10–19 metų amžiaus asmenų grupėms, nebuvo skiepyti sezoninio gripo vakcina, gretutinių ligų neturėjo. Lietuvoje šį gripo sezoną iš viso užregistruota 16 mirties nuo gripo atvejų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Šiaulių mieste fiksuota 1642,28 susirgimo atvejų 100 tūkst. gyventojų, Visagine – 1512,76.

Bendras sergamumo rodiklis šiomis ligomis kovo 13–19 dienomis sudarė 1014,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 909,1 atvejo.

Pastarąsias tris savaites daugėja į ligonines dėl gripo paguldytų asmenų. Praėjusią savaitę paguldyta 70 asmenų, iš jų didžioji dalis – vaikai iki 17 metų. Intensyviosios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo.

Per šį sezoną nuo gripo mirė 14 žmonių: devyni asmenys iš Vilniaus, du – iš Šiaulių, po vieną – iš Kauno, Utenos, Alytaus apskrities.

Centro duomenimis, beveik pusė, tai yra 26 į ligonines dėl gripo paguldyti asmenys buvo vaikai iki 17 metų.

Sergamumas gripu, koronavirusu ir peršalimo ligomis vasario 13-19 dienomis sumažėjo.

Praėjusią savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 700,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o dar savaitę anksčiau buvo 871,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Duomenys rodo, kad mažėjo sergamumas visomis minėtomis ligomis.

Praėjusią savaitę buvo užfiksuota 1050 gripo atvejų, kai savaitę anksčiau jų buvo 1073, COVID-19 atvejų buvo 1848 (savaite anksčiau – 2075), taip pat nustatyta per 16,8 tūkst. ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų (ankstesnę savaitę – daugiau nei 21,3 tūkst.).

Septintą šių metų savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo Utenos apskrityje, didžiausias išliko Kauno apskrityje.

Bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo ir siekė 871,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai savaitę anksčiau buvo 752,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Tiek gripo, tiek ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius, palyginti su praėjusia savaite, padidėjo: gripo atvejų buvo nustatyta 1073 (ankstesnę savaitę – 798), peršalimo ligų – 21,3 tūkst. (ankstesnę savaitę – 18,4 tūkst.), koronaviruso – 2075 atvejai (ankstesnę savaitę – 1913).

Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo minėtomis ligomis rodiklis išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 28 pacientai, iš kurių 26 buvo vaikai. Iš viso šį sezoną Lietuvoje užregistruota 13 mirties nuo gripo atvejų.

Kaip skelbia NVSC, jau penkias savaites iš eilės nė vienoje Lietuvos savivaldybėje nebuvo viršytas epideminis sergamumo lygis, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

Praėjusią savaitę didžiausi sergamumo rodikliai buvo užfiksuoti Visagino savivaldybėje – 1385,42 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Kėdainių rajone – 1351,82 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Marijampolės savivaldybėje – 1263,54 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Dar visai neseniai, pernai lapkritį–gruodį, specialistai pastebėjo išaugusį sergamumą gripu, tarp sergančiųjų daugiausia buvo vaikų.

Tąkart Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rima Šimkuvienė teigė, kad per kelias savaites sergamumas gripu buvo padidėjęs net keturis kartus.

Šiuo metu situacija – pasikeitusi, sergamumo rodikliai – ne tokie gąsdinantys.

„Lyginant ketvirtą ir penktą šių metų savaites, Klaipėdoje sergamumas gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga sumažėjo. Penktąją šių metų savaitę bendras gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos sergamumo rodiklis siekė 73,02 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ketvirtąją – 82,96 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas tarp vaikų ir suaugusiųjų – panašus (penktąją savaitę vaikai sudarė 53,4 proc. visų susirgusiųjų, ketvirtąją savaitę – 46,2 proc.)“, – informavo NVSC Klaipėdos departamento Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus visuomenės informavimo specialistė Vilda Bajoriūnienė.

Taip pat pažymima, kad per šių metų sausį nuo gripo pasiskiepijo 107 Klaipėdos gyventojai, priklausantys rizikos grupėms.

Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, per ketvirtadienį nuo COVID-19 klaipėdiečiai pasiskiepijo keturiomis „Pfizer“ ir penkiomis „Johnson“ vakcinomis. Visoje Lietuvoje per šią parą pasiskiepijo 68 žmonės.

Specialistai primena, kad skiepai vis dar efektyviausia priemonė, padedanti apsisaugoti nuo ligų ir jų keliamų komplikacijų.