Teismas pirmadienį pranešė iš dalies tenkinęs daugiau nei 200 asmenų skundą dėl 2022-ųjų spalio 24-osios Šiaulių savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo atsisakyta patenkinti suinteresuotos visuomenės grupės prašymą atlikti Traidenio g. 10, Šiauliuose, esančių želdinių būklės ekspertizę bei pakartotinę želdinių inventorizaciją.

Teismas nurodė šį prašymą išnagrinėti dar kartą.

Analogišką sprendimą teismas priėmė ir dėl 2022-ųjų gruodžio 29-osios savivaldybės sprendimo atmesti gyventojų pretenziją-pranešimą, kuriuo šie prašė parengti Pabalių mikrorajono lygmens teritorijų planavimo dokumentą  – jį administracija taip pat įpareigota nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai paaiškino, kad Šiaulių miesto administracijos direktorius 2021-ųjų spalį savo įsakymu patvirtino sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, taip pat laisvos valstybinės žemės sklypo ribas ir plotą (3,7 ha).

Jis nustatė pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į „kita“, taip pat – žemės naudojimo būdą: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.

Pažymima, kad sklypas yra netoli Rėkyvos pelkės, kuri įtraukta į Europos „Natura 2000“ teritorijų tinklą, jis taip pat patenka į gamtinio karkaso teritoriją kaip regioninės reikšmės geoekologinės takoskyros elementas.

Kaip nurodo teismas, atlikus inventorizaciją žemės sklype identifikuotas 1131 medis. Visuomenininkai 2022-ųjų balandį pateikė prašymą savivaldybei suteikti sklypui miško, parko rekreacinę žemės paskirtį.

Jie argumentavo, kad šioje vietoje yra susiformavusi miškui būdinga biologinė įvairovė, ir prašė įtraukti sklypą į miškų kadastrą, išsaugoti jame esančius medžius bei gyvūnus, parengti projektą ir pagal jį įgyvendinti teritorijos naudojimą visuomeninėms reikmėms, kaip miško, parko su edukacinėmis jo panaudojimo galimybėmis.

Anot pareiškėjų, patikrinus želdinių inventorizacijos duomenis paaiškėjo, kad daug medžių ir toliau liko neinventorizuoti, o pati želdinių inventorizacija „taip pat turi didelių trūkumų“, tad visuomenininkai paprašė želdinių inventorizaciją ir ekspertizę atlikti iš naujo.

Savo ruožtu savivaldybės administracija tai daryti atsisakė, nors ir pripažino, jog ankstesnės procedūros atliktos su trūkumais. Savivaldybė atsakyme pabrėžė, kad minimas sklypas patenka į gyvenamąją mažo užstatymo intensyvumo teritoriją.

Tuo metu Aplinkos ministerija atsakė, kad želdinių ekspertizė nebus atliekama, o dendrologo atliktos ekspertizės trūkumai pašalinti.

Teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad atlikta inventorizacija sklype „negali būti laikoma išsamia ir teisinga“ pagal Želdynų įstatymo reikalavimus.

„Taigi teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė atlikti pakartotinę inventorizaciją“, – nurodo teismas.

Sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 30 dienų.

Humanizmo idėjas įprasmins 101 medelis.

Miesto meras Artūras Visockas į talką Dainų parke pakvietė Izraelio, Vokietijos, JAV, Nyderlandų, Japonijos ambasadų atstovus, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovą Marių Vaščegą.

„Šiandien susirinkome į mūsų puikų Šiaulių miestą prisiminti išskirtinius žmones, vadinamus Pasaulio tautų teisuoliais. Šis atminimas turi ypatingą reikšmę, atsižvelgiant į dabartinius iššūkius, su kuriais Izraelis susiduria per karą su „Hamas“, – kalbėjo A.  Visockas.

Prieš sakurų sodinimą svečiai pakviesti į Chaimo Frenkelio vilą, kur parodytas trumpametražis filmas „Kaunas – Vilties Vartai“.

Filmas pasakoja apie dvi Lietuvoje gyvenusias asmenybes: Nyderlandų garbės konsulą Janą Zvartendijką (Janą Zvartendeiką) ir Japonijos vicekonsulą Č. Sugiharą.

Kaune dirbęs Č. Sugihara 1939–1940 metais su olandų konsulu J. Zvartendijku čia išdavė „vizas gyvenimui“, išgelbėjusias ne mažiau kaip 6 tūkst. žydų gyvybių.

Po filmo peržiūros svečiai kartu su žydų gelbėtoja Genovaite Dugniene aplankė Pasaulio Tautų Teisuolių skverą – pirmąjį paminklą Pasaulio Tautų Teisuoliams Lietuvoje, jis stovi buvusioje Šiaulių geto teritorijoje.

Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein dėkojo šiauliečiams ir žydų bendruomenėms už paramą ir solidarumą sunkiais laikais.

„Mes visi vertiname puikų darbą, nuveiktą čia, Šiauliuose, pagerbiant mūsų bendrą istoriją. Šiauliečių atsidavimas ir įsipareigojimas išsaugoti savo krašto praeitį yra išties nepaprastas, tai yra simbolis mūsų įsipareigojimo išsaugoti istoriją, suprasti jos pamokas ir užtikrinti, kad ji niekada nebūtų pamiršta“, – sakė ambasadorė.

Japoniškų vyšnių sodą Šiauliuose inicijavo bendrovė „Ltintus“ 2020-aisiais, šie metai  buvo paskelbti Č. Sugiharos metais.

Tuomet Dainų parke pasodinta 30 medelių. Po metų miesto bendruomenė ir svečiai pasodino dar 30 sakurų.

Šiemet Šiaulių meras Artūras Visockas pakvietė Japonijos, Nyderlandų, JAV, Izraelio ir Vokietijos ambasadorius drauge užbaigti sakurų sodą Dainų parke.

„Džiaugiuosi, kad dvi šalys, esančios taip toli viena nuo kitos, gali džiaugtis šiltais draugystės santykiais. Šios sakuros yra japoniškos kultūros atstovės Šiauliuose ir Lietuvoje. Švęsdami 101-uosius draugystės metus nusprendėme pasodinti dar 41 japoniškos vyšnios medelį, užbaigtas sodas turės 101 sakurą ir ši simbolika ilgus metus džiugins šiauliečius“, – sakė meras.

1922 metrais Japonijos vyriausybė pasirašė Lietuvos Respublikos pripažinimo aktą.

Šiaulių meras Artūras Visockas teigia, jog priverstinis jungimasis prie daugumos ar mažumos neduoda jokios naudos, o savivaldybės politikai geba dirbti kaip viena komanda.

Dėl oficialiai neįregistruotos daugumos ir mažumos savivaldybė sulaukė rašto iš Vyriausybės atstovo apskrityje.

Tokius raštus, Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityje Rimvydo Pilibaičio teigimu, gavo ir daugiau savivaldybių, nes po pastarųjų rinkimų tokių „piktnaudžiautojų“ esama ir daugiau, tačiau savivaldybių neįvardija.

Raštuose užsimenama, kad nesilaikant Vietos savivaldos įstatymo, nesant oficialiai įregistruotos mažumos ir daugumos bei laikantis įstatymo raidės proporcingumo principu sudarytų tam tikrų komitetų, savivaldybėje gali būti įvestas tiesioginis valdymas.

R. Pilibaitis tvirtina, kad tiesioginiu valdymu savivaldybė nėra gąsdinama, bet tokia galimybė išlieka.

Dirba kaip viena komanda

Šiaulių meras A. Visockas teigia, jog šio miesto taryba yra pavyzdys, kad gali dirbti kaip viena komanda nepriklausomai, ar esi opozicijoje, ar pozicijoje, balsuoti taip, kaip nori kiekvienas politikas.

„Vyriausybės atstovas parašė, kad kreipsis į VRM, žodžiu, apie tiesioginį valdymą. Esmė ta, kad kvestionuojama tarybos nario būtinybė prisijungti prie vienos ar kitos grupės – pozicija, opozicija – o aš traktuoju, kad tarybos nario mandatas laisvas, niekaip negaliu jo versti per prievartą prisijungti prie grupės. Traktuoju, kad teoriškai 31 tarybos narys gali būti laisvas, nesijungti prie jokios grupės“, – BNS sakė Šiaulių meras A. Visockas.

Meras įsitikinęs, kad iki šiol vykdoma politika, kad vieni spaudžia vienus mygtukus, kiti kitus vien dėl to, kad priklauso pozicijai ar opozicijai, niekur neveda.

„Juk tarybos tikslas priimti sprendimus ir, kad savivaldybėje būtų stabili padėtis, kad miestas vystytųsi, jei tai galima pasiekti sklandžiai, kodėl tokį dalyką reikia daužyti? – kalbėjo A. Visockas. – Šis klausimas nekeliamas, keliamas klausimas, kad turi būti įregistruota oficiali dauguma, o jei jos nėra – įstatymo pažeidimas. Na, su logika prasilenkia, nes išeina, kad meras turi priversti tarybos narius, o aš nesu tarybos narys, būtinai registruoti tą darinį, kitaip bus visi paleisti? Kas čia per gąsdinimas?“.

A. Visocko komitetas „Dirbame miestui“ Šiaulių miesto taryboje per savivaldos rinkimus pelnė 18 vietų. Kaip BNS sakė meras, trys komiteto nariai nusprendė dirbti kaip laisvi politikai, tad sudaryti daugumos vien iš bendraminčių galimybės neliko.

Opozicijoje dirba aštuoni politikai – du „Šiaulių labui“ atstovai, du Lietuvos socialdemokratų partijos politikai bei keturi konservatoriai. Opozicijos lyderiu paskelbtas TS-LKD atstovas Jonas Bartkus.

Kitos politinės jėgos nepranešė, ar rinksis darbą su mero komitetu, ar opoziciją.

Kaip BNS sakė meras, tiek Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, tiek ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai nėra pasiskelbę nei pozicija, nei opozicija. Kai kurie politikai, anot mero, dirba „patys sau“.

A. Visocko teigimu, komitetai bei komisijos formuotos laikantis proporcingumo principų, tad pažeidimų savivaldybė nepadarė.

Laukia savivaldybių paaiškinimų

Tuo metu Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityje Rimvydo Pilibaičio teigimu, tarybai nepaskelbus, kas yra dauguma, neaišku, kas lieka dirbti mažumoje.

„Tuomet kyla kitos problemos, kad nėra aišku, kaip formuoti Etikos, Antikorupcijos komisijas, atsižvelgiant į proporcingumą daugumos ir mažumos narių. Dėl opozicijos vieningos klausimas kyla, nes turi būti opozicinių frakcijų visuma, o ne kelios“, – sakė R. Pilibaitis.

Anot jo, savivaldybės paprašyta iki rugpjūčio vidurio pateikti informaciją dėl daugumos bei mažumos, komisijų ir komitetų sudarymo, pirmininkų paskyrimo.

Tokius raštus, atstovo teigimu, gavo ne tik Šiaulių savivaldybė.

Anot R. Pilibaičio, dėl tiesioginio valdymo įvedimo konkrečioje savivaldybėje Seimui siūlymą teikia Vyriausybė, tačiau kol kas apie tai nekalbama ir kelias patvirtinti tokį valdymą ilgas, tačiau tokia teorinė prielaida yra.

„Gąsdinti ar gąsdintis nereikia, renkama informacija, o ar bus veiksmai, sprendimai – matysime vėliau“, – sakė atstovas.

Anot jo, iki šiol tiesioginio valdymo savivaldybėse įvesti nereikėdavo, nes problemas jos išspręsdavo.

Vidaus reikalų ministerija nurodė, jog nėra gavusi „jokios oficialios informacijos dėl galimo tiesioginio valdymo įvedimo Šiaulių miesto savivaldybėje“.

„Atskirų vietos politikų pasisakymų socialiniuose tinkluose ministerija nekomentuoja“, – teigiama ministerijos atsakyme BNS.

Byla pradėta po laikraščio publikacijos, kad 2019–2023 metais vietos politikams su tarybos narių veikla susijusioms išlaidoms iš miesto biudžeto išmokėta apie 350 tūkst. eurų.

Šiaulių tarybos nariai savoms reikmėms yra nustatę 0,25 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio ribą, ji dabar siekia 421,22 euro. Didžiausią politikų išlaidų dalį sudarė išlaidos automobilių degalams, priežiūrai ir remontui. Anot laikraščio, jų kelionės nesustojo net 2020 metų pradžioje, kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, uždrausta rengti susitikimus, o visi posėdžiai vyko nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, antrąjį ketvirtį iš savivaldybės biudžeto vien už degalus sumokėta beveik 7,2 tūkst. eurų.

STT ikiteisminius tyrimus pradėjo ir Neringos bei Mažeikių tarybos narių išlaidų.

Deja, verslininkų vasaros planus sujaukė savivaldybės paskelbtas konkursas dėl žemės nuomos. Anksčiau jauna šeima sutarties pratęsti negalėjo dėl Talkšos pakrantės renovacijos. Savivaldybė laukė darbų pabaigos.

„Jau nuo pat pradžių žinojome, kad dalyvausime konkurse. Tai išplėtotas verslas, sudėta tikrai nemažai investicijų, idėjų, darbo. Privalėjome dalyvauti konkurse, tikėjomės, kad būsime vieni“, – situaciją komentavo „Fox Spot“ savininkė Viktorija Palaikienė.

Vis dėlto konkurse susirungė dvi įmonės, paskelbti rezultatai „Fox Spot“ savininkus šokiravo. Šiauliečiai jį pralaimėjo pasiūlę tik 120 eurų mažiau, nei paskutinę dieną pasirodę konkurentai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Fox Spot“ savininkams apmaudu, kad savivaldybė nevertino kitų konkurso sąlygų. Jie negavo jokio pranašumo, nors vandens parką įkūrė patys ir paslaugas čia teikė ne vienus metus.

„Buvo prašoma dokumentų, kur leistų nustatyti, ar įmonė nugalėtoja yra kompetentinga atlikti visą tai. Jie buvo nevertinami, nes vienintelis kriterijus, kuris buvo vertinamas, – didžiausia suma“, – stebėjosi V. Palaikienė.

Valdininkai verslo neužjaučia. Sako, kad konkursą vykdė pagal numatytas taisykles.

„Primena istorija kaip daugiabučių kiemuose – pasistačiau automobilį ar anksčiau atvažiavau ir tai jau mano vieta. Ne. Esi įsikūręs valstybinėje žemėje ir faktas, kad ten kažkiek buvai, nesuteikia kažkokių papildomų teisių“, – aiškino Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Eduardas Bivainis.

Anot savivaldybės atstovo, „Fox Spot“ savininkai turėjo anksčiau pasidomėti konkurso sąlygomis.

„Konkurso paties neskundė. Neskundė nieko, jokių sąlygų, viskas buvo aišku iki momento, kai sužinojo, kad nelaimėjo. Tada jau viskas blogai pasidarė“, – sakė E. Bivainis.

Vienintelis kriterijus, kuris buvo vertinamas, – didžiausia suma.

Jaunai šeimai apmaudu, kad nauji konkursą laimėję verslininkai ateis į jau prijaukintą vietą, o visą indėlį ir infrastruktūrą sukūrė būtent jie.

„Nieko nebuvo, tik plynas laukas. Čia nebuvo takelių išasfaltuotų. Buvo pamiršta vieta ir mes pradėjome nuo nulio“, – pasakojo V. Palaikienė.

„Fox Spot“ gaili ir vietiniai. Sako, kad savivaldybė galėjo verslą palaikyti.

Tiesa, Šiaulių verslininkai taip lengvai pasiduoti neplanuoja. Kreipsis į teismą. Pirmiausia ginčys išsikraustymo terminą.

„Konkurse parašytas septynių dienų terminas paviljonui-kavinei iškraustyti. Nieko nekalbama apie vandenlenčių parką. Tai fiziškai neįmanoma“, – sąlygomis stebėjosi V. Palaikienė.

Labiausiai verslininkai pyksta, kad savivaldybė nuomoja tik sklypą, kuriame įsikūrė jų verslas. „Fox Spot“ savininkai nesuvokia, kodėl miesto valdžia kitiems neleidžia įsikurti greta. Juk aplink ežerą daug vietos.

Savivaldybės teigimu, universitetas pastato studijų reikmėms nenaudoja, tačiau perduoti miestui delsia.

„Jie stovi tušti ir byrantys, o tai yra pats gražiausias paveldo pastatas Šiaulių mieste“, – BNS sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Jo laiške VU teigiama, kad valstybės saugomu objektu pripažinti rūmai turėtų būti naudojami visuomenės reikmėms.

„Netvarkingas šašas“

Anot mero, garsios didikų Zubovų giminės atstovai, kurių protėviai buvo šių rūmų savininkai, yra išreiškę valią, kad kultūros vertybė turi tarnauti miesto reikmėms.

Didždvario rūmai VU perduoti pernai Vyriausybės nutarimu kaip Šiaulių universiteto turtas 20-čiai metų. Anksčiau, 1994 metais, pati savivaldybė juos atidavė tuometiniam Pedagoginiam institutui, vėliau virtusiam Šiaulių universitetu.

Jau kurį laiką nebenaudojamą pastatą savivaldybė prašo grąžinti miestui ne pirmą kartą.

Anot savivaldybės, atnaujinant Aušros alėją, prie rūmų sutvarkyta aplinka, šiuo metu tvarkomas už pastato esantis vadinamasis Zubovų parkas: formuojama angliško stiliaus parko takų sistema su pabrėžta kaštonų alėja, atnaujinamos dangos, bus pastatyti nauji suoleliai, įrengtas apšvietimas.

„Visas miesto centras yra sutvarkytas, ir net parkas už tų rūmų. Tie rūmai yra likę toks netvarkingas šašas. Plius jie visiškai neveikia. Jie yra gražūs, jie yra paveldas, bet jie tiesiog kiurkso“, – BNS sakė A. Visockas.

Jo teigimu, VU Šiaulių akademija nebeturi dailės, dizaino studijų grupių.

„Praeityje jos buvo, tuose rūmuose studentai piešdavo paveikslus, turėjo paskaitas. Dabar tų studentų neliko, Vilniaus universitetas rūmų neremontuoja, nenaudoja jų mokslinei veiklai, nors jų paskirtis tiesiogiai susieta su mokslu“, – aiškino meras.

Procedūra – sudėtinga

Planuodama kitų metų biudžetą Šiaulių valdžia teigia norinti numatyti lėšų ir rūmų tvarkymo pradžiai.

„Esame šiuos rūmus įtraukę į 2022–2027 metų ES finansinę perspektyvą ir jau nusimatę tam tikras lėšas. Jeigu jie netaps miesto nuosavybe, automatiškai viskas iškrenta“, – tvirtino meras.

Savivaldybės skaičiavimu, Zubovų rūmams sutvarkyti reikėtų maždaug 5 mln. eurų.

Vilniaus universitetas kol kas aiškios pozicijos dėl pastato likimo neišsako.

Jo Viešosios komunikacijos poskyrio vadovė Gretė Gerulaitytė BNS teigė, kad su Šiaulių savivaldybe ieškoma sprendimo, kaip geriausiai ir efektyviausiai panaudoti šiuos rūmus.

Kad situacija nėra paprasta, pripažino ir A. Visockas.

„Yra gana sudėtinga procedūra, Vilniaus universitetas negali tiesiogiai Šiaulių miesto savivaldybei perduoti. Jis turėtų perduoti Turto bankui, todėl ta diskusija, kurią kelsiu, apims visus: Vyriausybę, Turto banką, universitetą, savivaldybę. Tam greičiausiai reikalinga trišalė-keturšalė sutartis, kad Turto bankas, gavęs šitą turtą, jo neparduotų, o pagal sutartį perduotų Šiaulių miestui“, – aiškino meras.

Sprendimo reikia rudenį

Jis pabrėžė, kad sprendimą dėl Didždvario rūmų reikia priimti jau šį rudenį.

„Į kitų metų miesto biudžetą mes jau norėtume įdėti projektavimui skirtas lėšas. Laikas bėga greitai. Norint pradėti procesą, jį reikia pradėti kuo greičiau, nes jis ir taip jau pavėluotas“, – teigė savivaldybės vadovas.

„Net kitąmet pradėjus procesą, eitų kalba tik apie sąlygų parengimą, tik apie projektavimo rangovo parinkimą. Realiai projektas būtų tik 2024 metais, po to – rangovo paieška, statybų eiga. Ir išeitų 2025, 2026 metai. Jeigu nepradėsime dabar, tai kada mes juos sutvarkysime?“ – svarstė meras.

Jis teigė, kad suremontuotuose Zubovų rūmuose būtų galima įkurti miesto Santuokų namus, taip pat suteikti erdvių meno galerijoms, tam pačiam VU, jei šis pageidautų.

„Žmonės palaikė idėją, kad ten būtų įkurti Santuokų namai, plius ten meno galerijos galėtų būti. Tikrai rastume, kaip įveiklinti“, – BNS sakė A. Visockas.

Klasicizmo stiliaus dvaro rūmai (Šiaulių ekonomijos namai) pradėti statyti XVIII amžiaus pabaigoje. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 metais Rusijos imperatorė Jekaterina II Šiaulių ekonomiją su centriniu dvaru atidavė savo favoritui Platonui Zubovui. Zubovai rūmus, parką rekonstravo, išplėtė.

1920 metais jie atiteko miestui, tais pačiais metais čia įsikūrė Mokytojų seminarija, nuo 1954 metų patalpose ėmė kurtis tuometinis Šiaulių pedagoginis institutas, vėliau tapęs Šiaulių universitetu ir neseniai prijungtas prie VU.

Jos vertinimu, savivaldybė tiekėjams nustatė nepagrįstus, ribojančius konkurenciją reikalavimus, be to, savivaldybė nepagrindė, kodėl konkursas neskaidomas į atskiras dalis.

Šiaulių savivaldybė BNS informavo, jog konkursą nuspręsta nutraukti, o pakoregavus dokumentus, jis bus skelbiamas iš naujo.

Konkurse galėjo dalyvauti tiekėjai, kurie jau būtų įvykdę bent vieną bent 400 tūkst. eurų vertės priežiūros žiemą sutartį, tačiau VPT pabrėžia, jog pirkimas yra sudėtinis ir todėl savivaldybė turėjo numatyti, kad tiekėjai būtų atlikę tokios apimties paslaugų nebūtinai viena sutartimi.

Tuo metu savivaldybė tarnybai aiškino, jog žiemos sezonas suprantamas ne kaip kalendorinis metų laikas, o bet kuri diena metuose, kai reikia šių paslaugų pagal žiemos reikalavimus.

Anot savivaldybės, įprastai tokios paslaugos reikalingos nuo spalio ar lapkričio pradžios iki balandžio pabaigos.

Šiaulių savivaldybė kelių, stovėjimo aikštelių ir kitų teritorijų valymo bei tvarkymo, taip pat saugių eismo sąlygų užtikrinimo žiemą paslaugų konkursą paskelbė rugsėjį.

Penktadienį savivaldybė pranešė, jog meras Artūras Visockas oficialiai kreipėsi į universitetą, prašydamas pateikti nuomonę dėl Šiaulių dvaro sodybos Aušros alėjoje, vadinamos Zubovų rūmais, perėmimo. Savivaldybės taryba dar gruodžio viduryje įgaliojo merą kreiptis į Vyriausybę dėl Šiaulių universiteto valdomų pastatų perėmimo miesto kultūros plėtojimo reikmėms.

„Kviečiame Šiaulių universitetą dalyvauti procese sprendžiant valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų Aušros al. 50, Šiauliuose, panaudojimą miesto kultūros ir meno poreikiams ir pateikti Šiaulių miesto savivaldybei universiteto poziciją šiuo klausimu“, – teigiama A. Visocko laiške.

Pabrėžiama, kad Šiaulių universiteto atsakymas šia tema iki šiol nėra gautas.

Universiteto atstovai tvirtina, kad pozicija iki šiol nepateikta, nes nebuvo gautas oficialus savivaldybės raštas, o universiteto rektorius šiuo metu atostogauja.

Pasak universiteto, Zubovų rūmai mokslo reikmėms nebėra naudojami, juose vyksta pavieniai kultūriniai renginiai, skirti visuomenei.

Dvaro rūmai ir dvaro pastatų kompleksas pradėti statyti XVIII amžiaus pabaigoje, juos valdė grafai Zubovai. Istorikai mano, kad savo dabartinę išvaizdą rūmai įgijo XIX amžiaus antrojoje pusėje. Tarpukariu čia veikė Mokytojų seminarija, sovietmečiu – pedagoginė mokykla, vėliau įsikūrė tuometinis Šiaulių pedagoginis institutas (Šiaulių universitetas).

A. Bartulis naujas pareigas pradės eiti antradienį, informavo savivaldybė.

„Pasikviesdamas į komandą Antaną Bartulį norėjau, kad jo, kaip administracijos direktoriaus, pradėti darbai įgautų tęstinumą, būtų atliekami kokybiškai. Patarėjas turės galimybę grįžti į darbo grupes ir komisijas kaip jų narys ir galės realizuoti savo patirtį ir žinias. Labai svarbu, kad būtų kuo trumpesnis pereinamasis laikotarpis, kad nenutrūktų darbų seka ir nuoseklumas“, – pranešime cituojamas A. Visockas.

Šiaulių miesto savivaldybės taryboje pasikeitus valdančiajai daugumai, gruodžio 13 dieną administracijos direktorius A. Bartulis ir vicemeras Domas Griškevičius atleisti iš pareigų.

Šie sprendimai apskųsti teismui.

Šiuo metu laikinai savivaldybės administracijai vadovauja direktoriaus pavaduotojas Gintautas Sitnikas.

Pirmadienį iš mero patarėjos pareigų pasitraukė mero padėjėja Jūratė Šivickienė.

Anot savivaldybės pranešimo, ji ketina dalyvauti kovą vyksiančiuose savivaldos rinkimuose.

Pirmą kartą V. Belovas iš pareigų atleistas 2017 metų kovą, tačiau 2017 metų rugpjūtį teismo sprendimu grąžintas į darbą. Direktoriaus pareigas jis ėjo 15 darbo dienų: antrą kartą V. Belovas iš pareigų atšauktas tų pačių metų rugsėjį. Teismo sprendimu 2018 metų kovą jis vėl grąžintas į pareigas, tačiau sprendimas 12 dienų nebuvo vykdomas. Jį įvykdžius, savivaldybės mero potvarkiu V. Belovas trečią kartą atleistas iš pareigų.

Pernai spalį Šiaulių apylinkės teismas neteisėtų pripažino ir paskutinį vadovo atleidimą, bet į pareigas jo negrąžino: buvusi darbovietė ieškovui turės sumokėti daugiau nei 7 tūkst. eurų už priverstines pravaikštas ir daugiau nei 6,9 tūkst. eurų kompensaciją.

Tačiau teismuose vis dar nagrinėjamas klausimas, ar teisėtai plaukimo mokyklos vadovas atleistas antrąjį kartą.  Gruodžio 20 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Šiaulių apygardos teismui grąžino iš naujo nagrinėti bylą dėl šio atleidimo.

Kasacinius skundus pateikė tiek V. Belovas, tiek Šiaulių miesto savivaldybė.

Savivaldybė prašė panaikinti žemesnių instancijų teismų sprendimus ir buvusio plaukimo mokyklos vadovo skundą atmesti.

Tuo tarpu ieškovas prašė pakeisti žemesnio teismo nutarties motyvus, nurodant, kad jis iš pareigų atleistas netinkamu ir neteisėtu pagrindu ir panaikinti Šiaulių tarybos priimtą plaukimo mokyklos nuostatų punktą, kuriuo nurodoma, kad plaukimo mokyklos vadovą skiria ir atleidžia savivaldybės meras.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog norint išspręsti dėl atleidimo iš darbo kilusį ginčą, svarbu nustatyti, ar plaukimo mokykla buvo ugdymo įstaiga, kurios vadovus skiria ir atleidžia savivaldybės taryba, ar neformaliojo švietimo įstaiga, kurios vadovą galėtų atleisti ir meras.

„Nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui dėl ieškovo atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo išspręsti esminę reikšmę turi aplinkybė, ar atsakovas Šiaulių plaukimo centras „Delfinas“ pripažintinas švietimo įstaiga. Tam, kad būtų galima daryti išvadą dėl šios įstaigos teisinio statuso, turi būti nustatyta, kokia buvo pagrindinė jos veikla ginčijamo ieškovo atleidimo iš darbo metu – neformalusis švietimas ar tam tikros kvalifikacijos sportininkų ir sportuotojų, dalyvaujančių varžybose, rengimas“, – rašoma teismo nutartyje.

Kasacinio teismo vertinimu, byloje nepakanka duomenų, kurie pagrįstų Šiaulių apygardos teismo padarytą išvadą apie įstaigos teisinį statusą. Todėl Aukščiausiasis Teismas nutartį panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.