Iš pradžių buvo manoma, kad signalizacija kaukia Registrų centre. Tačiau Baltijos pr. 123-iajame pastate yra ne viena įmonė.

Susisiekus su Registrų centro atstovais paaiškėjo, kad ši problema – ne jų.

„Taip, mums žinoma, kad nuo ketvirtadienio tuo adresu esančiame pastate, kuriame yra įsikūręs ir Registrų centro klientų aptarnavimo padalinys, kaukė garsinė signalizacija. Mūsų žiniomis, signalizacija įrengta viename iš šiame pastate esančių butų, tai nėra Registrų centro patalpų signalizacija. Mums nepavyko identifikuoti konkretaus buto ar jo savininko, tačiau penktadienį ryte signalizacija buvo išjungta“, – paaiškino Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.

Feisbuko grupėje „Žvejybos uosto rajono kaimynai“ žmonės svarstė, kas galėtų būti kaltas dėl naktimis drumsčiamo miego.

„Kaukia sirena, kuri yra Registrų centro balkone“, – tikino viena gyventoja.

Vienas klaipėdietis rašė, kad signalizacija kaukė mažiausiai keturias paras, įprastas laikas – vakarais arba naktimis ir iki ryto.

Kiti dėl neišjungtos signalizacijos kaltino Apsaugos tarnybą. Ši žurnalistams patvirtino, kad niekas dėl kaukiančios signalizacijos išjungimo minėtu adresu nesikreipė, jokių gedimų taip pat nėra.

„Operatyviai peržiūrėjome savo klientus, esančius šiuo adresu. Norime informuoti, kad suveikiančių objektų šiuo adresu nėra ir gedimų neužfiksuota“, – nurodė bendrovės „G4S Lietuva“ atstovė.

Pasak policijos pareigūnų, atsakomybė už viešosios rimties trikdymą grėstų tik įrodžius tyčinę veiklą, o tą padaryti – pernelyg sudėtinga, kadangi gyventojai nežino, ar signalizacija leidžiama siekiant kaip nors pakenkti.

Šilutės plente gyvenančios klaipėdietės Sandros teigimu, kęsti signalizacijos kauksmą tapo nebeįmanoma.

"Šilutės plente signalizacija kaukia visą naktį. Neįmanoma daugiau to kęsti. Mes, kaimynai, skambiname policijos pareigūnams pasikeisdami beveik kiekvieną naktį. Jie atvažiuoja ir pasako, kad neturi teisės kažkam kažką sakyti ar įeiti į pastato, esančio Šilutės pl. 9, vidų. Veikiausiai eisime į policiją rašyti pareiškimą. Galbūt tada kažkas pasikeis", – vylėsi moteris.

Klaipėdos policijos pareigūnų duomenimis, pranešimų dėl signalizacijų skleidžiamo, ramybę drumsčiančio triukšmo sulaukiama, tačiau ne itin dažnai.

"Pareigūnai į visus pranešimus reaguoja teisės aktuose numatyta tvarka. Siekdami kuo greičiau pašalinti triukšmo šaltinį ir užtikrinti ramų piliečių poilsį, pareigūnai nustato ir informuoja automobilio ar kito triukšmą skleidžiančio objekto savininkus", – nurodė Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė.

Įrodžius tyčinę veiklą, asmuo būtų baudžiamas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnį.

Už viešosios rimties trikdymą grėstų bauda nuo 20 iki 80 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 80 iki 300 eurų.

Tuo atveju, jei policija nesiimtų jokių veiksmų, gyventojams geriausia būtų kreiptis į pastato savininką ir išsiaiškinti, kodėl trukdomas jų ramybės metas.

Tai – „uguisubari“ („lakštingalos grindys“). Niekas tiksliai nežino, kada ir kas išrado šias grindis. Beveik neabejojama, kad bent jau iš pradžių jos susiformavo visiškai savaime. Nors grindims visada parenkamos sausos lentos, nauji pastatai vis tiek kurį laiką kraiposi ir juda. Todėl grindys ima girgždėti. Tai įmanoma pataisyti, tačiau kažkam kilo geniali idėja panaudoti šią medžio savybę namų apsaugai.

Uguisubari iš esmės yra paprastos medinės grindys – eilė lentu pritvirtintos ant dviejų sijų. Tačiau pats tvirtinimas yra gana įdomus. Naudotos plonos metalinės plokštelės, kurias reikėjo prikalti iš apačios. Šios plokštelės sudarydavo X formą ir tarsi šiek tiek kilstelėdavo lentas – labai nedaug, skirtumas tikriausiai nebuvo vertas nei milimetro. Pačios vinys nebūdavo tvirtai sukalamos, kad grindlentės būtų šiek tiek laisvos. Taigi, kai kas nors užlipdavo ant šių lentų, jos šiek tiek prisispausdavo žemyn, pajudindamos minėtas tvirtinimo plokšteles ir priversdamos vinis čiulbėti.

"Twitter" nuotr.

Buvo tikimasi, kad šį garsą išgirs sargybiniai ir iš karto atskubės į vietą. Garsas nebuvo labai stiprus, tačiau jis buvo neišvengiamas. Net labiausiai patyrę ir geriausius įgūdžius turintys žudikai negalėjo užlipti ant šių grindų nesukeldami garso. Dar daugiau – lėtesnis, lengvesnis žingsnis skleidė tik dar didesnį girgždėjimą. Prie to, aišku, prisidėjo ir natūralios medinių lentų savybės.

Įdomu tai, kad sargybiniai turėjo išmokti eiti tam tikru ritmu, kad juos atpažintų kiti. Tačiau įprastai ant uguisubari patruliuojama nebuvo. Tokias grindis turėjo ne vieni rūmai, šventyklos ir net turtingesnių miestelėnų namai. Jos ir iki šiol yra išlikusios ne viename pastate, daugiausia jų – Kiote.

Tačiau patys japonai abejoja, kad uguisubari yra tikras išradimas. Nijō pilyje Kiote yra lentelė, kuri teigia, kad grindų girgždesys buvo atsitiktinumas. Tačiau istorikai nėra linkę su tuo sutikti, nes tokia grindų konstrukcija reikalavo daugiau laiko ir pastangų ir jos niekada nesutinkamos paprastesniuose ne tokių turtingų žmonių namuose. Abejones sėja tai, kad nėra išlikusių rašytinių šaltinių apie sistemingą uguisubari įrengimą (tik apie jų čiulbėjimą). Todėl iki šiol neaišku, ar tai – laimingas atsitiktinumas ar genialus išradimas.

Į policiją kreipėsi nuo vagių nukentėjusio namo savininkų sūnus. Jis sužinojo apie atostogaujančių tėvų namuose suveikusią signalizaciją.

Vaizdo kameros užfiksavo, kad nepažįstamas asmuo įsibrovė į namą, o kai jis jau buvo viduje, signalizacija užrakino lango mechanizmus.

Vagis išsigando ir paskubėjo sulaužyti kito lango rėmus. Taip nusikaltėlis paspruko.

Kol kas nukentėjusiųjų atstovas pranešė, kad namo šeimininkams padaryta žala siekia 1,6 tūkst. eurų. Bet patikslinti įsilaužėlio padarytą nuostolį turėtų patys šeimininkai. Galbūt jie pasakys, ar iš namų dingo kokios nors vertybės.

Vaizdo įrašą nukentėjusieji policijai pateiks tik grįžę namo, iki tol pareigūnams teks ieškoti kaltininkų be tiesioginės užuominos.

Geriausi liudininkai ir policijos informatoriai yra nemigos kamuojami žmonės. Kartą vienas toks paryčiais balkone rūkęs vyras tapo nemenkos avarijos liudininku ir iškvietė policiją.

Panašiai atsitiko ir ketvirtadienio naktį, apie vagystę iš kiosko Sausio 15-osios g. pranešė 3.16 val. dar nemiegojęs žmogus.

Jis paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir pasakė, kad matė, kaip į medinį kioską įsibrovė vagis.

Į įvykio vietą atskubėjo du policijos ekipažai. Kiosko viduje jie rado grobio ieškantį 47 metų vyrą. Jis policijai buvo pažįstamas, nes anksčiau buvo įkliuvęs vagiliaudamas, be to, tramdytas, kai smurtavo prieš namiškius.

Apieškoję vagies kišenes policininkai vienoje jų rado maišelį, o jame – 391 eurą. Spėjama, kad tai – ne įtariamojo pinigai.

Veikiausiai netoliese gyvenantis vyras pasiruošė iš anksto nusikaltimui, įsitikino, kad kioske nėra signalizacijos ir kad jame galima rasti eurų.

Ilgapirštis uždarytas į areštinę.

Trečiadienį sužinota apie dar vieną vagystę mieste. Tądien apie 8.30 val. Poilsio g. gyvenanti 70-metė išėjo į kiemą ir pamatė, kad apvogtas jos garažas.

Vagys išėmė lango stiklą, įlipo į vidų ir pagrobė dvi įrankių dėžes su darbo įrankiais.

Nukentėjusioji pranešė, kad jai padaryta 500 eurų žala.

Saugos bendrovė „Komanda“, kuri saugo Kauno pilies muziejų, tikino negavusi jokių pranešimų apie savaitgalį be perstojo kaukusią priešgaisrinės saugos signalizaciją.

Kauno pilies muziejaus vedėjas Paulius Stanišauskas tvirtino apie triukšmavusią signalizaciją taip pat nebuvęs informuotas. Jis tik pasvarstė, kad priešgaisrinės saugos signalizacija galėjo suveikti, kai prie pilies elektros linijų buvo prijungtos papildomos elektros linijos garso aparatūrai ir apšvietimui šeštadienį prie pilies vykusiai Kauno moksleivių dainų šventei.

„Prijungus papildomas elektros linijas įvyksta komutacijos procesas, todėl tikriausiai ir įsijungė priešgaisrinės saugos signalizacija“, – priežastį aiškino Kauno pilies muziejaus vadovas. Jis pripažino, kad kaukianti signalizacija buvo išjungta tik pirmadienį, nes esą iki tol jis nieko nežinojo.

„Saugos tarnyba turėjo tai pastebėti ir man pranešti“, – tikino P.Stanišauskas.

Dar kartą paskambinus į saugos tarnybą „Komanda“ ir pasiteiravus, kodėl nebuvo reaguojama į veikiančią signalizaciją ir kodėl apie tai neinformuotas muziejaus vedėjas, telefonu bendravęs „Komandos“ atstovas nepanoro komentuoti kauniečiams nepatogumų dėl triukšmo sukėlusios situacijos. „Tai konfidenciali informacija“, – į kalbas nesileido saugos tarnybos darbuotojas.

Pastarosios sergėja pastatus, kuriuose anksčiau veikė Lietuvos kino studija, „Šatrijos“ siuvykla.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys teigė, kad tokie atvejai nėra dažni. Paprastai savininkai ir atsakingi asmenys nenaudojamus pastatus bando apsaugoti kitomis priemonėmis.

Kretingos gatvėje stūksančiais buvusiais Lietuvos kino studijos pastatais rūpinasi bankroto administratorius. Pasak V.Valio, pastarajam buvo surašytas ne vienas protokolas.

„Problemų kilo dėl neužsandarintų angų, šiukšlių tiek pasatuose, tiek teritorijoje“, – pasakojo vedėjas.

Šiuose apleistuose pastatuose mėgo lankytis ne tik benamiai, bet ir paaugliai, jaunimas. Tokių skundų kontrolieriai yra sulaukę iš netoli įsikūrusios įstaigos.

Bankroto administratorius pasirūpino, kad pastate būtų įrengti judesio davikliai, signalizacija. Jie iš karto sureaguotų, jei kažkas patektų į vidų. Pasamdyta ir saugos tarnyba, kuri reaguoja į pranešimus.

„Gerai, kad buvo imtasi priemonių. Žinoma, tai nėra išeitis. Problemos neliktų, jei statiniai būtų nugriauti ir būtų statomi nauji“, – tvirtino vedėjas.

Taip pat saugomas ir miesto centre, Skerdėjų gatvėje esantis pastatas, kuriame anksčiau veikė siuvykla „Šatrija“. V.Valio teigimu, vien užrašas, kad teritoriją saugo tarnyba, drausmina neprašytus svečius.

Iš viso kontrolierių sąraše yra apie 100 nenaudojamų statinių, kurie nuolat tikrinami. Stebima, ar laikomasi bent minimalių reikalavimų.

Blerbina savo metalo laužą

Pietinėje uostamiesčio pusėje gyvenančios jaunos klaipėdietės, auginančios mažylius, jau kelios savaitės piktinasi ir kuria planus, kaip nubausti motociklininką, kuris ko ne kiekvieną vakarą prieš vidurnaktį prikelia iš miego ištisas šeimas.

Labiausiai piktinasi tie, kieno pabudinti kūdikiai nuo išgąsčio ilgai neužmiega.

Mogiliovo, Lūžų, Brožynų, Budelkiemio, Laukininkų bei kitų aplinkinių gatvių gyventojai koneveikia brandaus amžiaus vyrą, tyčia motociklu keliantį triukšmą.

Šio žmogaus nufilmuoti jiems kol kas nepasiseka.

Žmonės socialiniuose tinkluose dalijasi patirtimi ir kurpia planus, kaip demaskuoti ar net nubausti šį triukšmadarį.

Kai kurios mamytės būna tokios įsiutusios, kad nesidrovi linkėti šiam motociklininkui nelaimės ar net ketina patykoti jo su puodais rankose.

Mat panašu, kad šis vyras tyčia blerbina savo motociklą vėlai vakare, o nuo jo variklio garso įsijungia ir prie namų išrikiuotų automobilių signalizacijos.

Reaguoja net į voro judesį

Panašių bėdų turi ir kai kurie žmonės, gyvenantys namuose, kurių pirmuosiuose aukštuose yra įsikūrusios parduotuvės, kirpyklos ar kitos paslaugas teikiančios įstaigos.

Visos jos yra įsirengusios signalizaciją, o ji kartais ima ir užkaukia vėlai vakare, viduryje nakties ar paryčiais.

Būna atvejų, kai signalizacija yra pernelyg jautri ir reaguoja net į voro judesius, todėl įsijungia be pagrindo.

Išgirdusi priekaištus viena tokia verslininkė nepatikėjo, kad taip gali būti. Esą iš name gyvenančių žmonių ji negirdėjo jokių skundų, o pretenzijas išreiškęs žmogus galbūt esąs perdėtai jautrus.

Galiausiai verslininkė pažadėjo kreiptis į specialistus, kad šie patikrintų, ar signalizacija nėra sugedusi.

Policija skundų dar negavo

Klaipėdos miesto Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintaras Lasickas ir pats internetinėje erdvėje skaitė sklindančias klaipėdiečių aimanas dėl triukšmą kiemuose keliančio motociklininko.

Tačiau tokia informacija, pasak jo, nėra pagrindas pradėti tyrimą.

Žmonės dėl jo veiksmų oficialiai į policiją dar nesikreipė.

"Kol kas nematau pagrindo pradėti tyrimą. Tai, kad žmogus pravažiavo motociklu ir dėl to suveikė signalizacija, nėra joks teisės pažeidimas. Jeigu būtų užfiksuota kažkas panašaus į piktybinius veiksmus, pradėtume tyrimą dėl viešosios rimties trikdymo po 22 valandos, – teigė G.Lasickas. – Žmonės turi kreiptis raštu į policiją. Tinka visi įmanomi įrodymai: liudijimai, garso ir vaizdo įrašai, nuotraukos, triukšmadario asmens duomenys. Kuo daugiau įrodomosios medžiagos, tuo daugiau tikimybės, kad tyrimas bus atliktas. Kokie bus surinkti įrodymai, taip ir bus nuspręsta."

Pareigūnas teigė, kad mūsų žmonės piktinasi viskuo. Kaskart problema sprendžiama surašant administracinių teisės pažeidimų protokolą.

Paklaustas, ar sunku išaiškinti triukšmadarius, G.Lasickas dar kartą pakartojo, kad pareigūnai vadovaujasi surinktais įrodymas, bet tuo pat metu patikino, jog policininkai kiemuose nelaukia, kada, kur ir kas garsiau įjungs motociklą ar sukels kitokį triukšmą.

Kuri skundų dalis pasitvirtina, o triukšmadariai sulaukia nuobaudų, G.Lasickas teigė nežinantis, nes tokių dalykų pareigūnai neskaičiuoja.

Viena aišku – norėdami ramiai gyventi, žmonės turi patys būti aktyvūs. Jie turėtų pradėti nuo mandagaus pokalbio su ramiai gyventi jiems neleidžiančiais asmenimis, o jei tai nepadeda, fiksuoti tokius faktus visais įmanomais būdais ir apie juos pranešti policijai.

Pareiškėjų netenkinantys pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami prokuratūrai.

Trečiadienio naktį iš parduotuvės Kėdainiuose pavogta technikos, kurios vertė siekia 11 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas.

Vagystė iš J.Basanavičiaus gatvėje esančios parduotuvės pastebėta 1.26 val. suveikus signalizacijai. Išdaužus durų stiklus, pavogti septyni nešiojamieji kompiuteriai, fotoaparatas, žaidimų konsolė ir mobiliojo ryšio telefonai, kurių kiekis nustatinėjamas.

Nuostolis siekia apie 11 tūkst. eurų.

Pirmadienį popiet evakuota Kaune, Raudondvario plente, įsikūrusi statybinių ir apdailos medžiagų „Ermitažo“ parduotuvė. Suveikus pavojų skelbiančiai signalizacijai, klientai ir darbuotojai paliko pastatą.

Paprasti darbuotojai buvo nekalbūs – vieni teigė nežinantys, kodėl signalizacija pradėjo kaukti, kiti pasakojo apie planuotą patikrinimą.

Atviresnis buvo tik vienas jų. Portalo kaunodiena.lt žurnalistas pasiteiravo, kodėl kaukia signalizacija. Darbuotojas leido suprasti, kad „patikrinimas“ prasidėjo ne jų valia, bet patikino, kad nieko rimto neturėtų būti.

2013 m. Rygoje griuvo „Maximos“ parduotuvė. Liudininkai teigė, kad visą dieną prieš tai taip pat kaukė signalizacija. Tai greičiausiai buvo dėl to, kad deformavusis pastato konstrukcijoms trūko signalizacijos laidai ir ji dėl to įsijungė.

Prekybos tinklus „Maxima“ ir „Ermitažas“ valdo ta pati „Vilniaus prekybos“ grupė, bet kalbinti darbuotojai patikino, kad toks likimas šiam pastatui negresia.

„Visų pirma, mums smėlio ant stogo niekas nepylė, o antra – pastatas senas, jam gal 50 metų, sienos ir sijos iš gelžbetonio ir griūti negali“, – į pokalbį prisijungė dar vienas darbuotojas.

Apie 16 val. darbuotojai grįžo į prekybos centrą, lauke laukę klientai taip pat galėjo tęsti apsipirkimą.

Antradienio rytą bendrovės atstovė Asta Petrušienė atsiuntė komentarą apie incidentą. 

„Gretimose patalpose vykstant smulkiems remonto darbams buvo pažeistas priešgaisrinės signalizacijos įjungimo mygtukas, todėl suveikus signalizacijai buvo evakuoti parduotuvės pirkėjai ir darbuotojai“, – rašoma jos laiške. 

Į keltą, plaukusį į Švediją, skubėjęs vilnietis prie vieno Klaipėdos prekybos centro pateko į keblią situaciją – nežinia kas staiga užblokavo kelių aikštelėje stovėjusių automobilių signalizacijas. Surinkęs Bendrojo pagalbos centro telefono numerį jis išgirdo visai ne tai, ko tikėjosi, ir kviestos policijos nesulaukė.

Kaltino seną bateriją

Buvo penktadienio pavakarė. Algimantas Zurba (žinomo Lietuvos prozininko bendravardis ir bendrapavardis) išėjo iš parduotuvės ir jau rengėsi sėsti į mašiną, tačiau signalizacija nesuveikė. Kelis kartus pabandęs paspausti pultelį vyras vis tiek negalėjo atidaryti durelių.
Pamanęs, kad nusilpo baterija, vilnietis nuskubėjo į parduotuvę ir netrukus grįžo ją pakeitęs, tačiau mašina vis tiek nepakluso.

Tada A.Zurba pastebėjo, kad aikštelėje panašiai blaškosi dar keli žmonės – visų jų mašinos neatsirakino arba neužsirakino. Kai kurie vairuotojai atrakino automobilius rakteliu, tačiau naujesnio modelio mašinose tokios galimybės nėra.

Tuo pačiu metu vilnietis matė, kaip keli ką tik atvažiavę žmonės spustelėjo signalizacijos pultelius ir buvo benueiną, nė nepastebėję, kad palieka atrakintas mašinas.

Sutrikęs vyras įspėjo juos, kad transporto priemones palieka atviras vagims.

A.Zurba pasakojo pastebėjęs kad nesklandumai užklupo apie 30 metrų spinduliu stovėjusius automobilius.
Prašė padiktuoti numerius

Vilnietis buvo girdėjęs, kad taip darbuojasi vagys, tad suskubo skambinti 112. Tačiau operatorė pareiškė, kad signalizacijos gedimas – ne šios įstaigos kompetencijos reikalas, ir atsisakė apie sutrikimus pranešti policijai.
Mergina patarė A.Zurbai skambinti trumpuoju numeriu 1616. Tačiau jį surinkęs vilnietis suprato, kad tai kanalizacijos valytojų telefono numeris.

"Mano mažas reikalas, kaip jie man padės. Aš esu Lietuvos pilietis, kuriam reikia pagalbos. Tad operatoriai turi susivokti, kaip man padėti. Juk pats pavadinimas
"Pagalbos telefonas" sako, kad juo skambinti reikia ištikus bet kokiai bėdai. Tinkamos pagalbos taip ir nesulaukiau", – apgailestavo A.Zurba.

Netrukus vilnietis pabandė prisiskambinti policijai, tačiau trumpuoju policijos numeriu atsiliepė ne pareigūnai, o Bendrojo pagalbos centro operatorė.

"Ta mergelė su manimi kalbėjo negražiai, teigė, kad tai ne jų kompetencija ir apskritai, ko aš čia skambinu. Esą aš turėčiau kreiptis į signalizacijų meistrą, o galiausiai paprašė padiktuoti automobilių, kuriems taip pat buvo užblokuota signalizacija, valstybinius numerius. Bandžiau diktuoti. Tada operatorė man pareiškė, kad ji susisieks su šių mašinų savininkais ir paklaus, kas ten vyksta. Pasijutau labai keistai. Jeigu mus priešai užpultų, galime iškart virves pirkti, kad nesikankintume. Arba institucijos dirba išvien su vagimis, arba vagys nieko nebijo", – dėstė savo nuomonę A.Zurba.

Trikdžiai baigėsi savaime

Vyras labiausiai pasipiktino, kad pagalbos centro operatorė atsisakė iškviesti policiją. Jis norėjo, kad įvykis būtų oficialiai užfiksuotas.

A.Zurba prisiminė aikštelėje pastebėjęs mašiną tamsintais stiklais, bandė prie jos prieiti, bet automobilis nuvažiavo.

Vyras teigė patyręs nemažą stresą, nes baiminosi pavėluoti į keltą. Su ta pačia problema susidūrusi klaipėdietė jam paaiškino, kad Klaipėdoje esanti dar viena vieta, kur nuolat streikuoja automobilių signalizacijos.
Vilnietis jau buvo sugalvojęs atsarginį veiksmų planą, jis ketino kviesti automobilių vilkiką ir paprašyti, kad jo mašina būtų nugabenta į saugesnę vietą, atokiau nuo prekybos centro. Bet tai būtų užtrukę ir jis būtų pavėlavęs į laivą.

Galiausiai visi trikdžiai savaime baigėsi, ir automobilių savininkai išsivažinėjo.

Vagiliaudavo iš automobilių

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimų tyrimų poskyrio vadovas Arlandas Lavrentjevas teigė, kad šis nesklandumas nebūtinai turėtų būti siejamas su vagių veikla, tačiau ir tokios galimybės neatmetė.
Pastaruoju metu tokiu būdu apvogtų arba pavogtų automobilių Klaipėdoje nebuvo užfiksuota. Dar mažiau tikėtina, jog čia darbavosi vagys, žinant, kad šio prekybos centro aikštelės yra stebimos besisukančiomis vaizdo kameromis.

Pareigūnas prisiminė pastarąjį kartą panašių atvejų girdėjęs bene prieš porą metų.

Tada vagys siautėjo prie kito prekybos centro. Išjungę signalizaciją jie įsibraudavo į automobilius, kol šeimininkai vaikštinėdavo po prekybos salę. Iš mašinų be įsibrovimo žymių dingdavo brangesni daiktai.

"Vis dėlto labiau tikėtina, kad tai galėjo būti ne nusikaltėlių darbas, o signalizacijas paveikė kitos radijo bangas skleidžiančios priemonės", – svarstė pareigūnas.

Abejonių jam sukėlė ir tai, jog vienu metu buvo užblokuota kelių automobilių signalizacija. Paprastai vagys nukreipia turimų aparatų signalą į vieną automobilį.

Pareigūnas pažadėjo susisiekti su vilniečiu ir pasitikslinti jį dominančias detales, kurios galėtų būti naudingos gaudant mašinų vagis.

Panašių skundų nebūta

Prekybos centro BIG 2 administratorius Artūras Lenkšas tikino nė karto nesulaukęs informacijos ar pretenzijų dėl panašiai sutrikusios automobilių signalizacijos.
Ant pastato, kuriame veikia parduotuvės, yra nemažai įvairių telekomunikacijų bendrovių antenų.

"Man ir pačiam Klaipėdoje yra buvę panašiai. Beje, tai atsitiko prie kito didelio prekybos centro. Tada luktelėjau, dar kelis kartus pabandžiau spausti signalizacijos pultelį, ir sistema atsigavo. Esu ir iš policijos girdėjęs, kad tokių atvejų būna. Tiesiog reikia ramiau reaguoti. Pastebėjau, kad pastaruoju metu žmonės yra labai jautrūs, pykčiai ir kivirčai kyla dėl menkų dalykų: vaikų, automobilių", – pasakojo A.Lenkšas.

Žadėjo paduoti į teismą

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus viršininkas Rolandas Milius įsitikinęs, kad žmogus visiškai be reikalo piktinosi.

"Man taip pat automobilis genda, bet policija jo neremontuoja. Čia tik juokais taip sakau. Žmogus nurodė, kad vagys blokuoja automobilį. Aš nematau logikos: kam vagiui blokuoti signalizaciją? Šiam interesantui buvo duotas telefono numeris ir patarta susisiekti su signalizacijos specialistais", – pasakojo R.Milius.

Pasak jo, skambinusiajam buvo paaiškinta, kad policija neatvažiuos, nes pareigūnai neturi galimybės nustatyti, kas ir kaip blokuoja signalizacijas.

Šios žinios Bendrojo pagalbos centro operatorė neišsigalvojo, o pranešė pasikonsultavusi su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus darbuotojais.

"Žmogus įvardijo, kad jį puola priešai. Jis paminėjo tokią frazę. Jam buvo paaiškinta, kad policininkai nevažiuos, nes neturi prietaisų tokiems reiškiniams matuoti. Patarimas kreiptis į signalizacijos specialistus jo netenkino, jis pažadėjo Bendrąjį pagalbos centrą paduoti į teismą, nes gali pavėluoti į keltą", – paaiškino Bendrojo pagalbos centro vadovas.

R.Milius teigė turintis žinių, kad minėtoje aikštelėje panašiai atsitiko ne pirmą kartą, tačiau pagalbos telefonu anksčiau panašių skambučių nebūta.

Mieste – trikdžių zonos

Automobilių apsaugos sistemas montuojančios kompanijos kokybės sertifikatą turinčios bendrovės "Rekija" direktorius Artūras Šakalys patikino, kad tai, kas atsitiko A.Zurbos bei keliems kitiems automobiliams, stovėjusiems prie prekybos centro, nėra išskirtinis dalykas.

"Techniškai galiu paaiškinti, kad buvo įjungtas kažkoks siųstuvas, kuris užblokavo signalą. Matyt, pasiųstas panašaus dažnio ir gerokai galingesnis nei automobilio pultelio siųstuvo signalas. Signalizacijos dažnis 433 – technikų vadinamas šiukšlynu, nes šitame diapazone veikia labai daug prietaisų", – pasakojo specialistas.

Tačiau jis neatmetė galimybės, kad aikštelėje galėjo veikti vagys. Šias abejones galėtų išsklaidyti informacija apie tai, kokį plotą aprėpė šis impulsas. Jeigu nesklandumai buvo apėmę didesnėje teritorijoje stovėjusias mašinas, vadinasi, buvo įjungtas kažkoks siųstuvas.

A.Šakalys spėjo, kad galėjo suveikti ir antenų siunčiami impulsai.

Pasak jo, Klaipėdoje yra dvi vietos, kur tokie nesklandumai yra pastebimi nuolat: prie televizijos bokšto Giruliuose bei prie naujosios perkėlos.

Uostamiestyje panašios bėdos kartais atsitinka ir prie didžiausio prekybos centro, bet tai vyksta kur kas rečiau.
Beje, Vilniuje automobilių signalizacijos dažniausiai neveikia prie monetų kalyklos.

Išeitis – avarinis išjungimas

"Po tokio sutrikimo signalizacijai nieko blogo neatsitinka. Vaizdžiai sakant, tai tas pats, jei skirtinguose aikštelės galuose stovintys žmonės bandytų susikalbėti, kai jos viduryje veikia traktorius. Kad ir kaip žmonės šauktų, vienas kito negirdėtų, bet dėl to nesusirgtų, tik tiek, kad balsas gali užkimti. Ir čia panašiai – nei siųstuvas, nei imtuvas nesugenda, tik tiek, kad nutraukiamas ryšys", – populiariai aiškino A.Šakalys.

Specialistas teigė, kad automobilio šeimininkas turėtų žinoti, kaip avariniu būdu išjungti savo signalizaciją. O jeigu ne, turėtų skambinti meistrui, kuris sumontavo šį įtaisą jo mašinoje.

"Mes paprastai savo klientams paaiškiname avarinio signalizacijos išjungimo procedūrą. O tų būdų yra tiek, kiek ir signalizacijų", – teigė A.Šakalys.

Kalbėdamas apie galimas sutrikimo priežastis, A.Šakalys neatmetė tikimybės, kad įtakos tokiam sutrikimui galėjo turėti ir kariškių technikos judėjimas.

Vis dėlto vilnietis A.Zurba, pats dirbantis Lietuvos kariuomenėje, šią versiją kategoriškai paneigė.