Kaip pranešė Šiaulių bankas, į stebėtojų tarybą perrinkti Valdas Vitkauskas, Susan Gail Buyske, Tomas Okmanas, Mindaugas Raila, Darius Šulnis, Gintaras Kateiva ir išrinkta nauja nepriklausoma stebėtojų tarybos narė Monika Nachyła. Toliau vyksta aštuntojo stebėtojų tarybos nario atranka.

Veiklą Šiaulių banko stebėtojų taryboje baigė Ramunė Vilija Zabulienė ir Miha Košak.

Pirmajame naujai išrinktos banko stebėtojų tarybos posėdyje V. Vitkauskas vėl išrinktas Šiaulių banko stebėtojų tarybos pirmininku, taip pat naujai ketverių metų kadencijai išrinkta ir nauja valdyba.

Į Šiaulių banko valdybą perrinkti ilgamečiai Šiaulių banko vadovų komandos nariai Vytautas Sinius, Mindaugas Rudys, Donatas Savickas, Daiva Šorienė, Algimantas Gaulia, Agnė Duksienė. Į valdybą išrinkti du nauji nariai – Šiaulių banko Investicijų valdymo tarnybos vadovas Tomas Varenbergas ir Laura Križinauskienė, Privačių klientų tarnybos vadovė, iki Šiaulių banko ir „Invalda INVL“ mažmeninių verslų sujungimo vadovavusi „INVL Asset Management“ bendrovei. Naujoji valdyba savo pirmininku išrinko Vytautą Sinių.

Į Šiaulių banko stebėtojų tarybą ir valdybą naujai išrinkti nariai pareigas pradės eiti gavę atitinkamus priežiūros institucijos leidimus.

„Mūsų dabartinė pajamų ir indėlių struktūra, kuri yra labai subalansuota, daro mus atsparius šiam nenumatytų įplaukų mokesčiui. Mes sumokėjome ženkliai mažiau jo 2023 metais, palyginti su kitais bankais“, – investuotojams skirtame internetiniame seminare ketvirtadienį sakė D. Savickas.

„Pagal mūsų vertinimus, 2024 metais mums šis mokestis nebus taikomas. Taigi, atsakymas būtų – nulis“, – pridūrė jis.

Pernai už antrąjį ir trečiąjį ketvirčius Šiaulių bankas pervedė daugiau nei 4,8 mln. eurų solidarumo įnašo.

Pernai įtvirtinto laikinojo bankų solidarumo įnašo lėšos naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti.

Bankas antradienį su EIB pasirašė susitarimą su EIB pakeisti 2020 metų sutartį dėl daugiabučių pastatų renovacijos fondo ir įsipareigojo steigti bei valdyti antrą 200 mln. eurų fondą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas.

Antrojo daugiabučių pastatų renovacijos fondo lėšomis planuojama finansuoti apie 300 daugiabučių namų atnaujinimą Lietuvoje, pokyčius pajustų apie 11 tūkst. namų ūkių.

Bankas pranešė, jog derasi su potencialiais naujo fondo investuotojais.

Pirmasis toks 275 mln. eurų „SB modernizavimo fondas“ buvo įsteigtas 2022 metais, jo lėšomis šiuo metu finansuojama 395 daugiabučių pastatų renovacija.

Šiaulių bankas užima 65 proc. Lietuvos daugiabučių namų modernizavimo finansavimo rinkos ir daugiabučių namų modernizavimo programose, bendradarbiaudamas su EIB, dalyvauja daugiau nei 12 metų.

Per šį laikotarpį pasirašyta modernizavimo paskolų už daugiau kaip 1 mlrd. eurų, finansuota per 2,8 tūkst. projektų.

„Nasdaq Vilnius“ priėmė sprendimą įtraukti 62 270 383 Šiaulių banko išleistas naujas akcijas į Oficialųjį sąrašą gruodžio 18 dieną Šiaulių banko prašymu.

Tuo būdu nuo gruodžio 18 dienos iš viso Oficialiajame sąraše bus įtrauktos 662 996 646 akcijos, kuriomis prekiaujama pavedimų knygoje SAB1L. 

Lapkritį buvo užbaigtas 41,8 mln. eurų vertės investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės „Invalda INVL“ ir Šiaulių banko mažmeninių verslų sujungimo sandoris.

Apie tai portalui patvirtino Šiaulių bankas, o LB pateikė informaciją apie pritaikytas poveikio priemones, kur nurodė darbuotojos vardą ir pavardę.

„Mums žinoma, kad darbuotojui yra pritaikyta poveikio priemonė už piktnaudžiavimo rinka reglamento nesilaikymą, todėl, vos sužinoję Lietuvos banko tyrimo sprendimą, nedelsdami pradėjome vidinį tyrimą“, – teigiama „Verslo žinioms“ atsiųstame Šiaulių banko komentare.

Praėjusią savaitę LB pranešė nustatęs, kad vienos bendrovės, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, darbuotoja J. S. pasinaudojo viešai neatskleista informacija, kurią sužinojo dirbdama. Taip ji įgijo nesąžiningą pranašumą ir savo veiksmais pažeidė Piktnaudžiavimo rinka reglamentą.

Pagal užimamas pareigas J. S. buvo įtraukta į viešai neatskleistą informaciją žinančių darbuotojų sąrašą. Emitentas informavo šiuos asmenis, kokie apribojimai jiems taikomi, įskaitant ir tai, kad, žinant informaciją, draudžiama rekomenduoti, siūlyti ar skatinti kitą asmenį įsigyti vertybinių popierių.

Tuo tarpu LB tyrimo metu nustatyta, kad J. S., žinodama viešai neatskleistą informaciją, paskatino trečiuosius asmenis įsigyti bendrovės akcijų už daugiau nei 20 tūkst. eurų.

„Akcijų įsigijimo tikslas - akcijų suteikimas banko ir banko patronuojamųjų įmonių darbuotojams“, – teigiama pranešime.

Šiaulių banko valdyba antradienį pranešė nusprendusi supirkti daugiau nei 3,5 mln., arba 0,59 proc. savų akcijų, tam gautas Europos Centrinio Banko (ECB) leidimas.

Iki 2,3 mln. akcijų bus suteiktos grupės darbuotojams kaip dalis atidėto kintamojo atlygio, dar iki 1,25 mln. bus supirktos siekiant sumažinti banko kapitalą.

Šiaulių banko Finansinių nusikaltimų prevencijos departamento direktorė Simona Urbanavičiūtė sako, kad šis sprendimas didelės įtakos banko klientams nepadarys.

„Šie ribojimai neturėtų turėti reikšmingos įtakos mūsų klientams, nes atsiskaitymų Baltarusijoje vykdoma labai mažai. Na, o į Baltarusiją vykstantiems klientams rekomenduojame iš anksto apsvarstyti kitus atsiskaitymo būdus“, – pranešime teigė S. Urbanavičiūtė.

Rusijoje atsiskaitymai banko kortelėmis sustabdyti nuo 2022 metų kovo. Mokėjimus tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos ūkio subjektų bankas nutraukė 2022 metų rudenį.

Kiti didieji bankai – „Luminor“, „Swedbank“ ir SEB – mokėjimo kortelių naudojimą Baltarusijoje sustabdė jau rugsėjį. „Revolut Bank“ į Baltarusiją keliaujantiems klientams vis dar leidžia atsiskaityti ir gryninti pinigus apribotomis sumomis, bet  artimiausiomis dienomis ketina stabdyti tokias operacijas.

Iki tol laiko jungiami verslai turėtų pradėti veikti kaip vienas, sako Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.

„Remiantis dabartiniu procesu, gruodžio 1 dieną turėtų tapti vienu sujungtu subjektu. (...) Iki to laiko viskas turėtų būti atlikta“, – investuotojams skirtame internetiniame seminare trečiadienį sakė V. Sinius.

Anot jo, šiuo metu vyksta daug procesų, susijusių su susijungimu, tarp jų – naujai įsteigtos bendrovės „SB Asset Management“, kuri užbaigus sandorį perims pensijų fondų ir investicinių fondų valdymo verslą, licencijavimas, informacinių technologijų sistemos integravimas.

„Viskas vyksta pagal planą, vis dar vyksta licencijavimo procesas su Lietuvos centriniu banku, ECB (Europos Centriniu Banku – BNS), tikimės, kad netrukus gausime licenciją naujai įsteigtai „SB Asset Management“ įmonei, kuri yra verslo perdavimo dalis. (...) IT sistemos integracija – mes taip pat džiaugiamės pažanga, jokių didesnių rūpesčių dėl to nėra“, – teigė V. Sinius.

Gegužę jis investuotojams sakė, kad po verslų sujungimo Šiaulių bankas sieks tapti trečiu mažmeniniu banku Lietuvoje. Pagal valdomą turtą ir pelningumą bankas 2022 metais buvo ketvirtas po „Swedbank“, SEB ir „Revolut“ bankų.  

Įgyvendinus sandorį Šiaulių banko grupė, be jau teikiamų finansinių paslaugų, valdys antrosios ir trečiosios pakopos pensijų bei investicinius fondus Lietuvoje, išplės gyvybės draudimo paslaugų verslą – jį perims banko kontroliuojama bendrovė „SB draudimas“.

Po sandorio įgyvendinimo „Invaldai INVL“ atiteks 9,39 proc. Šiaulių banko įstatinio kapitalo. Sandoriui užbaigti Šiaulių bankas leis naują tikslinę akcijų emisiją, kurią mokant po 0,645 euro  už akciją, išpirks „Invalda INVL“. Bendra sandorio vertė siekia 40,16 mln. eurų.

Pabaigus šį ir kitus skelbtus numatomus akcijų įsigijimo sandorius, „Invaldos INVL“ grupė padidintų Šiaulių banko akcijų dalį nuo dabar turimų 8 proc. iki maždaug 20 proc.

Autorius Valdas Pryšmantas

Tai aiškėja po konsultacijų su valdžios institucijomis, sako Šiaulių banko Finansų tarnybos vadovas Donatas Savickas.

„Nebuvo lengva suprasti, kaip reikėtų atlikti skaičiavimus, todėl konsultavomės ir laukėme valdžios institucijų paaiškinimų dėl konkrečių klausimų. Gavę atsakymus iš institucijų priėjome išvados, kad 2023 metais jokio poveikio nebus“, – investuotojams skirtame internetiniame seminare trečiadienį sakė D. Savickas.

Anot jo, kitąmet bankui gali tekti sumokėti iki 10 mln. eurų solidarumo mokesčio.

„Pagal geriausią scenarijų, poveikis bus gana nedidelis. Mūsų vertinimu, daugeliu atvejų jis bus mažesnis nei 10 mln. eurų per ateinančius metus. Stebėsime situaciją. Kol kas anksti vertinti tikslų 2024 metų poveikį, jis taip pat priklausys nuo to, kaip greitai naujojo įstatymo poveikis bus pritaikytas Šiaulių banko klientams ir kokios palūkanos bus mokamos indėlininkams“, – kalbėjo D. Savickas.

Šiaulių banko grupė per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 43,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 47 proc. daugiau nei prieš metus, tuomet pelnas siekė 29,5 mln. eurų. Grupės grynosios palūkanų pajamos per metus išaugo 60 proc. iki 75,5 mln. eurų.

Finansų ministerijos teigimu, solidarumo įnašas skaičiuojamas nuo bankų grynųjų palūkanų pajamų dalies, daugiau nei 50 proc. viršijančios ankstesnių ketverių metų grynųjų palūkanų pajamų vidurkį.

Mokestis skaičiuojamas tik nuo tų pajamų, kurias bankai gavo nuo gegužės 16-osios, kai įsigaliojo laikinojo solidarumo įnašo įstatymas. Avansinį įnašą pagal gegužę Lietuvoje įteisintą mokestį bankai turės sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Rūta Asadauskaitė BNS praėjusią savaitę sakė, kad nė vienas bankas dar nebuvo pateikęs savo deklaracijos ar sumokėjęs mokesčio.

„Swedbank“ grupės antrojo šių metų ketvirčio ataskaitose nurodė, kad apskaičiuotas šio ketvirčio mokestis yra 325 mln. Švedijos kronų (šios dienos kursu – apie 28,3 mln. eurų), o SEB tam skyrė 201 mln. kronų (apie 18,4 mln. eurų),  rodo Švedijos SEB grupės ataskaitos.

Prognozuojant, kad šiemet Lietuvoje veikiantys bankai uždirbs virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, į valstybės biudžetą iki 2024 metų pabaigos bus surinkta apie 400 mln. eurų šio įnašo.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį pranešė palikęs galioti išteisinamąjį nuosprendį, kurį pernai sausį paskelbė Klaipėdos apygardos teismas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad šie asmenys nepadarė veikos, turinčios didelės vertės turto iššvaistymo požymių, – bylos duomenys nepatvirtina, jog „Nidos pušynui“ gavus Šiaulių banko paskolą buvo sudarytos nenaudingos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys su kitais juridiniais asmenimis.

Teismas nustatė, kad sprendimus kreiptis dėl paskolos priėmė „Nidos pušyno“ akcininkai. Viena jų – ieškove pripažinta bankrutuojanti bendrovė „Energolinija“.

„Gautos lėšos panaudotos pagal paskirtį – įsigyta kitų uždarųjų akcinių bendrovių akcijų. Dėl akcininkų priimto sprendimo pirkti akcijas pagrįstumo į teismą civilinio proceso tvarka kreiptasi nebuvo. Sandorių faktas buvo išviešintas, užfiksuotas įmonės „Nidos pušynas“ dokumentuose, jokie dokumentai klastojami nebuvo. Duomenų, kad tokiais sandoriais būtų pažeisti kreditorių interesai nėra“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

Teismo vertinimu, sandorių grandinė, prasidėjusi paskolų sutarčių sudarymu ir pasibaigusi vertybinių popierių atpirkimo sandoriais, buvo verslo sprendimas, priimtas siekiant užtikrinti tolesnę grupės veiklą, todėl nėra pagrindo vertinti tokių veiksmų kaip nusikalstamų.

Kaltinimai iššvaisčius didelės vertės „Nidos pušyno“ turtą buvo grindžiami tuo, kad įmonės vardu iš Šiaulių banko paimtas kreditas per kelis kartus perkant akcijas buvo panaudotas V. Romanovo ir O. Gorančuk bei bendrovės „First partneriai“ turtinėms prievolėms Šiaulių bankui padengti.

Kaltinimai dėl paskolos „Nidos pušynui“ buvo pateikti ir tuometiniam Šiaulių banko Paskolų komiteto pirmininkui, dabar – banko vadovui Vytautui Siniui, taip pat tuometiniam banko Šiaulių filialo vadovui ir Iždo departamento direktoriui.

Paskola bendrovei „Nidos pušynui“ buvo suteikta 2012 metais, dar iki Ūkio banko bankroto paskelbimo, jai buvo įkeistas bendrovės nekilnojamasis turtas. Šiuo metu užstatas realizuotas, kreditas padengtas, o „Nidos pušynas“ likviduotas.

Šiaulių bankas teigė, kad suteikiant kreditą, banke buvo laikytasi visų reikalavimų bei procedūrų. Bankas yra pabrėžęs, kad teisminis procesas neturi įtakos jo veiklai, o finansinės pretenzijos byloje jam nebuvo reiškiamos.

V. Romanovo Ūkio banko baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui, jis pats nuo Lietuvos teisėsaugos slapstosi Rusijoje.

Ketvirtadienį paskelbta Apeliacinio teismo nutartis įsiteisėjo iš karto, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.