Už A. Matulo ir S. Jovaišos pašalinimą iš komisijos dėl jų, kritikų vertinimu, per brangiai ir per daug už parlamentines lėšas įsigytų kompiuterių balsavo 23 parlamentarai, prieš buvo 41, 28 susilaikė.

„Man apmaudu, kad Seimo narys taip lengvai parduoda sąžinę už įvairius „Acer“ ir „Lenovo“, kurių bendra suma 11 tūkst. eurų. Kiek teko žiūrėti, kiti kolegos tikrai sugebėjo kompiuterius ir įrangą padėjėjams įsigyti pigiau“, – antradienį Seime kalbėjo A. Širinskienė.

Anot jos, A. Matulo buvimas etikos sargu rodo, kokie standartai keliami šios komisijos nariams.

„Ar konservatoriai neturi kitų narių, kurie atitiktų etikos standartus, kurie per „Skaidrinam“ akciją nebūtų nuskambėję, kaip įsigiję krūvą kompiuterių ir krūvą telefonų, kurių pajėgumai (...) kelia didžiulius klausimus“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Ji ragino „abejotinos reputacijos žmogų“ išbraukti iš Etikos ir procedūrų komisijos.

„Šiuo atveju, man labai apmaudu, kad duodame pavyzdį visuomenei, jog galime švaistyti parlamentinei veiklai skirtas lėšas, kad galima įsigyti abejotiną įrangą ir mes tą žmogų premijuojame buvimu Etikos ir procedūrų komisijoje, kur jis labai principingai bandys vertinti kitų kolegų įsigijimus“, – teigė parlamentarė.

Manau, garbingas žmogus nebūtų daręs čia to cirko ar performanso Seimo salėje, bet tiesiog atsiprašęs ir pasitraukęs prieš mėnesį.

„Manau, garbingas žmogus nebūtų daręs čia to cirko ar performanso Seimo salėje, bet tiesiog atsiprašęs ir pasitraukęs prieš mėnesį“, – pareiškė ji, reaguodama į prieš tai A. Matulo pateiktą viešą paaiškinimą dėl įsigytos kompiuterinės įrangos už parlamentinei veiklai skirtas lėšas.

A. Matulas teigė, kad pirmą kartą jaučiasi taip nesmagiai aiškindamas, jog nieko blogo nepadarė ir kad be pagrindo yra kaltinamas įsigijęs nepagrįstai brangios bei galingos kompiuterinės technikos.

Seimo narys teigia dėl to patiriantis mobingą.

Konservatorius aiškino turįs tris biurus – Pasvalyje, Pakruojyje ir Vilniuje – bei keturis patarėjus. Pasak jo, vienas kompiuteris kadencijos pradžioje pirktas vienai patarėjai, dirbančiai Pakruojyje, antras – Pasvalio biurui. Pasibaigus nuomai jis kompiuterius sakė išpirkęs už nuosavas lėšas ir palikęs padėjėjams naudotis.

„Trečias kompiuteris, už kurį esą mokėjau 11 tūkst. eurų, tas kompiuteris, kurį pirkau Panevėžio „Topo centre“ su nuolaida, kainavo 1606 eurus. Ne 11 tūkst. eurų, nesu matęs Lietuvoje tokio kompiuterio“, – pabrėžė A. Matulas.

Seimo nario teigimu, visi jo pirkti kompiuteriai ir telefonai kainavo apie 11 tūkst. eurų.

„Kiti kolegos mieliau leidžia pinigus saldainiams, kavai, bet neaprūpina darbuotojų būtina įranga, aš kitaip elgiausi“, – tvirtino konservatorius.

„Pavyzdžiui, A. Širinskienė 2023 metais gėlėms išleido 1,5 tūkst. eurų (parlamentinių lėšų – BNS), aš išleidau 900 eurų. Suvenyrams A. Širinskienė išleido 2,8 tūkst. eurų, aš išleidau 1,4 tūkst. eurų. Knygoms A. Širinskienė išleido beveik 2 tūkst. eurų, aš išleidau 400 eurų, – vardijo A. Matulas. – Aš mažiau dalinau suvenyrų, bet aprūpinau darbuotojus, kurie ir patys maketuoja, ir ataskaitas leidžia. Galėsiu atnešti penkias ataskaitas, gražiausias knygeles po 40 lapų. Kolegos, aš tikrai nieko nepažeidžiau.“

Darbo partijos frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas siūlė kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, ar Seimo nariai nėra prisipirkę kiniškos įrangos, kuri gali būti nesaugi.

„Nes jeigu kinai viską nuskaito ir mato, ką jie veikia čia Seime ir kitur, tai yra nonsensas. Reikia rimtai į šį klausimą žiūrėti“, – teigė parlamentaras.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas pareiškė, kad konservatoriai neturi sąžinės neatstatydindami A. Matulo ir Sergejaus Jovaišos iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos.

„Ne veltui yra geras posakis, kad saugiausia vogti dirbant sargu, nes kai tu dirbi sargu, niekas neįtaria, kad tu vagi. Taip ir šioje situacijoje geriausia įsavinti lėšas yra dirbant Etikos komisijoje“, – kalbėjo jis.

„Padarykite taip visose komisijoje, pavyzdžiui, Savižudybių komisijoje turėtų būti tie nariai, kurie privedė ką nors iki savižudybės, nes jie žino, kaip tą daryti“, – pareiškė „valstietis“.

Akcijos „Skaidrinam“ duomenimis, pats V. Ąžuolas per trejus metus iš Seimo sandėlio įsigijo suvenyrų už beveik 29 tūkst. eurų.

Antradienį Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariu paskirtas Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas, nes šią frakciją palikus Silvijai Lengvinienei, „laisviečiai“ komisijoje nebeturėjo atstovo.

Visuomenininkas Andrius Tapinas, nagrinėdamas parlamentinei veiklai panaudotas lėšas, atkreipė dėmesį, kad Etikos komisijos narys S. Jovaiša per kadenciją pirko penkis kompiuterius ir penkis telefonus, jis taip pat kėlė klausimą dėl brangios konservatoriaus A. Matulo, socialdemokratės Dovilės Šakalienės įsigytos kompiuterinės technikos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlė frakcijoms performuoti Etikos ir procedūrų komisiją iš naujo, bet nesulaukė frakcijų palaikymo.

Vietoj jų parlamentarė siūlo į šios komisijos sudėtį įtraukti kitus Seimo mažumai priklausančių parlamentarų pasiūlytus TS-LKD frakcijos narius.

A. Širinskienė  įregistravo tokį pasiūlymą Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos įregistruotam nutarimo projektui dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo. Jame siūloma į komisijos sudėtį įtraukti Seimo opozicinių frakcijų pasiūlytą Laisvės frakcijos narį Artūrą Žukauską.

Kaip pastebi A. Širinskienė, dėl parlamentarų S. Jovaišos ir A. Matulo pirkinių tikslingumo, atsakingo parlamentinių lėšų naudojimo, elgesio etiškumo visuomenėje kilo daug klausimų.

„Dėl to yra abejonių, ar klausimų dėl savo elgesio sukėlę Seimo nariai toliau gali dirbti Etikos ir procedūrų komisijoje bei vertinti kitų savo kolegų elgesį, taip pat ir kitų kolegų parlamentinių lėšų naudojimą“, – sako pasiūlymo autorė A. Širinskienė.

ELTA jau skelbė, kad S. Jovaiša, akcijos „Skaidrinam“ duomenimis, nusipirko penkis kompiuterius, telefonų už 25 tūkst. eurų.

TS-LKD frakcijos narys A. Matulas taip pat buvo vienas iš Seimo narių, nemažai parlamentinių lėšų išleidusių kompiuterių bei telefonų pirkimui bei nuomai. Jo pirkinių sąraše yra ir „Iphone 13 Pro Max“ už 1443 eurus,  2023 metais pirktas  naujausias „Samsung Galaxy S23 Ultra Black“ telefonas už 1461 eurą bei galingas „Acer Nitro“ kompiuteris už beveik 11 000 eurų. Šis kompiuteris, pasak parlamentaro, jam buvo reikalingas nuotraukoms susikelti ir memuarams rašyti.

Iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo konservatorių frakcijos narys S. Jovaiša anksčiau yra žadėjęs trauktis iš Etikos ir procedūrų komisijos ir pasibaigus kadencijai įsigytą biuro techniką palikti Seimui.

Seimo narys konservatorius Antanas Matulas yra sakęs, kad už parlamentines lėšas nieko neleistino nepirko.

„Įsigydamas biuro techniką pagal Seimo kanceliarinių išlaidų numatytą tvarką, neįvertinau galimų pasekmių, todėl prisiimu atsakomybę. Jau atsisakiau papildomos biuro technikos nuomos sutarties ir įrangą grąžinu tiekėjui. O likusią įsigytą biuro techniką planuoju perduoti Seimo kanceliarijai nustatyta tvarka pasibaigus šiai kadencijai“, – teigiama antradienį išplatintame parlamentaro pranešime.

S. Jovaiša taip pat žada svartyti galimybę trauktis iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos.

Apie tai, kad konservatorius per trejus metus už parlamentinei veiklai skirtas lėšas iš tos pačios bendrovės įsigijo keturis kompiuterius, keturis telefonus ir dar po vieną kompiuterį bei telefoną nuomojosi, pranešė visuomenininkas Andrius Tapinas, tęsiantis iniciatyvą „Skaidrinam“.

Likusią įsigytą biuro techniką planuoju perduoti Seimo kanceliarijai nustatyta tvarka pasibaigus šiai kadencijai.

Komentuodamas situaciją portalui „Anykšta“, S. Jovaiša pareiškė: „Skandalas kilo, nes žmonėms pavydu, jog Seimo nariai gali sau leisti įsigyti tokius pirkinius“.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais.

Per praėjusius metus kiekvienas Seimo narys parlamentinei veiklai galėjo panaudoti 18,5 tūkst. eurų, beveik visą sumą išleido daugiau kaip pusšimtis parlamentarų.

A. Tapino tyrimas atskleidė, kad dalis Seimo narių parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, kad šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai dar lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ėmėsi iniciatyvos tobulinti parlamentinei veiklai skirtų išlaidų naudojimo tvarką.

Paviešinti duomenys rodo, kad konservatorių frakcijos narys Justas Džiugelis per pastaruosius tris darbo parlamente metus Seimo nario ataskaitų spausdinimui išleido daugiau nei 23 tūkst. eurų. Nauji duomenys taip pat atskleidžia grupę parlamentarų, kurie už parlamentines lėšas nusipirko daugiausiai kompiuterinės įrangos. Vienas jų – konservatorius Sergejus Jovaiša, per kadenciją įsigijęs penkis kompiuterius ir bent penkis mobiliuosius telefonus.

J. Džiugelis ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau nei 23 tūkst. eurų

„Skaidrinam“ iniciatyvos komandai didžiausią nuostabą sukėlė Seimo Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausančio parlamentaro J. Džiugelio parlamentinės išlaidos. Parlamentaras per trejus metus ataskaitai spausdinti ir platinti išleido daugiau nei 23 tūkst. eurų.

Skelbiama, kad J. Džiugelis trejus metus Seimo buhalterijai pateikė sąskaitas, kurias už Seimo nario ataskaitų rengimą jam išrašė pagal individualią veiklą dirbantis Mindaugas Ardišauskas.

Visgi, parlamentaro pateikiami duomenys netikslūs – bendra šių išlaidų suma J. Džiugelio pateiktose sąskaitos faktūrose siekia daugiau nei 26 tūkst. eurų.

Skelbiama, kad M. Ardišauskas parlamentarui išrašė sąskaitas beveik visais 2021-2023 metų mėnesiais, jose nurodoma suma – 1000 eurų.

„Svarstėme rengti ir viešinti mėnesines veiklos ataskaitas, tačiau ilgainiui buvo nuspręsta kasmėnesinių ataskaitų neviešinti, nes daugelis darbų yra tęstiniai. Veiklos komunikacijos planuotės buvo rengiamos kiekvieną mėnesį, tačiau neformalizuota forma. Formalios veiklos ataskaita buvo paskelbta už 2020-2022 metus“, – rašoma J. Džiugelio pateiktame paaiškiname „Skaidrinam“.

Politikas taip pat teigė, kad M. Ardišausko paslaugos buvo finansuojamos iš eilutės, kuri apima konsultacijas dėl viešosios ar politinės komunikacijos, socialinių tinklų įrašų, pranešimų žiniasklaidai ir kalbų parengimą.

Tačiau skelbiama, kad M. Ardišauskas buvo politinių kampanijų konsultantas ir 2020 metų birželį pasirašė komunikacijos paslaugų teikimo sutartį su J. Džiugeliu, kad talkintų jam Seimo rinkimų kampanijoje.

J. Džiugelio ataskaitose taip pat rastos dvi sąskaitos, kuriose yra nurodoma, jog jos skirtos Seimo nario ataskaitos spausdinimui ir platinimui. Skelbiama, kad šiose sąskaitose yra nurodoma J. Džiugelio vienmandatės Vilniaus rajono iždininkė Ieva Vasiliauskaitė.

S. Jovaiša nusipirko penkis kompiuterius, telefonų už 25 tūkst. eurų

Tuo metu konservatorius Sergejus Jovaiša, pasak „Skaidrinam“, per pastarąją kadenciją daugiausiai parlamentinių lėšų skyrė kompiuterinės įrangos įsigijimui ir nuomai. Viso politikas iš parlamentinių lėšų nusipirko penkis kompiuterius ir bent penkis mobiliuosius telefonus. Bendra įrangos suma – per 25 tūkst. eurų.

Nurodoma, kad 2021 m. pradžioje jis nuomojo įrangos iš įmonės „Update“ už 288 eurų per mėnesį. Tų pačių metų birželį politikas įsigijo Macbook Air kompiuterį, o po mėnesio – Iphone Pro Max telefoną už daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų. Visgi, tų pačių metų lapkritį konservatorius nusipirko dar vieną kompiuterį – Lenovo ThinkBook už 1310 eurų.

2022 m. Seimo narys sudarė naują įrangos nuomos sutartį su bendrove „Update“ ir kas mėnesį nuomojo technikos už 439 eurus. Nurodoma, kad politikas nuomojo Lenovo ThinkBook kompiuterį, LED monitorių, lazerinį spausdintuvą, telefoną Iphone 13. Birželį S. Jovaiša įsigyja „biuro įrangos ryšio komplektą su priedais“ už 990 eurų, o spalį – iš to pačios įmonės perkamas „nuotolinio kompiuterinio ryšio įrenginys“ už 738 eurus. Po mėnesio iš parlamentinių lėšų nusipirko kompiuterį HP ProBook 450 G9 už 1535 eurus ir telefoną Samsung Galaxy 22 už 1418 eurų.

Vis dėlto, 2023 kovą S. Jovaiša vėl įsigijo „mobilaus ryšio įrenginį“ už 840 eurų, o spalį – dar vieną kompiuterį HP Elite Book 860 G9 už beveik 2 tūkst. eurų. Gruodį – už 648 eurus keitė kažkurio iš įsigytų kompiuterių HP pagrindinę plokštę. Be to, 2023 m. politikas tęsė mėnesines 439 eurų įmokas už jau minėtos įrangos nuomą.

A. Matulas kompiuterius bei telefonus ir pirko, ir nuomojosi

TS-LKD frakcijos narys Antanas Matulas taip pat buvo vienas iš Seimo narių, parlamentines lėšas leidusių kompiuterių bei telefonų pirkimui bei nuomai.

2021 metais už 388 eurus per mėnesį parlamentaras nuomojosi Samsung Galaxy telefoną, nešiojamąjį kompiuterį Asus M5 Ryzen ir Lenovo IdeaCentre stacionarų kompiuterį. Taip pat gegužės mėnesį įsigijo MacBook Pro už 1842 eurus.

2022 metais politikas pirko Iphone 13 Pro Max už 1443 eurus, o 2023 metais – naujausią Samsung Galaxy S23 Ultra Black telefoną už 1461 eurą bei galingą Acer Nitro kompiuterį už beveik 11 000 eurų. Šis kompiuteris, pasak parlamentaro, jam buvo reikalingas nuotraukoms susikelti ir memuarams rašyti.

LVŽS atstovas E. Jovaiša pirko telefonus, rėmino savo piešinius

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Eugenijus Jovaiša taip pat įsigijo įvairios kompiuterinės ir ryšio technikos. Per kadenciją politikas nusipirko keturis mobiliuosius telefonus, už 4,3 eurų rėmino savo piešinius.

Politikas 2021 m. sudarė tris įrangos nuomos sutartis su bendrove „Varlė“ – už 99, 143 ir 145 eurus per mėnėsį. Visgi, nuomojamos priemonės sąskaitose nenurodytos.

Visgi, tų pačių metų liepą „valstietis“ pirko kompiuteriui skirtą motininę plokštę Asus Intel Z590 RogMaximusXIII Hero. Po mėnesio – procesorių Intel CPU Core i9, o lapkritį – aušintuvą Asus Tuf Gaming bei išorinį diską bei 2 terabaitų talpos kietąjį diską. Metų pabaigoje – ausines Airpods.

2022 m. parlamentaras pasirašė naują nuomos sutartį – už 153 eurus išsinuomojo nešiojamąjį kompiuterį, už 173 eurus serverį Synology DiskStation DS 920+ 40 TB. Dar viena nuomos sutartis – 102 eurų vertės, tačiau kas pirkta, dokumentuose nebuvo nurodyta.

Tačiau tų pačių metų kovą E. Jovaiša iš parlamentinių lėšų įsigijo dar vieną 12 terabaitų talpos diską, vėliau – belaidės prieigos tašką NSW Ubiquiti UAB-AC-Pro.

Po metų LVŽS narys išsimokėtinai nusiperka telefonus Iphone 14 Plius, Iphone 14 Pro. Kiek vėliau – Samsung Galaxy S23, planšetinį kompiuterį Xiaomi, o paskutinėmis metų dienomis – Samsung Galaxy Fold5 už 1875 eurus.

E. Jovaiša „Skaidrinam“ nurodė neketinąs visos šios įrangos, pasibaigus kadencijai, palikti Seimo kanceliarijai.

A. Gedvilas įsigijo „Apple“ įrangos už maždaug 13,5 tūkst. eurų

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Aidas Gedvilas per kadenciją įsigijo eilę „Apple“ įrenginių, kuriems išleido maždaug 13,5 tūkst. eurų iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų.

2021 m. politikas nuomojosi Iphone 12, tų pačių metų lapkritį įsigijo Iphone 13 už 1,4 tūkst., o 2022 m. gruodį – Iphone 14 už 1652 eurus. Visgi, 2023 m. spalį A. Gedvilas dar nusipirko telefoną Iphone 15 Pro Max už 1783 eurus.

Per kadenciją A. Gedvilas įsigijo ir kitos „Apple“ įrangos – ausines Airpods už 599 eurus, Ipad Pro 11 už 1763 eurus, MacBook pro už 2634 eurus, Apple Studio monitorių už 2070 eurų.

A. Mazuronis įsigijo tris kompiuterius: per kadenciją technikai skyrė apie 9 tūkst. eurų

Jau anksčiau skelbta, kad Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis už parlamentinei veiklai skirtas lėšas įsigijo kompiuterį Apple Macbook Pro 16, kurio vertė siekia 2,7 tūkst. eurų. Pastarąjį kompiuterį politikas įsigijo iš mobiliųjų telefonų taisyklos savininko Daniel Lapin.

2021 m. „darbietis“ nusipirko planšetinį kompiuterį Ipad Pro su Magic Keyboard už 1908 eurus, nešiojamąjį kompiuterį MSI Stealth. Po metų – Samsung monitorių, tos pačios firmos telefoną, kompiuterį ASUS Expert Book.

Per keturis kadencijos metus Seimo vicepirmininkas įsigijo keturias skirtingas ausines – Bose, Sony, Marshall ir Aftershokz. Iš viso politikas kompiuterinei technikai šią kadenciją paskyrė 9 tūkst. eurų.

Buvęs A. Mazuronio kolega, praėjusią savaitę iš „darbiečių“ frakcijos pasitraukę Vigilijus Jukna 2022 m. iš parlamentinių lėšų įsigijo kompiuterį MacBook Air už 2246 eurus. Šių metų balandį – planšetinį kompiuterį Ipad Pro 11 už 1680 eurų, birželį – telefoną Iphone 14 Pro už 1329 eurus, liepą – Ipad Magic Keyboard už 388 eurų ir spalį – kompiuterį Mac mini už 1950 eurų.

ELTA primena, kad iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, praėjusią savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie dalies politikų pirkinius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas – beveik 20 Seimo narių, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros. Visuomenininko teigimu, politikai brangius kompiuterius bei telefonus „griebė“ artėdami prie termino, kada galima įsigytus daiktus pasilikti sau.

Dalis parlamentarų jau sureagavo į „Skaidrinam“ – klausimų dėl pirkinių sulaukęs „laisvietis“ Marius Matijošaitis sustabdė narystę partijoje, pasitraukė iš EP rinkimų. Konservatoriai Kęstutis Masiulis, Arūnas Valinskas tikino grąžinsią Seimo kanceliarijai panaudotas parlamentines lėšas.

Dar prieš paskelbiant „Skaidrinam“ rezultatus, į tyrimą sureagavo ir energetikos ministras, Seimo narys Dainius Kreivys. Praėjusią savaitę konservatorius grąžino visas nuo 2021 m. panaudotas išlaidas, mat, turėdamas tarnybinį transportą iš parlamentinių lėšų draudė savo asmeninį automobilį.

Pernai pavasarį A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

Teismo posėdžio pradžioje teisėjui Mindaugui Striaukui sutikrinus, kad dalyvauja teismo posėdyje, paaiškėjo, kad kaltinamasis Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, posėdyje dalyvauja nuotoliniu būdu iš įkalinimo įstaigos.

Kaltinamasis teigė, kad pirmadienį jį sulaikę policijos pareigūnai esą jį sumušė. 

„Mane pareigūnai sumušė. Praskelta noris, sumuštas veidas, visą naktį vėmiau“, – sakė nuotoliniu būdu riaušių prie Seimo bylos nagrinėjime trečiadienį dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas.

Jis tvirtino, kad prašė pareigūnų jam iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau, pasak kaltinamojo, jam pagalba nebuvo iškviesta.

„Prašau iškviesti man greitąją medicinos pagalbą“, – prašė A. Kandrotas-Celofanas.

Teisėjas M. Striaukas replikavo, kad kaltinamasis su tokio pobūdžio prašymais turėtų kreiptis į savo gynėją.

Pirmadienį Apeliacinis teismas dviejose bylose A. Kandrotą-Celofaną pripažino kaltu dėl finansinių nusikaltimų, jam skirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Policija pirmadienį vakarą pranešė, jog A. Kandrotas-Celofanas buvo sulaikytas ir pristatytas į įkalinimo įstaigą.

S. Jovaiša: manęs klausė apie įstatymą dėl privalomų skiepų

Teismo posėdyje antradienį liudijęs Seimo narys, nukentėjusysis Sergejus Jovaiša prisiminė 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykius prie parlamento. Jis teigė, kad po Seimo vakarinio plenarinio posėdžio ruošėsi išvykti iš parlamento rūmų automobiliu.

„Man ruošiantis važiuoti namo, keletas kolegų ruošėsi važiuoti irgi. Išėjęs iš Seimo prie III parlamento rūmų, įsėdau į automobilį. Įjungęs atbulinę eigą, pajudėjau tik keletą metrų. Išgirdau stuksėjimą į automobilį, žmonės pradėjo supti mane“, – pasakojo S. Jovaiša.

Seimo narys teigė supratęs, kad jam išvažiuoti automobiliu nepavyks. S. Jovaiša teigė bandęs kalbėtis su protestuotojais.

„Bandžiau diskutuoti su tais žmonėmis, klausiau, kokie klausimai juos domina. Manęs klausė „kodėl jūs priėmėte įstatymą dėl privalomų skiepų?”. Pasakiau, kad tokių įstatymų nepriiminėjau. Tada pradėjo man replikuoti, kad „va, Seimo narys nežino, kokius įstatymus priima“, – dėstė nukentėjusysis.

Tada pradėjo man replikuoti, kad „va, Seimo narys nežino, kokius įstatymus priima“.

S. Jovaiša teigė, kad protestuotojai aplink jį garsiai triukšmavo, tad jam susikalbėti su jais buvo itin sunku.

„Įsėdau į automobilį, pasėdėjau, išlipau. (…) Tada kažkoks skystis buvo užmestas ant automobilio stiklo, nulaužtas veidrodėlis buvo. Galiausiai priėjo prie manęs pareigūnas, pasakė, kad yra nesaugu ir pasiūlė mane palydėti iki Seimo rūmų“, – komentavo liudytojas ir vėliau pridūrė, kad į automobilio priekį stiklą buvo mestas arba kiaušinis, arba jogurtas.

Seimo narys pasakojo, kad einant link parlamento rūmų, į jį buvo mestas Lietuvos vėliava su kotu.

„Einant, visai netoli Seimo durų, į mane paleista Lietuvos vėliava su kotu. Į mane paleistas kotas tik palietė mane, pareigūnas sakė, kad nereikia į tai reaguoti ir ragino eiti į Seimą“, – aiškino S. Jovaiša.

Parlamentaras patvirtino byloje nepareiškęs civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo. Tiesa, S. Jovaiša neslėpė jaučiantis nuoskaudą, kad į jį buvo mesta Lietuvos vėliava su kotu.

„Man tas vėliavos metimo elementas labai nepatinka. Mes vėliavą suprantame kaip valstybės simbolį, jį gerbiame, o vėliava buvo mesta su tokiu pasityčiojimu. (…) Be to, vėliavos kotu galima padaryti žalą žmogui. Nežinau, ar koto metimą vertinti man kaip neturtinę žalą. Tas nutikimas man sukėlė depresyvią nuotaiką“, – dėstė S. Jovaiša.

Seimo narys teigė, kad viena moteris iš minios jam sakė: „tu esi Lietuvos išdavikas“. S. Jovaiša taip pat tvirtino girdėjęs minioje besikeikiančius asmenis.

Kaltinimai pateikti 87 asmenims

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Ateinantį antradienį, sausio 16 dieną, šaukimai atvykti į teismą yra išsiųsti Sergejui Jovaišai ir Vytautui Kernagiui, per posėdį trečiadienį pranešė teisėjai.

Kaip skelbta, S. Jovaišai protestuotojai neleido išvykti iš Seimo, aptaškė jo automobilį dažais. Agresyviai nusiteikę mitingo dalyviai į konservatorių sviedė Lietuvos vėliavą.

Politikas žiniasklaidai yra pasakojęs, kad kažkas iš susirinkusiųjų griebė už automobilio veidrodėlio, barškėjo ir mašinos šonai. Paskui policija praskynė kelią ir S. Jovaiša išvažiavo.

V. Kernagis yra pasakojęs, kad judėjo link išėjimo iš Seimo ir priėjus jį, apsauga pasakė, kad yra duotas įsakymas neišleisti žmonių iš parlamento.

Vėliau išėjus iš Seimo ir pabandžius judėti, jo mašina buvo apsupta susirinkusiųjų. Parlamentaras sakė, kad jam buvo baisu, nes mašina buvo trankoma ir daužoma, apibraižyta.

Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje yra pareikšti 87 asmenims. Beveik visi kaltinamieji yra laisvėje.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Taip pat Vyriausybė įpareigota tvirtinti ne tik dešimties metų kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programas, bet ir trimečius kurortologinius tyrimus bei jų sąmatas.  

Tokie tyrimai parodytų klimato, mineralinio vandens, gydomojo purvo poveikį organizmui, jų naudojimą profilaktikai, gydymui ir reabilitacijai. Be to, savivaldybėms būtų leista nustatyti rinkliavas už naudojimąsi kurortų viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra.

Seimas ketvirtadienį priėmė Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymą, už jį balsavo 105 parlamentarai. Įstatymas įsigalios nuo liepos.

Seimas taip pat pritarė konservatoriaus Sergejaus Jovaišos pataisai leisti naujiems kurtams steigtis ir tais atvejai, kai juose ir nebus pripažintų gydomaisiais gamtinių  veiksnių, pavyzdžiui, mineralinio vandens, jūros vanduo, purvo ar molio, sveikatai palankaus mikroklimato, rekreacinių želdinių ar kitų sąlygų, padedančių stiprinti sveikatą, tinkamų ligų prevencijai ar gydymui bei sveikatos grąžinimo tikslais.

Už tai balsavo 71 parlamentaras, prieš – septyni, susilaikė 23. 

„Valstietės“ Astos Kubilienės teigimu, dabar naujus kurortus ir kurortines teritorijas galima kurti su sąlyga, kad juose teikiamos „gydomųjų veiksnių, įrodytų mokslu“ paslaugos. Pasak jos, dauguma šalių kurortais ir kurortinėmis teritorijomis pripažįsta vietoves tik dėl to, kad ten yra mokslo įrodyti gydomieji veiksniai.

„Tai yra Austrija, Latvija, Lenkija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Vengrija, Vokietija ir kitos šalys. Nepaverskime visos Lietuvos vienu kurortu, tada įstatymas netenka prasmės“, – teigė ji.

Konservatorius Edmundas Pupinis tvirtino, kad įrašydamas reikalavimą dėl pripažinimo  gydomaisiais veiksniais, kai kurioms vietovėms, norinčioms tapti kurortais, Seimas būtų „uždaręs dureles“.

„Kad neduok Dieve, atsiras dar koks nors kurortas ir pradės konkuruoti. Šioje vietoje, tikrai nemanau, kad turėtume daryti tokių užkardų, kuomet norima ginti tik senas kurortines vietoves. Reikia vis dėlto sudaryti sąlygas ir galbūt galimybes siekti ir tų kitų kurortinių statusų, atsiradus vieniems ar kitiems pageidavimams, galbūt kas nors norės vystyti ta kryptimi: investuos, darys gręžinius, ras kokių nors vandenų, gal ir ne tokių mineralinių, kaip Druskininkuose“, – svarstė parlamentaras.

„O galbūt pasinaudos tik gražiomis rekreacinėmis teritorijomis, kur gražūs parkai, dar kiti pasiūlymai, kokios nors purvo vonios ar taip toliau. Iš tikrųjų aš suprantu kai kurių norą nesidalinti pinigėliu, kurie skiriami kurortinių vietovių statusui, bet palikime atviras duris, kad iš tikrųjų kurortai galėtų vystytis, ypač tie, kurie jau daro tam tikrus žingsnius“, – teigė E. Pupinis.

Kurorto statusą dabar turi Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga, o kurortinės teritorijos – Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos rajono Strigailiškio ir Palūšės gyvenvietės bei Kauno rajono Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio. Kurortine teritorija ketina tapti Platelių miestelis Plungės rajone.      

Protestuotojai blokavo išėjimus tiek iš trečiųjų, tiek antrųjų Seimo rūmų. Pirmieji parlamentarai, palikę patalpas vos pasibaigus neeiliniam Seimo posėdžiui, išėjo iš pastato. Kita dalis politikų liko viduje.

Iš Seimo bandęs išeiti konservatorius Laurynas Kasčiūnas buvo apsuptas ir aprėktas minios, o į kitą konservatorių Sergejų Jovaišą vienas protestuotojų metė vėliavos kotą, tačiau nepataikė, teigia liudininkai.

Mitingo dalyviams užtvėrus išvažiavimą iš vidinio kiemo, jo negali palikti parlamentarai su automobiliais.

Dalis parlamentarų bando derėtis su minia, kad būtų išleisti.

Pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl situacijos sukviesti frakcijų seniūnai, BNS patvirtino parlamento vadovės atstovė spaudai Ilona Petrovė.

Keli tūkstančiai žmonių antradienį susirinko prie Seimo išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

A. Sysas: policijai trūksta pajėgų išvaikyti minią

Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas sako, kad policijai trūksta pajėgų išvaikyti minią, blokuojančią išėjimus ir išvažiavimus iš Seimo.

„Tie, kas planavo šitą nesankcionuotą akciją, labai gerai supranta, kad pareigūnų šiandien Vilniuje tiek nėra, kad didžioji dalis yra atitraukta ir galima daryti ką nori“, – žurnalistams antradienį sakė A. Sysas.

Dabar yra tokia situacija, kai ketinu būti Seimo rūmuose tiek, kiek to reikės.

Taip jis kalbėjo prie Seimo mitingavusiai miniai užtvėrus išvažiavimą iš vidinio parlamento kiemo ir išėjimus iš patalpų.

Seimo frakcijų seniūnų susitikime su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla dalyvavęs A. Sysas teigė, kad policija iš Vilniaus atitraukta trūkstant pajėgumų regionuose saugoti neteisėtiems migrantams.

Jis tvirtino, kad dabartinis protestas prie Seimo nebėra sankcionuotas, nes mitingo organizatoriams buvo išduotas leidimas protestuoti iki 18 valandos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad didelė dalis parlamentarų, pasibaigus neeiliniam posėdžiui Seime, paliko patalpas.

„Aš tikrai neskubu važiuoti namo. Dabar yra tokia situacija, kai ketinu būti Seimo rūmuose tiek, kiek to reikės. Manau, kad nakvoti neteks“, – teigė ji.

Pasirinko dvyliktuką

Šešios rinktinės išsirikiavo žūtbūtiniams ikiolimpiniams mūšiams Kaune. Tarp jų – dvylika Lietuvos krepšinio vyčių, pradėsiančių žygį į Tokijo žaidynes.

Mūsiškiai šiandien 19.30 val. "Žalgirio" arenoje susitiks su Venesuelos nacionaline komanda.

Trenerio Dariaus Maskoliūno pasirinktame koviniame dvyliktuke – Mantas Kalnietis (ūgis 196 cm), Tomas Dimša (196 cm), Lukas Lekavičius (180 cm), Rokas Jokubaitis (192 cm), Marius Grigonis (198 cm), Arnas Butkevičius (197 cm), Mindaugas Kuzminskas (205 cm), Eimantas Bendžius (207 cm), Gytis Masiulis (207 cm), Rokas Giedraitis (200 cm), Domantas Sabonis (211 cm) ir Jonas Valančiūnas (211 cm).

Strategas atsisveikino su Tadu Sedekerskiu ir Regimantu Miniotu.

"Dėl darbo ir atsidavimo neturime jiems jokių priekaištų. Tačiau Tadui kažkodėl labai sunkiai sekėsi prisitaikyti prie mūsų gynybinių schemų. Be to, jis šiai dienai nėra tas, kuris galėtų daug padėti mūsų puolimui. Regimantas neblogai atrodė per draugiškas rungtynes, bet mums reikėjo rinktis iš dviejų žaidėjų, tad ir pasirinkome kitą, manome, kad taip bus naudingiau", – trenerių štabo sprendimą pakomentavo D.Maskoliūnas.

Kaip mūsų vyrai sugebės atlikti prievolę – žūtbūt laimėti olimpinį kelialapį? Psichologinis spaudimas – didžiausias iššūkis.

Liepos 1-ąją 19.30 val. lietuviai A grupėje išmėgins jėgas su Pietų Korėjos krepšininkais, kurie rytoj susitiks su venesueliečiais.

"Mes visomis jėgomis stengsimės įrodyti, kad ne veltui dalyvaujame atrankoje į olimpines žaidynes", – pabrėžė Venesuelos rinktinės strategas Fernandas Duro.

Ar atlaikys spaudimą?

Barselonos olimpinių žaidynių prizininkas Sergejus Jovaiša teigia visa širdimi sirgsiąs už mūsiškius, tačiau vis dar prisimena tą nelemtą Lietuvos rinktinės pralaimėjimą (65:67) makedonams "EuroBasket" ketvirtfinalyje.

"Tai – pavyzdys, kad namų sienos gali ne tik padėti, bet ir slėgti. Tikėkimės, kad šįsyk sėkmė bus Lietuvos pusėje", – vylėsi S.Jovaiša.

– Turnyras dar neprasidėjo, o sirgaliai jau laužė ietis dėl D.Maskoliūno pasirinktos rinktinės sudėties. Kaip vertinate trenerių štabo sprendimus?

– Labai didelių rezervų nematau, nors kyla klausimų dėl Tado Sedekerskio. Šis jaunuolis buvo potencialus kandidatas gintis prieš Luką Dončičių. Ne veltui Vitorijos "Baskonia" klube Tadas garsėja savo gynybiniais sugebėjimais ir man atrodė, kad jis, kaip pakankamai aukštas ir judrus žaidėjas, galėtų bent pabandyti suspėti paskui slovėnų lyderį. Keistokai skambėjo trenerių paaiškinimas, kad Tadas nepritampa prie žaidimo schemų. Man atrodo, kad tų schemų nebus daug, ypač kai L.Dončičius imsis individualių veiksmų prieš mūsų gynybą.

Lyderis: Slovėnijos ekipos žaidėjai tvirtina be išlygų pasitikintys savo vedliu L.Dončičiumi (su kamuoliu). / kzs.si nuotr.

– Tad kas stabdys slovėnų krepšinio žvaigždę?

– Jei mūsų rinktinėje būtų Valdemaras Chomičius ir Gintaras Krapikas, apie L.Dončičiaus problemą nekalbėtume (juokiasi – aut. past.). Toliau – rimtai: Luka vis tiek surinks savo taškų normą, svarbu, kad jis nepridarytų kitokios žalos – nesukurtų daug progų savo komandos draugams, nes apie jį suksis visas slovėnų puolimas, jis prie savęs pritrauks po kelis varžovus, taip atrišdamas rankas savo bendražygiams. Mūsų trenerių štabas turi pasiruošti tokioms situacijoms.

– Jau projektuojamas turnyro finalas tarp Lietuvos ir Slovėnijos rinktinių. Ar ne per anksti?

– Nemanau, kad grupėse tiek lietuviai, tiek slovėnai turės bent mažiausių problemų. Būtų keista. Sakyčiau, kad net per dvikovas su venesueliečiais ir korėjiečiais mūsiškiai jau modeliuos žaidimą būsimai akistatai su slovėnais.

– Mūsų rinktinėje nėra puolėjų – Edgaro Ulanovo, Igno Brazdeikio, Jono Mačiulio. Dabar treneriams jau teko rinktis tarp kur kas mažiau patyrusių T.Sedekerskio, Regimanto Minioto ir Gyčio Masiulio. Gal vis dėlto reikėjo bandyti susigrąžinti J.Mačiulį, kuris padėti rinktinei neatsisakė, bet buvo išbrauktas trenerių sprendimu?

– Į tai žiūriu kitaip. Sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje turėtų užtekti M.Kuzminsko, D.Sabonio ir kelių atsarginių. Kontrolinės rungtynės parodė, kad to pakanka, ypač kai bandoma žaisti žemu penketu, kuris gali naudoti vadinamąją "switch all" gynybą, kai visi gali keistis savo dengiamaisiais.

– Kad ir kaip būtų, Lietuvos rinktinės sudėtis atrodo pajėgesnė nei likusių varžovų, įskaičius ir Slovėnijos rinktinę. Kokia jūsų nuomonė?

– Žinoma! Turime du NBA bokštus, kurie gali dominuoti po krepšiais. Pajėgi gynėjų grandis su M.Grigoniu, M.Kalniečiu. Tiesiog privalome efektyviai pasinaudoti savo ginklais. Man įdomiausia, kaip mūsų vyrai atlaikys psichologinį spaudimą, kaip jie sugebės atlikti prievolę žūtbūt laimėti olimpinį kelialapį. 2011-ųjų Europos čempionate mes pagal sudėtį irgi buvome stipresni už makedonus, bet pralaimėjome. Pamenu, kad tąsyk ir su Slovėnijos rinktine, kurioje dar nebuvo L.Dončičiaus, turėjome rimtų sunkumų, laimėjome vos keliais taškais (80:77). Psichologinis spaudimas ir yra didžiausias iššūkis.

Įvardijo favoritus

Šiandien B grupėje rungtyniaus Lenkijos ir Angolos komandos, rytoj – Angolos ir Slovėnijos ekipos.

"Mano nuomone, lietuviai – šio turnyro favoritai. Jie turi gerą komandą bei sirgalių užnugarį. Mes darysime viską, kad nugalėtume tiek juos, tiek ir kitus varžovus, nes atvykome čia siekti vieno tikslo – iškovoti kelialapį į Tokijo žaidynes. Žinome, kad mūsų laukia sunkus išbandymas", – vakar sakė slovėnų rinktinės kapitonas Edo Muričius.

"Prieš galimą akistatą su lietuviais pirmiausia turime atlikti kitus darbus. Kai jau ateis metas kovoti su jais, tada ir nuspręsime, ar Edo teisus dėl favoritų statuso. Gerbiu be išimčių visus varžovus", – kalbėjo Slovėnijos ekipos vyriausiasis treneris Aleksandras Sekuličius.

"Laiko pasiruošti varžyboms buvo pakankamai. Mūsų gretose – geriausias pasaulio krepšininkas, pasitikime Luka (Dončičiumi – aut. past.), jis bus komandos vedlys. Lūkesčiai – dideli, todėl jaučiame tam tikrą įtampą, tačiau tai – mūsų pačių spaudimas sau, lyg papildoma motyvacija", – pridūrė gynėjas Klemenas Prepeličius.

Konservatorius Sergejus Jovaiša siūlo, kad alkoholio būtų galima įsigyti aštuonias valandas per parą – kasdien nuo vidurdienio iki 20 valandos.             

„Atsižvelgiant į tai, kad alkoholio prekybos laiko ribojimas yra efektyviausia alkoholio prieinamumo ribojimo priemonė, siūlau nustatyti, kad Lietuvoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 20 val. iki 12 val.“, – argumentuoja parlamentaras.

„Kad Lietuva bent pusę dienos išliktų blaiva. Kas čia tokio nutiktų, jeigu iš ryto kažkas kam labai jau reikia ir negautų“, – BNS teigė parlamentaras.

Pasak S. Jovaišos, trumpinant prekybos laiką pirmoje dienos pusėje, būtų galima pailginti prekybą sekmadieniais. 

Kad Lietuva bent pusę dienos išliktų blaiva. Kas čia tokio nutiktų, jeigu iš ryto kažkas kam labai jau reikia ir negautų.

S. Jovaišos teigimu, analogišką pataisą jis jau siūlė 2016 metais, kai valdžioje būdami „valstiečiai“ konstravo alkoholio prekybos reformą. 

Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti kelias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas: siūloma leisti alkoholiu visomis dienomis prekiauti 10-20 val., o 18 metų sulaukę žmonės galėtų vartoti iki 15 proc. stiprumo alkoholinius gėrimus, tuo tarpu stipresnius – tik nuo 20 metų.

Alkoholio kontrolės įstatymus prieš keletą metų smarkiai sugriežtino buvusi „valstiečių“ valdžia – amžiaus kartelė, nuo kada galima vartoti alkoholį, padidinta iki 20 metų, prekybos laikas sutrumpintas nuo 10 iki 20 valandos, sekmadieniais – nuo 10 iki 15 valandos, uždrausta bet kokia alkoholio reklama.

BNS užsakymu „Vilmorus“ gegužę atlikta apklausa rodo, kad 46,5 proc. apklaustųjų nepritaria ar greičiau nepritaria alkoholio prekybos ir reklamos ribojimų peržiūrai, tuo metu jai linkę pritarti 41,5 procento.

Net 74,6 proc. apklaustųjų nepritarė ar greičiau nepritarė alkoholio pirkėjų amžiaus ribos mažinimui, 59,3 proc. respondentų nepritarė ar greičiau nepritarė alkoholio pardavimo valandų ilginimui.