Senos sąjungininkės stiprina ryšius tęsiantis Maskvos karui prieš Ukrainą.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovas Sergejus Naryškinas per kovo 25–27 dienomis vykusį vizitą susitiko su Šiaurės Korėjos valstybės saugumo ministru Ri Chang Dae (Ri Čang Tae).

Pareigūnai aptarė, kaip stiprinti bendradarbiavimą, „kad būtų galima dorotis su nuolat augančiais priešiškų jėgų šnipinėjimo ir sąmokslų veiksmais“, sakoma KCNA pranešime.

Rusijai ir Šiaurės Korėjai taikomos pasaulinės sankcijos: Maskvai dėl trečius metus tęsiamos invazijos į Ukrainą, o Pchenjanui – dėl branduolinių ginklų bandymų.

Pernai rugsėjį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) susitiko Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Per tą susitikimą Kim Jong Unas pareiškė, kad ryšiai su Maskva yra jo šalies „prioritetas numeris vienas“.

JAV vėliau ėmė tvirtinti, kad Pchenjanas pradėjo tiekti Maskvai ginklus.

Pietų Korėja anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad maždaug nuo praėjusių metų liepos Šiaurės Korėja nusiuntė maždaug 7 tūkst. konteinerių su ginklais Rusijai – jos karui prieš Ukrainą.

Vašingtonas ir ekspertai sako, kad Pchenjanas mainais siekia įvairios karinės pagalbos, pavyzdžiui, palydovų technologijų ir sovietinių laikų karinės įrangos atnaujinimo.

„Abi šalys pasiekė visišką nuomonių konsensusą dėl svarstytų klausimų“, – pranešime apie šios savaitės susitikimą rašė KCNA. Pranešime priduriama, kad derybos vyko tvyrant „draugiškai atmosferai“.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovas Sergejus Naryškinas tai pareiškė antradienį interviu, kurį transliavo Rusijos valstybinė televizija. Jis neįvardijo A. Navalno mirties atokioje Arkties kolonijoje priežasties ir nepateikė jokių kitų detalių.

„Anksčiau ar vėliau gyvenimas baigiasi ir žmonės miršta, – sakė jis. – A. Navalnas mirė dėl natūralių priežasčių.“

A. Navalnas mirė vasario 16 dieną, liūdnai pagarsėjusioje kolonijoje IK-3 Charpo mieste, už poliarinio rato esančioje Rusijos Jamalo nencų autonominėje apygardoje, maždaug už 1,9 tūkst. km į šiaurės rytus nuo Maskvos. Ten jis turėjo atlikti 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų ekstremizmu.

Rusijos valdžios institucijos vis dar nepaskelbė 47 metų amžiaus vyro mirties priežasties. Daugelis Vakarų lyderių dėl jo mirties kaltina V. Putiną, tačiau Kremlius tai piktai atmeta.

A. Navalno motina Liudmila ilgai prašė, kad valdžios institucijos išduotų jos sūnaus palaikus, pareigūnams tvirtinant, kad pirma reikia atlikti skrodimą. Vaizdo įraše ji kreipėsi į V. Putiną, kad šis leistų jai oriai palaidoti sūnų.

Penktadienį A. Navalnas buvo palaidotas Maskvos priemiestyje. Į laidotuves, kurias stebėjo gausios policijos pajėgos, susirinko tūkstančiai jo šalininkų. Velionio komanda sakė, kad kelios Maskvos cerkvės atsisakė rengti laidotuves.

A. Navalnas buvo kalinamas nuo 2021-ųjų sausio, kai grįžo į Maskvą iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dėl apnuodijimo jis kaltino Kremlių.

Sugrįžęs A. Navalnas iškart buvo suimtas, bet to, tais pačiais metais Rusijos vyriausybė jo Kovos su korupcija fondą (FBK) ir regioninius biurus įtraukė į ekstremistinių organizacijų sąrašą.

F. Dzeržinskis, žinomas pravarde „geležinis Feliksas“, dešimtmetį po 1917 metų bolševikų revoliucijos vadovavęs sovietų slaptajai policijai, buvo atsakingas už tūkstančius areštų ir egzekucijų.

Naujoji statula yra šiek tiek mažesnė senesnės statulos, kuri daugiau nei 30 metų stovėjo prie šalies slaptosios policijos KGB būstinės Lubiankos aikštėje, kopija, tačiau po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais ji buvo nuimta.

SVR vadovas Sergejus Naryškinas pirmadienį per atidengimo ceremoniją gyrė F. Dzeržinskį kaip „savo laiko simbolį“ ir „krištolinio sąžiningumo etaloną“.

„Jis iki galo liko ištikimas savo idealams – gėrio ir teisingumo idealams“, – sakė S. Naryškinas.

Nuo praėjusių metų, kai Rusija pradėjo puolimą prieš Ukrainą, Maskva sulaikė ir įkalino šimtus žmonių, vykdydama represijas, kurios, pasak Kremliaus kritikų, primena sovietinių laikų represijas.

Valdant prezidentui Vladimirui Putinui, kuris ne kartą Sovietų Sąjungą įvardijo kaip kovojančią už gėrį, Antrojo pasaulinio karo metais nugalėjusią nacizmą, padidėjo nostalgija SSRS supervalstybės statusui.

Posėdyje keistokai pasirodė Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas. Bekalbėdamas jis susipainiojo.

Portalas znak.com rašo, kad S.Naryškinas Rusijos vadovą ilgai įtikinėjo nepriiminėti skubotų sprendimų dėl Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“, siūlė suteikti paskutinį šansą Vakarų kolegoms, kad jie paspaustų Kijevą ir priverstų Ukrainą laikytis Minsko susitarimų.

Žvalgybininkas kalbėjo ganėtinai nerišliai, todėl Rusijos prezidentas turėjo pasitikslinti  jo žodžius. Ir štai tada S.Naryškinas netyčia atskleidė tikruosius Maskvos tikslus.

Saugumo tarybos posėdyje kalbėję politikai  pasisakė už  separatistinių respublikų pripažinimą, tik S. Naryškinas kalbėjo nerišliai.

V. Putinas pasitikslino, ką S.Naryškinas galvoja:  reikia pradėti derybas su Vakarais, ar pripažinti Donbaso respublikas. Po šio klausimo žvalgybininkas sutriko ir pareiškė:  „Palaikysiu pasiūlymą dėl pripažinimo“.

Rusijos prezidentui nuo tokio atsakymo aiškiau nepasidarė, todėl jis paklausė tiesiai: „Palaikysiu ar palaikau? Kalbėkite tiesiai!Taip ar ne?“.

S. Naryškino atsakymas buvo netikėtas. Jis pareiškė, kad palaiko siūlymą dėl Luhansko liaudies respublikos ir Donecko liaudies respublikos priėmimo į Rusijos Federacijos sudėtį.

Tai išgirdęs, V.Putinas nusijuokė: „Mes apie tai nekalbame“.

Tačiau neabejojama, kad Rusija, jau pripažinusi separatistines respublikas, ateityje sieks, kad jos taptų Rusijos dalimi.

„Mano duomenimis, tai yra veidrodinės priemonės“, – penktadienį sakė S. Naryškinas.

Lietuvos prezidentas suteikė malonę dviem dėl šnipinėjimo 2017 metais nuteistiems Rusijos piliečiams Nikolajui Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai.

BNS šaltinių teigimu, pagal susitarimą Maskva turėtų suteikti malonę dviem Rusijoje kalinamiems Lietuvos piliečiams Jevgenijui Mataičiui ir Arstidui Tamošaičiui, nuteistiems 2016 metais.

Maskvos teismas Lietuvos pilietį A. Tamošaitį nuteisė kalėti 12 metų, Karaliaučiaus srities teismas dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turinčiam J. Mataičiui skyrė 13 metų nelaisvės.

Maskva teigia, kad jiedu vykdė Lietuvos karinės žvalgybos užduotis. Lietuvos pareigūnai ryšio su šiais asmenimis niekada nekomentavo.

Pagal susitarimą Rusija tuo pat metu taip pat gali suteikti malonę už šnipinėjimą nuteistam Norvegijos piliečiui, buvusiam pasieniečiui Frodei Bergui.

N. Filipčenko Lietuvoje buvo nuteistas dešimčiai metų nelaisvės. Lietuvos teisėsaugos teigimu, jis buvo kadrinis Federalinis saugumo tarnybos FSB darbuotojas.

Karininkas S. Moisejenka dėl Lietuvos karininko užverbavimo buvo nubaustas dešimt su puse metų nelaisvės.

Rusams malonė suteikta remiantis šią savaitę įsigaliojusia Baudžiamojo kodekso nuostata, kuri reglamentuoja apsikeitimą šnipais.

Lietuvai ir Rusijai pasiekus susitarimą dėl šnipų mainų, prezidentas G. Nausėda penktadienį popiet susitiks su Valstybės saugumo departamento vadovu Dariumi Jauniškiu.

Prezidentūros pranešime teigiama, kad susitikimas vyks 14.15 valandą.

„Vakarų vykdomo darbo mastai leidžia kalbėti apie nepaskelbtą hibridinį karą, Jungtinių Valstijų vykdomą prieš mūsų valstybes“, – S. Naryškinas sakė per NVS saugumo ir specialiųjų tarnybų vadovų susitikimą.

Jis pridūrė, kad „pastangų paversti emigracines struktūras vadinamosiomis revoliucinėmis kuopelėmis priešakyje yra Didžioji Britanija, Lenkija, Švedija, Baltijos valstybės“.

„Akivaizdu, kad veiksmingai priešintis tokiam spaudimui įmanoma tik bendromis pastangomis“, – pabrėžė S. Naryškinas.

JAV ir Europos Sąjunga yra paskelbusios griežtų sankcijų Maskvai už Rusijos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją ir jos vaidmenį Rytų Ukrainą krečiančiame separatistiniame konflikte.

Mėgina paskatinti skilimą

Grupė Vakarų valstybių faktiškai pasirinko kursą siekti Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių susipriešinimo, antradienį pareiškė Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius Sergejus Naryškinas.

„Grupė Vakarų šalių faktiškai yra pasirinkusios kursą siekti strategiškai susilpninti, paskatinti skilimą glaudžiuose Sandraugos valstybių santykiuose ir stabdyti integracijos procesus“, – sakė S. Naryškinas, kalbėdamas NVS saugumo institucijų ir specialiųjų tarnybų vadovų susitikime.

Pasak jo, „po apgailėtinų vadinamosios Ukrainos demokratizacijos scenarijaus įgyvendinimo rezultatų JAV ir virtinės paklusnių jų sąjungininkų pagrindiniai lūkesčiai susiję su esamų (NVS) šalių nacionalinių vadovybės sistemų laipsnišku išardymu“.

„Šiuo metu jų pastangos NVS šalyse nukreiptos į kišimąsi į demokratinius procesus, į suverenių valstybių vidaus reikalus“, – aiškino SVR direktorius.

Vienu svarbiausių dalykų tampa atsparumas informacinėje sferoje, pažymėjo S. Naryškinas ir pridūrė, kad bet kokie NVS šalių mėginimai apginti savo informacinį suverenitetą susiduria su neproporcinga agresija.

Žiniasklaidoje seniai minima, kad jiedu sovietiniais laikais kartu tarnavę KGB (Valstybės saugumo tarnyboje).

S.Naryškinas perims naująjį postą iš Michailo Fradkovo, kuris paskirtas „Rusijos geležinkelių“ direktorių tarybos pirmininku.

Šie keitimai vyksta tokiu metu, kai Rusija dėl kišimosi į Ukrainos reikalus ir Sirijos prezidento Basharo al-Assado (Bašaro Asado) atsidūrė didžiausioje priešpriešoje su Vakarais nuo šaltojo karo laikų.

„Noriu palinkėti sėkmės; jūs puikiai žinote, kokioje padėtyje mes dabar esame, kaip svarbi šios tarnybos sėkmė stabiliam ir patikimam mūsų šalies vystymuisi, kaip ji svarbi, kad laiku būtų sulaikytos grėsmės Rusijos atžvilgiu,neleisti joms plisti, o priešingai – veikti taip, kad jų nekiltų, ankstyvose stadijose neutralizuoti šias grėsmes“,– kalbėjo V.Putinas, susitikęs su S.Naryškinu ir M.Fradkovu.

Rumunijos užsienio reikalų ministerija gynė sprendimą leisti į šalį atvykti Rusijos parlamentarui, kuris yra įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą; anot Bukarešto, draudimas lankytis ES šalyse netaikomas tarptautinių susitikimų atveju.

Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas penktadienį atvyko į Rumuniją dalyvauti Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo parlamentinės asamblėjos posėdyje.

URM tvirtina, kad Rumunija „privalėjo“ įsileisti S.Naryškiną, nes keliones į ES draudžiančiame dokumente yra nurodyta, jog „tie apribojimai netaikomi tuo atveju, kai valstybė narė turi įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, remiantis daugiašale sutartimi, kuri suteikia privilegijas ir imunitetą“.

Vėliau S.Naryškinas sakė kalbą Rumunijos Senate, o protestuodami prieš jo buvimą čia vietinei ukrainiečių bendruomenei atstovaujantys įstatymų leidėjai į salę atėjo nešini plakatu: „2008 – Gruzija, 2014 – Ukraina. Kas bus kitas? Putinai liaukis“.

S.Naryškinas į tai nekreipė dėmesio ir tęsė savo kalbą.

Apribojimus Rusijos pareigūnų ir verslininkų kelionėms įvedė JAV ir ES, atsakydamos į Maskvos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuva pasisako prieš išimtis „juodajame sąraše“ esantiems Rusijos atstovams, tačiau sprendimą dėl Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parlamentinės asamblėjos priėmė renginio šeimininkė Suomija.

Tai ministras sakė po to, kai Rusija pasipiktino, kad į Helsinkį nebuvo įleistas Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas.

„Mūsų nuomonė yra nuosekli, mes manome, kad kontaktai turi būti, bet šiuo atveju mes turime būti nuoseklūs ir neturi būti išimčių. Tie forumai išnaudojami ne pozicijų suartinimui, o propagandiniais tikslais, todėl mes tokią nuomonę esame išsakę, bet sprendimas yra suomių. Jie teiravosi tų nuomonių, jas žino, ir priėmė sprendimą, manau, teisingą, bet mes jokiu būdu negalime įtakoti to sprendimo ir nemėginome to daryti“, - žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė L.Linkevičius.

„Jie (suomiai) galėjo priimti sprendimą nesitarę, bet jie pasitarė, o teigti, kad čia kažkas užblokavo, negalima, nes niekas negali uždrausti suomiams priimti sprendimą“, - pridūrė ministras.

Lietuvos delegacijos ESBO PA pirmininko pavaduotoja konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė BNS patvirtino gavusi laišką iš Asamblėjos vadovo su žinia, kad priimtas sprendimas nedaryti išimčių ir neišduoti vizų Europos Sąjungos „juodajame sąraše“ esantiems Rusijos atstovams. Tačiau ji sakė, jog Seimo delegacija šiuo klausimu savo pozicijos nebuvo atskirai išsakiusi, ir konsultacijos tikriausiai vyko vyriausybiniu lygmeniu.

„Šitą sprendimą priėmė Suomija. Kaip rašoma laiške, pasikonsultavusi su kitomis ES valstybėmis, ji nusprendė, kad negali daryti išimčių ES nustatytame vizų draudimo režime, nes įsileisti tuos asmenis, kurie yra sąraše, reikėtų taikyti išimtį, ir Suomija nusprendė tos išimties netaikyti Kadangi sąraše yra ir ponas S.Naryškinas, Rusija įsiuto labai. Čia buvo Suomijos apsisprendimo dalykas“, - BNS sakė V.Aleknaitė-Abramikienė.

Rusijos parlamento delegacijos ESBO PA atstovas Nikolajus Kovaliovas vietos žiniasklaidai pareiškė, kad Suomijos Užsienio reikalų ministerija atsisakė įsileisti į šalį Rusijos parlamentarus atsižvelgusi tik į keturių šalių - Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rumunijos - nuomonę.

Skelbiama, kad delegacijai vadovauti turėjo Valstybės Dūmos pirmininkas S.Naryškinas, o jam negavus vizos boikotuoti Asamblėją nusprendė visa Rusijos delegacija.
24-oji ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesija Helsinkyje vyks liepos 5-9 dienomis.

Rusija trečiadienį užsipuolė Suomiją, kuri atsisakė išduoti vizą parlamento pirmininkui Sergejui Naryškinu; pirmą kartą jam neleista vykti į Europos Sąjunga nuo to laiko, kai jis pateko į juodąjį sankcijų dėl įvykių Ukrainoje sąrašą.

„Žinoma, laikome tai pasipiktinimą keliančiu (veiksmu)“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrjius Peskovas, pranešė Rusijos naujienų agentūros, pažymėdamos, kad S.Naryškinas buvo paskirtas vadovauti delegacijai, siunčiamai į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės asamblėjos sesiją.