„Prezidentas aptars tarnybų sąveiką vykdant valstybės sienos apsaugą, reagavimo į galimas grėsmes planus, tarptautinį veiksmų koordinavimą“, – sakoma prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio BNS perduotame komentare.

Praėjusią savaitę viešėdamas Lenkijoje Suvalkų krašte prezidentas G. Nausėda teigė, kad Vilnius, Varšuva ir Ryga turi būti pasiruošusios kartu uždaryti sieną su Baltarusija, jei dėl šioje šalyje esančių „Wagner“ samdinių pablogėtų saugumo situacija.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai taip pat nurodė, kad Baltarusijoje šiuo metu yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių, dalis jų – arti Lietuvos ir Lenkijos sienų.

Vidaus reikalų ministerija praėjusią savaitę patvirtino, kad reaguojant į „Wagner“ grupuotės samdinių persikėlimą į Baltarusiją Lietuva planuoja uždaryti du iš šešių pasienio kontrolės punktų su šia kaimyne.

Svarstoma uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktus. Sprendimą dėl to turės priimti Vyriausybė.

„Labai džiaugiuosi, kad mes galutinai šiandien suderinome su krašto apsaugos ministru priedangos plano atnaujinimo paskutinę formuluotę, artimiausiu metu projektas turėtų būti pateiktas Vyriausybei ir Vyriausybė jį turėtų patvirtinti artimiausiame posėdyje“, – antradienį Seime žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot jos, sutarta, kad esant skirtingiems grėsmės lygiams į valstybės sienos apsaugą automatiškai įsijungs tiek Vidaus reikalų ministerijos tarnybos, tiek kariuomenės pajėgumai.

Noriu patikinti, kad mūsų situacija yra kontroliuojama, visos mūsų tarnybos, visos institucijos dirba 24 valandas per parą, mūsų sienos apsauga yra aukščiausio lygio.

„Tada nėra būtina atskirai derinti (kariuomenės įsitraukimo į sienos apsaugą – BNS), tai yra turėti ilgo biurokratinio proceso, nes visi suprantame, kad iškilus grėsmėms būtina reaguoti nedelsiant ir užtikrinti mūsų valstybės saugumą“, – teigė A. Bilotaitė.

Ir ji, ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė negalį atskleisti plano detalių, nes tai nėra viešas dokumentas.

Ministrų teigimu, sienos priedangos planas veikia nuo 1999-ųjų, tačiau atsižvelgiant į naujas grėsmes ir rizikas, jis vis atnaujinamas.

Pasak A. Bilotaitės, dabar atnaujinant planą įvertinta ir Rusijos keliama grėsmė, ir  išmoktos instrumentalizuotos migracijos krizės pamokos.

„Noriu patikinti, kad mūsų situacija yra kontroliuojama, visos mūsų tarnybos, visos institucijos dirba 24 valandas per parą, mūsų sienos apsauga yra aukščiausio lygio ir tai yra jau nuo pat migrantų krizės pradžios. Mes tikrai neplanuojame kokių nors atlaisvinimų, atsipalaidavimo, dirbame ir dirbsime, kad mūsų saugumas būtų maksimaliai užtikrintas“, – sakė vidaus reikalų ministrė.

Valstybės gynimo taryba praėjusį savaitgalį paragino institucijas greičiau baigti derinti planą.

Valstybės sienos apsaugos priedangos planas reglamentuoja išorės sienos ir vidaus sienos apsaugą, kai paskelbiami sustiprintos valstybės sienos apsaugos režimai ar jų lygiai.

Anot Vidaus reikalų ministerijos pranešimo, šiame plane nustatyti kriterijai pagal grėsmių lygius, kada ir kokia apimtimi pasitelkiama Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, kitos atsakingos žvalgybos institucijos ir tarnybos.

Plano tikslas – kompleksinėmis priemonėmis ir koordinuotais tarpinstituciniais,  tarptautiniais veiksmais operatyviai ir proporcingai reaguoti į kylančias ar susidariusias grėsmes nacionaliniam bei valstybės sienos saugumui, užtikrinti patikimą valstybės sienos apsaugą ir valstybės sienos kirtimo kontrolę.

Ji taip pat pabrėžė, kad Vidaus reikalų ministerija šį planą buvo parengusi dar sausį.

„Mes dar laukiame reakcijos iš Krašto apsaugos ministerijos. Tikiuosi, šiandien KAM galutinai pasakys savo poziciją ir šiandien turėsime galutinį sprendimą“, – LRT radijui antradienį sakė A. Bilotaitė.

Pasak jos, tokiu atveju atnaujinto plano patvirtinimas būtų „dienų klausimas“.

A. Bilotaitės teigimu, sienos priedangos planas numato automatinį kariuomenės pasitelkimą darbui pasienyje, esant „tam tikriems“ saugumo indikatoriams. Iki šiol kariai buvo pasitelkiami atskirai dėl to susitarus.

Mes dar laukiame reakcijos iš Krašto apsaugos ministerijos. Tikiuosi, šiandien KAM galutinai pasakys savo poziciją ir šiandien turėsime galutinį sprendimą.

Žinių radijui prezidento patarėjas Kęstutis Budrys taip pat teigė besitikintis, kad antradienį institucijoms pavyks sutarti dėl minėto plano.

Pasak jo, ir NATO lygmeniu siekiama, kad kuo daugiau veiksmų vyktų automatiškai ir nebereikalautų papildomų sprendimų. Vienas iš tokių dalykų – kariuomenės pasitelkimas sienos apsaugai.

„Valstybės gynimo taryba (VGT) jau antrą kartą tai svarstė ir tai jau rodo, kad kažkas tai yra negerai ir tikiuosi, kad šiandien jau bus sprendimas priimtas. (...) Jis jau turėjo būti patvirtintas, tas negerai. Negerai, kad mes antrą kartą prie to turėjome grįžti ir VGT turėjo pabaksnoti ir pasakyti, kad susitvarkome“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

„Kiek mus tikina institucijos, abi ministerijos, tuo ir vadovaukimės, pasitikėkime, kad nėra jokių problemų, yra techniniai nesuderinamumai. Tai jeigu techniniai nesuderinamumai, šiandien ir išsispręs“, – sakė jis.

Apie sienos priedangos plano atnaujinimą imta kalbėti Lietuvai susidūrus su išaugusiais migrantų srautais. Juos Vilnius vadino Minsko hibridine ataka.

Pirmadienį VSAT vadas Rustamas Liubajevas teigė, jog atnaujintas sienos priedangos planas turėtų būti priimtas dar iki NATO viršūnių susitikimo. Anot jo, šiuo metu vyksta derinimo procedūros su Krašto apsaugos ministerija.

Būtinybę greičiau patvirtinti atnaujintą sienos priedangos planą sekmadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pabrėžė prezidentas Gitanas Nausėda.

Jo patarėjas Kęstutis Budrys pirmadienį LRT teigė, jog šis planas jau turėjo būti patvirtintas apie tai Valstybės gynimo tarybai prašant dar pavasarį, dabar akivaizdu, kad „šią, kitą savaitę reikia baigti šią temą“.

K. Budrio teigimu, sienos priedangos planas numatytų automatinį kariuomenės pasitelkimą, sumažintų sprendimo priėmimo grandinę siekiant, kad reagavimas į bet kokius sienos pažeidimus būtų labai greitas.

Anot VSAT vado, iki NATO viršūnių susitikimo planą pasirašyti realu, jei „pavyktų pasiekti susitarimą politiniame lygyje tarp ministerijų ir vadovų.

„Bendrų pastangų su Europos Komisija dėka šiandien Lietuva turi vieną iš labiausiai integruotų ir moderniausių išorės sienų valdymo sistemų visoje ES“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime sakė ministrė.

„Tačiau turime ir toliau gerinti sienos apsaugos infrastruktūrą ir būti maksimaliai pasirengę reaguoti į įvairias grėsmes. Tai padaryti mums padės patrulio takas“, – pridūrė ji.

Siekiant pagerinti reakcijos laiką ir sustiprinti neteisėto sienos kirtimo prevenciją, Lietuva šiuo metu planuoja remontuoti esamus ir tiesti naujas patrulinio kelio atkarpas 462 kilometrų pasienio ruože su Baltarusija.

Šis projektas pareikalautų iki 60 mln. eurų investicijų. Įrengus patrulio taką, pareigūnai galės „operatyviau reaguoti į sienos pažeidimus ir fizinio barjero gadinimo atvejus“, kurių užfiksuota apie 500.

Tačiau turime ir toliau gerinti sienos apsaugos infrastruktūrą ir būti maksimaliai pasirengę reaguoti į įvairias grėsmes.

Kokios sumos Lietuva prašytų iš ES, pranešime nenurodoma.

Pasak A. Bilotaitės, investicijos į sienos apsaugą atsiperka ne tik užkardant neteisėtą migraciją, bet ir kovojant su kontrabanda.

Ministrė laiške dėkojo Komisijai ir komisarei Y. Johansson už politinę, finansinę ir diplomatinę paramą Lietuvai atremiant „hibridinę Baltarusijos režimo ataką ir užkertant kelią naujo neteisėtos migracijos kelio per ES rytinę sieną atidarymui“.

Ministerija nurodo, kad, reaguojant į 2021 metais kilusią neteisėtos migracijos krizę, Lietuva žymiai sustiprino savo sienos su Baltarusija apsaugą.

Valstybės lėšomis pasienyje su Baltarusija per metus įrengtas fizinis barjeras, jį sudaro 529 kilometrų tvoros ir 356 kilometrų pjaunančios vielos.

Gavus 70 mln. eurų Komisijos finansinės paramos, visame pasienio ruože įdiegtos modernios sienų stebėjimo sistemos. Dabar jomis stebima 100 proc. išorės sienos su Baltarusija.

VRM nurodo, kad būtinybę geriau kontroliuoti ES išorės sienas pabrėžė Europos Vadovų Taryba, paragindama Komisiją sutelkti ES lėšas ir priemones tam, kad valstybės narės galėtų sustiprinti išorės sienų apsaugos pajėgumus ir infrastruktūrą.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista per 19,9 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Savo „Facebook“ paskyroje ji pabrėžė, jog tokia parengtis būtina stebint Kaliningrado militarizaciją.

„Apginkluotas Kaliningradas visai šalia, grėsmės iš kaimynų – taip pat, todėl esame aukščiausioje parengtyje, skiriame ypatingą dėmesį mūsų pasienio pareigūnų aprūpinimui“, – pirmadienį rašė ministrė, lankydamasi vakarų Lietuvoje.

Žurnalistams ji vėliau akcentavo, kad Klaipėda turi aštuonis strateginės reikšmės objektus, tarp jų – ir uosto akvatorijoje veikiantis suskystintų gamtinių dujų terminalas, todėl vertinant Rusijos grėsmes Lietuvoje „privalome būti maksimaliai pasiruošę“.

Apginkluotas Kaliningradas visai šalia, grėsmės iš kaimynų – taip pat, todėl esame aukščiausioje parengtyje.

„Būti atsipalaidavę negalime, privalome būti maksimaliai pasiruošę. Tad po šios dienos vizito noriu patikinti visus, kad mūsų tiek sausumos, tiek jūrų sienos yra maksimaliai apsaugotos, yra aukščiausios parengties lygis, – kalbėjo ji.

Anot A. Bilotaitės, operatyviau reaguoti ir veiksmingiau vykdyti sienos stebėjimą pasieniečiams padeda šiemet atnaujinta radiolokacinė sistema bei tarnybinių plaukiojimo priemonių parkas, o pareigūnų aprūpinimui pažadėjo ir toliau skirti ypatingą dėmesį.

Ji tikino, kad Lietuvą jau pasiekė ir kita jūrų sienos stiprinimui skirta įranga, tačiau nedetalizavo, kokia.

Ministrė priminė, kad sienos stiprinimui Europos Sąjunga yra skyrusi apie 70 mln. eurų ir už šias lėšas įsigytos „konkrečios techninės priemonės mums užtikrina didesnį saugumą“.

A. Bilotaitė taip pat patikino, kad kol kas ministerija nemato poreikio jūrų sienos kontrolei pasitelkti kariuomenės.

„Ne, šiuo metu ji nėra naudojama, todėl, kad tokio poreikio nėra. Toks poreikis yra prie sienos su Baltarusija (...). Kalbant apie situaciją prie sienos su Rusijos Federacija, mes atidžiai stebime situaciją, dirbame su kitomis institucijomis, dalinamės informacija“, – sakė ministrė.

„Žinoma, yra atskiri algoritmai, veiksmai, kurie numatyti vienu ar kitu scenarijumi. šiuo metu, kaip sakau, jokių grėsmių nėra, bet maksimali parengtis yra privaloma, būtina, mes negalime būti užklupti netikėtai“, – pridūrė A. Bilotaitė.

Ji patikino, kad šiuo metu pasienyje su Rusija nefiksuota bandymų neteisėtai kirsti sieną ar provokacijų.

Klaipėdą ragino pasitempti

A. Bilotaitė pirmadienį taip pat apsilankė Neringos pasienio užkardoje, taip pat šiuo metu uždarytame Nidos pasienio kontrolės punkte, susipažino su sienos stebėjimo sistema.

Klaipėdoje ji specialiu lipduku pažymėjo pirmąjį priedangos statinį Klaipėdoje – Karalienės Luizės jaunimo centrą Puodžių gatvėje.

Klaipėdos miesto savivaldybė iš viso yra numačiusi 38 priedangas bei 32 kolektyvinės apsaugos statinius.

Anot jos, Klaipėdoje situacija yra sudėtingesnė, nei visoje Lietuvoje, ir jai „dar yra kur pasistengti“ plečiant priedangų tinklą.

„17 procentų Lietuvos gyventojų galėtų pasislėpti priedangose. Kalbant apie Klaipėdą, apie 5 proc. klaipėdiečių. Yra pateikti 38 objektai, bet tikrai, tas sąrašas, kaip suprantu, nėra baigtinis. Kalbamės su savivaldybe ir sieksime, kad tas tinklas būtų plečiamas“, – kalbėjo ministrė.

A. Bilotaitė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais ekstremaliųjų įvykių mieste daugėja, o civilinės saugos specialistų per mažai. Šiuo metu savivaldybėje tėra užpildyti tik du iš keturių valstybės finansuojamų civilinės saugos specialistų etatų.

Ministrė priminė, kad Seime svarstomas VRM parengtas projektas, kuris įpareigotų statant naujus viešos paskirties objektus, jei juose susirenka daugiau nei 100 gyventojų, įrengti priedangos patalpas. Priedangos būtų privalomos ir bent penkių aukštų naujuose daugiabučiuose.

„Misija baigsis, tačiau „Frontex“ lieka Lietuvoje“, – BNS teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas. – Suderinome iš esmės su „Frontex“ direktoriumi ir su pačia agentūra dėl operacijos pratęsimo, bet jau kitame formate. Čia būtų normalios operacijos kontekstas, tokios operacijos organizuojamos beveik prie visų išorinių ES sienų.“

Vis dėlto jis pabrėžė, kad naujosios misijos intensyvumas „bus šiek tiek mažesnis“, lyginant su antradienį pasibaigsiančia Greitojo reagavimo operacija.

„Dabar „Frontex“ išplatino pranešimą valstybėms narėms dėl galimybės prisijungti ir pateikti siūlymus dėl techninių priemonių, dėl pareigūnų dislokavimo. Šiuo metu ta informacija yra gaunama“, – aiškino R. Liubajevas.

Pas mus sudėliotas grafikas taip, kad išvykimas ir atvykimas būtų laipsniškas, kad nebūtų pertraukos tarp misijų.

„Mes savo poreikius identifikavome, atsižvelgdami į dabartinę situaciją – šiek tiek srautai sumažėjo prie sienos, tai atitinkamai ir savo poreikius nurodėme vertindami situaciją“, – pridūrė jis.

Pasieniečių vadas teigė daugiau detalių kol kas negalintis atskleisti, tačiau Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros paprašyta ekspertų, galinčių užtikrinti sienos apsaugą, kontrolę ir dokumentų patikrą, bei techninių priemonių: sraigtasparnių, stebėjimo įrangos.

Jis pabrėžė, kad rotuojantis pajėgoms Lietuvoje „nebus tarpo tarp tų dviejų operacijų“.

„Pas mus sudėliotas grafikas taip, kad išvykimas ir atvykimas būtų laipsniškas, kad nebūtų pertraukos tarp misijų“, – aiškino R. Liubajevas.

VSAT vado teigimu, šiuo metu „Frontex“ koordinuojamoje operacijoje dalyvauja per 100 pasieniečių.

Dar pusšimtis pareigūnų, įskaitant lenkus bei estus, sieną padeda saugoti pagal dvišalius susitarimus su Lietuva.

Šiais metais į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Dėl jų srautų organizavimo Vakarai kaltina Minsko režimą ir vadina tai hibridine agresija.

Ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus gausiam skaičiui migrantų, Seimas Lietuvos pasienyje mėnesiui įvedė nepaprastąją padėtį.

Prezidentas pabrėžė vis labiau intensyvėjančius Lietuvos ir Čekijos dvišalius santykius, glaudų bendradarbiavimą NATO, ES ir kitose tarptautinėse organizacijose.

Kalbėdamas apie saugumo klausimus, šalies vadovas padėkojo Senato pirmininkui už Čekijos indėlį į regiono saugumo užtikrinimą, čekų karių dalyvavimą NATO priešakinėse pajėgose, oro policijos misijoje ir pajėgų integravimo vadavietėje.

Prezidentas padėkojo už Čekijos suteiktą finansinę ir materialinę paramą kovoje su neteisėta migracija bei išreikštą solidarumą Europos Vadovų Taryboje dėl būtinybės keisti ES migracijos, prieglobsčio ir sienų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus.

Lietuvos vadovas taip pat pakvietė Čekiją drauge siekti ambicingų rezultatų būsimame Rytų partnerystės vadovų susitikime, vyksiančiame gruodžio 15 dieną. „Europos Sąjunga turi patvirtinti savo įsipareigojimus Rytų partnerystės politikai, o mūsų partneriai Rytuose, – savo pasiryžimą įgyvendinti reformas ir palaipsniui integruotis į ES vidaus rinką“, – sakė prezidentas.

Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, šiam tikslui bus pasitelktos papildomos kariuomenės pajėgos – iki 64 karių per parą.

„Stebint tendenciją pasienyje su Baltarusija daugėti migrantų mėginimams neteisėtai kirsti valstybės sieną, turime reaguoti ir būti pasirengę blogiausiems scenarijams. Kol šiuo metu neturime pilnai įrengtų modernių sienos stebėjimo sistemų ir fizinio barjero, juosiančio visą pasienio ruožą, privalome fiziškai sustiprinti sienos apsaugą. Sutarta, kad į pagalbą pasieniečiams ateis papildomos kariuomenės pajėgos“, – pranešime cituojama ministrė A. Bilotaitė.

Sutarta, kad į pagalbą pasieniečiams ateis papildomos kariuomenės pajėgos.

„Visuomet sakėme, kad atsižvelgiant į poreikį, Lietuvos kariuomenė teikė ir toliau teiks paramą hibridinės agresijos kontekste, esame tam pasiruošę. Be to, paramą pratęsė ir „Frontex“, atsiranda naujos galimybės naudoti sąjungininkų sraigtasparnius, krizėje nesame vieni“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuvos kariuomenės taip pat prašoma iki šių metų gruodžio 31 dienos pratęsti teikiamą pagalbą.

Anot VRM pranešimo, dėl ekstremaliosios situacijos susidariusi padėtis pasienyje su Baltarusija ir lieka sudėtinga. Nuolat fiksuojami migrantų bandymai neteisėtai patekti į Lietuvą iš Baltarusijos. Šiuo metu sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko 4172 migrantai, nuo rugpjūčio 2-osios, kai imta taikyti neįleidimo taktika, neįleistas 4051 užsienietis.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.