– Ar jus vis dar lydi frazė „skambutis!“?

– Šiemet jau 21-eri metai, kai mano sekmadieniai nebeužimti. Tačiau žmonės vis dar prisimena mano darbą „Teleloto“ ir pasitaiko, kad prasilenkiant gatvėje arba kur nors ant tilto smagiai sušunka „skambutis!“. Tiesa, dabar taip būna jau gerokai rečiau. Paskutiniu metu esu labiau atpažįstamas iš balso, tai ir stebina, ir džiugina.

– Jau anksčiau esate sakęs, kad vienu metu „skambutis!“ jus lydėdavo net per dažnai. Kokius prisiminimus tai sukelia dabar?

– Jeigu atvirai, dabar jau nostalgijos nebejaučiu. Tuos laikus prisimenu, nebent kai išgirstu reklamą arba kai parduotuvėje prie kasos pamatau bilietus. Žaidimo scenarijuje taip ir buvo parašyta, kad vedėjas sako „skambutis“. Tuo metu su laida dirbo Holivudo prodiuseriai, su kuriais visą mėnesį repetavome. Jie nuolat akcentavo, kad vedėjas – žaidimo šeimininkas.

Suprasdamas, kad atmosfera „kaista“, kad artėja kulminacinė akimirka, kartą suskambus skambučiui įrašo metu tiesiog sušukau „skaaambuuutis!“ ir toliau jau nebegalėjau to nebedaryti, todėl teko šaukti kaskart vis garsiau. Kartais dėl to sulaukdavau žiūrovų priekaištų, bet aš tikrai nuoširdžiai džiaugiausi, kad kažkas akimirksniu fantastiškai praturtėjo!

– Kartu su „Teleloto“ įėjote į istoriją. Kokie jums buvo pastarieji 25-eri metai, kokiais įgyvendintais projektais labiausiai didžiuojatės?

– Po „Teleloto“ buvau ir prezidento patarėju, ir bedarbiu. 15-us metus gyvenu Klaipėdoje, organizuoju įvairius kultūros renginius, režisuoju dainų šventes, kartą metuose persirengiu Kalėdų Seneliu. Prieš 17 metų įkūriau viešąją įstaigą „Vieno aktoriaus teatras“, kurioje dirbu ir dabar. Suskaičiavau, kad parengėme penkis televizijos kultūros laidų ciklus, iš viso apie 200 laidų. Taip pat – 20 radijo laidų ciklų su maždaug 1500 laidų.

Dar daug laiko skyriau leidybinei veiklai. Su grupele bendraminčių aktorių skaitovų, bardų parengiau ir išleidau virš 60 projektų. Tai – kolekcija „Lietuvių aktorių balsai“, albumų serija „Dedikacijos LT“, įvairūs kiti literatūriniai ir muzikiniai diskai – džiazo, klasikos, dainuojamosios poezijos, vaikams. 10 vasarų pajūryje rengiau literatūros ir muzikos „Naktigones“, vėliau – festivalius „Žemėj Lietuvos...“, „Klaipėdos vasaros festivalis“, įvyko ir daug kitų kūrybinių susitikimų visoje Lietuvoje.

– Kokioms veikloms šiuo metu skiriate savo laiką?

– Kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo „YouTube“ kanale įvyko mano dokumentinio videofilmo „Su Atgimimo diena!“ premjera. Jame pasakojama apie 1991 m. kovo 10 d. koncertą-akciją Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, kai vaikai su vėjo malūnėliais šventė pirmąjį Kovo 11-osios gimtadienį ir piešė, rašė linkėjimų laišką Lietuvai. Šiemet kalbu ir per „Žinių radiją“ – savaitgaliais kviečiu klausytojus keliauti „Pajūriais, pamariais...“.

– Ar pabaigęs karjerą kaip „Teleloto“ vedėjas, tapote loterijos žaidėju?

– Gal ir keista, bet aš netapau žaidėju. Žmonelei mano dovanotas bilietas atnešė planšetinį kompiuterį. Didesnių laimėjimų nėra buvę, bet tai yra dėl to, kad niekas nežino, kada ta laimės paukštė aplankys.

– Dalyvavote 20-ajame „Teleloto“ gimtadienyje, 1000-ajame žaidime, dabar kalbamės apie 25-ąjį gimtadienį. Kokias emocijas ir prisiminimus sukelia šis trumpas sugrįžimas į „Teleloto“?

– Kaip Nijolė Tallat-Kelpšaitė dainuoja – metai plauks kaip vanduo. Panašiai ir su „Teleloto“. Didelis džiaugsmas ir ačiū likimui, kad sulaukęs 33-ejų metų buvau pirmasis žaidimo vedėjas, kad kiekvieną sekmadienį buvau laukiamas tūkstančių, o kartais ir milijono, žaidėjų namuose, jų televizorių ekranuose. Taip pat, kad daugybei žmonių pranešiau apie laimėjimus, kurie padėjo realizuoti jų svajones. Tai nepamirštama ir jaudina. Kasmet vis labiau...

Sigutis Jačėnas. Organizatorių nuotr.

– Kokius smagiausius, netikėčiausius, o gal priešingai – sunkiausius, momentus iš „Teleloto“ prisimenate iki šiol?

– Kiekvienas pirmasis kartas – nepamirštamas. Puikiai pamenu, kad pirmasis „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojas buvo ypatingai laukiamas. Tiesa, niekas tada dar tiksliai nežinojo, kaip viskas vyks. Viename interviu jau esu minėjęs, kad laikai buvo neramūs ir nestabilūs: bankų griūtys, vyriausybių kaita ir t.t., todėl atsiimti laimėjimą į filmavimą Lapėse jis atvažiavo nusisamdęs apsaugą. Šventai tikėjo, kad laimėtas milijonas jam bus įteiktas grynaisiais, tiesiog žaidimo studijoje.

Nepamirštama ir kai kartą žaidimas sekmadienį tiesiog neįvyko. Sugedo, sulūžo kamuoliukų ridenimo mašina. Žaidimo transliacijos metu tiesioginiame eteryje atsiprašiau, informavau žiūrovus ir žaidėjus, kas nutiko ir pranešiau, kada vyks papildomas žaidimas. Regis po dienos, o gal po kelių, vėl visi iš visos Lietuvos rinkomės į LNK studiją Lapėse. Dabar ir smagu, ir kiek graudu visa tai prisiminti, nes laikai kardinaliai pasikeitė.

– Ar norėtumėte dar kartą paspausti ranką žmogui, kuriam „Teleloto“ atnešė milijoną ar naują automobilį?

– Norėčiau, bet šiuo metu rankas spausti nerekomenduojama, todėl teks palaukti geresnių laikų.

– Kaip manote, kuo dabartiniai „Teleloto“ žaidėjai skiriasi nuo pirmųjų žaidėjų, su kuriais susipažindavote studijoje?

– Tais laikais, kai vedžiau žaidimą, 1996–2000 metais, labiausiai pasigesdavau žaidėjų ir jų artimųjų nuoširdžių, džiaugsmingų reakcijų. Dabar, po 25 metų, situacija – jau visai kitokia. Dabar ir žaidėjai, ir jų artimieji jau yra „išmokę“, perpratę šou taisykles. Reaguoja spontaniškai, džiaugsmingai, išraiškingai, yra drąsesni prieš kameras.

– Būtent šiuo metu „Teleloto“ švenčia 25-metį. Loteriją galima pavadinti jūsų „kūdikiu“, prie kurio populiarumo labai stipriai prisidėjote. Ar galėtumėte ko nors palinkėti „Teleloto“ žaidėjams?

– Galėčiau ir norėčiau. Visais laikais yra taip, kad vieni labiau vertina daiktus, o kiti – galimybes. Tiesa, prieš 25 metus daiktų turėjome gerokai mažiau, o pinigų, galima sakyti, buvo tiek, kiek reikia. Todėl nuoširdžiai linkiu visiems nepervertinti nei daiktų, nei pinigų, o tuo labiau – sėkmės ar nesėkmės. Tiesiog džiaukimės mums skirta akimirka, dosniai ja dalinkimės su artimaisiais ir niekada nepamirškime, kad „ir tai praeis!“.

O jeigu linksmai, tai linkiu praplėsti ir sukonkretinti „Teleloto“ šūkį bei misiją – žaiskim, kol laimės visa Lietuva, bet būtinai po Aukso puodą! Su gimtadieniu, mieli žaidėjai, su gimtadieniu „Teleloto“!

Klaipėdos dramos teatras nuščiuvęs laukia ne tik ilgus metus trukusios pastato rekonstrukcijos pabaigos, bet ir naujojo vadovo. Prie teatro vairalazdės norėtų stoti septyni kultūros atstovai. Tarp jų – ne tik meno, bet ir gerai žinomi pramogų pasaulio atstovai.

Remontas, mirtis ir nežinomybė

Prieš kelerius metus prasidėjusi uostamiesčio dramos teatro rekonstrukcija jau finišo tiesėje – atliekami paskutinieji darbai, įsibėgėjo atidarymo premjeros kūrimo procesas.

Nuo 2007-ųjų gyvenimo "be namų" išvargintus teatralus ir uostamiesčio kultūros brangintojus sukrėtė ir dar daugiau neužtikrintumo jausmo atnešė netikėta ilgamečio teatro vadovo Gedimino Pranckūno mirtis.

Kultūros ministerijai kurį laiką nesuskubus skelbti teatro direktoriaus vadovo konkurso, uostamiestyje netruko pasklisti kalbos, esą du didieji Klaipėdos teatrai bus sujungti.

Vis dėlto tokius gandus ministerijos atstovai neigė ir birželio viduryje pradėjo naujojo vadovo paieškas.

Tiesa, kada bus skelbiamas konkurso nugalėtojas, dar nėra žinoma.

Kovoje – klaipėdiečių dauguma

Įpusėjus liepai, baigėsi kandidatų dokumentų teikimo terminas. Paaiškėjo, kad šiemet naujai duris atversiančiam teatrui panūdo vadovauti septyni pretendentai.

Kultūros ministerija nuožmiai slepia klaipėdiečiams svarbios įstaigos vadovo posto siekiančiųjų pavardes.

Ministerijos atstovų teigimu, paraiškas dalyvauti konkurse pateikė septyni pretendentai, o jų inicialus saugoti po devyniais užraktais esą įpareigoja nustatyta konkursų viešinimo tvarka.

Vis dėlto praslinkus porai savaičių nuo paraiškų įteikimo terminų, kai kurie kandidatai atverčia kortas. Tarp paraiškas pateikusiųjų esama ir itin intriguojančių personų.

Apie savo dalyvavimą konkurse dienraščiui "Klaipėda" patvirtino Danutė Vaigauskaitė, Sigutis Jačėnas, Tomas Juočys, Virginija Trečiokaitė, Tomas Jašinskas ir Eglė Jackaitė.

Išlieka intriga

Teatro užkulisiuose kalbama esą vadovo kėdės siekti planavo ir daugiau klaipėdiečių – aktorius Rimantas Pelakauskas bei Klaipėdos savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Tačiau jie šiuos gandus paneigė.

Taigi, kol kas kalbama tik apie šešis klaipėdiečius, nusprendusius siekti vadovo posto, o septintasis lieka paslaptimi.

Apie jį visi savo dalyvavimą konkurse patvirtinusiųjų tikino nieko nežiną, tačiau esą sklando kalbos, jog į kėdę taiko dar vienas pretendentas ne iš uostamiesčio.

Saisto meilė kolegoms

Galimybė vadovauti uostamiesčio Dramos teatrui suviliojo ir jo paties atstovus. Savo kandidatūrą užimti postą iškėlė ilgametė teatro aktorė E.Jackaitė.

Jos teigimu, imtis šio iššūkio paskatino autoritetingi Klaipėdos bei šalies teatro profesionalai.

"Be palaikymo ir paramos, vargu ar būčiau sugalvojusi imtis šio man naujo, bet kartu ir viliojančio profesinio iššūkio", – pripažino E.Jackaitė.

Panašu, kad tuo atveju, jeigu prie teatro vairo tektų stoti šiai ne tik meno, bet ir pramogų pasaulyje gerai žinomai moteriai, teatralai būtų apgaubti meile ir gyventų it meškos užantyje.

"Aš labai myliu savo kolegas ir gerbiu juos, todėl daryčiau viską, kad kiekvienam mūsų būtų kuo geriau", – prisipažino menininkė.

Skaudžių reformų nežada

Didesnių reformų teatro trupės atžvilgiu E.Jackaitė patikino neplanuojanti, mat ją su kolegomis sieja jau minėtos šiltos emocijos. Tikėtina, jog toliau dirbti pasiliktų ir dabartinis meno vadovas ir pačios E.Jackaitės mokytojas Povilas Gaidys, tačiau naujų veidų taip pat planuojama prisivilioti.

Pašnekovės teigimu, Klaipėdos teatralus jau daug metų kausto netikrumas ir baimė, juos sieja vienų teatrinių namų bei šeimininko praradimas.

"Aš tikiuosi, kad viskas tikrai bus daug daug geriau, nei buvo iki šiol. Drastiškų pasikeitimų, ardymų ar begalinių liūdesio momentų nebūtų. Kaip galėčiau? Aš esu iš jų, o ne atėjau, kad linkėčiau bloga saviems žmonėms. Faktas, kad bus tik geriau. Jeigu sėkmė mane lydėtų", – vylėsi E.Jackaitė.

Svarbiausia, pretendentės teigimu, užtikrinti kuo didesnį aktorių užimtumą bei repertuaro įvairiapusiškumą.

Repeticijos – it Nemuno delta

Apie siekį vadovauti teatrui patvirtino ir aktorius, režisierius, vienas iš Keistuolių teatro įkūrėjų, "Vieno aktoriaus teatro" steigėjas ir vadovas Sigutis Jačėnas.

Jis, kaip ir kolegė E.Jackaitė, bylojo teatro virtuvę gerai išmanančio žmogaus tonu ir paaiškino, jog jam einant į teatrą daugiau dėmesio būtų skirta kūrybos procesui bei repertuarui.

"Mano programos esmė – kūrybingos repeticijos teatre ir žiūrovų lankomi spektakliai. Štai ir viskas", – savo siekius apibendrino S.Jačėnas.

Kūrybingos repeticijos, menininko teigimu, yra it Nemuno delta, kur suplaukia daug įvairių aspektų – dramaturgija, aktoriai, režisierius ir atmosfera.

Palaikė kolegos

Vienas pretendentų į teatro vadovo vietą – Klaipėdos dramos teatro kultūros projektų vadovas Tomas Juočys.

Šį jau aštuntuosius metus teatre plušantį pretendentą išskirtinai palankiai vertina teatro bendruomenės dauguma.

T.Juočiui pateikus savąją kandidatūrą, Kultūros ministeriją pasiekė ir daugiau nei pusšimčio teatralų pasirašytas pritarimas būtent jo kandidatūrai.

"Manęs nereikėjo įkalbinėti, aš pats nusprendžiau. Kolegos parodė tokią iniciatyvą. Kai komanda palaiko, kur kas lengviau dirbti vadovui. Kartu tai ir įvertinimas", – neslėpė pašnekovas.

"Mesijas" nebus

T.Juočio teigimu, pirmiausia būtų imtasi struktūros pokyčių – suformuoti stiprų rinkodaros skyrių, be kurio šiuolaikinis teatras neįsivaizduojamas.

Priimant svarbius sprendimus esą būtų įsiklausoma ne tik į teatro, bet ir į kitų kultūros bendruomenės atstovų siūlymus.

Kaip ir jo konkurentai, T.Juočys patikino, kad labai svarbu ieškoti naujų gerų aktorių, atkreipti dėmesį formuojant repertuarą bei bendradarbiauti su kitais miesto teatrais.

"Pokyčiai yra planuojami, tačiau neįsijaučiu į mesijo vaidmenį", – pripažino teatro darbuotojas.

Pašnekovas teigė, jog nesėkmės atveju darbo vietos nepaliktų ir noriai dirbtų su bet kuriuo atėjusiuoju, jeigu tik šis nesiimtų destrukcijos.

"Jeigu naujas vadovas norėtų sugriauti tai, kas repertuare buvo gerai, griauti drastiškai – nemanau, kad rasčiau bendrą kalbą su tokiu vadovu", – prisipažino T.Juočys

Valdys universiteto armija?

Vieni pirmųjų apie planus siekti svarbiausių teatro postų prabilę Klaipėdos universiteto atstovai permainoms nusiteikę kur kas ryžtingiau.

Įstaigos vadovo kėdę planuoja užimti docentė ir humanitarinių mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto Teatro katedros vedėja Danutė Vaigauskaitė.

Pretendentė neslėpė, jog sėkmės atveju teatrui vadovauti žengtų ne viena.

"Aš ateičiau kartu su Valentinu Masalskiu kaip meno vadovu. Kitaip aš neįsivaizduoju. Tai turi būti komandinis darbas", – teigė D.Vaigauskaitė.

Permainos lauktų aktorių

Pašnekovės teigimu, uostamiesčio dramos teatrą turėtų gyvenimui prikelti keli veiksniai: stipri trupė, aiškus ir į šiuolaikinę lietuvišką, užsienio bei klasikinę dramaturgiją orientuotas repertuaras, bendradarbiavimas su miesto teatrais.

Šiam tandemui stojus prie teatro vairo pastebimos permainos lauktų ir dabartinės trupės.

"Turėtų vykti labai atsakingas pokalbis su dabartiniais aktoriais, kaip galėtume toliau egzistuoti. Su naujai ateinančiais aktoriais bus sudaromos kūrybinės sutartys, planuojama, kad jos būtų trejiems metams. Turi prasidėti pokyčiai. Sudėtinga, kai aktoriai į teatrą priimami visam gyvenimui", – planus dėstė universiteto atstovė.

Pervilios žiūrovus

Kitas svarbus akcentas, kurio planuotų griebtis D.Vaigauskaitė – Klaipėdos dramos teatro konkurencingumo ir autoriteto didinimas visame regione bei, neslepiama, prisivilioti kitų uostamiesčio "teatrinių organizmų" žiūrovus.

"Klaipėdoje yra apie 14 įvairiausių teatrinių darinių, kurie suskaldę mūsų ir rajono žiūrovus", – rėžė pašnekovė.

Tiesa, bus bandoma ir kviesti jaunus Lietuvos bei užsienio režisierius bei kitas kūrybines grupes, veikiančias Klaipėdoje. Tam esą pasitarnautų V.Masalskio patirtis.

Pretenduos ir jaunimas

Direktoriaus postas sudomino ir jaunąją kultūros atstovų kartą. Savo kandidatūrą vertinimo komisijai pateikė ir jaunas režisierius Tomas Jašinskas.

"Esu parengęs programą, dabar beliko sulaukti, ką pasakys toji ministerija", – apie dalyvavimą konkurse patvirtino jauniausias konkurso dalyvis.

Dėl šios priežasties konkursantas nebuvo linkęs atvirauti apie teatro laukiančias jo suplanuotas permainas ir nusistebėjo jau dabar savo programas dėstančiais vyresniaisiais kolegomis.

"Atrodo, kad einama į viešumą ir dėstomos programos, tačiau sprendimą juk vis tiek priims ministerijos komisija", – pastebėjo teatralas.

Pašnekovas prisipažino atsargiai vertinantis savo galimybes užimti postą, mat jo vadovaujamojo darbo patirtis atitinka lygiai tiek, kiek reikalaujama, o konkurentai jį esą smarkiai lenkia.

"Bet kuriuo atveju, manau, kad toliau matoma tik šviesesnė perspektyva", – neabejojo T.Jašinskas.

Šilta kėdė patiko

Šiuo metu direktoriau pareigas laikinai einanti Virginija Trečiokaitė taip pat norėtų išlikti jau pasimatuotame ir, atrodo, patikusiame poste.

Vadovo pavaduotoja ūkio ir bendriesiems reikalams iki šiol buvusi V.Trečiokaitė pasakojo sieksianti teatrą paversti teatru – skatinti įdomių spektaklių kūrimą, ieškoti įdomių aktorių ir režisierių.

Savo konkurentams V.Trečiokaitė pagyrų negailėjo. Anot jos, dauguma pretenduojančiųjų – stiprūs kultūros atstovai, todėl komisijos esą laukia sunkus uždavinys.

Komentaras

Rolandas Atkočiūnas

režisierius

Situacija – ideali pradėti ką nors įdomaus. Šiuo atveju yra viena pozicija, kuri man būtų priimtina. Pirmiausia, šį teatrą reikia uždaryti ir rytoj pradėti iš naujo. Po tokio ilgo letargo reikalingas apsivalymas, "kapitalinis remontas". Labai aiškiai atsiskyrė administracija nuo trupės. Abejotina, ar jie ką nors įdomesnio sugalvojo. Šis teatras turėtų būti išskirtinis, nes stovi ant jūros kranto. Jis turėtų turėti įdomią specifiką ir kryptį, pasiūlyti tai, ko joks kitas teatras negalėtų pasiūlyti. Nuo to ir reikėtų pradėti. Reikės bent 10 metų, kad teatras įgytų pajėgumą visomis prasmėmis. Vien tik parašyti pavadinimą šiais laikais – ne rinkodara. Kai Klaipėdos teatras atvažiuoja į Kauną, susirenka trečdalis salės. Vadinasi, kažkas neatlieka savo darbo. Anksčiau buvo tokios savitarnos valgyklos. Dabar savitarnos nebeužtenka.

Po trijų metų pertraukos į Klaipėdą grįžta penktasis Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalis-konkursas "Mes – Lietuvos vaikai". Šventės organizatorius neramina kritinė vasaros estrados būklė, kuri, anot jų, miestui garbės nedaro.

Baiminamasi dėl saugumo

Sekmadienį, jubiliejinės šventės metu bus užpildyta visa Klaipėdos vasaros estrada, kuri, organizatorių žodžiais, yra avarinės būklės ir netinkama tokio tipo renginiams.

"Norėtųsi, kad estrada būtų kuo gražesnė ir patrauklesnė žmonėms, juk suvažiuos visa Lietuva. Tačiau dabar situacija kiek kitokia: aplaužyti suoliukai, daug tuščių vietų. Taip pat neramina planai nugriauti žiūrovams skirtą dalį", – nuogąstavo festivalio meno vadovas ir direktorius Algirdas Šumskis.

Žvejų rūmų priežiūrai atiduota estrada, jo teigimu, yra nesaugoma. Esą, net trečdalis sėdimų vietų tapo stovimomis. Baiminamasi ir dėl žiūrovų bei dalyvių saugumo.

"Klaipėdiečiai statė šį kultūros paveldą savomis rankomis, todėl nenorėčiau, kad jį patys ir sugriautų, o politikai žvelgtų tik kaip į pasipelnymo šaltinį. Šis kultūros objektas reikalauja dėmesio, jam reikia priežiūros. Manau, kad pinigų tam yra, tik jie atitenka kitoms sritims ar objektams. Sugriovę savo kultūrinį paveldą liktume tik avinų banda", – negailėjo kritikos choro dirigentas.

Žvejų rūmai direktorius Alvydas Juozas Lenkauskas atkirto, esą estrada, kiek įmanoma, yra sutvarkyta – uždažyti grafičiai, nušienauta žolė, sutvarkyta atlikėjams skirta kupolo dalis.

"Ruošiantis šventei, darbuotojai išimtų suolų vietose ieško metalinių vinių ar konstrukcijų, kurios galėtų sužeisti žmones. Taip rūpinamasi, kad ir apniokota estrada būtų saugi", – pažymėjo A. J. Lenkauskas.

Nugalėtojui – apvali suma

Pajūrio chorų šventė šiemet dedikuojama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui. Jaunimas dainuos dvi dienas. Pagrindinis ir finalinis šventės koncertas sekmadienį 17 val. vyks vasaros estradoje.

Šį šeštadienį ir sekmadienį šurmuliuosiantis festivalis į pajūrį sukvies šešių regionų – Vilniaus, Panevėžio, Kauno, Marijampolės, Šiaulių ir Klaipėdos chorus, ansamblius bei šokių grupes.

Pasak A.Šumskio, "Mes – Lietuvos vaikai" – analogų Lietuvoje neturintis, vienas garsiausių moksleivių chorų renginių.

Į festivalio programą tradiciškai įtrauktas chorų konkursas šiemet vyksta dviem etapais. Jo nugalėtojas – geriausiu pripažintas Lietuvos choras, bus apdovanotas solidžia, 3 tūkst. eurų suma. Geriausiai pasirodžiusiems pirmųjų vietų laureatams atiteks dovanos ir diplomai.

"Konkursas aprėpia visą Lietuvą ir leidžia pasitikrinti save, taip pat sužinoti, kas dedasi mūsų muzikinio ugdymo plotmėje. Šiųmetėje šventėje dalyvauja gerai pasižymėję Lietuvos vaikų ir jaunimo chorai", – sakė A. Šumskis.

Laimėtojų apdovanojimai vyks šeštadienį, Klaipėdos koncertų salėje, o didysis-piniginis prizas bus įteiktas sekmadienį, šventinio koncerto metu.

Žygiuos miesto gatvėmis

Dainos suvienys visos Lietuvos jaunimą. Planuojama, kad  penktajame, jubiliejiniame renginyje uždainuos apie septyni tūkstančiai jaunuolių.

Sekmadienį, 16 val. vyks dalyvių iškilminga eisena uostamiesčio gatvėmis. Jaunimas rinksis prie Klaipėdos miesto savivaldybės, iš čia jie žygiuos į Klaipėdos vasaros estradą, kur vyks baigiamasis festivalio koncertas.

Pasak režisieriaus Sigučio Jačėno, ši vaikų jūra rodo jų pilietiškumą.

"Dainuos ir šoks Lietuvos ateitis. Mums talkins lėlių bei pantomimos teatrai. Sekmadienį laukia ypatinga – Gedulo ir vilties diena, todėl prisiminsime aukojusius gyvenimą tėvynei ir patyrusius tremtį tautiečius. Degsime aukurą, taip pat padėsime gėlių ant memorialo bei dainų šventėms skirto paminklinio akmens“, – nurodė S. Jačėnas.

Ribos eismą

Dėl daugybės renginių savaitgalį numatyta ir eismo pakeitimų.

Sekmadienį nuo 14 iki 16.30 val. bus uždarytas eismas Liepų gatvės ruožu nuo Herkaus Manto iki J.Karoso gatvės (prireikus – iki K.Donelaičio gatvės), J.Karoso gatvės ruožu tarp Liepų ir Vytauto gatvių.

Kuriam laikui keisis 10 ir 17 maršrutų autobusų važiavimo trasos.

Taip pat dėl šventinės eisenos nuo 16 iki 17 val. Herkaus Manto gatve nuo Liepų gatvės pradžios iki vasaros estrados galimi vietinio susisiekimo maršrutų autobusų nukrypimai nuo eismo tvarkaraščių.

Aktorius ir režisierius Sigutis Jačėnas kitą sekmadienį, birželio 7-ąją, grįžta į LNK transliuojamą „Teleloto“ žaidimą, kad vėl pradžiugintų žiūrovus ir žaidėjus savo legendiniu šūksniu „Skambu-uuu-ti-iiis!”. Pasiruošimas istoriniam lošimui neapsiėjo be išbandymų: menininkui teko į barzdaskučių rankas atiduoti savo įspūdingąją barzdą.

„Jau daug metų dalinu dovanas per Kalėdas. Su dirbtine barzda dirbti labai nepatogu, tad auginu savo. Nusiskutu kartą metuose – pasibaigus žiemos švenčių maratonui, o po to vėl visus metus auginu“, – linksmai kalbėjo S.Jačėnas.

Jis džiaugiasi ir didžiuojasi, kad barzda kasmet darosi vis baltesnė – esą geresnės spalvos už natūralią jokiomis priemonėmis dar nepavyko išgauti. Barzdai jis leidžia augti natūraliai – jos nekerpa ir nenaudoja jokių specialių priemonių.

„Štai tokia ji paprastai ir būna gegužę“, – glostydamas žilą smakrą sakė aktorius.

Prieš 1000-ajam „Teleloto“ lošimui skirtą fotosesiją S.Jačėnui teko išbandyti „Barzdaskučių“ salono meistrų rankų miklumą. Tačiau brangiausio savo turto ir svarbiausios puošmenos paaukoti nereikėjo: barzda buvo apkirpta ir sušukuota pagal geriausias barzdaskučių tradicijas neaukojant jos ilgio.

Iš pradžių kiek nerimavęs, ar procedūra nepakenks Kalėdų senelio įvaizdžiui, vėliau S.Jačėnas negalėjo atsidžiaugti.

„Tikrai norėčiau tokiu ritualu save pamaloninti bent kas kelis mėnesius“, – sakė jis.

Aktorius ir laidų vedėjas Sigutis Jačėnas jau kurį laiką dingęs iš viešumos. „Aš jau devynerius metus gyvenu Klaipėdoje. Žinoma, atvažiuoju ir į Vilnių. Bet jeigu nesu matomas viešumoje, tai dar nereiškia, kad esu dingęs ar nieko neveikiu“, – sako žinomas vyras.

Išskirtinių kompaktinių plokštelių leidyba besiverčiantis, literatūrines popietes ir teatrinius renginius organizuojantis vyras kalbėdamas su TV3 laidos „VIP“ vedėjais Egle Kernagyte-Dambrauske ir Vaidu Baumila buvo nuoširdus. „Paskutinis mano firminis „skambuuuutis“ nuaidėjo jau prieš penkiolika metų... Tie, kurie tuomet buvo kūdikiai, jau vaikšto, jau paaugliai – ir vis tiek visi tą frazę prisimena ir nuolat kartoja“, – šį, antradienio, vakarą 20.30 val. TV3 žiūrovams pasakos S. Jačėnas.

Su šypsena prisiminęs laikus, kai teko dirbti kiemsargiu, kai kartu su kolegomis įkūrė „Keistuolių teatrą“, S. Jačėnas prabils ir apie tokį gyvenimo tarpsnį, kai buvo pasukęs į politiką: „Tai buvo prieš dešimtmetį. Tada ypač pajutau, kad esu tik sraigtelis tokioje sistemoje. Savo funkciją atlieki, tačiau daryti įtaką – visiškai negali. O kai tam mechanizmui kas nors trenkia į šoną, – leki šalin kartu su visais, ir nepriklausomai ar gerai savo darbą darei, ar ne. Ir visko net ir nežinojai...“

Išsamus, nuoširdus pokalbis su S. Jačėnu apie šlovės kainą ir žvaigždžių kultą Lietuvoje – jau šį, antradienio, vakarą 20.30 val. TV3 įžymybių naujienų laidoje „VIP“.

Pirmadienį 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje klaipėdiečiai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną pasitiks renginiu „Žmogaus misterija. Dedikacija Vincui Kudirkai“.

Jis skirtas Lietuvos didžiavyriui V.Kudirkai, drąsiai laikytinam tautinio atgimimo epochos sąžine, ir 125-osioms laikraščio „Varpas“ metinėms.

Dalyvaus rašytojas Juozas Šikšnelis, literatūrologas dr. Marijus Šidlauskas, pirmosios V.Kudirkos premijos laureatas dr. Arvydas Juozaitis, taip pat aktorė Virginija Kochanskytė, tarptautinių konkursų laureatė pianistė Inga Maknavičienė, styginių kvartetas „Musica Libera“: Sandra Dirgėlaitė (I smuikas), Rovena Žiogė (II smuikas), Edvinas Kaziukaitis (altas), Tomas Mikalauskas (violončelė).

Renginio metu bus pristatyta kompaktinė plokštelė „Žmogaus misterija. Dedikacija Vincui Kudirkai“ (leidėjas – Sigutis Jačėnas, VŠĮ „Vieno aktoriaus teatras“).
Renginys ir kompaktinė plokštelė skiriami prozininko, poeto, publicisto, kritiko, vertėjo, kompozitoriaus, vieno iš lietuvio tautinio sąjūdžio ideologų, laikraščio „Varpas“ (1889 m. ) steigėjų, „Tėvynės varpų“ redaktoriaus, Lietuvos valstybės himno autoriaus dr. V.Kudirkos (1858–1899) atminimui.

Pernai gruodžio 31 d. minėjome dr. V.Kudirkos 155-ąsias gimimo metines (gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Paežeriuose) ir Tautinės giesmės sukūrimo 115-ąsias metines. Šiemet minime dr. V. Kudirkos  115-ąsias mirties metines (mirė 1899 m. lapkričio 16 d. Naumiestyje).

2014 m. minime literatūros, politikos ir mokslo dvimėnesinio laikraščio „Varpas“ 125-ąsias metines. „Varpo“ iniciatoriai buvo 1888 m. Varšuvoje įsteigtos Lietuvos draugijos nariai ir V.Kudirka. „Varpas“ ėjo  nuo 1889 m. sausio iki 1906 m. Tilžėje ir Ragainėje.

V.Kudirka – išskirtinė asmenybė Lietuvos valstybės istorijoje ir kultūroje. Jo kūryboje skelbiamos tiesos suaugusios su mūsų istorija, lūkesčiais, išbandymais. Jo kūryboje slypi galia, auginanti mus kaip žmones ir kaip lietuvius. Prof. Vytautas Kubilius yra pasakęs, kad V.Kudirka – viena iš uolų, ant kurios laikosi ne tik lietuvių kalba, kultūra, bet ir valstybingumas.
Atėjusieji į šį renginį ne tik išgirs aktorės V.Kochanskytės interpretuojamus literatūrinius kūrinius, prisilies prie iškilaus kūrėjo gyvenimo, bet ir turės unikalią progą gyvai pasiklausyti retai atliekamos V.Kudirkos instrumentinės muzikos.

Aktorės V.Kochanskytės, pianistės I.Maknavičienės, styginių kvarteto „Musica Libera“ ir dainininko Liudo Mikalausko sukurta kompaktinė plokštelė kviečia naujai atrasti nepelnytai primirštą kūrėją – rašytoją, poetą, publicistą, muziką, valstybininką, himno autorių V.Kudirką.
 

Pirmadienį 13 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje Miniatiūrų teatras kviečia į premjerą – pasakų fejeriją vaikams „Virš viso pasaulio...“
Pasakas seks, žais ir dainuos aktoriai Ieva Kancevyčiūtė ir Linas Lukošius. Dekoracijas vaidinimui sukūrė dailininkė Rūta Jankevičiūtė, o scenarijaus ir muzikos autorius bei režisierius – Sigutis Jačėnas.

„Vaikystėje labai mėgau skaityti H.K.Anderseno pasakas iš knygos, kurią radau senelio namo palėpėje“, – pasakojo S.Jačėnas. Anot jo, tai buvo rinktinės Anderseno pasakos, su paveikslais, antras leidimas. Knygą vertė J.Balčikonis, išleista Kaune Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos. Beje, 1923 m. ji atspausdinta būtent Klaipėdoje, spaustuvėje „Lituania“, ir iki pat šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio tai buvo paskutinis Anderseno pasakų leidimas Lietuvoje.

„Kai gimiau, tai H.K.Anderseno pasakų knygai buvo 40, o šiemet – jau 90 metų. Iš tos pačios knygos pasakas skaitėme ir dukrai Julijai. Vėliau drauge dainavome mano daineles pagal Violetos Palčinskaitės eilėraščių ciklą „Prisiminkim Hansą Kristianą...“ – prisiminė S.Jačėnas. – Tuo metu ir kompaktinę plokštelę buvome išleidę...“

Plokštelės anotacijoje tuomet poetė rašė: „H.K.Anderseno pasakas skaito visas pasaulis. Jos nesensta ir yra nemirtingos. Anderseno knygų tiražus pranoksta nebent Biblija. Rašytojui dar gyvam esant, Danijoje buvo pradėtos rinkti lėšos jo paminklui. 70-ojo gimtadienio proga pats karalius atvyko paspausti jam rankos ir įteikė ordiną. Kurpiaus ir skalbėjos sūnus, užgimęs dideliame varge, kažin ar būtų galėjęs pasvajoti apie tokią šlovę... Tačiau didžiausias paminklas rašytojui – jo skaitytojų meilė, nes būtent ji išsaugo tuos neįkainojamus stebuklus, kai įsižiebus senam pasakų žibintui, pasaulis nušvinta gėrio, grožio ir fantazijos spalvomis, kuriose žaidžia visos gyvos būtybės ir net daiktai“.

Pasakų fejerijoje „Virš viso pasaulio...“ aktoriai  I.Kancevyčiūtė ir L.Lukošius žais, juokaus ir liūdės, dainuos bei kvies vaikus ir jų artimuosius drauge pabūti jūros bangomis, vėju, skrendančiais paukščiais...

Projektas jau pristatytas Tauragės moksleivių kūrybos centre, pavasarį planuojama jį parodyti H.K.Anderseno gimtinėje Danijoje.

„Pasivadinome Gerlacho palėpės Miniatiūrų teatru. Kas žino, gal įvyks stebuklas ir atsiras Klaipėdoje vietos dar vienam nedideliam teatrui, kuris iš tikrųjų jau gyvuoja keletą metų, kartais pristatydamas įvairius literatūros sceninius skaitymus I.Simonaitytės bibliotekoje. Ačiū jai už globą, o už simbolinę paramą – Kultūros ministerijai“, – nepamiršo padėkoti S.Jačėnas.
 

Pasitinkant rudens lygiadienį, kai naktis vėl susilygins su diena ir toliau vis labiau ilgės, VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ kviečia į „Naktigones 2013“ Klaipėdoje. 7-oji literatūrinio teatro ir muzikos šventė pratęs lietuviškųjų vakarų tradiciją ir pasiūlys naujovę – miesto atminimo ženklų „apvaikščiojimą“.

Šio penktadienio vakarą, 17 val., „Naktigonės 2013“ prasidės Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje dokumentinio filmo „Europos dinozauras“ peržiūra. Tai Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui skirtas filmas apie „Didžiojo lietuvių kalbos žodyno“ svarbą lietuvių kalbos mokslui ir visai lietuvių kultūrai. Scenarijaus autorius Albertas Žostautas, režisierė Vitalija Steponavičiūtė, operatorius Algimantas Liutkevičius. Literatūrinę giesmę „Dainu dainelę, savo giesmelę...“ (pagal Antano Baranausko, Birutės Baltrušaitytės, Justino Marcinkevičiaus eilėraščius, Dionizo Poškos poemą „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“, Juozo Marcinkevičiaus – „Užpustyta tėvynė“, Agnes Miegel baladę „Nidos moterys“) skaitys ir giedos aktoriai Nijolė Sabulytė, Sigutis Jačėnas, Aleksandras Šimanskis, kankliuos Algytė Merkelienė.

Šeštadienio ir sekmadienio popietėmis „Naktigonės 2013“ organizuoja unikalias literatūrines-muzikines ekskursijas „Šiame name gyveno...“ (21 d. 15 val. pradžia prie Herkaus Manto g. 23 namo, o 22 d. 15 val. – prie paminklo Kristijonui Donelaičiui), kuriose dalyvaus aktoriai Virginija Kochanskytė, Nijolė Sabulytė, Sigutis Jačėnas ir Aleksandras Šimanskis, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas, menotyrininkas Petras Šmitas, architektas Adomas Skiezgelas, poetas, literatūros kritikas, doc. Aleksandras Žalys, Alvydas Vizgirdas (dūdmaišis), Kristijonas Zenkevičius (birbynė) ir Klaipėdos universiteto mišrus choras, vadovaujamas doc. Algirdo Šumskio.

Savaitgalio vakarais nuo 18 val. „Naktigonių“ gerbėjai kviečiami burtis galerijoje-arbatinėje „Pajūrio laiškai“ (Kurpių g. 7). Rugsėjo 21 d. ten svečiuosis Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ 2013 m. laureatė, etnologė, hum. m. dr. Daiva Šeškauskaitė (vokalas, smuikas, kanklės, lumzdelis, gitara) ir aktorius Petras Venslovas. Programoje „Rudens lygės (lygiadienio) vakarotuvės“ skambės senovės lietuvių dainos ir eilės, nesenstantys romansai, humoristinė poezija aukštaičių tarme. Rugsėjo 22 d. – aktoriaus ir skaitovo, teatro ir renginių režisieriaus, dainų autoriaus ir atlikėjo, radijo ir televizijos laidų rengėjo, kompaktinių plokštelių kolekcijos sudarytojo ir leidėjo Sigučio Jačėno kūrybos vakaras „Pilnatis, arba Viskas yra miglų migla“. Programoje – tekstai ir kontekstai, miesto romansai ir autorinės dainos. Dalyvaus Andrius Beržonskis (akordeonas).

Paskutinis „Naktigonių 2013“ susitikimas vėl vyks Gerlacho palėpėje. Rugsėjo 23 d. 17 val. vakare „Klajoklio išpažintis“ svečiuosis rašytojas, žurnalistas, fotografas Povilas Sigitas Krivickas su naujausia knyga „Antroji ranka: likimų trilogija“, kurią išleido Sauliaus Jokužio leidykla ir spaustuvė Klaipėdoje. Pjesės „Gimusi valdyti vyrus“ – apie vieną ryškiausių renesanso asmenybių, Lietuvos ir Lenkijos karalienę Boną Sforcą – fragmentus skaitys aktoriai Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė,  Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius ir Aleksandras Šimanskis. Muzikuos pianistas, prof. Saulius Šiaučiulis, dalyvaus Klaipėdos jaunimo centro Senosios muzikos ir šokio ansamblis „Dolce musica“ (vad. Daiva Pielikienė ir Valdas Paulauskas).

Visi šventės renginiai – nemokami.